52009DC0257

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 3.6.2009

KOM(2009) 257 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje

1. ĮŽANGA

Didžiausią poveikį nuosmukis daro eiliniams piliečiams, todėl didžiausias šiandieninis ES uždavinys yra užkirsti kelią nedarbo didėjimui, kurti daugiau darbo vietų, sudaryti sąlygas ekonomikos atsinaujinimui, tvariam atkūrimui ir augimui. Tai pasiekti galima tik glaudžiau bendradarbiaujant visoms suinteresuotosioms šalims, geriau koordinuojant politinius veiksmus ir mokantis vieniems iš kitų, t. y. drauge prisiimant įsipareigojimą plėtoti ir įgyvendinti tinkamą politiką ir veiksmus: išsaugoti darbo vietas stipriuose ekonomikos sektoriuose, padėti žmonėms rasti tinkamas darbo vietas, remti socialiai pažeidžiamiausius asmenis, pasirengti tinkamai tenkinti ateities darbo vietų ir įgūdžių reikmes. Neigiamo dabartinės krizės poveikio socialinėje ir užimtumo srityje šalinimo priemonės turi būti įgyvendinamos drauge su tinkamomis struktūrinėmis reformomis, kuriomis sprendžiami ilgalaikiai globalizacijos, demografinių ir klimato pokyčių keliami uždaviniai.

ES Lisabonos strategijoje pabrėžta, kad darbo vietų kūrimas turi būti grindžiamas aktyvaus užimtumo politika, aiškia makroekonomine sistema, investicijomis į įgūdžių ugdymą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą, geresniu reglamentavimu, verslininkystės ir inovacijų skatinimu. ES skubiai reagavo į krizę parengdama Europos ekonomikos atkūrimo planą, kuriame pabrėžta, kad reikia kovoti su neigiamu krizės poveikiu darbo rinkoms – jau matyti pirmoji šio plano teikiama nauda, o vadinamieji socialinės apsaugos tinklai padeda stabilizuoti padėtį. Valstybių narių taikomos ekonomikos gaivinimo priemonės yra iš esmės suderintos su ES ilgalaikiais reformų tikslais (žr. 1 priedą).

Tačiau dėl ekonominio nuosmukio padėčiai darbo rinkose toliau blogėjant, reikia imtis papildomų veiksmų. Nuo pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo Komisija, valstybės narės, Europos Parlamentas, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai ieško geriausių būdų spręsti darbo rinkose dėl krizės kylančias problemas.

2. BENDRAS įSIPAREIGOJIMAS UžIMTUMO SRITYJE. SVARBIAUSI PRIORITETAI IR VEIKSMAI

Europa turi ne tik spręsti nuosmukio keliamas problemas, bet ir paversti jį galimybe kurti produktyvesnę, novatoriškesnę, geresnių įgūdžių ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką – tokią, kurioje atviros ir įtraukios darbo rinkos užtikrintų geresnes galimybes kurti glaudesnę ir lygiateisę visuomenę, o darbo vietos būtų kuriamos atsižvelgiant į amžiaus, lyčių lygybės, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros aspektus. Tai pasiekti galima tik tęstine bendra veikla, o ne pavieniui.

Krizė iš esmės pakeis Europos darbo rinkas. Reikia užtikrinti tinkamas priemones, kad darbuotojai ir įmonės galėtų sėkmingai prisitaikyti prie kintančios aplinkos – išsaugoti darbo vietas, visais lygmenimis gerinti įgūdžius, sugrąžinti žmones į darbo rinką ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas. Vadinamosios žaliosios arba ekologiškos darbo vietos – potencialiai sparčiausiai augsiantis ES darbo rinkų segmentas: jau šiandien per 20 mln. darbo vietų (arba 10 %) ES gali būti laikomos žaliosiomis, o naujausi duomenys rodo, kad vien atsinaujinančiosios energijos sektoriuje darbo vietų skaičius iki 2020 m. gali padvigubėti (t. y. išaugti iki 2,8 mln.)[1].

Lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas toliau laikoma tinkama darbo rinkų modernizavimo, gebėjimo prisitaikyti, konkurencingumo didinimo ir pasirengimo ekonomikos atkūrimui priemone, todėl Komisija pritaria ES socialinių partnerių susitarimui pagal bendrą darbo programą stebėti, kaip taikomi ES bendrieji lankstumo ir užimtumo garantijų principai ir drauge mokytis iš klaidų.

Komisijos pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“[2] numatytos kelios priemonės, kurios turėtų padėti valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti tinkamas ir veiksmingas užimtumo politikos priemones. Tuo remiantis pavasario Europos Vadovų Taryboje ir 2009 m. balandžio mėn. Madride, Stokholme ir Prahoje vykusiuose trijuose seminaruose užimtumo klausimais nustatyti trys pagrindiniai prioritetai : išlaikyti esamą užimtumo lygį, kurti darbo vietas ir skatinti judumą; gerinti įgūdžius ir geriau tenkinti darbo rinkos reikmes; teikti daugiau galimybių įsidarbinti. Gegužės 7 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimams spręsti buvo pasidalyta nuomonėmis apie šiuos prioritetus ir nuspręsta drauge imtis dešimties veiksmų[3].

