PRIEDAS

I DALIS.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI IR APIBRĖŽTYS

II DALIS.

TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMŲ APRAŠAI

I skyrius.

Bendrosios sąlygos

II skyrius.

Blauzdos modelio smūgio į buferį bandymas

III skyrius.

Šlaunies modelio smūgio į buferį bandymas

IV skyrius.

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymas

V skyrius.

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smūgio į variklio dangčio viršų bandymas

VI skyrius.

Suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekinį stiklą bandymas

VII skyrius.

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio ir suaugusiojo galvos modelio smūgių į variklio dangčio viršų bandymai

III DALIS.

PAGALBINIŲ STABDYMO SISTEMŲ TECHNINIS APRAŠAS

I priedėlis.

FABS ir aABS apskaičiavimo būdas

II priedėlis.

Pagalbinės stabdymo sistemos duomenų apdorojimas

IV DALIS.

PRIEKINIŲ APSAUGINIŲ KONSTRUKCIJŲ BANDYMŲ APRAŠAI

I skyrius.

Bendrosios sąlygos

II skyrius.

Blauzdos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

III skyrius.

Šlaunies modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

IV skyrius.

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinį kraštą bandymas

V skyrius.

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

V DALIS.

BANDYMAMS ATLIKTI NAUDOJAMI SMOGTUVAI

I priedėlis.

Smogtuvų sertifikavimas

I DALIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI IR APIBRĖŽTYS

1.   Bendrosios nuostatos

Atliekant transporto priemonės matavimus kaip aprašyta šioje dalyje, transporto priemonės padėtis turi būti įprasta važiavimo padėtis.

Jeigu ant transporto priemonės yra pritvirtinta emblema, ženklelis ar kitoks elementas, kuris veikiant didžiausiai 100 N apkrovai sulinktų ar susitrauktų, tuomet toks poveikis apkrova daromas prieš atliekant matavimus ir (arba) juos atliekant.

Bet kuri transporto priemonės sudėtinė dalis, kurios forma ar pozicija gali pasikeisti, išskyrus pakabos sudedamąsias dalis ar tiesiogiai pėsčiuosius apsaugančius prietaisus, nustatoma į tinkamą padėtį.

2.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1.   Variklio dangčio priekinio krašto aukštis (bet kuriame transporto priemonės pjūvio taške) – vertikalusis atstumas nuo žemės iki variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos minėtame taške.

2.2.   Variklio dangčio galinė atskaitos linija – 1 000 mm ilgio tiesyklės ir variklio dangčio priekinio paviršiaus sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria išilginei transporto priemonės plokštumai lygiagreti tiesė, kuri nuo vertikalės yra pasvirusi atgal 50° kampu ir kurios apatinis galas yra 600 mm virš žemės paviršiaus, eina skersai variklio dangčio priekinio krašto ir su juo liečiasi (žr. 16 brėž.).

Jeigu transporto priemonės variklio dangčio paviršius pasviręs 50° kampu – taip, kad tiesyklei būdingas ne taškinis sąlytis, o nuolatinis ar daugkartinis sąlytis, atskaitos linija nustatoma, kai tiesyklė nuo vertikalės pasvirusi atgal 40° kampu.

Jeigu dėl transporto priemonės formos su transporto priemone pirmiausiai liečiasi tiesyklės apatinis galas, toje šoninėje pozicijoje minėtas sąlytis laikomas variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija.

Jeigu dėl transporto priemonės formos su transporto priemone pirmiausiai liečiasi tiesyklės viršutinis galas, toje šoninėje pozicijoje 1 000 mm apgaubiamojo atstumo geometrinė linija laikoma variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija.

Buferio viršutinis kraštas taip pat laikomas variklio dangčio priekiniu kraštu, jeigu, taikant šią metodiką, tiesyklė su juo susiliečia

2.3.   Variklio dangčio galinė atskaitos linija – labiausiai į galą nutolusių 165 mm sferos ir priekinio viršutinio paviršiaus sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria sfera eina skersai priekinio viršutinio paviršiaus, tačiau tebesiliečia su priekiniu stiklu (žr. 1 brėž.). Šiuo atveju valytuvų šepetėliai ir svirtelės nuimami.

Jeigu variklio dangčio galinė atskaitos linija yra didesniu kaip 2 100 mm apgaubiamuoju atstumu, variklio dangčio galinė atskaitos linija apibrėžiama kaip 2 100 mm apgaubiamojo atstumo geometrinė linija. Jeigu variklio dangčio galinė atskaitos linija ir šoninė atskaitos linija nesusikerta, variklio dangčio galinė atskaitos linija pakeičiama 2.17. punkte nustatyta tvarka.

