[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.3.2009

KOM(2009) 128 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Paprastesnė Europos bendroji žemės ūkio politika – sėkmė visiems

TURINYS

1. Komisijos BŽŪP paprastinimo darbotvarkė 3

2. Nuo 2005 m. padaryta pažanga 3

3. Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo veiksmų planas 7

4. Ypatingas dėmesys 9

5. Perspektyva 11

6. Išvada 13

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Paprastesnė Europos bendroji žemės ūkio politika – sėkmė visiems

KOMISIJOS BŽŪP PAPRASTINIMO DARBOTVARKė

Dabartinė Komisija nuo pat įgaliojimų suteikimo jai pradžios siekė supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP)[1]. Ūkininkams ir kitiems žemės ūkio sektoriuje ekonominę veiklą vykdantiems subjektams turėtų būti sumažinta biurokratinė našta ir panaikinti reikalavimai, kurie nereikalingi, kad būtų pasiekti politiniai tikslai ir užtikrintas tinkamas mokesčių mokėtojų pinigų valdymas. Jei norime pagerinti žemės ūkio ekonomikos konkurencingumą, sukurti naujų darbo vietų, išsaugoti jau esamas darbo vietas ir tinkamai vystyti kaimo vietoves, BŽŪP būtina supaprastinti. Štai kodėl visiems būtų naudinga, jeigu BŽŪP būtų supaprastinta.

2005 m. Komisija pateikė Komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo. Joje nustatyta plataus užmojo esminio BŽŪP supaprastinimo programa. Programa ir jos įgyvendinimo veiksmai, visų pirma Tęstinė paprastinimo programa ir Administracinės naštos mažinimo veiksmų programa, yra visapusiškai įtraukti į bendrą Komisijos strategiją dėl geresnio reglamentavimo[2].

Tuo pat metu buvo įgyvendinta labai daug su BŽŪP susijusių supaprastinimo projektų. Dabar atėjo tinkamas laikas apžvelgti ir apibendrinti tai, kas nuveikta. Šiame komunikate bus atkreiptas dėmesys į veiklą nuo 2005 m. ir nurodyta, kaip sumažėjo administracinė našta ūkininkams ir administracijoms[3]. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tęstiniam Supaprastinimo veiksmų planui, bendram rinkos organizavimui (BRO), 2007 m. Ūkių administracinės naštos tyrimui ir BŽŪP reformos patikrinimo rezultatams. Taigi, komunikate bus svarstoma galimybė ir toliau tęsti paprastinimo veiksmus.

NUO 2005 m. PADARYTA PAžANGA

2005 m. Europos Komisija įsipareigojo atlikti nuoseklius veiksmus, kuriais siekiama techninio arba politikos supaprastinimo[4].

Techninis paprastinimas

Žemės ūkio taisyklių gerinimas

Nuolat ieškoma pasenusių Tarybos ir Komisijos teisės aktų, kurie yra yra naikinami, pavyzdžiui, pieno sektoriuje[5]. Priėmus naujus teisinius aktus, senieji panaikinami. Kiti nebeaktualūs teisės aktai buvo paskelbti nebetekusiais galios pasenusių teisės aktų paskelbimo komunikatuose 2006 m.[6] ir šių metų pradžioje[7]; tokiais paskelbta beveik 300 teisės aktų. Vėliau šiais metais bus priimtas pasiūlymas panaikinti keletą pasenusių Tarybos aktų.

Bendras BRO reglamentas

2007 m. spalio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007[8], vadinamąjį Bendrą BRO reglamentą. Šiuo reglamentu susistemintas visų sektorių bendros rinkos organizavimas ir pakeisti 45 Tarybos teisės aktai. Daugiau informacijos apie BRO galite rasti 4.1 punkte.

Valstybės pagalba

2006 ir 2007 m. Komisija pakeitė ir supaprastino valstybės pagalbos žemės ūkiui programą. Ji ne tik atnaujino valstybės pagalbos rekomendacijas[9] ir žemės ūkio sektoriui skirtą Bendrosios išimties reglamentą[10], bet ir priėmė naują de minimis reglamentą[11], kuriame padidino de minimis paramos, kurią valstybės narės gali teikti žemės ūkio sektoriuje, ribą. Jei priemonė atitinka de minimis reglamente nurodytas sąlygas, ji nėra laikoma valstybės pagalba, ir todėl apie ją pranešti nereikia. Tokie pakeitimai leido susijusias teisines priemones sumažinti nuo šešių iki trijų.

