[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.1.2009

KOM(2009) 20 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo technologiniai pokyčiai ir tolesnio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių paprastinimo, naujinimo ir derinimo priemonės

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo technologiniai pokyčiai ir tolesnio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių paprastinimo, naujinimo ir derinimo priemonės

1. ĮVADAS

Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB[1] (toliau – PVM direktyva) 237 straipsnį Komisija privalo ne vėliau nei kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikti ataskaitą ir, jei būtina, pasiūlymą, iš dalies keičiantį sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygas, siekiant atsižvelgti į technologinius pokyčius. Prie šio komunikato pridedamas pasiūlymas, iš dalies keičiantis sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

Šis komunikatas ir pasiūlymas yra išsamesni nei reikalaujama pagal 237 straipsnį. Tai pagrįsta, nes pripažįstama, kad įgyvendinant Tarybos direktyvą 2001/115/EB[2] (toliau – Sąskaitų faktūrų išrašymo direktyva), įtrauktą į PVM direktyvą, iki galo nebuvo pasiektas tikslas paprastinti, naujinti ir derinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Valstybės narės naudojosi įvairiomis turimomis galimybėmis, todėl susidarė padėtis, kai valstybės narės taiko skirtingas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

Šių taisyklių skirtumai itin akivaizdūs e. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje ir tampa kliūtimi plačiau naudoti tarpvalstybines e. sąskaitas faktūras. Kitose srityse skirtingos taisyklės taip pat sukuria papildomos naštos įmonėms ir neleidžia arba trukdo joms pasinaudoti tokiomis galimybėmis, kaip antai sąskaitų faktūrų išrašymas sau, suvestinės sąskaitos faktūros ir saugojimas elektroninėmis priemonėmis.

2. E. SąSKAITų FAKTūRų IšRAšYMO TECHNOLOGINIAI POKYčIAI

Siekiant laikytis reikalavimo pranešti apie e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologinius pokyčius, šis klausimas buvo įtrauktas į Komisijos užsakytą sąskaitų faktūrų išrašymo tyrimą. Tyrimo rezultatai paskelbti Komisijos svetainėje[3].

Prie tyrime pateiktų 3 etapo rekomendacijų pridedamame atskirame dokumente, pavadintame „Priedas: Baltoji knyga apie technologijų pažangą“, aprašyta e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologija. Dokumente apžvelgiama istorija ir dabartinė padėtis, susijusi su sistemomis, kuriomis siekiama užtikrinti tokių duomenų, kaip, pvz., elektroninėmis priemonėmis perduodamos sąskaitos faktūros, autentiškumą ir vientisumą.

2.1. Sąskaitų faktūrų išrašymo tyrimo išvados dėl e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologijų

Sąskaitų faktūrų išrašymo tyrime nenurodoma jokia konkreti technologija, kuri būtų priimtinas saugaus e. sąskaitų faktūrų perdavimo ir gavimo būdas. E. parašų tyrime teigiama, kad turinio kilmės autentiškumui ir vientisumui užtikrinti naudojamos įvairios parašų sistemos. Tai turi įvairių pranašumų ir trūkumų, susijusių su saugumu, sudėtingumu ir sparta. Pavyzdžiui, asimetriškais, bet vienas kitą papildančiais raktais pagrįsta viešojo rakto infrastruktūra yra labai saugi ir naudojama operacijoms, susijusioms su bankininkyste, tačiau ji sudėtinga ir ne tokia sparti kaip kitos parašų sistemos.

Be to, aišku, kad šiuo metu nėra vienos bendros įmonėms patogios naudoti technologijos, kuri visoje ES palengvintų e. sąskaitų faktūrų išrašymą ir atitiktų tiek didelių, tiek mažų įmonių poreikius ir kurią palankiai vertintų visos mokesčių institucijos. Be to, artimiausius keletą metų nėra aiškių planų parengti tinkamą technologinį sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių poreikius. Taigi, siekiant plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras, nereikėtų pasikliauti vien tik technologinėmis priemonėmis.

Dėl šių priežasčių labiau tinkamas yra kitas metodas. Iš tiesų sąskaitų faktūrų išrašymo tyrime teigiama, kad: „užuot ieškojus naujų technologijų, reikėtų išspręsti turimų technologijų problemą“. Be to, Komisijos sprendimu[4] įsteigta E. sąskaitų faktūrų išrašymo ekspertų grupė viešame laiške Komisijai teigia, kad bet koks e. sąskaitų faktūrų išrašymo klausimo sprendimas turėtų būti iš esmės neutralus technologiniu požiūriu. Įmonės taip pat pageidautų, kad e. sąskaitų faktūrų išrašymas taptų prieinamesnis, tačiau dėl to nenukentėtų saugumas, ir kad jis būtų grindžiamas jau nustatytais poreikiais bei turimu kontrolės mechanizmu, užtikrinančiais, kad sąskaitos faktūros iš esmės atitiktų reikalavimus.

3. PVM KLIūTYS, TRUKDANčIOS SKATINTI E. SąSKAITų FAKTūRų NAUDOJIMą

Kadangi nėra aiškaus technologinio sprendimo, nenuostabu, kad PVM direktyva, pagrįsta e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologijomis, netapo postūmiu plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras. Be to, kadangi technologijos teikia įvairių galimybių, tai leidžia valstybėms narėms e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles įgyvendinti skirtingais būdais. Todėl nusistovėjo skirtingos e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir įmonėms buvo sunku jų laikytis, ypač išrašant tarpvalstybines sąskaitas faktūras.

Sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, taikytinos pagal valstybių narių nacionalinius teisės aktus, buvo nagrinėjamos kaip sąskaitų faktūrų tyrimo dalis. Tyrime buvo patvirtinta, kad e. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje vyrauja didelė įvairovė tiek aiškinant taisykles, tiek naudojantis įvairiomis galimybėmis. Todėl susidarė padėtis, dėl kurios įmonėms itin sudėtinga ir brangu rasti ES lygmens bendrą reikalavimus atitinkantį e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimą.

3.1. PVM kliūčių išrašyti e. sąskaitas faktūras panaikinimas

Panaikinti PVM kliūtis išrašyti e. sąskaitas faktūras galima įvairiais būdais. Įmonėms priimtiniausias sprendimas – vienodai traktuoti elektronines ir popierines sąskaitas faktūras. Kita galimybė – parengti su e. sąskaitų faktūrų išrašymu susijusių šalių pavyzdinį susitarimą, o trečioji – toliau taikyti e. parašus ir elektroninį keitimąsi duomenimis kaip perdavimo metodus, tačiau panaikinti kliūtis sudarančias galimybes.

Komisijai priimtiniausias sprendimas – visas sąskaitas faktūras traktuoti vienodai, nesvarbu, ar jos pateiktos rašytine forma ar elektroninėmis priemonėmis, ir todėl panaikinti sąskaitoms faktūroms taikomus konkrečius reikalavimus dėl išankstinio e. parašo arba elektroninio keitimosi duomenimis. Tai būtų technologiniu požiūriu neutralus sprendimas.

Kaip ir popierinių sąskaitų faktūrų atveju, e. sąskaitų faktūrų galiojimą reikėtų tikrinti pagal įmonės apskaitos dokumentus, pvz., pirkimo užsakymą, apmokėjimą ir pristatymo dokumentą. Kontrolė įmonės viduje padeda nuolatos patvirtinti sąskaitų faktūrų galiojimą, neatsižvelgiant į jų perdavimo būdą.

Skatinti naudoti šiuo metu ne itin plačiai naudojamas e. sąskaitas faktūras, galima būtų ir kitais būdais – naudingomis gairėmis galėtų būti E. sąskaitų faktūrų ekspertų grupės nustatyti principai. Ši grupė palankiai vertina vienodą elektroninių ir popierinių sąskaitų faktūrų traktavimą. Ji taip pat pageidauja išlaikyti dabartinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių esminį principą, t. y. technologiniu požiūriu neutraliu būdu užtikrinti kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą.

Ekspertų grupė tikisi pagal nustatytus principus parengti e. sąskaitų faktūrų išrašymo praktikos kodeksą. Tik ilgainiui paaiškės, ar šis metodas taps priimtinu. Svarbu tai, kad valstybės narės, sutikdamos PVM tikslais vienodai traktuoti popierines ir e. sąskaitas faktūras, taip pat sutinka e. sąskaitų faktūrų išrašymui taikyti vienodą požiūrį, kad taikant bendrais principais pagrįstas ir suderintas taisykles, įmonėms būtų sudarytos sąlygos lengviau ir ekonomiškiau priimti su e. sąskaitų faktūrų išrašymu susijusius sprendimus.

4. PRIEMONėS, SKIRTOS LABIAU PAPRASTINTI, NAUJINTI IR DERINTI PVM SąSKAITų FAKTūRų IšRAšYMO TAISYKLES

Kaip jau minėta, poreikis labiau paprastinti, naujinti ir derinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles reiškia, kad ši ataskaita Tarybai yra platesnės aprėpties nei iš pradžių nustatyta PVM direktyvoje. Tolesnėse dalyse išdėstomos problemos, kylančios įmonėms dėl esamų sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, apžvelgiami galimi sprendimai ir pateikiami Komisijai priimtini veiksmai. Nagrinėjami sąskaitų faktūrų išrašymo, turinio ir saugojimo aspektai bei susijusios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, kuriomis siekiama sustiprinti kovos su sukčiavimu priemones.

4.1. Sąskaitų faktūrų išrašymas

4.1.1. Su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusios problemos

Nei viename PVM direktyvos straipsnyje nėra nustatyta, kurios valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles taikyti. Tačiau, apskritai laikoma, kad taikomos tos valstybės narės, kurioje reikia sumokėti mokestį, sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, kadangi ta valstybė narė tikrina mokėtinus mokesčius ir pasirenka, kokiomis galimybėmis galima pasinaudoti.

Tačiau ši bendrai įsigalėjusi praktika, kai taikomos tos šalies, kurioje mokėtini mokesčiai, taisyklės, kelia tam tikrų sunkumų įmonėms. Apmokestinamasis asmuo, tiekdamas prekes arba teikdamas paslaugas, už kurias reikia sumokėti mokesčius kitoje valstybėje narėje, turi laikytis tos valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygų. Kai tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas turi laikytis sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių net ir tuo atveju, jei jis neprivalo registruotis PVM mokėjimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje tenka prievolė mokėti mokestį. Kadangi neseniai priimtame PVM pakete[5] nustatyta pagrindinė taisyklė, kad įmonių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo kitoms įmonėms vieta yra ten, kur įsisteigęs prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo, ši problema gali tapti itin aktuali.

