[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.2.2007

KOM(2007)49 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl moterų ir vyrų lygybės – 2007 m.

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Svarbiausi pokyčiai 3

2.1 Politikos sritys ir teisės aktai 3

2.2 Moterų ir vyrų padėties skirtumai 5

3. Iššūkiai ir strateginės gairės 6

3.1 Panaikinti darbo rinkoje egzistuojančius moterų ir vyrų skirtumus 7

3.2 Skatinti sėkmingą asmeninio ir šeiminio gyvenimo įsipareigojimų derinimą tarp moterų ir vyrų 7

3.3 Užtikrinti visišką sanglaudos ir kaimo plėtros politikos paramą moterų ir vyrų lygybės politikai 8

3.4 Užtikrinti veiksmingą teisinio pagrindo įgyvendinimą 9

4. Išvados 9

ANNEX 10

1. ĮVADAS

2003 m. kovo mėn. vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pasiūlė Komisijai kiekvienais metais teikti jai ataskaitą apie pasiektus rezultatus skatinant vyrų ir moterų lygybę bei nubrėžti ateities gaires siekiant integruoti vyrų ir moterų aspektą į visas politikos sritis. Ši ataskaita yra jau ketvirtoji Komisijos parengta tokio pobūdžio ataskaita.

2006 m. ES moterų ir vyrų lygybės srityje išskirtini du svarbūs įvykiai: Komisija priėmė dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 m.“, o Europos Vadovų Taryba – Europos lyčių lygybės paktą. Šios dvi esminės iniciatyvos rodo, kad ES įsipareigoja ir toliau aktyviai siekti realios moterų ir vyrų lygybės.

ES, kuriai po paskutinės plėtros priklauso 27 valstybės narės, ruošiasi švęsti 50-ąjį lyčių lygybės politikos jubiliejų ir paminėti Europos lygių galimybių metus. Be to, lygybės politika tampa pagrindine sąlyga sprendžiant susirūpinimą keliančias ekonomikos augimo bei užimtumo ir demografinių pokyčių sričių problemas. Šiai politikai įgyvendinti prireiks sanglaudos politikos, kurios naujasis programavimo laikotarpis prasidės 2007 m., visiškos paramos.

2. SVARBIAUSI POKYčIAI

2.1 Politikos sritys ir teisės aktai

Komisija 2006 m. kovo 1 d. priimtose Moterų ir vyrų lygybės gairėse [1] nustatė lygybės skatinimo iki 2010 m. prioritetus ir veiksmų planą, taip ir toliau vykdydama savo misiją skatinti moterų ir vyrų lygybę ir užtikrinti, kad visos jos politikos sritys padėtų įgyvendinti šį tikslą. Šios gairės rodo Komisijos įsipareigojimą tęsti ir intensyvinti savo veiksmus šioje srityje. Kiekvienais metais Komisija parengs išsamią ataskaitą.

2006 m. kovo 23–24 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės pritarė Europos lyčių lygybės paktui [2]. Šis paktas rodo valstybių narių norą tvirtai įsipareigoti įgyvendinant politikos sritis, skirtas skatinti moterų užimtumą ir užtikrinti sėkmingesnį profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimą ir taip prisidėti prie demografinių problemų sprendimo. Taigi Barselonos deklaracijos tiksluose[3] numatyta įgyvendinti vaikų priežiūros paslaugų plėtra tampa esminiu klausimu.

Gyventojų senėjimas bei gimstamumo mažėjimas mūsų visuomenėms kelia didelių iššūkių. Jie pabrėžiami 2006 m. spalio 12 d. Komisijos priimtame Komunikate apie Europos demografijos ateitį [4]. Akivaizdu, kad moterų ir vyrų lygybės srityje vykdoma politika daug prisidės sprendžiant šias problemas. Pirma, skatinant moterų užimtumą bus siekiama kompensuoti numatomą darbingų gyventojų mažėjimą. Antra, remiant asmeninį moterų ir vyrų pasirinkimą, įskaitant pasirinkimą turėti tiek vaikų, kiek jie pageidauja.

Komisija taip pat pradėjo oficialias konsultacijas su socialiniais partneriais [5], galinčias padėti reikiama linkme pakreipti Bendrijos veiksmus profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimo srityse, skatinant lankstaus darbo modelius, plėtojant priežiūros ir gydymo paslaugas ir, reikalui esant, peržiūrint galiojančias nuostatas dėl motinystės ir tėvystės atostogų[6].

Teisinė moterų ir vyrų lygybę reglamentuojanti sistema smarkiai pagerėjo, kai 2006 m. birželio mėn. buvo priimta direktyva[7], supaprastinanti ir modernizuojanti galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo srityje. Suprantamesni teisės aktai turėtų palengvinti veiksmingesnį jų taikymą bei prisidėti siekiant „geresnės teisėkūros“ tikslo. Valstybės narės turės užtikrinti, kad ši direktyva vėliausiai iki 2008 m. rugpjūčio mėn. būtų perkelta į jų nacionalinę teisę. Dėl 2002 m. priimtos direktyvos dėl vienodo požiūrio[8] neperkėlimo į nacionalinę teisę prieš devynias valstybes nares buvo pradėtos procedūros dėl pažeidimų. 2006 m. pabaigoje keturios procedūros vis dar nėra baigtos.

2006 m. gruodžio mėn. buvo priimtas reglamentas įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą [9]. Instituto paskirtis yra teikti svarbią techninę paramą, reikalingą plėtoti moterų ir vyrų lygybės politiką.

2006 m. buvo priimti nauji teisės aktai dėl struktūrinių fondų [10] ir Bendrijos sanglaudos politikos strateginės gairės[11] 2007–2013 metų laikotarpiui, jose numatomi tiek konkretūs veiksmai, tiek lygybės aspekto integravimas į visus jau vykdomus veiksmus[12]. Šių gairių įgyvendinimas iš esmės priklausys valstybių narių kompetencijai ir bus vykdomas panaudojant nacionalines strategines orientacines struktūras ir veiksmų programas. Reglamente dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai vyrų ir moterų lygybės principas[13] taip pat įrašytas paramos kaimo plėtrai programoje. Be to, Bendrijos programoje PROGRESS [14] yra moterų ir vyrų lygybei skirtas skirsnis, padėsiantis įgyvendinti Bendrijos lyčių lygybės politiką užimtumo srityje ir socialinį solidarumą.

Skurdas dažnai gresia moterims, ypač vyresnio amžiaus, ir vienišų motinų ar tėvų šeimoms. Be to, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose ne visuomet atsižvelgiama į skirtingus moterų ir vyrų poreikius. Todėl moterų ir vyrų lygybės skatinimas yra vienas iš pagrindinių tikslų naujosios programos, skirtos socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties procesui, kurią 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba[15]. Socialinės apsaugos ir įtraukties įgyvendinimas turėtų padėti vykdyti politikos sritis, skirtas mažinti šiose srityse egzistuojančius moterų ir vyrų skirtumus.

Dėl smurto ir prekybos žmonėmis Komisija 2006 m. rugpjūčio mėn. paskelbtame komunikate pristatė veiksmų planą, skirtą vertinti nusikalstamumą ir baudžiamąją teiseną[16], kuris taip pat apima prekybą žmonėmis, smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje. Tai gerokai pagerins galimybes sužinoti apie šiuos nusikaltimus, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys.

