[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.9.24

KOM(2010) 501 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pirmoji 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaita

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Pirmoji 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaita 1

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Pirmoji 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaita 3

1. Įvadas 3

2. POSEI sistemos istorija ir svarbiausios dalys 3

3. Ataskaitos teisinis pagrindas 5

4. 2006 m. reformos poveikis 6

4.1. Programų kūrimas ir partnerystė 6

4.2. Specialios tiekimo priemonės 6

4.2.1. Svarbiausių produktų tiekimo užtikrinimas 6

4.2.2. Papildomų išlaidų kompensavimas 7

4.2.3. Galutinio vartotojo gaunama nauda 7

4.2.4. Perdirbtų produktų persiuntimas ir prekybos iškraipymas 7

4.2.5. Žemės ūkio veiklos palaikymas ir plėtojimas 7

4.3. Vietinės gamybos rėmimas 8

4.3.1. Vietinės žemės ūkio gamybos palaikymas ir plėtojimas 8

4.3.2. Kokybiška produkcija 8

5. Finansinis vykdymas 9

6. POSEI sistemos įgyvendinimo po 2006 m. auditas 9

7. Atitinkama su prekyba susijusi plėtra po 2006 m. reformos 9

7.1. Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) 9

7.2. PPO ir dvišaliai prekybos susitarimai 10

8. Tobulinimo siūlymai 11

8.1. Siūlomi ES teisės aktų pakeitimai 11

8.2. Rekomendacijos valstybėms narėms 12

9. Išvados 12

SEK(2010) 1093

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pirmoji 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaita

ĮVADAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu pripažįstama atokiausių regionų struktūros, socialinė ir ekonominė padėtis. Tokiems regionams būdingas atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą.

Šiuo metu į SESV 349 straipsnio sąrašą įtraukti trijų valstybių narių (VN) regionai, kurių yra devyni:

- Prancūzijos: Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Reunionas, Sen Bartelemi, Sen Martenas,

- Portugalijos Azorų ir Madeiros salos ir

- Ispanijos Kanarų salos.

Atsižvelgiant į išskirtinius šių regionų ypatumus ir apribojimus reikia imtis specialių priemonių. Jomis visų pirma bus siekiama nustatyti Sutarčių, įskaitant bendras politikas, taikymo tiems regionams sąlygas.

Įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), atokiausiems regionams taikoma speciali tvarka – POSEI ( Programmes d'Options Spécifiques à l'Eloignement et l'Insularité ) sistema, kuria siekiama remti vietinę gamybą ir svarbiausių produktų tiekimą.

POSEI SISTEMOS ISTORIJA IR SVARBIAUSIOS DALYS

Pirmasis dokumentas, kuriame nagrinėjamas atokiausiems regionams skirtų specialių programų kūrimo klausimas, – 1987 m. Europos Parlamento sprendimas dėl Prancūzijos DOM[1]. Jame teigiama, kad „kadangi šių teritorijų padėtis sunki, ekonominė ir socialinė įvairių sektorių plėtra jose yra būtina ir pagrįsta“.

Buvo nustatytos šios specialios atokiausiems regionams skirtos žemės ūkio priemonės: 1991 m. Prancūzijos DOM – POSEIDOM[2], 1992 m. Kanarų saloms – POSEICAN[3], Azorų ir Madeiros saloms – POSEIMA[4].

Šiuo tikslu nustatytos pagrindinės POSEI sistemos priemonės:

a) speciali tiekimo tvarka (STT), kuria siekiama sumažinti produktų, skirtų kasdien vartojamų produktų atsargoms papildyti arba tam tikriems svarbiausiems maisto produktams gaminti, tiekimo išlaidas atleidžiant nuo importo muito, taikomo iš trečiųjų šalių tiesiogiai importuojamiems produktams arba pagalbai už produktus, kurių kilmės vieta – likusi Bendrijos dalis, atsižvelgiant į vietos poreikius;

b) vietinės gamybos rėmimo (VGR) priemonės, kuriomis siekiama remiant produktų gamybą, perdirbimą ir (arba) prekybą arba susijusių sektorių struktūrinimą išlaikyti arba sukurti tam tikrus produktus;

c) papildomos priemonės:

- specialios BŽŪP pritaikymo, atsižvelgiant į atokiausio regiono ypatybes, nuostatos;

- struktūrinėms priemonėms taikytinos leidžiančios nukrypti nuostatos;

- grafinis simbolis, skirtas visuomenei informuoti apie produktus iš atokiausių regionų;

- veterinarinės ir fitosanitarinės priemonės.