Atsižvelgiant į šias bendras pastangas, šiame komunikate siūloma nustatyti bendrą ES įsipareigojimą užimtumo srityje, kuris sustiprintų ES, valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą siekiant trijų pagrindinių prioritetų, padėtų sutelkti dėmesį į konkrečius veiksmus ir būtų remiamas visomis įmanomomis Bendrijos priemonėmis (visų pirma Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis). Prioritetai ir veiksmai turėtų būti derinami prie kiekvienos valstybės narės kintančių darbo rinkos sąlygų ir biudžeto ir užtikrinti kuo didesnę papildomą ES veiksmų naudą remiant valstybių narių ir socialinių partnerių pastangas. Bendras įsipareigojimas turėtų sutvirtinti Europos vaidmenį nustatant tarptautinio masto veiksmus, kuriais siekiama gaivinti ekonomiką ir užtikrinti tvarų augimą. Įgyvendinimo pažangą reikėtų aptarti trišaliuose socialiniuose aukščiausio lygio susitikimuose, kuriuose dalyvautų Komisija, valstybės narės ir socialiniai partneriai.

2.1. IšLAIKYTI ESAMą UžIMTUMO LYGį, KURTI DARBO VIETAS IR SKATINTI JUDUMą

Keliose valstybėse narėse išlaikyti užimtumo lygį padėjo laikina vadinamoji sutrumpinto darbo laiko tvarka, ypač jei drauge teikta finansinė parama dėl prarastų pajamų ir sudarytos sąlygos mokytis. Tokia tvarka – viena svarbiausių ES lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemonių ir valstybių narių veiklos šioje srityje būdų. Taikant šią tvarką įmonės gali išvengti darbuotojų atleidimo ir (pakartotinio) samdymo išlaidų bei žmogiškojo kapitalo praradimo ir drauge gerinti galimybes įsidarbinti. Tokia tvarka turėtų būti taikoma laikinai ir tik konkrečioms tikslinėms grupėms, ji neturėtų mažinti darbuotojų aktyvumo ir konkurencingumo, be to, ji turėtų teikti naudos MVĮ ir pagal terminuotas sutartis dirbantiems asmenims.

Kad būtų kuriamos darbo vietos, reikia verslumą, inovacijas ir savarankišką darbą skatinančios aplinkos, be to, reikėtų daugiau dėmesio skirti su paklausa susijusioms priemonėms. Užtikrinti konkurencingumą ir gebėjimą prisitaikyti bei darbuotojų išlikimą darbo rinkoje, drauge išsaugant regionų ir bendruomenių ekonomikos struktūrą, padėtų galimybė planuoti ir valdyti verslo restruktūrizavimą, kuriame dalyvautų įmonės, darbuotojai, socialiniai partneriai ir valdžios institucijos. Komisija pritaria bendram ES socialinių partnerių darbui restruktūrizavimo srityje, kuriuo remiantis galima nustatyti geriausiąją patirtį. Valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių susitarimais būtų galima užtikrinti, kad atleisti ir darbo vietos ar galimybių mokytis ieškantys darbuotojai būtų visokeriopai remiami. Valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą paramą gaunančiuose regionuose ar moterų verslininkių steigiamoms mažoms įmonėms. Informaciją apie pokyčių valdymą ir būsimas įgūdžių reikmes teiks Eurofound (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) ir Cedefop (Europos profesinio mokymo plėtros centras).

Dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo daugybė darbo vietų visos Europos darbo rinkose tebelieka neužimtos net siaučiant dabartinei krizei. Darbą praradusiems asmenims turėtų būti teikiama daugiau galimybių ieškoti darbo užsienyje neprarandant nedarbo išmokų gyvenamojoje šalyje – šiuo metu tokios išmokos paprastai mokamos tik tris mėnesius. Dėl labai skirtingos padėties valstybėse narėse ir dėl nepakankamos informacijos apie judumo galimybes judumas (įskaitant praktikantų ir stažuotojų) kol kas yra labai menkas. Šiomis aplinkybėmis labai svarbų vaidmenį atlieka valstybinės užimtumo tarnybos. Norint veiksmingai įgyvendinti Komandiruojamų darbuotojų direktyvą, reikia stiprinti administracinį bendradarbiavimą ir dalytis gerąja patirtimi.

Siūlomi prioritetiniai veiksmai

Geriau išnaudojamos sutrumpinto darbo laiko galimybės

- Valstybės narės turėtų parengti veiksmingas sistemas, kurias remtų Europos socialinis fondas (ESF) ir kurios padėtų išlaikyti gyvybingas darbo rinkas, optimizuotų laikinai taikomos sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir mokymo poveikį ir drauge padėtų išvengti neigiamų pasekmių (žr. 2 priedą).

