[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2006.7.12

KOM (2006) 373 galutinis.

2006/0132 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo

(pateikta Komisijos) {SEC(2006) 894} {SEC(2006) 914}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pesticidai yra veikliosios medžiagos ir produktai, sukurti taip, kad darytų poveikį gyvų organizmų gyvybiniams procesams ir šitaip gebėtų naikinti arba kontroliuoti kenksmingus organizmus, pvz., kenkėjus. Dėl šių savybių minėti produktai gali turėti nepageidaujamą kenksmingą poveikį netiksliniams organizmams, žmonių sveikatai ir aplinkai. Dėl pesticidų naudojimo (ypač augalų apsaugos tikslais) ypatybių – jie yra sąmoningai išleidžiami į aplinką – pesticidų naudojimas yra reglamentuojamas valstybėse narėse ir visoje Bendrijoje. Per daugelį metų buvo sukurta labai išvystyta pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo sistema.

Nepaisant esamos reglamentavimo sistemos, aplinkos terpėse (visų pirma dirvoje, ore ir vandenyje) vis dar galima aptikti nepageidaujamą kai kurių pesticidų kiekį, o žemės ūkio produktuose – normines ribas viršijantį likučių kiekį. Atsižvelgiant į naujus mokslinius atradimus, pvz., tai, kad netgi mažos tam tikrų cheminių medžiagų, tarp jų ir pesticidų, dozės gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą, dėl šių medžiagų naudojimo žmonėms ir aplinkai gresiantys pavojai tampa ypač reikšmingi.

Savo sprendimu, nustatančiu 6–ąją aplinkosaugos veiksmų programą (6–oji AVP), Europos Parlamentas ir Taryba pripažino, kad pesticidų, ypač augalų apsaugos produktų, poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai būtina toliau mažinti. Jie pabrėžė poreikį pereiti prie tausiojo pesticidų naudojimo ir nustatė dvilypį metodą:

- iki galo įgyvendinti susijusius teisės aktus ir deramai juos persvarstyti,

- parengti Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją.

Savo Komunikate „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“ [COM(2006) 372] Komisija pateikia įvairias priemones, kurios galėtų būti šios strategijos dalis. Šios priemonės yra kiek įmanoma integruotos į jau taikomas teisines priemones ir politiką. Pateikiamo direktyvos projekto tikslas yra įgyvendinti tas teminės strategijos dalis, dėl kurių reikia priimti naujus teisės aktus.

Nors visuose teminę strategiją sudarančiuose dokumentuose nuosekliai vartojamas terminas „pesticidai“, šiame pasiūlyme kol kas susitelkiama ties augalų apsaugos produktais. Yra įvairių šio apribojimo motyvų, tarp jų – faktas, kad augalų apsaugos produktai yra pati svarbiausia (ir anksčiausiai pradėta reglamentuoti teisės aktais) pesticidų grupė. Teisės aktai dėl biocidinių produktų patekimo į rinką pradėti diegti visai neseniai (Direktyva 98/8/EB), ir dabartinės Komisijos bei valstybių narių patirties nepakanka tam, kad būtų galima siūlyti tolesnes priemones. Be to, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, kuriuo nustatyta 6AVP, tampa aišku, kad nors jame vartojamas terminas „pesticidai“, tačiau daugiausia dėmesio skiriama augalų apsaugos produktams. Šitai pabrėžiama 7 straipsnio 1 dalies penktojoje įtraukoje, kuria raginama siekti, kad „iš viso žymiai sumažėtų pesticidų keliamas pavojus bei jų naudojimo pasėlių apsaugai apimtys“, taip pat 7 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame Direktyva 91/414/EEB nurodoma kaip taikytinas teisės aktas, kurį turės papildyti teminė strategija. Todėl šiame pasiūlyme kol kas susitelkiama ties augalų apsaugos produktų naudojimu. Tačiau, jeigu ateityje bus nuspręsta, kad būtina priimti analogiškas priemones dėl biocidų, jos bus atitinkamai įtrauktos į teminę strategiją.

- Bendrosios aplinkybės

Nepaisant su pesticidais siejamos grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai, jų naudojimas duoda įvairios naudos (daugiausia ekonominės), visų pirma ūkininkams. Pesticidai maksimaliai padidina derlingumą bei žemės ūkio produktų kokybę ir sumažina darbo sąnaudas. Jie gali padėti mažinti dirvos eroziją, nes juos naudojant reikia mažesnio dirvos įdirbio, be to, padeda užsitikrinti patikimą plataus asortimento žemės ūkio produktų tiekimą priimtinomis kainomis. Augalų apsaugos produktai taip pat yra svarbi priemonė, padedanti atitikti augalų sveikatos reikalavimus ir vykdyti tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais. Tai svarbiausios priežastys, dėl kurių pesticidai yra plačiai naudojami žemės ūkyje. Ne žemės ūkio sektoriuje pesticidai taip pat naudojami labai įvairiais tikslais – nuo medienos ar audinių išsaugojimo iki visuomenės sveikatos apsaugos.

Dabartinės politikos sritys ir teisės aktai Bendrijos lygiu pirmiausia buvo įdiegti 1979 m. ir laikui bėgant labai išplėtoti; kulminacija tapo Direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką priėmimas. Šiose direktyvose nustatoma, kad visus augalų apsaugos ir biocidinius produktus privaloma įvertinti ir registruoti prieš pateikiant juos į rinką. Nepaisant didėjančių su šiuo procesu susijusių išlaidų ir veikliųjų medžiagų skaičiaus rinkoje mažėjimo, per pastaruosius dešimtį metų faktinis pesticidų suvartojimas ir naudojimas ES nesumažėjo. Taip pat nemažėja maisto bei pašarų mėginių, kuriuose pesticidų likučiai viršija didžiausias leistinas normas – jų procentinė dalis tebėra apie 5 %. Be to, vandens aplinkoje dažnai aptinkamas tam tikrų pesticidų kiekis, smarkiai viršijantis leistiną ribą, ir nėra jokių šios tendencijos mažėjimo požymių. Per pastaruosius 15 metų įvairiose valstybėse narėse buvo stebimi reikšmingi, tačiau netolygūs pesticidų naudojimo pokyčiai. Nors vienose valstybėse narėse pesticidų naudojimas mažėja, kai kuriose kitose pastebėtas ryškus padidėjimas. Tokios prieštaringos tendencijos, atspindinčios skirtingą valstybių narių politiką dėl pesticidų, pateisina veiksmus Bendrijos lygiu, ypač siekiant suderinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

Remiantis Sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio 6AVP, 7 straipsnio 1 dalimi, teminės strategijos bendrasis tikslas yra mažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir apskritai pasiekti, kad pesticidai būtų naudojami tausiau ir iš viso labai sumažėtų pesticidų keliamas pavojus bei jų naudojimo pasėlių apsaugai nuo kenkėjų kiekis.

Remiantis Sprendimo Nr. 1600/2002/EB 7 straipsnio 2 dalies c punktu, konkretūs šios teminės strategijos tikslai yra:

- sumažinti dėl pesticidų naudojimo gresiančius pavojus sveikatai ir aplinkai

- sustiprinti pesticidų naudojimo ir platinimo kontrolę

- sumažinti kenksmingų veikliųjų medžiagų kiekį, įskaitant pavojingiausių medžiagų pakeitimą saugesnėmis, tarp jų ir ne cheminėmis, alternatyviomis medžiagomis

- skatinti ūkininkavimą, kuriam būtų naudojama mažai pesticidų arba jie būtų visai nenaudojami, visų pirma geriau informuojant vartotojus, skatinti taikyti gerą praktiką ir apsvarstyti finansinių priemonių taikymo galimybę

- nustatyti skaidrią atsiskaitymo apie įgyvendinant strategijos tikslus pasiektą pažangą ir šios pažangos kontrolės sistemą, įskaitant tinkamų rodiklių sukūrimą.

Teminės strategijos yra naujos priemonės, pagal kurias, sprendžiant tam tikrą problemą, vadovaujamasi visapusiškumo principu. Esminis šios strategijos elementas yra jos priemonių integravimas į esamą politiką ir teisės aktus. Todėl atitinkamos priemonės turėtų būti įgyvendinamos vadovaujantis jau esama politika. Šiuo atžvilgiu specialios mažai pesticidų naudojančio ūkininkavimo skatinimo priemonės jau yra numatytos Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP), ypač Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl paramos kaimo plėtrai. Neseniai priimtame naujajame Reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių (DLK) maiste ir pašaruose numatoma sustiprinti metines stebėsenos programas. Su pesticidais susijusi aplinkos stebėsena bus, inter alia , Vandens pagrindų direktyva nustatytos privalomos stebėsenos dalis.

Tačiau rengiant teminę strategiją, ypač konsultacijų metu ir atliekant poveikio vertinimą, paaiškėjo, kad kai kurių planuojamų priemonių į esamus teisės aktus ar politiką įtraukti neįmanoma. Tapo aišku, kad veiksmingiausi kai kurių priemonių įgyvendinimo būdai yra teisės aktų projektų pasiūlymai. Į pateikiamą direktyvos projektą yra įtrauktos visos priemonės, dėl kurių buvo nuspręsta priimti naujus teisės aktus, išskyrus dvi išimtis:

- augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką bei naudojimo statistikos duomenų rinkimas ir pranešimas apie juos, dėl kurių Komisija pasiūlys atskirą reglamentą.

