[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.02.2006

KOM(2006) 83 galutinis

2003/0168 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

DĖL NESUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINOS TEISĖS(„ROMA II“)

(pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PROCEDŪROS ISTORIJA

Pasiūlymas[1] Komisijos buvo priimtas 2003 m. liepos 22 d. ir tą pačią dieną perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo priėmė 2004 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d.[2]

2005 m. liepos 6 d. plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė 54 pakeitimus[3].

2. IŠ DALIES PAKEISTO PASIŪLYMO TIKSLAS

Iš dalies pakeistame pasiūlyme pirminis reglamento dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės pasiūlymas yra suderinamas atsižvelgiant į kai kuriuos Parlamento priimtus pakeitimus ir į Tarybos darbo rezultatus.

3. KOMISIJOS NUOMONĖ DĖL EUROPOS PARLAMENTO PRIIMTŲ PAKEITIMŲ

3.1 Pakeitimai, kuriems Komisija pritaria visiškai

Komisija Parlamento pateiktiems 2, 12, 17, 19, 22, 24, 35, 38, 39, 40, 44, 45, 48, 51, 52 ir 53 pakeitimams gali visiškai pritarti, nes jie tekstui suteikia arba daugiau aiškumo, arba jais yra patikslinami kai kurie klausimai ar įterpiami nauji elementai, kurie gali būti naudingi įgyvendinant pirminį pasiūlymą.

3.2 Pakeitimai, kuriems Komisija pritaria iš esmės, jei jie bus performuluoti

1, 5, 18, 20, 21, 23, 25, 28, 34, 36, 37, 46 ir 49 pakeitimams gali būti iš esmės pritarta, bet tik tuo atveju, jei jie bus performuluoti.

1 pakeitime nurodomas reglamentas „Roma I“. Tačiau prieš priimant reglamentą „Roma I“, turėtų būti atsižvelgta į būsimąjį Bendrijos dokumentą, kuris pakeis 1980 m. Romos konvenciją.

5 pakeitime nurodoma, kad į reglamento taikymo sritį įeina nesutartinės prievolės, atsirandančios atsakomybės be kaltės sistemos pagrindu ir deliktinio veiksnumo pagrindu. Pritardama tam, Komisija vis dėlto pageidauja visas nuostatas dėl reglamento taikymo srities išdėstyti vienoje konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju – 5 dalyje, nekartojant klausimų, kurie tikslingai yra apibrėžti 12 straipsnyje, nustatančiame taikytinos teisės sritį.

18 pakeitime nurodoma, kad šiame reglamente nepagrįstas praturtėjimas ir atstovavimas be įgaliojimo yra nesutartinės prievolės. Komisija šiai nuostatai pritaria. Tačiau norėdama, kad tekstas būtų aiškus, visas nuostatas dėl reglamento taikymo srities ji pageidauja išdėstyti vienoje konstatuojamojoje dalyje. Ji ypač mano esant reikalinga priminti, kad teisinės sąvokos, kurios buvo naudojamos „Briuselis I“ ir „Roma II“ dokumentuose bei 1980 m. Romos konvencijoje – arba bus naudojamos ją pakeisiančiame Bendrijos dokumente, turi būti savarankiškai ir nuosekliai aiškinamos Teisingumo Teismo, o ne planuojama sudaryti ilgą ir neišsamų paaiškinimų sąrašą. Be to, šiame pakeitime nurodoma, kad reglamentas netaikomas valstybės atsakomybei už veiksmus, atliktus vykdant valdžios funkcijas. Komisija šiam pakeitimui iš esmės pritaria, bet tinkamesne laiko visuotinai tarptautinėse konvencijose naudojamą redakciją.

20 pakeitime numatoma, kad į reglamento taikymo sritį neįeina nesutartinės prievolės, kurias reglamentuoja konkrečios įmonių teisės normos arba konkrečios nuostatos, taikomos kitiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, asociacijoms. Komisija šiam pakeitimui iš esmės pritaria, bet siūlo, kad būtų priimta paprastesnė redakcija.

21 pakeitime nurodoma, kad reglamentas netaikomas nesutartinėms prievolėms, atsiradusioms vykdant patikėjimo teisinius santykius. Komisija iš esmės pritaria pakeitimui, bet tinkamesne laiko redakciją, įtrauktą į 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvenciją.

23 pakeitime nurodoma, kad reglamentas netaikomas valstybės atsakomybei už valdžios veiksmus, ypač už kai kuriuos veiksmus, atliktus teisės aktais paskirtų valstybės pareigūnų. Komisija gali iš esmės pritarti pasiūlytam variantui, bet mano, kad šis pakeitimas pakartoja 18 pakeitimą.

25 pakeitime kai kurioms sutartinius santykius jau palaikančioms šalims numatoma galimybė prieš atsirandant žalai susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę. Komisija pritaria pasirinkimui ex ante ir nuostatai, kad šį pasirinkimą apibrėžiančios sąlygos turi būti griežtos, ypač siekiant apsaugoti silpnąsias šalis. Tačiau pasirinkimo sąlygos turi būti apibrėžtos paprastai ir aiškiai. Iš tikrųjų jei bus naudojami nepakankamai tikslūs teisiniai, terminai, tarp šalių gali kilti ginčų, o tai apsunkintų procedūrą – ji taptų ilgesnė ir brangesnė bei prieštarautų reglamento tikslui. Komisijos siūloma redakcija leidžia apsaugoti vartotojus ir samdomus darbuotojus nuo neapgalvoto pasirinkimo atmetant galimybę tokį pasirinkimą įtraukti į prisijungimo sutartį.

Komisija gali pritarti 28 ir 34 pakeitimams , kuriais, siekiant bendrą taisyklę labiau atskirti nuo specialių tam tikroms deliktinėms kategorijoms taikomų taisyklių, pakeičiama skirsnių struktūra ir antraštinė dalis. Atsižvelgiant į Tarybos darbo rezultatus ir valstybių narių teisinių sistemų skirtumus, Komisijos pasiūlyme papildomai išskiriamos specialios kai kurioms deliktinėms kategorijoms taikomos taisyklės ir konkrečios nepagrįstą praturtėjimą ir atstovavimą be įgaliojimo apibrėžiančios taisyklės.

36 ir 37 pakeitimuose pakeičiama pirminio Komisijos pasiūlymo 9 straipsnyje numatyta viena taisyklė, taikoma visiems veiksmams, iš kurių kyla įsipareigojimai trečiajai šaliai; vietoj jos yra siūlomos dvi konkrečios taisyklės: viena iš jų taikoma nepagrįstam praturtėjimui, kita – atstovavimui be įgaliojimo. Komisija gali pritarti tokiam papildomam išskyrimui. Tačiau iš dalies pakeistame pasiūlyme ji taip pat atsižvelgia į kai kuriuos Tarybos padarytus techninius teksto patobulinimus.

46 pakeitimu siekiama suteikti daugiau aiškumo tiesioginius veiksmus atsakingo asmens draudiko atžvilgiu reglamentuojančiai taisyklei, nekeičiant jos iš esmės. Komisija gali pritarti iš dalies pakeistai redakcijai, norėdama palengvinti taisyklės supratimą. Takiau ji tinkamesne laiko Tarybos priimtą redakciją, kuria siekiama to paties tikslo.

49 pakeitime patikslinama nuostata dėl savo būstinėje dirbančio fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos. Komisija gali pritarti tokiam patikslinimui, bet tinkamesniu ji laiko Tarybos sudarytai redakcijai artimesnę versiją – joje teisėjui siūloma svarbesne laikyti faktinę veiklos vykdymo vietą, o ne oficialų adresą, kuris paprasčiausiai gali būti fiktyvus.

