[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.6.2005

KOM(2005) 245 galutinis

KOMISIJOS PRANEŠIMAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl makrofinansinės paramos trečiosioms šalims įgyvendinimo 2004 m.{SEC(2005) 747}.

1. ĮVADAS

Šioje ataskaitoje pateikiama bendra EB makrofinansinės paramos trečiosioms šalims apžvalga, 2004 m. vykdytų operacijų santrauka ir šalių naudos gavėjų ekonominės situacijos apibendrinimas.

3 dalyje ypatingas dėmesys atkreipiamas į svarbius ekonominio stabilizavimo proceso aspektus ir struktūrinių reformų įgyvendinimą šalyse gavėjose. Šiuo atžvilgiu pažanga taip pat atspindi, kiek yra tenkinamos atitinkamos, su EB makrofinansine parama susijusios ekonominės politikos sąlygos.

Be to, atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendaciją 2002 m. kovo mėn. specialiojoje ataskaitoje apie finansų valdymo gerinimą šalyse naudos gavėjose, Komisija, padedama audito įmonės, 2004 m. atliko finansinių grandinių ir kontroliuojančiosios organizacijos, susijusios su makrofinansine parama kiekvienoje šalyje naudos gavėjoje, veiklos įvertinimą.

Į šių įvertinimų išvadas bus deramai atsižvelgta rengiant šios paramos įgyvendinimo politikos sąlygas.

Be to, išorės konsultantas atlieka ex-post vertinimą, kad būtų nustatytas makrofinansinės paramos operacijų poveikis Armėnijoje. Galutinė ataskaita bus pateikta 2005 m. Tolimesnius ex-post įvertinimus šalyse paramos gavėjose atliks atviro konkurso tvarka atrinktos specializuotos įmonės.

Ši ataskaita pateikiama vadovaujantis Tarybos sprendimais dėl Bendrijos teikiamos makrofinansinės ar išimtinės finansinės pagalbos trečiosioms šalims ir yra paremta ankstesniais metais pateiktomis ataskaitomis. Tuo pačiu metu yra pateikiama ir išsamesnė ataskaita (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2005) 747) , kurioje pateikiama ekonominė ir finansinė informacija apie šalis naudos gavėjas.

2. BENDRA APŽVALGA

2.1. Pagrindiniai faktai

Makrofinansinė parama yra skiriama šalių naudos gavėjų politinėms ir ekonominėms reformoms vykdyti ir yra įgyvendinama kartu su Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko paramos programomis. Ši parama ir toliau yra grindžiama principais, kuriuos Taryba dar kartą patvirtino 2002 m. spalio 8 d. išvadose, kur yra pabrėžiama, kad ši pagalba yra išimtinė, ir kad ji papildo tarptautinių finansinių institucijų teikiamą finansavimą ir atitinka makroekonomines sąlygas. Bendrijos makrofinansinė parama ypač skatina šalių naudos gavėjų pastangas imtis ekonominių reformų ir struktūrinių pokyčių. Savo pastangas glaudžiai koordinuodama su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku bei siekdama stabilizuoti finansinę situaciją ir įtvirtinti į rinką orientuotą ekonomiką, Bendrija makrofinansine parama skatina politikos kryptis, specialiai pritaikytas konkretiemsšalių poreikiams.

2.2. Makrofinansinė parama 2004 m.

2000–2003 m. buvo priimti devyni Tarybos sprendimai dėl paramos Balkanų valstybėms (Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Kosovui, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai ir Juodkalnijai bei Albanijai). (žr. tendencijos apibrėžimą) 2004 m. buvo priimti dar trys nauji sprendimai dėl makrofinansinės paramos Albanijai, Serbijai ir Juodkalnijai bei Bosnijai ir Hercegovinai. Todėl Balkanų valstybės yra pagrindinės makrofinansinės paramos gavėjos 2000–(CTRL+brūkšnelis dešinėj, viršuj) 2004 m. laikotarpiu, per kurį naujuose sprendimuose numatyta parama siekia 733 mln. EUR.

2.2.1. Nauji sprendimai

2004 m. Taryba priėmė tris naujus sprendimus dėl Vakarų Balkanų valstybių.

- Balandžio 29 d. Taryba nusprendė (2004/580/EB) Albanijai suteikti makrofinansinę pagalbą (reikia atsiversti visus cituojamus teisės aktus ir sutikrinti terminus), kurią sudaro 16 mln. EUR dotacija ir 9 mln. EUR paskola.

