[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2009.12.18

KOM(2009)694 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)

{SEC(2009) 1706}

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.) 1

1. Įžanga 3

2. Svarbiausi pokyčiai 3

2.1. Moterų ir vyrų padėties skirtumai 3

2.2. Politikos ir teisės aktų pokyčiai 5

3. Uždaviniai ir politikos kryptys 7

3.1. Lyčių lygybės ir užimtumo sąveikos stiprinimas siekiant skatinti ekonomikos atgaivinimą ir tvarų augimą 7

3.2. Moterų ir vyrų profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo rėmimas 8

3.3. Socialinės įtraukties ir lyčių lygybės skatinimas 9

3.4. Smurto dėl lyties prevencija ir kova su juo 9

3.5. Įsipareigojimui užtikrinti lyčių lygybę įvykdyti skirti veiksmai ir gauti rezultatai 10

4. Išvados 10

ĮžANGA

Europos Komisija kasmet pavasario Europos Vadovų Tarybai rengia pokyčių Europos Sąjungos valstybėse narėse siekiant lyčių lygybės ataskaitą ir pristato būsimus uždavinius ir prioritetus. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos teisių ir vienas iš bendrųjų jos principų. Priimdama teisės aktus, reglamentuojančius vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, ir aiškiai įtraukdama lyčių aspektą į ES politiką ir priemones, Europos Sąjunga daug pasiekė gerinant moterų padėtį, taip pat moterų ir vyrų gyvenimo sąlygas. Visuomenėje ir darbo rinkoje vis labiau laikomasi lyčių lygybės principo, tačiau lyčių nelygybės atvejų dar būna nemažai, daugiausia moterų atžvilgiu. Nerimaujama, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės lyčių lygybės srities pasiekimams gresia pavojus ir kad moterys nuosmukio padarinius pajaus labiau. Nuosmukis gali tapti priežastimi apriboti ar nutraukti lyčių lygybės užtikrinimo priemones, tai patvirtina veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi krizei įveikti, analizė. Kita vertus, krizės laikotarpis suteikia išskirtinę galimybę svarbiam pasikeitimui, žinant, kad lyčių lygybė yra būtina tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos sąlyga. Politikos formuotojai turi galimybę įgyvendinti politines priemones, skirtas užtikrinti, kad ateityje lyčių lygybės principo darbo rinkoje ir visuomenėje būtų laikomasi vis labiau.

Nors ekonominė ir socialinė padėtis pakito, pagrindiniai uždaviniai krizės laikotarpiu liko tie patys – geresnis darbo rinkų veikimas, socialinės apsaugos tvarumas ir tinkamumas, senėjanti visuomenė. Lyčių lygybės politinės priemonės – vienas iš šių uždavinių sprendimo būdų, tačiau krizės sąlygomis šios priemonės turi būti ekonomiškai veiksmingos.

2010 m. priimdama lyčių lygybės strategiją, kuri pakeis dabartines moterų ir vyrų lygybės gaires, Europos Komisija atnaujins įsipareigojimus skatinti lyčių lygybę. Taip pat bus atnaujinta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, be to, lyčių lygybė bus įtraukta į ES 2020 m. strategiją. 2010 m. taip pat yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, kuriais bus pabrėžtas poreikis taikyti veiksmingas pažeidžiamų grupių įtraukties priemones. Be to, 2010 m. bus jau 15–ieji metai, kai taikoma Pekino veiksmų platforma – laikas įvertinti įvairiose veiklos srityse padarytą pažangą. Tai suteikia galimybę sustiprinti skirtingų strategijų, kurios bus peržiūrėtos 2010 m., sąsają.