2.4.   Buferio iškyša (bet kuriame transporto priemonės išilginio pjūvio taške) – horizontali briauna nuo viršutinės buferio atskaitos linijos iki variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos, matuojama bet kuriame transporto priemonės išilginės plokštumos taške.

2.5.   Kelio centras – taškas, kuriame kelis iš tikrųjų sulinksta.

2.6.   Buferio kampas – transporto priemonės sąlyčio su vertikaliąja plokštuma, sudarančia 60° kampą su transporto priemonės išilgine vertikaliąja plokštuma ir einančia pagal buferio išorinio paviršiaus liestinę, taškas (žr. 2 brėž.).

2.7.   Priekinės apsauginės konstrukcijos kampas – priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio su vertikaliąja plokštuma, sudarančia 60° kampą su išilgine vertikaliąja transporto priemonės plokštuma ir einančia pagal priekinės apsauginės konstrukcijos išorinio paviršiaus liestinę, taškas (žr. 3 brėž.).

2.8.   Priekinės apsauginės konstrukcijos kampo priekinis kraštas – priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio su vertikaliąja plokštuma, sudarančia 45° kampą su transporto priemonės išilgine vertikaliąja plokštuma ir einančia pagal priekinės apsauginės konstrukcijos išorinio paviršiaus liestinę, taškas. Plokštumos apatinis kraštas turi būti 600 mm aukštyje arba 200 mm žemiau nei aukščiausia priekinės apsauginės konstrukcijos dalis (pasirenkamas aukščiausiai esantis kraštas ar dalis).

2.9.   Kampo atskaitos taškas – variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos ir šoninės atskaitos linijos sankirta (žr. 4 brėž.).

2.10.   Pagrindiniai išoriniai priekinės dalies matmenys – bandymo rėmo erdvėje esantys stacionarieji taškai, sutampantys su visais tikraisiais numatyto tipo transporto priemonės taškais, kuriuos atliekant bandymą su transporto priemone galėtų paveikti priekinė apsauginė konstrukcija.

2.11.   Šlaunikaulis – visi komponentai arba jų sudedamosios dalys (taip pat minkštuosius audinius imituojanti danga, odos danga, slopintuvas, matavimo prietaisai ir kilpos, skriemuliai ir pan., kurie yra pritvirtinti prie smogtuvo jam paleisti) virš kelio centro lygio.

2.12.   Priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša (bet kuriame priekinės apsauginės konstrukcijos taške) – horizontali briauna nuo priekinės apsauginės konstrukcijos viršutinės atskaitos linijos iki atitinkamo priekinės apsauginės konstrukcijos taško. Šis atstumas turi būti matuojamas bet kuriame transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagrečios vertikaliosios plokštumos taške.

2.13.   Priekinės apsauginės konstrukcijos priekinis kraštas – viršutinė išorinė priekinės apsauginės konstrukcijos dalis, išskyrus transporto priemonės variklio dangtį, sparnus, priekinio žibinto rėmelio viršutines bei šonines detales ir visus kitus įtaisus, pvz., groteles, apsaugančias tik žibintus.

2.14.   Priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto aukštis (bet kurioje priekinės apsauginės konstrukcijos išilginėje vertikaliojoje dalyje) – vertikalusis atstumas nuo atskaitinio žemės paviršiaus lygio iki priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linijos toje dalyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

2.15.   Priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linija – 1 000 mm ilgio tiesės ir priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio paviršiaus sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria išilginei transporto priemonės plokštumai lygiagreti tiesė, kuri yra pasvirusi atgal 50° kampu ir kurios apatinis galas yra 600 mm virš žemės, eina skersai priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto ir su juo liečiasi. Jeigu priekinės apsauginės konstrukcijos paviršius pasviręs beveik 50° kampu – taip, kad tiesyklei būdingas ne taškinis sąlytis, o nuolatinis ar daugkartinis sąlytis, atskaitos linija nustatoma, kai tiesyklė pasvirusi atgal 40° kampu. Jeigu dėl priekinės apsauginės konstrukcijos formos pirmiausiai liečiasi tiesyklės apatinis galas, toje šoninėje pozicijoje minėtas sąlytis laikomas priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linija. Jeigu dėl priekinės apsauginės konstrukcijos formos pirmiausiai liečiasi tiesyklės viršutinis galas, toje šoninėje pozicijoje kaip priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linija naudojama 1 000 mm apgaubiamojo atstumo geometrinė linija. Taikant šį reglamentą, priekinės apsauginės konstrukcijos viršutinis kraštas taip pat laikomas priekinės apsauginės konstrukcijos priekiniu kraštu, jeigu naudojant šią metodiką su ja tiesyklė liečiasi (žr. 5 brėž.).