Administracinės išlaidos

2006 m. Komisija pradėjo tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti dėl 2003 m. BŽŪP reformos susidariusią administracinę naštą ūkiams. Galutiniai tyrimo rezultatai paskelbti 2007 m. lapkritį. Daugiau informacijos apie šį tyrimą pateikta 4.2 punkte.

Keitimasis gerąja patirtimi

Siekiant pasikeisti nuomonėmis apie BŽŪP supaprastinimą ir pasidalyti mintimis bei patirtimi, buvo nustatyta keletas praktinių priemonių. Pirmiausia iš nacionalinių už paprastinimą atsakingų ekspertų buvo sudaryta ekspertų grupė. Ši grupė susitinka vidutiniškai tris kartus per metus. Nemažai valstybių narių pasinaudojo šia praktine programa nacionalinėms supaprastinimo iniciatyvoms pristatyti ir aptarti.

Suinteresuotieji subjektai ir žemės ūkio sektoriaus bei pramonės atstovai dalyvavo keliuose supaparastinimo patariamosios grupės susitikimuose.

2006 m. spalį įvykusioje Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo konferencijoje ir 2007 m. spalį organizuotame supaprastinimo seminare BŽŪP įgyvendinančioms šalims buvo pasiūlyta išsami diskusijų ir patirties mainų praktinė programa.

Su politikos įgyvendinimu susiję veiksmai

Cukraus BRO reforma

Pradėjus taikyti 2006 m. pradžioje oficialiai priimtą cukraus reformą, sistema buvo akivaizdžiai supaprastinta. Pagal jos nuostatas įvairių rūšių kvotos įtrauktos į vieną bendrą kvotų sistemą, pagalbos už cukrų biudžetas – į bendrosios išmokos schemą, o cukraus saugojimas intervenciniuose sandėliuose pakeistas saugojimu privačiuose sandėliuose.

Bendrosios išmokos schema

Siekiant supaprastinti bendrosios išmokos schemos veikimą ir ją geriau pritaikyti ūkininkų poreikiams, pirmaisiais taikymo metais ji buvo keičiama keletą kartų. Schema buvo supaprastinta, pavyzdžiui, į plotą, už kurį gali būti gaunama tiesioginė pagalba, įtraukiant kraštovaizdžio elementus (gyvatvores ir tvoras), ir atlikus keletą pakeitimų po to, kai buvo patvirtinta kompleksinio paramos susiejimo ataskaita[12].

Vaisių bei daržovių ir vyno sektoriai

Įvykdžius vaisių bei daržovių sektoriaus ir vyno sektoriaus reformas, taisyklės tapo paprastesnės. Visų pirma, šiuos sektorius įtraukus į bendrosios išmokos schemą, tiesioginės pajamų paramos sistema tapo tolygesnė.

Į bendrosios išmokos schemą įtraukus vaisių bei daržovių sektorių, ūkių administracinė našta gali sumažėti 2,2 mln. eurų.

Be to, po šių reformų politikos įgyvendinimas tapo lankstesnis, nes pradėtas taikyti planavimas už kurį vaisių bei daržovių sektoriuje atsakingos gamintojų organizacijos, o vyno sektoriuje – valstybės narės.

Poveikio vertinimas ir analizė

Pastaraisiais metais, rengiant svarbias žemės ūkio sektoriaus reformas, poveikio vertinimo priemonė tapo būtina; ja naudojantis suinteresuotosios šalys į veiklą įtraukiamos nuo pat pradžios. Poveikio vertinimo priemonė leidžia ex ante įvertinti administracines išlaidas, nustatyti ir įvertinti problemas, suformuoti sprendimus ir palyginti šių sprendimų poveikį. Taip teisinis procesas tampa skaidresnis. Taikant poveikio vertinimo procesą, galima pagerinti pasiūlymo ir diskusijų apie pasiūlymą kokybę.