SVARBIAUSI POKYčIAI

Moterų ir vyrų padėties skirtumai

Kova su tebevyraujančia lyčių nelygybe įvairiose visuomenės srityse – ilgalaikis uždavinys, nes jam išspręsti būtini struktūriniai ir elgesio pokyčiai, taip pat nauja moters ir vyro vaidmenų apibrėžtis. Pažanga lėta, o moterų ir vyrų padėties, susijusios su užimtumo lygiu, darbo užmokesčiu, darbo valandų skaičiumi, atsakingomis pareigomis, priežiūros ir namų ruošos pareigų pasidalijimu ir skurdo rizika, skirtumai ir toliau išlieka.

Didėjantis dirbančių moterų skaičius yra teigiamas poslinkis, turintis didelį poveikį ES ekonomikos augimui – nuo 1995 m. jis sudaro ketvirtadalį metinio ekonomikos augimo[1]. Per pastarąjį dešimtmetį moterų užimtumo lygis padidėjo 7,1 procentinio punkto ir 2008 m. buvo 59,1 %, t. y. arti Lisabonos tikslo (60 % 2010 m.), nors užimtumo lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi – nuo žemesnio kaip 40 % iki aukštesnio kaip 70 %. Vidutinis moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumas 2008 m. sumažėjo iki 13,7 procentinio punkto palyginti su 18,2 procentinio punkto 1998 m.

Nutraukusi šią teigiamą tendenciją ekonomikos krizė turėjo rimtų padarinių darbo rinkai ir nedarbo lygiui. 2008 m. gegužės mėn. – 2009 m. rugsėjo mėn. ES mastu vyrų nedarbo lygis didėjo sparčiau nei moterų (atitinkamai nuo 6,4 % iki 9,3 % ir nuo 7,4 % iki 9 %). Krizė itin stipriai paveikė pramonės ir statybų sektorius, kuriuose daugiausia dirba vyrai. Tačiau pastaraisiais mėnesiais moterų ir vyrų nedarbo lygis didėjo vienodai – tai rodo, kad krizė galėjo ištikti ir kitus sektorius, kuriuose dirba panašus vyrų ir moterų skaičius, palyginti su sektoriais, kurie nukentėjo pirmiausia. Be to, daugelyje valstybių narių moterų nedarbo lygis ir toliau yra didesnis nei vyrų. Galiausiai, kadangi moterys daugiausia dirba viešajame sektoriuje, joms teko didesnė grėsmė netekti darbo dėl biudžeto mažinimo.

Ankstesnių krizių laikotarpiu įgyta patirtis rodo, vyrų užimtumo lygis paprastai pradeda didėti greičiau nei moterų[2]. Netekusios darbo moterys patiria daugiau rizikos likti bedarbėmis . Nuosmukio laikotarpiu svarbu skirti dėmesio nedarbo lygio pokyčiams, tačiau tada kyla pavojus nepastebėti kai kurių mažiau akivaizdžių tendencijų, pvz., tai, kad moterys sudaro labai didelę neaktyvių asmenų (du trečdalius iš 63 mln. 25–64 m. amžiaus neaktyvių asmenų ES) arba ne visą darbo dieną dirbančių (bet norinčių dirbti daugiau valandų) asmenų, kurie gali būti neregistruoti kaip bedarbiai, dalį.

Moterų padėtis darbo rinkoje dažnai būna mažiau palanki , pvz., jos dažnai dirba pagal terminuotas sutartis, nesavanoriškai dirba ne visą darbo dieną ir jų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų (vidutiniškai 17,6 % ES 2007 m.), o tai turi poveikio viso moterų gyvenimo pajamoms, socialinės apsaugos užtikrinimui ir pensijai, todėl moterų skurdo rizikos lygis aukštesnis, ypač sulaukus pensinio amžiaus. 2007 m. moterų skurdo rizikos lygis (17 %) buvo aukštesnis nei vyrų (15 %), šis skirtumas buvo itin didelis vyresnio amžiaus asmenų (22 % ir 17 % atitinkamai) ir vienišų tėvų grupėse (34 %). Itin sunku moterims, kurių padėtis nepalanki daugeliu aspektų. Be to, pajamų praradimas (netekus darbo) labiau paveiks namų ūkius tose šalyse, kuriose vis dar vyrauja vyro – šeimos maitintojo modelis, o tai sustiprins poreikį toliau skatinti šeimos, kurioje abu partneriai dirba, modelį.