3.3 Pakeitimai, kuriems Komisija pritaria iš dalies

3 pakeitimu pirminio pasiūlymo 7 konstatuojamoji dalis suderinama su 26 pakeitimu padarytais 3 straipsnyje apibrėžtos bendros taisyklės pataisymais. Kadangi Komisija 26 pakeitimui gali pritarti tik iš dalies, ji turi atmesti ir atitinkamus šios konstatuojamosios dalies pataisymus. Paskutiniojo šio pakeitimo sakinio, kuriame primenama būtinybė gerbti šalių ketinimus, mintis yra perteikta Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 8 konstatuojamojoje dalyje.

14 pakeitimu , pataisančiu nuostatą dėl saugumo ir elgesio taisyklių, galiojančių šalyje, kurioje buvo atlikta žalą sukėlusi veika, siekiama dviejų tikslų: pirma, dar kartą pabrėžti, įterpiant žodžius „kiek tai yra tinkama“ , kad šias taisykles taikyti gali teisėjas, atlikdamas nepriklausomą vertinimą, antra, kad taisyklės neturi būti taikomos šmeižtui ir nesąžiningai konkurencijai. Komisija gali pritarti siūlomam pirmojo šios konstatuojamosios dalies sakinio patikslinimui. Takiau Europos Parlamento pranešime nepateikiamas pagrindimas dėl taisyklės netaikymo šmeižtui ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl Komisija mano, kad priežasties netaikyti apsaugos, kurią šių dviejų kategorijų deliktus įvykdžiusiems asmenims suteikia taisyklė, nėra.

26 pakeitimo , kuriuo yra pataisoma Komisijos pirminio pasiūlymo 3 straipsnyje apibrėžta bendra taisyklė, 1 dalyje įterptiems redakciniams patobulinimams galima pritarti; be to, šis pakeitimas patvirtina Komisijos siūlytą taisyklę. Tačiau Komisija negali pritarti 2 ir 3 dalyse pateiktiems pakeitimams. 2 dalyje įtraukiama konkreti taisyklė dėl eismo įvykių, pagal kurią nesutartinėms prievolėms ir padarytos žalos atlyginimo nustatymui būtų taikomos skirtingos teisės normos. Nors Komisija supranta Parlamento pastangas eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų, kurių yra itin daug, klausimus išspręsti teisingai, ši išeitis, kuri aiškiai nukryptų nuo valstybėse narėse galiojančios pozityviosios teisės, negalėtų būti priimta neatlikus išankstinės išsamios analizės. Todėl siūloma šį klausimą išsamiau analizuoti 54 pakeitime nurodytoje įgyvendinimo ataskaitoje. Kalbant apie 3 dalį, joje siūlomas pakeitimas iš esmės iškreiptų dokumento dvasią. Žinoma, nurodyta, kad išimties sąlyga, kurią teisėjas gali taikyti, turi būti taikoma „išimtiniu atveju“ . Tačiau pateikta redakcija gali prieštarauti numatomumo tikslui, kurio siekiama šiuo reglamentu. Iš tikrųjų vien tai, kad šioje dalyje įvardijami ne mažiau kaip penki veiksniai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama norint pagrįsti išimties sąlygos taikymą, gali paskatinti teismo šalis ir teisėją nuolat galvoti, ar taikant bendrąją taisyklę priimtas sprendimas yra pagrįstas, net jei iš pirmo žvilgsnio jis atrodo priimtinas. Todėl Komisija negali pritarti šiai 26 pakeitimo daliai ir laikosi pradinės savo pozicijos, kurios pagrįstumą, atrodo, patvirtina ir Tarybos atlikti darbai. Tačiau Komisija pripažįsta kai kurių 3 dalyje išvardytų veiksnių svarbą, ypač tokių kaip ta pati šalių nuolatinė gyvenamoji vieta, anksčiau egzistavę teisiniai ar faktiniai santykiai arba šalių teisėti lūkesčiai. Kadangi du pirmieji veiksniai jau yra atskirai apibrėžti pirminio pasiūlymo 2 ir 3 dalyse, teisėti šalių lūkesčiai tikslingai numatomi iš dalies pakeisto pasiūlymo 5 straipsnio 3 dalyje.

50 pakeitime, kuriame apibrėžiamas viešosios tvarkos išimčių mechanizmas, pirmiausia įterpiama nauja dalis 1a, kurioje patikslinama sąvoka „bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešoji tvarka“, įvardijant referencinius tekstus. Nors valstybių narių viešosios tvarkos sistemose neabejotinai yra bendrų dalykų, vis dėlto atskirose valstybėse yra ir skirtumų. Todėl Komisija negali pritarti tam, kad referenciniai tekstai būtų išvardyti. Naujoje 1b dalyje, kurią siūloma įterpti, svarstomas klausimas dėl žalos atlyginimo, kai kompensacijos suma yra laikoma pernelyg didele, pavyzdžiui, tam tikri atgrasančių ir baudinių nuostolių tipai, kuriems jau buvo pritaikyta konkreti pradinio Komisijos pasiūlymo 24 straipsnyje įtvirtinta taisyklė. Komisija pritars šios taisyklės įtraukimui į straipsnį dėl vietos valstybės viešosios tvarkos, jeigu bus padaryti redakciniai pakeitimai – patikslinta, jog baudiniai nuostoliai ipso facto nėra per dideli. Pagal naują siūlomą 1c dalį tik šalys turėtų teisę prašyti taikyti išimties sąlygą. Tačiau užtikrinti, kad bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybėje būtų laikomasi pagrindinių vertybių, turi teismas; šios užduoties negalima deleguoti teismo šalims, juo labiau, kad pastarosioms ne visuomet atstovauja advokatas. Be to, reglamente „Briuselis I“ teisėjui numatyta galimybė paskelbti, kad kitos valstybės narės sprendimą atsisakoma vykdyti, jei jis prieštarauja vietos valstybės viešajai tvarkai. Dėl to Komisija negali pritarti siūlomai 1c daliai.

54 pakeitime nurodoma, kad įsigaliojus reglamentui Komisija privalo pateikti jo įgyvendinimo ataskaitą. Komisija pripažįsta, kad tokia ataskaita yra reikalinga, bet negali sutikti su visomis pakeitime numatytomis sąlygomis. Pirmiausia, per nurodytą trejų metų laikotarpį nuo reglamento priėmimo nebus priimta pakankamai teismo sprendimų, kad būtų galima atlikti veiksmingą šio dokumento veikimo įvertinimą. Remdamasi reglamento „Briuselis I“ pavyzdžiu, Komisija siūlo nustatyti 5 metų laikotarpį po dokumento įsigaliojimo. Kalbant apie šios ataskaitos turinį, teismų nustatytos žalos atlyginimo dydžio ir Europos žiniasklaidos etikos kodekso klausimai gerokai peržengia teisės kolizijos srities ribas. Todėl Komisija negali pritarti tam, kad šie klausimai būtų svarstomi šio reglamento įgyvendinimo ataskaitoje. Kita vertus, Komisija sutinka su Parlamento išdėstyta nuostata, kad užsienio šalių teisės taikymas valstybių narių teismuose būtų labiau suvienodintas. Komisija mano, kad šiuo metu per anksti galvoti apie teisėkūros iniciatyvą šioje srityje (žr. 43 pakeitimą), bet ji pritaria tam, kad šis klausimas būtų plačiau nagrinėjamas įgyvendinimo ataskaitoje.

3.4 Atmesti pakeitimai

4, 9, 10, 15 ir 16 pakeitimams Komisija negali pritarti, nes atmeta ir identiškus 26, 30, 54 (3 dalį), 31 bei 42 pakeitimus.

