[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.5.2007

KOM(2007) 244 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

SKATINTI KARTŲ SOLIDARUMĄ

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Šeiminio gyvenimo rėmimo viešosios politikos kryptys: užimtumo ir lygių galimybių skatinimo reikšmė 3

2.1. Bendrosios valstybių narių įsipareigojimo atnaujinti šeimos politikos kryptis tendencijos 4

2.2. Užimtumo ir lygių galimybių skatinimo reikšmė 5

2.3. Europos Sąjungos užimtumo ir lygių galimybių politikos įtaka šeiminio gyvenimo kokybei 5

2.4. Lisabonos strategija – skatinimo derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą pagrindas 6

3. Europos aljansas už šeimas 7

3.1. Dalijimosi gerąja patirtimi ir tyrimų rezultatais sisteminimo pagrindas 7

3.2. Europos struktūrinių fondų naudojimas 8

4. Išvados 9

ANNEX - MAIN EUROPEAN DATA ON FAMILIES AND FAMILY POLICIES

The family as a support network 11

Mean actual and ideal number of children, by country. Women aged 40 to 54 12

Frequency of care and housework by sex, age and country groups (%) 13

Difference of employment rate for women with and without children 14

Provision of childcare in European countries in 2005 15

Social protection benefits targeted at family support in the EU 16

Preferences for family measures 17

At-risk-of-poverty rates by household type, 2005 18

1. ĮžANGA

2005 m. kovo mėn. žaliąja knyga apie demografijos problemas Komisija pradėjo diskusijas dėl būtinybės didinti kartų solidarumą. 2006 m. spalio 12 d. komunikate dėl Europos demografijos ateities[1] ji pabrėžė, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi skatinti demografinį atsinaujinimą savo veiksmus siedamos su atnaujinta Lisabonos strategija, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir tęsdamos lyčių lygybės politiką. Gerindamos šeiminio gyvenimo sąlygas, visų pirma sudarydamos sąlygas derinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, valstybės narės galėtų padėti europiečiams įgyvendinti norą turėti vaikų (žr. 2 priedą).

Europoje prasidėję debatai dėl visuomenės senėjimo dar labiau sustiprino šį aspektą. Paaiškėjo, kad Europos visuomenės pusiausvyra grindžiama sudėtingesniu nei anksčiau kartų solidarumu: suaugę jauni žmonės ilgiau gyvena pas tėvus, o šiems savo ruožtu vis dažniau tenka remti vyresnio amžiaus priklausomus asmenis[2]. Dėl to našta visų pirma tenka jauno ar vidutinio amžiaus kartai, daugiausia moterims. Lyčių lygybė, o plačiau – lygios galimybės, yra pagrindinė naujo kartų solidarumo kūrimo sąlyga.

Todėl nors valstybės narės turi išimtinę kompetenciją šeimos politikos srityje, Europos Sąjunga gali netiesiogiai prisidėti prie jos atnaujinimo ir sėkmingo įgyvendinimo, visų pirma remdamasi Lisabonos strategija, kurioje pabrėžiamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo plėtojimas bei jaunimo užimtumas bei įtrauktis.

Atsižvelgdama į tai, Komisija palankai priima Europos aljanso už šeimas iniciatyvą, paskelbtą pavasario Europos Vadovų Taryboje. Šis komunikatas pradedamas nuo naujausių nacionalinių šeiminio gyvenimo rėmimo politikos krypčių raidos aprašymo, vėliau aptariama Lisabonos strategijos įtaka šiai raidai (2 dalis) ir galiausiai siūlomos priemonės, kuriomis būtų sudarytos sąlygos Europos aljansui vystytis kaip tyrimų ir mainų pagrindui (3 dalis). Šis komunikatas yra pirmasis žingsnis Europos mastu sprendžiant dėl demografinių pokyčių kylančias problemas.