Geresnis restruktūrizavimo planavimas ir valdymas

- Komisija parengė praktinės su restruktūrizacija susijusios informacijos rinkinį[4]. Juo remdamosi, suinteresuotosios šalys galėtų dalytis patirtimi ir, padedant ESF, sukaupti gerosios patirties pavyzdžių, naudingų verslo restruktūrizavimo planavimo ir valdymo srityje;

- siekdami palengvinti restruktūrizavimo procesą, socialiniai partneriai galėtų užmegzti sektorinę partnerystę, t. y. drauge su regionų ir vietos valdžios institucijomis sudaryti konkrečius veiksmų planus ir naštos pasidalijimo susitarimus, tam panaudojant ESF paramą. Tokia Komisijos remiama partnerystė galėtų būti užmezgama problemų ES mastu patiriančiuose sektoriuose ir grindžiama automobilių pramonės pavyzdžiu. Be to, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos, jei tik įmanoma, turėtų susiderėti dėl susitarimų, pagal kuriuos darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, būtų teikiamos mokymo, konsultavimo ir darbo paieškos paslaugos – atleidimas iš darbo turėtų būti paskutinis pasirinkimas.

Darbo vietų kūrimo skatinimas

- Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų formuodamos verslininkystei palankią aplinką, pavyzdžiui, mažindamos su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas (kaip antai mokesčius), investuodamos į mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą, mažindamos administracinę naštą, skatindamos geresnį reglamentavimą ir MVĮ plėtotę;

- valstybės narės drauge su socialiniais partneriais, panaudodamos ESF paramą, turėtų nuosekliai remti savo verslą pradedančius bedarbius ir jaunimą, pavyzdžiui, mokydamos juos verslo ir suteikdamos pradinį kapitalą.

Judumo skatinimas

- Komisija, remdamasi žiniomis apie laisvas darbo vietas portale „Eures“[5], pradės didelę informavimo apie judumo galimybes ES kampaniją. Ji taip pat įgyvendins naują internetinę iniciatyvą „Match and Map“, pagal kurią bus teikiama informacija apie konkretaus asmens kvalifikaciją atitinkančio darbo, mokymosi ar stažuočių galimybes ir laisvas darbo vietas visoje Europoje (bandomasis variantas bus parengtas iki 2009 m. pabaigos);

- valstybės narės raginamos iki 6 mėn. pratęsti nedarbo išmokų gavimo laiką, jei bedarbis ieško darbo kitoje valstybėje narėje.

2.2. GERINTI ĮGŪDŽIUS IR TENKINTI DARBO RINKOS REIKMES

Europos gerovė priklauso nuo jos gebėjimo kurti konkurencingas ir tvarias darbo vietas, kurias užimtų labai kvalifikuoti darbuotojai, todėl be galo svarbu priimti bendrą įsipareigojimą gerinti įgūdžius visais lygmenimis, kad būtų sprendžiamos krizės sukeltos laikinos problemos darbo rinkoje ir einama ekologiškesnės, konkurencingesnės, labiau žiniomis grįstos ekonomikos link.

Reikia, kad švietimas ir mokymas geriau atitiktų darbo rinkos, įskaitant tradicinius ekonomikos sektorius, reikmes – jaunuoliai turi įgyti įgūdžius, kurių reikia norint išnaudoti dabartines užimtumo galimybes, ir bendruosius įgūdžius, padedančius prisitaikyti sparčiai kintančioje darbo rinkoje. Užimtumo galimybes mažina nepakankamas savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir kompetencijos pripažinimas. Svarbus vaidmuo nustatant įgūdžių apibrėžtis, jų įgijimo ir pripažinimo būdus (visų pirma naujuosiuose ekonomikos sektoriuose) tenka socialiniam dialogui.

Norint išnaudoti visas ekonomikos atkūrimo galimybes ir paskatinti socialines inovacijas, būtina nustatyti, kokių poreikių reikia dabar ir kokių prireiks ateityje, kaip numatyta iniciatyvoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“. Kai kuriose valstybėse narėse sektorinės tarybos, sprendžiančios užimtumo ir įgūdžių klausimus, siekdamos nustatyti būsimus poreikius, jau dabar pradeda burti verslo atstovus, socialinius partnerius ir valdžios institucijas. Be to, jau yra keletas universitetų ir įmonių partnerystės, kuria siekiama tobulinti mokymo programas, ugdyti verslumą ir perduoti žinias, pavyzdžių. Tokios iniciatyvos turėtų tapti įprastomis ir sudaryti švietimo ir mokymo planų pagrindą.

Reikia modernizuoti ne tik pirminio švietimo sistemas. Sukaupta įrodymų, kad tikimybė, jog įmonės, kurios neorganizuoja darbuotojų mokymo, pasitrauks iš rinkos, yra dvigubai didesnė, palyginti su įmonėmis, kurių darbuotojai mokosi toliau. Tikslinės paramos visų pirma reikia MVĮ ir novatoriškoms įmonėms, kurioms būtini ypatingi įgūdžiai ir kurios susiduria su didesniais finansiniais suvaržymais nei didelės įmonės. Bendro valstybės institucijų, įmonių ir socialinių partnerių finansavimo mechanizmai galėtų padėti užtikrinti nuolatinį darbuotojų mokymą ir vis didesnį dalyvavimą šiame procese.

