52006DC0034

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.2.2006

KOM(2006) 34 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

ES biodegalų strategija{SEK(2006) 142}

TURINYS

1. ĮžANGA 3

2. IšNAUDOTI BIODEGALų POTENCIALą – STRATEGINIS METODAS 4

2.1. Pirmosios kartos biodegalai 5

2.2. Antrosios kartos ir vėliau pasirodysiantys biodegalai 5

2.3. Biodegalai besivystančiose šalyse 6

3. BIODEGALų STRATEGIJA – SEPTYNIOS POLITIKOS AšYS 7

3.1. Biodegalų paklausos skatinimas 7

3.2. Teigiamo poveikio aplinkai išnaudojimas 9

3.3. Biodegalų gamybos ir platinimo plėtojimas 10

3.4. Žaliavų tiekimo plėtojimas 11

3.5. Prekybos galimybių didinimas 13

3.6. Parama besivystančioms šalims 14

3.7. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas 15

1 priedas: Biodegalų terminų aiškinamasis žodynas 17

2 priedas: Biodegalų naudojimo pažanga nacionaliniu lygiu 18

3 priedas: Biodegalų naudojimą skatinanti politika ES nepriklausančiose šalyse 19

4 priedas: Padėtis biodegalų rinkoje 21

5 priedas: Prekyba biodegalais 24

1. ĮžANGA

Europos Sąjungoje transporto priemonės išmeta apie 21 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie planetos klimato atšilimo, ir šis skaičius didėja. Kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai, visų pirma pagal Kioto protokolą sumažinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, yra labai svarbu surasti būdus, kaip sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.

Tai ne vienintelė problema. Beveik visa ES transporto sektoriuje suvartojama energija gaunama iš naftos. Žinomų naftos išteklių kiekis yra ribotas, ir tas atsargas turi tik keli pasaulio regionai. Egzistuoja nauji ištekliai, bet daugelį jų sudėtinga eksploatuoti. Taigi, užtikrinti energijos tiekimą ateityje – tai ne tik spręsti priklausomybės nuo importo mažinimo klausimą, bet ir imtis įvairių politikos iniciatyvų, įskaitant šaltinių ir technologijų įvairinimą[1].

Europos Sąjungoje jau imtasi kai kurių veiksmų. Transporto priemonių gamintojai kuria naujus modelius, kurie yra švaresni ir naudoja mažiau degalų, bei plėtoja naujas koncepcijas. Taip pat stengiamasi siekiant pagerinti viešąjį transportą ir, kur įmanoma, skatinti naudoti aplikos neteršiančias transporto priemones[2]. Reikia toliau stengtis mažinti transporto priemonių suvartojamos energijos kiekį.

Besivystančios šalys susiduria su panašiomis ir netgi didesnėmis problemomis, susijusiomis su transporto priemonių suvartojama energija: didėjančios naftos kainos neigiamai veikia mokėjimų balansą; jos yra pažeidžiamos, nes priklauso nuo importuojamo iškastinio kuro, ir toms šalims taip pat aktualus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimo klausimas.

2005 m. spalio mėn. Hampton Court vykusiame neoficialiame susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino energijos politikos, skirtos padėti ES išspręsti globalizacijos uždavinius, svarbą. Per susitikimą Komisijos buvo paprašyta parengti atnaujintos Europos energijos politikos vystymo pasiūlymus. Vienas svarbus tokio politikos elementas būtų priemonės, skirtos mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, ir plėtoti darnų požiūrį, pagrįstą patikima poveikio ekonomikai, aplinkai ir socialiniams reiškiniams analize, dėl laipsniško šios priklausomybės sumažinimo.

Šiame komunikate kalbama apie tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti biodegalai susiklosčius tokiai padėčiai. Pagaminti iš atsinaujinančio šaltinio – biomasės, biodegalai yra tiesioginis iškastinio kuro pakaitalas transporto priemonėse, ir juos galima lengvai integruoti į kuro tiekimo sistemas. Biodegalus galima naudoti kaip alternatyvius transporto priemonių degalus, kaip ir kitas alternatyvias kuro rūšis (žr. 2.1 punktą), o tai skatina kitas pažangias naujoves, pvz., atsinaujinančio vandenilio naudojimą.

Nors daugeliu atvejų biodegalai yra daug brangesni už iškastinį kurą, įvairiose pasaulio šalyse jų sunaudojama vis daugiau. Paskatinus politikos priemonėmis, šiuo metu bendra biodegalų produkcija viršija 35 milijardus litrų.

ES remia biodegalų naudojimą siekdama tokių tikslų, kaip antai: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, dekarbonizuoti transporto priemonių degalus, įvairinti degalų tiekimo šaltinius ir ilgainiui sukurti iškastinio kuro pakaitalus. Tikimasi, kad biodegalų gamyba paskatins naujas pajamų šaltinių ir užimtumo galimybes kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į Biokuro direktyvos[3] persvarstymą, kurį Komisija turi atlikti iki 2006 m. pabaigos, dėmesys bus skiriamas biodegalų ekonomiškumo klausimui, tikslų siekiui po 2010 m. ir išsamaus biodegalų poveikio aplinkai vertinimui ir kontrolei.

Biodegalų gamyba iš tinkamų žaliavų taip pat galėtų duoti ekonominės naudos ir naudos aplinkai daugelyje besivystančių šalių, sukurti papildomų darbo vietų, sumažinti energijos importo išlaidas ir atverti potencialias eksporto rinkas. Visų pirma, bioetanolio gamyba galėtų tapti įmanoma alternatyva kai kuriose cukrų gaminančiose šalyse, kurioms taikomas ES cukraus režimo reforma.

Šis komunikatas papildo Biomasės veiksmų planą[4], ir prie jo pridedamas poveikio įvertinimas, kuriame pateikiamos įvairios politikos galimybės. Remdamasi šiuo įvertinimu Komisija rekomenduoja darnų, į rinką orientuotą metodą, atitinkantį poveikio įvertinime pateiktą 2 galimybę, kuri atspindi šiuo metu turimas žinias ir kuria siekiama parengti dirvą tolesnei plėtotei. Šiuo atveju palankiai vertinamas darnus metodas derybose dėl biodegalų, turimų priemonių naudojimas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skatinti ir sanglaudos politikoje bei besivystančių šalių nuoseklaus rėmimo priemonių paketo sukūrimas. Nors ES turimos dabartinės technologijos šiuo metu nėra konkurencingos sąnaudų požiūriu, skatinimo plėtoti biodegalų pramonę nauda turėtų nusverti sąnaudas. Esant tokioms aplinkybėms, plėtojant antrosios kartos biodegalų gamybą, kur svarbus vaidmuo tenka moksliniams tyrimams ir plėtrai, būtų galima toliau prisidėti prie tokių degalų ekonomiškumo didinimo. Atsižvelgiant į šių klausimų visumos sudėtingumą, kompleksiškumą ir dinamišką pobūdį, pasirinktas metodas yra strateginis, o jo poveikis bus atidžiai kontroliuojamas. Kadangi biodegalų rinka vystosi, bus aptarti reikalingi pakeitimai ir įtraukti į strategiją.

2. IšNAUDOTI BIODEGALų POTENCIALą – STRATEGINIS METODAS

Dabartiniame Biomasės veiksmų plane aprašyti įvairūs veiksmai, kurių bus imtasi siekiant skatinti energijos gamyboje naudoti visų rūšių biomasę. Šiame komunikate nustatoma ES biokuro strategija , kuria siekiama trijų tikslų:

- toliau remti biodegalus ES ir besivystančiose šalyse bei užtikrinti, kad jų gamyba ir naudojimas visame pasaulyje darytų teigiamą poveikį aplinkai ir prisidėtų prie Lisabonos strategijos tikslų atsižvelgiant į konkurencingumo argumentus;

- pasirengti plačiam biodegalų naudojimui, gerinant jų konkurencingumą sąnaudų požiūriu (optimizavus numatytų žaliavų apdirbimą), atlikti mokslinius antrosios kartos biodegalų tyrimus, o proporcingai didinant parodomųjų projektų skaičių bei šalinant netechninio pobūdžio kliūtis – remti tokių degalų skverbimąsi į rinką;

- išstudijuoti naujas besivystančių šalių, įskaitant tas, kurioms taikoma ES cukraus režimo reforma, galimybes gaminti biodegalų žaliavas ir biodegalus, ir nustatyti ES vaidmenį remiant tvarios biodegalų gamybos plėtojimą.

2.1. Pirmosios kartos biodegalai

Pirmosios kartos biodegalus šiuo metu galima naudoti daugelyje transporto priemonių mažą procentinę jų dalį sumaišius su tradiciniais degalais, ir jį galima platinti per esamą infrastruktūrą. Kai kurios dyzelinės transporto priemonės yra 100 % varomos biodyzelinu (B100), o mišraus kuro transporto priemonių jau galima rasti daugelyje pasaulio šalių. Transporto sektoriuje dalies dyzelino arba benzino pakeitimas biodegalais yra paprasčiausias būdas nedelsiant prisidėti prie Kioto tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad privalumai būtų juntami visame transporto sektoriuje. Kadangi kad šiuo metu ES dyzelino daugiau importuoja, o benziną eksportuoja, kurti dyzelino pakaitalą yra labai svarbus uždavinys Europai.

Tačiau netgi naudojant pažangiausias technologijas dėl didelės ES pagamintų biodegalų kainos jiems bus sunku konkuruoti su iškastiniu kuru. Naudojant šiuo metu turimas technologijas ES pagamintas biodyzelinas nebus nuostolingas naftos atžvilgiu, jeigu kainuos apie 60 EUR už barelį, o bioetanolis galės konkuruoti su nafta, jeigu kainuos apie 90 EUR už barelį.