- Gruodžio 7 d. Taryba nusprendė pratęsti ankstesnius sprendimus dėl tolesnės makrofinansinės pagalbos Serbijai ir Juodkalnijai (2004/862/EB) bei Bosnijai ir Hercegovinai (2004/861/EB).

- 2004 m. Taryba nepriėmė jokio naujo sprendimo dėl naujų nepriklausomų valstybių (NNV), o tuo tarpu 2004 m. gruodžio 10 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl makrofinansinės paramos įgyvendinimo Armėnijoje, Tadžikistane ir Gruzijoje.

2.2.2. Paramos lėšų išmokėjimas

Makrofinansinės paramos išmokos iš viso siekė 32 mln. EUR, iš kurių 22 mln. EUR buvo išmokėta išskirtinai dotacijų forma; 10 mln. EUR buvo skirta Serbijai ir Juodkalnijai, 5,5 mln. EUR – Armėnijai (šių operacijų buvo imtasi remiantis 2003 m. pradėtomis ir 2004 m. užbaigtomis procedūromis) bei 6,5 mln. EUR – Gruzijai.

Paramos lėšos Bosnijai ir Hercegovinai, išmokėtos paskolos forma, sudarė 10 mln. EUR.

7 mln. EUR dotacijos Tadžikistanui ir 15 mln. EUR paskolos Serbijai ir Juodkalnijai išmokėjimas buvo pradėtas 2004 m., tačiau dėl techninių priežasčių lėšų pervedimas yra atidėtas iki 2005 m.

2.3. Tendencijos ir makrofinansinės paramos geografinis paskirstymas

EB makrofinansinė parama yra skirta skatinti šalių naudos gavėjų makroekonominį stabilizavimą bei įveikti mokėjimų balanso (ir biudžeto) sunkumus. Parama taip pat labai svarbi struktūrinėms reformoms skatinti. Pastaraisiais metais išaugo valstybių, kurioms Bendrija galėjo pratęsti šią paramą, skaičius, nes vis daugiau ES kaimyninių šalių susiduria su mokėjimų balanso sunkumais ir vykdo griežtas ekonominių reformų programas. Todėl palyginti su ankstesniais metais, kuomet daugiausia paramos buvo skiriama Vidurio ir Rytų Europos šalims, geografinis paramos paskirstymas pasikeitė. Dėl vykusių konfliktų Vakarų Balkanuose, ypač 1999 m. Kosovo konflikto, ir prasidėjusių politinių pokyčių Serbijoje ir Juodkalnijoje (Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje), 1999–2004 m. Tarybos sprendimuose išryškėjo tendencija skirti atitinkamai daugiau makrofinansinės paramos Balkanų valstybėms.

2000–2004 m. sprendimams yra būdinga tai, kad visos nuspręstos skirti paramos dotacijos forma dalis yra gana didelė – 41 % vietoj 6 % 1990–1999 m. laikotarpiu. Naujasis paramos paketo dotacijos (paskolos) santykis rodo, kad ES institucijos įvertino santykinį skurdo lygį šalyse naudos gavėjose ir jų ribotus skolų aptarnavimo gebėjimus. Kaip jau buvo pastebėta 2000 ir 2001 m., makrofinansinė parama yra skirta ne tik skatinti makroekonominį stabilumą, bet ir remti šalių naudos gavėjų vyriausybių struktūrinių reformų programas. Makrofinansinė parama taip pat yra derinama su parama, gaunama iš PHARE/ISPA, TACIS ar CARDS programų, siekiant stiprinti institucijų administracinius gebėjimus, kurie lemia sėkmingą struktūrinių reformų įgyvendinimą.