Nuosmukio metu siūloma vis mažiau darbo vietų, todėl šiuo metu mokslus baigiantiems žmonėms kyla nedarbo ir neveiklumo pavojus – tai gali sumažinti jų galimybes įsidarbinti net krizei pasibaigus. Neįgijus pagrindinių įgūdžių (o jų trūksta pernelyg dažnai), rasti darbą dar sunkiau. Šiuo metu į darbo rinką žengiantį jaunimą reikia kuo geriau paremti: siūlyti jam darbo vietas, mokymą darbo vietoje, suteikti galimybę mokytis toliau ir įgyti svarbiausius gebėjimus, ateityje užtikrinsiančius sėkmę darbo rinkoje. To galima siekti įvairiais būdais: net krizės metu palaikant ir plėtojant mokymo įmonėse ir viešajame sektoriuje programas ir nustatant aiškius nacionalinius tikslus, suteikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių (įskaitant praktikantus, profesinių mokyklų absolventus, stažuotojus su aukštuoju išsilavinimu); imantis veiksmų sumažinti anksti mokyklą paliekančių asmenų ir jaunuolių, neįgijusių svarbiausių gebėjimų, skaičių. ES „Mokymosi visą gyvenimą“ programa gali paremti inovatyvius veiksmus, kuriais siekiama ugdyti darbui svarbius įgūdžius ir užmegzti įmonių ir mokymo įstaigų partnerystę.

Siūlomi prioritetiniai veiksmai

Įgūdžių gerinimas, mokymosi visą gyvenimą stiprinimas

- Komisija tęs darbotvarkės „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimą. Ji nagrinės, kokių naujų įgūdžių gali prireikti konkrečiuose sektoriuose (įskaitant ekologinius įgūdžius), ir pateiks šios analizės rezultatus. Ji taip pat išplatins „Mokymo MVĮ vadovą“ ir išnagrinės galimybę suburti ES lygmens sektorinių įgūdžių tarybas, kuriose dalyvautų įmonių, socialinių partnerių ir valstybės institucijų atstovai;

- valstybės narės turėtų pasinaudoti ESF teikiama parama, kad kuo skubiau sustiprintų savo gebėjimą planuoti ir prognozuoti ateities įgūdžių poreikius ir taip užtikrintų geresnę labiausiai krizės paveiktų sektorių ir pramonės šakų įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktį. Valstybės narės turėtų toliau gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir prieinamumą;

- valstybės narės drauge su socialiniais partneriais turėtų toliau plėtoti ir įgyvendinti mokymosi rezultatais grindžiamas ir su Europos kvalifikacijų sistema susietas nacionalines kvalifikacijos sistemas. Reikėtų patobulinti įgūdžių (įskaitant savišvietos būdu įgytus įgūdžius) įteisinimo sistemas, visų pirma sektoriuose, pasižyminčiuose dideliu darbo vietų skaičiaus augimo potencialu, kaip antai sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų sektoriai;

- Komisija, vadovaudamasi naująja strategine švietimo ir mokymo programa ir skatindama lanksčius mokymosi kelius, drauge su valstybėmis narėmis turėtų didinti mokymosi visą gyvenimą veiksmingumą. ES neseniai sutarė, kad mokymosi visą gyvenimą procese turėtų dalyvauti 15 % darbuotojų, o 40 % 30–34 m. asmenų iki 2020 m. turėtų būti įgiję aukštąjį išsilavinimą. Kad būtų užtikrinta sparti pažanga ugdant darbo jėgos įgūdžius ir siekiant šių lyginamųjų standartų, valstybės narės raginamos nustatyti nacionalinius siekinius atsižvelgiant tiek į Europos lyginamuosius standartus, tiek į savo reikmes.

Pagalba jaunimui – jau dabar

Komisijos, ESF ir, prireikus, kitų socialinių partnerių padedamos valstybės narės turėtų:

- užtikrinti, kad iki 2010 m. pabaigos bent 5 mln. Europos jaunuolių galėtų dalyvauti kokybiškose praktikos programose. Įmonės turėtų toliau siūlyti stažuočių vietas ir taip didinti besimokančių asmenų galimybes įsidarbinti;

- skubiai parengti anksti mokyklas paliekančių asmenų skaičiaus mažinimo strategijas ir užtikrinti, kad vidurinį išsilavinimą įgytų daugiau žmonių, nes daug šalių vis dar labai atsilieka nuo ES siekinio, pagal kurį mokyklą metančių asmenų skaičius negali būti didesnis nei 10 %. Tai galėtų būti priemonės, kuriomis asmenis mokykloje išlaikyti siekiama kuo ilgiau, privalomojo švietimo ilginimas, pašalpos mokyklą lankantiems asmenims, lankstūs ir alternatyvūs mokymosi keliai tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinėse mokyklose;

- toliau stiprinti ES jauniems bedarbiams skirtą vadinamąją naujo starto iniciatyvą: kiekvienam žmogui galimybę mokytis arba dirbti reikia suteikti kuo anksčiau, t. y. 15–19 m. jaunuoliams per vieną mėnesį, o 20–24 m. jaunuoliams – per du mėnesius nuo nedarbo pradžios; remti jaunimo organizacijas, teikiančias anksti mokyklas palikusių ar metusių asmenų mokymo paslaugas ar jiems padedančias.

