Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komitetui ir Regionų komitetui - Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos {SEK(2007) 1112}
/* KOM/2007/0507 galutinis */
| BG | ES | CS | DA | DE | ET | EL | EN | FR | GA | IT | LV | LT | HU | MT | NL | PL | PT | RO | SK | SL | FI | SV |
| html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | html | |
| doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc | doc |
| Rodyti dviem kalbomis: BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV |
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |
Briuselis, 12.9.2007
KOM(2007) 507 galutinis
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos
{SEK(2007) 1112}
TURINYS
1. Įžanga 3
2. Šiandien pasiekta pažanga 4
3. Svarbiausias klausimas: pasinaudoti 2004 m. strategijos galimybėmis 5
3.1. Sunkumo pasiekti ir kitų AR būdingų suvaržymų poveikio mažinimas 5
3.2. AR konkurencingumo stiprinimas 5
3.3. Platesnės kaimynystės veiklos plano stiprinimas 7
3.4. Paramos priemonė sunkumų poveikiui kompensuoti 9
4. Perspektyvos 9
4.1. Klimato kaitos problema 10
4.2. Demografinės raidos ir migracijos srautų klausimai 10
4.3. AR žemės ūkis 11
4.4. AR vaidmuo ES jūrų politikoje 11
5. Išvados 12
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Atokiausiems regionams skirtos strategijos pažangos ataskaita
ĮžANGA
EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ir 2004 m. Komisijos priimtuose dviejuose komunikatuose[1] pabrėžiamas poreikis pripažinti atokiausių regionų (toliau – AR) išskirtinumą[2] ir sukurti atskirą Europos strategiją jiems remti.
Šią strategiją sudaro trys kryptys: sunkumo juos pasiekti ir kitų suvaržymų AR poveikio mažinimas, jų konkurencingumo didinimas ir jų regioninės integracijos stiprinimas. Ji grindžiama aktyvia Europos institucijų, valstybių narių ir AR partneryste.
Praėjus trejiems metams nuo įgyvendinimo pradžios pirmieji vertinimai yra labai geri. Vadovaujantis įvairių sričių Bendrijos politika buvo priimta daug priemonių, todėl AR ekonominė ir socialinė padėtis pagerėjo.
Europos Parlamentas, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas patvirtino šią strategiją ir paragino Komisiją tęsti jos įgyvendinimą[3]. Todėl Komisija 2004 m. strategiją siūlo stiprinti naujomis priemonėmis, kurias galima įgyvendinti per trumpą laikotarpį.
Be to, Komisija ketina pradėti diskusijas apie strategijos ateitį ilgesniuoju laikotarpiu. Iš tiesų ją reikėtų atnaujinti ir papildyti siekiant spręsti svarbiausius klausimus, iškilsiančius AR artimiausiais metais. Todėl bus organizuojamos konsultacijos. Joms pasibaigus, bus priimtas komunikatas, kuriuo Komisija pradės naują AR skirtos strategijos tobulinimo etapą.
Šiame komunikate:
- pateikiama strategijos įgyvendinimo nuo 2004 m. ataskaita, kurios išsamus aprašas pateiktas prie šio komunikato pridėtame darbo dokumente[4];
- siūlomos trumpojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama visiškai įgyvendinti 2004 m. strategiją;
- pradedamos diskusijos ilgojo laikotarpio klausimais, remiantis būtent pagrindinėmis AR svarbiausiomis kryptimis: klimato pokyčiai, demografinė raida ir migracijos srautų valdymas, žemės ūkis ir ES jūrų politika.
ŠIANDIEN PASIEKTA PAžANGA
Treji pastarieji metai buvo svarbiausi įgyvendinant AR skirtą Europos strategiją. Visos pagrindinės šių regionų ekonominio ir socialinio vystymo priemonės buvo iš naujo nustatytos ir pakeistos. Pavyzdžiui:
- persvarstyta sanglaudos politika, apimanti specialią finansinę paramą papildomoms išlaidoms, susijusioms su Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje išvardytais suvaržymais, kompensuoti;
- specialios atokiausiems regionams skirtos nuostatos, susijusios su cukraus ir bananų rinkos organizavimo reforma;
- atokiausių regionų lengvatinis režimas atsižvelgiant į naujas valstybės regioninės pagalbos gaires;
- konkreti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (MTTPDVBP) iniciatyva, kuria siekiama paskatinti AR potencialą mokslinių tyrimų srityje ir pagerinti jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.
Be to, buvo įgyvendinta dauguma kitų 2004 m. komunikatuose rekomenduotų veiksmų[5].