4.1.2. Su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusių problemų sprendimas

Užtikrinti su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusį skaidrumą ir teisinį tikrumą įmonėms galima dviem būdais. Pirmiausia reikia parengti priemonę, kurią taikant būtų lengva susipažinti su informacija apie sąskaitų faktūrų išrašymą, o atitikties reikalavimai būtų aiškiai suprantami. Tai sudaro valstybėms narėms sąlygas toliau taikyti skirtingas sąskaitų išrašymo taisykles. Tačiau atsižvelgiant į didelę valstybių narių taikomų skirtingų sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių įvairovę, tai iš esmės nesumažintų įmonėms tenkančios naštos.

Kitas būdas – suderinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

4.1.3. Komisijos nuomonė apie įmonių prekių tiekimą arba paslaugų tiekimą kitoms įmonėms

Priimtinas metodas – parengti išsamias suderintas taisykles, pagal kurias apmokestinamajam asmeniui, išrašančiam sąskaitą faktūrą iš tos vietos, kurioje jis registruotas PVM mokėtoju, būtų suteiktas teisinis tikrumas, kad sąskaita faktūra galioja visoje ES.

Tikslą – nustatyti suderintas taisykles, taikytinas įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas kitoms įmonėms, – pasiekti įmanoma. Įgyvendinant sąskaitų faktūrų išrašymo direktyvą, suderinta jau daug sričių, tačiau vis dar yra atvejų, susijusių su reikalavimu išrašyti sąskaitą faktūrą, kai sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės nėra suderintos: neapmokestinamos prekės arba neapmokestinamos paslaugos, sąskaitų faktūrų išrašymo terminai, suvestinės sąskaitos faktūros, sąskaitų faktūrų išrašymas sau ir su sąskaitomis faktūromis susijusios užsakomosios paslaugos, kurias teikia trečiosios šalys už ES ribų.

4.1.4. Neapmokestinamų prekių tiekimas arba paslaugų teikimas

Siekiant mažinti įmonėms tenkančią naštą, pagal PVM direktyvą valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo reikalavimo išrašyti sąskaitas faktūras už tam tikrų neapmokestinamų prekes tiekimą arba neapmokestinamų paslaugų teikimą. Valstybės narės šiuo atveju taiko skirtingus metodus: kai kurios visiškai nuosekliai taiko visą šią nuostatą, kitos taiko ją ribotai, dar kitos netaiko visai. Todėl įmonės dažnai susiduria su įvairiomis bendrosios taisyklės išimtimis, dėl to atsiranda didesnė administracinė našta.

Kad būtų suderintos šios taisyklės, atsižvelgiant į poreikį išlaikyti pusiausvyrą tarp paprastinimo ir tinkamos priežiūros, siūloma nustatyti reikalavimą visais atvejais reikalauti išrašyti sąskaitą faktūrą už įmonių neapmokestinamas prekes arba neapmokestinamas paslaugas kitoms įmonėms, tačiau reikalauti tik supaprastintos sąskaitos faktūros tuo atveju, jei prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir tiekėjas arba teikėjas neturėjo teisės į atskaitą ankstesniu etapu.

4.1.5. Sąskaitos faktūros išrašymo terminas

Pagal PVM direktyvą valstybės narėms gali nustatyti sąskaitų faktūrų išrašymo terminus. Todėl savaime atsiranda galimybė ES taikyti skirtingas taisykles ir mokėti mokesčius skirtingu laiku. Dėl prievolės apskaičiuoti mokesčius už tarpvalstybinį paslaugų teikimą jau parengtas pasiūlymas, iš dalies pakeičiantis taisykles, kad būtų nustatyta bendra mokesčių mokėjimo data, siekiant užtikrinti tikslų keitimąsi informacija apie sumuojamąsias ataskaitas apie paslaugas.

Siekiant nustatyti bendrą datą, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokesčius už prekių tiekimą Bendrijos viduje ir tarpvalstybinį paslaugų teikimą, kuriems taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, svarbu sąskaitą faktūrą išrašyti laiku, kad būtų galima įrodyti tokio prekių tiekimo arba paslaugų teikimo faktą. Todėl pasiūlyme nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo išrašyti sąskaitą faktūrą ne vėliau nei kaip per 15 kalendorinių dienų to mėnesio, kuris eina po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas. Tokiu atveju prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų pakankamai laiko užregistruoti tiektas prekes arba suteiktas paslaugas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu.

Jei prekių tiekimui arba paslaugų teikimui vidaus rinkoje valstybėms narėms būtų leista taikyti taisykles, kurios skiriasi nuo taisyklių, taikomų tarpvalstybiniam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, įmonėms tektų papildoma našta. Dėl šios priežasties visoms sąskaitoms faktūroms taikomas vienodas terminas.

4.1.6. Suvestinės sąskaitos faktūros

Pagal PVM direktyvą valstybės narės gali nustatyti suvestinių sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygas, todėl įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos sąlygos.

