Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas

2009/C 136/04

1. ŠIO KODEKSO TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAS

1. 2005 m. Komisija priėmė Valstybės pagalbos veiksmų planą – Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa (toliau – VPVP) [1], siekdama padidinti valstybės pagalbos režimo pagal EB sutartį veiksmingumą, skaidrumą, patikimumą ir nuspėjamumą. Kadangi VPVP grindžiamas mažesnės ir tikslingesnės valstybės pagalbos principu, pagrindinis jo tikslas – skatinti valstybes nares mažinti bendrą pagalbos lygį ir perskirstyti valstybės išteklius horizontaliems bendros svarbos tikslams. Siekiant šio tikslo, VPVP taip pat raginama taikyti veiksmingesnes, paprastesnes ir nuspėjamesnes procedūras valstybės pagalbos srityje.

2. Komisija nori dar kartą patvirtinti šį įsipareigojimą parengdama šį Geriausios praktikos kodeksą, kad procedūros būtų kuo naudingesnės ir veiksmingesnės visoms susijusioms šalims. Šis kodeksas grindžiamas patirtimi, įgyta taikant 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles [2], ir įvairių valstybės pagalbos procedūros etapų trukmės, skundų tvarkymo ir informacijos rinkimo priemonių Bendrijos vidaus tyrimais. Pagrindinis šio kodekso tikslas – patarti dėl kasdien taikomų valstybės pagalbos procedūrų ir taip stiprinti Komisijos tarnybų, valstybių narių valdžios institucijų ir teisės bei verslo bendruomenių geresnio bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo dvasią.

3. Sėkmingas valstybės pagalbos procedūrų tobulinimas reikalauja abiejų pusių drausmės ir tiek Komisijos, tiek valstybės narės įsipareigojimo. Nors Komisija negali būti laikoma atsakinga už valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo stokos padarinius, ji stengsis gerinti savo tyrimus ir vidaus sprendimų priėmimo procesą, kad užtikrintų didesnį valstybės pagalbos procedūrų skaidrumą, nuspėjamumą ir veiksmingumą.

4. Šis kodeksas, atitinkantis dabartinę valstybės pagalbos struktūrą, yra paskutinė supaprastinimo paketo, susidedančio iš Komisijos pranešimo apie supaprastintos procedūros taikymą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai [3] ir Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės [4], dalis, kuria siekiama nuspėjamesnių ir skaidresnių procedūrų.

5. Tačiau dėl atskiro atvejo konkrečių ypatumų gali tekti pritaikyti šį kodeksą arba nuo jo nukrypti [5].

6. Atsižvelgiant į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių, pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo ar prekybos jais specifiką taip pat galima pateisinti nukrypimą nuo šio kodekso.

2. RYŠYS SU BENDRIJOS TEISE

7. Šio kodekso tikslas nėra pateikti išsamią ar visapusišką informaciją apie atitinkamas teisines, aiškinamąsias ir administracines priemones, reglamentuojančias Bendrijos valstybės pagalbos kontrolę. Šį kodeksą reikėtų skaityti kartu pagrindinėmis valstybės pagalbos procedūras reglamentuojančiomis taisyklėmis ir kaip jų priedą.

8. Todėl šiuo kodeksu nesukuriamos ar nepakeičiamos jokios teisės ar prievolės, išdėstytos Europos bendrijos steigimo sutartyje, Reglamente (EB) Nr. 659/1999 ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 [6], įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, kaip aiškinama Bendrijos teismų praktikos.

9. Šiame kodekse išdėstyta kasdieninė geriausia praktika, kad valstybės pagalbos procedūros būtų greitesnės, skaidresnės ir nuspėjamesnės kiekviename bylos, apie kurią pranešta arba nepranešta, arba skundo tyrimo etape.