- į rinką pateiktos pesticidų paskleidimo įrangos sertifikavimas, dėl kurio Komisija pasiūlys atskirą direktyvą, kuri galbūt iš dalies pakeis 2006 m. gegužės 17 d. Direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija)[1].

Be šių trijų pasiūlymų, Komisija taip pat pasiūlys išsamiai persvarstyti Direktyvą 91/414/EEB, kuria, inter alia , bus įgyvendinti du iš penkių tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslų: bus sustiprintos visų sąlygų, keliamų augalų apsaugos produktų naudojimui rinkos bei naudotojo lygmenimis, oficialios atitikties kontrolės nuostatos; taip pat bus sustiprintos nuostatos dėl palyginamojo vertinimo bei pakeitimo principo taikymo patvirtinant augalų apsaugos produktus.

- Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Bendrijos reglamentavimo sistemoje, taikomoje pesticidams, daugiausia dėmesio skiriama šių produktų būvio ciklo pradžiai ir pabaigai. Svarbiausi šios srities teisės aktai yra:

1. Direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,

2. Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų.

Direktyvų 91/414/EEB ir 98/8/EB tikslas yra užkirsti kelią pavojui jo atsiradimo šaltinyje, atliekant labai išsamų kiekvienos veikliosios medžiagos ir produktų, kuriuose yra šios medžiagos, keliamos rizikos vertinimą dar prieš juos registruojant pardavimui ir naudojimui. Reglamentu (EB) Nr. 396/2005 nustatomi didžiausi veikliųjų medžiagų likučių žemės ūkio produktuose kiekiai (DLK) ir šitaip prisidedama prie pavojaus vartotojams, esantiems pačioje mitybos grandinės pabaigoje, mažinimo. Be to, vykdoma DLK stebėsena yra svarbi priemonė, padedanti vertinti, ar ES ūkininkai teisingai taiko instrukcijas bei apribojimus, siejamus su augalų apsaugos produktų registracija.

Vienas iš esamos teisinės sistemos trūkumų yra tas, kad joje nepakankamai dėmesio skiriama tikrojo naudojimo etapui, kuris yra esminis nustatant bendrą pesticidų keliamą grėsmę. Net jei dabartinės teisinės priemonės būtų persvarstytos, jomis nebus įmanoma – dėl jų taikymo srities – pasiekti visų 6–ojoje AVP užsibrėžtų tikslų. Taigi šią spragą siekiama užpildyti teminėje strategijoje, visų pirma šiame direktyvos projekte išdėstytomis priemonėmis.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas yra visiškai suderintas su 6–osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslais ir uždaviniais: gamtos bei biologinės įvairovės, aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės apsauga. Taip pat jis yra suderintas su Lisabonos strategija, Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategija ir su kitomis (ypač dirvožemio ir jūrų) teminėmis strategijomis, ES vandens apsaugos, maisto saugos ir vartotojų apsaugos politikos sritimis.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultavimosi metodai, svarbiausi tiksliniai sektoriai ir bendra respondentų apžvalga

Remiantis 6–ąja aplinkosaugos veiksmų programa, teminių strategijų kūrimas turės būti dviejų etapų procesas, įtraukiantis visas suinteresuotąsias šalis. Savo Komunikatu „Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos link“[2] Komisija pradėjo plataus masto konsultacijas.

Komunikate paminėti dabartinės reglamentavimo sistemos trūkumai, susiję su augalų apsaugos produktų būvio ciklo naudojimo etapu. Jame pateikta išsami pagrindinė informacija apie pesticidų naudojimo teikiamą naudą bei keliamą grėsmę ir svarbiausių spręstinų uždavinių sąrašas. Taip pat aptartos galimos priemonės, skirtos neigiamoms tendencijoms koreguoti ir naudojimo etapo klausimams kryptingiau spręsti.

Konsultacijose dalyvavo Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei visuomenė (internetu). Gauta daugiau negu 150 nuomonių. Be to, Komisija 2005 m. lapkričio mėn. surengė suinteresuotųjų šalių konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių iš visų susijusių suinteresuotųjų grupių, tokių kaip pesticidų pramonė, ūkininkų organizacijos, valdžios institucijos, vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijos.

Tolesnės konsultacijos vyko Komisijai dalyvaujant daugelyje išorės konferencijų, kuriose buvo aptariami įvairūs konkretūs klausimai (pvz., palyginamasis vertinimas ir pakeitimo principas, paskleidimo įranga, integruotojo kenkėjų valdymo koncepcija), ir rengiant specialius Komisijos organizuojamus susitikimus (pvz., dėl purškimo iš lėktuvų). Galutiniame konsultacijų etape Komisija pradėjo tolesnes konsultacijas interneto tinklavietėje „Tavo balsas Europoje“ dėl priemonių, įtrauktinų į pateikiamą direktyvos projektą.

Gautų atsiliepimų santrauka ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta

Daugelis suinteresuotųjų šalių ir institucijų, su kuriomis buvo konsultuojamasi, parėmė 2002 m. komunikato VI skyriuje išdėstytus tikslus ir daugelį galimų priemonių. Visi atsiliepimai pateikiami adresuhttp://europa.eu.int/commenvironment/ppps/1st_step_consul.htm.

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis dokumentai ir ataskaitos pateikiami adresu http://europa.eu.int/comm/environment/ppps/1st_step_consul.htm.

Išsamesnė konsultacijų proceso ir rezultatų santrauka yra pateikta poveikio vertinime, kuris pateikiamas kartu su šiuo direktyvos projektu. Rengiant įvairias teminės strategijos sudedamąsias dalis, įskaitant pateikiamą direktyvą ir poveikio vertinimą, buvo išsamiai atsižvelgta į visas nuomones.

Nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. gegužės 12 d. internete buvo rengiamos atviros konsultacijos. Komisija gavo beveik 1 800 atsiliepimų. Rezultatai pateikiamihttp://europa.eu.int/comm/environment/ppps/pdf/stats_consult.pdf.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Aptariamos mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys

Žemės ūkis, augalų apsauga, žemės ūkio mašinos ir inžinerija (paskleidimo įranga, visų pirma purkštuvai ir su jais susijusi įranga), purškimas iš lėktuvų, ekonominio bei socialinio poveikių ir poveikio aplinkai analizė.

Naudojama metodologija

Dvišalės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, posėdžių organizavimas, dalyvavimas konferencijose, konsultanto atliekamas tyrimas.

Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais buvo tariamasi

Valstybių narių valdžios institucijos, pesticidų pramonė, ūkininkų organizacijos, akademijos, Europos standartų organizacija (CEN), aplinkos apsaugos organizacijos.

Gautų ir panaudotų patarimų santrauka

Gavus patarimus pasitvirtino, kad būtina nustatyti papildomas priemones dėl purškimo iš lėktuvų, standartizacijos bei reguliarios pesticidų paskleidimo įrangos techninės apžiūros, rodiklių, tuščių pakuočių rinkimo ir šalinimo; tokie reikalavimai ir buvo įtraukti į šios direktyvos projektą.

Ekspertizės rezultatų paskelbimo visuomenei būdai

Visos kitos konsultacijos metu gautos nuomonės ir ekspertų pastabos skelbiamos Komisijos tinklavietėje adresuhttp://europa.eu.int/comm/environment/ppps/2nd_step_tech.htm.

- Poveikio vertinimas

Svarstant kiekvieną direktyvos projekte siūlomą priemonę, buvo išnagrinėta nuo trijų iki penkių galimų variantų – nuo savanoriškai taikomų iki privalomų priemonių, atsižvelgiant į jų ekonominį, socialinį poveikius ir poveikį aplinkai, siejamus su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir valdžios institucijomis.

Taip pat buvo apsvarstyta, kad su siūlomomis priemonėmis susijusias išlaidas ir naudą reikėtų įvertinti palyginant su poveikiu tuo atveju, jei nebus imamasi jokių priemonių.

Komisija atliko poveikio vertinimą, kurio ataskaita pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu kaip Komisijos tarnybų darbo dokumentas. Jis taip pat yra skelbiamas adresu http://ec.europa.eu/environment/ppps/2nd_step_study.htm .

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Siūlomų veiksmų santrauka

Šia siūloma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva bus įgyvendamos tos teminės strategijos nuostatos, kurių neįmanoma įtraukti į esamas priemones ar politiką, išskyrus nuostatas dėl statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką ir jų naudojimą rinkimo. Į siūlomą direktyvą bus įtrauktos taisyklės dėl:

- nacionalinių veiksmų planų (toliau – nacionaliniai veiksmų planai, NVP) sukūrimo, kuriuose nustatomi pavojų, grėsmės ir priklausomybės nuo cheminių augalų apsaugos priemonių mažinimo tikslai; šie planai užtikrins reikiamą lankstumą pritaikyti priemones prie konkrečios padėties valstybėse narėse;

- suinteresuotųjų šalių dalyvavimo rengiant, įgyvendinant ir adaptuojant NVP;

- pesticidų platintojų ir profesionalių naudotojų mokymo ir informavimo sistemos sukūrimo siekiant užtikrinti, kad šie aiškiai suvoktų su pesticidų naudojimu susijusią grėsmę; geresnio visuomenės informavimo, rengiant informavimo kampanijas, platinant informaciją per mažmenininkus ir kitomis tinkamomis priemonėmis;

- reguliari paskleidimo įrangos techninė apžiūra, siekiant sumažinti kenksmingą pesticidų poveikį žmonių sveikatai (ypač operatoriaus sąlytį su pesticidais) ir aplinkai paskleidimo metu;

- uždraudimo purkšti iš lėktuvų (galbūt numatant nukrypti leidžiančią nuostatą), siekiant sumažinti didelio kenksmingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai pavojų, ypač susijusį su purškalų dreifu;

- specialių priemonių vandens aplinkai apsaugoti nuo taršos pesticidais;

- teritorijų, kuriose pesticidų naudojimas turi labai sumažintas arba draudžiama juos naudoti, atsižvelgiant į priemones, taikomas pagal kitus teisės aktus (tokius kaip Vandens pagrindų direktyva, Paukščių direktyva, Buveinių direktyva), nustatymo;

- pesticidų, jų pakuočių ir likučių tvarkymo bei saugojimo;

- visos Bendrijos integruotojo kenkėjų valdymo (IKV) standartų kūrimo ir IKV įgyvendinimui būtinų sąlygų nustatymo;

- pasiektos grėsmės mažinimo pažangos vertinimo taikant tinkamus suderintus rodiklius;

- informacijos mainų sistemos sukūrimo, siekiant nuolat kurti bei tobulinti tinkamas gaires, gerąją patirtį ir rekomendacijas.