Nuo 2005 m. atlikti 8 visų svarbių BŽŪP reformų poveikio vertinimai, pavyzdžiui, vyno ir vaisių bei daržovių sektorių reformos ir BŽŪP reformos patikrinimo poveikio vertinimai[13].

Procesai

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, patikra, veiksmų planas

Techninio supaprastinimo pasiūlymams priskirtini valstybių narių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių pasiūlymai buvo įtraukti į naują tęstinį supaprastinimo veiksmų planą. Šiame veiksmų plane, kuriuo remiantis galima planuoti ir stebėti BŽŪP supaprastinimo veiklą, dabar numatyta apie 50 projektų.

Nuo 2005 m. buvo gauta daugiau kaip 200 pasiūlymų dėl BŽŪP supaprastinimo.

Konferencija

2006 m. spalio 3–4 d. įvyko Komisijos organizuota tarptautinė bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo konferencija.

Diskusijose dalyvavo ir pasisakė įvairių sričių ir interesų atstovai, ūkininkai, ūkio subjektai, perdirbimo pramonės atstovai, mokslininkai ir valstybių narių valdžios institucijų atstovai; paaiškėjo, kad esama politinės valios imtis BŽŪP paprastinimo, kurio sėkmę galima užtikrinti tik jei tokiame procese dalyvautų visi.

Konferencijoje inicijuotas konkretus su eksporto sertifikatų naudojimu susijęs projektas, kurį įgyvendinti ėmėsi Komisija. Daugiau informacijos rasite 3 skyriuje.

Tarnautojų mokymas

Frazė „prevencija geriau už gydymą“ gali būti taikoma ir teisės aktams. Teisės aktų rengime dalyvaujantiems tarnautojams organizuojami teisės aktų rengimo mokymai. Mokymų tikslas – užtikrinti, kad nuo pat teisės akto kūrimo proceso pradžios tekstai būtų aiškūs ir paprasti.

IT sistemos

Informacinės technologijos yra svarbi teisės aktų paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo priemonė. Šioje srityje pasiekta didelės pažangos. Jau baigiama kurti Komisijos ir valstybių narių elektroninių informacijos mainų palengvinimo sistema ISAMM (Žemės ūkio valdymo ir stebėsenos sistema). Dabar įgyvendinamas bandomasis projektas, o sistemos pirmasis modelis turėtų būti visapusiškai parengtas naudoti iki 2009 m. vasaros.

BENDROSIOS žEMėS ūKIO POLITIKOS SUPAPRASTINIMO VEIKSMų PLANAS

2006 m. konferencijoje buvo pateiktas pirmasis tęstinis supaprastinimo veiksmų planas. Jame pristatyta 20 BŽŪP supaprastinimo projektų. Iki 2009[14] m. sausio į planą jau buvo įtraukti apytiksliai 50 projektų, iš kurių 43 buvo įgyvendinti. Projektai buvo įtraukiami atsižvelgiant į valstybių narių, suinteresuotųjų šalių, ūkininkų organizacijų, perdirbėjų pasiūlymus, taip pat į Komisijos tarnybų pateiktas idėjas.

Su toliau nurodytais projektais verta supažindinti išsamiau, nes jie gerai iliustruoja, kokį teigiamą poveikį teisės aktų supaprastinimas gali turėti ūkio subjektams ir (arba) ūkininkams.

Jautienos eksporto licencijos

2007 m. Komisija priėmė specialią supaprastinimo priemonę galvijienos sektoriui. Šio sektoriaus produktų eksportui (su eksporto grąžinamąja išmoka ar be jos) reikėdavo licencijos. Su grąžinamąja išmoka eksportuojamus produktus ir toliau labai svarbu stebėti, tačiau be grąžinamosios išmokos parduodamų produktų eksportui tai nebetaikytina. Todėl tokių produktų eksportui eksporto licencijos Komisija nebereikalauja.

Ši priemonė yra naudinga eksporto bendrovėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, nes reikia pateikti mažiau dokumentų ir atlikti mažiau administracinių bei kontrolės veiksmų.

Pavyzdžiui, taikant šią priemonę eksportuojamos jautienos kaina vidutiniškai sumažinama 16 EUR už toną. Be to, sumažinama biurokratinė našta ir pagerinama verslo aplinka.