6, 7, 8, 11 ir 13 pakeitimais konstatuojamosios dalys suderinamos su 27, 29 ir 33 pakeitimų siūlymu išbraukti keletą specialių taisyklių, numatytų kai kuriems specialiems deliktams. Kadangi Komisija negali pritarti specialių taisyklių išbraukimui (žr. toliau), konstatuojamųjų dalių pataisymai taip pat negali būti priimti. Savo ataskaitoje Parlamentas vis dėlto neatmeta galimybės palikti specialias taisykles, jeigu bus apibrėžta jų taikymo sritis, ypač kalbant apie nesąžiningą komercinę veiklą ir žalą aplinkai. Todėl iš dalies pakeisto pasiūlymo 12, 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse daroma nuoroda į Bendrijos antrinės teisės aktus, kuriuose šie klausimai yra apibrėžti. Be to, šių straipsnių teisiniai terminai iš dalies pakeisti siekiant suderinti juos su antrinės teisės aktuose naudojamais terminais. Bendrijos materialioji teisė tokiu būdu leidžia tiksliau apibrėžti naudojamas sąvokas, bet reikia pabrėžti, kad klasifikuojant deliktus pagal tarptautinę privatinę teisę, sąvokoms gali būti suteikta platesnė reikšmė nei Bendrijos materialiojoje teisėje.

27 pakeitime išbraukiama speciali taisyklė dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais. Kaip ir kitų specialių deliktų atveju, pavyzdžiui, neigiamo poveikio konkurencijai ir žalos aplinkai, Komisija teigia, kad bendra taisyklė, priešingai, neleidžia pakankamai užtikrintai nustatyti taikytiną teisę. Iš tikrųjų žalos padarymo vieta dėl didelio vartojimui skirtų prekių judėjimo gali būti visiškai atsitiktinė (pavyzdžiui, Nyderlanduose pagamintų plaukų džiovintuvą gali naudoti vokiečių turistė , keliaudama po Tailandą). Be to, šį klausimą draudikai dažnai sprendžia sudarydami draugiškus sandėrius, todėl, siekiant palengvinti jų susitarimus, yra itin svarbu priimti aiškią ir numatomą taisyklę. Todėl Komisija negali pritarti, kad šios pasiūlymo nuostatos būtų išbrauktos.

29 pakeitimu išbraukiama speciali taisyklė dėl neigiamo poveikio konkurencijai. Komisija šiam pakeitimui negali pritarti, nes pirminio pasiūlymo 5 straipsnyje nėra siekiama nustatyti nuo bendros taisyklės iš esmės besiskiriančią taisyklę, o tik sukonkretinti žalos padarymo vietą, kurią sukonkretinti ne visada lengva. Iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 straipsnio redakcija buvo šiek tiek pakeista norint patikslinti, kad straipsnyje kalbama tik apie vietos, kurioje padaryta žala, sukonkretinimą. Be to, atsakydama į Europos Parlamento prašymą patikslinti apibrėžimus, Komisija nusprendė iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 straipsnyje palikti tiesiogiai iš 2005 m. gegužės 11 d. Direktyvos 2005/29 paimtus terminus. Taigi a contrario 7 straipsnis nėra taikomas nesutartinėms prievolėms, kylančioms dėl sąžiningą konkurenciją pažeidžiančios komercinės veiklos, už kurią yra baudžiama pirmiausia pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius arba pagal atitinkamas valstybių narių taisykles; joms taikoma bendra 5 straipsnio taisyklė. Tačiau Žaliojoje knygoje „ Ieškiniai dėl žalos atlyginimo, patyrus žalą dėl konkurenciją reglamentuojančios Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo “, kurią išleisti planuojama 2005 m. gruodžio mėn., Komisija ketina inicijuoti diskusiją apie civiliniams ieškiniams dėl žalos atlyginimo, patyrus žalą dėl konkurenciją pažeidžiančios komercinės veiklos, taikytiną teisę. Atsižvelgdama į gautus atsakymus, Komisija pasilieka galimybę palaikyti kitokį sprendimą įgyvendinant bendro sprendimo procedūrą.

57 pakeitime padaromi esminiai taisyklės dėl privatumo pažeidimo, ypač pažeidimo per spaudą, pakeitimai. Komisija negali pritarti pakeitimui, kuris yra per daug palankus leidėjui palyginti su tariamai per spaudą apšmeižtu asmeniu, ir kuris neatitinka daugumoje valstybių narių galiojančių taisyklių. Kadangi Tarybos ir Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimti teisės aktai nesuderinami, Komisija šiuo ginčytinu klausimu laikosi nuomonės, kad priimtiniausias sprendimas būtų iš dalies pakeisto pasiūlymo netaikyti su spauda susijusiems bei panašiems deliktams ir panaikinti pirminio pasiūlymo 6 straipsnį. Taigi kiti privatumo pažeidimai būtų apibrėžti iš dalies pakeisto pasiūlymo 5 straipsnyje.

31 pakeitime įtraukiama nauja speciali taisyklė dėl žalos, patirtos darbuotojams pasinaudojus teise streikuoti. Komisija supranta tikruosius politinius argumentus, bet negali pritarti pakeitimui dėl to, kad siūloma taisyklė per daug griežta.

32 pakeitime primenama, kad kol Bendrija nepriėmė specialios taisyklės dėl eismo įvykių, valstybės narės taiko 1971 m. Hagos konvenciją arba reglamente „Roma II“ apibrėžtas bendras taisykles. Kadangi tikėtina, jog iš dalies pakeisto pasiūlymo 26 straipsnyje numatytoje įgyvendinimo ataskaitoje bus patvirtinta, kad bendrų reglamento taisyklių užtenka, Komisija negali jau dabar įsipareigoti pateikti teisėkūros pasiūlymus ateityje ir dėl to šį pakeitimą atmeta. Šio pakeitimo 2 dalyje pakartojama 26 pakeitime siūloma nuostata, įtraukianti naują specialią taisyklę dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, kompensacijos dydžio nustatymo, kuriai Komisija negali pritarti (žr. pirmiau 26 pakeitimą).

33 pakeitimu išbraukiama speciali taisyklė dėl žalos aplinkai. Komisija negali pritarti šiam pakeitimui, nes pasiūlyta taisyklė atitinka Bendrijos remiamą principą „teršėjas moka“, kuris jau taikomas keliose valstybėse narėse. Tarp kitko, balsuojant dėl šio pakeitimo plenarinės sesijos metu, Žaliųjų frakcija susilaikė.

41 pakeitime dar kartą iškeliamas žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimas, kurį (išskyrus eismo įvykius) paprastai apibrėžia lex fori . Komisija šiam pakeitimui negali pritarti. Iš tiesų šis klausimas itin svarbus nukentėjusiajam, ne tik patekusiam į eismo įvykį, bet ir kitais atvejais, ypač kai sužalojamas kūnas; reglamente nustatytos taisyklės leidžia priimti teisingą sprendimą, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo, ir į žalą padariusio asmens teisėtus lūkesčius.

42 ir 43 pakeitimuose svarstomas klausimas dėl užsienio valstybių teisės taikymo teisme. Pirmajame pakeitime nurodoma, kad teismo šalys turi būti įpareigotos nurodyti, kokia jų ieškiniui taikytina teisė. Komisija palankiai vertina siekį palengvinti tarptautinius ginčus nagrinėjančio teisėjo darbą, bet šią taisyklę būtų sunku įgyvendinti, nes ne visos bylos šalys gali nurodyti, kokia teisė jų padėtyje turi būti taikoma, ypač jei joms neatstovauja advokatas. Antruoju pakeitimu siekiama įteisinti kai kuriose valstybėse narėse jau galiojančią taisyklę, pagal kurią teismas turi oficialiai nustatyti taikomos užsienio valstybės teisės turinį; nustatydamas jį, teismas gali prašyti šalių pagalbos. Komisija mano, kad šiuo metu dauguma valstybių narių tokios taisyklės taikyti negalėtų, nes nėra sukūrusios veiksmingų struktūrų, kurios teisėjui padėtų taikyti užsienio valstybės teisę, ir atmeta šį pakeitimą. Tačiau ji šį pakeitimą vertina kaip labai įdomų pasiūlymą, į kurį reglamento įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys.