3. RYŠIAI IKI PRANEŠIMO PATEIKIMO

10. Komisijos patirtis rodo, kad netgi gana standartiniais atvejais ryšiai iki pranešimo pateikimo duoda papildomos naudos. Palaikydamos ryšius iki pranešimo pateikimo, Komisijos tarnybos ir pranešančioji valstybė narė iki pranešimo gali neoficialiai ir slaptai aptarti teisinius ir ekonominius pasiūlyto projekto aspektus ir taip padidinti pranešimų kokybę ir išsamumą. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė ir Komisijos tarnybos taip pat gali bendrai rengti konstruktyvius pasiūlymus probleminiams planuojamos priemonės aspektams keisti. Taigi šiuo etapu grindžiamas kelias greičiau nagrinėti pranešimus po to, kai jie oficialiai pateikiami Komisijai. Sėkmingai palaikomi ryšiai iki pranešimo pateikimo turėtų veiksmingai padėti Komisijai priimti sprendimus per du mėnesius nuo pranešimo pateikimo dienos [7] pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

11. Palaikyti ryšius iki pranešimo pateikimo labai rekomenduojama tų bylų atveju, kurioms būdingos naujovės arba specifiniai ypatumai, – tai pateisintų neoficialias išankstines diskusijas su Komisijos tarnybomis, tačiau neoficialios konsultacijos bus teikiamos, kai tik valstybei narei jų prireiks.

3.1. Turinys

12. Etape iki pranešimo pateikimo yra galimybė diskutuoti ir teikti konsultacijas susijusiai valstybei narei apie informacijos, kuri turi būti pateikta pranešimo formoje, apimtį, kad nuo pranešimo pateikimo dienos būtų užtikrintas informacijos išsamumas. Veiksmingai palaikant ryšius iki pranešimo pateikimo, taip pat bus galima atvirai ir konstruktyviai diskutuoti bet kokiais esminiais, su planuojama priemone susijusiais klausimais. Tai ypač svarbu kalbant apie projektus, kurie negalėjo būti patvirtinti ir todėl turėjo būti atšaukti arba labai pakeisti. Šiame etape taip pat gali būti analizuojamas kitų teisinių pagrindų buvimas arba nustatomi susiję precedentai. Be to, sėkmingai įgyvendinus etapą iki pranešimo pateikimo, Komisijos tarnybos ir valstybė narė galės spręsti svarbiausias konkurencijos problemas, atlikti ekonominę analizę ir prireikus išorės ekspertizę, kad galėtų įrodyti, jog planuojamas projektas suderinamas su bendrąja rinka. Etapu iki pranešimo pateikimo pranešančioji valstybė narė taip pat gali prašyti Komisijos tarnybų netaikyti prievolės pateikti pranešimo formoje numatytą tam tikrą informaciją, kuri tam tikromis bylos aplinkybėmis nebūtina šios bylos nagrinėjimui. Galiausiai etapas iki pranešimo pateikimo turi lemiamą reikšmę, nes jame nusprendžiama, ar tam tikram atvejui gali būti prima facie taikoma supaprastinta procedūra [8].

3.2. Apimtis ir termino nustatymas

13. Kad etapas iki pranešimo pateikimo būtų konstruktyvus ir veiksmingas, susijusi valstybė narė, remdamasi pranešimo projekto forma, yra suinteresuota pateikti Komisijai informaciją, kurios reikia planuojamam valstybės pagalbos projektui įvertinti. Siekiant, kad atvejai būtų išnagrinėjami greičiau, pirmenybė iš esmės bus teikiama ryšiams e. paštu ar telekonferencijoms, o ne susitikimams. Per dvi savaites nuo pranešimo projekto gavimo Komisijos tarnybos paprastai užmegs ryšį iki pranešimo pateikimo.

14. Paprastai ryšiai iki pranešimo pateikimo neturėtų trukti ilgiau kaip 2 mėnesius ir po jų iškart turėtų būti pateikiamas išsamus pranešimas. Jeigu ryšiai iki pranešimo pateikimo neduotų norimų rezultatų, Komisijos tarnybos gali paskelbti, kad etapas iki pranešimo pateikimo užbaigtas. Vis dėlto termino nustatymas ir ryšių iki pranešimo pateikimo formatas priklauso nuo atskiros bylos sudėtingumo, todėl ryšiai iki pranešimo pateikimo gali trukti keletą mėnesių. Todėl Komisija rekomenduoja, kad tais atvejais, kai bylos yra itin sudėtingos (pavyzdžiui, sanavimo pagalba, dideli mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, didelė individuali pagalba arba ypatingai didelės arba sudėtingos pagalbos schemos), valstybės narės kuo anksčiau užmegztų ryšius iki pranešimo pateikimo, kad būtų galima pasirengti prasmingoms diskusijoms.

15. Remiantis Komisijos patirtimi, labai naudinga, kai su pagalbos gavėjais užmezgami ryšiai iki pranešimo pateikimo, ypač tais atvejais, kai jie susiję su svarbiais techniniais, finansiniais ir su projektais susijusiais dalykais. Todėl Komisija rekomenduoja, kad individualios pagalbos gavėjai palaikytų ryšius iki pranešimo pateikimo.