2.16.   Smūgio taškas – transporto priemonės vieta, kurioje įvyksta pradinis sąlytis su bandymams atlikti naudojamu smogtuvu. Šio taško artis taikinio taškui priklauso ir nuo bandymams atlikti naudojamo smogtuvo eigos kampo, ir nuo transporto priemonės paviršiaus apybrėžos (žr. 6 brėžinyje B tašką).

2.17.   Variklio dangčio galinės atskaitos linijos ir šoninės atskaitos linijos sankirta. Jeigu variklio dangčio galinė atskaitos linija ir šoninė atskaitos linija nesusikerta, variklio dangčio galinė atskaitos linija pratęsiama ir (arba) keičiama naudojant pusiau apskritą 100 mm spindulio šabloną. Šabloną reikėtų padaryti iš plonos lanksčios medžiagos, kurią galima lengvai sulenkti vieną kartą į bet kurią pusę. Geriausia, jei šablono neįmanoma du ar daugiau kartų perlenkti, nes lankstomas jis gali susiraukšlėti. Rekomenduojama naudoti putplasčiu dengtą ploną plastiko lakštą, kad šablonas neslystų transporto priemonės paviršiumi.

Ant šablono, padėto ant lygaus paviršiaus, pažymimi keturi taškai nuo A iki D, kaip pavaizduota 7 brėžinyje. Šablonas dedamas ant transporto priemonės taip, kad A ir B kampai sutaptų su šonine atskaitos linija. Kad šie du kampai liktų tapatūs šoninei atskaitos linijai, šablonas traukiamas atgal, kol šablono lankas susiliečia su variklio dangčio galine atskaitos linija. Šablonas išlenkiamas taip, kad kuo tiksliau atitiktų transporto priemonės variklio dangčio viršaus išorinę apybrėžą, tačiau jis neturi susiraukšlėti ar persilenkti. Jeigu šablono ir variklio dangčio galinė atskaitos linija liečiasi ir liestinės taškas yra už lanko, pažymėto C ir D taškais, variklio dangčio galinė atskaitos linija pratęsiama ir (arba) pakeičiama taip, kad eitų šablono lanko kreive iki variklio dangčio šoninės atskaitos linijos, kaip pavaizduota 8 brėžinyje.

Jeigu šablonas negali vienu metu liestis su variklio dangčio šoninė atskaitos linija A ir B taškuose ir variklio dangčio galinės atskaitos linijos liestine arba tašku, kuriame variklio dangčio galinė atskaitos linija ir šablonas liečiasi C ir D taškais pažymėtame lanke, naudojami papildomi šablonai, kurių spindulys palaipsniui didinamas 20 mm žingsneliais, kol bus galima atitikti pirmiau išvardytus kriterijus.

Apibrėžus pakeistą variklio dangčio galinę atskaitos liniją, ji tokia taikoma visose tolesnėse teksto dalyse, o pradinių linijos galų nebepaisoma.

2.18.   Žemutinis buferio aukštis – vertikalusis atstumas nuo žemės iki žemutinės buferio atskaitos linijos bet kurioje skersinėje padėtyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

2.19.   Žemutinė buferio atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir buferio sąlyčio svarbiausiųjų taškų žemutinė riba. Tai žemiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir buferio sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi į priekį 25° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žeme ir buferio paviršiumi (žr. 9 brėž.).

2.20.   Žemutinis priekinės apsauginės konstrukcijos aukštis – vertikalusis atstumas nuo žemės iki žemutinės priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linijos bet kurioje skersinėje padėtyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

2.21.   Žemutinė priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio svarbiausiųjų taškų žemutinė riba. Tai žemiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi į priekį 25° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žeme ir priekinės apsauginės konstrukcijos paviršiumi (žr. 10 brėž.).

2.22.   Galinė priekinio stiklo atskaitos linija – labiausiai į priekį nutolusių sferos ir stiklo sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria 165 mm skersmens sfera eina skersai viršutinio lango rėmo, įskaitant kraštus, tačiau tebesiliečia su langu (žr. 11 brėž.).

2.23.   Šoninė atskaitos linija – aukščiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir transporto priemonės šono sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės skersinei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi į vidų 45° kampu, eina žemyn skersai šono, tačiau tebesiliečia su priekinio viršutinio paviršiaus šonais (žr. 12 brėž.)

2.24.   Taikinio taškas – galvos modelio formos išilginės ašies iškyšos ir transporto priemonės priekinio paviršiaus sankirta (žr. 6 brėžinyje A tašką).

2.25.   Variklio dangčio priekinio krašto trečdalis – geometrinė linija tarp kampinių atskaitos taškų, lanksčiąja juosta išmatuota pagal išorinę priekinio krašto apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis.