Biodegalus galima naudoti kaip alternatyvius transporto priemonių degalus, kaip ir kitas alternatyvias kuro rūšis, pvz., skystas gamtines dujas (SGN), suskystintas naftos dujas (SND) ir vandenilį. Vis dėlto, šiuo metu turimų biodegalų naudojimo skatinimas yra tarpinis žingsnis norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, įvairinti transporto priemonių energijos šaltinius ir parengti ES ekonomiką kitoms alternatyvoms transporto sektoriuje, kurias dar reikia tobulinti. Aktyviai skatindama biodegalų plėtojimo kryptį visame pasaulyje ir užtikrindama jų tausią gamybą, ES gali pasinaudoti ir kitiems perteikti savo patirtį ir žinias, pati vykdydama mokslinius tyrimus, kurių tikslas – išlaikyti pirmaujančią vietą kuriant technologijas. Aiški ES strategija taip pat skatins mažesnes gamybos sąnaudas.

Žaliavų tiekimas yra labai svarbus biodegalų strategijos sėkmei. Prireikus bus persvarstytos ir pritaikytos kai kurios bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos. Nimatomas prekybos biodegalais padidėjimas visame pasaulyje taip pat prisidės prie tiekimo į ES ir kitas pasaulio šalis stabilumo.

Alternatyvių degalų gamyklų statyba, naujų variklio tipų pateikimas į rinką ir degalų platinimo sistemos pritaikymas pareikalaus ilgalaikių investicijų, kurios turi būti pagrįstos patikima paklausos rinkoje perspektyva. Tai reiškia, kad su pasiūla susijusias priemones reikia papildyti veiksminga, į rinką orientuota skatinamąja sistema. Vidutinės trukmės laikotarpiu reikės papildomų investicijų į technologijas ir žaliavas. Miškininkystės ir medžiagų atliekų vaidmuo augs, jeigu „antrosios kartos“ procesai bus veiksmingai įgyvendinti komerciniu požiūriu.

Kad būtų kiek įmanoma labiau pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis galimybėmis, Komisija įsipareigojo skatinti pirmosios kartos biodegalų rinkos, kurią papildys naujos įdiegtos technologijos, vystymą.

2.2. Antrosios kartos ir vėliau pasirodysiantys biodegalai

Viena iš perspektyviausių antrosios kartos biodegalų technologijų – lignoceliuliozės perdirbimas – jau gerokai pažengė į priekį. ES įkurtos trys bandomosios gamyklos – Švedijoje, Ispanijoje ir Danijoje. Kitos technologijos, kuriomis biomasė paverčiama skystais biodegalais (BtL), apima Fischer-Tropsch biodyzeliną ir bio-DME (dimetilo eteris). Parodomosios gamyklos veikia Vokietijoje ir Švedijoje.

Sintetines gamtines dujas (SGD) galima gaminti iš iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių. Atsinaujinančios SGN turi daug privalumų CO2 mažinimo požiūriu, ir jų pasitelkimas būtų ryžtingas žingsnis plėtojant kitus dujinius degalus.

CARS 21 aukšto lygio grupė[5] nustatė, kad antrosios kartos biodegalai yra ypač perspektyvūs, ir rekomendavo jų gamybos plėtrai skirti papildomą paramą. Grupė taip pat padarė išvadą, kad toliau vystant politiką reikėtų įvertinti ir perteikti įvairių biodegalų technologijų ir gamybos procesų nekenksmingumą klimato pokyčiams.

Kad būtų pasirengta plačiam sąnaudų požiūriu konkurencingų biodegalų naudojimui, o naujas technologijas lydėtų sėkmė, reikia tęsti mokslinius tyrimus ir plėtoti biodegalų pramonę. Siekiant tų tikslų svarbus vaidmuo gali tekti Europos biokuro technologijų platformai ir kitoms platformoms. Taip pat reikėtų skatinti specializuotų žaliavų tobulinimą ir padidinti biodegalų gamybai skirtų žaliavų asortimentą.

Siekiant skatinti geriausią praktiką ir palengvinti ilgalaikes privataus sektoriaus investicijas visos suinteresuotosios šalys privalės bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tai, Europos investicijų bankas galėtų teikti paramą vystant ir didinant ekonominiu požiūriu perspektyvių projektų ir technologijų skaičių.

Biodegalų pramonės plėtra bus kontroliuojama ES lygmeniu, o tos kontrolės tikslas – tinkamu laiku teikti paramą siekiant, kad parodomieji projektai taptų komercinėmis operacijomis. Tuo pačiu metu privaloma užtikrinti, kad visi nauji procesai teiktų naudą aplinkai, o visos netechninio pobūdžio kliūtys būtų pašalintos.

Pažangiosios biodegalų technologijos galėtų būti pirmasis žingsnis į atsinaujinančio vandenilio, kurį naudojant atsirastų faktiškai netaršių transporto priemonių perspektyva, gamybą. Tačiau vandenilinio kuro elementams reikia naujos variklių technologijos ir didelių investicijų į vandenilio gamyklas bei naujos degalų platinimo sistemos. Esant tokioms aplinkybėms, reikia atidžiai įvertinti vandenilio tvarumą. Todėl bet koks perėjimas prie vandeniliu varomų transporto priemonių pareikalaus svarbaus sprendimo, kuris bus suformuotas plataus masto ilgalaikėje strategijoje.

2.3. Biodegalai besivystančiose šalyse

Biomasės produktyvumas yra didžiausias tropinio klimato šalyse, o biodegalų, ypač etanolio, gamybos sąnaudos kai kuriose besivystančiose šalyse yra palyginti mažos. Iš cukranendrių pagamintas bioetanolis šiuo metu konkuruoja su iškastiniu kuru Brazilijoje, kuri yra bioetanolio gamybos lyderė pasaulyje. Be to, iškastinės energijos sąnaudos gaminant etanolį iš cukranendrių yra mažesnės už sąnaudas, patiriamas gaminant etanolį Europoje, todėl atitinkamai labiau sumažinama emisija. Šiuo metu ES yra pagrindinė biodyzelino gamintoja, o jo prekybos apimtys yra nedidelės. Besivystančios šalys, kaip antai: Malaizija, Indonezija ir Filipinai šiuo metu biodyzeliną gamina savo šalių reikmėms, bet galėtų išplėsti eksporto galimybes.

Apskritai, biodegalų gamyba galėtų suteikti galimybę paįvairinti žemės ūkio veiklą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro (daugiausia – naftos) ir darniai prisidėti prie ekonomikos augimo. Tačiau reikia pripažinti, kad besivystančių šalių patiriamos problemos skiriasi aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu.

Skirtinga biodegalų gamybos ir naudojimo perspektyva besivystančiose šalyse yra susijusi su gaminamų žaliavų tipais ir įvairiais ekonominiais veiksniais. Plėtojant biodegalų pramonę šalies mastu, svarbų vaidmenį atlieka naftos kaina pasaulio rinkoje.

Kiti svarbūs veiksniai yra: i) potencialus gamybos mastas; ii) nacionalinės arba regioninės rinkos dydis; iii) reikalingos investicijos į infrastruktūras; iv) politikos rėmimas; v) eksporto galimybės (į ES, JAV, Japoniją, Kiniją); ir vi) biodegalų gamybai naudotinų žaliavų rinkos kaina.

Šalyse, kuriose žaliavų gamyba, tikėtina, bus pradedama sparčiai plėtoti, atsiranda aplinkos problemų, susijusių su stipriu poveikiu, kurį patirią ekologiniu požiūriu lengvai pažeidžiamos zonos, pvz., atogrąžų miškai. Taip pat susirūpinimą kelia poveikis dirvožemio derlingumui, vandens buvimui ir jo kokybei bei pesticidų naudojimas. Socialiniai padariniai – galima bendruomenių dislokacija ir biodegalų bei maisto produktų gamybos konkurencija. Šios problemos reikalauja specialaus tyrimo ir kiekybinio įvertinimo bei, prireikus, jas reikėtų spręsti pasitelkus aiškią reglamentavimo sistemą. ES vystymo politika bus siekiama padėti atitinkamoms besivystančioms šalims sėkmingai pasinaudoti biodegalų privalumais, tuo pačiu metu tinkamai sprendžiant tas problemas.

3. BIODEGALų STRATEGIJA – SEPTYNIOS POLITIKOS AšYS

Šiame skyriuje apibrėžiamos septynios politikos ašys, kurių kiekviena apima priemones, kurių Komisija imsis tam, kad paskatintų biodegalų gamybą ir naudojimą.

3.1. Biodegalų paklausos skatinimas

Komisija:

- 2006 m. parengs ataskaitą siekdama galimo Biokuro direktyvos persvarstymo. Šioje ataskaitoje bus nagrinėjami, inter alia , nacionalinių tikslų, susijusių su biodegalų rinkos dalimi, nustatymo klausimai, įtraukiant su biodegalais susijusius įsipareigojimus ir užtikrinant tausią gamybą;

- paskatins valstybes nares taikyti palankias sąlygas antrosios kartos biodegalams laikantis su biodegalais susijusių įsipareigojimų;

- paragins Tarybą ir Europos Parlamentą neatidėliojant patvirtinti neseniai priimtą teisės akto pasiūlymą, kuriuo skatinami švarių ir energijos vartojimo požiūriu veiksmingų transporto priemonių, įskaitant mišinius su dideliu biodegalų kiekiu naudojančias transporto priemones, viešuosius pirkimus.

2001 m. Komisija priėmė komunikatą, o vėliau pateikė teisės akto pasiūlymą dėl pakaitinių kelių transporto degalų, kuriame nurodomos trys pagrindinės vystymosi potencialą turinčios kuro rūšys (biodegalai, gamtinės dujos ir vandenilis)[6]. Šie teisės aktai su daliniais pakeitimais buvo priimti 2003 m.

Biokuro direktyvoje [7] nustatytos „rekomenduojamos vertės“, t. y. 2005 m. biodegalų rinkos dalis turėtų sudaryti 2 %, o 2010 m. – 5,75 %. Kad įgyvendintų direktyvą, daug valstybių narių tikisi pasinaudoti atleidimu nuo degalų mokesčių, kuriuo bus lengviau pasinaudoti taikant Energijos mokesčių direktyvą [8]. Kai kurios valstybės narės neseniai pradėjo laikytis su biodegalais susijusių įsipareigojimų, pagal kuriuos degalus tiekiančios bendrovės privalo įmaišyti tam tikrą biodegalų procentą į degalus, tiekiamus į nacionalinę rinką.