1 ir 2 lentelėse bei kartu pateikiamuose 1a ir 2a grafikuose išryškėja EB makrofinansinės paramos išskirtinis pobūdis. Makrofinansinė parama buvo skirta ir lėšos buvo išmokėtos prasidėjus politinių ir ekonominių sistemų pokyčiams Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Nuo tada makrofinansinės paramos mastai svyruoja priklausomai nuo atskirai kiekvienu atveju priimtų sprendimų, įvertinus potencialių šalių naudos gavėjų makroekonominę situaciją ir likusį išorės finansavimo poreikį. 1a grafikas, atspindintis grynąsias operacijų sumas , kurias buvo nuspręsta išmokėti per visą 1990–2004 m. laikotarpį (iš viso daugiau kaip 6 mlr. EUR), ir 2a grafikas, kuriame pateiktos faktinės išmokėtos sumos (iš viso daugiau kaip 5 mlr. EUR), rodo, kad daugiausia paramos buvo skirta Vidurio ir Rytų Europos šalims (apie 55 % visos per paskutiniuosius 14 metų nuspręstos skirti makrofinansinės paramos). Tačiau parama šioms valstybėms buvo palaipsniui mažinama atsižvelgiant į valstybių makroekonominio koregavimo ir reformų pažangą. Pastaruoju metu makrofinansinė parama daugiausia yra skiriama Vakarų Balkanų valstybėms (63,5 % visų operacijų, kurių nuspręsta imtis 1999–2002 m. ir 84 % – 2000–2004 m.) bei kai kurioms mažas pajamas gaunančioms NNV. Palyginti nedidelė parama Viduržemio jūros baseino valstybėms (13 % visos leistinos sumos, tačiau nuo 1996 m. nebuvo skirta jokios paramos) gali būti paaiškinama tuo, kad šios šalys gali pasinaudoti kitomis makroekonominės paramos formomis (ypač MEDA struktūrinio sureguliavimo priemonėmis).

3. šALIų NAUDOS GAVėJų EKONOMINėS SITUACIJOS IR REFORMų APIBENDRINIMAS

3.1. Vakarų Balkanų valstybės

Ekonominis augimas Vakarų Balkanų valstybėse[1] 2004 m. turėtų siekti apie 4,5 % dalinai todėl, kad 2002–2003 m. augimas sulėtėjo dėl mažėjančios donorų paramos ir pokario atstatymo darbų pabaigos. Buvo tikimasi, kad Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos ekonominio augimo lygis sieks bent 5 %. Deja, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Kosove augimas buvo gana vangus. Ekonominė stabilizacija tęsėsi 2003–2004 m. 2004 m. infliacija ir toliau mažėjo iki vidutiniškai 5,6 %. Po žymių pasiekimų ankstesniais metais fiskalinės konsolidacijos pažanga šalyse buvo nevienoda. Valdžios sektoriaus deficitas (po dotacijos) turėjo vidutiniškai siekti apie 2,7 %, panašiai kaip ir 2003 m.

Makroekonominiam stabilumui grėsmę kelia išorės disbalansas. Prekybos deficitas 2003–2004 m. išliko gana aukštas visame regione (apie 25 % BVP). Vidutinis einamosios sąskaitos deficitas 2004 m. siekė apie 12 % BVP ir buvo šiek tiek aukštesnis už 2003 m. Tai reiškia, kad kai kurios šalys donorų paramą naudoja savo išorės deficitui finansuoti, ir ši parama, nors ir nuolat mažėjo, išliko svarbiu užsienio valiutos pajamų šaltiniu. 2003 m. dotacijos siekė 2,2 % BVP Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, 2,6 % Albanijoje ir 2,4 % Serbijoje ir Juodkalnijoje. Kadangi Kosovo atvejis yra ypatingas, kur 2003 m. užsienio pagalba sudarė 40,7 % BVP, vienas iš daugelio sunkumų, kurie teks vietos ekonomikai, bus atlaikyti smarkiai sumažėsiančią pagalbą.

Pagrindinė rinkos ekonomikos teisės aktų sistema jau yra įvesta. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Albanija padarė pažangą vykdydamos stambių įmonių restruktūrizavimą ir privatizavimą, tačiau Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje ir Juodkalnijoje valstybinės įmonės dirba nuostolingai ir tai ateityje gali turėti neigiamos įtakos biudžetui ir užimtumui. Viešojo administravimo ir valstybės finansų valdymo reformos vidutinės trukmės laikotarpiu kelia rimtų problemų. Šioje srityje pažanga buvo padaryta 2004 m., pvz., muitinės ir mokesčių administravimo reforma Bosnijoje ir Hercegovinoje ir grynųjų pinigų biudžeto sudarymas Kosove. Teisės aktų įgyvendinimui visame regione trukdo silpnos institucijos, ypač teisminės institucijos.

3.2. Naujos nepriklausomos valstybės

Daugumos naujų nepriklausomų valstybių ekonominės veiklos rezultatai 2004 m. išliko labai geri, o bendra gamyba išaugo daugiau kaip 7,5 %.