Nepaisant dabartinės ekonomikos krizės ir jos poveikio moterims ir vyrams, būtina apsvarstyti ilgalaikius uždavinius , susijusius su lyčių lygybe darbo rinkoje. Nors moterų išsilavinimo lygis pastaraisiais metais labai išaugo ir šiuo metu didesnę universitetų absolventų dalį sudaro moterys (59 % visų specialybių absolventų ES 2006 m.), jos ir toliau dažniausiai dirba tradiciškai „moteriškuose“ ir mažiau mokamuose sektoriuose (sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos, švietimas, kt.) ir rečiau eina atsakingas pareigas įvairiose visuomenės srityse. Dėl nepakankamų galimybių naudotis priežiūros paslaugomis išlaikomiems asmenims (vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims), atitinkamų atostogų programų ir lanksčių darbo sąlygų abiems tėvams nebuvimo moterys turi mažiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje ar dirbti visą darbo dieną. 2008 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,1 % moterų ir tik 7,9 % vyrų. Atsižvelgiant į užimtumo lygį pagal visos darbo dienos ekvivalentus, nuo 2003 m. skirtumas tarp moterų ir vyrų sumažėjo labai nedaug, o devyniose valstybėse narėse net padidėjo.

Vaikų turinčios moterys dirba mažiau (užimtumo lygis – -11,5 procentinio punkto) nei vaikų neturinčios moterys, o vaikų turintys vyrai – daugiau nei vaikų neturintieji (+6,8 punkto). Toks didelis tėvystės poveikis dalyvavimui darbo rinkoje susijęs su tradiciniais lyčių vaidmenimis ir nepakankamu vaikų priežiūros įstaigų skaičiumi daugelyje valstybių narių. Nepaisant pastaraisiais metais padidėjusio vaikų priežiūros įstaigų skaičiaus, kaip numatyta Europos tiksluose[3], daugelyje šalių tokių įstaigų vis dar yra mažiau nei reikalinga, ypač vaikams iki 3 m. Kitų išlaikomų asmenų priežiūra taip pat turi didelės įtakos moterų ir vyrų galimybėms išsilaikyti darbo rinkoje, ypač senėjančios visuomenės sąlygomis. 2005 m. per 20 mln. 15–64 m. amžiaus europiečių (12,8 mln. moterų ir 7,6 mln. vyrų) turėjo įsipareigojimų prižiūrėti suaugusius išlaikomus asmenis. Šie įsipareigojimai susiję su žemu 55–64 m. amžiaus moterų užimtumo lygiu (36,8 % 2008 m., 18,2 punkto daugiau nei tokio amžiaus vyrų grupėje). Tinkamų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą užtikrinančių priemonių trūkumas taip pat gali turėti poveikio moterų ir vyrų sprendimui neturėti vaikų ar turėti jų mažiau, o tai kelia susirūpinimą senėjančios visuomenės, būsimos darbo rinkos pasiūlos ir galiausiai ekonomikos augimo atžvilgiu. Šalyse, kuriose palankesnės vaikų priežiūros ir tėvystės atostogų sąlygos bei lankstesnės darbo sąlygos, moterų užimtumo ir gimstamumo lygis aukštesnis.

Nors pastaraisiais metais ES vis daugiau moterų dalyvauja priimant sprendimus arba yra paskiriamos eiti vadovaujamas pareigas, valdžia – tiek politinė, tiek ekonominė – vis dar tebėra vyrų rankose. Europos Sąjungoje vidutiniškai tik vienas iš keturių nacionalinių parlamentų narių ar nacionalinių vyriausybių aukšto rango ministrų yra moteris, nors įvairiose valstybėse narėse padėtis kiek skiriasi. Tam tikra pažanga pasiekta po 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą, kai moterų parlamentarių skaičius padidėjo nuo 31 % iki 35 %. Ekonomikos sektoriuje šie skaičiai yra mažiau optimistiški – moterys sudaro vieną dešimtadalį patikimiausių Europos bendrovių valdybos narių ir 3 % valdybos pirmininkų.