2001 m. atlikta POSEI sistemos reforma[5]. Pagal šią reformą STT iš dalies pakeista – nustatytas „prognozuojamas tiekimo balansas“, t. y. sudarytas produktų, kuriems taikomos STT, sąrašas, ir pakeista tvarka, pagal kurią pagalba už STT produktus buvo apskaičiuojama remiantis papildomomis su atokiausių vietų atokumu, izoliuotumu ir mažumu susijusiomis išlaidomis, o ne eksporto grąžinamosiomis išmokomis. Be to, nustatyta naujų VGR priemonių ir pakeistos esamos priemonės, o sistema pritaikyta atsižvelgiant į naują Kaimo plėtros reglamentą[6].

2006 m. buvo atlikta dar viena POSEI sistemos reforma, daugiausia atsižvelgiant į tai, kad:

1) paskelbtas Komisijos komunikatas COM (2004) 343[7], kuriuo priimama atokiausių regionų strategija, kurios tikslas – geriau suderinti atokiausiems regionams skirtus ES fondus ir parengti ad-hoc priemonių;

2) įgyvendinta 2003 m. BŽŪP reforma (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003[8] dėl tiesioginės paramos schemų ūkininkams), kuria perorientuota BŽŪP ir atvertas kelias bendro rinkų organizavimo (BRO) sistemų reformai, kurios siekiama POSEI sistema;

3) pripažinta, kad programos [COM (2004) 687] valdomos nelanksčiai, ir todėl atsirado kliūčių, dėl kurių buvo neįmanoma tiekimo balanso ir VGR priemonių greitai pritaikyti atsižvelgiant į atitinkamos teritorijos poreikius ir buvo žlugdomas bet koks požiūris, kuriuo skatinamas dalyvavimas.

Todėl trys ankstesni reglamentai pakeisti vienu tekstu – Tarybos reglamentu (EB) Nr. 247/2006[9], nustatančiu specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams.

Vykdant 2006 m. reformą pagrindiniai sistemos tikslai ir priemonės nebuvo keičiami. Pagrindinė reforma įvesta naujovė – priimta programų kūrimo iniciatyva ir valstybėms narėms perduota prie vietos poreikių priderintų programų kūrimo ir keitimo, valdymo ir stebėjimo atsakomybė. Šia naujove siekiama nustatyti didesnį STT ir VGR priemonių valdymo lankstumo lygį ir supaprastinti jų keitimo tvarką.

Priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 keistas kelis kartus, kad būtų atsižvelgta į 2006 m. cukraus ir bananų sektorių reformas, reformų patikrinimo rezultatus (POSEI sistemai skirtas biudžetas, atitinkantis tiesioginės paramos priemonių, kurios anksčiau buvo valdomos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, biudžetą) ir į 2007 ir 2008 m. pervestas tiesioginės pagalbos sumas[10].

Šiais pakeitimais siekta palaipsniui didinti POSEI sistemai skiriamas lėšas, kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje (Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 23 straipsnis):

PT | 77,9 | 86,98 | 87,08 | 87,18 | 106,21 |

ES | 127,3 | 268,4 | 268,4 | 268,4 | 268,42 |

IŠ VISO | 331,8 |617,98 |624,88 |628,58 |653,04 | | Šiandien atokiausiems regionams skirtos POSEI sistemos programos yra pirmojo BŽŪP ramsčio atitikmuo.

ATASKAITOS TEISINIS PAGRINDAS

Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkeri metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrąją ataskaitą apie priemonių, kurių buvo imtasi taikant šį reglamentą, poveikį prireikus pridedant atitinkamus pasiūlymus“ .

Kadangi POSEI sistemos reforma įgyvendinta vėliau nei numatyta iš pradžių (2006 m. pabaigoje–2007 m. viduryje), pirmoji ataskaita, į kurią daroma nuoroda pirmiau esančioje pastraipoje, pateikiama 2010 m., kad būtų galima surinkti daugiau šios reformos pradiniam poveikiui įvertinti reikalingų duomenų.