Iš tikrųjų, daug Bendrijos priemonių, kurių buvo imtasi AR atžvilgiu, atspindi Komisijos siekį atsižvelgti į AR specifiką įgyvendinant ES politikos kryptis. Be to, Bendrijos veiksmai šiuose regionuose ir jų atžvilgiu vykdomi tarpsektoriniu ir papildomuoju metodu visų pirma dėl to, kad visos Komisijos tarnybos suvienijo savo pastangas. Svarbiausiais klausimais išlieka sunkumo juos pasiekti mažinimas, konkurencingumo ir regioninės įtraukties didinimas, tai taip pat tinkamos kryptys siekiant šių regionų vystymo prioritetų. Galiausiai, nors strategija prisidedama prie socialinės ir ekonominės AR padėties gerinimo[6], jiems skirtos Bendrijos politikos kryptys galėtų būti pagerintos, visų pirma siekiant sustiprinti Bendrijos veiksmų nuoseklumą.
Tačiau kai kurie 2004 m. nustatyti veiksmai yra dar tik kūrimo etape, pavyzdžiui pastangos integruoti AR į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir pritaikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (VESP) vietos rinkų poreikiams. Be to, reikia stengtis, kad naujosios galimybės, skirtos pagerinti ERPF ir EPF koordinavimą, būtų visiškai panaudotos praktikoje. Todėl strategija nuo šiol turi pereiti į brandos etapą, kuriame būtų siekiama pasinaudoti visomis 2004 m. strategijos galimybėmis.
SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS: PASINAUDOTI 2004 M. STRATEGIJOS GALIMYBėMIS
Be 2004 m. priimtų priemonių Komisija siekia išplėsti kiekvieną strategijos veiklos kryptį įgyvendindama papildomus veiksmus.
Sunkumo pasiekti ir kitų AR būdingų suvaržymų poveikio mažinimas
Siekiant priartėti prie šio tikslo, galima numatyti tokias priemones:
- plėtoti galimybes, atsiradusias įgyvendinus nuostatas dėl specialių kompensacijų už papildomas išlaidas transporto ir naujų informacinių bei ryšių technologijų srityse;
- toliau dėti pastangas siekiant užpildyti spragą plačiajuosčio interneto srityje, visų pirma pasitelkiant ERPF veiksmų programas;
- plėtoti galimybes, atsiradusias įgyvendinus programas RTE-T, RTE-E ir MARCO POLO II;
- vertinti konkrečius AR poreikius rengiant ataskaitą apie POSEI programų įgyvendinimą.
AR konkurencingumo stiprinimas
AR konkurencingumą galima padidinti įvairiomis priemonėmis:
Sanglaudos politika
Silpnas AR konkurencingumas reikalauja ypatingų pastangų sanglaudos politikos srityje. 2007–2013 m. ERPF ir EPF veiksmų programos, iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“[7] ir Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba[8] turėtų sudaryti sąlygas stiprinti AR konkurencingumą remiantis Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir Bendrijos strateginėmis gairėmis. Todėl reikia:
- sukurti atskirą regionų partnerystės inovacijų srityje strategiją[9], kurią įgyvendintų kompetencijos ir konkurencingumo centrai, ir stiprinti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir telekomunikacijų infrastruktūras;
- skatinti žmogiškojo kapitalo stiprinimą įgyvendinant švietimo bei mokymo reformas ir žmogiškojo potencialo vystymą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Svarbu užtikrinti, kad siūlomas mokymo tipas derėtų su priemonėmis, suplanuotomis pagrindinėse Komisijos strategijoje atokiausiems regionams nustatytose srityse visų pirma žemės ūkio ir aplinkos, atsinaujinančios energijos, transporto, telekomunikacijų ir turizmo;
- didinti atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą (biomasės, įskaitant miesto atliekas, geoterminę, bangų, saulės ir vėjo energiją) ir gerinti AR energetinę pusiausvyrą siekiant sumažinti jų priklausomumą nuo išorės;
- atsižvelgti į biologinę įvairovę kuriant vystymo projektus, visų pirma pasitelkiant gamtai bei gyvūnų ir augalų rūšims palankias priemones;
- skatinti tvarų ekonomikos vystymąsi pirmenybę teikiant biologinės įvairovės, kuri dažniausiai yra didelė ir yra didžiausias AR ekonomikos privalumas, apsaugos priemonėms. Tokia priemone taip pat prisidedama prie Europos Sąjungos paskelbto tikslo iki 2010 m. nustoti alinti biologinę įvairovę;
- remti vietos gamybos pagrindo atnaujinimą ir stiprinimą įgyvendinant MVĮ kokybės ir aplinkos valdymo sistemas („ekologinė inovacija“), atnaujinant darbuotojų ir darbdavių kvalifikacijas, vystant verslumą ir kuriant įmones;
- skatinti turizmo pramonės konkurencingumą ir tvarumą, visų pirma remiant tvarų paskirties vietų valdymą;
- stiprinti finansų inžinerijos mechanizmus ir gerinti šių regionų MVĮ bei mikroįmonių galimybes naudotis finansavimu, visų pirma pagal JEREMIE ir JESSICA iniciatyvas;
- didinti miestų vaidmenį, siekiant skatinti lanksčią vietos ekonomiką, kurioje derinama pramonė, paslaugos, laisvalaikis ir turizmas, pasitelkus integruotas miestų programas ir su AR miestais susijusius veiksmus, pvz., nustatytus projekte „Parama miestams“ – URBACT;
- bedarbiams ir neaktyviems gyventojams sudaryti palankesnes sąlygas darbui susirasti ir palengvinti jų tvarią įtrauktį į darbo rinką bei sustiprinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinę įtrauktį.