Politikos ir teisės aktų pokyčiai

2009 m. ekonomika ir darbo rinkos patyrė visuotinės ekonomikos ir finansų krizės poveikį. 2008 m. pabaigoje ES priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą[4], kuriame numatytos priemonės užtikrinti moterų ir vyrų užimtumą. 2009 m. gegužės mėn. vadovų susitikime užimtumo klausimais buvo aptarti krizės padariniai ir tinkami politiniai veiksmai. Komisija pateikė komunikatą „Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje“[5], kuriuo siekiama mažinti socialinius krizės padarinius ir pripažįstamas poreikis krizei įveikti skirtais veiksmais didinti lyčių lygybę. Kaip matyti iš neseniai atlikto veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi krizei įveikti, tyrimo, kyla pavojus, kad lyčių lygybės politikos reikšmė bus sumenkinta arba sumažintas šiai politikai skirtas biudžetas[6]. Tam tikros lyčių lygybės užtikrinimo priemonės buvo atšauktos arba nukeltos, o galimas valstybės biudžeto mažinimas gali turėti neigiamos įtakos moterų užimtumui ir lyčių lygybės skatinimui. Tačiau yra ir geros praktikos pavyzdžių – kai kuriose valstybėse narėse pradėtos taikyti priežiūros sektoriui[7] remti skirtos programos.

Moterų ir vyrų lygių galimybių konsultacinis komitetas priėmė nuomonę dėl ekonomikos ir finansų krizei įveikti skirtų veiksmų[8] lyčių lygybės aspekto, taip pat rekomendacijas dėl lyčių aspekto įtraukimo į ekonomikos atkūrimo priemones ir 2020 m. ES strategiją.

Pirmininkaujant Švedijai, Taryba priėmė išvadas[9] dėl lyčių lygybės politikos svarbos tvariam ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniai įtraukčiai, taip pat dėl būtinybės stiprinti lyčių aspektą 2020 m. ES strategijoje. Taryba taip pat priėmė išvadas[10] dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo remdamasi ES pirmininkaujančios valstybės ataskaita.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos, įgyvendinančios pataisytą Europos socialinių partnerių sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, pasiūlymo[11]. Šia direktyva būtų pailgintos tėvystes atostogos, dalis jų taptų neperkeliamomis siekiant skatinti tėvus pasinaudoti šiomis atostogomis ir suteikti teisę į lankstesnes darbo sąlygas tam tikrą laikotarpį sugrįžus iš tėvystės atostogų. Be to, Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl bendros pozicijos dėl siūlomo direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris ir sutuoktinius pagalbininkus principo taikymo[12] persvarstymo, kurios bendram tekstui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba, o pasiūlymą persvarstyti direktyvą dėl motinystės atostogų[13] šiuo metu svarsto ES teisės aktų leidėjai. Komisija priėmė Direktyvos 2002/73/EB[14] dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu įgyvendinimo ataskaitą. Įgyvendinant direktyvą daroma pažanga, tačiau daugelyje valstybių narių vis dar reikia pastangų, kad ji būtų tinkamai perkelta į nacionalinius teisės aktus.

Komisija priėmė Tarybos pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos pasiūlymą[15]. 2009 m. pradėtos įgyvendinti ES gairės dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija, kuriose paaiškinamos strategijos, kurias valstybės narės ir ES turi įgyvendinti išoriniais veiksmais, skirtais užkirsti kelią smurtui, apsaugoti nukentėjusius nuo jo ir nubausti smurtautojus.