16. Išskyrus naujoviškas arba sudėtingas bylas, etapo iki pranešimo pateikimo pabaigoje Komisijos tarnybos stengsis pateikti susijusiai valstybei narei neoficialų preliminarų projekto vertinimą. Tas neįpareigojantis vertinimas nebus oficiali Komisijos pozicija, bet neoficiali Komisijos tarnybų konsultacija dėl pranešimo projekto išsamumo ir planuojamo projekto prima facie suderinamumo su bendrąja rinka. Itin sudėtingais atvejais valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos taip pat gali pateikti rašytinę konsultaciją dėl informacijos, kurią dar reikia pateikti.

17. Ryšiai iki pranešimo pateikimo yra visiškai slapti. Diskusijos vyksta pagal savanoriškumo principą ir neturi įtakos bylos nagrinėjimui ir tyrimo procesui po oficialaus pranešimo.

18. Siekdamos pagerinti pranešimų kokybę, Komisijos tarnybos stengsis patenkinti valstybių narių prašymus dėl mokymo kursų. Komisija taip pat palaikys nuolatinius ryšius su valstybėmis narėmis, kad aptartų tolesnį valstybės pagalbos procedūrų tobulinimą, ypač, kiek tai susiję su taikytinų pranešimo formų apimtimi ir turiniu.

4. ABIEM PUSĖMS PRIIMTINAS PLANAVIMAS

19. Tais atvejais, kai bylos itin naujoviškos, techniškai sudėtingos arba kitaip ypatingos, arba kurios turi būti nagrinėjamos ypatingos skubos tvarka, Komisijos tarnybos pranešančiajai valstybei narei pasiūlys abiem pusėms priimtiną planavimą, kad padidintų valstybės pagalbos tyrimo galimos trukmės skaidrumą ir nuspėjamumą.

4.1. Turinys

20. Abiem pusėms priimtinas planavimas – tai valstybės narės ir Komisijos tarnybų struktūrizuoto bendradarbiavimo, grindžiamo bendru planavimu ir suvokimu, kaip galėtų vykti ir kiek galėtų trukti tyrimas, forma.

21. Šiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos ir pranešančioji valstybė narė visų pirma galėtų susitarti dėl šių dalykų:

- susijusios bylos prioritetinio nagrinėjimo su sąlyga, jog valstybė narė sutiks, kad būtų oficialiai sustabdytas kitų tos pačios valstybės narės bylų, apie kurias pranešta, tyrimas [9], jeigu to prireiktų planavimo ar išteklių tikslais [10],

- informacijos, kurią turi pateikti valstybė narė ir (arba) susijęs pagalbos gavėjas, įskaitant tyrimus, išorės ekspertizę arba vienašalį Komisijos tarnybų atliekamą informacijos rinkimą, ir

- Komisijos tarnybų vykdomo bylos, pradėtos pateikus pranešimą, vertinimo galimo pavidalo ir trukmės.

22. Su sąlyga, kad valstybė narė laiku ir kaip susitarta per abiem pusėms priimtiną planavimą pateiks visą reikiamą informaciją, Komisijos tarnybos toliau nagrinėdamos bylą stengsis laikytis abiejų pusių susitarto termino, nebent dėl valstybės narės arba suinteresuotosios šalies pateiktos informacijos kiltų nenumatytų klausimų.

4.2. Apimtis ir termino nustatymas

23. Abiem pusėms priimtinas planavimas iš esmės bus taikomas tik toms byloms, kurios yra tokios naujoviškos, techniškai sudėtingos ar kitaip ypatingos, kad etapo iki pranešimo pateikimo pabaigoje Komisijos tarnyboms neįmanoma atlikti aiškaus, preliminaraus bylos vertinimo. Tokiais atvejais abiem pusėms priimtinas planavimas įvyks etapo iki pranešimo pateikimo pabaigoje, o po jo bus pateiktas oficialus pranešimas.

24. Vis dėlto susijusios valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos ir susijusi valstybė narė taip pat gali susitarti dėl abiem pusėms priimtino planavimo, siekiant toliau nagrinėti bylą formalaus tyrimo proceso pradžioje.