- Teisinis pagrindas

EB Sutarties 175 straipsnio 1 dalis yra tinkamas teisinis pagrindas.

- Subsidiarumo principas

Taikomas subsidiarumo principas, nes pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytos (–ų) priežasties (–čių).

Šiuo metu kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios tam tikras priemones, visiškai arba iš dalies atitinkančias šios direktyvos pasiūlymų sritis; kitos dar nesiėmė tokių veiksmų. Todėl ūkininkams ir pesticidų pramonei sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, dėl kurių gali susidaryti nesąžininga konkurencija įvairių valstybių narių ūkio subjektų atžvilgiu. Be to, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis visoje Bendrijoje nėra vienodas, ir pesticidų naudojimo tendencijos yra skirtingos įvairiose valstybėse narėse.

Bendrijos veiksmais bus galima geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl šių priežasčių:

Tik Bendrijos veiksmais įmanoma ištaisyti dabartinę prieštaringą padėtį valstybėse narėse, įgyvendinant suderintus reikalavimus ir teikiant vienodo lygio žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugą, taip pat užbaigiant kurti paskleidimo įrangos vidaus rinką.

Pesticidų pateikimas į rinką jau yra suderintas Bendrijos teisės aktais. Todėl tai turėtų būti taikoma ir kitiems pesticidų strategijos aspektams. Šiuo metu valstybių narių nacionalinė politika yra ne vienodai griežta ir ambicinga ir yra plėtojama skirtingomis kryptimis.

Tik Bendrija gali nustatyti vienodus reikalavimus ir tikslus visoms valstybėms narėms. Kitaip ir toliau ekonominės veiklos vykdytojams bus keliami nevienodi reikalavimai. Šiame pasiūlyme numatomas nuolatinis keitimasis informacija tarp valstybių narių ir Komisijos leis kurti tinkamas gaires, geriausią patirtį ir rekomendacijas, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Papildoma informacija bus renkama pagal stebėsenos ir kontrolės programas, nustatytas kitomis direktyvomis bei reglamentais, susijusiais su šia temine strategija. Šito valstybės narės vienos pasiekti negali.

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (–ų) priežasties (–čių).

Direktyvos pasiūlymu sukuriama teisinė sistema kartu su esminiais reikalavimais ir tikslais. Valstybėms narėms paliekama nemaža pasirinkimo laisvė nustatant privalomųjų įgyvendinimo priemonių smulkmenas, pritaikant šias prie jų konkrečių geografinių, žemės ūkio ir klimato sąlygų. Komisija ketina įsteigti specialią ekspertų grupę, sudarytą iš valstybių narių ir visų kitų susijusių suinteresuotųjų šalių atstovų, kuri turės reguliariai vertinti valstybių narių ataskaitose teikiamą informaciją bei duomenis ir kurti tinkamas gaires ir rekomendacijas. Ši tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos ekspertų grupė (toliau – „ekspertų grupė“) vėliau bus oficialiai įsteigta Komisijos sprendimu. Prireikus Komisija, vadovaudamasi reguliavimo komiteto procedūra, priims Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto, įsteigto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu, siūlomus direktyvos priedų pakeitimus.

Atlikusi išsamią visų priemonių ekonominio, socialinio poveikių bei poveikio aplinkai (įskaitant administracinę naštą) analizę, Komisija nustatė, dėl kokių priemonių visos suinteresuotosios šalys patirtų mažiausiai išlaidų ir apskritai šios išlaidos būtų mažesnės už prognozuojamą įvertintą naudą.

- Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – pagrindų direktyva.

Kitokios priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (–ų) priežasties (–čių).

Labai griežtas taisykles nustatantis reglamentas arba direktyva nebūtų buvęs tinkamas pasirinkimas, nes kiekvienoje valstybėje narėje yra susiklosčiusi labai skirtinga situacija, pvz., skirtinga žemės ūkio sektoriaus struktūra, klimato ir geografinės sąlygos, taikomi nacionalinės teisės aktai ir programos. Kita vertus, paprastomis rekomendacijomis nebūtų galima veiksmingai pasiekti numatytų tikslų, nes jie nebūtų privalomi. Tais atvejais, kai tai atrodo įvykdoma (t. y. dėl tuščių pakuočių rinkimo), direktyvoje suinteresuotosioms šalims paliekama savireguliacijos galimybė.

4. Poveikis biudžetui

Siūloma sukurti vieną nuolatinę Komisijos pareigybę, kuri administruotų bei koordinuotų teminę strategiją ir organizuotų visus ekspertų grupės susitikimus dėl gairių kūrimo, tolesnių priemonių ir rodiklių apskaičiavimo bei ataskaitų apie juos teikimo. Tolesnės su šia direktyva susijusios veiklos išlaidos bus finansuojamos iš aplinkos finansinės priemonės lėšų (LIFE+ 2007–2013 m. laikotarpiui). Jokių papildomų lėšų neprašoma.

5. Papildoma informacija

- Modeliavimas, bandomasis etapas ir pereinamasis laikotarpis

Šiam pasiūlymui pereinamasis laikotarpis nenumatytas.

- Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlyme yra numatyta laikino galiojimo sąlyga.

- Europos ekonominė erdvė

Siūlomas aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti jai taikomas.

- Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1 straipsnyje nustatomas direktyvos tikslas.

2 straipsnyje nustatoma direktyvos taikymo sritis.

3 straipsnyje pateikiami apibrėžimai, kurie, manoma, yra būtini šioje direktyvoje.

4 straipsnyje pateikiamas reikalavimas, kad valstybės narės parengtų nacionalinius veiksmų planus (NVP), skirtus svarbos tvarka nustatyti žemės ūkio kultūras, veiklą ir sritis, kurioms gresia didžiausias pavojus ir dėl kurių reikia imtis priemonių, taip pat nustatyti tikslus ir jų įgyvendinimo grafiką. Kai kurių valstybių narių patirtis parodė, kad suderinti veiksmų planai yra geriausia priemonė numatytiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į labai įvairias valstybėse narėse susidariusias situacijas ir vadovaujantis subsidiarumo principu, NVP bus priimami nacionaliniu ir (arba) regiono lygiu. Visuomenei iš anksto suteikiamos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ar iš dalies keičiant NVP, vadovaujantis Direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas[3], dvasia. Tai yra svarbu, norint užtikrinti sėkmingą ir veiksmingą įgyvendinimą. Valstybės narės turės stengtis, kad šie planai derėtų su tuo, kas yra įtraukta į kitus susijusius planus ir galėtų turėti poveikį pesticidų naudojimui, pvz., į upių baseinų valdymo ir kaimo plėtros planus.

5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų pesticidų platintojų bei profesionalių naudotojų mokymo sistemas, siekdamos užtikrinti, jog šie labai aiškiai suprastų su pesticidų naudojimu susijusius pavojus. Dalyvavimas mokymuose (įrodymas yra baigimo pažymėjimas) nėra būtina sąlyga įsikuriant profesionaliems pesticidų naudotojams arba juos įdarbinant. Valstybės narės savo nuožiūra gali nustatyti įvairių procedūrų ir administracinių nuostatų detales, tačiau I priede bus konkrečiai nurodytos temos, kurias privaloma įtraukti į šias mokymo programas.

6 straipsniu valstybės narės raginamos užtikrinti, kad įmonėse, platinančiose toksiškus arba labai toksiškus pesticidus, būtų bent vienas darbuotojas, galintis suteikti pirkėjams informaciją apie juos ir kad su pesticidais dirbti galėtų tik visus būtinus reikalavimus atitinkantys profesionalūs naudotojai. Iš valstybių narių reikalaujama nustatyti, kad neprofesionaliems naudotojams būtų leidžiama parduoti tik specialų leidimą turinčius produktus, nes tokie naudotojai ne taip gerai nusimano apie susijusius pavojus ir riziką kaip profesionalūs naudotojai.

7 straipsniu valstybės narės įpareigojamos sudaryti sąlygas organizuoti informavimo programas ir skatinti šias programas, taip pat skatinti informacijos apie pesticidus ir galimas alternatyvias priemones skelbimą visuomenei, kad neprofesionalūs naudotojai būtų informuojami apie visus susijusius pavojus ir apsisaugojimo priemones.