Pagrindų programos
AR ekonomikos konkurencingumą galėtų sustiprinti šios Bendrijos pagrindų programos:
- AR išskirtinės padėties pripažinimas specialiose 7-osios MTTPDVBP programose, visų pirma programoje „Gebėjimai“, turėtų būti visiškai išnaudotas ir papildytas atsižvelgiant į šių regionų potencialą kai kuriose programos „Bendradarbiavimas“ srityse, pvz., energetikos, gamtos keliamų pavojų dėl klimato kaitos, subtropinio žemės ūkio ir žvejybos bei akvakultūros;
- inovacijų ir konkurencingumo pagrindų programoje siūlomos šiems regionams labai palankios finansavimo galimybės, kuriomis taip pat reikėtų pasinaudoti (ekologinė inovacija, informacinių technologijų naudojimas, platesnis atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas ir energijos efektyvumo didinimas);
- švietimo ir mokymo visą gyvenimą programa[10] turėtų paskatinti Bendrijos švietimo ir mokymo sistemų mainus, bendradarbiavimą ir mobilumą[11] atsižvelgiant į AR prioritetines sritis.
Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos
Kalbant apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugas šiuose regionuose, Komisija ir toliau atsižvelgs į regionų ypatumus ir į išsamią atitinkamų rinkų analizę. Kai šių paslaugų teikimo sąnaudos yra didesnės nei kituose regionuose, jos turi būti finansuojamos pagal valstybės pagalbos srityje taikomas nuostatas ir taisykles, pagal kurias galima kompensuoti visas papildomas išlaidas. Kalbant apie naudojimosi universaliąja paslauga būdų nustatymą, atitinkamos valstybės narės skatinamos atsižvelgti į šių regionų ypatumus, visų pirma sistemų izoliuotumo, teritorijos atokumo ir susiskirstymo atžvilgiu.
Platesnės kaimynystės veiklos plano stiprinimas
AR regioninės įtraukties į jiems artimiausias geografines erdves stiprinimas yra 2004 m. strategijos naujovė, kuri padėjo pasiekti didelę pažangą, bet ją reikia stiprinti įtraukiant kitus vietos viešuosius ir privačius subjektus bei atitinkamas valstybes nares. Šių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių, visų pirma Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR), bei ES asocijuotųjų užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT)[12] dialogas turi būti priemone, kad šis procesas įgautų pagreitį.
Kai kuriomis priemonėmis jau galima prisidėti prie šios krypties įgyvendinimo:
Ekonominio bendradarbiavimo susitarimuose (EBS) atsižvelgiama į AR ypatumus
Siekdama geriau išnaudoti prekybos galimybes bei paspartinti AKR šalių ir AR regioninius mainus, Komisija numatys konkrečius būdus, kaip EPS būtų galima atsižvelgti į valstybių narių pateiktas AR gaires. Šie būdai atitiks nuostatas, kuriomis grindžiamos derybos dėl EPS, ir PPO taisykles bei bus atsižvelgiama į kiekvienam regionui būdingus ypatumus.