UžDAVINIAI IR POLITIKOS KRYPTYS

Lyčių lygybė susijusi ne tik su įvairove ir socialiniu teisingumu, ji taip pat yra būtina sąlyga siekiant tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslų. Investicijos į lyčių lygybės politiką padeda užtikrinti didesnį dirbančių moterų skaičių, moterų indėlį į BVP, mokestines pajamas ir nemažėjantį tvarų gimstamumą[16]. Svarbu, kad lyčių lygybei ir toliau būtų skiriamas didelis dėmesys 2020 m. ES strategijoje, nes moterų ir vyrų lygybė yra tvarus senų ir naujų uždavinių sprendimas. Todėl lyčių lygybės politika turi būti laikoma ilgalaike investicija, o ne trumpalaikėmis išlaidomis.

Politiniai veiksmai, kurių imtasi nuosmukiui įveikti, moterų užimtumo ir lyčių lygybės atžvilgiu suteikia galimybių, bet kartu kelia pavojų. Yra pavojaus, kad dėl dabartinio nuosmukio pažanga sulėtės ar net prasidės atvirkštinis procesas, o tai turės ilgalaikių pasekmių ekonomikos tvarumui ir socialinės apsaugos sistemoms, socialinei įtraukčiai ir demografijai.

Veiksminga lyčių lygybės politika turi būti laikoma dabartinės krizės sprendimo dalimi, padedančia remti ekonomikos atkūrimą ir kurti stipresnę ateities ekonomiką. Tvaraus ekonomikos atkūrimo ir patikimų viešųjų finansų pagrindas – struktūrinės reformos, kuriomis siekiama užtikrinti aktyvesnį darbo jėgos dalyvavimą[17]. Investicijos į moterų užimtumą ir ekonominį nepriklausomumą bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą užtikrinančias priemones pasiteisina – jos skatina ekonominį ir socialinį vystymąsi[18].

Lyčių lygybės ir užimtumo sąveikos stiprinimas siekiant skatinti ekonomikos atgaivinimą ir tvarų augimą

Tebevyraujančios moterų ir vyrų nelygybės panaikinimas įgyvendinant lyčių lygybės politiką gali būti laikomas ekonomikos augimą skatinančiu veiksniu, o ne išlaidomis visuomenei. Lyčių lygybė darbo rinkoje valstybėms narėms gali suteikti galimybių išnaudoti visą darbo jėgos pasiūlos potencialą, visų pirma galimų kvalifikuotų specialistų trūkumo atžvilgiu. Tai taip pat padėtų sėkmingai įgyvendinti užimtumo politikos reformas, įskaitant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros strategijas.

- Siekiant pašalinti lyčių padėties skirtumus užimtumo, darbo užmokesčio ir sprendimų priėmimo atžvilgiu ir pasiūlyti geresnius darbus, taip pat sumažinti darbo rinkos susiskaldymą ir skurdo riziką, pagal naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, kuri bus priimta 2010 m., ir toliau turi būti dedama vis daugiau pastangų panaikinti lyčių nelygybę užimtumo srityje.

- Pirmenybė toliau turėtų būti teikiama darbo užmokesčio skirtumų šalinimui ir kovai su pagrindinėmis jų priežastimis[19]. Veiksmų šioje srityje turėtų imtis visos susijusios šalys, pasinaudodamos visomis turimomis priemonėmis, įskaitant veiksmingą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, skaidrų užmokesčio sistemų vertinimą, informuotumo gerinimą, kovą su stereotipais ir profesijų klasifikavimo peržiūrą.

- Mokesčių ir išmokų sistemose turėtų būti numatytos finansinės paskatos moterims ir vyrams, kad jie galėtų imtis darbo, jį išsaugoti ir į jį grįžti. Prireikus šios sistemos turėtų būti pertvarkytos siekiant pašalinti antrines pajamas gaunančių asmenų ir pagrindinių prižiūrėtojų nedalyvavimo darbo rinkoje finansines priežastis ir užtikrinti vienodą moterų ir vyrų ekonominę nepriklausomybę, taip pat pensijų teisių atžvilgiu, ir ginti asmenis, kurių karjeros modelis netipiškas.