2. ŠEIMINIO GYVENIMO RėMIMO VIEšOSIOS POLITIKOS KRYPTYS: UžIMTUMO IR LYGIų GALIMYBIų SKATINIMO REIKšMė

Valstybės narės įsipareigojo atnaujinti šeiminio gyvenimo rėmimo politikos kryptis, kad būtų atsižvelgta į visuomenės senėjimą, gyvenimo sąlygų raidą ir didėjančią šeiminių ryšių įvairovę[3]. Nors valstybės narės išlieka atsakingos už šeimos politiką, Europos Sąjungos politika užimtumo ir lygių galimybių srityse vis dėlto turi didelę įtaką šeiminio gyvenimo kokybei.

2.1. Bendrosios valstybių narių įsipareigojimo atnaujinti šeimos politikos kryptis tendencijos

Remiantis Europos stebėsenos priemonėmis, pvz., MISSOC, nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse yra trys pagrindiniai šeiminio gyvenimo rėmimo politikos krypčių aspektai:

- su šeima susijusių tiesioginių ir netiesioginių išlaidų kompensavimas (išmokos ar mokesčių lengvatos, susijusios su vaikų ar priklausomų asmenų priežiūra);

- mažų vaikų auklėjimo ir priežiūros, vyresnių vaikų priežiūros ir auklėjimo pagalbos tėvams paslaugos, ir vis dažnesnės paslaugos priklausomiems asmenims senėjančioje visuomenėje;

- užimtumo bei darbo sąlygų planavimas (tinkamas darbo laiko ir atostogų derinimas) ir galimybių naudotis vietos lygmens paslaugomis sudarymas.

Valstybėse narėse šie trys aspektai plėtojami labai skirtingai. Taigi išlaidos šeimos išmokoms ir vaikų priežiūros paslaugoms 25 ES valstybėse narėse vidutiniškai yra 2,1 % BVP[4], tačiau skirtingose šalyse gali svyruoti nuo 0,7 % iki 3,9 %; pietų Europos šalyse šis lygis yra žemesnis, todėl šeimoje ypač reikalingas didelis solidarumas, o šiaurinėse ir žemininės dalies šalyse – didesnis.

Tačiau atsižvelgdamos į sparčiai plėtojamą socialinę ir kultūrinę aplinką, valstybės narės ėmėsi peržiūrėti politiką trimis kryptimis:

- nuo šiol šeimos politikos sritys priklauso valdžios veiksmų, kuriais daroma įtaka šeimų padėčiai, visumą, o tai visų pirma jaunimo švietimo, socialinės ir profesinės įtraukties, užimtumo, būsto, transporto bei sveikatos politikos kryptys ir, žinoma, civilinė teisė, kuria reglamentuojamos šeimos narių pareigos;

- kinta ir veiklos metodai – veiksmų įgyvendinimas decentralizuojamas, teisės ir išmokos nustatomos individualiai, išlaidos skiriamos didinti akstinui dirbti bei užtikrinti tvarų skurdo mažinimą. Vienas iš šios krypties rezultatų – būtent su šeima susijusių išvestinių teisių atsisakymas ir asmens teisių socialinės apsaugos sistemose skatinimas. Šios sistemos taip pat keičiamos, kad moterims, kurių profesinės veiklos dalis kadaise buvo maža, nebūtų sudaromos blogos sąlygos ir kad taip būtų išvengta dar didesnio skurdo, labiausiai paveikiančio vyresnės kartos moteris[5];

- galiausiai, šeimos politika vis labiau atsižvelgiama į siekių ir praktikos kaitą, susijusią su atitinkamu vyrų ir moterų vaidmeniu visuomenėje, t. y. moterys be didesnių pertraukų dalyvauja darbo rinkoje, o vyrai dažniau užsiima šeimos reikalais ir namų ūkiu; taip skatinant moterų ekonominę autonomiją prisidedama prie vyrų ir moterų lygybės.

Europiečiai, kurie išlieka glaudžiai susiję su šeiminiu gyvenimu, palankai priima tokius pokyčius[6]. Roberto Boscho fondo 1999–2003 m. dvylikoje šalių atliktas tyrimas rodo, kad jie visų pirma pageidauja didesnės kolektyvinės vaikų ir priklausomų asmenų, pirmiausia vyresnio amžiaus asmenų, priežiūros paslaugų pasiūlos (žr. 7 priedą).