2.3. DIDINTI GALIMYBES ĮSIDARBINTI

Siekiant sumažinti socialinį krizės poveikį ir išvengti ilgalaikio nedarbo ir neveiklumo, būtina darbo rinkoje išlaikyti ir į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, visų pirma moterų, vyresnio amžiaus asmenų ir kitų diskriminaciją patiriančių grupių atstovų. Užimtumas – didžiausias atskirties priešas. Socialinė Europos gerovė yra tiesiogiai susieta su darbu, tačiau ir prieš prasidedant krizei labai daug darbingų ES piliečių neturėjo galimybių įsidarbinti.

Bendrieji ES aktyviosios įtraukties principai – tvirtas pagrindas, padedantis didinti užimtumą, įveikti socialinę atskirtį ir remti socialinę sanglaudą modernizuojant socialinės apsaugos sistemas: labai svarbu kuo skubiau pradėti įgyvendinti naują Komisijos rekomendaciją dėl aktyviosios įtraukties, kuriai pritarė ir Taryba, ir stebėti jos įgyvendinimą. Ištikus krizei tenka ieškoti naujų solidarumo modelių. Daugumoje valstybių narių jau taikomos minimalių pajamų sistemos gali atlikti svarbų savaiminių stabilizavimo priemonių vaidmenį. Prireikus jas būtų galima stiprinti, kad būtų išlaikoma bedarbių perkamoji galia – tai aktualu visų pirma tose šalyse, kur nedarbo išmokos yra mažos ar mokamos trumpiausią laikotarpį.

Kad būtų užtikrintas darbo keitimo finansinis patrauklumas ir teikiama daugiau galimybių įsidarbinti, reikia imtis skubių veiksmų: mažinti darbdaviams tenkančias darbuotojų samdymo išlaidas, išnaudoti darbo vietų (visų pirma skirtų nekvalifikuotiems darbuotojams) kūrimo potencialą, šalinti paskatas nedirbti, nustatyti tokius mokesčius ir išmokas, kad dirbti apsimokėtų (taip pat sumažinti antrojo šeimos atlyginimo apmokestinimo naštą), įvairiais būdais (pavyzdžiui, mokant verslumo ar teikiant labai mažas paskolas) skatinti bedarbius pradėti savo verslą. Šalys, į kurias dėl krizės grįžta daug užsienyje dirbusių emigrantų, turėtų sudaryti palankias greitos integracijos į darbo rinką sąlygas. Moterys dažniau nei vyrai dirba pagal terminuotas darbo sutartis ar išvis nedirba, todėl reikėtų stiprinti lyčių lygybės užtikrinimo priemones.

Siekiant pagerinti socialiai nuskriaustų asmenų, įskaitant teisėtus imigrantus iš trečiųjų šalių, galimybes sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje ir kuo skubiau padėti atleistiems darbuotojams bei bedarbiams, būtina užtikrinti geresnį valstybės institucijų, valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų, socialinių ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Valstybės narės ir ypač jų valstybinės užimtumo tarnybos turėtų aktyviau mokytis vienos iš kitų, kad pagerintų aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą ir efektyvumą.

Siūlomi prioritetiniai veiksmai

Aktyvinimo stiprinimas ir didesnės galimybės įsidarbinti

Valstybės narės turėtų skirti didelę ESF išteklių dalį nacionalinių užimtumo sistemų ir aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumui didinti bei skatinti žmones steigti įmones ar dirbti savarankiškai. Jos taip pat turėtų sustiprinti pastangas aktyviai taikydamos bendruosius ES aktyviosios įtraukties principus ir jais vadovaudamosi. Atsižvelgiant į šiuos principus ir į dideles valstybės pagalbos galimybes, valstybės narės skatinamos:

- stiprinti bedarbių suaugusiųjų vadinamąją naujo starto iniciatyvą, kad jie ne vėliau kaip per 3 mėn. po užsiregistravimo valstybinėje užimtumo tarnyboje gautų darbą, galėtų pradėti mokytis mokymo įstaigose ar darbo vietoje arba jiems būtų taikomos kitos galimybių įsidarbinti užtikrinimo priemonės;

- padėti ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką mažinant su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas (pavyzdžiui, jei samdomas ilgalaikis bedarbis, šešiems mėnesiams panaikinti prievolę mokėti socialinio draudimo mokesčius, o vėliau taikyti sumažintą tarifą);

- remti labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, nustatant specialių lengvatų dirbantiems asmenims modelius bei skatinant darbdavius samdyti (įskaitant socialinės ekonomikos srityje) ir neskatinant taikyti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų;

- skatinti nekvalifikuotiems darbuotojams skirtų darbo vietų paklausą ir pasiūlą, pavyzdžiui, nustatant mokesčių lengvatas ar teikiant kitas paskatas, kaip antai subsidijuojant namų ūkio ir priežiūros paslaugas (angl. „service cheques“);

- padedant Komisijai stiprinti valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, kad būtų didinamas jų gebėjimas valdyti šiuo metu suintensyvėjusį darbo ieškančių asmenų srautą.