Pasiūlymu siekiama parengti suderintą suvestinių sąskaitų faktūrų išrašymo metodą, kad įmonės visoje ES galėtų naudotis šio metodo privalumais. Šiuo tikslu suvestines sąskaitas faktūras bus leidžiama išrašyti per vieną kalendorinį mėnesį, su sąlyga, kad suvestinėje sąskaitoje faktūroje būtų nurodyta visa informacija apie kiekvieną prekių tiekimo ar paslaugų teikimo etapą. Valstybėms narėms nebus leidžiama nustatyti jokių kitų sąlygų, susijusių su suvestinėmis sąskaitomis faktūromis.

4.1.7. Sąskaitų faktūrų išrašymas sau

Pagal dabartines taisykles sąskaitą faktūrą gali išrašyti prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo arba prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu veikianti trečioji šalis. Pripažįstama, kad komerciniais tikslais svarbu turėti tokią galimybę rinktis.

Tačiau valstybių narių taikomos sąlygos sąskaitų faktūrų išrašymui sau (prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens išrašytos sąskaitos faktūros) skiriasi. Pasiūlymu siekiama panaikinti valstybių narių galimybę nustatyti sąlygas, susijusias su sąskaitų faktūrų išrašymu sau, kad būtų labiau suderintos visoje ES taikomos taisyklės. Tuo pat metu, siekiant palengvinti sau išrašytų sąskaitų faktūrų kontrolę, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo privalo sąskaitoje faktūroje įrašyti žodžius „sau išrašyta sąskaita faktūra“, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir mokesčių institucijos žinotų, kas ją išrašė. Sąskaitoje faktūroje taip pat privaloma nurodyti prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą.

4.1.8. Užsakomosios paslaugos, kurias teikia trečiosios šalys už ES ribų

Apskritai, tiek įmonės, tiek valstybės narės mano, kad nėra būtinybės nustatyti specialias sąlygas už ES ribų esančioms trečiosioms šalims, išrašančioms sąskaitas faktūras Europos Sąjungoje prekes tiekiančių arba paslaugas teikiančių apmokestinamųjų asmenų vardu. Iš tiesų dabartinių kontrolės priemonių pakanka, kad atsakomybė tektų apmokestinamajam asmeniui, privalančiam išrašyti sąskaitą faktūrą.

Todėl siūloma nenustatyti jokių specialių sąlygų trečiosioms šalims, išrašančioms sąskaitas faktūras apmokestinamojo asmens vardu. 225 ir 235 straipsniuose išdėstytos dabartinės taisyklės panaikinamos.

4.1.9. Komisijos nuomonė apie įmonių prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vartotojams

Nelabai tikėtina, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti tikslą nustatyti suderintas taisykles, taikytinas įmonėms, tiekiančioms prekes arba teikiančioms paslaugas vartotojams. Šios srities taisyklės yra dar mažiau suderintos. Valstybės narės gali nuspręsti, ar jos reikalaus, kad apmokestinamasis asmuo išrašytų sąskaitą faktūrą. Kai kurios valstybės narės dažnai naudojasi šia galimybe, kitos reikalauja, kad sąskaita faktūra būtų išrašoma tik už tam tikras tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, pvz., statybos darbus, arba kai vertė viršija tam tikrą ribą, o kitos valstybės narės iš vis nereikalauja išrašyti sąskaitų faktūrų už įmonių tiektas prekes arba suteiktas paslaugas vartotojams.

Pripažįstama, kad mokesčių kontrolei vykdyti valstybėms narėms būtinas tam tikras lankstumas. Tuo pat metu svarbu siekti sumažinti įmonėms tenkančią naštą ir supaprastinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Siekiant rasti pusiausvyrą tarp šių poreikių, reikia toliau taikyti reikalavimą, kad apmokestinamieji asmenys išrašytų sąskaitas faktūras už įmonių tiektas prekes arba suteiktas paslaugas vartotojams, bet tai būtų supaprastinta sąskaita faktūra, kurioje pateikiama nedaug informacijos. Be to, įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims turi būti taikomos vienodos sąlygos.

Vienodos sąlygos įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims reiškia, kad neįsisteigusiųjų apmokestinamųjų asmenų gali būti reikalaujama išrašyti PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jei už tokias pat tiektas prekes arba suteiktas paslaugas įsisteigęs apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas vartotojams, privalo išrašyti sąskaitą faktūrą. Taikant šias sąlygas ir reikalavimą išrašyti tik supaprastintas sąskaitas faktūras, turėtų sumažėti nuotolinės prekybos įmonėms tenkanti našta.

Pagal specialią e. paslaugų sistemą ir PVM pakete nustatytą platesnę jos taikymo sritį, gali būti reikalaujama, kad įmonės išrašytų sąskaitas faktūras valstybėse narėse, kuriose jos nėra registruotos PVM mokėjimo tikslais. Nuotolinės prekybos įmonių atveju, svarbu, kad taisyklės būtų skaidrios, o jų laikytis būtų paprasta. Tuo tikslu reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės interneto svetainėje pateiktų išsamią informaciją apie sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, susijusias su įmonių tiektomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis vartotojams. Iš tiesų tai jau numatyta Komisijos pasiūlyme[6] dėl vieno langelio principo sistemos, o nustatant pakeistą supaprastintą vieno langelio principą reikės panašių nuostatų.