2.2. Užimtumo ir lygių galimybių skatinimo reikšmė

Dažnai kyla klausimas, ar žinoma, kokios šeimos politikos kryptys yra pačios veiksmingiausios. Atsakant į šį klausimą reikia atsižvelgti į tikslų, kuriuos Europos šalys priskiria šioms politikos kryptims, įvairovę. Kai kuriose šalyse siekiama didinti gimstamumą padedant poroms įgyvendinti šeimos planus. Kitose parama šeimos gyvenimui pasireiškia bendrais planais skatinti piliečių gerovę suteikiant lygias galimybes. Dar kitų pagrindinis tikslas – kova su kai kurių šeimų skurdu ir pajamų nelygybės mažinimu. Galiausiai regionų valdžia ar savivaldybės (dažniausiai) siekia sukurti šeiminiam gyvenimui palankią aplinką, suvokiamą kaip patrauklumo veiksnį siekiant pritraukti ar išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą.

Vis dėlto empirinis palyginimas rodo, kad šalyse, įgyvendinusiose bendrąją vyrų ir moterų lygybės skatinimo politiką, sukūrusiose integruotas paslaugų pasiūlos ir individualių teisių į tėvystės atostogas sistemas vyrams ir moterims, investavusiose į vaikų priežiūros paslaugų kokybę[7] ir sudariusiose lankstesnes darbo laiko organizavimo sąlygas, apskritai yra aukštesnis gimstamumo ir moterų užimtumo lygis. Šios įvairių subjektų remiamos iniciatyvos valstybėse narėse jungia vyriausybes, teritorines bendrijas, socialinius partnerius, kartais jos yra įtraukiamos į įmonių socialinės atsakomybės veiksmus, yra siejamos su asociacijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

Skandinavijos šalyse moterų užimtumas yra pats didžiausias – daugiau nei 80 % Švedijos ir Danijos 25–54 metų moterų dirba (o mažiausia dirbančių moterų dalis yra Viduržemio jūros šalyse). Gimstamumo rodikliai taip pat yra aukštesni už vidurkį tose šalyse, kurios anksti išplėtojo profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo politiką sudarydamos palankias sąlygas vyrų ir moterų lygybei.

Priemonėmis, kuriomis siekiama geriau derinti profesinį gyvenimą su šeiminiu ir asmeniniu gyvenimu, moterims sudaroma galimybė išvengti būtinybės rinktis arba profesinę karjerą, arba šeiminio gyvenimo kokybę – taip padedama įgyvendinti šeimos planus ir skatinamas moterų užimtumas. Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų mažinimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant teisingiau dalytis atsakomybe už šeimą ir namų ūkį.

2.3. Europos Sąjungos užimtumo ir lygių galimybių politikos įtaka šeiminio gyvenimo kokybei

Šeimos politika priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Tačiau Europos Sąjunga visada stengėsi atsižvelgti į savo politikos krypčių poveikį šeiminiams ryšiams ir kiekvienos šeimos narių gyvenimo kokybei. Nuo šiol Lisabonos strategija suteikia pagrindą atnaujinti šeimos politikos kryptis skatinant lygias galimybes ir visų pirma tobulinant profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimą; taip moterys skatinamos dalyvauti darbo rinkoje.

Į šeiminio gyvenimo poreikius ir su tuo susijusias teises Bendrijos teisėje atsižvelgiama jau seniai. Įgyvendinant Bendrijos laisvo asmenų ir darbuotojų judėjimo Europoje teisę reikėjo suderinti įstatymines socialinės apsaugos (kuri apima ir išmokas šeimoms) sistemas[8] ir suteikti teisę darbuotojų šeimoms gyventi kartu Europos Sąjungoje, įskaitant ir imigrantus iš trečiųjų šalių, taip pat suteikti teises jų sutuoktiniams ir vaikams[9]. Šiek tiek vėliau Europos Sąjungą susirūpinimą vaikais išreiškė įvesdama priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko teises į šeimą ir apsaugą[10] (visų pirma tai teisės į atvaizdo apsaugą, apsaugos nuo smurto prieš vaikus programas, priemonės, kuriomis jiems sudaroma saugi aplinka ir pan.).