3. GERESNIS BENDRIJOS LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

Įgyvendinant bendrą įsipareigojimą užimtumo srityje reikia išnaudoti visas turimas Bendrijos priemones. Valstybės narės, padedamos ESF, jau remia ne vieną ekonomikos atkūrimo priemonę, atitinkančią šiame komunikate nustatytus svarbiausius prioritetus ir veiksmus (žr. 3 priedą). Be to, priėmus Europos ekonomikos atkūrimo planą, ES institucijos susitarė dėl kelių teisės aktų pakeitimų, kurie padėtų sustiprinti ESF vaidmenį švelninant neigiamą krizės poveikį. Siekiant įveikti krizę, reikėtų visapusiškai išnaudoti ir Europos regioninės plėtros fondo potencialą.

Buvo supaprastinta ESF lėšų gavimo ir naudojimo tvarka, taip pat paspartintos ir padidintos išankstinės ESF išmokos valstybėms narėms (išmokėta maždaug 1,8 mlrd. EUR). Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos sritis taip pat buvo išplėsta: dabar šis fondas gali teikti paramą, kai įmonė dėl krizės praranda bent 500 darbuotojų; be to, buvo supaprastinti reikalavimų atitikimo kriterijai.

3.1. TURIMŲ LĖŠŲ SUTELKIMAS KRIZEI ĮVEIKTI

ESF – puiki investicijų į žmogiškąjį kapitalą priemonė: fondas kasmet tiesiogiai paremia maždaug 9 mln. piliečių. Tačiau, norint visapusiškai išnaudoti šio fondo galimybes, galima padaryti dar daugiau. Krizės poveikis yra staigus, todėl labai svarbu kuo greičiau sutelkti visus ESF išteklius, kurie paprastai išmokami dalimis per 9–10 metų. Komisija panaudos turimą ES finansinių perspektyvų biudžetą ir šiam tikslui 2009 – 2010 m. iš ESF bus skiriama maždaug 19 mlrd. EUR .

Komisija sieks, kad valstybės narės šias lėšas gautų kuo skubiau, tačiau laikantis Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių[6]; ji taip pat nustatys pagreitintą ESF programos priėmimo procedūrą, kuri neturėtų trukti ilgiau nei 1 mėnesį, bei konsultuos nacionalines institucijas susijusiais klausimais. Komisija taip pat ragina valstybes nares paspartinti išmokų mokėjimą ir mažinti įvairias kliūtis nacionalinėse finansavimo sistemose, kad ESF išmokos valstybėms narėms būtų kuo greičiau paskirstytos ESF programų dalyviams. Valstybės narės taip pat raginamos visapusiškai išnaudoti galimybes gauti Europos investicijų banko (EIB) paskolas, kurios papildytų ESF išmokas ir padėtų įgyvendinti greito ekonomikos atkūrimo priemones.

Didinant užimtumą labai svarbus socialinių partnerių dalyvavimas – tą įrodo jų parengtos vertingos „Bendros rekomendacijos, kaip ESF galėtų paremti ekonomikos atkūrimą“. ESF gali padėti – numatyta iš fondo skirti 1,2 mlrd. EUR socialiniams partneriams atsiliekančiuose regionuose (visų pirma gebėjimams didinti ir bendriems veiksmams). Socialiniai partneriai drauge su valstybėmis narėmis turėtų visapusiškai išnaudoti šią galimybę.

Kad būtų maksimaliai padidintas ES ir nacionalinės finansinės paramos poveikis įgyvendinant šiame komunikate nustatytus pagrindinius prioritetus ir veiksmus, valstybės narės ir socialiniai partneriai galės įgyvendinti greitojo reagavimo programas, pagal kurias ESF finansinė parama bus skiriama :

- darbuotojams ir restruktūrizuojamoms įmonėms , kad šios galėtų vykdyti mokymo darbo vietoje programas, samdyti ilgalaikius bedarbius ir (arba) skatintų judumą į regionus, kuriuose daug laisvų darbo vietų, bei mažintų su tokiu judumu susijusias išlaidas (pavyzdžiui, subsidijuotų transporto išlaidas);

- verslumui ir savarankiškam darbui skatinti , t. y. siekti, kad būtų steigiamos naujos įmonės, mažinamos su paskolomis susijusios išlaidos, rengiami tvarūs verslo planai, konsultuojamos naujos įmonės, mažinama biurokratija, paprastinama įmonių steigimo tvarka;