ES išorės ryšių srityje vyrų ir moterų lygybė taip pat yra pripažinta ekonominio vystymosi veiksniu. 2007 m. pradžioje Komisija rengiasi pristatyti komunikatą dėl lyčių lygybės integravimo į vystomąjį bendradarbiavimą . Be to, remiantis Euromed bendradarbiavimu 2006 m. lapkričio mėn. buvo priimtas veiksmų planas penkeriems metams, skirtas stiprinti moters vaidmenį Viduržemio jūros regiono šalių visuomenėje . Šiame plane numatyta, kaip bendradarbiaus ES ir Viduržemio jūros regiono valstybės, siekdamos sustiprinti moters vaidmenį socialinėje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje sferose.

2.2 Moterų ir vyrų padėties skirtumai

Pastaraisiais metais moterų užimtumas, įskaitant vyresnio amžiaus dirbančias moteris, ir toliau sparčiai didėjo. Tačiau tai neturėtų nukreipti dėmesio nuo akivaizdžiai moterims, palyginti su vyrais, nepalankios padėties darbo rinkoje. Šis skirtumas tebėra didelis ir vis dar nėra palankus moterims. Iki šiol egzistuoja darbo modelių skirtumai ir darbo rinkos susiskaidymas, tai rodo didelis ir nekintamas darbo užmokesčio skirtumas.

Užimtumo didėjimo varomoji jėga Europoje vis dar yra dirbančios moterys. Nuo 2000 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Lisabonos strategija, šešis iš aštuonių milijonų ES sukurtų darbo vietų užėmė moterys. 2005 m. moterų užimtumo rodiklis didėjo jau dvyliktus metus iš eilės ir pasiekė 56,3 %, t. y. buvo 2,7 punkto didesnis nei 2000 m., o vyrų užimtumo rodiklis padidėjo tik 0,1 punkto.. Tokios palankios tendencijos tąsa[17] leistų įgyvendinti Lisabonos tikslą – iki 2010 m. pasiekti 60 % moterų užimtumo rodiklį. Be to, vyresnių nei 55 metų moterų užimtumo rodiklis didėjo gerokai greičiau nei vyrų ir pasiekė 33,7 %, t. y. beveik 7 punktais didesnis nei 2000 m..

Dėl to moterų ir vyrų užimtumo rodiklių skirtumas 2005 m. sumažėjo iki 15 punktų, tai reiškia, kad sumažėjo 2,6 punkto per penkerius metus. Svarbu tai, kad skirtumas labai priklauso nuo amžiaus: jis siekia tik 5,9 punkto jaunų asmenų grupėje (15–24 m.), 25–54 m. amžiaus dirbančiųjų grupėje jis siekia 16,7 punkto, o didžiausias yra vyresnių nei 55 m. amžiaus asmenų grupėje ir siekia 18,1 punkto. Teigiamus pokyčius moterų užimtumo srityje taip pat rodo proporcingai greitesnis jų nedarbo lygio , kurio skirtumas vyrų atžvilgiu nuo 2,8 punkto 2000 m. sumažėjo iki 2 punktų 2005 m., mažėjimas.

Nepaisant šių teigiamų poslinkių, moterims vis dar sunku derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą . Namų ūkio ir šeiminių pareigų pasidalijimas vis dar yra labai nevienodas. Nemalonu, bet reikia pasakyti, kad 20–49 metų amžiaus moterų užimtumo rodiklis sumažėja 15 punktų, jei jos turi vaiką, o vyrų užimtumo rodiklis padidėja 6 punktais. Be to, didėjantis lanksčios darbo jėgos poreikis didžiausią poveikį daro moterims. Beveik trečdalis moterų (32,9 % 2006 m.) ir tik 7,7 % vyrų dirba ne visą darbo dieną. 14,8 % moterų dirba pagal terminuotąją darbo sutartį, t. y. vienu punktu daugiau, palyginti su dirbančių vyrų dalimi. Lanksčios darbo sistemos pasirinkimas atspindi asmeninį pasirinkimą, tačiau didelis skirtumas tarp lyčių rodo, kad vyrai ir moterys nevienodai paskirsto laiką.

Be to, darbo rinka vis dar yra labai uždara. Tiek profesinio, tiek sektorių susiskaidymo pagal lytis rodikliai nė kiek nemažėja. Todėl atrodo, kad moterų užimtumas labiausiai didėja toje veikloje ir tų profesijų, kuriose ir anksčiau dominavo moterys. Beveik keturios iš dešimties dirbančių moterų dirba viešojo administravimo, švietimo, sveikatos arba socialinės veiklos srityse, o pusė dirbančių moterų įdarbinamos administracinėse struktūrose, pardavėjomis arba mažai ar visiškai nekvalifikuotomis darbininkėmis.

Vis dar egzistuoja nelygybė tarp moterų ir vyrų, einančių atsakingas pareigas tiek politikos, tiek ekonomikos srityse. Mažiau nei trečdalis moterų užima vadovaujamuosius postus, o 2005 m. penkiasdešimties didžiausių kotiruojamų ES įmonių valdybose pareigas ėjo viena moteris ir dešimt vyrų. Nacionaliniuose parlamentuose vidutiniškai moterys sudaro tik 24 %. Europos Parlamente jų yra 33 %.

Segregacija atsirado švietimo srityje. Nors moterys sudaro didžiąją dalį aukštąjį mokslą baigiančių diplomuotų asmenų (59 %), studijų sritys ir toliau lieka stereotipinės. Mokymo, humanitarinių mokslų, meno ir sveikatos srityse dirba beveik pusė diplomuotų moterų ir tik mažiau nei ketvirtadalis vyrų. Priešingai, techniniai mokslai pritraukia tik vieną iš dešimties diplomuotų moterų, o diplomuotų vyrų – keturis iš dešimties.

Viena iš darbo rinkoje moterų patiriamų skirtumų ir nelygybės pasekmių yra pastovus moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas . Vidutiniškai moterims už kiekvieną dirbtą valandą mokama 15 % mažiau nei vyrams[18].

Socialiniu požiūriu moterims labiausiai gresia socialinė atskirtis ir skurdas, ypač vyresnio amžiaus asmenims ir vienišiems tėvams. Skurdas gresia 20 % vyresnių nei 65 metų moterų, t. y. 5 punktais daugiau nei vyrų, ir 34 % vienišų tėvų[19]. Be to, ilgalaikis nedarbas paliečia 4,5 % moterų, t. y. 1 punktu daugiau nei vyrų. Taip pat moterys sudaro didžiąją dalį nedirbančių asmenų, todėl jos yra ypač pažeidžiamos, kai susiduria su skurdu.