2.26.   Variklio dangčio viršaus trečdalis – srities tarp šoninių atskaitos linijų geometrinė linija, lanksčiąja juosta išmatuota bet kurioje skersinėje dalyje pagal išorinę variklio dangčio viršaus apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis.

2.27.   Priekinės apsauginės konstrukcijos trečdalis – geometrinė linija tarp priekinės apsauginės konstrukcijos kampų, lanksčiąja juosta išmatuota pagal išorinę priekinės apsauginės konstrukcijos horizontaliąją apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis.

2.28.   Priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto trečdalis – geometrinė linija tarp priekinės apsauginės konstrukcijos viršutinio priekinio krašto kampų, lanksčiąja juosta išmatuota pagal išorinę priekinės apsauginės konstrukcijos horizontaliąją apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis.

2.29.   Buferio trečdalis – geometrinė linija tarp buferio kampų, lanksčiąja juosta išmatuota pagal išorinę buferio apybrėžą ir padalinta į tris lygias dalis.

2.30.   Blauzdikaulis – visi komponentai arba jų sudedamosios dalys (taip pat minkštuosius audinius imituojanti danga, odos danga, slopintuvas, matavimo aparatūra ir kilpos, skriemuliai ir pan., kurie pritvirtinti prie smogtuvo jam paleisti) žemiau kelio centro lygio. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmiau apibūdinto blauzdikaulio sąvoka, pvz., apima ir su pėdos mase susijusias leidžiamąsias nuokrypas.

2.31.   Viršutinė buferio atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir buferio sąlyčio svarbiausių taškų viršutinė riba.

Jeigu transporto priemonės buferio konstrukciją galima identifikuoti, ši linija apibrėžiama kaip aukščiausių tiesyklės ir buferio sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi atgal vertikaliai 20° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su buferio paviršiumi (žr. 13 brėž.).

Jeigu transporto priemonių buferio konstrukcijos negalima identifikuoti, ši linija apibrėžiama kaip aukščiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir buferio sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi atgal vertikaliai 20° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žeme ir buferio paviršiumi (žr. 13 brėž.).

Prireikus tiesyklė sutrumpinama, kad nesiliestų su konstrukcijomis virš buferio.

2.32.   Žemutinis priekinės apsauginės konstrukcijos aukštis – vertikalusis atstumas nuo žemės iki viršutinės priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linijos bet kurioje skersinėje padėtyje, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

2.33.   Žemutinė priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linija – linija, kuria žymima pėsčiųjų ir priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio svarbiausių taškų žemutinė riba. Tai aukščiausių 700 mm ilgio tiesyklės ir priekinės apsauginės konstrukcijos sąlyčio taškų geometrinė linija, kuria transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai lygiagreti tiesyklė, pasvirusi atgal 20° kampu, eina skersai transporto priemonės priekio, tačiau tebesiliečia su žeme ir priekinės apsauginės konstrukcijos paviršiumi (žr. 14 brėž.).

Prireikus tiesyklė sutrumpinama, kad nesiliestų su konstrukcijomis virš priekinės apsauginės konstrukcijos.

2.34.   Transporto priemonės tipas – kategorija transporto priemonių, kurių konstrukcija į priekį nuo priekinių statramsčių nesiskiria toliau nurodytais aspektais, kiek pakeitimų poveikis Reglamente (EB) Nr. 78/2009 nurodytų smūgio bandymų rezultatams gali būti vertinamas neigiamai:

(a)	struktūra,

(b)	pagrindiniais matmenimis,

(c)	transporto priemonės išorinio paviršiaus medžiagomis,

(d)	sudėtinių dalių išdėstymu (viduje ar išorėje),

(e)	priekinės apsauginės konstrukcijos, jei ji yra, pritvirtinimo būdu.

Svarstant, ar priekines apsaugines konstrukcijas patvirtinti kaip atskirus techninius mazgus, bet kuri nuoroda į transporto priemonę gali būti aiškinama kaip nuoroda į rėmus, ant kurių bandymų tikslais tvirtinama konstrukcija ir kuriuos numatyta laikyti konkrečios transporto priemonės, dėl kurios konstrukcija yra tvirtinama, priekinio galo išoriniais matmenimis.

2.35.   Apgaubiamasis atstumas – geometrinė linija, pažymėta ant priekinio viršutinio paviršiaus arba priekinės apsauginės konstrukcijos vienu lanksčiosios juostos, laikomos transporto priemonės išilginėje vertikaliojoje plokštumoje ir einančios skersai priekinio viršutinio paviršiaus arba priekinės apsauginės konstrukcijos, galu. Juosta įtempiama, vienas jos galas, nukreiptas vertikaliai žemyn nuo buferio ar priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio paviršiaus, liečiasi su atskaitiniu žemės paviršiaus lygiu, o kitas galas liečiasi su priekiniu viršutiniu paviršiumi arba priekine apsaugine konstrukcija (žr., pavyzdį 15 brėž.). Transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis.