Dėl aukštų pagrindinių produktų kainų, ypač angliavandenilio ir metalų, Rusijos, dominuojančio regiono ūkio, BVP išaugo beveik 7 %, nepaisant žymaus sulėtėjimo metų pabaigoje. Augimą labiausiai skatina išorės paklausa, o vidaus suvartojimas išlieka stiprus dėl didėjančių grynųjų disponuojamųjų pajamų. Lėtesnį Rusijos bendros ekonominės veiklos augimą 2004 m. trečiajame ketvirtyje lėmė bendrųjų investicijų į pagrindinį kapitalą sumažėjimas bei tolimesnis prekių ir paslaugų grynojo eksporto smukimas. Tuo tarpu bendras suvartojimo lygis išliko stabilus.

Kai kurių kitų NVS valstybių augimo lygis buvo gerokai aukštesnis. Ukrainoje BVP augimas viršijo 12 %, kai dar praėjusiais metais buvo pasiektas įspūdingas 9 % augimas. Kitų regiono valstybių ( Baltarusijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Tadžikistano, Kazachstano ir Gruzijos ) augimas siekė arba viršijo 10 %. Moldavijos ekonominės veiklos rezultatai buvo prasčiausi, nes augimas tesiekė 6 %. Dauguma šių valstybių turi pasinaudoti nuolatine išorės paklausa kai kuriose pagrindinėse jų rinkose, ypač Rusijoje (mažosios NNV) ir Kinijoje (kuri yra ypatingai svarbi Ukrainos plieno eksportui) bei išnaudoti stiprią vidaus paklausą, kurią skatina užsienyje dirbančių darbuotojų perlaidos (vienintelis einamosios sąskaitos papildymo būdas kai kuriose skurdžiausiose regiono valstybėse). Be to, kai kurioms NNV (Kazachstanui ir Azerbaidžanui ) aukštos pagrindinių produktų kainos ir nemažos investicijos gamtinių išteklių sektoriuose yra naudingos, o kitos valstybės (Gruzija, Tadžikistanas ir Kirgizijos respublika) sulaukia didelio viešo ar privataus (Armėnija) išorės finansavimo.

Daugumoje regiono valstybių infliacinis spaudimas buvo kontroliuojamas nepaisant stipraus bazinių pinigų augimo dėl rezervo kaupimosi, kurį sąlygojo didelės užsienio valiutos įplaukos dėl pagrindinių prekių eksporto, ir (arba) užsienyje dirbančių darbuotojų siunčiamos perlaidos. Daugumoje regiono valstybių fiskalinė politika išlieka griežta. Kai kuriose šalyse buvo užregistruotas fiskalinis perviršis, o kai kurios naftą išgaunančios šalys mokestines pajamas atidėjo į stabilizacijos fondus (ypač Rusija). Einamosios sąskaitos situacija skirtingose šalyse yra nevienoda. Viena vertus, dėl išaugusio eksporto dviejose didžiausiose regiono šalyse (Rusijoje ir Ukrainoje) ir daugumoje mažesnių gamtinius išteklius eksportuojančių šalių einamosios sąskaitos perviršis pasiekė rekordinį lygį (apie 10 % BVP Rusijoje ir Ukrainoje). Kita vertus, daugelyje naftą importuojančių šalių einamosios sąskaitos deficitas išaugo dar labiau. Kai kurios NNV vis dar priklauso nuo Tarptautinių finansinių institucijų išorės finansavimo bei dvišalių donorų ir dar nepasiekė finansinės padėties tvarumo.

Pažanga pereinamuoju laikotarpiu regione buvo labai nevienoda, o antro etapo institucinių reformų, remiančių rinkas ir privačias įmones, įgyvendinimas daugumoje NNV tik prasidėjo. Armėnija ir Ukraina padarė didžiausią pažangą iš visų šalių naudos gavėjų, kurioms Bendrija teikia makrofinansinę paramą. 2003 m. pabaigoje Gruzijoje pasikeitus valdymo režimui, 2004 m. šalis ėmėsi rimtų koregavimo ir reformų programų. Tuo pačiu metu Moldavijai nepavyko pasiekti didelės pažangos dėl didelio valdžios įsikišimo ir rimtų valdymo problemų, kurios pablogino verslo aplinką ir kliudo siekti tvaraus augimo ir mažinti skurdą. Priemonių, numatytų ES-Moldavijos veiksmų plane, neseniai priimtame Europos kaimynystės politikos kontekste, įgyvendinimas parodys, ar Moldavija yra pasirengusi ryžtingai ir veiksmingai laikytis tikros rinkos reformų darbotvarkės.

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[1] Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija ir Juodkalnija bei Kosovas.