3. IššūKIAI IR STRATEGINėS GAIRėS

2006 m. pavasarį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžta, kad moterų ir vyrų lygybės politika yra esminė priemonė siekiant ekonomikos augimo, gerovės ir konkurencingumo. Europos ekonomikos augimo ir užimtumo strategijoje taip pat pripažįstama vyrų ir moterų lygybės svarba siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus. Norint visiškai realizuoti ES darbo jėgos našumo potencialą, būtina skatinti moterų dalyvavimą bei jų išsilaikymą darbo rinkoje ir visose srityse šalinti moterų ir vyrų skirtumus. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, vykdant lyčių lygybės politiką prireiks aktyvios sanglaudos politikos paramos ir veiksmingai įgyvendinti teisės aktus dėl vienodo požiūrio. Komisija, atsižvelgdama į Moterų ir vyrų lygybės gairėse nurodytus prioritetus, rems valstybių narių veiksmus svarbiausiose srityse, kur reikalinga didelė pažanga.

3.1 Panaikinti darbo rinkoje egzistuojančius moterų ir vyrų skirtumus

Galimybė gauti gerai apmokamą tinkamą darbą užtikrina ekonominę moterų ir vyrų nepriklausomybę. Tačiau ir toliau egzistuoja dideli vyrų ir moterų skirtumai, ypač kalbant apie darbo modelius (darbas ne visą darbo dieną, laikinosios darbo sutartys) arba veiklos sektorius ir profesijas. Būtina analizuoti veiksnius, lemiančius šiuos skirtumus, ir spręsti, kaip juos pašalinti.

- Darbo rinkos susiskaidymo priežastys, priklausančios nuo pasirinktų stereotipinių mokymosi, studijų krypčių ir profesinės orientacijos, turėtų būti aktyviai šalinamos.

- Reikia sustiprinti pastangas, būtinas panaikinti kliūtis, kurios trukdo moterims eiti atsakingas pareigas ir užimti vadovaujamuosius postus.

- Bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir toliau turėtų būti dedamos pastangos mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedideliam atlyginimo lygiui tose profesijose ir veikloje, kuriose dominuoja moterys, ir priežastims, dėl kurių atlyginimas mažėja tose profesijose ir veikloje, kuriose daugėja moterų.

- Rengiant, įgyvendinant ir prižiūrint lankstumo ir užimtumo garantijas[20], reikėtų atsižvelgti į skirtingą jų poveikį moterims bei vyrams ir stengtis, kad šios politikos lankstumo aspektas paliestų ne vien tik moteris, o saugumo aspektas – ne vien tik vyrus.

- Politikos srityse ir priemonėse, skirtose didinti specifinių asmenų grupių (jaunimo, vyresnio amžiaus dirbančiųjų, ilgalaikių bedarbių, tautinių mažumų, darbuotojų migrantų ir neįgalių asmenų) užimtumą, reikėtų atsižvelgti į specifinę vyrų ir moterų padėtį kiekvienoje iš šių grupių ir į kliūtis, su kuriomis jie susiduria.

3.2 Skatinti sėkmingą asmeninio ir šeiminio gyvenimo įsipareigojimų derinimą tarp moterų ir vyrų

Egzistuoja daugybė suvaržymų, ribojančių laisvą asmenų pasirinkimą derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, pavyzdžiui, vaikų priežiūros paslaugų trūkumas, finansiniai aspektai, trukdymas karjerai, pavojus prarasti darbo įgūdžius, sunkumai grįžti į darbo rinką ar egzistuojantys stereotipai. Turėtų būti peržiūrėti atostogų modeliai, kad jie galėtų padėti sėkmingai pasidalyti asmeninius ir šeiminius įsipareigojimus tarp vyrų ir moterų ir tokiu būdu skatintų geresnę gyvenimo kokybę ir vaikų gerovę.

- Reikia įsitikinti, kad tėvystės atostogos suteikiamos tiek vyrams, tiek moterims ir kad šios atostogos yra individualios (neperleidžiamos), finansiškai patrauklios, skaidomos, o jų trukmė nesudaro kliūčių grįžti į darbą.

- Atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimą, itin svarbu tęsti lengvai gaunamų ir nebrangių priežiūros paslaugų išlaikomiems asmenims plėtrą. Galėtų būti numatyta įteisinti dukters ir (arba) sūnaus atostogas, kurios būtų skirtos rūpintis pagyvenusiais tėvais ir būtų patrauklios tiek vyrams, tiek moterims.

- Reikia skatinti tėvystės atostogas, kurios paskatintų vyrus prisiimti atsakomybę namuose ir šeimoje nuo pat vaiko gimimo.

- Reikėtų intensyviau kovoti su stereotipais visuose lygmenyse, įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis, tai turėtų būti ypač svarbu vyrams ir įmonėms.

- Svarbu išsaugoti tėvystės atostogų išėjusių darbuotojų galimybę rasti darbą, tuo tikslu tėvystės atostogų ir sugrįžimo į darbo rinką metu taikant paramos priemones. Tai priemonės, užtikrinančios darbuotojų įgūdžių palaikymą ir galimybes dalyvauti mokymuose bei garantuojančios galimybę tęsti karjerą.

- Įmonėms, ypač MVĮ, turėtų būti padedama taikyti profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones.

3.3 Užtikrinti visišką sanglaudos ir kaimo plėtros politikos paramą moterų ir vyrų lygybės politikai

2007-ieji yra pirmieji naujojo sanglaudos ir kaimo plėtros politikos programavimo laikotarpio metai. Šios politikos sritys buvo pertvarkytos taip, kad dar labiau prisidėtų prie Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo ir taip skatintų ekonomikos augimą, produktyvumą, darbo vietų kūrimą. Būtina pasinaudoti visomis fondų teikiamomis galimybėmis kaip moterų ir vyrų lygybės politikos katalizatoriumi.

- Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įvairiais fondų įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir būtų atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą, tuo tikslu užmezgant partnerystę su už moterų ir vyrų lygybės skatinimą atsakingomis institucijomis[21].

- Fondų programavimo dokumentuose turi būti skatinama lyčių lygybės politika ir pabrėžiamas dvejopas jos įgyvendinimo pobūdis: atliekant konkrečius lygybės skatinimo veiksmus ir atsižvelgiant į kitų projektų ir fondų valdymo galimą poveikį moterims ir vyrams[22].

- Fondai turėtų prisidėti didinant galimybes įsidarbinti, skatinant moterų dalyvavimą ir karjerą darbo rinkoje, taip pat palengvinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir plečiant kitas priežiūros paslaugas[23]. Taip pat fondai turėtų remti moteris verslininkes, padėdami įmonėms ir didindami galimybes gauti finansavimą[24].

- Turėtų būti skatinamos geros patirties skleidimo ir keitimosi akcijos, vyrų ir moterų lygybės skatinimo kampanijos bei stiprinamas dialogas tarp suinteresuotųjų šalių[25].

3.4 Užtikrinti veiksmingą teisinio pagrindo įgyvendinimą

Bendrijos vyrų ir moterų lygybės acquis smarkiai prisidėjo prie jau 50 metų vykdomos pažangos šioje srityje ir toliau yra keičiamas ir modernizuojamas, kad taptų aiškesnis ir veiksmingesnis. Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų veiksmingai įgyvendinti, o ne tik perkelti į nacionalinę teisę. Nacionalinės institucijos turi aktyviai remti šių teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti visišką teisės taikymą.

- Labai svarbu imtis priemonių, reikalingų sustiprinti teisinės sistemos veikėjų, ypač teisėjų ir advokatų, kompetenciją moterų ir vyrų lygybės srityje, kad jie gautų tinkamą kvalifikaciją ir techninę bazę, kurie yra reikalingi nagrinėjant vyrų ir moterų lygybės klausimus.

- Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų aktyviai remti veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus įgyvendinimą ir sukurti sąlygas, užtikrinančias šių teisės aktų laikymąsi.

- Direktyvoje 2002/73[26] numatytos lyčių lygybės skatinimo institucijos gali aktyviai prisidėti prie teisės aktų įgyvendinimo. Valstybės narės turėtų remti jų veiklą, garantuodamos reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir užtikrindamos direktyvoje išvardytas šioms institucijoms priskirtas kompetencijos sritis.

4. IšVADOS

Remiantis šia ataskaita ir laikantis Moterų ir vyrų lygybės gairėse bei Europos lyčių lygybės pakte nustatytų prioritetų, Europos Vadovų Taryba kviečiama primygtinai skatinti valstybes nares, bendradarbiaujant su visomis susijusiomis šalimis, įveikti minėtus iššūkius. Ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į:

- visas įmanomas priemones siekiant panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;

- moterų ir vyrų lygybės aspekto stiprinimą įgyvendinant užimtumo politiką;

- tolesnes pastangas, skirtas užtikrinti vyrų ir moterų profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimą ir paramą socialiniams partneriams įgyvendinant tokio pobūdžio priemones;

- su demografiniais pokyčiais susijusių klausimų sprendimą, atsižvelgiant į moterų ir vyrų lygybę ir ją remiant;

- visišką sanglaudos ir kaimo plėtros politikos teikiamo potencialo panaudojimą, padedantį skatinti moterų ir vyrų lygybę, naudojant struktūrinių fondų bendro finansavimo programas;

- greitą Direktyvos 2006/54/EB dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus (nauja redakcija) ir Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo perkėlimą į nacionalinę teisę.

ANNEX

This statistical annex provides an overview of the situation of women and men in the EU, its evolution over time and remaining gender gaps in different fields such as the labour market, education, presence in decision making positions and social inclusion. Indicators have been chosen according to their relevance in covering aspects of the lives of women and men and the availability of comparable and reliable data. These indicators were already presented in the previous reports in order to facilitate the follow-up from one year to another.

Employment rates

Over the last few years, progress has been achieved towards the Lisbon target of reaching an employment rate for women of 60% by 2010. Female employment rate has risen from 53.6% in 2000 to 56.3% in 2005 whereas over the same period male employment rate has remained stable (from 71.2% to 71.3%). As a result, the gap between women's and men's employment rates decreased from 17.6 percentage points (p.p.) in 2000 to 15 p.p. in 2005. At national level, significant differences exist across the EU, with an employment rate gap below 10 p.p. in Finland, Sweden, Denmark, the Baltic countries, Bulgaria and Slovenia but exceeding 20 p.p. in Cyprus, Spain, Italy, Greece and Malta. The gap between female and male employment rates remains much higher amongst older workers (55 to 64 years) at 18.1 p.p. in 2005, down from 20 p.p. in 2000. This reduction was due to a strong rise in the employment rate of older female workers, from 26.9% in 2000 to 33.7% in 2005.

Unemployment rates

The positive evolution of female employment was reflected in unemployment figures, as the gap between women's and men's unemployment rates narrowed from 2.8 p.p. in 2000 to 2.0 p.p. in 2005. This decrease occurred notably in countries where the gap was the highest in 2000 (Spain, Italy, Cyprus, Germany, France and Poland). Nevertheless women were still more likely to be unemployed than men as the unemployment rate was 9.9% among women in 2005 whereas it was 7.9% among men.

Part-time work

Women's participation in the labour market is still largely characterised by a high share of part-time work. In 2006, the share of women employees working part-time was 32.9% in the EU while the corresponding figure for men was 7.7%. The share of female part-timers exceeded 30% in France, Denmark and Luxembourg, 40% in Sweden, Austria, Belgium, United Kingdom and Germany and even reached 75% in the Netherlands. Conversely, the share of part-timers among female workers was very low in Bulgaria, Slovakia, Hungary, the Czech Republic and Latvia.

Reconciliation of professional , private and family life

Women's participation to employment is affected by their predominant role in the care of children and other dependant persons, such as elderly or disabled persons. The difficulties faced by women in reconciling their professional and private life are evidenced by the strong impact of parenthood on employment rates. Participation in employment and the amount of time worked by women between 20 and 49 years are closely linked to the number and age of their children, which is less the case for men. In 2005, the employment rate for women aged 20-49 was 61.1% when they had children under 12, compared with 76% when they did not. For men with children under 12, however, the employment rate was higher (91.5%) than for those without children (85.6%).

Education and research

In most Member States, more women than men reach a high level of education. However, once graduated, the presence of women clearly decreases at each step of the typical academic career. Indeed, women are more numerous and more successful than men at first degree level (59% of ISCED5a graduates), but their share decreases amongst PhDs (43% of ISCED6 graduates), and reaches a minimum amongst full professors (15% of Grade A full professors). Moreover, study fields continue to be greatly segmented with a low presence of women in engineering or science and technology and a high one in health, education or the humanities.

Segregation

The choice of study fields certainly impacts on the gender segregation of the labour markets evidenced both for occupations and economic sectors. Estonia, Cyprus, Slovakia, Finland and Hungary face high segregation in occupations whilst sectoral segregation is the highest in Estonia, Slovakia, Lithuania, Ireland, Finland and Sweden. In consequence of segregated labour markets there is an under-representation of women in sectors crucial for economic development and usually well remunerated. For example, only 29% of scientists and engineers in the EU are women.

Decision-making

The average number of female members of national parliaments (single/lower houses) was 24% in 2006, just 1 p.p. above the 2004 level. This share exceeds 30% in Germany, Austria, Spain and Belgium and 40% in Finland, the Netherlands, Denmark and Sweden. However, it was below 15% in Greece, France, Slovenia, Ireland and Romania and did not exceed 10% in Malta and Hungary. Regarding decision-making in the economic sphere, women's share among managers in enterprises and administrations was 32% in 2005, just 1 p.p. above the 2000 level. This share exceeded 35% in Baltic countries and France while it was lower than 15% in Malta and Cyprus.

At risk of poverty rate for older people

The consequence of the disadvantaged position of women on the labour market was visible in the gender gap in poverty risk, especially among older persons (aged 65 and over). The share of people being at risk of poverty (having an income below the threshold set at 60% of the national median income) is significantly higher for women than for men in the EU (20% vs. 15%) in almost all Member States. The gap exceeds 10 p.p. in five countries: Romania, Bulgaria, Ireland, Slovenia and Estonia.

Average age of women at first child

The average age of women at child bearing is still increasing, reaching 28.3 years in 2004. It is under 25 years for Bulgaria, Romania and the Baltic countries but was the highest in Germany, the Netherlands, Spain and the United Kingdom.