Ši metodika taikoma naudojant tinkamo ilgio matavimo juostas 900 mm (WAD900), 1 000 mm (WAD1000), 1 700 mm (WAD1700) ir 2 100 mm (WAD2100) apgaubiamajam atstumui žymėti.

1 brėž.

Variklio dangčio galinės atskaitos linijos nustatymas

2 brėž.

Buferio kampo nustatymas

3 brėž.

Priekinės apsauginės konstrukcijos kampo nustatymas

4 brėž.

Kampo atskaitos taško nustatymas; variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos ir šoninės atskaitos linijos sankirta

5 brėž.

Priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linijos nustatymas

6 brėž.

Smūgio ir taikinio taškai

7 brėž.

Šablono konstrukcija ir ženklai, naudojami variklio dangčio galinei atskaitos linijai ir šoninei atskaitos linijai sujungti

8 brėž.

Variklio dangčio galinio kampo vaizdas iš viršaus: variklio dangčio galinės atskaitos linijos pratęsimas iki šoninės atskaitos linijos pagal šablono lanko kreivę

9 brėž.

Žemutinės buferio atskaitos linijos nustatymas

10 brėž.

Žemutinės priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linijos nustatymas

11 brėž.

Priekinio stiklo galinės atskaitos linijos nustatymas

12 brėž.

Šoninės atskaitos linijos nustatymas

13 brėž.

Viršutinės buferio atskaitos linijos nustatymas

14 brėž.

Viršutinės priekinės apsauginės konstrukcijos atskaitos linijos nustatymas

15 brėž.

Priekinės apsauginės konstrukcijos apgaubiamojo atstumo nustatymas

16 brėž.

Variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos nustatymas

II DALIS

TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMŲ APRAŠAI

I SKYRIUS

Bendrosios sąlygos

1.   

Komplektinė transporto priemonė

Komplektinės transporto priemonės turi atitikti 1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nurodytas sąlygas, kad būtų galima su jomis atlikti bandymus.

1.1.1.   Transporto priemonės padėtis turi būti įprasta važiavimo padėtis, o transporto priemonė turi būti patikimai pritvirtinta prie pakeliamųjų atramų arba pastatyta ant lygaus paviršiaus su įjungtu rankiniu stabdžiu.

1.1.2.   Visi prietaisai, skirti pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams apsaugoti, turi būti tinkamai įjungti prieš atitinkamą bandymą ir (arba) veikti jį atliekant. Patvirtinimo paraiškos pateikėjas turi įrodyti, kad per susidūrimą su pėsčiuoju prietaisai veiks pagal paskirtį.

1.1.3.   Jeigu transporto priemonės sudėtinės dalies (išskyrus aktyviuosius pėsčiųjų apsaugos įtaisus) forma ar padėtis gali keistis ir jei ji turi daugiau nei vieną nustatytą formą ar padėtį, reikalaujama, kad transporto priemonė būtų suderinta su visų nustatytų formų ar padėčių sudėtinėmis dalimis.

2.   Transporto priemonės posistemė

Kai bandymams atlikti pateikiama tik transporto priemonės posistemė, ji turi atitikti 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose išdėstytus reikalavimus.

2.1.1.   Bandymas turi būti atliekamas su visomis transporto priemonės konstrukcijos dalimis, variklio dangčiu ir sudėtinėmis dalimis po variklio dangčiu arba už priekinio stiklo, kurios gali būti paveiktos dėl priekinio smūgio į pažeidžiamą kelių eismo dalyvį, siekiant nustatyti visų susijusių transporto priemonės sudėtinių dalių veikimą ir tarpusavio sąveiką.

2.1.2.   Transporto priemonės posistemė turi būti patikimai sumontuota ir atitikti įprastą transporto priemonės važiavimo padėtį.

2.1.3.   Visi prietaisai, skirti pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams apsaugoti, turi būti tinkamai įjungti prieš atitinkamą bandymą ir (arba) veikti jį atliekant. Patvirtinimo paraiškos pateikėjas turi įrodyti, kad per susidūrimą su pėsčiuoju prietaisai veiks pagal paskirtį.

2.1.4.   Jeigu transporto priemonės sudėtinės dalies (išskyrus aktyviuosius pėsčiųjų apsaugos įtaisus) forma ar padėtis gali keistis ir jei ji turi daugiau nei vieną nustatytą formą ar padėtį, reikalaujama, kad transporto priemonė būtų suderinta su visų nustatytų formų ar padėčių sudėtinėmis dalimis.