Kiaušinių ženklinimas

2007 m. Europos Komisija priėmė naują prekybos kiaušiniais standartų, visų pirma susijusių su kiaušinių ženklinimu, išsamių taisyklių rinkinį. Šiomis taisyklėmis sukurta šiuolaikiška ir skaidri teisinė aplinka, o vartotojų informavimas ir apsauga išliko nesuprastėję.

Pavyzdžiui, klasifikuoti kiaušinių nereikalaujama, jei jie yra tiesiogiai naudojami maisto pramonėje. Remiantis naujomis taisyklėmis, kiaušiniai gali būti surenkami, klasifikuojami, ženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo jų padėjimo, o pagal senas taisykles jie buvo renkami kas trys darbo dienos. Tai padeda pagerinti šio pramonės sektoriaus veiklos organizavimą, o tai ypač svarbu tuo metų laiku, kai yra daug darbo.

Naujasis lankstaus požiūrio principas padeda sumažinti gamintojų ir vartotojų sektorių išlaidas, taip pat valstybių narių kontrolės išlaidas.

10 mėnesių taisyklė

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad ūkininko tiesioginės išmokos gavimo tikslais deklaruoti sklypai turi būti jo naudoti ne trumpesnį kaip 10 mėnesių laikotarpį.

Ši nuostata panaikinta ir 10 mėnesių laikotarpis pakeistas viena data, kurią gali nustatyti pačios valstybės narės. Tai reiškia, kad nebereikalaujama, jog paramos siekiantys ūkininkai būtų turėję žemę savo nuosavybėje 10 mėnesių. Taip jie gali lanksčiau valdyti ūkį ir reaguoti į rinkos pokyčius.

Panašu, kad panaikinus 10 mėnesių taisyklę, administracinę ūkių naštą bus galima sumažinti 19 mln. eurų.

Importo ir eksporto licencijos

2008 m. birželį Komisija žemės ūkio sektoriuje panaikino didžiąją dalį reikalavimų turėti importo ir eksporto licencijas. Reikalavimų turėti importo licenciją sumažėjo nuo 500 iki 65, o eksporto licencijų dabar reikalaujama tik 43 atvejais [15]. Be to, supaprastinta likusių su licencijomis susijusių reikalavimų teisinė sistema – dabar ją sudaro tik vienas reglamentas (išskyrus eksporto grąžinamųjų išmokų ir tarifinių kvotų atvejus). Reglamente numatyti visi licencijų išdavimo aspektai, aiškiai nustatyti visi produktai, kuriuos importuojant ar eksportuojant reikalingos licencijos, ir nustatytos licencijų galiojimo ir užstato dydžio taisyklės.

Teikiama nauda ūkio subjektams (importuotojams ir eksportuotojams):

- sutaupoma administracinių lėšų, susijusių su importo ir eksporto dokumentų tvarkymu;

- nebėra licencijos užstato pateikimo (ir susigrąžinimo) išlaidų.

Akivaizdu, kad nacionalinės administracijos sutaupys lėšų, nes joms reikės atlikti mažiau administracinių ir tikrinimo darbų.

Taikant šią priemonę bendrą su licencijų išdavimų susijusią ūkio subjektų naštą greičiausiai bus galima sumažinti apytiksliai 7,4 mln. eurų.

Prekybos vaisiais ir daržovėmis standartai

Vykdydama vaisių ir daržovių sektoriaus reformą, Komisija, nors ir sulaukusi kelių valstybių narių nepritarimo, specifinių prekybos vaisiais ir daržovėmis standartų skaičių sumažino nuo 36 iki 10 (obuoliams, citrusų vaisiams, kiviams, salotoms ir cikorijoms, persikams ir nektarinams, kriaušėms, braškėms, saldžiosioms paprikoms, valgomosioms vynuogėms ir pomidorams), pagerino susijusias tikrinimo operacijas ir nustatė bendrą daugumai vaisių ir daržovių taikomą prekybos standartą.

26 panaikinti standartai buvo taikomi 25 proc. visų parduodamų šviežių vaisių ir daržovių. Įdiegus šią priemonę, ūkio subjektams panaikintos įsipareigojimų laikymosi išlaidos, išskyrus išlaidas susijusias su reikalavimu užtikrinti, kad jų produktai yra geros kokybės, nepažeisti bei tinkami parduoti ir kad nacionalinės valdžios institucijos nebeturi tikrinti, ar produktai atitinka šiuos 26 specifinius standartus.