Visų pirma šioje ataskaitoje atsižvelgiama į programų finansinį vykdymą iki 2009 finansinių metų, duomenis apie atitinkamas rinkas iki 2009 m. ir Komisijos užsakymu konsultantų Oréade–Brèche atliktą tyrimą apie priemonių, kurios nuo 2001 m. buvo įgyvendintos pagal POSEI sistemą, vertinimą (toliau – vertinimo tyrimas); 2010 m. vasario mėn. tyrimas paskelbtas interneto svetainėje http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/posei/index_fr.htm

2006 M. REFORMOS POVEIKIS

Programų kūrimas ir partnerystė

Valstybės narės ir veiklos vykdytojai palankiai įvertino tai, kad nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms suteikta daugiau atsakomybės ir kompetencijos nustatant programas ir kad suinteresuotosios šalys raginamos dalyvauti kuriant priemones.

Ypač teigiamai vertinama tai, kad suteikta daugiau lankstumo siekiant programas palaipsniui pritaikyti pagal vietos poreikius, numatant galimybę jas kasmet tobulinti. Iš esmės todėl, kad šiems regionams būdinga su rinka ir klimatu susijusi rizika, tokia iniciatyva leidžia paramos priemones greitai pritaikyti atsižvelgiant į tikruosius kiekvienos teritorijos reikalavimus.

Iš vertinimo tyrimo rezultatų matyti, kad po reformos pagerėjo administracinis veiksmingumas (padidinus biudžetą išaugo masto ekonomikos poveikis).

Tačiau dėl suintensyvėjusios partnerystės nebuvo įmanoma sumažinti administracinės naštos – programų kūrimo iniciatyva sudaro sunkumų nacionalinėms ir (arba) regioninėms valdžios institucijoms ir Komisijos tarnyboms.

Specialios tiekimo priemonės

Svarbiausių produktų tiekimo užtikrinimas

Iš vertinimo tyrimo rezultatų matyti, kad įgyvendinant STT tinkamai atsižvelgiama į valstybės narės ir (arba) atokiausio regiono pasirinktų produktų poreikį, kurių atžvilgiu jų vaidmuo esminis, kad būtų:

a) užtikrintas reguliarus tiekimas, pasinaudojant atsargų kaupimo galimybe;

b) sukurta konkurencija su panašiais importuojamais produktais, nes tai turi įtakos kainų stabilumui;

c) išlaikytos vietinės gamybos struktūros:

- didinant vietos gyvulininkystės sektoriaus pelningumą,

- užtikrinant vietos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gyvybingumą.

Papildomų išlaidų kompensavimas

Kiekviena valstybė narė pasirinko skirtingą papildomų išlaidų nustatymo metodą. Vertinimo tyrimo išvadose teigiama, kad, pasinaudojant STT, valstybėms narėms gali būti kompensuojamos visų pasirinktų produktų tiekimo išlaidos.

STT taikyti skirtame biudžete, kuris negali viršyti nustatytos didžiausios metinės sumos, numatyta papildomų išlaidų dalis negali būti kasmet vienoda vien dėl su transportu susijusių išlaidų nepastovumo.

Galutinio vartotojo gaunama nauda

Iš vertinimo tyrimo rezultatų matyti, kad galutinis vartotojas naudą patyrė tik tam tikrais atvejais. Kitais atvejais ją sunkiau nustatyti. Apskritai sunku patikrinti, ar STT taikymo nauda tinkamai perduodama galutiniam vartotojui, ypač nauda, susijusi su produktais, tiekiamais į perdirbimo grandinę. Už tokią kontrolę atsakingos atitinkamos valstybės narės, diegiančios stebėsenos sistemas.

Perdirbtų produktų persiuntimas ir prekybos iškraipymas

Kaip teigiama Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 4 konstatuojamojoje dalyje, kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija atokiausių regionų tiekimo poreikių, kad nebūtų pakenkta tinkamam vidaus rinkos veikimui arba nebūtų sukelta susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl draudžiama tuos produktus iš atokiausio regiono išsiųsti arba eksportuoti. Tačiau tų produktų išsiuntimas arba eksportas leidžiamas, jei STT teikiama nauda kompensuojama arba, perdirbtų produktų atveju, kad būtų vykdoma regioninė prekyba arba tradicinė prekyba, kaip numatyta pirmiau minimo reglamento 4 straipsnyje.