Jie galės būti susiję su visomis tinkamomis priemonėms, kurios padeda AR greitai integruotis į tarptautinę prekybą regioniniu lygmeniu, ir priemonėmis, kurios reikalingos siekiant atsižvelgti į AR rinkų ir tam tikrų jų prekybos šakų pažeidžiamumą. Komisija taip pat pabrėžia, kad AKR ir AR prekybiniai santykiai nepasiriboja prekyba prekėmis; šie santykiai turėtų padėti sustiprinti AKR–AR santykius visose srityse, įskaitant EBS.
Finansinių priemonių koordinavimas
Remiantis AKR ir UŠT dialogu pagal 10-ąją EPF programą, visi partneriai skatinami įgyvendinti EPF ir ERPF suderintos programos ir lygiagretaus bendro finansavimo konkrečias galimybes ir praktines priemones, siekiant vykdyti bendradarbiavimą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Komisija išnagrinės konkrečias Prancūzijos Gvianos teritorinio bendradarbiavimo (ERPF) programų ir pagal vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonę (VBFP)[13] finansuojamos geografinės programos „Brazilija“ derinimo galimybes.
Susisiekimo jūros keliais tarp AR ir jų kaimyninių trečiųjų šalių gerinimas
Paskelbus oro transporto gaires, bendrojoje transporto politikoje neseniai buvo atsižvelgta į būtinybę įtraukti AR mobilumo ir susisiekimo su trečiosiomis šalimis bei UŠT poreikius, kad būtų sumažintas jų izoliuotumas. Pasinaudojant šia proga reikėtų prijungti ir panašų į jūrų transporto srityje taikomą metodą, leidžiant valstybės pagalbos lėšas naudoti kuriant susisiekimo tarp šių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių paslaugas.
Jungtinis AR ir trečiųjų šalių dalyvavimas mokslinių tyrimų tinkluose ir Bendrijos pagrindų programose
Mokslinių tyrimų tinklo redCLARA sustiprinimas programa @LIS II[14] ir galimas nuoseklus Karibų jūros šalių įtraukimas į šį tinklą suteikia galimybę AR – Gvadelupai, Gvianai ir Martinikai. Ji suteiks progą sustiprinti šių regionų ryšius su kaimyninių trečiųjų šalių ir UŠT mokslo bendruomene ir, naudojantis Alice projektu, sujungti juos su žemynine Europa taip pasinaudojant didelio greičio ir mažesnių sąnaudų reikalaujančiu ryšiu.
Derybose dėl ekonominio bendradarbiavimo susitarimų Komisija skatins AKR ir AR jungtinį dalyvavimą ir bendradarbiavimą 7-ojoje MTTPDVBP, inovacijų ir konkurencingumo pagrindų programoje ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programoje.
Inovacijų ir konkurencingumo pagrindų programos (IKP) strateginės paramos IRT srityje programa siekiama skatinti inovacijas ir konkurencingumą raginant gyventojus, viešosios valdžiuos institucijas, privatųjį sektorių ir ypač MVĮ plačiau ir veiksmingiau naudoti IRT. AR raginami naudotis finansavimu, teikiamu vystyti arba užbaigti nacionalines, regionines arba vietines iniciatyvas IRT srityje.
Migracijos politikos srityje atsižvelgiama į AR ypatumus
Gali būti numatytos kai kurios priemonės:
- koordinuoti ERPF teritorinio bendradarbiavimo programas su 10-uoju EPF, kuriame migracija nurodama kaip vienas naujų AKR ir ES bendradarbiavimo prioritetų;
- užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP)[15] teminėje programoje „migracija ir prieglobstis“ bus atsižvelgta į specifinius AR poreikius, kad, visų pirma, būtų prisidėta prie veiksmingo migracijos į šiuos regionus srautų valdymo kovojant su neteisėtais srautais ir sudarant palankesnes sąlygas darbo jėgos mobilumui bei kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos AR esantiems migrantams prisidėti prie tvaraus jų kilmės šalių vystymosi;
- remti, visų pirma naudojantis integracijos fondu[16], valstybių narių įgyvendinamas priemones teisėtiems migracijos srautams nukreipti ir imigrantams integruoti; AR sudaryti palankesnes vizų išdavimo sąlygas, visų pirma darbdavių ir mokymo cikle dalyvaujančių asmenų tranzitui;
- naudojantis būsimuoju Europos grąžinimo fondu remti veiksmus, kuriais siekiama grąžinti į tėvynę ir tam tikru lygmeniu reintegruoti asmenis, neteisėtai gyvenančius AR;
- naudojantis išorės sienų fondu ir plečiant FRONTEX agentūrą remti modernių stebėjimo technologijų naudojimą, sienos apsaugos tarnybų mokymą ir (arba) infrastruktūros statybas sienų kirtimo punktuose, kad būtų galima nedelsiant išspręsti neatidėliotinas sienų kontrolės ir stebėjimo problemas;
- stiprinti šios srities pagrindus atliekant migracijos reiškinių poveikio ekonominei, socialinei ir teritorinei AR sanglaudai tyrimą. Reikėtų įvertinti ir pasiūlyti atnaujinti bendrąsias priemones, taikomas regionuose, kuriuose šis reiškinys labiausiai paplitęs.