Kompleksinis paramos susiejimas

Nors administracinės naštos ūkiams tyrimų išvadose teigiama, kad kompleksinio paramos susiejimo administracinės išlaidos yra palyginti mažos, t. y. 0,3–4,3 proc. visos naštos, ūkininkai mano, kad kompleksinis susiejimas jiems yra našta.

Siekdama sumažinti ūkininkų patiriamus nepatogumus ir supaprastinti sistemą, Komisija leido apie patikrinimus vietoje pranešti iš anksto. Be to, išmokos ūkininkams nemažinamos, jei jų pažeidimas nėra didelis arba jei suma, kuria būtų sumažinama išmoka, yra mažesnė nei de minimis riba (100 EUR).

Taip patobulinus sistemą ūkininkai gali geriau planuoti veiklą, smulkių pažeidimų pašalinimo atvejais reikalaujama mažiau dokumentų, panaikinama nuobaudos už smulkius pažeidimus grėsmė. Ši priemonė taip pat padeda palengvinti nacionalinių administracijų darbą.

Pradėjus taikyti išankstinį pranešimą apie patikrinimus vietoje, ūkių administracinę naštą bus galima sumažinti 5,7 mln. eurų.

YPATINGAS DėMESYS

Kitame skirsnyje išsamiau apibūdinamos trys svarbiausios BŽŪP supaprastinimo veiklos rūšys. Jos yra susijusios su teisiniu supaprastinimu, administracine našta bei politikos supaprastinimu ir turi poveikį visiems sektoriams: bendro BRO, administracinės naštos tyrimo ir BŽŪP reformos patikrinimo.

Bendras BRO

Vykdant BŽŪP teisinį paprastinimą, svarbus pasiekimas buvo 2007 m. priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas8 (Bendras BRO reglamentas).

Jis yra techninio pobūdžio, todėl juo nebuvo siekiama keisti politikos pagrindą, o tik suderinti nuostatas ir taip užtikrinti, kad BŽŪP taisyklės būtų paprastesnės naudoti, trumpesnės, labiau prieinamos ir kad jas būtų lengviau taikyti.

Naujajame reglamente įtraukti ir apjungti visi 21 atskiri bendri rinkos organizavimai – tai leido straipsnių skaičių sumažinti nuo 920 iki 230 ir panaikinti iš viso 78 Tarybos teisės aktus[16].

Makro lygiu, priėmus bendrą BRO reikšmingai sumažintas BŽŪP reglamentuojančių teisės aktų skaičius; dabar BŽŪP iš esmės reguliuojama tik 4 teisės aktais, konkrečiai: tiesioginių išmokų, bendro BRO, kaimo plėtros ir BŽŪP finansavimo reglamentais.

Galiausiai, bendras BRO reglamentas sudarė dar geresnes sąlygas paprastinti teisės aktus ir mažinti Komisijos nuostatų įgyvendinimo administracinę naštą.

Administracinės naštos tyrimai

2007 m. pabaigoje buvo paskelbtas su Administracinės naštos mažinimo veiksmų programa susijęs tyrimas „Dėl BŽŪP įgyvendinimo susidariusios administracinės naštos ūkiams įvertinimas“[17]. Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje atliktuose tyrimuose pateiktas su bendrosios išmokos schema susijusių administracinių išlaidų 2006 m. įvertinimas ir pokyčių perspektyvos.

Per tyrimą nustatyti keli poveikį ūkių administracinei naštai turintys veiksniai.

Pirmasis veiksnys yra susijęs su valstybių narių atliekamu BŽŪP reglamento dėl tiesioginių išmokų perkėlimu. Turima omenyje, pavyzdžiui, valstybių narių pasirinktas BIS modelis (istorinis, regioninis, mišrus) ir tai, ar valstybės narės pasirenka visiško išmokų atsiejimo nuo gamybos apimčių variantą, ar palieka kai kuriuos elementus susietus. Kiti veiksniai: paraiškos pateikimo tvarkos įdiegimo būdas, teisių perdavimo sistema.