Šie tradiciniai kiekiai nustatyti remiantis vidutiniais 1989–1991 m. (t. y. prieš įgyvendinant POSEI sistemą) prekybos srautais. Komisijos nuomone, poreikio persvarstyti tradicinius kiekius nėra. Jei tie kiekiai būtų persvarstomi, tai prieštarautų sistemos tikslui sumažinti tiekiamų produktų kiekį iki tokio kiekio, kuris atitiktų vietos poreikius, ir tai galėtų lemti prekybos iškraipymą. Vis dėlto atokiausiuose regionuose skatinama prekiauti perdirbtais produktais, kuriems taikoma STT.

Žemės ūkio veiklos palaikymas ir plėtojimas

Svarbiausias STT vaidmuo – išsaugoti vietinės gamybos struktūras:

- didinant vietos gyvulininkystės sektoriaus pelningumą,

- užtikrinant vietos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gyvybingumą.

Taigi taikant STT sukuriama papildomų darbo vietų vietos žemės ūkio sektoriuje, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje.

Kita vertus, nustatytas pagalbos už kai kurių produktų tiekimą į tam tikrus atokiausius regionus (pvz., už mėsos ir pieno produktų tiekimą į Kanarų salas ir Madeirą) dydis sukuria konkurenciją su vietine tų pačių produktų gamyba, kurią dėl to sunku plėtoti. Valstybės narės atsakingos už geresnį lėšų paskirstymą, kad vietinei gamybai būtų teikiamas pirmumas.

Vietinės gamybos rėmimas

Vietinės žemės ūkio gamybos palaikymas ir plėtojimas

Atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatybes pritaikyta POSEI sistema labai svarbi vien todėl, kad ją taikant stabdomas žemės ūkio veiklos smukimas. Kaip matyti iš vertinimo tyrimo, ši programa padeda išlaikyti daugelio rūšių gamybą ir netgi plėtoti kai kurių rūšių gamybą. Daugelio pagal POSEI sistemą remiamų sektorių pelningumas ir konkurencingumas taip pat padidėjo dėl to, kad įgyvendinta papildomų kaimo plėtros priemonių.

Nuo POSEI sistemos reformos pradžios padidėjo beveik visų gamintojų pajamos.

Vertinimo tyrime pabrėžiama, kad POSEI sistemos priemonės labai veiksmingos didžiausių pasaulio gamybos regionų bananų eksporto sektoriuose (Kanarų salos, Gvadelupa ir Martinika) ir cukraus eksporto sektoriuose (Gvadelupa, Martinika ir Reunionas), kuriems skiriama didelė parama, bet juose pasiekiama ir gerų rezultatų, t. y. išlaikomas reikiamas gamybos ir pajamų lygis.

Reuniono ir Azorų salų gyvulininkystės sektoriuose užregistruota daugiau mėsos ir pieno produkcijos. Tačiau ne visų atokiausių regionų mėsos ir pieno sektoriuose rezultatai yra tokie pat teigiami. Tiesą sakant, Madeiroje ir Kanarų salose tos priemonės nebuvo veiksmingos.

Be to, sunkumų nustatyta Prancūzijos departamentų vaisių ir daržovių sektoriuose , nes dėl gamintojams nustatyto įpareigojimo jungtis, kad galėtų gauti pagalbą, tos pagalbos poveikis buvo ribotas (ypač Gajanoje); kiti eksportuoti skirti to sektoriaus produktai, dėl kurių patirta sunkumų, yra ananasai Azorų salose ir pomidorai Kanarų salose.

Užregistruota, kad pasiekta didelė pažanga bananų sektoriuje, nes padidėjo pelningumas, našumas, pagerėjo kokybė ir gamybos sąlygos, susijusios su aplinka.

Prancūzijos departamentų cukraus sektoriams skiriama pagalba leidžia kompensuoti 2006 m. cukraus sektoriaus reformos poveikį, siekiant išlaikyti priimtiną gamintojų kainų lygį, cukraus perdirbimo įmonių gyvybingumą ir teisingas konkurencijos ES rinkoje sąlygas. Tačiau, nepaisant pagal POSEI sistemą skiriamos paramos, cukraus sektoriuje Azorų salose susiduriama su sunkumais. Siekdami sumažinti tuos sunkumus įstatymų leidėjai 2010 m. gegužės mėn. priėmė teisės akto pasiūlymą.