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Employment rates (women and men aged 15-64) in EU Member States – 2000 and 2005

Women | Men | Gender gap |

2000 | 2005 | 2000 | 2005 | 2000 | 2005 |

EU (25 countries) | 53.6 | 56.3 | 71.2 | 71.3 | 17.6 | 15 |

Belgium | 51.5 | 53.8 | 69.5 | 68.3 | 18 | 14.5 |

Czech Republic | 56.9 | 56.3 | 73.2 | 73.3 | 16.3 | 17 |

Denmark | 71.6 | 71.9 | 80.8 | 79.8 | 9.2 | 7.9 |

Germany | 58.1 | 59.6 | 72.9 | 71.2 | 14.8 | 11.6 |

Estonia | 56.9 | 62.1 | 64.3 | 67 | 7.4 | 4.9 |

Greece | 41.7 | 46.1 | 71.5 | 74.2 | 29.8 | 28.1 |

Spain | 41.3 | 51.2 | 71.2 | 75.2 | 29.9 | 24 |

France | 55.2 | 57.6 | 69.2 | 68.8 | 14 | 11.2 |

Ireland | 53.9 | 58.3 | 76.3 | 76.9 | 22.4 | 18.6 |

Italy | 39.6 | 45.3 | 68 | 69.9 | 28.4 | 24.6 |

Cyprus | 53.5 | 58.4 | 78.7 | 79.2 | 25.2 | 20.8 |

Latvia | 53.8 | 59.3 | 61.5 | 67.6 | 7.7 | 8.3 |

Lithuania | 57.7 | 59.4 | 60.5 | 66.1 | 2.8 | 6.7 |

Luxembourg | 50.1 | 53.7 | 75 | 73.3 | 24.9 | 19.6 |

Hungary | 49.7 | 51 | 63.1 | 63.1 | 13.4 | 12.1 |

Malta | 33.1 | 33.7 | 75 | 73.8 | 41.9 | 40.1 |

Netherlands | 63.5 | 66.4 | 82.1 | 79.9 | 18.6 | 13.5 |

Austria | 59.6 | 62 | 77.3 | 75.4 | 17.7 | 13.4 |

Poland | 48.9 | 46.8 | 61.2 | 58.9 | 12.3 | 12.1 |

Portugal | 60.5 | 61.7 | 76.5 | 73.4 | 16 | 11.7 |

Slovenia | 58.4 | 61.3 | 67.2 | 70.4 | 8.8 | 9.1 |

Slovakia | 51.5 | 50.9 | 62.2 | 64.6 | 10.7 | 13.7 |

Finland | 64.2 | 66.5 | 70.1 | 70.3 | 5.9 | 3.8 |

Sweden | 70.9 | 70.4 | 75.1 | 74.4 | 4.2 | 4 |

United Kingdom | 64.7 | 65.9 | 77.8 | 77.6 | 13.1 | 11.7 |

Bulgaria | 46.3 | 51.7 | 54.7 | 60 | 8.4 | 8.3 |

Romania | 57.5 | 51.5 | 68.6 | 63.7 | 11.1 | 12.2 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS), annual averages

Employment rates of older workers (women and men aged 55-64) in EU Member States – 2000 and 2005

Women | Men | Gender gap |

2000 | 2005 | 2000 | 2005 | 2000 | 2005 |

EU (25 countries) | 26.9 | 33.7 | 46.9 | 51.8 | 20 | 18.1 |

Belgium | 16.6 | 22.1 | 36.4 | 41.7 | 19.8 | 19.6 |

Czech Republic | 22.4 | 30.9 | 51.7 | 59.3 | 29.3 | 28.4 |

Denmark | 46.6 | 53.5 | 64.1 | 65.6 | 17.5 | 12.1 |

Germany | 29 | 37.5 | 46.4 | 53.5 | 17.4 | 16 |

Estonia | 39 | 53.7 | 55.9 | 59.3 | 16.9 | 5.6 |

Greece | 24.3 | 25.8 | 55.2 | 58.8 | 30.9 | 33 |

Spain | 20.2 | 27.4 | 54.9 | 59.7 | 34.7 | 32.3 |

France | 26.3 | 35.2 | 33.6 | 40.7 | 7.3 | 5.5 |

Ireland | 27.2 | 37.3 | 63.2 | 65.7 | 36 | 28.4 |

Italy | 15.3 | 20.8 | 40.9 | 42.7 | 25.6 | 21.9 |

Cyprus | 32.1 | 31.5 | 67.3 | 70.8 | 35.2 | 39.3 |

Latvia | 26.7 | 45.3 | 48.4 | 55.2 | 21.7 | 9.9 |

Lithuania | 32.6 | 41.7 | 50.6 | 59.1 | 18 | 17.4 |

Luxembourg | 16.4 | 24.9 | 37.2 | 38.3 | 20.8 | 13.4 |

Hungary | 13.3 | 26.7 | 33.2 | 40.6 | 19.9 | 13.9 |

Malta | 8.4 | 12.4 | 50.8 | 50.8 | 42.4 | 38.4 |

Netherlands | 26.1 | 35.2 | 50.2 | 56.9 | 24.1 | 21.7 |

Austria | 17.2 | 22.9 | 41.2 | 41.3 | 24 | 18.4 |

Poland | 21.4 | 19.7 | 36.7 | 35.9 | 15.3 | 16.2 |

Portugal | 40.6 | 43.7 | 62.1 | 58.1 | 21.5 | 14.4 |

Slovenia | 13.8 | 18.5 | 32.3 | 43.1 | 18.5 | 24.6 |

Slovakia | 9.8 | 15.6 | 35.4 | 47.8 | 25.6 | 32.2 |

Finland | 40.4 | 52.7 | 42.9 | 52.8 | 2.5 | 0.1 |

Sweden | 62.1 | 66.7 | 67.8 | 72 | 5.7 | 5.3 |

United Kingdom | 41.7 | 48.1 | 60.1 | 66 | 18.4 | 17.9 |

Bulgaria | 10.3 | 25.5 | 33.2 | 45.5 | 22.9 | 20 |

Romania | 43.8 | 33.1 | 56 | 46.7 | 12.2 | 13.6 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS), annual averages

Unemployment rates (women and men aged 15 and over) in EU Member States – 2000 and 2005

In this table, the gender gap is calculated as women's unemployment rate minus men's unemployment rate