2005 m. biodegalų rinkos dalis nepasiekė 2 %, kaip buvo užsibrėžta. Su valstybių narių išsikeltais uždaviniais biodegalų rinkos dalis tesudarė daugiausia 1,4 %. Septyniais atvejais, kai valstybės narės nepagrįstai išsikėlė mažesnius tikslus, Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą.

2006 m. Komisija parengs Biodegalų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, siekdama galimo jos persvarstymo. Šioje ataskaitoje bus nagrinėjami, inter alia , šie klausimai:

- nacionaliniai tikslai, susiję su biodegalų rinkos dalimi,

- su biodegalais susiję įsipareigojimai,

- reikalavimas, kad vertinant uždavinių įgyvendinimą būtų atsižvelgiama tik į biodegalus, kurių gamyba ES ir trečiosiose šalyse atitinka mažiausius tausumo standartus.

Bet kokią sertifikatų sistemą reikėtų taikyti šalyje pagamintiems ir importuotiems biodegalams laikantis nediskriminavimo principo, ir ji turėtų atitikti PPO nuostatas.

Su biodegalais susiję įsipareigojimai teikia vilčių, kad sunkumai bus įveikti pasitelkus mokesčių lengvatas. Dėl jų bus lengviau taikyti palankias sąlygas biodegalams, kuriuos naudojant išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai Komisija ir siekia paskatinti.

Energijos mokesčių direktyva valstybėms narėms suteikiama galimybė tam tikromis sąlygomis sumažinti arba netaikyti biodegalų mokesčio. Tos mokesčių lengvatos laikomos valstybės pagalba, kurios negalima teikti be išankstinio Komisijos leidimo. Komisijos vertinimu siekiama išvengti pernelyg didelių konkurencijos iškraipymų, o šis vertinimas pagrįstas Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis[9]. Tose gairėse atsižvelgiama į teigiamą poveikį, kurį gali turėti iš biomasės pagaminta energija palyginti su energija, pagaminta iš iškastinio kuro.

Dar vienas vertinimo tikslas – užtikrinti, kad nebūtų permokėtos kompensacijos, to irgi reikalaujama Energijos mokesčių direktyvoje. Kadangi biodegalų, ypač bioetanolio, gamybos sąnaudos skiriasi, Komisija tiria, kaip patobulinti priemones, kad būtų galima į tai atsižvelgti nepažeidžiant tarptautinės prekybos taisyklių.

Reikės atidžiai įvertinti biodegalų tiekimo įsipareigojimų (įvairiomis galimomis formomis) ir mokestinių paskatų suderinamumą. Gali būti, kad įsipareigojimams vykdyti reikės vis mažiau mokestinės paramos ir valstybės pagalbos lygis sumažės laikantis principo „teršėjas moka“ bei Komisijos valstybės pagalbos plano, kuris orientuotas į mažesnę, bet veiksmingesnę pagalbą, nuostatų.

Be to, reikėtų sukurti mokestinių paskatų sistemą, susietą su įvairių degalų ekologinėmis savybėmis. Tai padrąsintų ir paskatintų biodegalų rinkos reguliavimo ir paklausą didinančių priemonių taikymą. Tinkamos politikos priemonės turėtų apimti, pavyzdžiui, transporto priemonių naudotojų skatinimą rinktis ekologines sistemas, ekologinį ženklinimą, kainų diferencijavimą pagal taršos mokestį ir produkto apmokestinimą, aplinkos kokybės gerinimą pasitelkiant vartotojų ir gamintojų švietimą bei informavimą, parduodamus leidimus, ekologinės veiklos garantijas, lėšas ir pavojaus aplinkai įvertinimą bankininkystės procedūrose.

Viešųjų ir privačiųjų transporto priemonių parkai bei žemės ūkio ir sunkiasvorių krovininių transporto priemonių naudotojai – tai didelė biodegalų naudojimo rinka, ir įrodyta, kad atleidimai nuo mokesčių arba jų sumažinimas šiuo atveju yra ypač sėkmingas skatinant naudoti mišinius su dideliu biodegalų kiekiu. Žemės ūkyje šiuo metu egzistuoja nedidelius kiekius gaminantys perdirbėjai ir sėklų spaudimo sistemos, kuriomis galima ekonomiškai gaminti biodyzeliną iš atliekų ir aliejinių augalų. Miestai ir privatūs autobusų parkai paprastai turi numatytą degalų tiekimą, todėl gali lengvai pereiti prie biodegalų. Kita sritis, kurioje reikėtų toliau skatinti biodegalų paklausą, apima žvejybos laivyną ir laivus, kurie sudaro potencialią biodegalų naudojimo rinką.

Viešajame sektoriuje Komisija toliau skatins naudoti biodegalus šiose specifinėse srityse. Buvo pateiktas Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos dėl ekologiškų kelių transporto priemonių rėmimo pasiūlymas[10], kuris taikomas ir transporto priemonėms, naudojančioms mišinius su dideliu biodegalų kiekiu.

3.2. Teigiamo poveikio aplinkai išnaudojimas

Komisija:

- nagrinės, kaip biodegalų naudojimas gali padėti automobilių parkams įgyvendinti CO2 emisijos mažinimo uždavinius;

- nagrinės ir prireikus pasiūlys priemones, kuriomis būtų užtikrintas optimalus teigiamas biodegalų poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atžvilgiu;

- sieks, kad užtikrintų biodegalų žaliavų auginimo ES ir trečiosiose šalyse schemos tvarumą;

- svarstys etanolio, eterio ir kitų deguoninių junginių kiekio benzine ribines vertes, garų kiekio benzine ribines vertes ir biodyzelino kiekio dyzeline ribines vertes.

Komisija tiria galimybes, kaip biodegalų naudojimas gali padėti automobilių parkams įgyvendinti CO2 emisijos mažinimo uždavinius, paremtas automobilių gamintojų susitarimais sumažinti naujų automobilių išmetamų dujų kiekį taikant integruotą metodą. Remdamasi CARS21 grupės ataskaita[11] Komisija šiuo metu nagrinėja įvairias šio metodo galimybes.

Norint išnaudoti teigiamo poveikio aplinkai potencialą, biodegalų strategijoje pagrindinis dėmesys turi būti skirtas: 1) šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir sąnaudų santykio optimizavimui, 2) siekiui išvengti, kad gaminant biodegalus ir jų žaliavas nebūtų padaryta žalos aplinkai, 3) užtikrinimui, kad dėl biodegalų naudojimo nekils aplinkos arba techninių problemų.

1) Biodegalams taikant mokestines paskatas šiuo metu neatsižvelgiama į dabartinį teigiamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo poveikį ir jų gamybos būdus. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažėjimo susiejimas su biodegalų atsargomis padėtų sustiprinti jų naudą ir akivaizdžiai parodytų pramonei tolesnių gamybos būdų tobulinimo svarbą. Ši sistema taip pat leistų pasinaudoti rinkos rodikliais skatinant degalų ir žaliavų gamintojus toliau mažinti anglies dvideginio emisiją transporto sektoriuje. Kad būtų veiksminga, tokį mechanizmą privalu taikyti šalyje pagamintiems ir importuotiems produktams laikantis nediskriminavimo principo, ir šis mechanizmas turi visiškai atitikti PPO nuostatas. Taip pat reikėtų išstudijuoti daugianacionalinį metodą, susijusį su švaraus vystymosi mechanizmu, kuriuo būtų užtikrintas prekybos partnerių įtraukimas. Biokuro direktyvoje apibrėžtos paskatos bus persvarstytos 2006 metais.

2) Labai svarbu biodegalų žaliavų gamybai taikyti tinkamus minimalius aplinkosaugos standartus, pritaikytus prie vietinių ES ir trečiųjų šalių sąlygų. Visų pirma, buvo įvardytos kai kurios problemos, susijusios su atidėtos žemės naudojimu, t. y. susirūpinta galimu poveikiu biologinei įvairovei ir dirvožemiui bei didėjančiu biodegalų naudojimu ekologiniu požiūriu pažeidžiamose zonose. Sprendžiant tuos klausimus reikia atkreipti dėmesį į tai, ar tie energetiniai augalai apskritai tiktų sėjomainai, taip pat vengti neigiamų padarinių biologinei įvairovei, vandens užteršimo, dirvožemio alinimo ir buveinių bei rūšių naikinimo didelės gamtinės vertės vietovėse. Tačiau ES gamybai taikomi tausumo kriterijai neturėtų apsiriboti energetiniais augalais, o turėtų apimti visas žemės ūkio naudmenas, kaip reikalaujama pagal 2003 m. BŽŪP reformą nustatytose kompleksinio susiejimo taisyklėse. Nustatant šiuos kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į energetinių augalų auginimo sėjomainos sistemose ir nerentabiliose zonose naudą. Tie kriterijai ir standartai turės atitikti PPO nuostatas, būti veiksmingi ir ne biurokratiniai.

3) Naudojant skirtingas biodegalų rūšis iškyla įvairių su aplinka susijusių ir techninio pobūdžio klausimų. Degalų kokybės direktyvoje [12] nustatyti benzino ir dyzelino reikalavimai, susiję su aplinka ir sveikata, pvz., etanolio, eterio ir kitų deguoninių junginių kiekio benzine ribinės vertės. Joje taip pat ribojamas benzino garų slėgis. Dėl techninių priežasčių EN590 standartu nustatomos kitos ribinės vertės ir nurodoma, kad dyzeline turi būti ne daugiau kaip 5 % biodyzelino tūrio (4,6 % energetine išraiška). Tomis ribinėmis vertėmis apribojamas biodegalų naudojimas.

Komisija paskelbė, kad 2006 m. persvarstys nustatytas kiekybines ribines etanolio, eterių ir biodyzelino vertes.