Paramos priemonė sunkumų poveikiui kompensuoti
Atlikus pagrindinių Bendrijos politikos krypčių reformą, 2007–2013 m. laikotarpiu AR, pritaikius jų ypatumams labiau tinkamą metodą, suteiktos didelės finansinės išmokos Sutartyje nurodytų veiksnių, kurie nuolat trukdo šiems regionams vystytis, poveikiui kompensuoti.
Nors AR vystymąsi lemia ne tik „papildomų išlaidų“ problema, kaip vieną iš būdų, skirtų pagerinti priemonių veiksmingumą, reikėtų paminėti konkrečių sunkumų kiekybinio poveikio vertinimo gaires, kurios turės būti baigtos. Buvo tęsiamas bendras darbas rengiant gaires, kuriomis siekiama pagerinti AR būdingų sunkumų veiksnių vertinimą geriau juos susisteminant. Komisija ketina oficialiai paskelbti šiuos rezultatus, kurie bus pateikti kolegijos priimtų gairių forma. Šios gairės nebus vienintelė Bendrijos pagalbos vertinimo priemonė, nes valstybės narės Komisijai taip pat gali pateikti alternatyvias arba papildomas priemones.
Šių gairių ir valstybių narių parengtų priemonių įgyvendinimas priklausys nuo to, ar bus turima pakankamai duomenų papildomoms išlaidoms vertinti. Šiuo metu didžioji dauguma šių duomenų jau surinkti, tačiau reikėtų, kad valstybės narės bendradarbiautų juos rinkdamos. Reikės numatyti pereinamąjį laikotarpį gairėms ir nacionalinėms priemonėms įgyvendinti, kad būtų galima įgyti reikalingus statistinius pajėgumus.
PERSPEKTYVOS
AR nebepriklauso išsiplėtusios ES skurdžiausių regionų grupei, tačiau jų vystymosi potencialą ribojantys nuolatiniai ir susikaupę ilgalaikiai veiksniai išlieka. Todėl ir toliau reikėtų dėti pastangas derinant, kai reikia, konkrečias Bendrijos ir paramos politikos kryptis, tačiau taikant tinkamas priemones, visų pirmą patobulintą Bendrijos politikos krypčių vertinimą.
Pradėdama debatus su partneriais, Komisija siūlo nuo šiol pradėti galvoti apie AR skirtos Europos strategijos ateitį[17]. Todėl ji nustatė mažiausiai tris temas, kurios atskleidžia šiandien ir artimiausiai metais AR aktualiausius klausimus. Šios temos, kurios susijusios su visomis trimis 2004 m. strategijos kryptimis ir yra prioritetinės Europos darbotvarkėje[18], įgijo didelę reikšmę šiems regionams.
Klimato kaitos problema
Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jo poveikio yra pagrindinis AR uždavinys, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį ir pažeidžiamumą. Klimato pokyčio poveikis, visų pirma pakilęs jūros lygis, darys įtaką šių regionų žemės ūkiui, turizmui, vandens ištekliams, ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Gali padaugėti ekstremalių meteorologinių reiškinių (uraganų, ciklonų, sausrų, potvynių), kurie gali turėti įtakos trims 2004 m. strategijos kryptims:
- pasiekiamumui: AR išimtinai priklauso nuo oro transporto, jei kalbėtume apie keleivių vežimą. Tai tiesiogiai susiję su AR gyventojų mobilumu likusios ES atžvilgiu ir su turistų bei tų regionų socialinio ir ekonominio vystymosi subjektų galimybėmis atvykti į AR;
- konkurencingumui: AR turi ypatingų atsinaujinančių energijos šaltinių. Azorai[19] arba Kanarų el Hierro saloje vykdomas projektas[20] yra endogeninių išteklių, kuriuos naudojant išmetama mažiauCO2, naudojimo pavyzdžiai;
- regioninė įtraukčiai: kai kurie AR savo geografinėje zonoje sukūrė bendradarbiavimo sistemas, kurios padeda numatyti gamtos pavojus ir mažinti jų poveikį.