Women | Men | Gender gap |

2000 | 2005 | 2000 | 2005 | 2000 | 2005 |

EU (25 countries) | 10.2 | 9.9 | 7.4 | 7.9 | 2.8 | 2 |

Belgium | 8.5 | 9.5 | 5.6 | 7.6 | 2.9 | 1.9 |

Czech Republic | 10.3 | 9.8 | 7.3 | 6.5 | 3 | 3.3 |

Denmark | 4.8 | 5.3 | 3.9 | 4.4 | 0.9 | 0.9 |

Germany | 8.7 | 10.3 | 6 | 8.9 | 2.7 | 1.4 |

Estonia | 11.8 | 7.1 | 13.8 | 8.8 | -2 | -1.7 |

Greece | 17.2 | 15.3 | 7.5 | 6.1 | 9.7 | 9.2 |

Spain | 16 | 12.2 | 7.9 | 7 | 8.1 | 5.2 |

France | 10.9 | 10.9 | 7.6 | 9 | 3.3 | 1.9 |

Ireland | 4.2 | 4 | 4.3 | 4.6 | -0.1 | -0.6 |

Italy | 13.6 | 10.1 | 7.8 | 6.2 | 5.8 | 3.9 |

Cyprus | 7.2 | 6.5 | 3.2 | 4.3 | 4 | 2.2 |

Latvia | 12.9 | 8.7 | 14.4 | 9.1 | -1.5 | -0.4 |

Lithuania | 14.1 | 8.3 | 18.6 | 8.2 | -4.5 | 0.1 |

Luxembourg | 3.1 | 5.9 | 1.8 | 3.5 | 1.3 | 2.4 |

Hungary | 5.6 | 7.4 | 7 | 7 | -1.4 | 0.4 |

Malta | 7.4 | 9 | 6.4 | 6.5 | 1 | 2.5 |

Netherlands | 3.6 | 5.1 | 2.2 | 4.4 | 1.4 | 0.7 |

Austria | 4.3 | 5.5 | 3.1 | 4.9 | 1.2 | 0.6 |

Poland | 18.1 | 19.1 | 14.4 | 16.6 | 3.7 | 2.5 |

Portugal | 4.9 | 8.7 | 3.2 | 6.7 | 1.7 | 2 |

Slovenia | 7 | 7 | 6.5 | 6.1 | 0.5 | 0.9 |

Slovakia | 18.6 | 17.2 | 18.9 | 15.5 | -0.3 | 1.7 |

Finland | 10.6 | 8.6 | 9.1 | 8.2 | 1.5 | 0.4 |

Sweden | 5.3 | 7.7 | 5.9 | 7.9 | -0.6 | -0.2 |

United Kingdom | 4.8 | 4.3 | 5.8 | 5.1 | -1 | -0.8 |

Bulgaria | 16.2 | 9.8 | 16.7 | 10.3 | -0.5 | -0.5 |

Romania | 6.3 | 7.6 | 7.2 | 8.3 | -0.9 | -0.7 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS), annual averages

Share of part-time workers in total employment, in EU Member States - 2001 and 2006

Women | Men |

2001 | 2006 | 2001 | 2006 |

EU (25 countries) | 29.8 | 32.9 | 6.2 | 7.7 |

Belgium | 36.8 | 42.6 | 5.2 | 7.9 |

Czech Republic | 8.6 | 8.7 | 2.2 | 2.3 |

Denmark | 31.6 | 35.9 | 10.2 | 12.8 |

Germany | 39.3 | 45.8 | 5.3 | 9.3 |

Estonia | 10.4 | 11.6 | 4.7 | 4.6 |

Greece | 7.2 | 10.4 | 2.3 | 3 |

Spain | 17.3 | 23.5 | 2.8 | 4.5 |

France | 30.4 | 30.7 | 5.0 | 5.8 |

Ireland | 31.3 | : | 6.5 | : |

Italy | 17.8 | 26.7 | 3.8 | 4.7 |

Cyprus | 12.9 | 12 | 5 | 4.6 |

Latvia | 12.1 | 8.7 | 7.9 | 4.6 |

Lithuania | 10 | 11.8 | 7.6 | 6.5 |

Luxembourg | 25.6 | 38.2 | 1.8 | 2.5 |

Hungary | 5.1 | 5.7 | 2 | 2.8 |

Malta | 17.1 | 21.8 | 3.7 | 4.5 |

Netherlands | 71.3 | 74.7 | 20 | 23.2 |

Austria | 33.6 | 40.7 | 4.3 | 6.5 |

Poland | 12.6 | 13.5 | 8.2 | 7.1 |

Portugal | 16.7 | 15.9 | 6.9 | 7.5 |

Slovenia | 7.4 | 11.8 | 5 | 7.8 |

Slovakia | 3.8 | 4.8 | 1.2 | 1.2 |

Finland | 16.7 | 18.2 | 7.6 | 9.2 |

Sweden | 32.7 | 40.3 | 10.8 | 11.7 |

United Kingdom | 44.3 | 42.6 | 9 | 10.6 |

Bulgaria | 3.9 | 2.7 | 3.1 | 1.6 |

Romania | 19.1 | 10.2 | 14.7 | 9.3 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS) - Spring results

Pay gap between women and men in unadjusted form in EU Member States - 2005 (Difference between men’s and women’s average gross hourly earnings as a percentage of men’s average gross hourly earnings)

2005 (1) |

EU (25 countries) | 15 |

Belgium | 6 |

Czech Republic | 19 |

Denmark | 17 |

Germany | 22 |

Estonia | 24 |

Greece | 9 |

Spain | 13 |

France | 12 |

Ireland | 11 |

Italy | 7 |

Cyprus | 25 |

Latvia | 17 |

Lithuania | 15 |

Luxembourg | 14 |

Hungary | 11 |

Malta | 4 |

Netherlands | 18 |

Austria | 18 |

Poland | 10 |

Portugal | 5 |

Slovenia | 8 |

Slovakia | 24 |

Finland | 19 |

Sweden | 16 |

United Kingdom | 20 |

Bulgaria | 16 |

Romania | 13 |

Source: Eurostat. Administrative data are used for LU, Labour Force Survey for FR and MT. Provisional results of EU-SILC (Statistics on Income and Living Conditions) are used for BE, EL, ES, IE, IT, AT, PT, and UK. All other sources are national surveys. SI: Provisional results.

Exception to the reference year: (1) 2004: BE, DK, EE, FI, IE, IT, PT

NB: EU25 estimates are population weighted-averages of the latest available values.

Educational attainment (at least upper secondary school) of women and men aged 20 - 24, in EU Member States – 2005

Women | Men |

EU (25 countries) | 80.3 | 74.7 |

Belgium | 85.3 | 78.4 |

Czech Republic | 91.1 | 91.3 |

Denmark | 80.5 | 73.8 |

Germany | 72.5 | 70.4 |

Estonia | 87.6 | 77.6 |

Greece | 88.5 | 79.7 |

Spain | 68.5 | 55.4 |

France | 85 | 80.1 |

Ireland | 88.9 | 82.6 |

Italy | 78.1 | 69.2 |

Cyprus | 89.1 | 71.1 |

Latvia | 85.2 | 74.7 |

Lithuania | 91.8 | 83.9 |

Luxembourg | 75.8 | 66.6 |

Hungary | 84.9 | 81.9 |

Malta | 57 | 50.5 |

Netherlands | 79.9 | 71.4 |

Austria | 87.3 | 84.6 |

Poland | 93.3 | 88.9 |

Portugal | 57.5 | 40.8 |

Slovenia | 93.2 | 88 |

Slovakia | 92.6 | 91 |

Finland | 85.7 | 81 |

Sweden | 88.7 | 86.4 |

United Kingdom | 78.9 | 77.4 |

Bulgaria | 77.1 | 75.9 |

Romania | 76.8 | 75.2 |

Source: Eurostat, Labour Force Survey (LFS), annual averages.

NB: IE: Provisional value. Students living abroad for one year or more and conscripts on compulsory military service are not covered by the EU Labour Force Survey, which may imply lower rates than those available at national level. This is especially relevant for CY.