3.3. Biodegalų gamybos ir platinimo plėtojimas

Komisija:

- paskatins valstybes nares ir regionus atsižvelgti į biodegalų ir kitos bioenergijos naudą rengiant nacionalines orientacinės struktūros sistemas ir operatyvinius planus pagal sanglaudos politiką ir kaimo plėtros politiką;

- pasiūlys įkurti specialią ad hoc grupę, skirtą apsvarstyti biomasės, įskaitant biodegalus, galimybes nacionalinėse kaimo plėtros programose;

- paprašys atitinkamos pramonės šakų atstovų pateikti biodegalams patekti į rinką trukdančios veiklos techninį pagrindimą ir kontroliuos tų pramonės šakų atstovų veiksmus, kad užtikrintų biodegalų nediskriminavimą.

Daug iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo remiamų regionų, ypač kaimo regionai Vidurio ir Rytų Europoje, turi biomasės naugojimo potencialą, galintį paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Pigi darbo jėga ir daug turimų išteklių suteikia tiems regionams santykinį pranašumą biodegalų žaliavų gamybos srityje.

Todėl svarbus sanglaudos politikos [13] tikslas – remti atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių, pvz., biomasės, įskaitant biodegalus, plėtojimą. Paramą galima teikti, pavyzdžiui, ūkininkams perkvalifikuoti, įrangai tiekti biomasės gamintojams bei investuoti į biodegalų gamybos įrangą.

Komisija skatina valstybes nares ir regionus užtikrinti, kad rengiamose nacionalinėse strateginėse orientacinėse struktūrose ir veiklos programose būtų visiškai atsižvelgta į galimą biodegalų naudą.

Kaimo plėtros politika gali būti remiamos investicijos į ūkius ar su jais susijusias sritis, pavyzdžiui, biomasės perdirbimą, taip pat į miško savininkų nepanaudotos biomasės mobilizavimą. Komisija pasiūlė Bendrijos strategines kaimo plėtros gaires, kuriose didelis dėmesys skiriamas atsinaujinančių šaltinių energijai, įskaitant biodegalus. Ji taip pat siūlo įkurti specialią ad hoc grupę, skirtą apsvarstyti biomasės ir biodegalų naudojimo galimybes nacionalinėse kaimo plėtros programose.

Kaip ir degalų mokesčių lengvatos, kitos oficialios biodegalų gamybos ir naudojimo rėmimo formos privalo visiškai atitikti valstybės pagalbos nuostatas.

Komisija paprašys atitinkamų pramonės šakų atstovų pateikti kliūčių , trukdančių biodegalus pateikti į rinką, techninį pagrindimą ir norės išgirsti kitų suinteresuotųjų šalių nuomones. Ji kontroliuos atitinkamos pramonės šakų atstovųb veiksmus, kad užtikrintų biodegalų nediskriminavimą.

Vertindama biodegalų gamybą ir platinimą remiančių politikos krypčių ir programų poveikį Komisija atsižvelgs į galimą jų poveikį tradicinėms etanolio, maisto produktų, miškininkystės ir naftos rinkoms.

3.4. Žaliavų tiekimo plėtojimas

Komisija:

- sieks, kad už bioetanoliui skirto cukraus gamybą būtų galima mokėti išmokas už ne maisto reikmėms skirtų produktų auginimą atidėtoje žemėje ir išmokas už energetinius augalus;

- vertins grūdų esamų intervencinių atsargų papildomo perdirbimo į biodegalus galimybes, siekdama padėti sumažinti grūdų, už kuriuos mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, kiekį;

- vertins energetinių augalų schemos įgyvendinimą iki 2006 m. pabaigos;

- ES ir besivystančiose šalyse kontroliuos biodegalų paklausos poveikį prekių ir šalutinių produktų kainoms ir konkuruojančių pramonės šakų galimybę jais naudotis, taip pat poveikį maisto produktų tiekimui ir kainoms;

- finansuos kampaniją, skirtą informuoti ūkininkus ir miškų savininkus apie energetinių augalų savybes ir jų teikiamas galimybes;

- pristatys miškininkystės veiklos planą, kuriame svarbus vaidmuo teks iš miško medžiagų pagamintos energijos vartojimui;

- išnagrinės gyvūninės kilmės šalutinius produktus reglamentuojančių teisės aktų persvarstymo galimybes tam, kad būtų lengviau patvirtinti ir leisti naudoti alternatyvius biodegalų gamybos procesus.

- įgyvendins pasiūlytą mechanizmą, kad paaiškintų atliekų antrinio naudojimo standartus.

1992 m. prasidėjusi ir tebesitęsianti BŽŪP reforma sumažino paramos dydį ir padėjo padidinti ES žemės ūkio produkcijos konkurencingumą visose įmanomose rinkose: maisto produktų, gyvūnų pašarų ir ne maisto reikmėms skirtų produktų, įskaitant biodegalus. Reforma suteikė svarbos grūdams, kurie šiuo metu yra viena iš pagrindinių ES bioetanolio gamybos žaliavų. 2003 m. BŽŪP reforma atsiejus paramą pajamoms nuo gamybos, bus toliau lengvinamas energetinių augalų tiekimas. Visų pirma, augalus, kurie atitiko tiesioginių išmokų už ne maisto reikmėms skirtų produktų auginimą atidėtoje žemėje skyrimo reikalavimus, dabar galima auginti bet kokiame sklype neprarandant paramos pajamoms.

1992 m. reforma įvestas atidėtos žemės įsipareigojimas, kurio paskirtis buvo subalansuoti grūdų rinką, integruotas į naują bendrosios išmokos schemą. Paprastai atidėtos žemės negalima naudoti kitos rūšies produkcijai gaminti, bet joje leidžiama auginti ne maisto reikmėms skirtus augalus (įskaitant energetinius augalus), jeigu įsipareigojimas naudoti biomasę užtikrintas sutartimi ar jį patvirtina ūkininkas.

Neseniai pasiektas politinis susitarimas dėl svarbios bendro cukraus rinkos organizavimo reformos. Kvotos ir toliau nebus taikomos bioetanolio gamybai auginamiems cukriniams runkeliams. Komisija toliau laikysis pasiūlymo, kad už bioetanolio gamybai skirtus cukrinius runkelius būtų galima mokėti išmokas už ne maisto reikmėms skirtų produktų auginimą atidėtoje žemėje ir išmokas už energetinius augalus. Dėl to ES atsiras naujų cukrinių runkelių realizavimo rinkų.

Remdamasi rinkos politika Komisija pasinaudojo galimybe iš intervencinių atsargų parduoti alholį, gautą distiliavus vyną, energijos tikslais. Tačiau, suprantama, jo negalima laikyti tvariu biodegalų gamybos šaltiniu. 2005 m. pirmą kartą paskelbtas tik bioetanolio gamybai skirtų rugių perpardavimo konkursas iš intervencinių atsargų. Komisija vertins grūdų esamų intervencinių atsargų papildomo perdirbimo į biodegalus galimybes, siekdama padėti sumažinti grūdų, už kuriuos mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, kiekį.

Be to, 2003 m. BŽŪP reforma buvo įvesta speciali pagalba energetiniams augalams auginti . Išmokos sudaro 45 EUR už hektarą, o maksimalus garantuojamas plotas – 1,5 milijono hektarų (didžiausia biudžeto riba). Jeigu paraiškose ši riba viršijama, išmokos proporcingai sumažinamos. Šiai energetinių augalų schemai bus skirta 2006 m. gruodžio 31 d. Komisijos ataskaita ir atitinkami pasiūlymai, atsižvelgiant į biodegalų uždavinių įgyvendinimą.

Šiuo metu biodegalai gaminami beveik vien tik iš augalų, kuriuos taip pat galima naudoti maistui. Kadangi pasaulinė biodegalų paklausa didėja, buvo susirūpinta, kad besivystančiose šalyse galimybė įsigyti maisto produktų prieinama kaina bus ribota. Biodegalai taip pat konkuruoja dėl žaliavų su kitomis pramonės šakomis. Atsižvelgdama į tuos dalykus Komisija atidžiai kontroliuos biodegalų paklausos poveikį.

Komisija planuoja finansuoti kampaniją, skirtą informuoti ūkininkus ir miškų savininkus apie energetinių augalų, įskaitant nepanaudotą miško medžiagų energijos potencialą, savybes ir jų teikiamas galimybes.

Komisija ruošiasi 2006 m. priimti miškininkystės veiklos planą , kuriame svarbus vaidmuo teks iš miško medžiagų pagamintos energijos vartojimui. Jis turės ypatingos svarbos antrosios kartos biodegalų gamybai.

Tokie energijos šaltiniai, kaip antai: popieriaus pramonės organinės atliekos , gyvūninės kilmės riebalai ir šalutiniai produktai, perdirbtas kepimo aliejus ir daug kitų šaltinių yra nepakankamai panaudojami. Komisija neseniai patvirtino teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją[14] bei naują pagrindų teisės akto pasiūlymą[15]. Pastarajame Komisija pasiūlė mechanizmą, skirtą paaiškinti atliekų medžiagų antrinio naudojimo standartus.

3.5. Prekybos galimybių didinimas

Komisija:

- įvertins pasiūlymo, kuriuo biodegalams suteikiami atskiri nomenklatūros kodai, pateikimo privalumus, trūkumus ir teisines pasekmes;

- toliau taikys ne mažiau palankias importuoto bioetanolio patekimo į rinką sąlygas, palyginti su sąlygomis, kurios nustatytos šiuo metu galiojančiuose prekybos susitarimuose, ir, visų pirma, išlaikys panašų AKR šalių produktų lengvatinio patekimo į rinką lygį bei atsižvelgs į muitų lengvatų panaikinimo problemą;

- laikysis subalansuoto požiūrio šiuo metu vykstančiose ir ateityje vyksiančiose prekybos derybose su etanolį gaminančiomis šalimis ir regionais – atsižvelgdama į didėjančią biodegalų paklausą ES gerbs vietos gamintojų ir ES prekybos partnerių interesus;

- pasiūlys iš dalies pakeisti „biodegalų standartą“, kad būtų lengviau naudoti platesnį augalinio aliejaus asortimentą biodyzelinui gaminti, o gaminant biodyzeliną būtų leista metanolį pakeisti etanoliu.