5. IŠANKSTINIS PRIEMONIŲ, APIE KURIAS PRANEŠTA, NAGRINĖJIMAS

5.1. Prašymai suteikti informacijos

25. Siekdamos supaprastinti tyrimo eigą, per preliminarų nagrinėjimą Komisijos tarnybos stengsis sugrupuoti prašymus suteikti informacijos. Todėl iš esmės bus tik vienas prašymas suteikti visapusiškos informacijos, kuris paprastai turės būti atsiųstas per 4–6 savaites po pranešimo dienos. Jeigu abiem pusėms priimtino planavimo metu nesusitarta kitaip, etape iki pranešimo pateikimo valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės pateikti išsamų pranešimą, taip sumažinant papildomos informacijos poreikį. Tačiau Komisija gali vėliau pateikti daugiau klausimų, dažniausiai dėl problemų, iškilusių valstybių narių atsakymuose, nors tai nebūtinai reiškia, kad Komisija, vertindama bylą, susiduria su rimtais sunkumais.

26. Jeigu valstybė narė per nustatytą terminą nepateiktų prašomos informacijos, po vieno priminimo bus paprastai taikoma Reglamento (EB) Nr. 659/1999 5 straipsnio 3 dalis, o valstybė narė bus informuota, kad pranešimas laikomas atšauktu. Kai bus patenkintos būtinos sąlygos, paprastai bus pradėtas ir formalaus tyrimo procesas – paprastai ilgiausiai po dviejų klausimų etapų.

5.2. Preliminaraus nagrinėjimo sustabdymas susitarus

27. Tam tikromis aplinkybėmis preliminarų nagrinėjimą galima sustabdyti paprašius valstybei narei, kad ji galėtų iš dalies pakeisti savo projektą ir jis atitiktų valstybės pagalbos taisykles, arba kitaip bendru susitarimu. Tyrimą sustabdyti galima tik iš anksto susitartam laikotarpiui. Jeigu susijusi valstybė narė sustabdymo laikotarpio pabaigoje nepateikia išsamaus, prima facie su bendrąja rinka suderinamo projekto, Komisija atnaujina procesą nuo tos vietos, kurioje jis buvo sustabdytas. Atitinkama valstybė narė paprastai informuojama, kad pranešimas laikomas atšauktu arba rimtų abejonių atveju nedelsiant pradedamas formalaus tyrimo procesas.

5.3. Su esama padėtimi susiję ryšiai

28. Pranešančiųjų valstybių narių prašymu jos bus informuojamos apie esamą vykstančio preliminaraus nagrinėjimo padėtį. Valstybės narės raginamos į tokius ryšius įtraukti ir individualios pagalbos gavėjus.

6. FORMALAUS TYRIMO PROCESAS

29. Atsižvelgiant į bendrą bylų, kurioms taikomas formalaus tyrimo procesas, sudėtingumą, didžiausias Komisijos prioritetas – didinti šio etapo skaidrumą, nuspėjamumą ir veiksmingumą, siekiant protingo sprendimų priėmimo, atitinkančio šiuolaikinio verslo poreikius. Todėl Komisija tobulins oficialių tyrimų vykdymą veiksmingai naudodamasi visomis procedūrinėmis priemonėmis, kurias ji gali taikyti vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 659/1999.

6.1. Sprendimo ir jo santraukos paskelbimas

30. Kai susijusi valstybė narė neprašo neskelbti slaptos informacijos, Komisija stengsis paskelbti savo sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, įskaitant santraukas, per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

31. Iškilus nesutarimų dėl slaptumo klausimų, Komisija taikys savo 2003 m. gruodžio 1 d. komunikato dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose [11] principus ir labai stengsis, kad priėmus sprendimą jis būtų kuo greičiau paskelbtas. Ta pati praktika bus taikoma skelbiant visus galutinius sprendimus.

32. Siekiant padidinti proceso skaidrumą, valstybei narei, pagalbos gavėjui ir kitoms suinteresuotosioms šalims (visų pirma galimiems skundo pateikėjams) bus pranešta apie bet kokį vėlavimą, susijusį su nesutarimais dėl slaptumo klausimų.

6.2. Suinteresuotųjų šalių pastabos

33. Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnį suinteresuotosios šalys turi pateikti pastabas per nustatytą terminą, kuris neturi viršyti vieno mėnesio nuo sprendimo pradėti formalų tyrimo procesą paskelbimo. Tas terminas paprastai nebus pratęsiamas, o Komisijos tarnybos iš suinteresuotųjų šalių, įskaitant pagalbos gavėją, paprastai nepriims jokios per vėlai pateiktos informacijos [12]. Terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, pvz., pateikus itin daug faktinės informacijos arba remiantis Komisijos tarnybų ir susijusios suinteresuotosios šalies užmegztais ryšiais.