47 pakeitimas sutampa su 22 pakeitimu, kuris Komisijai atrodo priimtinesnis redakciniu atžvilgiu. Todėl ji 47 pakeitimą atmeta.

4. IŠVADA

Pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį Komisija iš dalies pakeičia savo pasiūlymą, kaip išdėstyta toliau.

2003/0168 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

DĖL NESUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINOS TEISĖS(„ROMA II“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdami į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

(1) Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiam tikslui pasiekti Bendrija turi visų pirma priimti tiek priemonių teisminio bendradarbiavimo civilinių bylų, turinčių poveikį kitoms valstybėms, srityje, kiek reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama skatinti valstybėse narėse jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą.

(2) Siekdama veiksmingai įgyvendinti atitinkamas Amsterdamo sutarties nuostatas, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba 1998 m. gruodžio 3 d. patvirtino veiksmų planą, kuriame nurodoma, kad teisinės priemonės dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės parengimas yra viena iš priemonių, kurios turi būti priimtos per dvejus metus nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo[7].

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Taryba Tamperėje[8] teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą patvirtino kaip prioritetinį Europos teisingumo erdvei kurti. Tarpusavio pripažinimo programoje[9] nurodyta, kad kolizinių teisės normų suderinimo priemonės yra papildomosios priemonės, palengvinančios tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimą.

(4) Norint kad vidaus rinka veiktų tinkamai, galiojančiose valstybių narių kolizinėse normose turi būti daroma nuoroda į tos pačios valstybės narės teisę, neatsižvelgiant į tai, kuriam teismui perduota byla, siekiant užtikrinti didesnį ginčų baigties numatomumą, teisinį tikrumą ir laisvą teismo sprendimų judėjimą.

(5) Reglamento taikymo sritis ir nuostatos, uri kurias nepriklausomai aiškina Teisingumo Teismas, turi būti suderintos su 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentu ( EB) Nr. (EB) Nr. 44 /2001[10] dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I) [11] , 1980 m. Romos konvencija[12][13] ir su ją pakeisiančia Bendrijos teisine priemone. Todėl šis reglamentas taikomas ne tik ieškiniams dėl jau padarytos žalos atlyginimo, bet ir ieškiniams, kuriais siekiama užkirsti kelią galimybei padaryti žalą. Reglamentas taip pat taikomas prievolėms, pagrįstoms atsakomybės be kaltės sistema.

(6) Tik vienodos taisykl ė s , taikomos neatsižvelgiant į tai, kokią teisės sritį jos reglamentuoja, užtikrina, kad konkurencija tarp procese dalyvaujančių Bendrijos šalių nebūtų iškraipoma.

(7) Nors beveik visose valstybėse narėse nesutartinėms prievolėms paprastai taikomas lex loci delicti commissi principas, tačiau tam tikri šio principo taikymo praktikoje aspektai, kai byla susijusi su keliomis šalimis, traktuojami nevienodai. Tai sukelia teisinį netikrumą.

(7) Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės vientisumą , šiuo reglamentu neturi būti daroma įtaka sutarčių ar antrinės teisės, išskyrus reglamentus, nuostatoms, susijusioms ar turinčioms įtakos taikomai teisei, pvz., tam tikrų sričių teisės kolizijos taisyklės, Bendrijos imperatyvioji teisė arba pagrindiniai vidaus rinkos teisės principai. Šiuo reglamentu turi būti siekiama skatinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, ypač laisvą prekių ir paslaugų judėjimą.

(8) Siekiant įgyvendinti tikslą šalims nepriklausomai spręsti ginčą, joms turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti nesutartinėms prievolėms taikytiną teisę. Tačiau šiam pasirinkimui turi būti numatytos tam tikros sąlygos; tuo atveju, kai žalą sukėlęs įvykis dar neįvyko, galimybė pasirinkti taikytiną teisė neturi būti suteikiama vartotojams bei samdomiems darbuotojams.

(9) Nors beveik visose valstybėse narėse nesutartinėms prievolėms paprastai taikomas lex loci delicti commissi principas, tačiau tam tikri šio principo taikymo praktikoje aspektai, kai byla susijusi su keliomis šalimis, traktuojami nevienodai. Tai sukelia teisinį netikrumą.

(8 10) Vienodos taisyklės turi padėti lengviau prognozuoti teismo sprendimus ir užtikrinti tinkamą atsakingų asmenų bei žalą patyrusių asmenų interesų suderinimą. Susiejimas su šalimi, kurioje buvo padaryta žala ( lex loci delicti commissi ), leidžia tinkamai suderinti žalą sukėlusio asmens bei žalą patyrusio asmens interesus ir atitinka šiuolaikinę civilinės atsakomybės teisės sampratą bei objektyvios atsakomybės sistemų raidą.

(9 11) Specialių deliktų, kai bendra taisyklė užkerta kelią tinkamai pusiausvyrai suderinti interesus, atvejais turėtų būti numatytos konkrečios taisyklės.

(10 12) Atsakomybės už žalą dėl gaminių su trūkumais, už kurią baudžiama pirmiausia pagal 1985 m. liepos 25 d. Direktyvą 374/1985/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo [14] atveju kolizijų sprendimo taisyklė turi įgyvendinti šiuos tikslus: teisingas rizikos, būdingos šiuolaikinei visuomenei, kurioje yra aukštas technikos naudojimo lygis, paskirstymas, vartotojų sveikatos apsauga, naujovių skatinimas, neiškraipyta konkurencija ir prekybos palengvinimas. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, susiejimas su žalą patyrusio asmens nuolatinę buvimo vietą apibrėžiančia teise, kartu numatant numatomumo sąlygą, yra teisingas sprendimas.

(11 13) Nesąžiningos konkurencijos Nesąžiningos komercinės veiklos, už kurią pirmiausia baudžiama pagal 2005 m. gegužės 11 d. Direktyvą 29/2005 EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje [15]atveju bendra kolizijų sprendimo taisyklė turi užtikrina konkurentų, vartotojų ir plačiosios visuomenės apsaugą ir bei tinkamą rinkos ekonomikos veikimą. Šiuos tikslus galima pasiekti susiejus su atitinkamos rinkos teise, tačiau ypatingais atvejais kitos nuostatos gali būti tinkamesnės Atskirame straipsnyje įtraukus nuostatą, kad žalos padarymo vieta yra susijusi rinkos vieta, sustiprinamas teisinis tikrumas.

( 12 ) Vadovaujantis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas , kolizinė taisyklė privataus gyvenimo neliečiamumo ir asmens teisių pažeidimo srityje turi užtikrinti tinkamą interesų suderinimą. Pagrindiniai valstybių narių spaudos laisvės principai turi būti užtikrinti konkrečia apsaugos sąlyga .

(1314) Aplinkos taršos atveju straipsnis Kalbant apie žalą aplinkai, kuri pirmiausia apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Direktyvoje 35/2004/EB dèl atsakomybès užaplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[16], sprendimas, pagal kurį pirmenybė teikiama žalą patyrusiam asmeniui, yra visiškai pagrįstas, atsižvelgiant į EB sutarties 174 straipsnį, kuriuo siekiama aukšto apsaugos lygio ir kuris grindžiamas atsargumo bei prevencijos principais, žalos aplinkai atlyginimo, pirmiausia prie šaltinio, principu ir principu „teršėjas moka“, – visiškai pateisina principo, pagal kurį pirmenybė teikiama žalą patyrusiam asmeniui, taikymą.

(1415) Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejais turėtų būti taikomas visuotinai pripažintas lex loci protectionis principas. Šiame reglamente sąvoka „intelektinės nuosavybės teisės“ apima autorių teises, gretutines teises, duomenų bazių sui generis apsaugos teisę ir pramoninės nuosavybės teises.