Kadangi nėra specialios biodegalų muitų klasifikacijos, neįmanoma nustatyti transporto sektoriuje sunaudoto tikslaus importuoto etanolio, aliejinių augalų sėklų ir augalinio aliejaus kiekio. Komisija vertins pasiūlymo, kuriuo biodegalams bus suteikiami atskiri nomenklatūros kodai , pateikimo privalumus, trūkumus ir teisines pasekmes[16].

Šiuo metu bioetanolis, kurio muitų tarifo kodas 2207, įvežamas be muitų pagal šiuos lengvatinius prekybos susitarimus:

- „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) iniciatyvą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

- Kotonu susitarimą su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis,

- naują „GSP plus“ lengvatinę schemą (specialus lengvatinis darnaus vystymosi ir gero valdymo susitarimas),

- kai kuriuos dvišalius lengvatinius susitarimus, ypač Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimą.

Tolesniam bioetanolio patekimui į rinką įtakos turės dvejos tebesitęsiančios derybos:

- daugiašaliu lygmeniu – Dohos derybų raundas (DDA): po derybų dėl bioetanolio patekimo į žemės ūkio rinką bus sumažinti jam taikomi tarifai. Bioetanolio patekimas į rinką taip pat aptariamas derybose dėl prekybos ir aplinkos, o derybos dėl pramoninių produktų patekimo į rinką yra tiesiogiai susijusios su kai kuriomis biodegalų rūšimis;

- regioniniu lygmeniu – ES ir MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus) laisvosios prekybos susitarimas.

Cukrus ir bioetanolis sudaro pagrindinius Brazilijos interesus, todėl yra tų derybų svarbiausias elementas.

Atsižvelgdama į didėjančią biodegalų paklausą Komisija siekia tinkamai vystyti ES vidaus gamybą ir padidinti biodegalų ir jų žaliavų importo galimybes bei plėsti ekonominį įgyvendinamumą. Siekdama vienodai atsižvelgti į vietos gamintojų ir ES prekybos partnerių interesus, Komisija laikysis subalansuoto požiūrio šiuo metu vykstančiose ir ateityje vyksiančiose prekybos derybose su etanolį gaminančiomis šalimis. Kalbant apie dabartinę prekybą, importuotam bioetanoliui Komisija toliau taikys ne mažiau palankias patekimo į rinką sąlygas, palyginti su sąlygomis, kurios nustatytos šiuo metu galiojančiuose prekybos susitarimuose.

Iš dalies pakeitus EN 14214 standartą būtų lengviau naudoti platesnį augalinio aliejaus asortimentą biodyzelinui gaminti, kiek įmanoma vengiant neigiamo poveikio degalų savybėms ir laikantis tausumo standartų.

3.6. Parama besivystančioms šalims

Komisija:

- užtikrins, kad Cukraus protokolą pasirašiusioms šalims, kurioms taikoma ES cukraus reforma, skirtos papildomos priemonės galėtų būti naudojamos bioetanolio gamybai vystyti;

- parengs suderintą biodegalų rėmimo priemonių paketą, kuriuo gali naudotis biodegalų potencialą turinčios besivystančios šalys;

- nagrinės, kaip ES geriausiai gali padėti plėtoti nacionalines biodegalų programas ir regioninius biodegalų veiksmų planus, kurie pasižymi aplinkos tausojimu.

Europos Sąjungos pastangos skatinti atsinaujinančių šaltinių energijos vartojimą ES viduje derinamos su jos pasiryžimu sustiprinti šioje srityje tarptautinį bendradarbiavimą, pirmiausia su besivystančiomis šalimis.

Papildomos priemonės, skirtos Cukraus protokolą pasirašiusioms šalims, kurioms taikoma ES cukraus reforma , yra svarbi bendradarbiavimo iniciatyva. Papildomomis priemonėmis bus remiami restruktūrizavimo arba įvairinimo procesai tose šalyse atsižvelgiant į jų strategijas, skirtas įvertinti reformos pasekmes. Todėl ES galėtų remti etanolio sektoriaus vystymą, remdamasi išsamiais, būdingais kiekvienai šaliai tyrimais.

Kita bendradarbiavimo sistema apima Europos Sąjungos energijos iniciatyvą ir Johanesburgo atsinaujinančių šaltinių energijos koaliciją (JAŠEK) . ES energijos iniciatyvoje didelis dėmesys kreipiamas į politinį dialogą ir į partnerystes bei konkrečius veiksmus, susijusius su galimybe vartoti energiją bei kova su skurdu. Atsinaujinančių šaltinių energija – svarbiausia iniciatyvos, kuria įkurtas ES Energetikos fondas (220 milijonų EUR biudžetas), sritis. Jis pradės veikti 2006 m. ir bus konkrečių investicijų į energetikos paslaugas, teikiamas gyvenantiems žemiau skurdo ribos, katalizatorius. JAŠEK yra didelės apimties programa, apimanti bendrą vyriausybių darbą, kuriuo siekiama sustiprinti atsinaujinančių šaltinių energiją. JAŠEK ilgalaikio kapitalo iniciatyva pratęsia JAŠEK šalių narių įsipareigojimą nustatyti ir įveikti finansavimo trūkumus, su kuriais susiduria investuotojai į atsinaujinančių šaltinių energiją ir MVĮ, ypač besivystančiose šalyse.

Siekdama toliau plėtoti įvairių priemonių, kuriomis vystymosi politikoje stiprinamas biodegalų vaidmuo, sinergiją, Komisija parengs suderintą biodegalų rėmimo priemonių paketą, apimsiantį visas šiuo metu naudojamas priemones, skirtas įtvirtinti biodegalų plėtojimo aspektus šalyse ir regionuose, kuriuose biodegalai sudaro puikią galimybę veiksmingai sumažinti skurdą. Tai darydama Komisija įvertins, kaip ji gali geriausiai prisidėti stiprinant nedidelių įmonių ir ūkininkų dalyvavimą biodegalų gamyboje: kartu su kitais biodegalų grandinės dalyviais dalindamasi informacija ir keisdamasi geriausia praktika bei skatindama mainus pietūs–pietūs, vystydama partnerystę ir verslo įmonių ryšius, lengvindama privataus sektoriaus investicijas, pvz., pasitelkiant Europos investicijų banką.

ES užtikrins, kad pasiūlytos biodegalų plėtojimo priemonės visiškai atitiktų ES vystymosi politiką ir nacionalinio bei sektoriaus vystymo politiką.

Atsižvelgiant į nacionalines galimybes, nacionalinės, regioninės ir tarptautinės rinkos perspektyvą, techninius standartus, infrastruktūrą ir kitus ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, su biodegalais susijusią politiką ir strategijas bus būtina išplėtoti daugelyje besivystančių šalių. Atrodo, kad nacionalinių biodegalų programų plėtojimas įtraukiant visas suinteresuotąsias privataus ir viešojo sektoriaus šalis, bus svarbiausias žingsnis tame procese. Regioniniu lygmeniu biodegalų plėtojimo galimybes didina masto ekonomija ir technologijų standartizavimas. Regiono organizacijų parengti regioniniai biodegalų veiksmų planai gali būti gera biodegalų plėtojimo priemonė. ES tirs, kaip ji gali geriausiai prisidėti įtvirtinant šiuos aspektus. Be to, tirdama konkrečius atvejus ir remdama veiksmingos reglamentavimo sistemos kūrimą ji prisidės prie pavojaus aplinkai mažinimo.

3.7. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas

Komisija:

- 7-ąja pagrindų programa toliau rems biodegalų plėtojimą ir stiprins biokuro pramonės konkurencingumą;

- didelį dėmesį skirs „biologinio perdirbimo“ principui (visų augalo dalių naudingo pritaikymo būdams) ir antrosios kartos biodegalų tyrimams;

- toliau skatins pramonės poreikiais grindžiamą „Biokuro technologijų platformos“ kūrimą ir rengs kitas atitinkamų technologijų programas;

- rems strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkių, apibrėžtų tose technologijų platformose, įgyvendinimą.

Tikimasi, kad dėl biodegalų srityje vykdomų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros po 2010 m. sąnaudos sumažės vidutiniškai 30 %. Bendrijos finansuojamu tyrimu jau prisidėta prie ES biodegalų pramonės vystymo ir augimo. Pavyzdžiui, 1992 m. pradėtas projektas EUROBIODIESEL įrodė, kad biodyzelino gamyba ir jo naudojimas (nepatiriant didelių problemų) traktoriuose, autobusuose ir automobiliuose turi ekonominį techninį pagrindimą. Neseniai pradėti jungtiniai projektai RENEW ir NILE yra pagrindiniai veiksmai plėtojant antrosios kartos biodegalus, kurių tikslas – gamyba bandomosiose gamyklose.

Pramonės poreikiais grindžiama Biokuro technologijų platforma siekiama pateikti ir įgyvendinti bendrą Europos biokuro gamybos ir naudojimo, ypač transporto srityje, viziją ir strategiją. Joje atstovaujama daugumai biokuro srities suinteresuotųjų šalių, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, maisto pramonę, biodegalų pramonę, naftos bendroves ir degalų platintojus, automobilių gamintojus ir mokslinių tyrimų institutus. Kitos technologijų platformos , kaip antai: Augalai ateičiai, Miškininkystės sektorius ir Tvarioji chemija išplės žinių apie biodegalų gamybą pagrindą. Veiksmai Europos lygmeniu (ERA–NET) biomasės srityje dar labiau padidins MTTP finansavimo pagal koordinavimo ir bendrų veiksmų priėmimo nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu programą ekonomiškumą.