Kad būtų užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybes dalyvauti darbo rinkoje, Europos užimtumo politikos pagrindiniu uždaviniu tapo šeiminio, asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimas. Nuo 1992 m. Bendrijos teisynas papildytas nėščių darbuotojų apsaugos ir motinystės atostogų nustatymo teisiniu pagrindu[11]. Vienas iš pirmųjų Europos socialinio dialogo rezultatų buvo teisės į tėvystės atostogas atsiradimas[12]. Moterų ekonominei nepriklausomybei bei vyrų ir moterų lygybei užtikrinti būtina derinimo reikšmė aptariama Komisijos gairėse dėl moterų ir vyrų lygybės 2006–2010 m.[13] ir Europos vyrų ir moterų lygybės pakte[14], kurį valstybės narės patvirtino 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

2.4. Lisabonos strategija – skatinimo derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą pagrindas

Didinant moterų užimtumą, profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimas yra sudedamoji Lisabonos strategijos dalis. Tai visų pirma nurodyta 2002 m. Europos Vadovų Taryba priimtuose vaikų priežiūros srities tiksluose. Tai taip pat atsispindi ir 2005 m. priimtose integruotose augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse, į kurias nuo šiol įtrauktas į gyvenimo ciklą orientuotas metodas; užimtumo politikos kryptys taip pat turėtų būti labiau pritaikytos prie kintančių šeiminio gyvenimo sąlygų atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo periodus. Galiausiai būtent pagal Lisabonos strategiją buvo sukurtas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties sričių atvirojo koordinavimo metodas. Pagal jį ypatingas dėmesys skiriamas vargingai gyvenančių vaikų ir jų šeimos narių padėčiai gerinti, pensijų sistemoms atnaujinti labiau atsižvelgiant į naujas darbo formas bei karjeros pertraukas ir į ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugų priklausomiems asmenims plėtojimą. Lygių galimybių perspektyva papildo Lisabonos strategiją – tai bus pabrėžiama įvairiose iniciatyvose, skelbsimose 2007 ir 2008 m.:

- Rengdama šį komunikatą Komisija pradės antrąjį konsultacijų su socialiniais partneriais etapą ir ragina juos pareikšti nuomonę apie galimus teisinius ir neteisinius pasiūlymus, kuriais siekiama geresnio derinimo.

- 2007 m. bus vykdoma įvairi veikla siekiant pateisinti Europos Vadovų Tarybos, kuri kelis kartus paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į kovą su vaikų skurdu, suteiktus įgaliojimus.

- Komisija inicijuos diskusijas apie paslaugų vyresnio amžiaus priklausomiems asmenims kokybę bei apsaugą nuo blogo elgesio ir apie priemones, kurių būtų galima imtis Europos mastu (bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis) ir kuriomis būtų siekiama greičiau išplėsti ir atnaujinti infrastruktūrą bei paslaugas, skirtas senėjančiai visuomenei.

- Šiuo metu vykstančiose konsultacijose, per kurias siekiama geriau susipažinti su Europos visuomenės socialine tikrove[15], bus įgyta naujų žinių, kuriomis remiantis bus galima formuoti Bendrijos politikos kryptis sprendžiant lygių galimybių ir visų kartų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis poreikius.

Į Europos Komisijos metinę pažangos ataskaitą, rengiamą remiantis pagal Lisabonos strategiją rengiamomis nacionalinėmis ataskaitomis, kas dvejus metus bus įtraukiamas atskiras skyrius apie Europos Sąjungos pasirengimą spręsti demografines problemas[16].

3. EUROPOS ALJANSAS Už šEIMAS

Pavasario Europos Vadovų Tarybos įsteigtas Europos aljansas už šeimas visų pirma bus mainų ir žinių apie šeimoms palankias politikos kryptis ir apie gerąją valstybių narių patirtį sprendžiant demografinių pokyčių problemas pagrindas. Kad sukurtų šį pagrindą, 2007 m. Komisija pradės kurti dalijimosi gerąja patirtimi ir tyrimų sisteminimo priemones (3.1 dalis).