34. Siekdamos pagerinti dabartinį itin sudėtingų bylų tyrimo pagrindą, Komisijos tarnybos nustatytoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant prekybos arba verslo asociacijas, gali nusiųsti sprendimo pradėti formalaus tyrimo procesą kopiją ir paraginti jas pateikti pastabas dėl specifinių bylos aspektų [13]. Šiuo atžvilgiu trečiųjų šalių bendradarbiavimas yra visiškai savanoriškas, tačiau jeigu trečioji šalis nusprendžia pateikti pastabų, ji turėtų būti suinteresuota tokias pastabas pateikti laiku, kad Komisija galėtų į jas atsižvelgti. Todėl Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas per vieną mėnesį nuo dienos, kurią joms išsiunčiama sprendimo kopija. Šis terminas nebus pratęstas. Siekdama, kad suinteresuotosioms šalims būtų taikomos vienodos sąlygos, Komisija nusiųs tokį patį raginimą pateikti pastabas ir pagalbos gavėjui. Atsižvelgdama į valstybės narės teisę į gynybą, ji perduos valstybei narei nekonfidencialią bet kokių pastabų, gautų iš suinteresuotųjų šalių, versiją ir paragins valstybę narę atsakyti per vieną mėnesį.

35. Siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotųjų šalių pastabos kuo greičiau būtų perduotos susijusiai valstybei narei, valstybės narės bus raginamas kiek galėdamos priimti tas pastabas jų originalo kalba. Valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos pateiks vertimą; tai gali turėti įtakos proceso spartai.

36. Valstybėms narėms taip pat bus pranešta, jeigu suinteresuotosios šalys pastabų nepateikė.

6.3. Valstybių narių pastabos

37. Siekdama užtikrinti, kad būtų laiku užbaigtas formalaus tyrimo procesas, Komisija atidžiai stebės, kad būtų laikomasi visų šio etapo terminų, taikomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 659/1999. Jeigu valstybė narė per Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nepateiks pastabų apie Komisijos sprendimą dėl proceso pradžios ir trečiųjų šalių pastabų, Komisijos tarnybos nedelsdamos nusiųs priminimą, kuriuo susijusiai valstybei narei bus suteikiamas vienas papildomas mėnuo ir pranešama, kad papildomo pratęsimo nebus, išskyrus išimtines aplinkybes. Jeigu susijusi valstybė narė nepateiks reikšmingo atsakymo, Komisija, remdamasi turima informacija, priims sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 7 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį.

38. Neteisėtos pagalbos atveju ir valstybei narei nepateikus pastabų apie sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsniu, pareikalaus suteikti informacijos. Jeigu valstybė narė neatsakys į tą reikalavimą per nustatytą terminą, Komisija priims sprendimą, remdamasi turima informacija.

6.4. Prašymas pateikti papildomos informacijos

39. Negalima atmesti galimybės, kad itin sudėtingais atvejais valstybei narei pateikus informacijos apie sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, Komisijos tarnybos gali paprašyti atsiųsti papildomos informacijos. Valstybei narei bus duotas vieno mėnesio terminas atsakymui pateikti.

40. Jeigu valstybė narė neatsakys per nustatytą terminą, Komisijos tarnybos nedelsdamos atsiųs priminimą, kuriame bus nustatytas galutinis 15 darbo dienų terminas ir susijusiai valstybei narei bus pranešta, kad po to Komisija priims sprendimą remdamasi turima informacija arba neteisėtos pagalbos atveju pareikalaus suteikti informacijos.

6.5. Pagrįstas formalaus tyrimo proceso sustabdymas

41. Oficialų tyrimą galima sustabdyti tik išimtinėmis aplinkybėmis ir bendru Komisijos tarnybų ir susijusios valstybės narės susitarimu. Pavyzdžiui, tyrimą galima sustabdyti, jeigu sustabdymo oficialiai prašo valstybė narė, siekdama, kad jos projektas atitiktų valstybės pagalbos taisykles, arba jeigu Bendrijos teismuose nebaigtos nagrinėti su panašiais klausimais susijusios teismo bylos, kurių baigtis greičiausiai turės įtakos bylos vertinimui.