4.1.10. Valstybė narė, kurios taisyklės taikomos

Nustačius suderintas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, taikomas, kai įmonės tiekia prekes arba teikia paslaugas kitoms įmonėms, būtų įmanoma nustatyti reikalavimą, kad sąskaitos faktūros būtų išrašomos pagal tos valstybės narės, kurioje prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas, tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas, yra registruotas PVM mokėjimo tikslais, taisykles. Tai būtų grindžiama vieno langelio principo sistema, kai prievolė mokėti PVM gali būti įvykdyta įsisteigimo valstybėje narėje, o ne toje valstybėje narėje, kurioje reikia sumokėti mokestį.

Įmonių tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų vartotojams atveju taip pat reikėtų nustatyti taisykles pagal tai, kur prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas yra registruotas PVM mokėjimo tikslais, nes paprastai registracija privaloma prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens valstybėje narėje.

4.2. Sąskaitos faktūros duomenys

4.2.1. Problemos, susijusios su sąskaitoje faktūroje pateiktinais duomenimis

Apskritai, sąskaitoje faktūroje pateiktini duomenys įmonėms kelia mažiau problemų. PVM direktyvos 226 straipsnyje pateikta informacija atitinka mokesčių institucijų poreikius ir nesukelia per didelės naštos įmonėms.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tuo atveju, kai valstybės narės reikalauja išrašyti sąskaitas faktūras už tam tikrų prekių tiekimą arba paslaugų teikimą (dažniausiai vartotojams), skiriasi sąskaitose faktūrose pateikiami duomenys, nes valstybės narės gali reikalauti pateikti mažiau duomenų. Vis dėlto, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo ir sąskaitų pateikimo sistemos pritaikymo skirtingoms taisyklėms sąnaudas, tai dažniausiai nepadeda siekti tikslo sumažinti naštą.

4.2.2. Su sąskaitų faktūrų duomenimis susijusių problemų sprendimas

Priimtiniausias sprendimas galėtų būti visais atvejais naudojamas bendras sąskaitų faktūrų duomenų sąrašo pavyzdys. Tačiau patvirtinus bendrą sąskaitų faktūrų duomenų sąrašą, kiltų praktinių sunkumų, nes būtų sunku rasti pusiausvyrą tarp įvairių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo atvejų, pvz., įmonių vartotojams, įmonių kitoms įmonėms arba PVM neapmokestinamų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo. Taigi, kad būtų atsižvelgta į įvairius komercinės veiklos aspektus, standartiniame sąskaitų faktūrų duomenų sąraše reikėtų nustatyti daugybę išimčių.

Dabartinėse taisyklėse nustatytas suderintas sąskaitų faktūrų duomenų sąrašas, pagal kurį valstybėms narėms leidžiama kai kuriais prekių tiekimo arba paslaugų teikimo atvejais reikalauti pateikti mažiau duomenų. Deja, naudodamosi šia galimybe valstybės narės taiko skirtingus metodus, todėl įmonės dažnai neišnaudoja teikiamų privalumų.

Kitas sprendimas – mažinti skirtumus tarp bendro duomenų sąrašo ir valstybių narių taikomų daugybės išimčių.

4.2.3. Komisijos nuomonė

Pasiūlymu siekiama nustatyti dvi sąskaitų faktūrų rūšis: pirmosios rūšies atveju greičiausiai bus taikytina teisė į atskaitą, ir todėl privaloma tiek prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, tiek prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens kontrolė; antrosios rūšies atveju teisė į atskaitą greičiausiai nebus taikoma ir iš esmės privaloma tik prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo kontrolė. Pirmuoju atveju turima omenyje išsami PVM sąskaita faktūra, antruoju – supaprastinta PVM sąskaita faktūra.

Valstybėms narėms nebus leidžiama reikalauti išrašyti tokių sąskaitų faktūrų, kurios būtų tarpinis variantas tarp išsamios ir supaprastintos PVM sąskaitos faktūros. Įmonės, be abejo, galės į sąskaitą faktūrą įtraukti papildomų duomenų.

4.2.4. Išsami PVM sąskaita faktūra

4.2.4.1. Reikalavimas išrašyti išsamią PVM sąskaitą faktūrą

Toliau siūloma taikyti principą, pagal kurį apmokestinamasis asmuo privalo išrašyti sąskaitą faktūrą toje valstybėje, kurioje tiektos prekės arba suteiktos paslaugos yra apmokestinamos PVM, o gavėjas yra apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo. Šiose sąskaitose faktūrose turi būti pateikti išsamūs duomenys.

Šiai taisyklei taikoma išimtis dėl tam tikrų neapmokestinamų prekių tiekimo arba neapmokestinamų paslaugų teikimo, kai prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra toje pačioje valstybėje narėje, kreditinių dokumentų ir sąskaitų faktūrų, kurių vertė neviršija 200 EUR. Šiems atvejams taikomos supaprastintų sąskaitų faktūrų taisyklės.

4.2.4.2. Išsamioje PVM sąskaitoje faktūroje pateiktina informacija

Suderintas sąskaitoje faktūroje pateiktinų duomenų sąrašas pateikiamas PVM direktyvos 226 straipsnyje. Iš esmės šio sąrašo keisti nereikėtų, tačiau siekiant palengvinti mokesčių kontrolę ir supaprastinti įmonėms tenkančius reikalavimus, siūlomi trys esminiai pakeitimai.