Be to, Europos aljansu už šeimas Komisija siekia skatinti visų susijusių subjektų bendradarbiavimą ir partnerystę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos profesiniam, šeiminiam ir asmeniniam gyvenimui derinti. Be iniciatyvų, kurių Europos Sąjungos mastu ėmėsi socialiniai partneriai, Komisija ragina valstybes nares plėtoti partnerystės ryšius, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas profesiniam, šeiminiam ir asmeniniam gyvenimui derinti naudojantis naujomis struktūrinių fondų priemonėmis (3.2 dalis).

2010 m. numatomame rengti 3-iajame Europos demografijos forume Komisija pateiks darbų, nuveiktų įgyvendinant Europos aljanso už šeimas nustatytus tikslus, ataskaitą.

3.1. Dalijimosi gerąja patirtimi ir tyrimų rezultatais sisteminimo pagrindas

Kadangi Šeimos politikos kryptys yra labai skirtingos, todėl Europos Sąjunga siūlo puikias sąlygas dalytis gerąja patirtimi viešosios valdžios politikos srityje ir plėsti patirties poveikio tyrimus. Todėl Komisija įsteigs:

1. aukšto lygio vyriausybinę ekspertų grupę demografijos klausimams spręsti

Rengdama šį komunikatą Komisija įsteigs komunikate dėl Europos demografinės ateities numatytą aukšto lygio vyriausybinę ekspertų grupę demografijos klausimams spręsti. Šios grupės užduotis – patarti Komisijai rengiant ataskaitas ir kas antri metai vykstančius forumus demografijos klausimais, padėti atlikti toliau nurodomus tyrimus ir dalytis patirtimi.

2. forumus ir europinius, nacionalinius, regioninius bei vietos tinklus

Kas antri metai Komisija organizuos Europos forumą demografijos klausimais, kuriame bus apibendrinama demografinė padėtis ir Komunikate dėl Europos demografinės ateities pasiūlytų gairių įgyvendinimas. Pirmasis forumas įvyko 2006 m. spalio mėn., o kitas numatomas 2008 m. rudenį. Forumai bus skatinami bei remiami nacionaliniu ir regioniniu bei vietos lygmenimis. Iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“[17] aiškiai numatyta galimybė aktyviai remti šios srities veiksmus regionų ir vietos mastu.

3. gerosios patirties stebėsenos centrą

Komisija ragins Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą įsteigti gerosios patirties šeimos politikos krypčių srityje stebėsenos centrą. Šio stebėsenos centro surinkta informacija bus aptariama Europos ir decentralizuotuose forumuose.

4. ir nustatys tyrimų priemones

Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros septintoji bendroji programa sudaro sąlygas toliau remti su demografija ir šeimomis susijusių klausimų mokslinius tyrimus šios srities veiklą finansuojant konkrečiai ir horizontaliai, kad būtų atsižvelgta į visus demografinių pokyčių poveikio socialinėms struktūroms būdus. Šia bendrąja programa ir bendrąja inovacijų ir konkurencingumo programa taip pat bus galima padėti šeimoms pasitelkti informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis didinamas vyresnio amžiaus asmenų nepriklausomumas ir gyvenimo kokybė.

Komisija taip pat bendradarbiaus kuriant EBPO rengiamą duomenų apie šeimas bazę ir kurs šeimos politikos krypčių tyrimo priemones, kad jas galėtų pateikti valstybėms narėms. Šiomis tyrimo priemonėmis bus galima įvertinti politikos krypčių veiksmingumą visų siekiamų tikslų (noro susilaukti vaikų įgyvendinimas, vyrų ir moterų lygybė, o plačiau – lygios galimybės ir socialinė įtrauktis, ypač vaikų) atžvilgiu. 2008 m. „Eurobarometras“ atliks šeimų padėties ir jų poreikių tyrimą.