8 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų naudojamos įrangos reguliarios techninės apžiūros ir priežiūros sistemą. Gerai prižiūrima ir tinkamai veikianti paskleidimo įranga yra ypač svarbi tam, kad, naudojant pesticidus, būtų galima užtikrinti aukštą žmonių (ypač įrangos operatorių) sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Siekiant užtikrinti vienodai griežtą techninę apžiūrą visoje Bendrijoje, naudojami bendrieji ir darnieji standartai, grindžiami II priede nustatytais esminiais reikalavimais. Organizacinius aspektus (pvz., valstybinės ar privačios tikrinimo sistemos, susijusių tikrinimo įstaigų kokybės kontrolė, patikrinimų dažnumas, finansavimo klausimai ir kt.). valstybės narės sprendžia savo nuožiūra ir praneša apie tai Komisijai.

9 straipsniu valstybės narės įpareigojamos uždrausti purškimą iš lėktuvų, tačiau numatomos nukrypti leidžiančios nuostatos. Purškimą iš lėktuvų reikia uždrausti todėl, kad yra didelė tikimybė, jog purškalų dreifas sukels neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Išimtis būtų galima padaryti tais atvejais, kai purškimas iš lėktuvų yra akivaizdžiai pranašesnis ir palankesnis aplinkai, palyginti su kitais purškimo metodais, arba kai neįmanoma panaudoti jokių veiksmingų alternatyvių priemonių. Išsamūs nukrypti leidžiančių nuostatų reikalavimai nustatomi valstybėse narėse ir jos apie tai praneša Komisijai.

10 straipsniu valstybės narės įpareigojamos iš ūkininkų ir kitų profesionalių pesticidų naudotojų reikalauti skirti ypač daug dėmesio vandens aplinkos apsaugai, tokiomis priemonėmis kaip apsauginės juostos ir gyvatvorės išilgai vandentakių ar kitos tinkamos dreifą stabdančios priemonės.

11 straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti teritorijas, kuriose bus leidžiama naudoti tik labai mažai pesticidų arba apskritai bus draudžiama juos naudoti, suderinusios tai su priemonėmis, taikomomis pagal kitus teisės aktus (tokius kaip Vandens pagrindų direktyva, Paukščių direktyva, Buveinių direktyva ir kt.). Tokios teritorijos taip pat turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiamoms grupėms, pvz., vaikams, reikia specialios apsaugos. Valstybės narės praneša apie savo taikomas priemones, kuriomis jos siekia kurti gaires ir nustatyti teritorijų atrankos kriterijus bei geriausią patirtį.

12 straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti priemones, skirtas iš „sutelktųjų taršos šaltinių“ išmetamiems pesticidams, ypač maišymo, talpų pripildymo ir valymo metu. Iš jų taip pat reikalaujama imtis priemonių, siekiant išvengti, kad neprofesionalūs naudotojai neatliktų pesticidų tvarkymo pavojingų operacijų. Informacijos mainai tarp valstybių narių apie jų nacionalines iniciatyvas ir pasiektą pažangą bus organizuojami ataskaitų teikimo principu; šiuose informacijos mainuose taip pat dalyvaus šioje srityje aktyviausios suinteresuotosios šalys.

13 straipsniu iš valstybių narių reikalaujama imtis priemonių, būtinų nustatyti integruotojo kenkėjų valdymo įgyvendinimo sąlygas. Bendri integruotojo kenkėjų valdymo (IKV) standartai turi būti sukurti ir pradėti taikyti nuo 2014 m. Be to, tam tikroms žemės ūkio kultūroms bus sukurti specialūs visos Bendrijos integruotojo kenkėjų valdymo (IKV) standartai, tačiau jie tebebus įgyvendinami savanoriškai. Valstybės narės praneša, kokias priemones taiko siekdamos nustatyti integruotojo kenkėjų valdymo įgyvendinimo sąlygas, siekdamos užtikrinti bendrų IKV standartų įgyvendinimą ir paskatinti pesticidų naudotojus įgyvendinti konkrečioms žemės ūkio kultūroms skirtus IKV standartus.

14 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės bus įpareigotos rinkti ir pranešti pesticidų pateikimo į rinką ir naudojimo statistinę informaciją; su šiuo įpareigojimu susijusios detalės siūlomos reglamente dėl augalų apsaugos produktų statistinės informacijos. Remiantis šia informacija bus apskaičiuojami atitinkami rizikos rodikliai, būtini pesticidų naudojimo keliamos bendrosios rizikos mažinimo pažangai stebėti. Šiuo metu suderinti rizikos rodikliai tebekuriami. Kai bendras rizikos rodiklių sąrašas bus baigtas, jį aptars ir tvirtins Komisija ir valstybės narės. Iki tol valstybės narės gali toliau naudoti savo esamus rodiklius. Siekdama įvertinti šios direktyvos ir kitų teminės strategijos priemonių poveikį bendros grėsmės mažinimui, Komisija rengia ataskaitas, kuriose nagrinėja valstybių narių pateikiamų rodiklių raidos tendencijas.

15 straipsniu Komisija yra įpareigojama, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, reguliariai Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie valstybių narių priimtas priemones šios pagrindų direktyvos tikslams pasiekti.

16–22 straipsniuose pateikiamos standartinės nuostatos dėl komitologijos, standartizavimo, baudų ir įsigaliojimo.

Priedai

Prieduose išsamiau pateikiamos įvairios priemonės, kurias valstybės narės turi priimti pagal šios direktyvos straipsnius. Priedai gali būti keičiami vadovaujantis 18 straipsniu, atsižvelgiant į keičiantis informacija ir vykstant ekspertų grupės diskusijoms nustatytus poreikius ir sukauptą patirtį.

I priede išvardijami elementai, kuriuos privaloma įtraukti į mokymo programas.

II priede nurodomi pagrindiniai naudojamos paskleidimo įrangos techninės apžiūros ir priežiūros reikalavimai.

2006/0132 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) kaip numatyta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą[7], 2 ir 7 straipsniuose, siekiant tausiojo pesticidų naudojimo reikia nustatyti bendrą teisinę sistemą.

(2) Šioje direktyvoje nustatytos priemonės turėtų papildyti ir netrukdyti įgyvendinti kituose susijusiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytas priemones, ypač Reglamentą (EB) Nr. [...] dėl augalų apsaugos produktų[8], 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[9]; 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB[10].

(3) Siekdamos pasilengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų naudotis nacionaliniais veiksmų planais, kuriuose būtų nustatomi grėsmių, įskaitant pavojus, ir priklausomybės nuo pesticidų naudojimo mažinimo uždaviniai ir skatinama naudoti ne chemines augalų apsaugos priemones. Nacionalinius veiksmų planus galima suderinti su įgyvendinimo planais, kurie vykdomi pagal kitus susijusius Bendrijos teisės aktus; juose taip pat galima sugrupuoti tikslus, kurių siekiama su pesticidais susijusiais Bendrijos teisės aktais.

(4) Šios direktyvos tikslų įgyvendinimui yra labai svarbus keitimasis informacija apie valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus tikslus ir pagal juos vykdomus veiksmus. Todėl reikėtų įpareigoti valstybes nares teikti reguliarias ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, ypač dėl jų nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo bei rezultatų ir įgytos patirties.

(5) Derėtų nustatyti, kad nacionaliniai veiksmų planai turi būti rengiami ir keičiami taikant 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus[11].

(6) Pageidautina, kad valstybės narės nustatytų platintojų, konsultantų ir profesionalių pesticidų naudotojų mokymo sistemas, siekdamos užtikrinti, kad visi esami ar būsimi pesticidų naudotojai aiškiai suvoktų grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai ir žinotų apie tinkamas priemones, kuriomis galima šią grėsmę kuo labiau sumažinti. Profesionalių naudotojų mokymai gali būti derinami su mokymais, organizuojamais pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[12].

(7) Atsižvelgiant į grėsmę, kuri gali kilti dėl pesticidų naudojimo, visuomenė turėtų būti geriau apie tai informuojama rengiant informavimo kampanijas, perduodant informaciją per mažmenininkus ir kitomis tinkamomis priemonėmis.

(8) Dėl pesticidų tvarkymo ir paskleidimo reikia nustatyti minimalius sveikatos ir saugos darbo vietoje reikalavimus, apimant dėl darbuotojų sąlyčio su tokiais produktais kylančią grėsmę bei bendras ir specialias prevencines tokios grėsmės mažinimo priemones, tokioms priemonėms taikoma 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe [13] ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe [14].

(9) Kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančioje Direktyvą 95/16/EB (naujoje redakcijoje)[15] bus nustatytos pesticidų paskleidimo įrangos pateikimo į rinką taisyklės, užtikrinančios aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, derėtų, siekiant toliau mažinti su šios įrangos naudojimu susijusį neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatyti reguliarios jau naudojamos pesticidų naudojimo įrangos techninės apžiūros sistemą.

(10) Pesticidų purškimas iš lėktuvų gali turėti didelį kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač dėl purškalų dreifo. Todėl purškimą iš lėktuvų reikėtų apskritai uždrausti, numatant padaryti išimtis tais atvejais, kai jis yra akivaizdžiai pranašesnis ir palankesnis aplinkai už kitus purškimo metodus arba kai nėra jokių veiksmingų alternatyvių būdų.

(11) Vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui. Todėl būtina skirti ypač daug dėmesio tam, kad būtų išvengta paviršinio vandens ir gruntinio vandens taršos, imantis atitinkamų priemonių, pvz., sukurti apsaugines juostas arba pasodinti gyvatvores išilgai paviršinio vandens telkinių, siekiant, kad purškalų dreifas ant vandens telkinių būtų kuo mažesnis. Apsaugos zonų matmenys turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į dirvos savybes, klimatą, vandenvagės dydį ir atitinkamos vietovės žemės ūkio charakteristikas. Pesticidų naudojimas vietovėse, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo arba eina transporto maršrutai, pvz., geležinkelio linijos, arba šalia jų, taip pat ant sandarių arba itin laidžių paviršių, gali kelti didesnę vandens aplinkos užteršimo grėsmę. Todėl pesticidų naudojimą tokiose vietose reikėtų kiek įmanoma mažinti arba, jei įmanoma, iš viso jų nenaudoti.