(1516) Panašios Specialios taisyklės turėtų būti numatytos atvejams nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl žalos, padarytos dėl kitos nei deliktas veikos, pvz. , nepagrįsto praturtėjimo arba dėl atstovavimo be įgaliojimo.

(16) Siekiant įgyvendinti tikslą šalims nepriklausomai spręsti ginčą, joms turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti nesutartinėms prievolėms taikytiną teisę. Tikslinga apsaugoti silpnąsias šalis, šiam pasirinkimui nustatant tam tikras sąlygas.

( 17 ) Laikydamiesi viešųjų interesų, valstybių narių teismai ypatingais atvejais gali pagrįstai naudoti tokius mechanizmus kaip viešosios tvarkos išimtis ir imperatyvioji teisė.

(18) Siekiant teisingai suderinti šalių interesus, turi būti atsižvelgta, kiek tai yra tinkama, į valstybėje, kurioje buvo atlikta žalą sukėlusi veika, galiojančias saugumo ir elgesio taisykles, net ir tuo atveju, kai nesutartinei prievolei yra taikytina kitos valstybės teisė.

(19) Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės vientisumą, šiuo reglamentu neturi būti daroma įtaka sutarčių ar antrinės teisės, išskyrus reglamentus, nuostatoms, susijusioms ar turinčioms įtakos taikomai teisei, pvz., tam tikrų sričių teisės kolizijos taisyklės, Bendrijos imperatyvioji teisė, Bendrijos viešosios tvarkos išimtis ar vidaus rinkos principai. Be to, šiuo reglamentu neturi būti trukdoma tinkamam vidaus rinkos veikimui, ypač laisvam prekių ir asmenų judėjimui, o jo taikymas neturi to sąlygoti.

(20 19 ) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturi įtakos konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narė s ir kurios apibrėžia konkrečias sritis. Siekdama užtikrinti didesnį šioje srityje galiojančių taisyklių aiškumą, Komisija, remdamasi valstybių narių perduota informacija, paskelbs atitinkamų konvencijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

(21 20 ) Atsižvelgiant į tai, kad planuojamo veiksmo tikslo – užtikrinti geresnį teismo sprendimų numatomumą, kuriam įgyvendinti turi būti priimtos vienodos taisyklės, apibrėžtos teisiniu Bendrijos dokumentu, kuris yra privalomas ir tiesiogiai taikomas – valstybės narės, negalinčios priimti vienodų taisyklių Bendrijos lygiu, nėra pajėgios deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo poveikio visoje Bendrijoje gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali imtis priemonių pagal sutarties 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Remiantis minėtame straipsnyje išdėstytu proporcingumo principu, reglamentu, kuris sustiprina teisinį tikrumą, tačiau nereikalauja suderinti materialinių nacionalinės teisės nuostatų, nesiekiama daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti.

(22 21 ) [Pagal protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie ketinimą dalyvauti priimant ir įgyvendinant šį reglamentą../ Pagal protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, kuris atitinkamai šioms valstybėms narėms nėra taikomas.]

(23 22 ) Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą; taigi reglamentas šiai valstybei narei nėra netaikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius – Taikymo sritis

1 straipsnis – Dalykinė taikymo sritis

1. Šis reglamentas su jurisdikcijos kolizija susijusiais atvejais taikomas nesutartinėms prievolėms civilinėse ir komercinėse bylose.

Jis netaikomas mokesčiams, muitams ir administraciniams santykiams.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) nesutartinėms prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių ar panašių santykių, įskaitant santykių, kurie sukuria panašias pasekmes pagal šiems santykiams taikytiną teisę, įskaitant įsipareigojimus dėl išlaikymo;

b) nesutartinėms prievolėms, kylančioms iš santuokinio turto statuso ir paveldėjimo arba statusų , kurie sukuria panašias pasekmes pagal šiems santykiams taikytiną teisę ;

c) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš vekselių, čekių, skolinių įsipareigojimų ir kitų apyvarčiųjų priemonių, jei iš kitų apyvarčiųjų priemonių kylančias prievoles lemia jų apyvartumo savybės;

d) asmeninei teisinei bendrovės narių ir įstaigų atsakomybei už bendrovių, asociacijų ar juridinių asmenų skolas bei asmeninei teisinei asmenų, atsakingų už privalomą apskaitos dokumentų auditą, atsakomybei nesutartinėms prievolėms, ypač bendrovės narių, įstaigų ir asmenų, atsakingų už privalomą bendrovės, asociacijų bei juridinių asmenų apskaitos dokumentų auditą, atsakomybei, jei jiems pagal įmonių teisę arba kitas konkrečias šiems asmenims taikomas nuostatas taikomi konkretūs teisės aktai;

e) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš santykių tarp patikėtojo, patikėtinio ir naudos iš savanoriškai pradėtų ir raštu įrodytų patikėjimo teisinių santykių gavėjo;

f) nesutartinėms prievolėms, kylančioms iš branduolinės energijos padarytos žalos;

g) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl valstybės atsakomybės už vykdant valstybės valdžios funkcijas atliktus veiksmus („ acta iure imperii “);

h) žiniasklaidos padarytiems privatumo ar asmens teisių pažeidimams;

įrodymams ir procesui, atsižvelgiant į 20 straipsnį.

i) įrodymams ir teismo procesui, atsižvelgiant į 19 20 straipsnį.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – tai visos valstybės narės, išskyrus [ Jungtinę Karalystę, Airiją ir] Daniją.

2 straipsnis – Universalumas Trečiosios šalies teisės taikymas

Šiame reglamente nurodyta teisė taikoma net tuo atveju, kai ši teisė nėra valstybės narės teisė.

3 straipsnis – Ryšys su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis

1. Šis reglementas neturi įtakos taikant ar priimant Europos Bendrijų institucijų parengtus aktus, kurie:

a) reglamentuoja tam tikrus kolizinių normų, susijusių su nesutartinėmis prievolėmis, aspektus arba

b) nustato taisykles, kurios, remiantis šiuo reglamentu, taikomos nepaisant nacionalinės teisės, reglamentuojančios atitinkamą nesutartinę prievolę, arba

c) neleidžia taikyti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės arba šiame reglamente numatytos teisės nuostatos ar nuostatų,

d) nustato taisykles, skirtas tinkamam vidaus rinkos veikimui skatinti, kai šios taisyklės negali būti kartu taikomos tarptautinės privatinės teisės normose apibrėžtai teisei.

II skyrius – Vienodos taisyklės

1 skirsnis DėL DELIKTO ATSIRANDANčIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINOS TAISYKLėS PASIRINKIMO LAISVė

3 straipsnis – Bendra taisyklė 4 straipsnis – Pasirinkimo laisvė

1. Šalis Šalys, sudarydamos susitarimą po to, kai kyla ginčas, gali susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę. Pasirinkimas turi būti aiškiai išreikštas arba pagrįstai įrodytas remiantis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Jis negali pažeisti trečiųjų šalių teisių.

2. Tuo atveju, kai visos šalys vykdo komercinę veiklą, pasirinkimas taip pat gali būti numatytas prieš žalą sukėlusį įvykį laisvomis derybomis sudarytame susitarime.

3. Jei tuo metu, kai buvo padaryta žala, visi kiti situacijos aspektai yra susiję ne su ta šalimi, kurios teisė buvo pasirinkta, sutarties šalių pasirinkta teisė neturi užkirsti kelio nuostatų, nuo kurių tos šalies teisė neleidžia nukrypti pagal susitarimą (toliau – privalomų nuostatų), taikymui.

4. Jei tuo metu, kai buvo padaryta žala, visi kiti situacijos aspektai yra susiję su viena ar daugiau valstybių narių, susitarimo šalių pasirinkta trečiosios šalies teisė neturi užkirsti kelio Bendrijos teisės taikymui .