Pirma, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas privalo sąskaitoje faktūroje nurodyti prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą. Šis pakeitimas grindžiamas keletu priežasčių. Tai padės mokesčių institucijoms geriau atlikti mokesčių kontrolę, nes jos galės patikrinti, ar sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodas sutampa su įmonės, kuri pareiškia teisę į atskaitą, kodu. Taip suderinamos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės visoje ES, todėl toje pačioje valstybėje narėje esantiems prekes arba paslaugas įsigyjantiems asmenims tiektoms prekėms arba suteiktoms paslaugoms būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitoje valstybėje narėje esančiam prekes arba paslaugas įsigyjančiam asmeniui tiektoms prekėms arba suteiktoms paslaugoms taikomi reikalavimai. Taip įmonėms būtų nurodyta, ar bus reikalaujama išrašyti išsamią PVM sąskaitą faktūrą, nes įmonių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vartotojams atveju prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo neturės PVM mokėtojo kodo.

Be to, kadangi pasiūlymu siekiama skatinti plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras, dar svarbiau, kad prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų unikalų identifikacinį kodą, ypač jei paslaugų teikėjams savo verslo klientų vardu reikia keistis e. sąskaitomis faktūromis. PVM mokėtojo kodas galėtų būti unikalus numeris, kuriuo naudojantis būtų keičiamasi. e. sąskaitomis faktūromis, ir jeigu, kaip tikimasi, e. sąskaitos faktūros būtų plačiai naudojamos, tai būtų unikalus identifikacinis kodas.

Antras pakeitimas – prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data pakeičiama prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo data. Kadangi taisyklės dėl datos, kada galima pasinaudoti teise į atskaitą, priklauso nuo prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo, logiška, kad ši data turėtų būti nurodyta sąskaitoje faktūroje. Tai taip pat padėtų prekes arba paslaugas įsigyjančiam asmeniui pasinaudoti teise į atskaitą tuo atveju, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas deklaruoja PVM gavęs apmokėjimą; ši priemonė taip pat įtraukta į pasiūlymą.

Trečias pakeitimas susijęs su atvirkštiniu apmokestinimu už tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, kai prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo kitoje valstybėje narėje privalo sumokėti PVM; tuo siekiama sudaryti prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui palankesnes sąlygas pakeisti PVM tarifą ir mokėtiną PVM sumą, kaip reikalaujama išsamios PVM sąskaitos faktūros atveju, suma už kiekvieną tiektos prekės arba suteiktos paslaugos rūšį.

4.2.5. Supaprastinta PVM sąskaita faktūra

4.2.5.1. Supaprastintos PVM sąskaitos faktūros naudojimas

Supaprastintos sąskaitos faktūros gali būti išrašomos dviem atvejais. Pirmuoju atveju, valstybės narės gali reikalauti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, tačiau tik iš apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes arba teikiančių paslaugas vartotojams. Antruoju atveju, už tam tikrų prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įmonėms apmokestinamasis asmuo vietoj išsamios PVM sąskaitos faktūros gali išrašyti supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą.

Sukčiavimo rizika, kylanti įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas vartotojams, iš esmės yra susijusi tik su prekių tiekėju arba paslaugų teikėju, nes mažai tikėtina, kad prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų teisę į atskaitą. Sąskaitoje faktūroje turėtų būti nurodomi tik tie duomenys, kurių reikia užtikrinti, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas teisingai atliko mokesčių apskaitą ir todėl pateiktinų duomenų yra mažiau nei reikalaujama tuo atveju, kai galioja teisė į atskaitą.

Įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas kitoms įmonėms, supaprastintas sąskaitas faktūras galima naudoti tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms įforminti tuo atveju, kai sukčiavimo rizika yra minimali. Tokiais atvejais prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, pvz., už tam tikras tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, kadangi netaikoma atitinkama teisė į atskaitą, tačiau jei prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra kitoje valstybėje narėje, vis tiek reikalaujama išrašyti išsamią sąskaitą faktūrą.

Tais atvejais, kai sąskaitos faktūros suma neviršija 200 EUR, o atskaitytina PVM suma yra maža, ir dėl to valstybių narių biudžetams rizika yra nedidelė, prekių teikėjas arba paslaugų teikėjas gali pasirinkti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą. Tai pagrįsta PVM komiteto konsultacijomis, kurių metu dauguma valstybių narių paprašė naudoti supaprastintas sąskaitas faktūras, kai sumos yra mažos.

Kitas atvejis, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas gali išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras – kreditinių dokumentų išdavimas. Tokiu atveju kreditiniuose dokumentuose nurodytoje originalioje sąskaitoje faktūroje pateikiami būtini duomenys.

4.2.5.2. Supaprastintų PVM sąskaitų faktūrų turinys

Supaprastintoje sąskaitoje faktūroje pateiktini duomenys yra tie, kurie išvardyti PVM direktyvos 238 straipsnyje, pagal kurį valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, tam tikrais atvejais gali leisti išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras. Siūlomas tik vienas naujas reikalavimas – nurodyti konkrečios rūšies tiekiamų prekių ar paslaugų vertę.

4.2.6. Mokesčių mokėtojo kodų naudojimas

Kelios valstybės narės naudojasi PVM direktyvos 239 ir 240 straipsniuose nustatyta galimybe sąskaitoje faktūroje naudoti ne PVM mokėtojo kodą, bet kitą kodą prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui identifikuoti. Atsižvelgiant į tokią padėtį, ši galimybė panaikinama ir vietoje jos nustatomas reikalavimas visais atvejais sąskaitoje faktūroje nurodyti nacionalinį PVM mokėtojo kodą, kad būtų laikomasi vienodų taisyklių.