- Kad būtų mažinamas neigiamas ekonomikos krizės poveikis lygiateisiam moterų ir vyrų dalyvavimui darbo rinkoje, politikos formuotojai politinius veiksmus krizei įveikti turi nustatyti remdamiesi darbo rinkos tyrimu lyčių lygybės aspektu bei sistemingais poveikio lyčių lygybei įvertinimais. Investicijos į socialinę infrastruktūrą gali būti naudingas veiksnys, padėsiantis ekonomikai atsigauti.

Moterų ir vyrų profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo rėmimas

Tinkamas darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimas tiek moterims, tiek vyrams priklauso nuo šiuolaikinio darbo organizavimo, galimybių gauti tinkamos kokybės priežiūros paslaugas ir lygiateisio šeimos pareigų ir namų ruošos užduočių pasidalijimo. Galimybė suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą turi tiesioginio poveikio moters užimtumui, padėčiai darbo rinkoje, darbo užmokesčiui ir ekonominei nepriklausomybei per visą jos gyvenimą. Pagrindinis uždavinys – daugiau dėmesio skirti politikos priemonėms ir paskatoms raginti vyrus prisiimti daugiau priežiūros ir šeimos pareigų. Formuojant politiką taip pat reikia atsižvelgti į didėjantį vienišų tėvų (dažniausiai vienišų motinų) namų ūkių skaičių.

- Turėtų ir toliau būti dedama vis daugiau pastangų užtikrinti nebrangias, prieinamas ir kokybiškas vaikų, pagal Europos tikslus, ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugas. Turėtų būti išnaudotos visos struktūrinių fondų ir EŽŪFKP[20] teikiamos kokybiškų paslaugų finansavimo galimybės.

- Šioje srityje padaryta tam tikra pažanga – tai rodo Europos socialinių partnerių susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų[21]. Vyrai turėtų būti skatinami po lygiai dalytis vaiko priežiūros pareigomis su moterimis, o darbovietėje turėtų būti labiau atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikį derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą.

- Ekonomikos nuosmukis neturėtų būti priežastimi sulėtinti pažangą įgyvendinant derinimo politiką ir sumažinti priežiūros paslaugų ir tėvystės atostogų biudžetą, apribojant galimybes patekti į darbo rinką, ypač moterims.

- ES teisės aktų leidėjai turi skubiai priimti pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiamos dvi direktyvos[22] dėl motinystės atostogų ir savarankiškai dirbančių moterų teisių.

Socialinės įtraukties ir lyčių lygybės skatinimas

Moterys patiria didesnę skurdo riziką nei vyrai, o tai iš dalies galima paaiškinti mažesniu darbo uždarbiu, didesniu moterų skaičiumi mažiau vertinamose ir laikinose pareigose ir priežiūros pareigomis, už kurias negaunamas atlygis. Skurdą dažniau patiria nepalankioje padėtyje esančios moterys – vienišos motinos, vyresnio amžiaus vienišos moterys, neįgalios moterys, taip pat moterys imigrantės ir etninių mažumų moterys. Ypač didelę marginalizacijos ir atskirties riziką patiria romų moterys.

- Geros darbo visą darbo dieną sąlygos geriausiai padeda išvengti skurdo ir socialinės atskirties. Siekiant veiksmingai užtikrinti pastovų ryšį su darbo rinka, svarbu suformuluoti ir įgyvendinti politiką, įskaitant galimybes naudotis palankesnes sąlygas sudarančiomis paslaugomis, kuria būtų tenkinami atitinkami moterų ir vyrų poreikiai.

- Nuosmukio laikotarpiu, kai skurstantiems žmonėms gresia pavojus dar labiau nuskursti, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas apsaugoti tokias žmonių, kurių padėtis nepalanki daugeliu aspektų, grupes ir užtikrinti jų įtrauktį į visuomenę.