Members of single/lower houses of national parliaments in EU Member States - Distribution by sex 2004 and 2006

2004 | 2006 |

Women | Men | Women | Men |

EU (25 countries) | 23 | 77 | 24 | 76 |

Belgium | 33 | 67 | 36 | 64 |

Czech Republic | 15 | 85 | 16 | 84 |

Denmark | 38 | 62 | 39 | 61 |

Germany | 32 | 68 | 33 | 67 |

Estonia | 15 | 85 | 20 | 80 |

Greece | 13 | 87 | 13 | 87 |

Spain | 35 | 65 | 36 | 64 |

France | 13 | 87 | 13 | 87 |

Ireland | 12 | 88 | 12 | 88 |

Italy | 12 | 88 | 17 | 83 |

Cyprus | 9 | 91 | 16 | 84 |

Latvia | 17 | 83 | 21 | 79 |

Lithuania | 22 | 78 | 23 | 77 |

Luxembourg | 24 | 76 | 24 | 76 |

Hungary | 9 | 91 | 10 | 90 |

Malta | 9 | 91 | 9 | 91 |

Netherlands | 38 | 62 | 39 | 61 |

Austria | 36 | 64 | 33 | 67 |

Poland | 21 | 79 | 19 | 81 |

Portugal | 20 | 80 | 25 | 75 |

Slovenia | 13 | 87 | 13 | 87 |

Slovakia | 17 | 83 | 21 | 79 |

Finland | 40 | 60 | 38 | 62 |

Sweden | 48 | 52 | 48 | 52 |

United Kingdom | 18 | 82 | 20 | 80 |

Bulgaria | : | : | 21 | 79 |

Romania | : | : | 11 | 89 |

Source: European Commission, Employment, Social affairs and Equal opportunities DG, Database on Women and Men in Decision making. NB: The indicator has been developed within the framework of the follow-up of the Beijing Platform for Action in the EU Council of Ministers.

Data for 2004 are not available for BG and RO.

Distribution of managers by sex in EU Member States – 2000 and 2005

2000 | 2005 |

Women | Men | Women | Men |

EU (25 countries) | 30.6 | 69.4 | 32.2 | 67.8 |

Belgium | 32.2 | 67.8 | 32.9 | 67.1 |

Czech Republic | 24.1 | 75.9 | 30.3 | 69.7 |

Denmark | 24.0 | 76.0 | 23.0 | 77.0 |

Germany | 27.1 | 72.9 | 26.3 | 73.7 |

Estonia | 39.8 | 60.2 | 37.5 | 62.5 |

Greece | 25.1 | 74.9 | 25.8 | 74.2 |

Spain | 31.7 | 68.3 | 32.3 | 67.7 |

France | 35.0 | 65.0 | 38.0 | 62.0 |

Ireland | 26.1 | 73.9 | 30.2 | 69.8 |

Italy | 17.3 | 82.7 | 31.9 | 68.1 |

Cyprus | 15.0 | 85.0 | 13.6 | 86.4 |

Latvia | 37.3 | 62.7 | 44.3 | 55.7 |

Lithuania | 43.1 | 56.9 | 42.7 | 57.3 |

Luxembourg | 27.1 | 72.9 | 23.8 | 76.2 |

Hungary | 33.1 | 66.9 | 34.3 | 65.7 |

Malta | 17.7 | 82.3 | 14.5 | 85.5 |

Netherlands | 25.3 | 74.7 | 25.6 | 74.4 |

Austria | 30.3 | 69.7 | 27.0 | 73.0 |

Poland | 32.7 | 67.3 | 32.5 | 67.5 |

Portugal | 31.3 | 68.7 | 34.2 | 65.8 |

Slovenia | 29.1 | 70.9 | 32.8 | 67.2 |

Slovakia | 30.8 | 69.2 | 31.2 | 68.8 |

Finland | 25.9 | 74.1 | 29.7 | 70.3 |

Sweden | 30.1 | 69.9 | 29.8 | 70.2 |

United Kingdom | 34.1 | 65.9 | 34.5 | 65.5 |

Bulgaria | 30.0 | 70.0 | 34.3 | 65.7 |

Romania | : | : | 30.7 | 69.3 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS), spring data

NB: Managers are persons classified in ISCO 12 and 13.

CY, MT: data lack reliability due to the small sample size. IT: change in data collection method.

Gender segregation in occupations and in economic sectors in EU Member States, in 2001 and 2005

Gender segregation in occupations | Gender segregation in economic sectors |

2001 | 2005 | 2001 | 2005 |

Belgium | 26.1 | 26.2 | 18.1 | 18.1 |

Czech Republic | 29.2 | 28.4 | 18.9 | 19.1 |

Denmark | 28.1 | 26.9 | 19 | 18.7 |

Germany | 27 | 26.5 | 18.2 | 18.2 |

Estonia | 32.4 | 30.8 | 24.4 | 23.7 |

Greece | 21.5 | 22.5 | 15.4 | 15.9 |

Spain | 24.9 | 26.6 | 19.3 | 20.4 |

France | 26.6 | 26.3 | 17.4 | 17.6 |

Ireland | 26.7 | 27.2 | 20.7 | 22.4 |

Italy | 21.9 | 23.9 | 15.2 | 17.9 |

Cyprus | 29.5 | 30.6 | 17.5 | 20.9 |

Latvia | 29.7 | 27.1 | 21 | 21 |

Lithuania | 28.4 | 27.4 | 20.8 | 22.4 |

Luxembourg | 26.8 | 26.4 | 19.6 | 17.4 |

Hungary | 28.3 | 28.4 | 19.3 | 19.8 |

Malta | 17.2 | 24.3 | 15.2 | 15.2 |

Netherlands | 25 | 26.2 | 18.1 | 17.5 |

Austria | 27.2 | 26 | 20.3 | 18.3 |

Poland | 25.6 | 25.5 | 13.9 | 19 |

Portugal | 26.3 | 25.9 | 21.2 | 20.5 |

Slovenia | 26.8 | 27.6 | 17.4 | 18.3 |

Slovakia | 31.2 | 29.5 | 22.8 | 22.4 |

Finland | 29.6 | 28.9 | 21.9 | 22.2 |

Sweden | 28 | 27.4 | 21.2 | 21.6 |

United Kingdom | 26.8 | 25.9 | 18.8 | 18.5 |

Bulgaria | 27.0 | 27.8 | 17.5 | 19.2 |

Romania | : | 22.3 | 13.8 | 15.0 |

Eurostat, Labour Force Survey (LFS) – Spring data

Gender segregation in sectors is calculated as the average national share of employment for women and men applied to each sector; differences are added up to produce the total amount of gender imbalance expressed as a proportion of total employment (NACE classification).

Gender segregation in occupations is calculated as the average national share of employment for women and men applied to each occupation; differences are added up to produce the total amount of gender imbalance expressed as a proportion of total employment (ISCO classification).