Komisija ragina savo partnerius pradėti dialogą šiais klausimais:
Kokių priemonių reikia imtis, kad išmetalų mažinimas nedarytų neigiamos įtakos AR pasiekiamumui, ekonomikai ir gyventojams? Kokius kriterijus reikia nustatyti, kad ši problema galėtų būti įtraukta į poveikio ex-ante vertinimą?
Kaip geriau išnaudoti naujas galimybes, kurias AR dėl jų gamtinių privalumų (geoterminė energija, biomasė, biologinė įvairovė ir pan.) suteikia kova su klimato pokyčiais, kad būtų galima pagerinti jų energetinę pusiausvyrą ir padidinti jų konkurencingumą, visų pirma plėtojant atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą ir mokslinius tyrimus?
Kaip pasiekti savų energijos šaltinių pakankamumo tikslą maksimaliai išnaudojant energijos taupymo potencialą? Kokie kiti sektoriai, išskyrus statybą ir transportą, yra labiausiai susiję?
Kokios naujos priemonės gali būti sukurtos, kad bendradarbiaujant su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir UŠT būtų pagerintos gamtinių pavojų prevencijos sistemos?
Demografinės raidos ir migracijos srautų klausimai
Daugumos AR gyventojai susidūrė su dideliais pokyčiais dėl natūralios demografinės kaitos ir dėl migracijos srautų, kurie ir skatina, ir stabdo jų ekonominį ir socialinį augimą. Šis procesas daro įtaką teritorijos apstatymui, darbo rinkai, švietimo ir mokymo poreikiams ir viešosioms paslaugoms.
Prancūzijos užjūrio departamentuose demografinis augimas yra pats didžiausias visoje ES.
Kanaruose didėjančiam neteisėtų imigrantų jūros keliu skaičiui[21] neigiamos įtakos daro nelydimų nepilnamečių neteisėtos imigracijos problema.
AR nėra vienalytė kategorija migracijos politikos prasme: jų teisinis statusas Šengeno erdvės atžvilgiu yra skirtingas ir jiems iškyla skirtingo masto migracijos problemų. Be to, migracijos politika ir toliau iš dalies priklauso valstybių narių kompetencijai, visų pirma atvykimo į šalį srityje, o ES atlieka nacionalinių veiksmų koordinavimo ir priežiūros vaidmenį.
Tačiau atsižvelgdama į migracijos pasekmių mastą AR, Komisija pageidauja šią temą nuodugniai aptarti su partneriais, visų pirma dėmesį atkreipiant į šiuos klausimus:
Kaip geriau atsižvelgti į didžiausias problemas, kurias kelia didelis demografinis spaudimas, ir į padidėjusią emigraciją į žemyninę dalį?
Kaip Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu sustiprinti priemones, kuriomis skatinama teisėtų imigrantų integracija šiose teritorijose?
Kokių priemonių reikėtų imtis sprendžiant esmines imigracijos į AR dėl jų geografinės padėties mažiau išsivysčiusioje regioninėje aplinkoje priežastis?
Ar veiksmai skatinant teisėtą ir (arba) apykaitinę migraciją yra geriausia priemonė suderinti migracijos srautų kontrolės priemones su kilmės šalių ekonominiu ir socialiniu vystymusi?
AR žemės ūkis
Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo AR, kurie yra nepalankioje padėtyje dėl geografinių ir klimato veiksnių, ekonomikoje. Žemės ūkio gamyba ir maisto produktų tiekimas išliks labai svarbiais veiksniais šių regionų ekonomikos gyvybingumui, kurį dar labiau gali sustiprinti Bendrijos kaimo plėtros politika.
Bendrijos parama įvairiems žemės ūkio sektoriams nuo šiol yra pagrindinė POSEI priemonės sudedamoji dalis, ypač po to, kai 2006 m. bananų sektoriui buvo pradėta teikti pagalba. Šios pagalbos teikimas suteikia galimybę aiškiau numatyti būsimą šių regionų žemės ūkio sektoriaus raidą. Šių reformų poveikio POSEI vertinimas bus atliktas ne vėliau kaip 2009 m.