- 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais – svarbu numatytais veiksmais spręsti lyčių lygybės uždavinius.

Smurto dėl lyties prevencija ir kova su juo

Pagrindinės smurto dėl lyties aukos yra moterys. Apytikriai apskaičiuota, kad dvi iš dešimties moterų ES pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o viena iš dešimties moterų kentė seksualinę prievartą[23]. Daugumą šių smurto aktų įvykdė jų artimiausioje socialinėje aplinkoje esantys vyrai, dažniausiai esami ir buvę partneriai. Be sukeltų žmogiškų kančių, toks smurtas taip pat turi socialinių ir finansinių pasekmių – didelių sveikatos priežiūros sektoriaus, socialinių tarnybų, policijos, teisėsaugos institucijų ir darbo rinkos išlaidų.

- Turėtų būti dedama daugiau pastangų parengti prevencinius kovos su smurtu dėl lyties, įskaitant prekybą žmonėmis, vykdomą jų darbo arba seksualinio išnaudojimo tikslais, metodus[24]. Labai svarbu stabdyti visų formų smurtą dėl lyties, o tam būtinas švietimas, mokymas ir informavimas, taip pat socialinių tarnybų, socialinių darbuotojų, policijos ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas.

- Reikia imtis tikslinių veiksmų ir priimti atitinkamus teisės aktus, siekiant naikinti įsigalėjusius arba tradicinius žalingus požiūrius bei įpročius, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, ankstyvas ir priverstines santuokas bei nusikaltimus, susijusius su „šeimos garbe“.

- Nors turimi duomenys riboti, nustatyta, kad smurtas dėl lyties ekonomikos krizės laikotarpiu tampa intensyvesnis dėl tokių pagrindinių veiksnių kaip stresas ir prarastas darbas[25]. Kova su smurtu ir investicijos į moterų lygias teises turi tapti prioritetu, kad būtų išvengta didesnio smurtavimo, kaip paslėpto krizės padarinio.

Įsipareigojimui užtikrinti lyčių lygybę įvykdyti skirti veiksmai ir gauti rezultatai

Lyčių lygybę galima užtikrinti tik nustačius tvirtą ir aiškų aukščiausio politinio lygmens įsipareigojimą, kurį gali prisiimti Europos institucijos, vyriausybės ar socialiniai partneriai. Tam, kad būtų pasiekta pažangos, įsipareigojimą būtina įvykdyti taikant veiksmingas priemones ir struktūras. Svarbu, kad lyčių lygybė taptų matomu ir pagrindiniu politikos ir planavimo uždaviniu, o lyčių aspekto integravimas taptų veiksmingesne politikos formavimo priemone.

- Tvirtas įsipareigojimas siekti didesnės lyčių lygybės turi būti remiamas tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, nustatant su Europos Komisijos „Moterų ir vyrų lygybės gairėmis“[26], Europos Tarybos priimtu Europos lyčių lygybės paktu[27] ir Europos socialinių partnerių sutartu lyčių lygybės srities veiksmų planu[28] susijusių tolesnių veiksmų strategiją.

- Siekiant paraginti politikos formuotojus ir suteikti jiems galimybes į jų atitinkamas kompetencijos sritis įtraukti lyčių aspektą ir įvertinti konkretų politikos poveikį moterims ir vyrams, būtinas geresnis mokymas ir gebėjimų ugdymas. Šiuo tikslu taip pat būtina rengti lyčių statistiką, rodiklius, taip pat nustatyti priemones ir parengti vadovus, įsikaitant dalijimąsi gerąja patirtimi.

- Tiek moterys, tiek vyrai turi prisiimti atsakomybę už lyčių klausimus ir neabejoti veiksmingos lyčių lygybės politikos nauda visuomenei. Siekiant pažangos taip pat svarbi geresnė politikos ir politinių priemonių sąveika.