Kokybiška produkcija

Kaimo plėtros programas (KPP) papildanti sistema POSEI – labai naudinga kokybiškos vietinės produkcijos, galinčios konkuruoti su importuojamais produktais, kurie jau nebėra vienintelis pasirinkimas rinkoje, rėmimo priemonė.

Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms sutikus, vietiniai eksportuojamų produktų gamintojai gali naudoti logotipą, taip prisidėdami prie ES atokiausių regionų produkcijos kokybės ženklinimo.

FINANSINIS VYKDYMAS

Duomenys apie POSEI sistemos programų finansinį vykdymą 2006–2008 m. (2007–2009 finansiniai metai) pateikiami I priede. Iš šių duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu POSEI sistemos lėšų naudojimas intensyvėjo.

Visų pirma, paskutiniaisiais metais išnaudoti kai kurioms priemonėms skirti finansiniai ištekliais. Tai ypač akivaizdu Prancūzijos užjūrio departamentų gyvulininkystės ir daržovių sektorių įvairinimo priemonių atveju – paskutiniaisiais metais pastebėta netikėta tų sektorių plėtra. Dėl lėšų nepakankamumo Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo taikyti „padėties stabilizavimo priemones“ (proporcingas pagalbos mažinimas atsižvelgiant į biudžeto deficitą). Padėtis ištaisyta leidus nuo 2010 m. skirti papildomą nacionalinį finansavimą.

Be to, akivaizdu, kad beveik visuose atokiausiuose regionuose metinis STT priemonėms skirtas biudžetas beveik visiškai išnaudojamas. Remiantis 2001–2003 m. biudžeto vykdymu, 2005–2006 m. kiekvienai valstybei narei skirta fiksuota suma STT priemonėms įgyvendinti. Kiekvienos programos padėtį galima pagerinti perskirstant turimas lėšas priemonėms, kurioms nustatytos finansavimo ribos. Be to, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 16 straipsnį valstybėms narėms leidžiama skirti papildomą finansavimą VGR priemonėms įgyvendinti.

Tačiau dėl to, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 23 straipsnio 3 dalyje STT priemonėms įgyvendinti nustatytos fiksuotos viršutinės ribos, yra tam tikro nelankstumo. Taigi siūloma leisti skirtas biudžeto lėšas lanksčiau perskirstyti VGR ir STT priemonėms (žr. 8.1 dalį).

POSEI SISTEMOS įGYVENDINIMO PO 2006 M. AUDITAS

Komisijos audito tarnybos 2008 m. atliko su sąskaitų atitikties patvirtinimu susijusius tyrimus Azorų salose, Madeiroje ir Reunione, 2008 ir 2009 m. – Kanarų salose, o 2009 m. – Martinikoje ir Gvadelupoje.

Apskritai atliekant šį auditą nustatyta, kad padėtis labai pagerėjo, palyginti su ankstesnių metų padėtimi, nors nurodyta, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su Kanarų salų bananų plantacijų dydžio nustatymu pagal POSEI sistemą, kuriuos dar reikia išsamiai išnagrinėti atliekant sąskaitų atitikties patvirtinimo procedūrą.

ATITINKAMA SU PREKYBA SUSIJUSI PLėTRA PO 2006 M. REFORMOS

Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)

Nuo 2008 m. sausio 1 d. daugelis Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių gali be muito mokesčio ir neturėdamos kvotų, tačiau sudariusios EPS, teikti savo produktus ES rinkai. Daugelis AKR šalių gamina eksportuoti skirtas prekes, kurios sudaro didelę dalį atokiausių regionų eksportuojamų prekių, pavyzdžiui, bananų, cukraus, ryžių, mėsos, kitų vaisių ir daržovių. Atokiausiems regionams aktualiausios prekės yra cukrus ir bananai.

Dar iki 2006 m. bendro bananų sektoriaus rinkų organizavimo reformos Komisija atliko bananų sektoriaus poveikio vertinimą. Atliekant šį vertinimą atsižvelgta į galimas EPS pasekmes, ir šis vertinimas lėmė tai, kad daugiau bendram bananų rinkos organizavimui skirtų lėšų perkelta POSEI sistemai. AKR šalių bananų ES importas 2008 m. per metus padidėjo beveik 10 %, o 2009 m. – dar 4 %. Po 2007 m. rugpjūčio mėn. praūžusio uragano Dyno gamyba Martinikoje ir Gvadelupoje labai sumažėjo (žr. III priedą), ir atokiausių regionų gamyba vėl padidėjo 2008 m. 2,7 %, o 2009 m. – 7,4 %.