42. Tyrimas gali būti sustabdytas tik kartą tokiam laikotarpiui, dėl kurio Komisijos tarnybos ir susijusi valstybė narė susitaria iš anksto.

6.6. Galutinio sprendimo priėmimas ir pagrįstas formalaus tyrimo proceso pratęsimas

43. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 6 dalimi, Komisija kiek galėdama stengsis priimti sprendimą per 18 mėnesių nuo proceso pradžios. Tas terminas gali būti pratęstas bendru Komisijos ir susijusios valstybės narės susitarimu. Tyrimą gali tekti pratęsti visų pirma tais atvejais, kai bylos susijusios su naujoviškais projektais arba kyla naujų teisinių klausimų.

44. Siekdama užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 6 dalis, Komisija stengsis priimti galutinį sprendimą ne vėliau kaip praėjus 4 mėnesiams po to, kai valstybė narė pateiks paskutinę informaciją arba kai pasibaigs paskutinis terminas negavus jokios informacijos.

7. SKUNDAI

45. Visoms suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms valstybės pagalbos procedūrose, labai svarbu, kad Komisijos tarnybos veiksmingai ir skaidriai nagrinėtų joms pateiktus skundus. Todėl Komisija siūlo geriausią praktiką, kuri skirta tam bendram tikslui pasiekti.

7.1. Skundo forma

46. Komisijos tarnybos sistemingai ragina skundų pateikėjus naudoti naują skundų formą, kurią galima rasti Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje (http://ec.europa.eu/comm/competition/forms/sa_complaint_lt.html), ir kartu teikti neslaptą skundo versiją. Skundų pateikėjams pateikus išsamias formas paprastai bus galima pagerinti pateiktos informacijos kokybę.

7.2. Orientacinis terminas ir skundo nagrinėjimo rezultatas

47. Komisija dės visas pastangas, kad gavusi skundą jį išnagrinėtų per orientacinį dvylikos mėnesių terminą. Tas terminas nėra privalomas. Priklausomai nuo atskiros bylos aplinkybių, jeigu prireiks prašyti skundo pateikėjo suteikti papildomos informacijos, valstybė narė arba suinteresuotosios šalys gali pratęsti skundo tyrimą.

48. Komisija turi teisę suteikti jai pateiktiems skundams [14] įvairius prioriteto laipsnius, priklausomai, pavyzdžiui, nuo tariamo pažeidimo apimties, pagalbos gavėjo dydžio, susijusio ekonomikos sektoriaus arba pateiktų panašių skundų. Atsižvelgdama į savo darbo krūvį ir teisę nustatyti tyrimų prioritetus [15], ji gali atidėti priemonės, kuri nėra prioritetinė, nagrinėjimą. Todėl per dvylika mėnesių Komisija iš esmės stengsis:

a) priimti sprendimą dėl prioritetinių bylų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnį, pateikdama kopiją skundo pateikėjui;

b) nusiųsti skundo pateikėjui pradinį administracinį raštą, kuriame būtų nurodyta preliminari jos nuomonė dėl neprioritetinių bylų. Administracinis raštas nėra oficiali Komisijos pozicija, o tik preliminari Komisijos tarnybų nuomonė, grindžiama turima informacija ir galimomis papildomomis pastabomis, kurias galėtų pateikti skundo pateikėjas per vieną mėnesį nuo rašto dienos. Jeigu per nustatytą terminą papildomų pastabų nepateikiama, skundas bus laikomas atšauktu.

49. Siekdamos užtikrinti skaidrumą, Komisijos tarnybos kiek galėdamos stengsis per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos informuoti skundo pateikėją apie jo prašymo prioriteto laipsnį. Nepagrįstų skundų atveju Komisijos tarnybos per du mėnesius nuo skundo gavimo praneš skundo pateikėjui, kad nėra pakankamo pagrindo susidaryti nuomonę dėl bylos ir kad skundas bus laikomas atšauktu, jeigu per vieną mėnesį nebus pateikta papildomų pagrįstų pastabų. Su patvirtinta pagalba susijusių skundų atveju Komisijos tarnybos taip pat stengsis atsakyti skundo pateikėjui per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos.

50. Neteisėtos pagalbos atveju skundo pateikėjams bus priminta apie galimybę pateikti ieškinį nacionaliniams teismams, kurie gali priimti sprendimą dėl tokios pagalbos teikimo sustabdymo arba jos susigrąžinimo [16].