4.3. Sąskaitų faktūrų saugojimas

4.3.1. Su sąskaitų faktūrų saugojimu susijusios problemos

Valstybės narės turi galimybę taikyti skirtingas sąskaitų faktūrų saugojimo taisykles. Tai sukuria kliūčių ne tik didesnėms įmonėms, norinčioms taikyti bendrą sąskaitų faktūrų saugojimo tvarką visoje ES, bet ir mažesnėms įmonėms, kurioms dėl nustatytų sąlygų gali kilti sunkumų pasinaudoti galimybe sutaupyti lėšų, pvz., atliekant elektroninį archyvavimą.

4.3.2. Su sąskaitų faktūrų saugojimu susijusių problemų sprendimas

Pasiūlymu siekiama sumažinti įmonėms tenkančią naštą, nesudarant kliūčių mokesčių institucijoms kontroliuoti mokesčių mokėjimą. Įmonėms bet kokiu atveju reikia saugoti sąskaitas faktūras komerciniais tikslais, tačiau jos norėtų didesnio lankstumo, susijusio su saugojimo priemonėmis bei vieta ir, jei jos įsisteigusios daugiau nei vienoje valstybėje narėje, bendrais saugojimo laikotarpiais.

Sprendžiant šį klausimą, turi būti tinkamai atsižvelgta į paprastinimo ir kontrolės aspektus. Reikėtų kuo labiau suderinti taisykles, nesukeliant kliūčių mokesčių institucijoms užtikrinti mokesčių surinkimą.

4.3.3. Komisijos nuomonė

Komisija mano, kad tam tikroms sritims galima nustatyti bendras taisykles. Pvz., nustatyti suderintą saugojimo laikotarpį, kuris, atsižvelgus į valstybių narių taikomų dabartinių saugojimo laikotarpių vidurkį, galėtų būti 6 metai. Taip valstybės narės, kurios privalo tikrinti tarpvalstybinius sandorius, galėtų vienoda tvarka apsikeisti sąskaitomis faktūromis.

Sąskaitų faktūrų saugojimo elektroninėmis priemonėmis taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad visos įmonės galėtų naudotis tokia galimybe. Taigi, įmonėms būtų leista pakeisti popierines sąskaitas faktūras elektroninėmis, su sąlyga, kad sąskaitos faktūros bus prieinamos be nepagrįsto vėlavimo ir bus užtikrinta, kad originalios sąskaitos faktūros turinys sutaptų su elektroniniu saugojimo būdu saugomos sąskaitos faktūros turiniu.

Taip pat teisės aktų nuostatomis reikėtų nustatyti aiškias taisykles dėl valstybės narės, kurioje turi būti taikomos sąskaitų faktūrų saugojimo taisyklės. Prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas turėtų taikyti tos valstybės narės, kurioje jis registruotas PVM mokėjimo tikslais, taisykles. Prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turės laikytis taisyklių, nustatytų tos valstybės narės, kuriai jis priklauso. Tai neturėtų sukelti jokių sunkumų mokesčių institucijoms vykdyti kontrolę, nes valstybė narė vis tiek turėtų galėti susipažinti su sąskaitomis faktūromis toje šalyje, kurioje reikia sumokėti mokestį.

Galima panaikinti ir kai kurias kitas galimybes, pvz.: reikalavimą, kad neapmokestinamasis asmuo saugotų sąskaitas faktūras; kad popierinės sąskaitos faktūros būtų saugomos toje valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo įsisteigęs, ir kad būtina pranešti apie saugojimo vietą.

5. KAIP SPRęSTI SUKčIAVIMO PVM SRITIYJE KLAUSIMą

5.1. Prievolė apskaičiuoti mokestį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje

Komisija jau pateikė pasiūlymą sutrumpinti sumuojamųjų ataskaitų pateikimo laikotarpį nuo trijų mėnesių iki vieno[7]. Tai – didelė pažanga siekiant, kad valstybės narės sparčiau keistųsi informacija, o tai padėtų spręsti „karuselinio sukčiavimo“ problemą.

Tačiau taisyklės dėl prievolės apskaičiuoti mokestį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje suteikia galimybę apmokestinamajam asmeniui delsti vykdyti prievolę iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko apmokestinimo momentas, 15-os dienos. Pavyzdžiui, jei sąskaita faktūra išrašyta iki mėnesio, einančio po apmokestinimo momento, 15-os dienos, nuo to priklauso, kurią dieną atsiranda prievolė sumokėti mokestį. Taigi, jei Bendrijos viduje sausio mėn. buvo tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, už kurias sąskaita faktūra išrašyta vasario mėn., tačiau iki vasario 15-tos dienos, sumuojamąją ataskaitą galima pateikti vasario, o ne sausio mėn.

Be to, valstybės narės nevienodai taiko taisykles. Šis klausimas jau aptartas PVM komitete, tačiau nebuvo prieita jokių išvadų. Pagrindinė problema kyla tada, kai sąskaita faktūra išrašoma anksčiau už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir kai kurios valstybės narės laiko, kad tai yra data, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį, o kai kurios valstybės laikosi kitokios nuomonės.