2 SKIRSNIS

DėL DELIKTO ATSIRANDANIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINA BENDRA TAISYKLė

5 STRAIPSNIS – BENDRA TAISYKLė

1. Neatlikus teisės pasirinkimo pagal 4 straipsnį, nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės teisė, kurioje atsirado arba gali atsirasti žala, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir nepriklausomai nuo valstybės ar valstybių, kuriose atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių.

2. Tačiau jei tikėtinai atsakingo asmens ir žalą patyrusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta žalos atsiradimo metu yra toje pačioje valstybėje, nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės teisė.

3. Nepaisant straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų , jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė. Akivaizdžiai artimesnis ryšys su kita valstybe ypač gali būti pagrįstas remiantis ankstesniais ryšiais tarp šalių, pavyzdžiui, sutartimi, kuri yra artimai susijusi su atitinkamomis nesutartinėmis prievolėmis. Vertinant akivaizdžiai artimesnių ryšių buvimą su kita valstybe, ypač gali būti atsižvelgta į sutarties šalių lūkesčius dėl taikytinos teisės.

3 SKIRSNIS

DėL TAM TIKRų SPECIALIų DELIKTų ATSIRANDANčIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINOS TAISYKLėS

4 6 straipsnis – Atsakomybė už žalą dėl gaminių su trūkumais

Nepažeidžiant 3 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, dėl gaminių su trūkumais patirtos žalos arba dėl žalos rizikos atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės, kurioje yra nuolatinė ją patyrusio asmens gyvenamoji vieta tuo metu, kai buvo padaryta žala, teisė, nebent asmuo, iš kurio reikalaujama prisiimti atsakomybę, gali įrodyti, kad produktas toje valstybėje buvo parduodamas be jo sutikimo; tuo atveju taikoma tos valstybės, kurioje yra nuolatinė tikėtinai atsakingo asmens gyvenamoji vieta, teisė.

5 straipsnis – Nesąžininga konkurencija 7 straipsnis – Nesąžininga komercinė veikla

1. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų komercinės veiklos atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma valstybės 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta teisė. Valstybė, kurioje žala padaroma arba gali būti padaryta, yra ta , kurioje konkurenciniai ryšiai arba bendri vartotojų interesai yra arba gali būti tiesiogiai ir ženkliai paveikti.

2. Jei nesąžiningos konkurencijos veiksmai paveikia tik vieno konkretaus konkurento interesus, taip pat yra taikomos 3 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos .

6 straipsnis - Privatumo arba asmens teisių pažeidimas

1. Tais atvejais, kai pagal 3 straipsnį nustatytos teisės taikymas prieštarautų pagrindiniams bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisės principams, susijusiems su žodžio ir informacijos laisve , nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatumo arba asmens teisių pažeidimų, taikoma to bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.

2. Atsakymo teisei arba lygiavertėms priemonėms taikoma valstybės, kurioje yra nuolatinė transliuotojo arba leidėjo buvimo vieta, teisė .

6 8 straipsnis - Privatumo arba asmens teisių pažeidimas

1. Tais atvejais, kai pagal 3 5 straipsnį nustatytos teisės taikymas prieštarautų pagrindiniams bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisės principams, susijusiems su žodžio ir informacijos laisve , nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatumo arba asmens teisių pažeidimų, taikoma to bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.

2. Atsakymo teisei arba lygiavertėms priemonėms taikoma valstybės, kurioje yra nuolatinė transliuotojo arba leidėjo buvimo vieta, teisė .

7 straipsnis – Aplinkos pažeidimas 9 8 straipsnis – Žala aplinkai

Dėl aplinkos pažeidimų žalos aplinkai atsirandančioms nesutartinėms prievolėms ar asmenų patirtai žalai arba tos žalos pasekmėms taikoma 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė, nebent nukentėjęs asmuo norėtų savo ieškinį pagrįsti tos valstybės, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teise.

8 10 9 straipsnis – Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

1. Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taikoma tos valstybės, kuri šių teisių apsaugą privalo garantuoti, teisė.

2. Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl Bendrijos vieningos pramoninės nuosavybės teisės pažeidimo, taikomas atitinkamas Bendrijos reglamentas. Šiame reglamente neapibrėžtiems klausimams taikoma valstybės narės, kurioje šios teisės pažeidimas buvo padarytas, teisė.

3. Nepaisant 1, 2 ir 4 skirsnių nuostatų, šis straipsnis reglamentuoja visas nesutartines prievoles, atsirandančias dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

2 SKIRSNISDėL KITOKIų NEI DELIKTAS VEIKSMų ATSIRANDANčIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINOS TAISYKLėS

9 straipsnis – Taikytinos teisės nustatymas

4 SKIRSNIS

DėL NEPAGRįSTO PRATURTėJIMO IR ATSTOVAVIMO BE įGALIOJIMO ATSIRANDANčIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINOS SPECIALIOS TAISYKLėS

10 1 straipsnis – Nepagrįstas praturtėjimas

1. Jei dėl kitų nei deliktas veiksmų nepagrįsto praturtėjimo, įskaitant nepriklausantį mokėti mokestį, atsirandanti nesutartinė prievolė yra susijusi su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi arba 2 ir 3 skirsniuose apibrėžtu deliktu, kurie yra artimai susiję su ta nesutartine prievole, prievolei taikoma šiam santykiui taikytina teisė.

2. Nepažeidžiant Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį ir jei šalių nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai buvo padaryta žala yra toje pačioje valstybėje, kurioje įvyksta nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis , nesutartinei prievolei taikoma tos valstybės teisė.

3. Nepažeidžiant Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusiai nesutartinei prievolei taikoma tos valstybės, kurioje įvyko nepagrįstas praturtėjimas konkrečiai įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis , teisė .

4. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, dėl atstovavimo be įgaliojimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės, kurioje buvo nuolatinė naudos gavėjo buvimo vieta tuo metu, kai jis atliko neteisėtus veiksmus, teisė. Tačiau jei dėl atstovavimo be įgaliojimo atsirandančios nesutartinės prievolės yra susijusios su fizine asmens arba medžiaginės nuosavybės apsauga, joms taikomi tos valstybės, kurioje buvo naudos gavėjas arba nuosavybė tuo metu, kai buvo atlikti neteisėti atstovavimo veiksmai, teisė.

5. Nepaisant straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatų , jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.

6. Nepaisant šio straipsnio nuostatų, visoms nesutartinėms prievolėms intelektinės nuosavybės srityje taikomos 8 straipsnio nuostatos.

4. Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinės prievolės yra akivaizdžiai artimiau susijusios su kita valstybe, o ne ta, kurios teisė buvo nustatyta 1–3 dalyse, taikoma tos kitos valstybės teisė .

11 2 straipsnis – Atstovavimas be įgaliojimo

1. Jei dėl atstovavimo be įgaliojimo atsirandančios nesutartinės prievolės yra susijusios su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi, artimai susijusia su nesutartinėmis prievolėmis, ar deliktu pagal 2 ir 3 skirsnį, joms taikoma šiems santykiams taikytina teisė.

2. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį ir jei šalių nuolatinė gyvenamoji vieta žalos padarymo metu yra toje pačioje valstybėje, nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės teisė.

3. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, dėl atstovavimo be įgaliojimo atsiradusioms nesutartinėms prievolėms taikoma tos valstybės, kurioje naudos gavėjas atliko veiksmus, teisė.

4. Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinės prievolės yra akivaizdžiai artimiau susijusios su kita valstybe, o ne ta, kurios teisė buvo nustatyta 1–3 dalyse, taikoma tos kitos valstybės teisė .