Pagal EPS nuo 2009 m. spalio 1 d. leista be muito mokesčio ir neturint kvotų importuoti cukrų , iki 2015 m. taikant pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonę AKR šalims, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios šalys. Tai gali lemti didesnį cukraus importą iš AKR šalių – tiek iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, tiek iš kitų šalių. Tačiau nepanašu, kad artimiausiu metu importuojamų produktų kiekis išaugtų iki 3,5 mln. tonų, kaip tikėtasi po 2006 m. cukraus sektoriaus reformos. Taigi tiesioginio poveikio atokiausių regionų cukraus sektoriams EPS nepadarė.

PPO ir dvišaliai prekybos susitarimai

Neseniai ES sudarė daugiašalių ir dvišalių prekybos susitarimų, kuriais keičiamos tam tikrų prekių importo muitų tarifų lengvatos. Šie pokyčiai gali turėti įtakos atokiausių regionų gamintojų gebėjimui konkuruoti ES rinkoje. Tikėtina, kad pokyčiai bus susiję su tokiais produktais kaip romas, tam tikri vaisiai ir daržovės, cukranendrių cukrus ir perdirbti produktai, kurių sudėtyje yra daug visiškai išgauto cukranendrių cukraus.

2009 m. gruodžio 15 d. ES parafavo susitarimą su Lotynų Amerikos šalių gamintojais, dar vadinamais didžiausio palankumo valstybių (DPV) gamintojais, dėl bananų . Susitarime numatyta per 7–9 metus palaipsniui sumažinti ES importo muito tarifą nuo 176 EUR už toną iki 114 EUR už toną. Be to, dviejuose pirmoje 2010 m. pusėje sudarytuose dvišaliuose susitarimuose (vienas su Kolumbija ir Peru, o kitas – su Centrinės Amerikos šalimis) ES sutiko iki 2020 m. toliau mažinti bananams taikomą muitą iki 75 EUR už toną. Kita didžioji bananų eksporto šalis – Ekvadoras – išreiškė norą prisijungti prie ES susitarimo su Kolumbija ir Peru.

Nustojus galioti 1999–2008 m. specialiajai paramos sistemai (SPS), kuri buvo taikoma tradiciniams AKR šalių bananų tiekėjams ir pagal kurią tradicinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims buvo skirtas 375 mln. EUR biudžetas, Komisija pasiūlė 2010–2013 m. sukaupti iki 200 mln. EUR sumą, kuri būtų skiriama dešimčiai pagrindinių bananus eksportuojančių AKR šalių (pagal papildomas bananų sektoriaus priemones), siekiant tokiu būdu joms padėti atlikti reikiamus pritaikymo veiksmus.

Kalbant apie atokiausių regionų gamintojus, įgyvendinant 2006 m. bananų sektoriaus bendro rinkos organizavimo reformą, jau dideliu mastu buvo atsižvelgta į naujos prekybos aplinkos poveikį. Prieš reformą atliktame poveikio vertinime išnagrinėtos galimos muitų tarifų mažinimo, palyginti su neseniai patvirtintais tarifais, pasekmės. Remiantis tuo, kad POSEI sistema užtikrinama, kad bananų augintojai gautų visą jiems numatytą paramos sumą, jei jie atitinka paramos teikimo kriterijus, net jei nepasiekia atitinkamo gamybos lygio, atlikus vertinimą paaiškėjo, kad ES importo tarifų pokyčių poveikis ES gamybai būtų nedidelis, jei tie pokyčiai neviršytų tam tikrų ribų (žr. IV priedą).

Papildant bananų sektoriaus reformą, POSEI sistemai perkelta suma apskaičiuota pagal palankiausią 2000–2002 m. bananų augintojams išmokėtos pagalbos vidurkį, padidintą laikantis 8,4 % ribos, kuria siekiama atsižvelgti į tam tikrą bananų rinkos kintamumą siekiant tolesnio jos liberalizavimo. Tikrovėje bananų sektoriaus biudžetas padidėjo dar daugiau – apie 47 %, remiantis 2002–2006 m. išmokėtos paramos vidurkiu. Nepaisant to, Komisija, atsižvelgdama į naujausius rinkos pokyčius, atidžiai stebi daugiašalių prekybos susitarimų poveikį ir imsis atitinkamų veiksmų, jei reikės tą poveikį sušvelninti.