(12) Pesticidų naudojimas gali kelti ypač didelį pavojų labai ekologiškai pažeidžiamoms teritorijoms pvz., „Natura 2000“ teritorijoms, saugomoms pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos[16] ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[17]. Kitose vietose, tokiose kaip vaikų žaidimų aikštelės, gyventojų arba atskirų pažeidžiamų gyventojų grupių sąlytis su pesticidais kelia didelę grėsmę. Todėl pesticidų naudojimą tokiose vietose reikėtų kiek įmanoma mažinti arba, kai įmanoma, iš viso jų nenaudoti.

(13) Dėl pesticidų tvarkymo, įskaitant cheminių medžiagų skiedimą ir maišymą bei panaudotos paskleidimo įrangos valymą, taip pat dėl rezervuaruose esančio perviršio išsiliejimo, tuščių pakuočių ir pasenusių pesticidų susidaro ypač didelė nepageidaujamo sąlyčio su žmonėmis ir aplinka grėsmė. Todėl derėtų nustatyti konkrečias tokią veiklą reglamentuojančias priemones, kurios papildytų 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų[18] 4 ir 8 straipsniuose ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų[19] 2 ir 5 straipsniuose nustatytas priemones. Minėtos konkrečios priemonės taip pat turėtų būti taikomos neprofesionaliems naudotojams, nes dėl nepakankamų šios naudotojų grupės žinių yra labai tikėtina, kad jie gali netinkamai elgtis su pesticidais.

(14) Jei visi ūkininkai taikytų bendruosius integruotojo kenkėjų valdymo standartus, būtų kryptingiau naudojamos visos turimos kenkėjų valdymo priemonės, tarp jų ir pesticidai. Todėl būtų prisidedama prie tolesnio žmonių sveikatai ir aplinkai gresiančių pavojų mažinimo. Valstybės narės turėtų skatinti ūkininkauti naudojant mažai pesticidų, ypač taikant integruotąjį kenkėjų valdymą, ir sukurti sąlygas, būtinas integruotojo kenkėjų valdymo metodams įgyvendinti. Be to, valstybės narės turėtų skatinti naudoti konkrečioms žemės ūkio kultūroms taikomus integruotojo kenkėjų valdymo standartus.

(15) Būtina vertinti pesticidų naudojimo keliamų pavojų ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai mažinimo pažangą. Tinkamos tokio vertinimo priemonės yra suderinti rizikos rodikliai, kurie bus nustatyti Bendrijos lygiu. Valstybės narės turėtų naudotis šiais rodikliais valdydamos riziką nacionaliniu lygiu ir teikdamos ataskaitas, o Komisija turėtų apskaičiuoti rodiklius, kad įvertintų visos Bendrijos pažangą. Kol bus nustatyti bendrieji rodikliai, valstybės narės turėtų turėti teisę taikyti esamus nacionalinius rodiklius.

(16) Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimą. Nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(17) Šios direktyvos tikslų, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimų su pesticidų naudojimu susijusių pavojų, pačios valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti ir juos būtų geriau įgyvendinti Bendrijos lygiu, Bendrija dėl veiksmų masto ir poveikio gali nustatyti priemones remdamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Remiantis minėtame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

(18) Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypač, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje nustatyto tvaraus vystymosi principu, siekiama į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą.

(19) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[20],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnisDalykas

Šioje direktyvoje nustatomi tausiojo pesticidų naudojimo pagrindai – kaip mažinti dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu užtikrinant būtiną pasėlių apsaugą.

2 straipsnisTaikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma tiems pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai pagal Reglamento (EB) Nr. [...] dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką apibrėžtį.

2. Šios direktyvos nuostatos yra taikomos nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų.

3 straipsnisApibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios apibrėžtys:

a) „naudojimas“ – visos su pesticidu atliekamos operacijos, tokios kaip saugojimas, tvarkymas, skiedimas, maišymas ir paskleidimas

b) „profesionalus naudotojas“ – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis pesticidus savo profesinės veiklos srityje, įskaitant operatorius, technikus, darbdavius, savarankiškai dirbančius asmenis, užsiimančius ūkininkavimu arba ne ūkininkavimo veikla

c) „platintojas“ – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis pesticidus į rinką; platintojais gali būti didmenininkai, mažmenininkai, prekiautojai, tiekėjai

d) „konsultantas“ – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, konsultuojantis dėl pesticidų naudojimo, įskaitant privačius savarankiškai dirbančius konsultavimo paslaugų teikėjus, prekybos agentus, maisto produktų gamintojus ar mažmenininkus

e) „pesticidų paskleidimo įranga“ – bet koks aparatas, specialiai sukurtas pesticidams ar pesticidų turintiems produktams paskleisti

f) „pesticidų paskleidimo įrangos priedai“ – bet kokios detalės, montuojamos ant pesticidų paskleidimo įrangos ir būtinos jų kokybiškam veikimui, tokios kaip purkštukai, manometrai, filtrai, koštuvai ar rezervuarų valymo prietaisai

g) „purškimas iš lėktuvų“ – visi pesticidų paskleidimo būdai pasitelkiant lėktuvus ar sraigtasparnius

h) „integruotasis kenkėjų valdymas“ – Reglamente (EB) Nr. [...] apibrėžtas integruotasis kenkėjų valdymas

i) „rizikos rodiklis“ – parametras, kuris gali būti naudojamas vertinant pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

4 straipsnisNacionaliniai veiksmų planai dėl pesticidų keliamos grėsmės ir priklausomybės nuo jų mažinimo

1. Valstybės narės priima nacionalinius veiksmų planus, kuriuose nustato pesticidų keliamos grėsmės, įskaitant pavojus, ir priklausomybės nuo pesticidų mažinimo tikslus, priemones ir grafikus.

Rengdamos ir persvarstydamos nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės deramai atsižvelgia į numatomų priemonių socialinį ir ekonominį poveikį bei į poveikį aplinkai.

2. Per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėmis pateikia savo nacionalinius veiksmų planus.

Nacionaliniai veiksmų planai persvarstomi bent kartą per penkerius metus ir apie bet kokius jų pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai.

3. Prireikus Komisija supažindina trečiąsias šalis su jai pagal 2 dalį pateikta informacija.

4. Rengiant ir keičiant nacionalinius veiksmų planus taikomos Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo.

II skyriusMokymo ir informavimo programos; pesticidų pardavimas

5 straipsnisMokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas.

Mokymo programos sudaromos taip, kad besimokantieji įgytų pakankamai žinių apie I priede nurodytus dalykus.

2. Per dvejus metus nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos valstybės narės sukuria pažymėjimų išdavimo sistemas, kurie būtų įrodymas, kad asmuo baigė visą mokymo programą, apimančią bent I priede išvardytus dalykus.

3. Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali iš dalies keisti I priedą suderindama jį su mokslo ir technikos pažanga.

6 straipsnis Pesticidų pardavimo reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad bent vienas įmonių, parduodančių toksiškus arba labai toksiškus pesticidus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB[21] klasifikaciją, darbuotojas turėtų 5 straipsnio 2 dalyje minimą pažymėjimą ir būtų prekybos vietoje bei galėtų suteikti pirkėjams informacijos apie pesticidų naudojimą.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad pesticidai, kurių neleidžiama parduoti neprofesionaliems naudotojams, būtų parduodami tik profesionaliems naudotojams, turintiems 5 straipsnio 2 dalyje minimą pažymėjimą.

3. Valstybės narės reikalauja, kad platintojai, pateikiantys į rinką pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų jiems bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą grėsmę, ypač apie pavojus, sąlytį, tinkamą laikymą, tvarkymą, paskleidimą ir šalinimą.

1 ir 2 dalyse numatytos priemonės sukuriamos per ketverius metus nuo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

7 straipsnisInformavimo programos

Valstybės narės remia informavimo programas ir informacijos apie pesticidus bei galimas alternatyvias medžiagas skelbimą visuomenei (ypač dėl pesticidų poveikio sveikatai bei aplinkai ir dėl alternatyvių ne cheminių priemonių) ir sudaro palankias sąlygas tokiai veiklai.

III skyriusPesticidų paskleidimo įranga

8 straipsnisNaudojamos įrangos techninė apžiūra

1. Valstybės narės užtikrina, kad profesionalių naudotojų naudojama pesticidų paskleidimo įranga ir jos priedai būtų reguliariai techniškai apžiūrimi.

Todėl jos sukuria techninės apžiūros pažymėjimų sistemą, kad būtų galima patikrinti, ar pereita techninė apžiūra.

2. Techniškai apžiūrint pesticidų paskleidimo įrangą ir jos priedus patikrinama, ar jie atitinka II priede išvardytus esminius sveikatos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Laikoma, kad pesticidų paskleidimo įranga, atitinkanti pagal 17 straipsnio 1 dalį sukurtus darniuosius standartus, atitinka ir esminius sveikatos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, kuriuos apima toks darnusis standartas.

3. Per penkerius metus nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad visa profesionaliam naudojimui skirta pesticidų paskleidimo įranga ir jos priedai būtų bent vieną kartą patikrinti ir kad profesionaliai būtų naudojami tik reikalavimus atitinkantys įranga ir priedai.