Su Administracinės naštos mažinimo veiksmų programa susijusiuose pasiūlymuose teigiama, kad valstybės narės ūkių administracinę naštą galėtų sumažinti dar daugiau kaip 400 mln. eurų, pavyzdžiui, bendrai taikydamos informacines technologijas.

Administracinės naštos dydis priklauso ir nuo nacionalinės verslo kultūros, pavyzdžiui, ar naudojamasi nepriklausomų konsultantų paslaugomis, ir nuo struktūrinių skirtumų, pavyzdžiui, ūkio dydžio ir gamybos diferencijavimo.

Tyrimų rezultatai rodo, kad ūkių administracinė našta turėtų gerokai sumažėti. Vienas iš veiksnių – žinių įgijimo poveikis ir bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo administracinių išlaidų panaikinimas[18]. Kita svarbi priežastis – pakeitimai, kuriuos numatoma atlikti vykdant BŽŪP reformos patikrinimą

BŽŪP reformos patikrinimas

Teisės aktų supaprastinimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Komisija pateikė pasiūlymus dėl BŽŪP reformos patikrinimo[19]. Vykdant BŽŪP reformos patikrinimą, supaprastinamos bendrosios išmokos schemos nuostatos ir pagerinamas 2003 m. BŽŪP reformos veiksmingumas.

Viena iš pagrindinių per BŽŪP reformos patikrinimą numatytų supaprastinimo dalių yra tolesnis išmokų atsiejimas nuo gamybos apimčių ir kelių schemų panaikinimas, kaip antai: išmokų už energetinius augalus ir kietuosius kviečius schemų ir grietinės, sviesto bei koncentruoto sviesto sunaikinimo schemų. Kaip nurodyta administracinės naštos tyrimuose[20], taikant susietosios paramos schemas, ūkininkų administracinė našta padidėja. Toliau atsiejant paramą nuo gamybos apimčių, tokia našta automatiškai mažėja.

Per BŽŪP reformos patikrinimą supaprastintos moduliavimo frančizės taisyklės, taip pat nacionalinio rezervo valdymo ir teisių į išmokas iš tokio rezervo nuostatos.

Be to, panaikintos taisyklės dėl atidedamos žemės ir supaprastintos teisių į išmokas perdavimo taisyklės.

Tikėtina, kad per BŽŪP reformos patikrinimą panaikinus specialias energetinių augalų, išmokų už lauko kultūras, kietųjų kviečių, riešutų ir krakmolo gamybai skirtų bulvių schemas, ūkių administracinė našta turėtų sumažėti apie 135 mln. eurų. Be to, apskaičiuota, kad panaikinus atidedamos žemės schemą, ūkių administracinė našta turėtų sumažėti 146 mln. eurų.

PERSPEKTYVA

Pastaraisiais metais padaryta pažanga, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad supaprastinimo veiksmai žemės ūkio sektoriuje nebebus vykdomi. Administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas – tai užduotys, kurias būtina vykdyti nuolat. Siekiant išlaikyti veiklos ritmą ir sukurti tolesniam BŽŪP supaprastinimui tinkamą aplinką, ateityje planuojami toliau nurodyti elementai ir projektai.

Viena bendra pradžios data

BŽŪP teisiniai pakeitimai paprastai pradedami taikyti nuo konkrečios datos, pavyzdžiui, nuo prekybos metų pradžios. Siekiant užtikrinti, kad stebėti politiką ir politikos pokyčius, įskaitant jų prognozavimą, būtų dar lengviau, toliau bus svarstoma galimybė nustatyti bendras datas, nuo kurių turėtų būti taikomi teisiniai BŽŪP pakeitimai[21].

Kompleksinis paramos susiejimas

Šiuo metu kompleksinio paramos susiejimo taisyklės yra išdėstytos įvairiuose teisės aktuose. Toliau bus nagrinėjama idėja derinant dabartines taisykles parengti pasiūlymą dėl bendro kompleksinio paramos susiejimo teisinio akto.