3.2. Europos struktūrinių fondų naudojimas

Kaip rodo programa EQUAL[18] ir 2007 m. sausio mėn. Europos Komisijos organizuota konferencija „Apie regionų iniciatyvas sprendžiant demografijos problemas“, nemažai esamų bandomųjų projektų gali paskatinti naują nacionalinio ar vietos lygmens veiklą, kuria remiamos lygios galimybės ir profesinio bei šeiminio gyvenimo derinimas. 2007–2013 m. Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse gairėse[19] tokios naujovės rekomenduojamos, jei jomis siekiama prisitaikyti prie demografinių pokyčių[20]. Todėl Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad šie veiksmai būtų remiami jų pateiktose darbo programose. Komisija, padedama minėtosios vyriausybinės ekspertų darbo grupės, parengs praktinį vadovą vietos ir regionų lygmens suinteresuotosioms šalims, kad taip galėtų padėti valstybėms narėms praktiškai įgyvendinti priemones, dėl kurių jos jau bus apsisprendusios ir kuriomis skatinamas profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas. Apie šiuos decentralizuotus veiksmus bus diskutuojama kitame Europos demografijos forume.

4. IšVADOS

Nacionalinės šeimos politika sustiprins kartų solidarumą, skatindama geriau tenkinti šeimų poreikius, susijusius su vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra, ir teisingiau dalytis atsakomybe už šeimą ir namų ūkį,. Galima tikėtis geresnės gyvenimo kokybės ir palankesnių aplinkybių šeimos planams įgyvendinti. Naujomis šeimos politikos krypčių gairėmis taip pat bus palaikomas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, visų pirma palankesnes sąlygas dalyvauti darbo rinkoje sudarant moterims.

Lisabonos strategija, kurioje pabrėžiama vyrų ir moterų lygybė, o plačiau – lygios galimybės, yra tinkamas pagrindas remti tokią nacionalinių šeimos politikos krypčių raidą. Tačiau didžiausia atsakomybė tenka valstybėms narėms. Įsteigus Europos aljansą už šeimas, pagal kurį vykdomą keitimąsi informacija ir mokslinių tyrimų planą Komisija visapusiškai remia, šis atnaujinimas tampa bendro intereso tikslu.

ANNEX - MAIN EUROPEAN DATA ON FAMILIES AND FAMILY POLICIES

The family as a support network 11

Mean actual and ideal number of children, by country. Women aged 40 to 54 12

Frequency of care and housework by sex, age and country groups (%) 13

Difference of employment rate for women with and without children 14

Provision of childcare in European countries in 2005 15

Social protection benefits targeted at family support in the EU 16

Preferences for family measures 17

At-risk-of-poverty rates by household type, 2005 18

The family as a support network

From whom do you get support in the following situations? | If you needed help around the house when ill | If you needed advice about a serious personal or family member | If you were feeling a bit depressed and wanting someone to talk to | If you needed to urgently raise an important sum of money to face an emergency |

Women aged 18–34 | 42 | 4 | 53 | 4 | 9 | 88 |

Women aged 35–64 | 49 | 10 | 40 | 10 | 16 | 75 |

Women aged 65+ | 6 | 10 | 84 | 5 | 6 | 88 |

Men aged 18–34 | 17 | 7 | 77 | 2 | 8 | 90 |

Men aged 35–64 | 32 | 14 | 54 | 5 | 11 | 84 |

Men aged 65+ | 5 | 7 | 88 | 6 | 5 | 89 |

NMS-10 |

Women aged 18–34 | 52 | 5 | 44 | 6 | 14 | 80 |

Women aged 35–64 | 48 | 17 | 35 | 12 | 16 | 72 |

Women aged 65+ | 9 | 16 | 75 | 6 | 5 | 89 |

Men aged 18–34 | 28 | 9 | 62 | 3 | 14 | 83 |

Men aged 35–64 | 35 | 20 | 45 | 6 | 16 | 79 |

Men aged 65+ | 9 | 13 | 78 | 6 | 5 | 90 |

Q37a, b, c: How often are you involved in any of the following activities outside your paid work: a) Caring for and educating Children; c) Caring for elderly/disabled relatives?Note: the modalities ‘less often’ and ‘never’ are aggregated together.Source: EQLS, 2003; row percentages.