Pasiūlyme dėl Septintosios pagrindų programos (2007–2013) pirmenybė teikiama biokuro moksliniams tyrimams, kad būtų sustiprintas ES biokuro pramonės konkurencingumas. Specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“ moksliniai tyrimai praktiškai apims dvi temas: i) „Energija“, kurios tikslas – sumažinti degalų vieneto kainą tobulinant tradicines technologijas ir plėtojant antrosios kartos biodegalų gamybą (t. y. Fišerio–Tropšo biodyzeliną, lignoceliuliozės etanolį, biodimetilo eterį), ir ii) „Maisto produktai, žemės ūkis ir biotechnologija“, taikomą gyvosios gamtos mokslui ir biotechnologijai siekiant pagerinti biomasės gamybos sistemas. Biologinio perdirbimo koncepcija, kuria siekiama integruoto biomasės naudojimo ir maksimalaus galutinių produktų ekonomiškumo padidinimo, bus pagrindinis abiejų temų elementas.

Kita svarbi veikla apima paramą produktams pateikti į rinką ir išbandytoms technologijoms platinti pasitelkus programą „Pažangi energetika Europai“ (Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos dalis), proporcingą pajėgumų didinimą ir demonstravimą, taip pat tarptautinį išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimą siekiant tolesnės abipusės naudos ir technologijų perdavimo.

ANNEX 1

Biofuels Glossary

Biofuel | Liquid or gaseous fuel for transport produced from biomass |

Biomass | Biodegradable fraction of products, waste and residues from agriculture (including vegetal and animal substances), forestry and related industries, as well as the biodegradable fraction of industrial and municipal waste |

Synthetic biofuels | Synthetic hydrocarbons or mixtures of synthetic hydrocarbons produced from biomass, e.g. SynGas produced from gasification of forestry biomass or SynDiesel |

Liquid biofuels |

Bioethanol | Ethanol produced from biomass and/or the biodegradable fraction of waste, for use as biofuel E5 contains 5% ethanol and 95% petrol E85 contains 85% ethanol and 15% petrol |

Biodiesel | A methyl-ester produced from vegetable oil, animal oil or recycled fats and oils of diesel quality, for use as biofuel (PME, RME, FAME) B5 is a blend of petroleum-based diesel (95%) and biodiesel (5%) B30 is a blend of petroleum-based diesel (70%) and biodiesel (30%) B100 is non-blended biodiesel |

Biomethanol | Methanol produced from biomass, for use as biofuel |

Bio-ETBE | Ethyl-Tertio-Butyl-Ether produced from bioethanol. ETBE is used as a fuel additive to increase the octane rating and reduce knocking. The percentage volume of bio-ETBE calculated as biofuel is 47%. |

Bio-MTBE | Methyl-Tertio-Butyl-Ether produced from biomethanol. MTBE is used as a fuel additive to increase the octane rating and reduce knocking. The percentage volume of bio-MTBE calculated as biofuel is 36%. |

BtL | Biomass to liquid |

Pure vegetable oil | Oil produced from oil plants through pressing, extraction or comparable procedures, crude or refined but chemically unmodified, which can be used as biofuel when compatible with the type of engine involved and the corresponding emission requirements. |

Gaseous biofuels |

Bio-DME | Dimethylether produced from biomass, for use as biofuel |

Biogas | A fuel gas produced from biomass and/or the biodegradable fraction of waste, which can be purified to natural gas quality for use as biofuel or woodgas. |

Biohydrogen | Hydrogen produced from biomass and/or the biodegradable fraction of waste for use as biofuel. |

Other renewable fuels |

Renewable fuels other than biofuels which originate from renewable energy sources as defined in Directive 2001/77/EC and are used for transport purposes |

ANNEX 2

Biofuels: progress at national level

Member State | Market share 2003 | National indicative target for 2005 | Targeted increase, 2003–2005 |

AT | 0.06% | 2.5% | +2.44% |

BE | 0 | 2% | +2% |

CY | 0 | 1% | +1% |

CZ | 1.12% | 3.7% (2006) | + 1.72% (assuming linear path) |

DK | 0 | 0% | +0% |

EE | 0 | not yet reported | not yet reported |

FI | 0.1% | 0.1% | +0% |

FR | 0.68 | 2% | +1.32% |

DE | 1.18% | 2% | +0.82% |

GR | 0 | 0.7% | +0.7% |

HU | 0 | 0.4–0.6% | +0.4–0.6% |

IE | 0 | 0.06% | +0.06% |

IT | 0.5% | 1% | +0,5% |

LA | 0.21% | 2% | +1.79% |

LI | 0 (assumed) | 2% | +2% |

LU | 0 (assumed) | not yet reported | not yet reported |

MT | 0 | 0.3% | +0.3% |

NL | 0.03% | 2% (2006) | +0% (promotional measures will come into force from January 2006) |

PL | 0.49% | 0.5% | +0.01% |

PT | 0 | 2% | +2% |

SK | 0.14% | 2% | +1.86% |

SI | 0 (assumed) | not yet reported | not yet reported |

ES | 0.76% | 2% | +1.24% |

SV | 1.33% | 3% | +1.67% |

UK | 0.03% | 0.3% | +0.27% |

EU25 | 0.6% | 1.4% | +0.8% |

Sources:

2003 : national reports under the biofuels directive except Belgium (Eurostat figure for 2002), and Italy (EurObserv’ER)

2005 : national reports under the Biofuels Directive. The EU25 figure assumes linear development for CZ, 0 for NL and 0 for the three states that have not yet reported a target.

ANNEX 3

Policies Promoting Biofuels in non-EU countries

Rising oil prices, pressure to reduce CO2 emissions, and the desire to increase energy self-sufficiency, conserve valuable foreign exchange and create employment are motivating countries around the world to enact policy measures in support of biofuels.

Like the EU, a number of countries have set short- and long-term targets for the percentage or quantity of biofuels to be incorporated into conventional fuel. In certain countries a percentage blend is mandatory in all or part of the country. In Brazil, which has the world’s most developed biofuels industry, a 25% blend is mandatory. Canada has a 3.5% target for the incorporation of bioethanol by 2010 but has a mandatory level of 5% for Ontario, to be achieved by 2007.

A number of countries give tax credits or incentives to biofuel producers or feedstock growers, and waive the excise and/or fuel tax, making the fuel cheaper to buy than conventional petrol or diesel. In some cases government-owned vehicles are required to use biofuels. From January 2006 India will introduce a biodiesel purchasing policy, obliging public sector oil companies to buy oil produced from jatropha, pongamia and other oil plants and sell it in a 5% blend, rising to 20% in 2020.

In Brazil and Thailand there are tax exemptions for vehicles able to run on biofuels. Thailand is also supporting the development of domestically-produced “green” vehicles.

Many countries have grant and loan programmes for the construction of processing plants or the development of feedstock. In Australia, seven new projects have recently received Government backing.

Brazil ’s example is best known and has served as inspiration for a number of other, mainly sugar-producing, countries. Brazil has become the world’s largest producer and consumer of ethanol, largely thanks to the targeted subsidies under the Proalcool programme.

The Proalcool programme was launched in 1975 as a response to the oil price shocks of 1973/74 and as a means to develop a use for surplus sugar production. It provided incentives for ethanol producers, as well as price subsidies for consumers through tax reductions. Initially, the programme was very successful: in 1986, 90% of all new cars sold ran solely on ethanol, while ethanol production costs and prices gradually decreased due to economies of scale and gains in yield.

In Brazil all petrol is still sold with an ethanol component of 20–26%. In economic terms, investments in agriculture and industry for the production of transport ethanol in the period 1975–89 has been estimated at close to US$ 5 bn, triggering benefits in terms of import savings with a value of over US$ 52 bn for the period 1975–2002. Although the programme lost some of its impact in the 1990s due to a slump in world oil prices and the phasing-out of government incentives, it is seeing a resurgence related to current high oil prices, the competitiveness of ethanol as a transport fuel and the emergence of new export markets.

There are currently no subsidies for ethanol production and the product is very competitive on the domestic market: hydrated ethanol is sold for 60–70% of the price of gasohol (a blend of 90% petrol and 10% ethanol) at the pump. The Brazilian government continues to pay close attention to the biofuels sector, however, by encouraging the sugar cane industry and the provision of “flexible-fuel” vehicles. In addition, new legislation on biodiesel was implemented in January 2004.

The world’s second largest producer of bioethanol, the United States , has seen an exponential rise in production initiatives over the last year thanks to a series of tax measures and incentives.

In 2004 the Energy Tax Act was reworked and renamed the Volumetric Ethanol Excise Tax Credit (VEETC), meaning that the tax exemption now applies to all levels of blending. VEETC extended the existing ethanol tax incentive to the end of 2010 at a rate of $0.51 per gallon. It also improved the “small ethanol producer tax credit”, which allows a 10 cent per gallon tax credit for facilities with a capacity of less than 30 million gallons per year. VEETC also introduced a tax credit of $1 per gallon for biodiesel if made from new oil or $0.50 per gallon if made from recycled oil.

Other federal tax incentives include income tax deduction for alcohol-fuelled vehicles and an alternative-fuels production tax credit. The American Jobs Creation Act of 2004 (Public Law 108-357) provides tax incentives for alcohol and biodiesel fuels, available to blenders/retailers beginning in January 2005. The credits are $0.51 per gallon of ethanol at 190 proof or greater, $1.00 per gallon of agri-biodiesel, and $0.50 per gallon of waste-grease biodiesel. If the fuel is used in a mixture, the credit amounts to $0.05 per percentage point ethanol or agri-biodiesel used or $0.01 per percentage point of waste-grease biodiesel.

In 2005, as part of its new energy bill, the United States introduced a “renewable fuels standard” (RFS), with a target rising from 4 billion gallons in 2006 to 7.5 billion gallons by 2012. The industry is confident of meeting this target and expects eventually to achieve a 10% market penetration.

A Bioethanol Bill, which would require the blending of bioethanol into commercial gasoline, was recently approved by the House of Representatives. Under the bill, all commercial motor fuels would be required to have a 5% blend of bioethanol within two years of the act coming into force. After another two years, the required blend would go up to 10%.

ANNEX 4

Biofuels Market Situation

Today, bioethanol is the world’s main biofuel. Biodiesel, which until recently was produced almost solely in the EU, is now gaining a foothold in many regions across the world. Biogas comes a poor third and has so far made a breakthrough only in Sweden.