IšVADOS

Atsižvelgdama į tai, kokią reikšmę lyčių lygybė gali turėti tvariam ekonomikos augimui, užimtumui, konkurencingumui ir socialinei sanglaudai, Komisija mano, kad lyčių aspektą būtina stiprinti visose Lisabonos strategijos po 2010 m. dalyse.

Komisija ragina Europos Tarybą skatinti valstybes nares nedelsiant spręsti šioje ataskaitoje nurodytus uždavinius, visų pirma:

- Stiprinti lyčių aspektą visose 2020 m. ES strategijos dalyse, įskaitant veiksmingesnį lyčių aspekto integravimą, ir konkrečius lyčių lygybės užtikrinimo veiksmus ir tikslus Europos užimtumo strategijoje.

- Mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus nustatant konkrečias strategijas, į kurias būtų įtraukiamos visos galimos priemonės, įskaitant tikslus, jei taikoma.

- Užtikrinti, kad mišri sąrašuose esančių bendrovių valdybos sudėtis sukurtų darnią ir ilgalaikę sprendimų priėmimo aplinką, ir kad moterys būtų skatinamos tapti tokių bendrovių valdybos narėmis.

- Gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo priemones, įskaitant su šeimos pareigomis susijusias atostogas, priežiūros paslaugas, lanksčias darbo sąlygas, ir skatinti po lygiai dalintis asmenines ir šeimines pareigas, kad tiek moterims, tiek vyrams būtų lengviau dirbti visą darbo dieną.

- Dėti daugiau pastangų stabdant smurtą dėl lyties ir kovojant su juo.

- Užtikrinti, kad formuojant politiką būtų atkreipiamas dėmesys į moteris, kurių padėtis itin sunki, pvz., laikiną darbą dirbančias ir vyresnio amžiaus dirbančias moteris, vienišas motinas, neįgalias moteris, imigrantes ir etninių mažumų moteris bei romų moteris.

- Užtikrinti, kad lyčių aspektas yra įtrauktas į nuosmukiui įveikti skirtus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus, atsižvelgiant į skirtingą krizės poveikį moterims ir vyrams.

- Atnaujinti valstybių narių Europos lyčių lygybės pakte prisiimtą įsipareigojimą ir sustiprinti Europos institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystę ir sąveiką.

[1] EBPO (2008 m.) „Lyčių lygybė ir tvarus vystymasis. Moterų ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vaidmens stiprinimas“.

[2] Smith M. (2009), Analysis Note: Gender equality and recession , EGGE.

[3] 2002 m. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares „pašalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje ir, atsižvelgiant į vaikų priežiūros paslaugų poreikį bei nacionalines tokių paslaugų teikimo sistemas, iki 2010 m. suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 % vaikų iki trejų metų amžiaus.“

[4] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/104692.pdf.

[5] COM(2009)257 galutinis.

[6] Smith M. ir Villa P. (2009), Gender equality, employment policies and the crisis in EU Member States , EGGE.

[7] Ten pat.

[8] http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=2878&langId=en.

[9] Tarybos dokumentas 15488/09.

[10] Tarybos dokumentas 15992/09.

[11] COM(2009) 410.

[12] COM(2008) 636.

[13] COM(2008) 600/4.

[14] COM(2009) 409.

[15] COM(2009) 136 galutinis.

[16] Smith M. ir Bettio F. (2008), Analysis Note: The economic case for gender equality , EGGE.

[17] Tarybos dokumentas 16214/09.

[18] Löfgren, A. (2009).

[19] COM(2007) 424.

[20] Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

[21] COM(2009) 410.

[22] COM(2008) 636 ir COM(2008) 637.

[23] Europos Taryba (2006 m.), „Kova su smurtu prieš moteris“.

[24] Komisija pateikė Tarybos pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos pasiūlymą (COM(2009) 136).

[25] Lubrani O. (2009), The world economic and financial crisis: What will it mean for gender equality , UNIFEM.

[26] COM(2006) 92.

[27] http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/89013.pdf.

[28] http://www.etuc.org/r/704.