Jei per daugiašales Dohos derybų raundo diskusijas būtų nuspręsta sumažinti cukraus importo muitus ir (arba) nustatyti naujas tarifines kvotas, dėl to galėtų susidaryti cukraus perteklius ir galbūt tai turėtų įtakos cukraus kainoms ES viduje. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 reikalaujama, kad Komisija išsaugotų cukraus rinkos struktūrinę pusiausvyrą, nustatydama kainą, artimą referencinei kainai. Sukurta keletas rinkos priemonių, skirtų tokiai padėčiai ištaisyti, pavyzdžiui, produktų išėmimas iš rinkos arba privatus sandėliavimas. Šios priemonės daro poveikį kvotinio cukraus gamybai. Tačiau atokiausiuose regionuose gaminama mažiau cukraus nei skirtą kvotų, todėl šių priemonių poveikis turėtų būti nedidelis.

TOBULINIMO SIūLYMAI

Siūlomi ES teisės aktų pakeitimai

Atsižvelgiant į sistemos raidą paskutiniaisiais metais ir į tai, kad neseniai įsigaliojo Lisabonos sutartis, siūloma Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006 išdėstyti nauja redakcija , siekiant atnaujinti ir supaprastinti kai kurias nuostatas ir jį suderinti su naujais SESV reikalavimais.

Visų pirma siūloma iš dalies pakeisti 4 straipsnio 2 dalį, kad būtų numatyta galimybė Prancūzijos užjūrio departamentams tarpusavyje laisvai prekiauti perdirbtais produktais, kuriems taikoma STT (žr. 4.2.4 dalį) .

Be to, siūloma iš dalies pakeisti 23 straipsnio 3 dalį , siekiant padidinti didžiausią metinį produktų, kuriems taikoma STT, kiekį Prancūzijai ir Portugalijai, laikantis nustatytų finansavimo ribų, kad būtų pašalintas spaudimas dėl lėšų, susijusių su produktais, kuriems taikoma STT, ir kad nedidinant bendro biudžeto būtų galima į atokiausių regionų prognozuojamą tiekimo balansą įtraukti papildomų produktų, jei toks poreikis būtų (žr. 5 dalį).

Galiausiai, siekdama sumažinti administracinę naštą ir suteikti valstybėms narėms daugiau laiko tikriesiems poreikiams nustatyti ir nuo kitų metų taikomam strateginiam metodui sukurti (žr. 4.1 dalį), Komisija ketina iš dalies pakeisti Komisijos reglamento (EB) Nr. 793/2006 49 straipsnį . Pakeitimu bus atidėtas kasmetinių programų pakeitimų, susijusių su ateinančiais metais, pateikimo Komisijai terminas: iš rugpjūčio 1 d. į rugsėjo 30 d. Tokius pakeitimus nagrinės Komisijos tarnybos, ir jie bus tvirtinami Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato raštu, išskyrus jei tais pakeitimais nuostatos būtų iš esmės kečiamos, pavyzdžiui, programoje būtų nustatoma nauja priemonė (skyrius). Tokiu atveju pakeitimai teikiami iki rugpjūčio 1 d., o tvirtinami Komisijos sprendimu.

Rekomendacijos valstybėms narėms

Valstybės narės diegia tinkamas kontrolės sistemas , kad būtų tikrinama, ar su produktais, kuriems taikoma STT, susijusi nauda tinkamai perduodama galutiniam vartotojui (žr. 4.2.3 dalį). Jos raginamos kuo skubiau įdiegti tas sistemas ir apie jas pranešti Komisijai.

Rekomenduojama, kad valstybės narės pritaikytų pagalbos už produktus, kuriems taikoma STT ir kurie taip pat yra gaminami vietoje , dydį taip, kad būtų suteikta pirmenybė vietinės gamybos plėtojimui (žr. 4.2.5 dalį).