4. Valstybės narės paskiria už techninę apžiūrą atsakingas įstaigas ir praneša apie jas Komisijai.

5. Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali iš dalies keisti II priedą suderindama jį su mokslo ir technikos pažanga.

IV skyriusKonkretūs metodai ir naudojimo būdai

9 straipsnisPurškimas iš lėktuvų

1. Valstybės narės uždraudžia purškimą iš lėktuvų, jei netaikytinos 2–6 dalys.

2. Valstybės narės nustato ir viešai paskelbia, kokie pasėliai ir kokios vietovės, nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos, gali būti purškiami iš lėktuvų ir kokie reikalavimai tokiu atveju taikomi.

3. Valstybės narės paskiria tokias išimtis galinčias suteikti įstaigas ir apie tai informuoja Komisiją.

4. Išimtys daromos tik jei išpildomos tokios sąlygos:

3. nėra jokių veiksmingų alternatyvių priemonių, arba šis purškimo būdas yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio sveikatai ir aplinkai, palyginti su pesticidų paskleidimu nuo žemės paviršiaus

4. naudojami tik tie pesticidai, kuriuos specialiai leidžiama purkšti iš lėktuvų

5. iš lėktuvo purškiantis operatorius turi 5 straipsnio 2 dalyje minimą pažymėjimą.

Suteikiant leidimą purkšti nurodomos konkrečios gyventojų ir pašalinių stebėtojų perspėjimo bei purškimo vietovės aplinkos apsaugos priemonės.

5. Profesionalus naudotojas, norintis purkšti pesticidus iš lėktuvo, turi kompetentingai įstaigai pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinamos 4 dalyje nurodytos sąlygos.

6. Kompetentingos įstaigos registruoja suteiktas išimtis.

10 straipsnisSpecialios vandens aplinkos apsaugos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant pesticidus arti vandens telkinių, pirmenybė teikiama:

(a) vandens aplinkai nepavojingiems produktams

(b) efektyviausiems paskleidimo metodams, įskaitant mažu purškalų dreifu pasižyminčios paskleidimo įrangos naudojimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos prie vandenvagių esančių laukų apsaugos zonos, kuriose negalima paskleisti ar laikyti pesticidų, ypač siekiant apsaugoti zonas, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalyje.

Apsaugos zonų matmenys turėtų būti nustatomi priklausomai nuo užteršimo grėsmės ir nuo atitinkamos vietovės žemės ūkio charakteristikų.

3. Valstybės narės užtikrina, kad imamasi tinkamų priemonių siekiant sumažinti pesticidų dreifą ant šalia vandenvagių augančių aukštųjų žemės ūkio kultūrų, pavyzdžiui, sodų, vynuogynų, apynių.

4. Valstybės narės užtikrina, kad pesticidų paskleidimas būtų kuo labiau sumažintas arba tam tikrais atvejais jie visai nebūtų naudojami ant arba šalia kelių, geležinkelio linijų, labai pralaidžių paviršių arba kitos infrastruktūros šalia paviršinio ar gruntinio vandens telkinių, arba ant nepralaidžių paviršių, kai yra didelis nuotėkio į vandens telkinius ar nuotekų sistemas pavojus.

11 straipsnisPesticidų naudojimo pažeidžiamose teritorijose mažinimas

Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į būtinus higienos ir visuomenės saugos reikalavimus, užtikrina, kad būtų priimamos tokios priemonės:

(a) pesticidų naudojimas uždraudžiamas arba apribojamas iki būtiniausio minimumo vietovėse, kur lankosi gyventojai arba pažeidžiamos gyventojų grupės, visų pirma, parkuose, viešuosiuose soduose, sporto ir mokyklų aikštynuose, žaidimų aikštelėse;

(b) pesticidų naudojimas uždraudžiamas arba apribojamas specialiose apsaugos teritorijose ar kitose teritorijose, kuriose būtina nustatyti apsaugos priemones, kaip numatyta Direktyvos 79/409/EB 3 ir 4 straipsniuose ir Direktyvos 92/43/EEB 6, 10 ir 12 straipsniuose.

B punkte minimas draudimas arba ribojimas gali būti paremti atitinkamais rizikos vertinimais.

12 straipsnisPesticidų, jų pakuočių ir likučių tvarkymas bei saugojimas

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad toliau išvardytos operacijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir saugai bei aplinkai:

(a) pesticidų laikymas, tvarkymas, skiedimas ir maišymas prieš paskleidimą

(b) pakuočių ir pesticidų likučių tvarkymas

(c) po pesticidų paskleidimo likusių jų tirpalų tvarkymas

6. skleidimui naudotos įrangos valymas.

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad neprofesionaliems naudotojams netektų atlikti pavojingų su pesticidų tvarkymu susijusių operacijų.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pesticidų laikymo zonos suprojektuojamos taip, jog būtų išvengta bet kokio nepageidaujamo jų ištekėjimo ar išbyrėjimo.

13 straipsnisIntegruotasis kenkėjų valdymas

1. Valstybės narės visomis reikiamomis priemonėmis skatina ūkininkauti naudojant mažai pesticidų, įskaitant integruotojo kenkėjų valdymo taikymą, ir užtikrina kad profesionalūs pesticidų naudotojai pradėtų ekologiškiau naudoti visas turimas žemės ūkio kultūrų apsaugos priemones, kai įmanoma, pirmenybę teikdami nepavojingoms alternatyvioms priemonėms, kitais atvejais – produktams, kurių poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra mažiausias iš visų produktų, kuriais sprendžiama tų pačių kenkėjų problema.

2. Valstybės narės sukuria visas būtinas sąlygas integruotajam kenkėjų valdymui įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą.

3. Valstybės narės ypač užtikrina, kad ūkininkai galėtų naudotis integruotojo kenkėjų valdymo ir sprendimų priėmimo sistemomis ir priemonėmis, taip pat kad jiems būtų prieinamas 5 straipsnyje minimas mokymas bei kad jiems būtų teikiamos konsultacijos apie integruotąjį kenkėjų valdymą.

4. Iki 2013 m. birželio 30 d. valstybės narės atsiskaito Komisijai apie 2 ir 3 dalies nuostatų įgyvendinimą, ypač, ar sudarytos būtinos sąlygos integruotajam kenkėjų valdymui įgyvendinti.

5. Valstybės narės užtikrina, kad vėliausiai 2014 m. sausio 1 d. visi profesionalūs pesticidų naudotojai įgyvendintų bendruosius integruotojo kenkėjų valdymo standartus.

6. Valstybės narės sukuria visas būtinas paskatas ūkininkams, skatindamos juos įgyvendinti konkrečioms žemės ūkio kultūroms nustatytus integruotojo kenkėjų valdymo standartus.

7. 5 dalyje minimi bendrieji integruotojo kenkėjų valdymo standartai sukuriami laikantis Reglamento (EB) Nr. [...] 52 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

8. 6 dalyje minimi konkrečioms žemės ūkio kultūroms nustatyti integruotojo kenkėjų valdymo standartai gali būti sukurti laikantis Direktyvos 98/34/EB 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

V skyriusRodikliai, ataskaitų teikimas, informacijos mainai

14 straipsnisRodikliai

1. Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, sukuria suderintus rizikos rodiklius. Kol tie rodikliai bus patvirtinti, valstybės narės gali toliau taikyti esamus nacionalinius rodiklius arba pradėti taikyti kitus tinkamus rodiklius.

2. Valstybės narės naudoja statistinius duomenis, surinktus kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. [ESTAT...], tokiems tikslams:

a) bendriesiems ir suderintiems nacionaliniams rizikos rodikliams apskaičiuoti

b) atskirų veikliųjų medžiagų naudojimo tendencijoms, ypač tų medžiagų, kurių naudojimo apribojimai yra nustatyti Bendrijos lygiu remiantis Reglamento (EB) Nr. [...] nuostatomis, nustatyti

c) prioritetinėms veikliosioms medžiagoms, prioritetinėms žemės ūkio kultūroms arba aplinkos netausojantiems metodams, kuriems reikia skirti ypač daug dėmesio, arba gerajai patirčiai, kuri gali būti pateikiama kaip pavyzdys siekiant šios direktyvos tikslų (mažinti augalų apsaugos produktų keliamus pavojus, riziką ir priklausomybę nuo jų naudojimo) nustatyti.

3. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia pagal 2 dalį atliktų vertinimų rezultatus.

4. Komisija naudoja statistinius duomenis, surinktus kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. [ESTAT...], ir 3 dalyje minimą informaciją Bendrijos rizikos rodikliams apskaičiuoti, kad galėtų numatyti dėl pesticidų naudojimo kylančios grėsmės tendencijas.

Komisija taip pat naudojasi šiais duomenimis ir informacija kad nustatytų pažangą, padarytą įgyvendinant kitų Bendrijos politikos sričių tikslus, kuriais siekiama sumažinti pesticidų poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

5. 2 dalies a punkte ir 3 dalyje minimi rizikos rodikliai apskaičiuojami remiantis duomenimis apie pavojus ir sąlytį, įrašais apie pesticidų naudojimą, duomenimis apie pesticidų savybes, oro sąlygas ir informacija apie dirvožemį.

15 straipsnisAtaskaitų teikimas

Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie įgyvendinant šią direktyvą pasiektą pažangą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų.

VI skyriusBaigiamosios nuostatos

16 straipsnisNuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, reikalingų jų vykdymui užtikrinti. Nustatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos; apie vėlesnius šių nuostatų pakeitimus pranešama nedelsiant.