II SKYRIUS

Blauzdos modelio smūgio į buferį bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.1 skirsnio a punkto ir 3.1 skirsnio a punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su buferiu naudojamas blauzdos modelio smogtuvas smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo transporto priemonės, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.1 skirsnio a punkto ir 3.1 skirsnio a punkto reikalavimų.

3.2.   Šis bandymas taikomas transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis yra ne mažesnis kaip 500 mm.

Transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis nėra mažesnis kaip 425 mm, tačiau mažesnis kaip 500 mm, gamintojai gali rinktis taikyti II skyriuje nurodytą bandymą.

II skyriaus nuostatos taikomos transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis yra mažesnis kaip 425 mm.

3.3.   Atliekama ne mažiau kaip trys blauzdos modelio smūgio į buferį bandymai, kiekvienas jų – į vidurinį ir šoninius buferio trečdalius tose vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Pasirinkti bandymo taškai turi būti ne arčiau kaip 132 mm vienas nuo kito ir ne arčiau kaip 66 mm link transporto priemonės vidurio nuo nustatytų buferio kampų. Šie būtiniausi atstumai nustatomi lanksčiąja juosta, laikant ją prispaudus prie transporto priemonės išorinio paviršiaus. Laboratorijų išbandytos vietos nurodomos bandymo protokole.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas blauzdos modelio smogtuvas turi būti toks, kaip aprašyta V dalies 1 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smūgio greičio vektoriaus kryptis turi būti horizontaliojoje plokštumoje, lygiagreti transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai. Greičio vektoriaus krypties horizontaliojoje plokštumoje ir išilginėje plokštumoje leidžiamoji nuokrypa pirmojo sąlyčio momentu neturi būti didesnė kaip ±2°.

4.5.   Smogtuvo ašis turi būti statmena horizontaliajai plokštumai; leidžiamoji nuokrypa skersinėje ir išilginėje plokštumoje ±2°. Horizontalioji, išilginė ir skersinė plokštumos yra statmenos viena kitai (žr. 1 brėž.).

4.6.   Smogtuvo apačia pirmojo sąlyčio su buferiu momentu turi būti 25 mm virš atskaitinio žemės paviršiaus lygio (žr. 2 brėž.), o leidžiamoji nuokrypa neturi būti didesnė kaip ±10 mm.

Nustatant svaidytuvo aukštį įvertinama sunkio jėgos įtaka smogtuvui laisvai skriejant.

Kad smogtuvo kelio sąnarys tinkamai veiktų, pirmojo sąlyčio momentu smogtuvas pagal vertikaliąją ašį turi atitikti nustatytąją kryptį, o leidžiamoji nuokrypa neturi būti didesnė kaip ± 5° (žr. 1 brėž.).

4.7.   Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

4.8.   Smogtuvui ir transporto priemonei susilietus, smogtuvas neturi liesti žemės ar kokio nors objekto, kuris nėra transporto priemonės dalis.

4.9.   Smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į buferį turi būti 11,1 ± 0,2 m/s. Skaičiuojant smūgio greitį pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

1 brėž.

Blauzdos modelio smogtuvo kampų leidžiamosios nuokrypos pirmojo smūgio momentu

2 brėž.

Komplektinės transporto priemonės, kurios važiavimo padėtis yra įprasta (kairėje) ir komplektinės transporto priemonės ar posistemės, pritvirtintos prie atramų (dešinėje) blauzdos modelio smūgio į buferį bandymai

III SKYRIUS

Šlaunies modelio smūgio į buferį bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.1 punkto b papunkčio ir 3.1 punkto b papunkčio reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su buferiu naudojamas šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas prie svaidytuvo sukimo momentą ribojančia jungtimi, kad didelės išcentrinės jėgos nepažeistų kreipiamosios sistemos. Kreipiamoji sistema turi turėti neašinei apkrovai nejautrias mažos trinties kreipiamąsias, leidžiančias smogtuvui sąlyčio su transporto priemone momentu judėti tik nustatyta smūgio trajektorija. Kreipiamosios turi neleisti judėti kitomis kryptimis, taip pat suktis apie bet kurią ašį.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.1 punkto b papunkčio ir 3.1 punkto b papunkčio reikalavimų.

3.2.   Transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis yra mažesnis nei 425 mm, taikomos II skyriaus nuostatos.

Transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis nėra mažesnis kaip 425 mm, tačiau mažesnis kaip 500 mm, gamintojai gali rinktis taikyti II skyriuje nurodytą bandymą.

Transporto priemonėms, kurių žemutinis buferio aukštis nėra mažesnis kaip 500 mm, taikomi šio bandymo reikalavimai.