Rekomenduojama, kad valstybės narės visapusiškai išnagrinėtų, dėl kokių priežasčių kai kurių priemonių tikslai nebuvo sėkmingai įgyvendinti (žr. 4.3.1 dalį), ir savo programose pasiūlytų patobulintą paramos skyrimo strategiją . Valstybėms narėms po reformos suteikta teisė lanksčiai valdyti programas gali būti labai naudinga esant tam tikrai padėčiai. Valstybės narės, siekdamos padėti sunkumų patiriantiems sektoriams, gali perskirstyti POSEI sistemos lėšas programų viduje ir netgi skirti papildomą pagalbą – tai leidžiama ir pagal atokiausiems regionams numatytas lankstesnes su valstybės pagalba susijusias nuostatas (žr. 5 dalį).

Atsižvelgdamos į šias strategines pasirinktis valstybės narės turėtų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis padedama atitinkamame regione išlaikyti ir kurti darbo vietas.

Be to, valstybės narės raginamos reguliariai teikti ataskaitas pagal svarbiausius rodiklius , kuriuos Komisijos tarnybos nustato, kad būtų galima kasmet įvertinti visą POSEI sistemos taikymo pažangą.

Galiausiai, reikėtų pabrėžti, kad nustatant POSEI sistemos programas visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos dalyvauti nuo pat pradžių; jos turėtų taip pat dalyvauti ir tada, kai kasmet nagrinėjami šių programų pakeitimai. Numatytu Komisijos reglamento (EB) Nr. 793/2006 49 straipsnio pakeitimu, kuriuo atidedamas programų pateikimo terminas (žr. 8.1 dalį), bus suteikta daugiau laiko konsultacijoms su susijusiais veiklos vykdytojais.

IšVADOS

Pirmaisiais taikymo metais POSEI sistema buvo sėkminga: tinkamai veikė programų kūrimo metodas (jis yra neabejotinai lankstesnis ir labiau priderintas prie vietos poreikių), užtikrintas svarbiausių produktų tiekimas (sumažinus papildomas jų tiekimo išlaidas), užtikrintas atokiausių regionų ūkininkų pajamų rėmimas, vyko kai kurių žemės ūkio sektorių plėtra.

Remdamasi dabartiniais tyrimais ir dabartine padėtimi Komisija mano, kad POSEI sistemai skirtomis finansinėmis lėšomis galima įgyvendinti daug apimančius sistemos tikslus.

Valstybių narių vaidmuo įgyvendinant POSEI sistemą yra esminis. Valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip turimus išteklius paskirstyti dar tikslingiau, kad didesnių sunkumų patiriantiems besivystantiems sektoriams ir besivystančiai gamybai būtų suteikta parama.

Komisija ir valstybės narės turi toliau dėti pastangas, kad sistema būtų įgyvendinama kuo geriau, visų pirma siekiant įgyvendinti tikslus, susijusius su savarankišku apsirūpinimu maistu, ir rinktis įvairesnius nei įprastus eksportuoti skirtos gamybos sektorius, kad būtų užtikrintas žemės ūkio veiklos gyvybingumas, įskaitant gyvybingumą įvykus kokios nors rinkos krizei.

Kiti labai svarbūs tikslai, kurių turėtų būti siekiama, – užimtumas žemės ūkio sektoriuje, kur darbo vietas reikėtų išlaikyti arba, esant galimybei, jų sukurti daugiau, produkcijos kokybė ir aplinkos išsaugojimas.

[1] 1987 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento sprendimas.

[2] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 (OL L 356, 1991 12 24, p. 1) .

[3] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/92 (OL L 173, 1992 6 27, p. 13) .

[4] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1600/92 (OL L 173, 1992 6 27, p. 1) .

[5] 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1452/2001 (POSEIDOM), Nr. 1453/2001 (POSEIMA) ir Nr. 1454/2001 (POSEICAN) (OL L 198, 2001 7 21, p. 11) .

[6] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 80) .

[7] Patikslintas ir patobulintas Komisijos komunikatu COM (2008) 642.

[8] OL L 270, 2003 10 21, p. 1 .

[9] OL L 42, 2006 2 14, p. 1 .

[10] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 1) (cukraus sektoriaus reforma).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2013/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 13) (bananų sektoriaus reforma).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11) (viršutinės 2007 m. biudžeto ribos).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 674/2008 (OL L 189, 2008 7 17, p. 5) (viršutinės 2008 m. biudžeto ribos).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16) (reformos patikrinimas).