Pranešimai

Komisija sieks supaprastinti ir suderinti BŽŪP bendro valdymo pranešimų ir informacijos bei dokumentų išsaugojimo teisinę sistemą. Naujoji sistema ilgainiui galėtų būti pradėta taikyti visiems BŽŪP pranešimams, išskyrus finansinės informacijos pranešimus, o pasinaudojus informacinėmis technologijomis – visoms šiame kontekste naudojamoms sistemoms. Šias sistemas gali valdyti Europos Komisija arba kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos. Be to, naujojoje teisinėje sistemoje gali būti numatyta nuostata dėl visų susijusių valdžios institucijų ir visuomenės teisės naudotis tokia informacija.

Įgytos patirties panaudojimas

Nuo 2010 m. Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato tarnautojams bus vykdoma mokymo programa, pagal kurią numatytas tarnautojų trumpalaikis apgyvendinimas ūkyje. Šia programa siekiama padėti tarnautojams geriau suprasti žemės ūkio sektoriaus praktinius aspektus ir kylančius sunkumus. Geriau suvokus situaciją, bus prisidėta prie kokybiškesnių teisės aktų kūrimo. Išsamios šios programos detalės dar yra derinamos.

Kokybės politika

Žalioji knyga dėl žemės ūkio produktų kokybės paskelbta 2008 m. spalio 15 d. Šioje žaliojoje knygoje pradėtos išsamios konsultacijos su visuomene dėl kokybės politikos ir analizuojamas administracinės naštos supaprastinimo ir sumažinimo klausimas, visų pirma, kai tai yra susiję su prekybos standartais, sertifikavimo schemomis ir geografinių nuorodų sistemomis.

Po konsultacijų su visuomene Komisija 2009 m. gegužę paskelbs komunikatą. Kai kurie į komunikatą įtraukti variantai gali būti svarbūs siekiant supaprastinti teisės aktus ir sumažinti administracinę naštą.

Tolesnis veiksmų plano įgyvendinimas

Toliau įgyvendinant veiksmų planą bus įtraukti ir įgyvendinti nauji projektai. Vienas iš tokių projektų yra susijęs su apynių sektoriumi.

Pagal dabartinę tvarką apynių augintojai turi užregistruoti auginimo sutartis. Tokia sutarčių registracija leidžia gauti esminę rinkos informaciją ir užtikrinti tam tikrą skaidrumo lygį rinkoje. Tuo pat metu tai apsunkina augintojus ir administracijas. Siekiant sumažinti tokią administracinę naštą, bus nagrinėjama galimybė apynių sektoriaus rinkos duomenis gauti kitais būdais. Atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, bus pateikti atitinkami pasiūlymai.

Sistemiška teisės aktų peržiūra

Komisija išnagrinės galimybę sistemiškiau peržiūrėti teisės aktus, o atitinkami pasenę teisės aktai galėtų būti atnaujinami. Tam gali būti nagrinėjama, ar taikomų nuostatų nederėtų palikti galioti, o jei taip, tai kokia forma. Taigi, naujasis teisės aktas turėtų atitikti realią situaciją ir naujausius teisės aktų kūrimo principus.

Vartojama kalba ir galimybė naudotis teisės aktais

Dėl teisės aktų kalbos paprastiems vartotojams gali būti sunku jais naudotis. Komisija sieks įvertinti teisės aktų kalbą ir galimybę teisės aktų rengėjus mokyti rašymo įgūdžių, kad teisės aktai taptų suprantamesni.

Nuolatiniai gerosios patirties mainai

Komisija toliau organizuos susitikimus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis BŽŪP supaprastinimo veiklai aptarti ir tobulinti. Būtent susitikimuose gali būti sumanyta, kaip toliau paprastinti kompleksinį paramos susiejimą.

IšVADA

Iš supaprastinimo proceso rezultatų matyti, kad Komisijos pastangos supaprastinti BŽŪP yra nepaprastai sėkmingos. Kadangi šį procesą ji ketina aktyviai tęsti, todėl akivaizdu, kad ji yra įsipareigojusi siekti dar didesnio supaprastinimo.Remiantis pirmaisiais vertinimo rezultatais[22], galima realiai tikėtis, kad tikslas 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą bus pasiektas. Tai juolab įspūdinga todėl, kad bendroji žemės ūkio politika vykdoma dinamiškoje politinėje aplinkoje, kurioje susiduria įvairūs ir dažnai prieštaringi finansiniai bei politiniai interesai, pagrįsti įvairiomis ūkininkavimo kultūromis ir struktūromis. Be to, bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimui skiriami finansiniai ištekliai, todėl jai neišvengiamai taikomas griežtas valdymas ir kontrolės taisyklės, kuriomis siekiama garantuoti sąžiningą ES biudžeto, t. y. mokesčių mokėtojų pinigų, naudojimą.