According to EurObservER, the EU’s production of biofuels amounted to 2.4 million tonnes in 2004: 0.5 million tonnes of bioethanol and 1.9 million tonnes of biodiesel. This is an increase of more than 25% compared with the previous year and production capacities are increasing rapidly.

For bioethanol, more than 1 million tonnes are expected by the end of 2005 and capacity is likely to treble by the end of 2007. For biodiesel, the estimated 66 production sites across the EU are scheduled to expand to 75–80 plants by the end of 2005. For mid-2006 an increase in total EU25 biodiesel production capacity to 3.8 – 4.1 million tonnes is expected.

Table 1: EU Production of liquid biofuels

[pic]

source: EurObservER 2005

In 2004 world production of bioethanol for fuel use was around 30 billion litres. This represents around 2% of global petrol use. Production is set to increase by around 11% in 2005. The table[17] below shows ethanol production by world region.

Brazil has long been the world’s leading producer of bioethanol. The sugarcane area is constantly being extended, in order to meet growing domestic and export demand. With around 1 million flex-fuel[18] cars expected to be on Brazil’s roads by the end of 2005, the availability of bioethanol for export could be reduced, at least in the short term. In the United States bioethanol output is expanding at an unprecedented rate and now nearly matches that of Brazil. Canada is a world leader in developing second-generation bioethanol.

Table 2: World ethanol production (fuel and other uses)

[pic]

In 2004 the European Union , with production of almost 0.5 million tonnes, is estimated to have produced 10% of the world’s bioethanol. The leading EU producers were Spain and France. The leading consumer was Sweden, with about 80% of the quantities imported, mostly from Brazil.

In Asia , Thailand is currently building over a dozen ethanol plants that will use sugar cane and rice husks. Thailand's ethanol production capacity could rise to 1.5 billion litres a year. Pakistan, the world’s largest exporter of molasses, is launching a domestic bioethanol programme to absorb some of the country’s estimated 400 000 tonne production capacity, following the withdrawal of its special duty free access under Regulation (EC) No 2501/2001, which allowed it to export ethanol duty-free to the EU. Bioethanol expansion in India was slowed by a shortage of feedstock, caused by a drought affecting sugar cane production. Forced to import large quantities of ethanol from Brazil last year, India’s domestic production should be back on track this year. It produces more than 1.5 billion litres of ethanol annually, of which only a quarter is used for fuel purposes.

A rapidly growing demand for sugar in the Far East means that increased ethanol production has to be balanced against a tight world sugar market and strong export potential. China ’s ethanol industry comprises over 200 production facilities in 11 provinces, capable of producing more than 10 million tonnes of ethanol each year. As food security is a great concern to China, they have also made investments in Brazil, from where they are likely to import considerable quantities of ethanol in the future, as will Japan .

A number of ACP sugar-producing countries are planning to diversify into bioethanol, but whether many of them will be able to produce at sufficiently low cost to be competitive is uncertain. However, the potential for biofuel production is not limited only to countries that grow sugar cane. Nigeria is considering the use of cassava, of which it is the world’s leading producer. Other feedstocks, such as sweet sorghum (for bioethanol) and jatropha (for biodiesel), require lower fertiliser input, are more resistant to drought and can be grown in any region of the world. However, yield volatility may reduce their long-term profitability.

The EU is the world’s leading region for the production and consumption of biodiesel . EU25 production increased to almost 2 million tonnes in 2004, with Germany the main producer, followed by France and Italy.

Around the world, many other countries have now launched biodiesel programmes, using a wide range of different feedstocks, from cassava to used cooking oil.

The United States ’ National Biodiesel Board anticipates that 75 million gallons of biodiesel will be produced in 2005, or three times as much as in 2004. A federal tax incentive, state legislation and a diesel shortage are all contributing to a rise in demand. In Brazil a 2% biodiesel blend will become mandatory in 2008. In addition to developing soya, investments are also being made to develop production from castorseed, in particular in the poorer semi-arid north-east of the country.

Malaysia , the world’s biggest producer of palm oil, is developing a biodiesel industry, as are Indonesia and the Philippines. The first two countries will also supply palm oil to new plants in Singapore, from where biodiesel will be exported. The obligation in India to mix 5% biodiesel with normal diesel is expected to create an immediate demand of 2.5 million tonnes of biodiesel, which may increase to 16 million tonnes if the mix is to achieve the target of 20% in 2020.

Fiji is keen to replace 10% of its diesel fuel imports with coconut oil from local copra production.

Some ACP countries are exploring biofuels options with the help of EU Member States. One example is a partnership between a Danish laboratory and the University of Dar es Salaam, Tanzania, which is carrying out fundamental research into the production of ethanol from lignocellulosic waste materials. The production of bioethanol from agricultural waste in the developing world can be envisaged with no danger that this would detract from food production. Feasibility studies are also being carried out on using cotton oil as biodiesel in Brazil and West Africa.

Production of biogas has increased significantly, but it is used mainly for combined power and heat generation. Although in Europe more than 500 000 gas-fuelled vehicles have been sold in recent years, they mainly run on fossil gas. However, biogas as a transport fuel is used in some countries and Sweden has about 50 biogas refuelling stations.

ANNEX 5

Trade in Biofuels

1. Biodiesel

Biodiesel imports into the EU are subject to an ad valorem duty of 6.5%. However, there is no significant external trade, since the EU is by far the world’s biggest producer. Although technical traits are reported to be less favourable than for rapeseed oil, biodiesel generated from imported soya and palm oil can be mixed in low percentages with rapeseed biodiesel without major problems.

2. Bioethanol – current trade

There is currently no specific customs classification for bioethanol for biofuel production. This product is traded under code 2207, which covers both denatured (CN 2207 20) and undenatured alcohol (CN 2207 10). Both denatured and undenatured alcohol can then be used for biofuel production. It is not possible to establish from trade data whether or not imported alcohol is used in the fuel ethanol sector in the EU.

An import duty of €19.2/hl is levied on undenatured alcohol, while an import duty of €10.2/hl applies to denatured alcohol.

Table I

Imports under code 2207 (in hl) |

Av. 1999–2001 | Av. 2002–04 | % of total (02–04) |

Undenatured alcohol | 1 167 935 | 2 383 239 | 93% |

Denatured alcohol | 279 904 | 180 988 | 7% |

Total | 1 447 839 | 2 564 226 | 100% |

Source: Eurostat Comext database, EU25 since 1999 CN (simulated) – Statistical regime 4 – extracted on 29 July 2005. |

Overall imports of alcohol under code 2207 averaged 2 564 226 hl over the 2002–04 period, up from 1 447 839 hl over 1999–2001. Over 93% came under code 2207 10 (undenatured alcohol).

The principal trade trends are summarised in Table II:

Table II

Total imports of alcohol under code 2207 (in hl) by duty enjoyed by the exporting countries |

2002 | 2003 | 2004 | Av. 2002–04 | % of total |

Reduced duty | 227 285 | 182 940 | 288 364 | 232 863 | 9% |

Duty-free | 980 693 | 2 027 632 | 1 709 282 | 1 572 536 | 61% |

MFN | 657 011 | 494 771 | 1 124 699 | 758 827 | 30% |

TOTAL | 1 864 989 | 2 705 344 | 3 122 345 | 2 564 226 | 100% |

Source: Eurostat Comext database, EU25 since 1999 CN (simulated) – Statistical regime 4 – extracted on 29 July 2005. |

a) average imports of bioethanol increased by 77% over 2002–2004 compared to the previous three-year period (1999–2001), when they totalled 1 447 839 hl;

b) over that period 70% of these imports were traded under preferential conditions, of which almost 61% were duty-free, while 9% benefited from some type of duty reduction;

c) 30% of EU trade under code 2207 takes place under MFN (most favoured nation) conditions.

With respect to the largest exporting countries:

a) over the 2002–2004 period, Pakistan was the largest duty-free exporter with an average of 501 745 hl, followed, at a distance, by Guatemala with 223 782 hl;

b) Brazil is the only country capable of exporting large quantities as MFN, with an average of 649 640 hl over the same period, with the second MFN exporter, the USA, on only 20 109 hl;

c) one country – Ukraine – accounts for the vast majority of imports at reduced duty, with 107 711 hl over the 2002–04 period. Egypt came second with over 43 000 hl.

In addition, recent trends in trade flows may require further consideration, given that increasing amounts of imports take place under headings other than 2207 (for instance under heading 3824 when bioethanol is blended with petrol, attracting a normal customs duty of around 6%). Bioethanol is also imported, blended in ETBE.

3. Preferential imports of bioethanol into the EU

The EU’s preferential trade basically comes under two regimes: the Generalised System of Preferences (including, among others, the Everything But Arms (EBA) initiative) and the Cotonou Agreement. The main preferences accorded under each regime are summarised in Table III and described in detail in the following sections.

Table III

Import conditions under code 2207 under EU’s main preferential agreements |

GSP normal | GSP+ | EBA | Cotonou |

Duty reduction | 15% up to 31.12.2005 | 0% as of 1.1.2006 | 100% | 100% | 100% |

Quantitative restrictions | NO | NO | NO | NO |

Beneficiaries | All GSP beneficiaries if not graduated. | Bolivia, Colombia, Costa Rica, Ecuador, Guatemala, Honduras, Panama, Peru, El Salvador, Venezuela, Georgia, Sri Lanka, Mongolia and Moldova | LDCs | ACPs |

3 .1. GSP

Council Regulation (Regulation (EC) No 2501/2001), in force until 31 December 2005, classified denatured and undenatured alcohol under code 2207 as a sensitive product. According to Article 7(4) of the Regulation, imports of this alcohol from all GSP beneficiary countries qualified for a 15% reduction on the MFN duty[19].

Under the special drugs regime established by Council Regulation (EC) No 2501/2001, which was in force from the early nineties until repealed on 30 June 2005, exports from a number of countries (Bolivia, Colombia, Costa Rica, Ecuador, Guatemala, Honduras, Nicaragua, Panama, Peru, Pakistan, El Salvador and Venezuela) qualified for duty-free access under code 2207.