3 SKIRSNISDėL DELIKTO IR KITų NEI DELIKTAS VEIKSMų ATSIRANDANčIOMS NESUTARTINėMS PRIEVOLėMS TAIKYTINOS BENDROS TAISYKLėS

10 straipsnis – Pasirinkimo laisvė

1. Šalys, sudarydamos susitarimą po to, kai kyla ginčas, gali susitarti į 8 straipsnio taikymo sritį neįeinančioms nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę. Pasirinkimas turi būti aiškiai išreikštas arba pagrįstai įrodytas remiantis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Jis negali pažeisti trečiųjų šalių teisių.

2. Jei tuo metu, kai buvo padaryta žala, visi kiti situacijos aspektai yra susiję ne su ta valstybe, kurios teisė buvo pasirinkta, šalys savo pasirinkimu negali užkirsti kelio tos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių pagal susitarimą negalima nukrypti, taikymui.

3. Jei tuo metu, kai buvo padaryta žala, visi kiti situacijos aspektai yra susiję su viena ar daugiau Europos bendrijos valstybių narių, susitarimo šalių pasirinkta trečiosios šalies teisė neturi užkirsti kelio Bendrijos teisės taikymui.

5 SKIRSNIS

BENDROSIOS TAISYKLėS

11 12 3 straipsnis – Nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės sritis

Pagal šio reglamento 3 4–1011 2 straipsnius nesutartinėms prievolėms taikoma teisė pirmiausia apibrėžia:

a) atsakomybės sąlygas bei ribas, įskaitant asmenų, kurie privalo atsakyti už savo atliktus veiksmus, nustatymą;

b) atleidimo nuo atsakomybės priežastis ir bet kokį atsakomybės apribojimą bei padalijimą;

c) žalos, už kurią gali būti pareikalauta atlyginimo, buvimą ir rūšis;

d) neviršijant procesinės teisės teismui numatytos kompetencijos, priemones, kurių teisėjas gali imtis siekdamas užkirsti kelią žalos padarymui ir užtikrinti žalos perleidimą ar jos atlyginimą;

e) žalos nustatymą, tiek, kiek teisės nuostatos jį reglamentuoja;

f) teisės į žalos atlyginimą perdavimą;, ypač kai teisė yra perleidžiama ar paveldima;

g) asmenis, kurie turi teisę į asmeniškai patirtos žalos atlyginimą;

h) atsakomybę už kitų veiksmus;

i) įvairius prievolių panaikinimo būdus ir senaties bei teisės netekimo nuostatas, kai baigiasi terminas, įskaitant termino pradžią, pertraukimą ir sustabdymą.

12 13 4 straipsnis – Imperatyvioji teisė

21. Š io reglamento nuostatos neapriboja bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės normų taikymo tuo atveju, jei jos yra imperatyvios, nepriklausomai nuo nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės .

1.2. Tuo atveju, kai pagal šį reglamentą taikoma konkrečios valstybės teisė, galima taikyti privalomas kitos su situacija glaudžiai susijusios valstybės imperatyvias normas, jei ir tiek, kiek pagal tos kitos valstybės teisę šios normos privalo būti taikomos nepriklausomai nuo nesutartinei prievolei taikytinos teisės. Svarstant, ar taikyti šias imperatyvias normas, reikia atsižvelgti į jų pobūdį ir tikslą bei į jų taikymo arba netaikymo pasekmes .

1314 5 straipsnis – Saugumo ir elgesio taisyklės

Neatsižvelgiant į taikytiną teisę, nustatant atsakomybę , kai tai yra tinkama, kaip į faktinę aplinkybę turi būti atsižvelgta į saugumo ir elgesio taisykles, galiojusias įvykio, dėl kurio atsirado žala, vietoje ir metu.

1415 6 straipsnis – Tiesioginiai veiksmai prieš atsakingo asmens draudiką

Žalą patyrusių asmenų teisę Žalą patyrę asmenys gali imtis tiesioginių veiksmų prieš tikėtinai atsakingo asmens draudiką, jei tokie veiksmai yra numatyti reglamentuoja nesutartinėms prievolėms taikytinoje teisėje, išskyrus atvejus, kai žalą patyręs asmuo savo reikalavimą nori grįsti arba draudimo sutarčiai taikytinoje teisėje.

1516 7 straipsnis – Teisėtas reikalavimo perėmimasir keli autoriai

1. Jei pagal nesutartinę prievolę reglamentuojančias taisykles kreditorius turi konkrečių teisų skolininko atžvilgiu, ir jei trečioji šalis privalo sumokėti skolą kreditoriui arba, vykdydama šią prievolę, trečioji šalis jau sumokėjo skolą kreditoriui, šiai trečiosios šalies prievolei taikytina teisė nustato, ar šalis gali įgyvendinti visas kreditoriaus turimas teises prieš skolininką, ar dalį jų, remiantis jų santykius reglamentuojančia teise.

2. Ta pati taisyklė taikoma ir tuo atveju, jei tą pačią prievolę privalo įgyvendinti keli asmenys ir jei vienas iš jų skolą kreditoriui sumokėjo.

Jeigu trečioji šalis, pavyzdžiui, draudėjas, privalo įgyvendinti nesutartinę kreditoriaus prievolę, trečiosios šalies teisę paduoti ieškinį prieš nesutartinę prievolę privalantį įgyvendinti skolininką reglamentuoja trečiosios šalies prievolei atlyginti skolą, numatytai, pavyzdžiui, draudimo sutartyje, taikytina teisė.

1617 8 straipsnis – Keli autoriai

Jeigu kreditorius turi teisių kelių skolininkų, kurių atsakomybė yra bendra, atžvilgiu, ir jei vienas iš skolininkų jau įgyvendino prievolę kreditoriui, šio skolininko teisę imtis veiksmų prieš kitus skolininkus reglamentuoja šio skolininko prievolėms kreditoriaus atžvilgiu taikytina teisė.

18 19 straipsnis – Forma

Vienašalio teisės akto, susijusio su nesutartine prievole, forma yra tinkama, jei šis aktas atitinka konkrečią nesutartinę prievolę reglamentuojančios teisės arba šalies, kurioje šis aktas yra išleistas, teisės formai keliamas sąlygas.

17 1920 straipsnis – Įrodymai

1. Pagal šį reglamentą nesutartines prievoles reglamentuojanti teisė taikoma tiek, kiek ji nustato teisėtumo prezumpciją arba paskirsto įpareigojimus pateikti įrodymus.

2. Teisės aktai gali būti paliudijami bet kokios rūšies įrodymais, kurie yra nustatyti arba bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teise, arba viena iš 1618 9 straipsnyje nurodytų teisių, pagal kurią teisės aktų forma yra tinkama, jei tokios rūšies įrodymas gali būti pateiktas teismui, į kurį kreipiamasi.

III skyrius – Kitos nuostatos

18 straipsnis – Priskyrimas valstybės teritorijai

Taikant šį reglamentą valstybės teritorijai priskiriami:

a) įrengimai ir kitas inventorius, skirtas gamtinių išteklių, kurie yra už šios valstybės teritorinių vandenų esančiame jūros dugne, ant šio dugno arba virš vandens, tyrimui ir eksploatavimui, tiek, kiek ši valstybė pagal tarptautinę teisę ten gali įgyvendinti suverenias teises gamtiniams ištekliams tirti ir eksploatuoti;

b) atviroje jūroje esantys laivai, registruoti šioje valstybėje ar jos vardu arba turintys šios valstybės ar jos vardu išduotą jūros dokumentą arba panašų dokumentą, arba laivai, kurie nėra registruoti šioje valstybėje ir neturi šios valstybės jūros dokumento arba panašaus dokumento, bet priklauso tos valstybės nacionaliniam vienetui;

c) oro erdvėje esantys orlaiviai, registruoti šioje valstybėje ar jos vardu arba įrašyti į šios valstybės nacionalinį registrą, arba orlaiviai, kurie nėra registruoti šioje valstybėje ar įrašyti į šios valstybės nacionalinį registrą, bet priklauso tos valstybės nacionaliniam vienetui.