- įgūdžių pasiūlos ir darbo rinkos reikmių atitikčiai didinti , t. y. užtikrinti kokybišką mokymą ir švietimą, rengti naujas mokymo programas, į kurias būtų įtraukiamos verslumo ir ekologiškos ekonomikos temos, skatinti mokslininkus kurti inovacijas, įvairiomis priemonėmis (įskaitant IRT) geriau stebėti ir numatyti darbo rinkos poreikius;

- jaunimui , t. y. teikti daugiau mokymosi ar formaliojo švietimo galimybių (vietų ir paskolų), skatinti įmones vykdyti jaunimo stažuočių ar praktikos programas ar įdarbinti jaunuolius, ieškoti alternatyvių mokymosi kelių mokyklą metusiems jaunuoliams;

- labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms remti , t. y. taikyti aktyvinimo priemones, skatinti įmones įdarbinti socialiai nuskriaustus asmenis ar sudaryti, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojams ar neįgaliems asmenims palankias darbo sąlygas, užtikrinančias profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ar tenkinančias konkrečius jų poreikius;

- valstybinėms užimtumo tarnyboms remti , t. y. padėti aptarnauti vis daugiau klientų, kelti darbuotojų kvalifikaciją bei skatinti bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

3.2. SPARTESNIS FINANSAVIMAS KRIZEI ĮVEIKTI

Įgyvendinti ekonomikos atkūrimo priemones valstybėms narėms labai padės dvi spartesnio finansavimo galimybės :

- siekdama paremti spartaus ekonomikos gaivinimo priemonių įgyvendinimą bei pagal sanglaudos politiką vykdomas investicijas, Komisija netrukus pasiūlys dalinį Struktūrinių fondų reglamento pakeitimą, pagal kurį bus suteikta galimybė valstybėms narėms 2009 – 2010 m. netaikyti bendro finansavimo prievolės . Nekeičiant lėšų valstybėms narėms paskirstymo modelio ar ES mokėjimų asignavimų metinių viršutinių ribų, galimybė krizės laikotarpiu paankstinti lėšų gavimą, ES kompensuojant visus 100 %, turėtų paspartinti projektų įgyvendinimą bei sumažinti finansinius suvaržymus valstybėse narėse, visų pirma tose, kuriose bendram finansavimui skiriama didelė visų užimtumo didinimo lėšų dalis. Komisija, naudodamasi dabartinėmis ESF metinės ir strateginės atskaitomybės sistemomis, drauge su valstybėmis narėmis atidžiai stebės greitojo reagavimo programų poveikį.

- siekdama pasiūlyti naujų galimybių bedarbiams ir suteikti žinių apie verslumą kai kurioms labiausiai socialiai nuskriaustoms grupėms (įskaitant jaunimą), Komisija netrukus pasiūlys naują ES labai mažų paskolų programą , kuria bus siekiama didinti užimtumą, plėtoti labai mažas įmones ir socialinę ekonomiką. Iš dabartinio biudžeto šiam tikslui skyrus 100 mln. EUR (drauge su kitų finansinių institucijų, visų pirma EIB ir jo padalinių, skiriamomis lėšomis bendra suma būtų per 500 mln. EUR ), ši naujoji priemonė dabartinėmis kredito deficito sąlygomis padidintų tikslinės finansinės paramos naujiems verslininkams galimybes. Bus remiami ir labai mažų įmonių steigėjai – jiems bus teikiamos konsultavimo, mokymo, gebėjimų ugdymo paslaugos, o ESF teiks finansinę paramą palūkanoms kompensuoti.

4. PASIRENGIMAS ATEIČIAI

Kad krizė padėtų ES tapti stipresnei, reikia visapusiškai išnaudoti Europos socialinės rinkos ekonomikos teikiamas galimybes vykdant ilgalaikę reformų strategiją ir paversti Europos ekonomiką ekologiškesne, konkurencingesne, novatoriškesne, atvirų darbo rinkų ekonomika ir kurti įtraukesnę visuomenę bei geresnes darbo vietas visiems. Todėl Europa privalo investuoti į žmonių įgūdžių ir gebėjimo įsidarbinti gerinimą bei užtikrinti, kad darbo rinkos būtų įtraukios, veiksmingos ir grindžiamos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principais.

Šios krizės poveikis neturi precedento – per pastaruosius keletą mėnesių buvo prarasta daugybė darbo vietų, tačiau iki tol, ekonomikos augimo metais, jų buvo sukurta dar daugiau. Per pastaruosius 12 metų ES labai prisidėjo prie darbo rinkos politikos kūrimo ir plėtotės pažangos: pirmiausia įgyvendindama Europos užimtumo strategiją, o vėliau – Lisabonos strategiją ir numatydama bendrus uždavinius, prioritetus ir gerąją patirtį, nustatydama ambicingus tikslus ir padėdama mokytis vieniems iš kitų.