3.3.   Atliekant šlaunies modelio smūgio į buferį bandymus, išbandomos pagal II skyriaus 3.3 punktą pasirinktos bandymo vietos.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ±15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas šlaunies modelio smogtuvas turi būti toks, kaip aprašyta V dalies 2 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smūgio kryptis turi būti lygiagreti transporto priemonės išilginei ašiai, o šlaunies modelio ašis pirmojo sąlyčio momentu turi būti vertikali. Leidžiamoji nuokrypa minėtomis kryptimis yra ±2°. Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija turi būti vertikaliai tarp viršutinės buferio atskaitos linijos iki žemutinės buferio atskaitos linijos ±10° tikslumu, o smogtuvo vertikalioji centro linija skersinėje padėtyje turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

4.5.   Šlaunies modelio smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į buferį turi būti 11,1 ± 0,2 m/s.

IV SKYRIUS

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2,2 ir 3,2 punktų reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su variklio dangčio priekiniu kraštu naudojamas šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas prie svaidytuvo sukimo momentą ribojančia jungtimi, kad didelės išcentrinės jėgos nepažeistų kreipiamosios sistemos. Kreipiamoji sistema turi turėti neašinei apkrovai nejautrias mažos trinties kreipiamąsias, leidžiančias smogtuvui sąlyčio su transporto priemone momentu judėti tik nustatyta smūgio trajektorija. Kreipiamosios turi neleisti judėti kitomis kryptimis, taip pat suktis apie bet kurią ašį.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.2 ir 3.2 punktų reikalavimų.

3.2.   Atliekama ne mažiau kaip trys šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymai, kiekvienas jų – į vidurinį ir šoninius variklio dangčio priekinio krašto trečdalius tose vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymų taškas kiekviename trečdalyje parenkamas taip, kad reikiama smūgio kinetinė energija, nustatyta 4.8 punkte, viršytų 200 J, jei toks taškas įmanomas. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Pasirinkti bandymo taškai turi būti ne arčiau kaip 150 mm vienas nuo kito ir ne arčiau kaip 75 mm link transporto priemonės vidurio nuo nustatytų kampų atskaitos taškų. Šie būtiniausi atstumai nustatomi lanksčiąja juosta, laikant ją prispaudus prie transporto priemonės išorinio paviršiaus. Laboratorijų išbandytos vietos nurodomos bandymo protokole.

3.3.   Visa transporto priemonės priekinės dalies standartinė įranga turi būti sumontuota.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ±15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas šlaunies modelio smogtuvas turi būti toks, kaip aprašyta V dalies 2 skirsnyje.

4.3.   Šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas ir sviedžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Šlaunies modelio smogtuvas nukreipiamas taip, kad svaidytuvo centro linija ir smogtuvo išilginė ašis būtų lygiagrečios bandomosios transporto priemonės išilginei vertikaliajai plokštumai. Leidžiamosios nuokrypos minėtomis kryptimis turi būti ne didesnės kaip ±2°. Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija turi sutapti ±10 mm tikslumu su variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija (žr. 3 brėž.) ir su pasirinkta smūgio vieta (skersai), o leidžiamoji nuokrypa neturi būti didesnė kaip ±10 mm.

4.5.   Privalomasis smūgio greitis, smūgio kryptis ir šlaunies modelio smogtuvo masė nustatomi kaip nurodyta 4.7 ir 4.8 punktuose. Smūgio greičio leidžiamoji nuokrypa turi būti ne didesnė kaip ± 2 %, o smūgio krypties – ± 2°. Pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus skaičiuojant smūgio greitį atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį. Šlaunies modelio smogtuvo masė matuojama didesniu nei ± 1 % tikslumu ir jeigu išmatuota vertė skiriasi nuo privalomosios, tada privalomasis greitis patikslinamas taip, kad būtų kompensuojama pagal 4.8 punktą.

Transporto priemonės formos nustatymas

4.6.1.   Viršutinės buferio atskaitos linijos vieta nustatoma kaip apibrėžta I dalyje.

4.6.2.   Variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linija nustatoma kaip apibrėžta I dalyje

4.6.3.   Atliekant bandymą su variklio dangčio priekinio krašto dalimi variklio dangčio priekinio krašto aukštis ir buferio iškyša nustatomi kaip apibrėžta I dalyje.

4.7.   Privalomasis smūgio greitis ir kryptis apskaičiuojami pagal 4 ir 5 brėžinius, atsižvelgiant į 4.6.3 punkte nustatytas variklio dangčio priekinio krašto aukščio ir buferio iškyšos vertes.

4.8.   Į bendrą šlaunies modelio smogtuvo masę įskaičiuojamos tos svaidytuvo ir kreipiamosios sistemos sudedamosios dalys, kurios iš tikrųjų yra smogtuvo dalys smūgio momentu, taip pat papildomi svarmenys.