Supaprastinus BŽŪP, sukuriamos palankesnės verslo sąlygos, kuriomis ūkininkai ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai patiria mažiau administracinių išlaidų ir išlaidų, susijusių su reikalavimų laikymusi, o Europos ūkininkai tampa konkurencingesni. Todėl ūkininkai gali daug geriau spręsti jiems iškilusius uždavinius ir patenkinti klientų poreikius. Apskritai tai naudinga visiems ES piliečiams.

Tačiau ūkininkai ir žemės ūkio sektoriuje ekonominę veiklą vykdantys subjektai mano, kad verslo aplinkos sudėtingumą lemia ne tik BŽŪP taisyklės, bet ir visi jiem taikomi teisiniai kriterijai. Todėl Komisija mano, kad paprastinimas ir nereikalingos administracinės naštos mažinimas – tai plačios apimties tikslai, kurių būtina siekti visose su žemės ūkių susijusiose politikos srityse visais lygmenimis, įskaitant valstybes nares ir regionus. Ateityje šiam klausimui ypatingą dėmesį turėtų skirti visi šio proceso dalyviai.

[1] COM (2005) 509, 2005 10 19.

[2] Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga − COM (2009) 15, 2009 1 28.

[3] Apskirtai, komunikate nurodant skaičius remiamasi išankstiniais atliktų matavimų rezultatais ir pristatant Administracinės naštos mažinimo veiksmų programą pateiktomis rekomendacijomis. Šiuo tikslu pasinaudojus standartiniu išlaidų modeliu administracinė našta nustatyta remiantis išlaidomis, kurių reikia siekiant laikytis ES teisės aktais nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų, taip pat įgyvendinant susijusias nacionalines perkėlimo arba įgyvendinimo priemones.

[4] Techninis supaprastinimas (pastovioje politikos sistemoje) reiškia teisinės sistemos, administracinių procedūrų ir valdymo mechanizmų peržiūrą, siekiant teisinio supaprastinimo, didesnio ekonomiškumo, veiksmingesnio politikos tikslų įgyvendinimo išlaikant pamatines politikos kryptis. „Politikos supaprastinimas“ sumažina painiavą tobulinant žemės ūkio paramos ir kaimo plėtros politikos priemones. Jį būtų galima apibūdinti kaip „politikos vystymą siekiant supaprastinimo“.

[5] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1081/2008 (OL L 296, 2008 11 5, p. 4).

[6] OL C 148, 2006 6 24.

[7] OL C 30, 2009 2 6.

[8] 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

[9] OL C 319, 2006 12 27, p. 1.

[10] 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3).

[11] 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL L 337, 2007 12 21, p. 35).

[12] COM (2007) 147, 2007 3 29.

[13] Papildomos informacijos apie poveikio vertinimą rasite http://ec.europa.eu/governance/impact/index_en.htm.

[14] Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu/agriculture/index_en.htm.

[15] 2008 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 514/2008, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 376/2008, nustatantį bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 150, 2008 6 10, p.7).

[16] Tarybos reglamentu (EB) Nr. 361/2008 (OL L 121, 2008 5 7, p. 1) įtraukus su vaisių ir daržovių sektoriumi susijusias nuostatas.

[17] http://ec.europa.eu/agriculture/analysis/external/burden/index_en.htm.

[18] Dėl įgyjamų žinių teigiamo poveikio ir pradinių išlaidų panaikinimo poveikio ūkių administracinė našta sumažės daugiau kaip 900 mln. eurų.

[19] COM(2008) 306, 2008 05 20. 2008.

[20] Žr. 4.2 dalį.

[21] COM (2009) 15.

[22] Remiantis turimais paskaičiavimais, šioje tiesioginių išmokų srityje administracinė našta bus sumažinta ne mažiau kaip 1 400 mln. eurų.