51. Neslapta skundo versija prireikus bus pateikta susijusiai valstybei narei, kad ji pateiktų pastabas. Valstybėms narėms ir skundų pareiškėjams sistemingai bus pranešama apie skundo nagrinėjimo užbaigimą arba kitą su juo susijusią procedūrą. Valstybės narės savo ruožtu bus raginamos laikytis terminų, per kuriuos turi pateikti pastabas ir informaciją apie joms pateiktus skundus. Jos taip pat bus raginamos kiek galėdamos priimti skundus originalo kalba. Valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos pateiks vertimą; tai gali turėti įtakos proceso spartai.

8. VIDAUS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS

52. Komisija įsipareigoja supaprastinti ir toliau gerinti vidaus sprendimų priėmimo procesą, kad prisidėtų prie bendro valstybės pagalbos procedūrų trumpinimo.

53. Šiuo tikslu vidaus sprendimų priėmimo procedūros bus vykdomos kuo veiksmingiau. Komisija taip pat peržiūrės dabartinę vidaus teisinę sistemą, kad optimizuotų sprendimų priėmimo procedūras.

54. Komisijos tarnybos nuolat peržiūrės ir prireikus pritaikys savo vidaus sprendimų priėmimo praktiką.

9. BŪSIMA PERŽIŪRA

55. Procedūrinė geriausia praktika gali būti veiksminga tik tuomet, jeigu ji pagrįsta bendru Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimu stropiai vykdyti valstybės pagalbos tyrimus, laikytis taikomų terminų ir taip užtikrinti būtiną procedūrų skaidrumą ir nuspėjamumą. Šis kodeksas ir jame nurodyta geriausia praktika yra pirmasis šio bendro įsipareigojimo žingsnis.

56. Komisija pradės taikyti šį kodeksą priemonėms, apie kurias pranešta Komisijai arba į kurias atkreiptas Komisijos dėmesys, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

57. Šis kodeksas gali būti persvarstytas, siekiant atsižvelgti į teisines, aiškinamąsias ir administracines priemones arba Europos teismų praktiką, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalbos procedūra arba bet kokia ją taikant įgyta patirtis. Komisija ir toliau ketina su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis reguliariai svarstyti patirtį, įgytą taikant Reglamentą (EB) Nr. 659/1999 ir visų pirmą šį Geriausios praktikos kodeksą.

[1] COM(2005) 107 galutinis.

[2] OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

[3] Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 3.

[4] OL C 85, 2009 4 9, p. 1.

[5] Atsižvelgdama ir į 2008 m. bankų krizę, Komisija ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad, pranešus visą reikiamą informaciją, sprendimai būtų priimami greitai, prireikus – per 24 valandas arba savaitgalį. Žr. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (OL C 270, 2008 10 25, p. 8). Kalbant apie realią ekonomiką, žr. Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (OL C 83, 2009 4 7, p. 1).

[6] OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

[7] Šio galutinio termino neišeina laikytis, jei Komisijos tarnybos turi pateikti keletą prašymų dėl informacijos pateikimo esant neišsamiems pranešimams.

[8] Žr. Komisijos pranešimą apie supaprastintos procedūros taikymą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai.

[9] Žr. Reglamento (EB) Nr. 659/2009 4 straipsnio 5 dalį.

[10] Pavyzdžiui, tais atvejais, kai Europos Sąjungos finansų įstaigos veikia kaip holdingo fondas.

[11] OL C 297, 2003 12 9, p. 6.

[12] Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 659/2009 10 straipsnio 1 dalies.

[13] Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką Komisija turi teisę nusiųsti sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą nustatytoms trečiosioms šalims; žr., pavyzdžiui., sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, byla T-198/01, [2004] Rink. p. II-2717, 195 punktą; sprendimą Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, byla T-198/01R, [2002] Rink. p. II-2153; sprendimo Falck Spa ir kiti prieš Komisiją, sujungtos bylos C-74/00 P ir C-75/00 P, [2002] Rink. p. I-7869, 83 punktą.

[14] Bylos C-119/97, Ufex ir kiti prieš Komisiją (1999), Rink. p. I-1341, 88 punktas.

[15] Bylos T-475/04, Bouygues SA prieš Komisiją (2007), Rink. p. II-2097, 158 ir 159 punktai.

[16] Žr. Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės.

--------------------------------------------------