Employment rates of women and men (aged 25-49), depending on whether they have children (under 12) – 2005

Without children | With children | Difference |

Women | Men | Women | Men | Women | Men |

EU (25 countries) | 76 | 85.6 | 61.1 | 91.5 | -14.9 | 5.9 |

Belgium | 76.2 | 87.2 | 70.1 | 92.4 | -6.1 | 5.2 |

Czech Republic | 86.5 | 90.5 | 54.4 | 94 | -32.1 | 3.5 |

Germany | 78.9 | 82.3 | 55.7 | 89.2 | -23.2 | 6.9 |

Estonia | 87.8 | 82.8 | 59.4 | 91.4 | -28.4 | 8.6 |

Greece | 58.7 | 85.4 | 55.9 | 96.1 | -2.8 | 10.7 |

Spain | 66.5 | 89.7 | 56.5 | 93 | -10 | 3.3 |

France | 77.3 | 84.7 | 66.9 | 91.4 | -10.4 | 6.7 |

Italy | 64.7 | 90.6 | 53.4 | 93.8 | -11.3 | 3.2 |

Cyprus | 73.9 | 90.4 | 67.6 | 96.1 | -6.3 | 5.7 |

Latvia | 80.9 | 83 | 65.1 | 90.2 | -15.8 | 7.2 |

Lithuania | 83.9 | 87 | 77.3 | 90.4 | -6.6 | 3.4 |

Luxembourg | 76.6 | 93.7 | 63.7 | 97.2 | -12.9 | 3.5 |

Hungary | 78.9 | 82.7 | 48.5 | 86.2 | -30.4 | 3.5 |

Malta | 36.9 | 88.9 | 28 | 93.1 | -8.9 | 4.2 |

Netherlands | 81.5 | 88.1 | 71.3 | 94.1 | -10.2 | 6 |

Austria | 83.2 | 88.8 | 68.4 | 93.7 | -14.8 | 4.9 |

Poland | 71.5 | 80.4 | 60.5 | 87.2 | -11 | 6.8 |

Portugal | 77.3 | 90.6 | 76.6 | 94.5 | -0.7 | 3.9 |

Slovenia | 82.7 | 87.1 | 84.5 | 94.3 | 1.8 | 7.2 |

Slovakia | 79.6 | 85.4 | 55.7 | 87.7 | -23.9 | 2.3 |

Finland | 79.4 | 78.8 | 70 | 91.8 | -9.4 | 13 |

United Kingdom | 83.2 | 87.2 | 63.3 | 91.2 | -19.9 | 4 |

Bulgaria | 75.1 | 77.1 | 61.4 | 81.5 | -13.7 | 4.4 |

Romania | 70.4 | 83.1 | 64.6 | 86.2 | -5.8 | 3.1 |

Source : Eurostat, European Labour Force Survey, annual averages.

Notes: No data for DK, IE and SE.

At-risk-of-poverty rate after social transfers for older people (women and men aged 65 years and over) in EU Member States – 2003

Women | Men |

EU (25 countries) | 20 | 15 |

Belgium | 21 | 20 |

Denmark | 18 | 16 |

Germany | 18 | 10 |

Estonia | 22 | 7 |

Greece | 30 | 26 |

Spain | 32 | 27 |

France | 17 | 14 |

Ireland | 45 | 34 |

Italy | 18 | 13 |

Cyprus | 55 | 48 |

Latvia | 17 | 7 |

Lithuania | 15 | 5 |

Luxembourg | 6 | 6 |

Hungary | 12 | 6 |

Netherlands | 7 | 6 |

Austria | 20 | 13 |

Poland | 7 | 4 |

Portugal | 30 | 29 |

Slovenia | 23 | 11 |

Slovakia | 11 | 11 |

Finland | 20 | 11 |

Sweden | 18 | 9 |

United Kingdom | 27 | 21 |

Source: Eurostat. SILC and national sources.

NB: 1) At risk of poverty rate for elderly persons: The share of persons aged 65+ with an income below the risk-of-poverty threshold, which is set at 60% of the national median income. Income must be understood as equivalised disposable income (sum from all sources, adjusted for household size and composition). Gender breakdown is based on assumption of equal sharing of resources within household. It should be noted that the data is drawn from the reference European source (EU-SILC) where available, but that during the transition to data collection under the EU-SILC regulations, ex post harmonised national sources are still used for around half of the countries. In consequence, whilst every effort has been made, for this reason indicators cannot be considered to be fully comparable

EU aggregates are computed as population weighted averages of available national values. Data is presented for income reference year 2003. No data is available for CZ or MT for this reference year. NL and SK : provisional values.

Average age of women at birth of first child - 2000 and 2004

2000 | 2004 |

EU (25 countries) | 27.7 | 28.3 |

Czech Republic | 25.0 | 26.3 |

Denmark | 27.7 | 28.4 |

Germany | 28.2 | 28.8 |

Estonia | 24.0 | 24.8 |

Greece | 28.0 | 28.0 |

Spain | 29.1 | 29.2 |

France | 27.9 | 28.4 |

Ireland | 27.6 | 28.0 |

Cyprus | 26.2 | 27.2 |

Latvia | 24.4 | 24.7 |

Lithuania | 23.9 | 24.8 |

Luxembourg | 28.4 | 28.7 |

Hungary | 25.1 | 26.3 |

Netherlands | 28.6 | 28.9 |

Austria | 26.4 | 27.0 |

Poland | 24.5 | 25.5 |

Portugal | 26.5 | 27.1 |

Slovenia | 26.5 | 27.5 |

Slovakia | 24.2 | 25.3 |

Finland | 27.4 | 27.8 |

Sweden | 27.9 | 28.6 |

United Kingdom | 29.1 | 29.7 |

Bulgaria | 23.5 | 24.4 |

Romania | 23.6 | 24.5 |

Source: Eurostat, Demography statistics.

NB: No data available for BE, IT and MT for both years. UK: Scotland and Northern Ireland not included

For DE, LU, UK and BG: birth order of current marriage: the comparability with other countries is limited.

Exceptions to the reference years:

(1) DE, EE, EL and ES: 2003.[pic][pic][pic]

[1] COM(2006) 92 galutinis.

[2] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 7775/1/06/ REV 1.

[3] Iki 2010 m. garantuoti priežiūros paslaugų teikimą 33 % vaikų nuo 0–3 metų ir 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus.

[4] COM(2006) 571 galutinis.

[5] SEC(2006) 1245.

[6] Direktyvos 92/85/EEB ir 96/34/EB.

[7] Direktyva 2006/54/EB.

[8] Direktyva 2002/73/EB.

[9] Reglamentas (EB) 1922/2006.

[10] Reglamentai (EB) Nr. 1081/2006 ir Nr. 1083/2006.

[11] Tarybos sprendimas 2006/702/EB.

[12] Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 16 straipsnis.

[13] Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 8 straipsnis.

[14] 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB.

[15] Remiantis 2006 2 27 Tarybos dokumentu Nr. 6801/06.

[16] COM(2006) 437 galutinis.

[17] Europos Komisijos atlikti apskaičiavimai rodo, kad moterų užimtumo rodiklis toliau didės ir 2025 m. pasieks 65 %, tuomet šis rodiklis stabilizuosis. Žr. http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2006/eesp106en.pdf.

[18] Santykinis vidutiniško darbo užmokesčio už valandą vyrams ir moterims neatskaičius mokesčių skirtumas.

[19] Iš jų daugumą sudaro moterys.

[20] Politika, skirta didinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijas.

[21] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 11 ir 16 straipsniai ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 6 ir 8 straipsniai.

[22] Bendrijos strateginių gairių 1 dalis.

[23] Bendrijos strateginių gairių 1.3.1 dalis.

[24] Bendrijos strateginių gairių 1.2.4 dalis.

[25] Bendrijos strateginių gairių 1.3.1 dalis.

[26] 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/73/EB 8a straipsnis.