1920 1 straipsnis – Priskyrimas nuolatinei buvimo vietai

1. Nuolatine buvimo vieta yra laikoma pagrindinė bendrovės, asociacijos ar juridinio asmens buveinė. Tačiau jei žalą sukėlęs įvykis įvyko ar žala atsirado vykdant veiklą bendrovės, asociacijos ar juridinio asmens skyriuje, filiale ar bet kurioje kitoje buveinėje, ši buveinė laikoma nuolatine buvimo vieta.

2. Jei žalą sukėlęs įvykis įvyksta ar žala atsiranda fiziniam asmeniui vykdant verslo veiklą, to fizinio asmens pagrindine buveine laikoma nuolatinė gyvenamoji vieta.

3. Taikant 6 straipsnio 2 dalį, nuolatine buvimo vieta yra laikoma transliuotojo buveinė, apibrėžta Direktyvoje 89/552/EEB, su daliniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB.

3. Taikant 6 straipsnio 2 dalį, nuolatine buvimo vieta yra laikoma transliuotojo buveinė, apibrėžta Direktyvoje 89/552/EEB, su daliniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB.

2021 2 straipsnis – Atgalinio nukreipimo arba nukreipimo į trečiosios valstybės teisę – renvoi – galimybės nebuvimas

Šiame reglamente įpareigojimas taikyti šalies teisę yra įpareigojimas taikyti šioje šalyje galiojančias teisės normas, išskyrus tarptautinės privatinės teisės normas.

21 2 3 22 straipsnis – Nesuvienodintos teisinės sistemos

1. Jei valstybėje yra keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savas nesutartinėms prievolėms taikytinas taisykles, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas šalimi nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę.

2. Valstybė, kurioje įvairūs teritoriniai vienetai turi savas nesutartinėms prievolėms taikytinas taisykles, neprivalo taikyti šio reglamento kolizinei teisei, kuri skirta tik šiems teritoriniams vienetams.

22 24 23 straipsnis – Bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešoji tvarka

Pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės normą galima atsisakyti taikyti tik tuomet, jei jos taikymas yra aiškiai nesuderinamas su bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešąja tvarka. Pirmiausia pagal šį reglamentą prieštaraujančiu b ylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešajai tvarkai gali būti laikomas nustatytos teisės taikymas, dėl kurio gali būti priteisti pernelyg dideli ne kompensacinio pobūdžio nuostoliai.

2324 5 straipsnis – Ryšys su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis tarptautinėmis konvencijomis

1. Šis reglamentas neturi pažeisti Europos Bendrijų steigimo sutarčių arba Europos Bendrijų institucijų aktų nuostatų, kurios: Šis reglamentas netrukdo taikyti tarptautinių daugiašalių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra valstybės narės ir kurios konkrečiais klausimais nustato taikytinos kolizinės teisės taisykles nesutartinių prievolių srityje, apie kurias Komisijai buvo pranešta pagal 25 6 straipsnį.

- reglamentuoja tam tikrus kolizinių normų, susijusių su nesutartinėmis prievolėmis, aspektus arba

- nustato taisykles, kurios, remiantis šiuo reglamentu, taikomos nepaisant nacionalinės teisės, reglamentuojančios atitinkamą nesutartinę prievolę, arba

- neleidžia taikyti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės arba šiame reglamente numatytos teisės nuostatos ar nuostatų,

2. Šis reglamentas negali apriboti Bendrijos dokumentams, kurie tam tikrais klausimais jų koordinuojamoje srityje paslaugų ar prekių tiekimą priskiria valstybės narės, kurioje paslaugos tiekėjas yra įsisteigęs, teisei, ir savo koordinuojamoje srityje leidžia apriboti laisvą paslaugų ar prekių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, judėjimą tik tam tikromis aplinkybėmis.

24 straipsnis – Ne kompensacinio pobūdžio nuostolių atlyginimas

Šiuo reglamentu nustatytos teisės taikymas, dėl kurio gali būti priteista atlyginti ne kompensacinio pobūdžio nuostolius, pvz., atgrasantys ar baudiniai nuostoliai, prieštarauja Bendrijos viešajai tvarkai.

25 straipsnis – Ryšys su esančiomis tarptautinėmis konvencijomis

Šis reglamentas netrukdo taikyti tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra valstybės narės ir kurios konkrečiais klausimais nustato taikytinos kolizinė teisės taisykles, susijusias su nesutartinėmis prievolėmis.

2. Tačiau, j ei visi kiti atitinkami situacijos aspektai tuo metu, kai buvo padaryta žala, susiję su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, šis reglamentas turi viršenybę prieš šias konvencijas :

- 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės ;

- 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl atsakomybei už gaminius su trūkumais taikytinos teisės.

IV skyrius – Baigiamosios nuostatos

26 25 straipsnis – 25 24 straipsnyje nurodytų konvencijų sąrašas

1. Ne vėliau kaip iki 2004 m. birželio 30 d.…. valstybės narės Komisijai pateikia 25 straipsnyje nurodytų konvencijų sąrašą. Po šios datos valstybės narės Komisijai praneša apie bet kurios iš šių konvencijų denonsavimą.

2. Per šešis mėnesius nuo šio papildyto sąrašo gavimo Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 1 dalyje nurodytų konvencijų sąrašą.

27 26 straipsnis – Įgyvendinimo ataskaita

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie jo įgyvendinimą. Prireikus kartu su ataskaita ji pateikia naujų pasiūlymų jam pritaikyti.

Rengdama ataskaitą, Komisija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kaip įvairių valstybių narių teismuose praktiškai yra taikoma užsienio teisė. Prireikus ataskaitoje pateikiamos rekomendacijas dėl to, ar turi būti apibrėžti bendri veiksmai, susiję su užsienio teisės taikymu .

Ataskaitoje taip pat svarstomas klausimas, ar neturėtų būti pasiūlytas konkretus Bendrijos teisės aktas dėl eismo įvykiams taikytinos teisės .

28 27 straipsnis – Įsigaliojimas ir įgyvendinimas ateityje

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d. …..

Jis taikomas nesutartinėms prievolėms, kylančioms iš įvykių, įvykusių po reglamento įsigaliojimo.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] KOM (2003) 427 galutinis – 2003/0168 (COD); dar nepaskelbtas OL.

[2] OL C 241, 2004 9 28, p. 1

[3] A6-0211/2005

[4] JO C [data], p. Dar nepaskelbta OL.

[5] OL C 241 , 2004 9 28 , p. 1 .

[6] Europos Parlamento nuomonė […] (OL C […], [...], p. […] , 2005 m. liepos 6 d .

[7] Tarybos ir Komisijos veiksmų planas, kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, OL C 19, 1999 1 23, p. 1.

[8] 1999 m. spalio 16 d. pirmininkavimo išvados, 28–39 punktai.

[9] OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

[10] OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[11] OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[12] Konvencijos su daliniais pakeitimais, padarytais įvairiomis prisijungimo konvencijomis, deklaracijomis ir pridėtiniais protokolais, suvestinė redakcija paskelbta OL C 27, 1998 1 26, p. 34.

[13] Konvencijos teksto su daliniais pakeitimais, padarytais įvairiomis prisijungimo konvencijomis, deklaracijomis ir pridėtiniais protokolais, suvestinė redakcija yra paskelbta OL C 27, 1998 1 26, p. 34.

[14] O L L 210, 1985 8 7, p. 29, su daliniais pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 10 d. Direktyva 34/1999/EB, OL L 141, 1999 6 4, p. 20

[15] OL L 149, 2005 11 6, p. 22.

[16] OL L 143 du 30.4.2004, p.56