Difference of employment rate for women with and without children*

2005 |

EU25 | 14.2 |

EU15 | 13.2 |

EU10 | 19.5 |

BE | 2.1 |

CZ | 39.2 |

DK | 3.4 |

DE | 26.5 |

EE | 30.0 |

EL | 3.5 |

ES | 7.5 |

FR | 10.2 |

IE | 18.2 |

IT | 6.8 |

CY | 3.4 |

LV | 18.0 |

LT | 2.8 |

LU | 7.0 |

HU | 35.3 |

MT | 17.2 |

NL | 9.4 |

AT | 14.4 |

PL | 11.1 |

PT | -3.8 |

SI | -1.5 |

SK | 34.5 |

Fl | 17.5 |

UK | 21.2 |

* Difference in employment rates for women with children under 6 and women without children (age group 20-50).Source: EU Labour Force Survey – Spring data, LU 2003, 2004 and 2005: Annual average data. Data not available for SE.

Provision of childcare in European countries in 2005

Children cared for (by formal arrangements other than by the family) up to 30 hours / 30 hours or more per usual week as a proportion of all children of same age group

Country | 0 – 2 years | 3 years – mandatory school age | Mandatory school age – 12 years | Admission age to mandatory school |

1 – 29h. | 30h. or + | 1 – 29h. | 30h. or + | 1 – 29h. | 30h. or + | (pre-primary included) |

EU Member States |

BE | More and better working part-time opportunities | 85.2 | Flexible working hours | 80.5 | Lower wage and income taxes | 80.2 |

CZ | An allowance at the birth of child | 90.5 | Lower wage and income taxes | 87.8 | Improved parental leave arrangements | 86.8 |

EE | A substantial decrease in the costs of education | 96.0 | A substantial rise in child allowance | 94.5 | Improved parental leave arrangements | 91.0 |

FI | Flexible working hours | 82.6 | Lower wage and income taxes | 79.5 | Financial support for parents taking care of their children | 79.3 |

DE | More and better working part-time opportunities | 89.9 | Flexible working hours | 89.3 | Better day-care facilities for children under 3 years old | 88.5 |

HU | Better housing for families | 94.9 | A substantial decrease in the costs of education | 93.7 | A substantial rise in child allowance | 92.3 |

IT | More and better working part-time opportunities | 89.2 | A substantial rise in child allowance | 89.2 | Lower wage and income taxes | 88.9 |

LT | An allowance at the birth of child | 95.9 | Financial support for parents taking care of their children | 95.7 | Improved parental leave arrangements | 94.7 |

NL | More and better working part-time opportunities | 78.9 | Flexible working hours | 72.0 | Improved parental leave arrangements | 71.2 |

PL | Child allowance dependent on family income | 92.5 | An allowance at the birth of child | 92.2 | Improved parental leave arrangements | 91.1 |

RO | Lower wage and income taxes | 98.2 | Improved parental leave arrangements | 97.9 | Better housing for families | 97.4 |

SI | Better housing for families | 97.8 | Better day-care facilities for children under 3 years old | 97.8 | Improved parental leave arrangements | 97.3 |

CY | Lower wage and income taxes | 95.9 | Improved parental leave arrangements | 93.7 | Flexible working hours | 91.5 |

Respondents up to 50 years old ("very in favour" and "somewhat in favour").The Demographic Future of Europe – Facts, Figures, Policies: Results of the Population Policy Acceptance Study (PPAS)- Survey with interviews of 34 000 Europeans in 14 countries from 1999 to 2003 – Federal Institute for population research and Robert Bosch Foundation 2006.

At-risk-of-poverty rates by household type, 2005

Single parent with dependent children | Two adults with one dependent child | Two adults with two dependent children | Two adults with three or more dependent children | Three or more adults with dependent children |