The new GSP Regulation (Council Regulation (EC) No 980/2005 of 27 July 2005), which applies from 1 January 2006 to 31 December 2008, no longer provides for any tariff reduction for either denatured or undenatured alcohol under code 2207 (still classified as a sensitive product). This Regulation put in place a special incentive arrangement for sustainable development and good governance (the new GSP+ incentive scheme), which has been in force on a provisional basis since 1 July 2005 and applies on a permanent basis from 1 January 2006 to 31 December 2008. This new incentive arrangement grants unlimited and duty-free access (suspension of Common Customs Tariff duties) to denatured or undenatured alcohol under code 2207. It includes all the countries that already benefited from the previous drugs scheme, with the exception of Pakistan, which is subject to the full MFN duty.

The new incentive arrangement now also includes Georgia, Sri Lanka, Mongolia and Moldova, which have not so far exported bioethanol to the EU.

Moreover, a special arrangement for the least developed countries (the EBA initiative) under the new GSP Regulation offers unlimited duty-free access to denatured or undenatured alcohol under code 2207.

3.2. Cotonou Agreement

Under the Cotonou Agreement, ACP countries qualify for duty-free access for denatured and undenatured alcohol under code 2207 with the sole exception of South Africa. Under Regulation (EC) 2501/2001, South Africa enjoys a 15% reduction in customs duties. From 1 January 2006 it has to pay full MFN duty.

3.3. Other countries with preferential arrangements

Egypt currently has unlimited duty-free access to the EU under the Euro-Mediterranean Agreement. Before that, it qualified for a 15% reduction under the GSP scheme.

Norway, which ranks among the top ten exporters with a total of 89 375 hl under code 2207 in 2004, has been granted duty-free access to the EU under the system of tariff rate quotas (TRQs) since the mid-nineties. In 2005 the TRQ will total 164 000 hl for exports under code 2207 10 (up from 134 000 hl the previous year) and 14 340 hl under code 2207 20, up from 3 340 hl.

4. Trade analysis – ethanol

Table IV sums up trade under the various preferential arrangements.

Table IV

Imports under preferential conditions 2002 – 2004 (in hl) by duty regime enjoyed by the exporting country |

2002 | 2003 | 2004 | Av. 2002–04 | % of total trade 2002–04 |

GSP normal | 227 285 | 182 940 | 288 364 | 232 863 | 9% |

GSP+ | 553 156 | 1 569 005 | 1 412 896 | 1 178 352 | 47.5% |

ACP | 291 055 | 268 784 | 154 663 | 238 167 | 9% |

EBA | 30 018 | 86 247 | 18 956 | 45 074 | 1.5% |

Others | 106 464 | 103 597 | 122 768 | 110 943 | 4% |

Total preferential | 1 207 978 | 2 210 573 | 1 997 646 | 1 805 399 | 70% |

Total MFN | 657 011 | 494 771 | 1 124 699 | 758 827 | 30% |

Grand total | 1 864 989 | 2 705 344 | 3 122 345 | 2 564 226 | 100% |

Source: Eurostat Comext database, EU25 since 1999 CN (simulated) – Statistical regime 4 – extracted on 29 July 2005.

4.1. GSP

Trade data for 2001–2004 show a dramatic increase in bioethanol exports from the countries benefiting from the special drugs regime in previous years. Although these countries have benefited from the same regime since the 1990s, the unlimited duty-free access enjoyed under this scheme at a moment of rising demand for alcohol under code 2207 can be considered the single most important factor underlying the doubling of bioethanol exports from these countries to the EU. All major exporters under code 2207 over the last three years benefit from this scheme: Pakistan, Guatemala, Peru, Bolivia, Ecuador, Nicaragua and Panama.

Altogether, exports of ethanol from the GSP-plus beneficiaries totalled 1 412 896 hl in 2004: practically all duty-free exports to the EU and 46% of all exports under code 2207 to the EU over the 2002–2004 period.

Thanks to its lower production costs, Pakistan took a big lead over the other GSP beneficiaries with 1 008 656 hl in 2004 (the second largest exporter in the world) followed, at a distance, by Guatemala with over 250 000 hl.

Under the new GSP, the exclusion of Pakistan from the list of countries having unlimited duty-free access to the EU market will remove from the market one of the most aggressive and competitive producers. All the other direct competitors under the GSP drugs regime will continue to enjoy duty-free access to the EU market and might be expected to fill the gap left by Pakistan, as they have relatively low production costs too.

Nevertheless, at US$14.52/hl, Pakistan has production costs closer to Brazil’s, which, with production costs of US$13.55/hl, still manages to export substantial quantities to the EU despite paying the full MFN duty. Pakistan might therefore be expected to continue to be able to export significant quantities of ethanol to the EU, albeit not at the same pace as before, thus utilising the increased production capacity built over the last couple of years.

By contrast, the 15% reduction offered by the normal GSP regime provided access for approximately 9% of exports of the same product to the EU market. Unlike the obvious favourable impact of the GSP drugs regime, the impact of the 15% duty reduction is more difficult to assess. The two largest exporting countries benefiting from this reduction are Ukraine and South Africa. In the case of Ukraine, the introduction of the 15% reduction coincided with a dramatic increase in exports over the 2002–2004 period. For South Africa, on the other hand, the last two years showed exports stable at approximately 50 000 hl, following a dramatic decrease over the 2000–2001 period. Under these conditions, it is difficult to predict the impact of the removal of the 15% import duty reduction, although it seems fair to say that even such a small reduction seemed to provide a competitive advantage over the countries paying full duty.

4.2. EBA

So far, exports of bioethanol to the EU from countries benefiting from the special arrangement for the least developed countries (the EBA initiative) under the GSP (EC) Regulation No 980/2005 have been negligible and have come primarily from one country – the Democratic Republic of Congo – which already qualified for duty-free access as an ACP country. At the moment, the Democratic Republic of Congo is the only LDC with sizeable, though erratic, exports of alcohol to the EU under code 2207 since 1999. In 2004 exports totalled 18 956 hl after peaking at 86 246 hl the year before.

It is fair to recognise, however, that the EBA dates back to only 2001 and some of the countries which did not have duty-free access under other earlier regimes (notably Bangladesh, Laos, Cambodia, Afghanistan and Nepal) might find new ways of access to the EU in the medium or longer term.

New opportunities might emerge in these countries – which generally do not produce (or are not very competitive at producing) sugar cane or any other raw material for bioethanol production from their own resources – in the form of processing molasses imported from their competitive, sugar-producing neighbours. This might be the case with Cambodia, which could use raw material from Thailand, or with Bangladesh and Nepal, which might process raw material from India. At the moment it is difficult to quantify future potential production from these countries, but investments are known to have been made in some of them, for example Bangladesh.

In this respect, it is important to stress that under Council Regulation (EC) No 980/2005, imports are subject to the GSP rules of origin including regional cumulation. The Commission services are currently considering the reform of GSP rules of origin in line with the orientations contained in the Commission’s Communication COM(2005) 100 of 16 March 2005 on “The rules of origin in preferential trade arrangements: Orientations for the future”. This aims at simplification and appropriate relaxation of the rules. Inter alia , if favours the principle of using a value-added method for the determination of origin.

4.3. Cotonou Agreement

- On the whole, ACP exports to the EU under code 2207 have so far been limited. Over the last couple of years, however, they have been fairly stable at 238 167 hl, despite a low of 154 663 hl in 2004 (excluding South Africa: 48 728 hl).

Swaziland and Zimbabwe are by far the leading exporters with an average of 85 562 hl and 120 261 hl, respectively, over the 2002–04 period. A number of ACP countries are likely to consider bioethanol production as an alternative to sugar production as part of the restructuring resulting from the EU sugar reform. However, bioethanol production from sugar cane might remain relatively low and limited only to countries where sugar production is competitive, such as Swaziland and Zimbabwe, which have production costs close to Brazil’s and India’s and which are already exporting substantial quantities to the EU under code 2207.

[1] Kaip pabrėžta Žaliojoje knygoje „Plėtojant Europos energijos patikimumo strategiją“, KOM(2000) 769 galutinis.

[2] Žr. Baltąją knygą dėl Europos transporto politikos 2010 m., KOM(2001) 370 galutinis.

[3] 2003 m. gegužės 8 d. Direktyva dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL L 123, 2003 5 17).

[4] KOM(2005) 628, priimtas 2005 m. gruod˛io 7 d.

[5] CARS 21 aukšto lygio grupę įkūrė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Verheugen’as, atsižvelgdamas į Europos automobilių pramonės patiriamus sunkumus konkurencijos srityje. Grupė patvirtino ataskaitą 2005 m. gruodžio 12 d.: http//www.europa.eu.int/comm./enterprise/automotive/pagesbackground/competitiveness/cars21finalreport.pdf.

[6] Komunikatas dėl pakaitinių kelių transporto degalų ir dėl priemonių paketo biokuro naudojimui skatinti, KOM(2001) 547.

[7] 2003 m. gegužės 8 d. Direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL L 123, 2003 5 17).

[8] 2003 m. spalio 27 d. Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31).

[9] OL C 37, 2001 2 3, p. 3, ypač E.3.3. dalis.

[10] KOM(2005) 634.

[11] Žr. 5 išnašą.

[12] 1998 m. spalio 13 d. Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL L 350, 1998 12 28), su pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 3 d. Direktyva 2003/17/EB (OL L 76, 2003 3 22).

[13] Kaip nustatyta Komisijos komunikate „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“, KOM(2005) 299.

[14] KOM(2005) 666.

[15] KOM(2005) 667.

[16] Šiame vertinime reikės apibrėžti, ar bus orientuojamasi į KN kodus (ES vidaus), ar į tarptautinius SS kodus. Kuriant naują SS kodą būtinos tarptautinės derybos, o naujas KN kodas gali būti naudingas ES statistikos tikslais.

[17] It should be noted that not all ethanol production is for biofuels. At present, accurate figures for worldwide fuel ethanol production are not available.

[18] Flex-fuel cars can run on any combination of gasoline and bioethanol.

[19] Article 7(4) of Council Regulation (EC) No 2501/2001 of 10.12.2001.