AR vaidmuo ES jūrų politikoje
Ypatinga AR geografinė padėtis Atlanto vandenyne, Indijos vandenyne ir Karibų jūroje Europai suteikia pasaulinį jūrinį mastą, o AR lemia svarbų vaidmenį būsimojoje ES jūrų politikoje. AR aktyviai dalyvavo 2006 m. birželio mėn. Komisijos pradėtose konsultacijose dėl Europos Sąjungos būsimosios jūrų politikos[22] ir, bendradarbiaudami pagal INTERREG IIIC programos remiamą RUPMER projektą, pateikė bendrą įnašą į Žaląją Knygą „Link Europos Sąjungos būsimosios jūrų politikos“. Pasibaigus šioms konsultacijoms turi būti patvirtinta nauja Europos Sąjungos jūrų politika ir veiksmų planas, kuriame visų pirma bus atsižvelgta į AR ypatumus.
AR užima didelę ES jūrų erdvės dalį ir suteikia jai pasaulinį mastą. Jų egzistavimas priklauso nuo jų santykio su jūra: nuo su jūra susijusios ekonominės veiklos, nuo nepalyginamo jūros gamtinio paveldo turtų, bet taip pat nuo jautrumo klimato pokyčiams ir ekstremaliems reiškiniams jūrų zonose. Jų išimtinių ekonominių zonų dydis, prilygstantis Viduržemio ir Baltijos jūrų plotams kartu sudėjus, jiems suteikia galimybę teikti su ekosistemomis susijusias svarbias paslaugas, todėl valstybės narės, kurioms jie priklauso, jūros erdvės atžvilgiu yra pasaulio lyderės. Tai dar labiau padidina ES atsakomybę už jūros išteklių apsaugą.
Kai kuriuose AR tvarus jūrų išteklių naudojimas priklausys nuo glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis. AR skirta strategija ir naujoji Europos Sąjungos jūrų politika turėtų sudaryti palankias sąlygas kurti bendradarbiavimo su šiomis šalimis mechanizmus. NET-BIOME projektas, kuriuo į vieną tinklą sujungiamos AR ir UŠT regioninė mokslinių tyrimų politika tropikų biologinės įvairovės, visų pirma jūrų įvairovės, srityje, įrodo AR pajėgumą sukurti mokslinių tyrimų tinklą jiems būdingoje ir jų privalumų išnaudojimo potencialo turinčioje srityje. Taigi, bendradarbiavimas mokslinių ir jūros tyrimų srityje įgyja didelę svarbą AR ir taip bus prisidedama prie pagalbos šiems regionams sprendžiant klimato kaitos vandenynų pastovumo problemas.
Komisija ragina savo partnerius pradėti dialogą šiais klausimais:
Kaip skatinti valdymo priemones skirtinguose jūrų baseinuose (Karibuose, Indijos vandenyno pietryčiuose, Makaronezijoje)? Ar vienos konferencijos, kurioje susirenka vieno baseino suinteresuotosios šalys ir formuoja koordinuotą požiūrį į aptariamas problemas, organizavimas galėtų būti žingsnis teisinga linkme?
Kaip remti AR specializaciją tam tikruose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros segmentuose, įskaitant mėlynąsias technologijas, visų pirma gerinant informavimą ir ryšius šioje srityje?
Kaip išnaudoti ekonominę veiklą, susijusią su jų jūros aplinka, visų pirma žuvininkystę, akvakultūrą, transportą, tvarų turizmą ir atsinaujinančius energijos šaltinius?
Kaip remti kovą su neteisėta žvejyba, vandenynų priežiūrą, rizikos valdymą, jūrų saugos stiprinimą ir jūros aplinkos išsaugojimą?
Kaip AR, remdamiesi savo jūrų potencialu, gali prisidėti prie tvaraus visos Europos vystymosi pasinaudodami naująja jūrų politika?
Kaip užtikrinti AR pakrančių zonų tvarų valdymą[23]?
IšVADOS
Imdamasi veiksmų išlaikyti ir plėtoti AR skirtą strategiją, Komisija, derindama finansinę paramą su konkrečių priemonių priėmimu, įvykdė savo įsipareigojimus visose Bendrijos veiklos srityse. Šios strategijos pagrindas yra partnerystė su trimis valstybėmis narėmis ir septyniais AR, o taip pat kitų Europos institucijų nustatytos gairės.
Teigiamai vertindama pirmąjį AR skirtos strategijos įgyvendinimo etapą, Komisija pabrėžia būtinybę plėsti 2004 m. strategijos kryptis ir 2007–2013 metų laikotarpiu įgyvendinti papildomas priemones. Be to, tai tinkama proga apmąstyti AR skirtos strategijos ateitį, visų pirma, klimato pokyčius, migracijos srautų valdymą, žemės ūkio ir ES jūrų politikos sritis, kurios kelia rimtų problemų šių regionų socialiniam bei ekonominiam vystymuisi.