EU25 | 33s | 12s | 14s | 26s | 14s |

EU15 | 32s | 11s | 13s | 25s | 14s |

NMS10 | 38s | 15s | 19s | 36s | 17s |

BE | 36 | 9 | 10 | 21 | 17 |

BG | : | : | : | : | : |

CZ | 41 | 9 | 11 | 25 | 9 |

DK | 21 | 4 | 5 | 14 | 5 |

DE | 30 | 10 | 7 | 13 | 7 |

EE | 40 | 13 | 12 | 25 | 13 |

IE | 45 | 12 | 13 | 26 | 11 |

GR | 43 | 14 | 18 | 33 | 28 |

ES | 37 | 14 | 23 | 36 | 18 |

FR | 26 | 8 | 9 | 20 | 15 |

IT | 35 | 15 | 22 | 35 | 21 |

CY | 35 | 9 | 9 | 14 | 8 |

LV | 31 | 14 | 18 | 39 | 13 |

LT | 48 | 15 | 18 | 44 | 14 |

LU | 32 | 13 | 17 | 20 | 14 |

HU | 27p | 15p | 15p | 26p | 11p |

MT | 51 | 13 | 15 | 35 | 10 |

NL | 26 | 9 | 10 | 20 | 6 |

AT | 27 | 9 | 11 | 20 | 9 |

PL | 40 | 17 | 23 | 45 | 23 |

PT | 34 | 17 | 25 | 39 | 15 |

RO | 27 | 11 | 16 | 44 | 23 |

SI | 22p | 9p | 10p | 17p | 6p |

SK | 32 | 13 | 17 | 24 | 13 |

FI | 20 | 7 | 5 | 12 | 8 |

SE | 18 | 4 | 4 | 9 | 12 |

UK | 38p | 11p | 13p | 29p | 13p |

IS | 14 | 8 | 8 | 10 | 5 |

NO | 19 | 4 | 5 | 10 | 4 |

Source: Eurostat SILC(2005) Income data 2004; except for UK, income year 2005 and for IE moving income reference period (2004-2005); RO National HBS 2005, income data 2005.Notes: Risk-of-poverty defined as income below 60% of the median income.: = Not available.p = Provisional value.s = Eurostat estimation.

[1] COM(2006) 571. Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe.

[2] Pirmoji 2003 m. Europos apklausa apie gyvenimo kokybę. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas.

[3] Soacialinės padėties ataskaita 2005/6.

[4] Į išlaidų šeimoms duomenis neįtrauktos mokesčių lengvatos, mokymo (visų pirma ikimokyklinio) išlaidos ir kitos priemonės, skirtų padėti šeimoms arba jų naštai palegvinti (būstas, socialinė įtrauktis ir pan.).

[5] 1998 m. TDB ataskaita apie moteris ir socialinę apsaugą.

[6] Eurobarometras Nr. 273 „Europos socialinė tikrovė“: šeiminis gyvenimas yra viena vertybių, kurią europiečiai mini pirmiausia apklausose apie gerovę.

[7] EPBO darbai mažų vaikų švietimo ir mokymo srityje rodo, kad struktūrų, kuriose sujungiama priežiūra ir mokymas, plėtra tampa būtinybe ne tik dėl jų įtakos šeimos ir profesinio gyvenimo derinimui, nes jis sudaro galimybę nuo pat mažų dienų kovoti su atskirtimi ir skatinti žmogiškojo kapitalo formavimąsi.

[8] COM(2002) 694 Komisijos komunikatas – Laisvas darbuotojų judėjimas: visapusiškai pasinaudoti privalumais ir galimybėmis.

[9] Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą. Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

[10] COM(2006) 367. Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo.

[11] 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).

[12] 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC.

[13] SEC(2006) 275, priimtas 2006 m. kovo 1 d.

[14] Pirmininkaujančios valstybės išvados, 7775/1/06/ REV 1.

[15] COM(2007) 63. Socialinės tikrovės apžvalga.

[16] Žr. COM(2006) 571.

[17] Komisijos komunikatas – Regionų ekonominiai pokyčiai COM(2006) 675, 2006 11 8.

[18] Europos Komisijos interneto tinklalapyje galima rasti, kokie profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo srities veiksmai siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę finansuojami iš Europos socialinio fondo, visų pirma pagal tarpvalstybinę programą EQUAL.

[19] Tarybos sprendimo dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių pasiūlymas COM(2006) 386.

[20] Į 2006 m. liepos 5 d. Reglamento (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo konstatuojamąją dalį įtrauktas tikslas „spręsti problemas, susijusias su Bendrijos darbingos visuomenės dalies demografinių pokyčių atitinkamais aspektais ir pasekmėmis“.