Už darbo rinkos plėtotę ir socialinės politikos vykdymą ir toliau bus atsakingos pačios valstybės narės, o dėl valstybių narių ir jų regionų skirtumų gali prireikti individualių priemonių. Vis dėlto bendros vertybės, kaip antai atvirumas, solidarumas ir galimybių užtikrinimas, kuriomis grindžiamos nacionalinės ir ES politikos priemonės ir institucijų veikla bei didžiulis Bendrijos teisynas, ES piliečiams užtikrina realią papildomą naudą.

Todėl ES veikla krizei įveikti turėtų ir toliau būti grindžiama šiomis vertybėmis. Iš tikrųjų, ES vaidmuo dabar svarbus kaip niekad iki šiol – ES užimtumo strategijai po 2010 m. prireiks geresnių priemonių, išteklių ir metodų bei aiškios vizijos, kaip spręsti svarbiausias visuomenei kylančias problemas, kad ir Europa, ir jos piliečiai nuosmukiui pasibaigus būtų dar stipresni.

Politikos koordinavimas pagal Europos užimtumo strategiją, įskaitant užimtumo gaires ir kiekvienai šaliai skirtas konkrečias rekomendacijas, yra labai svarbi reformų įgyvendinimo priemonė, taip pat skatinanti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau atsižvelgiant į patirtį ir į pasaulinius, strateginius, technologinius, demografinius ir aplinkosaugos uždavinius, ateityje teks stiprinti politiką ir kelti didesnius tikslus, kad būtų labiau skatinamas produktyvumas, konkurencingumas ir socialinė lygybė.

Iki 2009 m. pabaigos Komisija pateiks pasiūlymus, susijusius su Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos bei Užimtumo strategijos įgyvendinimu po 2010 m. Rengdama šiuos pasiūlymus ji atsižvelgs į ES institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių diskusijas, visų pirma toliau nurodytais klausimais:

- šiame komunikate nustatyti trys pagrindiniai politiniai prioritetai bus ne mažiau aktualūs ir ateityje – įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir ES stengiantis įveikti krizę bei sustiprinti ekonomiką. Europos užimtumo strategija turėtų padėti formuoti tokią darbo rinkos politiką, kuri skatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, padėtų gerinti įgūdžius, išnaudoti teigiamą ekonominį įtraukties politikos vaidmenį didinant užimtumą ir finansinį stabilumą;

- atnaujintus ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją Europos užimtumo strategija turėtų supaprastėti, jos tikslai turėtų būti konkretesni, reikėtų siekti didesnio nuoseklumo;

- reikėtų stiprinti valstybių narių atsakomybę, o rengiant ir priimant valstybių narių reformų programas turėtų aktyviau dalyvauti nacionaliniai parlamentai, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotosios šalys; remiant užimtumo politikos įgyvendinimą reikėtų tikslingiau naudoti struktūrinius fondus, visų pirma ESF;

- kad būtų galima palyginti atskirų šalių rezultatus ir nustatyti lyginamuosius standartus, bus labai svarbu koordinuoti Komisijos, valstybių narių ir socialinių partnerių veiklą.

5. IŠVADA

Bendras ES įsipareigojimas siekti trijų šiame komunikate nustatytų prioritetų turėtų padėti spręsti vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius ir užtikrinti jų ir trumpalaikių ekonomikos gaivinimo priemonių atitiktį.

Komisija ragina Tarybą:

- pritarti trims svarbiausiems prioritetams, kurių bus siekiama bendru ES įsipareigojimu užimtumo srityje;

- pritarti veiksmų, siūlomų atsižvelgiant į prioritetus ir konkrečią kiekvienos valstybės narės situaciją, įgyvendinimo procesui, kuriame dalyvautų valstybės narės, Komisija ir socialiniai partneriai;

- pritarti Komisijos pasiūlymams, susijusiems su geresniu Bendrijos fondų naudojimu sprendžiant krizės sukeltas problemas;

- prieš kiekvieną pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą sušaukti trišalį aukščiausio lygio socialinį susitikimą, skirtą pažangai, įgyvendinant bendrojo įsipareigojimo prioritetus ir veiksmus, aptarti ir įvertinti;

- atkreipti dėmesį į Komisijos pasiūlymą drauge su valstybėmis narėmis ir ES socialiniais partneriais stebėti, kaip įgyvendinamas bendras ES įsipareigojimas, ir 2010 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai pateikti pažangos ir poveikio ES darbotvarkei po 2010 m. ataskaitą.

Priedai

1. Naujausios užimtumo priemonės valstybėse narėse

2. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymo skatinimas

3. Geresnis ESF lėšų panaudojimas

[1] Žr. http://ec.europa.eu/energy/renewables/studies/doc/renewables/2009_employ_res_report.pdf.

[2] COM(2009) 114, 2009 3 4.

[3] Žr. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=103&langId=en&eventsId=173&furtherEvents=yes.

[4] Žr. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=103&langId=en.

[5] http://ec.europa.eu/eures/home.jsp?lang=en.

[6] Komisija šiandien priėmė Valstybės pagalbos mokymo srityje gaires ir Valstybės pagalbos palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliems darbuotojams gaires - SEK(2009) 719.