Šiuo komunikatu pradedamos diskusijos su Europos institucijomis, valstybėmis narėmis ir AR regioninės ir vietos valdžios institucijomis, socialiniais bei ekonomikos subjektais, mokslinių tyrimų pasauliu ir universitetų bendruomene. Konsultacijas siūloma pratęsti iki 2008 m. kovo mėn. Per šį laikotarpį Komisija, bendradarbiaudama su regionais ir atitinkamomis valstybėmis narėmis, rengs seminarus ir pratybas, per kurias bus sprendžiami tokie klausimai:
- Kokiu mastu 2004 m. strategija gali būti pritaikyta prie naujų problemų, su kuriomis susiduria AR?
- Kokių tinkamiausių veiksmų būtų galima imtis kovojant su dideliais demografiniais ir migracijos srautų skirtumais AR ir kaimyniniuose regionuose ir (arba) šalyse?
- Ar klimato pokyčiai kelia ypatingų problemų AR?
- Kokias priemones AR gali numatyti pagal Europos Sąjungos jūrų politiką, kad gautų iš jos naudos ir prisidėtų prie Europos tvaraus vystymosi?
Pasibaigus viešosioms konsultacijoms, Komisija parengs pasiūlymą dėl būsimo bendradarbiavimo su atokiausiais regionais. Juo bus pažymėta naujo Europos strategijos atokiausiems regionams etapo pradžia.
[1] COM(2004) 343 ir COM (2004) 543.
[2] AR (Azorai, Madera, Kanarai, keturi Prancūzijos užjūrio departamentai) turi atitikti Sutartyje išvardytus konkrečius suvaržymus: atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų.
[3] 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlemento rezoliucija dėl glaudesnės partnerystės su AR – A60246/2005. OL C 227E/110, 2006 9 21, p. 110.
[4] SEC(2007) 1112.
[5] Išsami 2004 m. strategijos ataskaita – teisės aktai ir teisinės galios neturintys aktai – pateiktas prie šio komunikato pridėtame darbo dokumente.
[6] Žr. pirmiau minėto darbo dokumento 20 psl.
[7] http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperation/interregional/ecochange/index_en.cfm
[8] Reglamento Nr. 1083/2006 45 straipsnis.
[9] Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į įgytą patirtį įgyvendinant regionų inovacijos ir informacinės visuomenės regioninės iniciatyvos programas (1994–1999) bei inovacinių veiksmų regionines iniciatyvas (PRAI, 2000–2006), kurias bendrai finansavo ERPF. Šiomis programomis šešiems AR buvo sudarytos galimybės išbandyti naujas jų padėčiai pritaikytas idėjas ir metodus, kurie buvo sukurti ir įgyvendinti bendradarbiaujant su pagrindiniais regioniniais subjektais.
[10] 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/2006/EB, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje. OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
[11] Kalbant apie AR dalyvavimą, privalomų minimalių mobilumo reikalavimų taikymas siekiant dalyvauti sektoriams skirtose programose, pvz., Comenius arba Grundvig, yra lankstesnis nei kitiems Europos Sąjungos regionams.
[12] UŠT sąrašas pateiktas EB sutarties II priede.
[13] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, 18 straipsnio 3 dalis. OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
[14] redCLARA tinklo interneto svetainė: www.redclara.net
[15] VBFP reglamento 18 straipsnio 3 dalis.
[16] Tik Šengeno erdvei priklausantys AR (Azorai, Madera ir Kanarai) gali naudotis FRONTEX agentūros išorės sienų valdymo, grįžimo, integracijos ir techninės pagalbos fondais.
[17] Atsižvelgiant į ES biudžeto peržiūros rezultatus.
[18] 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvados ir Komisijos komunikatas „Metinė politikos strategija 2008 m.“ COM(2007) 65.
[19] 35 % Azoruose sunaudojamos vietinės energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
[20] Projektu „atsinaujinanti El Hierro“ siekiama salos savos energijos išteklių pakankamumo tikslo pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius.
[21] Ispanijos vyriausybė 2005 m. užregistravo 4 751 neteisėtų imigrantų atvykimo į Kanarus jūra faktus, o 2006 m. – 31 245.
[22] Žalioji Knyga „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ COM(2006) 275.
[23] 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl integruoto Europos pakrančių zonų valdymo strategijos įgyvendinimo, OL L 148, p. 24; Komisijos komunikatas – Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas,COM(2007) 308 , 2007 6 7.
| I viršu |