Pageidautina nustatyti bendrą datą, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį – apmokestinimo momento datą, kuri priklauso nuo prekių tiekimo arba paslaugų teikimo laiko. Reikalaujant išrašyti sąskaitą faktūrą iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko apmokestinimo momentas, 15-tos dienos, sąskaita faktūra išliks svarbiausiu dokumentu, patvirtinančiu prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje. Be to, prievolės apskaičiuoti mokestį už Bendrijos viduje perkamas prekes data pakeičiama taip, kad atitiktų prekių tiekimo Bendrijos viduje datą.

5.2. Teisė į atskaitą

Daugeliu atvejų apmokestinamasis asmuo, besinaudojantis teise į atskaitą, privalo turėti pagal PVM direktyvoje nustatytas taisykles išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau šiai taisyklei taikomos išimtys, visų pirma susijusios su atvirkštinio apmokestinimo sandoriais. Iš tiesų Bockemühl [8] byloje Teismas nusprendė, kad valstybė narė negalėjo nustatyti reikalavimo, kad įmonės privalo turėti galiojančią PVM sąskaitą faktūrą, kad galėtų pasinaudoti teise į atskaitą dėl atvirkštinio tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinimo.

Nepaisant šių išimčių, prekes tiekiantis arba paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo privalo išduoti sąskaitą faktūrą pagal PVM direktyvos reikalavimus. Dėl to reikalavimas išduoti sąskaitą faktūrą kaip prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įrodymą gali skirtis nuo reikalavimo saugoti sąskaitą faktūrą kaip įrodymą dėl teisės į atskaitą.

Taikant šiuos reikalavimus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėti būti traktuojami vienodai. Tuo atveju, kai reikalaujama, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas išduotų sąskaitą faktūrą, patvirtinančią prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo privalo saugoti sąskaitą faktūrą, įrodančią jo teisę į atskaitą. Šiuo metu valstybės narės gali leisti naudotis teise į atskaitą, grindžiamą kitais įrodymais, net jei sąskaita faktūra nėra išduodama.

6. KITOS PAPRASTINIMO PRIEMONėS – GRYNųJų PINIGų APSKAITA

Kai kurioms valstybėms narėms leista taikyti nuostatą[9], leidžiančią nukrypti nuo nustatyto laiko, kai teise į apskaitą gali pasinaudoti tie apmokestinamieji asmenys, kurie deklaravo PVM pagal neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą. Pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą apmokestinamųjų asmenų, dalyvaujančių grynųjų pinigų apskaitos sistemoje, pasinaudojimo teise į apskaitą data atidedama tol, kol jų prekių tiekėjai arba paslaugų teikėjai negauna apmokėjimo.

Siūloma šią grynųjų pinigų apskaitos supaprastinimo priemonę taikyti visose valstybėse narėse.

Tačiau, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas atlieka PVM apskaitą gavęs apmokėjimą, turėtų būti suteikta nuolaida, kad nepaisant to, tų tiektų prekių arba suteiktų paslaugų gavėjas galėtų nedelsdamas pareikšti teisę į atskaitą. Šiuo pasiūlymu sukuriamas teisinis pagrindas valstybėms narėms toliau remti grynųjų pinigų apskaitos sistemas įdiegusias įmones.

7. IšVADA

E. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje panaikinamas esminis principas, pagal kurį, siekiant užtikrinti, kad sąskaita faktūra yra teisinga, naudojamasi technologinėmis priemonėmis. Vietoje to, popierinės ir e. sąskaitos faktūros turi būti traktuojamos vienodai, pasitikint, kad e. sąskaitoje faktūroje pateikiami duomenys yra tokie pat patikimi kaip ir popierinėse sąskaitose faktūrose.

Pasiūlymu iš esmės sumažinamas valstybių narių turimų galimybių skaičius. Tai padės parengti suderintas ES sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, kurias taikydamos įmonės galės paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su sąskaitų faktūrų išrašymu. Taip pat turėtų sumažėti našta, tenkanti visų pirma, tarpvalstybinius sandorius sudarančioms įmonėms ir toms, kurios yra registruotos PVM mokėjimo tikslais daugelyje valstybių narių.

Mažos ir vidutinės įmonės, naudodamos supaprastintas sąskaitas faktūras, turėtų tiesioginės naudos, ypač dėl sąskaitų faktūrų už mažos vertės sandorius. Be to, labiau suderinus ES taisykles, bus paprasčiau užtikrinti atitiktį ir lengviau naudotis tarpvalstybinės prekybos teikiamais privalumais.

Galiausiai, nustatytos priemonės padės valstybėms narėms sparčiau keistis informacija apie Bendrijos viduje tiekiamas prekes. Tai papildys Komisijos pasiūlymą sutrumpinti sumuojamųjų ataskaitų pateikimo laikotarpį ir padės iš esmės kovoti su PVM srities sukčiavimu Bendrijos viduje.

[1] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[2] OL L 15, 2002 1 17, p. 24.

[3] http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm

[4] 2007/717/EB (OL L 289, 2007 11 7, p. 38).

[5] OL L 44, 2008 2 20, p. 11.

[6] COM(2004) 728 galutinis, OL C 24, 2005 1 29, p. 8.

[7] COM(2008) 147.

[8] OL C 106, 2004 4 30, p. 7.

[9] Tarybos sprendimas 2006/659/E, OL L 272, 2006 10 3, p. 15.