17 straipsnisStandartizavimas

1. Šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje minimi standartai nustatomi Direktyvos 98/34/EB 6 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Prašymas sukurti šiuos standartus gali būti pateikiamas pasikonsultavus su 18 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu.

2. Informaciją apie standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

3. Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad standartas nevisiškai atitinka esminius jo taikymo srities reikalavimus, ta valstybė narė arba Komisija paprašo Direktyva 98/34/EB įsteigto komiteto išnagrinėti šį klausimą ir pateikia savo argumentus. Komitetas nedelsdamas pateikia savo nuomonę.

Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija nusprendžia, ar Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, neskelbti, skelbti iš dalies, palikti, palikti iš dalies ar panaikinti nuorodas į tokį darnųjį standartą.

18 straipsnisKomitetai

1. Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002[22] 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

19 straipsnisIšlaidos

Siekdama remti suderintos politikos ir suderintų sistemų kūrimą tausiojo pesticidų naudojimo srityje, Komisija gali finansuoti:

a) suderintos sistemos kūrimą, įskaitant atitinkamą duomenų bazę, kurioje bus renkama ir kaupiama visa su pesticidų rizikos rodikliais susijusi informacija, ir šios informacijos skelbimą kompetentingoms institucijoms, kitoms suinteresuotosioms šalimis bei visuomenei

b) atliekamus tyrimus, būtinus teisės aktams rengti ir tobulinti, įskaitant šios direktyvos priedų derinimą su technikos pažanga

c) gairių bei geriausios patirties kūrimą siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą.

20 straipsnisPerkėlimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip [įsigaliojimo data + 2 metai] įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės pačios nustato tokios nuorodos pateikimo būdą.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

21 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja […] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS Mokymo programos

Mokymo programos sudaromos taip, kad besimokantieji įgytų pakankamai žinių apie tokius dalykus:

1. visus susijusius teisės aktus dėl pesticidų ir jų naudojimo

2. su pesticidais siejamus pavojus bei riziką ir jų nustatymą bei kontrolę, visų pirma:

a) žmonėms (operatoriams, gyventojams, pašaliniams stebėtojams, į pesticidais apdorotas zonas patenkantiems žmonėms, taip pat produktus, apdorotus pesticidais, tvarkantiems ar valgantiems žmonėms) gresiančius pavojus ir kaip juos padidina tokie veiksniai, kaip, pvz., rūkymas

b) apsinuodijimo pesticidais simptomus ir pirmosios pagalbos priemones

c) pavojus atsitiktinai paveiktiems augalams, naudingiems vabzdžiams, augalijai bei gyvūnijai, biologinei įvairovei ir aplinkai apskritai

3. bendrų žinių apie integruotojo kenkėjų valdymo strategijas bei metodus, integruoto žemės ūkio kultūrų valdymo strategijas bei metodus ir ekologinio ūkininkavimo principus; informaciją apie bendrus ir konkrečioms žemės ūkio kultūroms nustatytus integruotojo kenkėjų valdymo standartus

4. palyginamojo vertinimo inicijavimą naudotojų lygiu, siekiant padėti profesionaliems naudotojams pasirinkti pačius tinkamiausius variantus iš visų leidžiamų naudoti produktų, skirtų konkrečiai kenkėjų problemai konkrečioje situacijoje

5. priemones kuo labiau sumažinti grėsmę žmonėms, netikslinėms rūšims ir aplinkai: saugaus darbo metodus, susijusius su pesticidų laikymu, tvarkymu ir maišymu, panaudotų pakuočių, kitų užterštų medžiagų bei pesticidų (koncentrato ir praskiestų) pertekliaus, įskaitant tirpalus rezervuaruose, šalinimu; rekomendacijas, kaip kontroliuoti operatoriaus sąlytį su pesticidais (asmens apsaugos priemonės)

6. paskleidimo įrangos paruošimo darbui procedūras, įskaitant įrangos kalibravimą, ir jos naudojimo procedūras, keliančias minimalų pavojų naudotojams, kitiems žmonėms, atsitiktinai paveiktoms gyvūnų bei augalų rūšims, biologinei įvairovei ir aplinkai

7. paskleidimo įrangos naudojimą bei techninę priežiūrą ir specialius purškimo metodus (pvz., purškimą mažais kiekiais, purkštukus, nuo kurių purškalų dreifas yra mažesnis), taip pat techninės naudojamų purkštuvų apžiūros tikslus ir purškimo kokybės gerinimo būdus

8. skubius veiksmus žmonių sveikatai bei aplinkai apsaugoti netyčinio nuotėkio ir užteršimo atvejais

9. sveikatos stebėseną ir galimybes informuoti apie bet kokius nelaimingus atsitikimus ar nerimą keliančius atvejus

10. pesticidų naudojimo apskaitos vedimą, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

II PRIEDASSu pesticidų paskleidimo įrangos technine apžiūra susiję sveikatos, saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimai

Pesticidų paskleidimo įrangos techninė apžiūra apima visus aspektus, svarbius siekiant aukšto saugos ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygio ir visiško paskleidimo operacijos veiksmingumo, užtikrinant tokių prietaisų ir funkcijų tinkamą veikimą:

(1) elektros srovės perdavimo dalių

Galios perdavimo velenų apsauga ir galios įėjimo jungties apsauga turi būti sumontuota ir geros būklės, o apsauginės priemonės ir bet kokios judančios ar besisukančios galios perdavimo dalių veikimas neturi būti trukdomas, kad būtų užtikrinta operatoriaus sauga.

(2) Siurblys

Siurblio galingumas turi būti pritaikytas prie įrangos poreikio ir siurblys turi tinkamai veikti, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas pesticidų skleidimo tempas. Iš siurblio turi nebūti jokio nuotėkio.

7. Maišymas

Maišymo įtaisais turi būti užtikrinama tinkama recirkuliacija, kad rezervuare esančio viso purškimo tirpalo skysčio koncentracija būtų vienoda.

8. Purškimo skysčio rezervuaras

Purškimo rezervuarai, įskaitant rezervuaro turinio indikatorių, pripildymo įtaisai, koštuvai bei filtrai, ištuštinimo ir maišymo įtaisai turi veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta netyčinio nuotėkio ir operatoriaus sąlyčio su pesticidais tikimybė, vienodai pasiskirstytų koncentracija ir liktų kuo mažiau likučių.

9. Matavimo, kontrolės ir reguliavimo sistemos

Visi matavimo, įjungimo ir išjungimo, slėgio ir (arba) srovės reguliavimo prietaisai turi veikti patikimai ir neturi būti jokio nuotėkio. Įrangos veikimo metu turi būti lengva patikrinti slėgį ir slėgio reguliavimo prietaisų veikimą. Slėgio reguliavimo prietaisais turi būti palaikomas nuolatinis darbinis slėgis ir nuolatinis siurblio sukimasis, siekiant užtikrinti, kad nuolat būtų paskleidžiamas toks pats pesticidų kiekis.

10. Vamzdžiai ir žarnos

Žarnos ir vamzdžiai turi būti tinkamos būklės, kad įvykus gedimui būtų išvengta skysčio srauto pertrūkių ar atsitiktinio nuotėkio. Naudojant įrangą pačiu didžiausiu slėgiu, iš vamzdžių ar žarnų neturi būti jokio nuotėkio.

11. Filtrai

Siekiant išvengti nevienalyčio ar netolygaus purškimo, įrengiami filtrai turi būti geros būklės, o tinklelio akučių dydis turi būti suderintas su ant purkštuvo tvirtinamų purkštukų dydžiu. Turi teisingai veikti indikacinė sistema, pranešanti apie filtro užsikimšimą.

12. Purkštukų sija (naudojama įrangoje, purškiančioje pesticidus horizontaliai įtaisyta sija, esančia šalia pasėlių ar kitų apipurškiamų objektų)

Purkštukų sija turi būti geros būklės ir būti stabiliai įtvirtinta visomis kryptimis. Turi patikimai veikti fiksavimo ir reguliavimo sistemos ir nenumatytų judesių slopinimo bei nuolydžio kompensaciniai prietaisai.

13. Purkštukai

Purkštukai turi tinkamai veikti, kad nustojus purkšti būtų galima kontroliuoti lašėjimą. Siekiant užtikrinti purškimo tolygumą, kiekvieno atskiro purkštuko purškimo srovė neturi skirtis nuo gamintojo pateiktose duomenų lentelėse nurodyto purškimo srauto daugiau kaip 5%.

14. Paskirstymas

Purškiamo tirpalo paskirstymas į šonus ir vertikaliai (jei purškiamos aukštosios žemės ūkio kultūros) turi būti lygus paskirstymui važiavimo kryptimi. Turi būti užtikrinta, kad tikslinėje teritorijoje išpurškiamas reikiamas tirpalo kiekis ir jis tinkamai paskirstomas.

15. Ventiliatorius (įrangoje, kurioje pesticidai purškiami ir oro srautu)

Ventiliatorius turi būti geros būklės ir užtikrinti stabilų ir patikimą oro srautą.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Šis dokumentas yra aiškinamąjį memorandumą papildantis priedas. Todėl pildant šią finansinę pažymą, reikėtų stengtis nekartoti aiškinamajame memorandume pateiktos informacijos, tačiau būtina išlaikyti jos aiškumą. Prieš pildant šią formą, prašom perskaityti konkrečias rekomendacijas, kuriose pateikiama patarimų ir paaiškinimų.

16. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, pasiūlymas

17. VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (–os) politikos sritis (–ys) ir susijusi (–ios) veiklos rūšis (–ys):

Aplinka (biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis kodas 0703: Bendrijos aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas).

18. BIUDŽETO EILUTĖS

19. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios B..A eilutės)) su pavadinimais:

Aplinkai skirta finansinė priemonė (LIFE+ 2007–2013 m. laikotarpiui).

20. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2007–2013 m. laikotarpiu reikiami asignavimai bus skiriami iš LIFE+ programai numatytų lėšų, papildomai jokia suma neprašoma.

21. Biudžeto ypatybės ( jei reikia, įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

07 03 07 | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. [2] |

22. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

23. Finansiniai ištekliai

24. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA )ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 ir vėlesni m. | Iš viso |

Veiklos išlaidos[23] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | A | 0.227 | 0.161 | 0.161 | 0.134 | 0.134 | 0.107 | 0.924 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | B | 0.151 | 0.153 | 0.170 | 0.143 | 0.129 | 0.109 | 0.855 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[24] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | C | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | A+c | 0.227 | 0.161 | 0.161 | 0.134 | 0.134 | 0.107 | 0.924 |

Mokėjimų asignavimai | B+c | 0.151 | 0.153 | 0.170 | 0.143 | 0.129 | 0.109 | 0.855 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[25] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | D | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.648 |

Administracinės išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | E | 0.000 | 0.111 | 0.031 | 0.111 | 0.031 | 0.111 | 0.395 |

Bendra orientacinė intervencijos finansinių išlaidų suma

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.335 | 0.380 | 0.300 | 0.353 | 0.273 | 0.326 | 1.967 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.259 | 0.372 | 0.309 | 0.362 | 0.268 | 0.328 | 1.898 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 ir vėlesni m. | Iš viso |

…………………… | f | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 0.335 | 0.380 | 0.300 | 0.353 | 0.273 | 0.326 | 1.967 |

25. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[26] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

26. Finansinis poveikis pajamoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

NB: Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikantpriemonę [2007] | Padėtis pritaikius priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 1A*/AD | 1A*/AD | 1A*/AD | 1A*/AD | 1A*/AD | 1A*/AD |

27. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

28. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai.

Geresnė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo neigiamo pesticidų poveikio (žr. aiškinamojo memorandumo skirsnį „Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai“). Siekiant šio tikslo, būtina skirti išteklius:

- suderintos sistemos kūrimui, įskaitant atitinkamą duomenų bazę, kurioje bus renkama ir kaupiama visa su pesticidų keliamų pavojų rodikliais susijusi informacija, ir šios informacijos skelbimą kompetentingoms institucijoms, kitoms suinteresuotosioms šalimis bei visuomenei;

- tyrimams, būtiniems teisės aktams rengti ir tobulinti, įskaitant šios direktyvos priedų derinimą su technikos pažanga, atlikti;

- gairių bei geriausios patirties kūrimui, kuriais siekiama palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą.

Laikomasi visų Tarybos reglamente Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento nustatytų principų.

29. Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Bendrijai nedalyvaujant dar labiau padidėtų valstybių narių padėties skirtumai (taip pat žr. aiškinamojo memorandumo 3 skirsnį).

Veiklos išlaidas numatyta skirti iš LIFE+ biudžeto dalies, kuri administruojama centralizuotai ir tiesiogiai.

30. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu

Mažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei apskritai pasiekti tausiojo pesticidų naudojimo, sumažinti pesticidų keliamą pavojų bei jų naudojimo apimtis, tačiau, kiek būtina, apsaugoti pasėlius. Ypač siekiama tokių konkrečių tikslų:

i) sumažinti dėl pesticidų naudojimo kylančią grėsmę sveikatai ir aplinkai;

ii) sustiprinti pesticidų naudojimo ir platinimo kontrolę;

iii) sumažinti kenksmingų veikliųjų medžiagų kiekius, įskaitant pavojingiausių medžiagų pakeitimą saugesnėmis, tarp jų ir ne cheminėmis, alternatyviomis medžiagomis;

iv) skatinti ūkininkauti naudojant mažai pesticidų arba visai jų nenaudoti, visų pirma gerinant vartotojų informavimą, skatinant taikyti gerąją praktiką ir apsvarstant finansinių priemonių taikymo galimybę;

v) nustatyti skaidrią atsiskaitymo apie įgyvendinant strategijos tikslus pasiektą pažangą ir šios pažangos stebėsenos sistemą, įskaitant tinkamų rodiklių sukūrimą.

Suderintus rodiklius dar reikia parengti, jie bus nustatyti vėliau. Po to jie bus naudojami stebint įgyvendinimą ir poveikį.

31. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą[28] (-us), kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

X Centralizuotas valdymas

X Vykdomas tiesiogiai Komisijos

ٱ Netiesioginis, deleguojama:

ٱ vykdomosioms agentūroms

ٱ Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

ٱ nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

ٱ kartu su valstybėmis narėmis

ٱ kartu su trečiosiomis šalimis

ٱ bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

32. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

33. Stebėsenos sistema

Valstybės narės turės pranešti apie visus veiksmus ir priemones, kurių jos imasi įgyvendindamos direktyvą, o priėmusios reikiamus teisės aktus, praneša apie faktinį pesticidų naudojimą.

Sutartyse, kurias Komisija pasirašo siekdama įgyvendinti direktyvą, numatoma, kad Komisija (arba jos įgaliotas atstovas) atlieka priežiūrą bei finansinę kontrolę, o Audito Rūmai atlieka auditą, jei prireikia, vietoje.

34. Vertinimas

35. Ex-ante vertinimas.

Žr. poveikio vertinimą, kuris prie šio pasiūlymo pridedamas kaip Komisijos tarnybų darbo dokumentas. Visų siūlomų priemonių poveikis buvo įvertintas ekonominiu, socialiniu, sveikatos ir aplinkos aspektais.

36. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis).

Pagrindų direktyvoje siūlomos priemonės yra grindžiamos situacijos vertinimu ir valstybių narių patirtimi. Atliekant poveikio vertinimą į šiuos vertinimus buvo atsižvelgta.

37. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Teminės strategijos ekspertų grupė reguliariai vertins direktyvos veiksmingumą ir teiks atitinkamas gaires, rekomenduos geriausius metodus ir būtinus direktyvos ir jos įgyvendinimo pakeitimus.

38. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Laikomasi visų vidinės kontrolės standartų Nr. 14, 15 16, 18, 19, 20, 21 ir Tarybos reglamente Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento nustatytų principų.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos nelegalios veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingą kontrolę, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir, jeigu nustatomi pažeidimai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasinančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 bei (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

39. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

40. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[29] (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

B*, C*/AST |

Darbuotojai, finansuojami[30] pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai[31], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

42. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Įgyvendinimo valstybėse narėse patikrinimas ir informacijos mainų sistemos organizavimas pagal pasiūlymo 16 straipsnį, siekiant direktyvą arba jos priedus suderinti su technikos pažanga.

43. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių)

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

( Darbo vietų, kurių prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

X Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

44. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

– intra muros |

– extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

45. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir kitos susijusios išlaidos, ne įskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

Standartinė alga 1A* /AD darbuotojui, kaip numatyta 8.2.1 punkte, yra 0,108 mln. eurų.

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str .

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0.000 | 0.004 | 0.004 | 0.004 | 0.004 | 0.004 | 0.020 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0.000 | 0.080 | 0.000 | 0.080 | 0.000 | 0.080 | 0.240 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[33] | 0.000 | 0.027 | 0.027 | 0.027 | 0.027 | 0.027 | 0.135 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0.000 | 0.111 | 0.031 | 0.111 | 0.031 | 0.111 | 0.395 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, ne įskaičiuotos į orientacinę sumą

Siekiant paaiškinti teminės strategijos tikslus ir priemones bei padėti ją įgyvendinti valstybėse narėse, 2009–2013 m. laikotarpiu kasmet yra numatytos 4 komandiruotės, kurių kiekvienai reikės skirti 1000 eurų.

1 konferencijos surengimas (vieneto kaina: 80 000 eurų) numatytas kas dvejus metus 2009–2013 m. laikotarpiu siekiant pakonsultuoti suinteresuotąsias šalis ir kompetentingas institucijas dėl teminės strategijos priemonių įgyvendinimo.

Komiteto posėdžiai (vieneto kaina: 27 000 eurų) numatyti rengti kasmet nuo 2009 m., kurių tikslas – keistis informacija, kad būtų galima priimti tinkamas gaires ir rekomendacijas siekiant didesnio suderinimo tarp valstybių narių.

Žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai įtraukiami į metinės paskirstymo procedūros metu valdančiajam generaliniam direktoratui skirtą sumą.

[1] OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

[2] COM (2002)349.

[3] OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

[4] OL C , , p.

[5] OL C , , p.

[6] OL C , , p.

[7] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[8] OL L [...]

[9] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

[10] OL L 70, 2005 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 178/2006 (OL L 6, 2006 2 2, p. 3).

[11] OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

[12] OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[13] OL L 131, 1998 5 5, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[14] OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

[15] OL L 158, 2004 4 30, p. 50.

[16] OL L 103, 1979 4 25, p. 1 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 6, p. 36).

[17] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[18] OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

[19] OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

[20] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[21] OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

[22] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[23] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[24] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[25] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[26] Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[27] Jei reikia, t.y., jei priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, įterpti papildomų eilučių

[28] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[29] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[30] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[31] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[32] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[33] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.