Šlaunies modelio smogtuvo masės vertė apskaičiuojama taip:

M = 2E / V2

čia

M	=	masė [kg]
E	=	smūgio energija [J]
V	=	greitis [m/s].

Privalomoji greičio vertė nustatoma pagal 4.7 punktą, o energija – pagal 6 brėžinį, atsižvelgiant į 4.6.3 punkte nustatytas variklio dangčio priekinio krašto aukščio ir buferio iškyšos vertes.

Šlaunies modelio smogtuvo masę, atsižvelgiant į apskaičiuotą vertę, galima patikslinti ne daugiau nei ±10 %, jei privalomasis smūgio greitis taip pat pagal pirmiau nurodytą formulę pakeičiamas taip, kad smogtuvo kinetinė energija liktų tokia pati.

4.9.   Prie šlaunies modelio smogtuvo galinio komponento galo arba prie kreipiamosios sistemos sudedamųjų dalių, kurios smūgiuojant iš tikrųjų yra smogtuvo dalys, pritvirtinami reikiami papildomi svarmenys, siekiant užtikrinti apskaičiuotąją smogtuvo masės vertę, nustatytą pagal 4.8 punktą.

3 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymai

4 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymų greitis, atsižvelgiant į transporto priemonės formą

Pastabos.

1.	Horizontaliai interpoliuojama tarp kreivių.

2.	Jeigu parametrų vertės mažesnės nei 5,56 m/s, bandoma 5,56 m/s greičiu.

3.	Jeigu parametrų vertės mažesnės nei 11,1 m/s, bandoma 11,1 m/s greičiu.

4.	Jei buferio iškyšos neigiamos, bandoma laikant, kad jos yra nulinės.

5.	Jei buferio iškyšos didesnės kaip 400 mm, bandoma laikant, kad jos yra 400 mm.

5 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymų kampas, atsižvelgiant į transporto priemonės formą

Sutartiniai ženklai: A = 0 mm buferio iškyša B = 50 mm buferio iškyša C = 150 mm buferio iškyša

Pastabos: 1. Vertikaliai interpoliuojama tarp kreivių. 2. Jei buferio iškyšos neigiamos, — bandoma laikant, kad jos yra nulinės. 3. Jei buferio iškyšos didesnės kaip 150 mm, — bandoma laikant, kad jos yra 150 mm. 4. Jeigu variklio dangčio priekinio krašto aukštis didesnis nei 1 050 mm, — bandoma laikant, kad jis yra 1 050 mm.

6 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymų kinetinė energija, atsižvelgiant į transporto priemonės formą

Sutartiniai ženklai: A = 50 mm buferio iškyša B = 100 mm buferio iškyša C = 150 mm buferio iškyša D = 250 mm buferio iškyša E = 350 mm buferio iškyša

Pastabos: 1. Vertikaliai interpoliuojama tarp kreivių. 2. Jeigu buferio iškyšos mažesnės kaip 50 mm, — bandoma laikant, kad jos yra 50 mm. 3. Jeigu variklio dangčio priekinio krašto aukštis didesnis nei 1 050 mm, — bandoma laikant, kad jis yra 1 050 mm. 4. Jeigu privalomoji kinetinė energija yra didesnė nei 700 J, — bandoma, kai kinetinė energija siekia 700 J. 5. Jei privalomoji kinetinė energija ne didesnė kaip 200 J, — bandyti nebūtina. 6. Jei buferio iškyšos didesnės kaip 350 mm, — bandoma laikant, kad jos yra 350 mm.

V SKYRIUS

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smūgio į variklio dangčio viršų bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.3 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su variklio dangčio viršumi naudojamas galvos modelio smogtuvas smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo transporto priemonės, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.3 punkto reikalavimų.

Galvos modelio smogtuvo bandymai atliekami su variklio dangčio viršumi. Atliekama ne mažiau kaip aštuoniolika blauzdos modelio smūgio į buferį bandymų, iš jų šeši – į vidurinį ir šoninius variklio dangčio viršaus trečdalius tose vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos.

Iš aštuoniolikos bandymų, mažiausiai dvylika bandymų atliekama su galvos modelio smogtuvu HPC1000 zonoje ir mažiausiai šeši bandymai atliekami HPC2000 zonoje, kaip nustatyta 3.2.1 punkte.

Bandymų taškai išdėstomi taip, kad smūgiuojant smogtuvas nenuslystų variklio dangčio viršumi ir smarkiai neatsitrenktų į priekinį stiklą ar priekinį statramstį.

Pasirinkti vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymo taškai turi būti ne arčiau kaip 165 mm vienas nuo kito, ne arčiau kaip 82,5 mm link transporto priemonės vidurio nuo nustatytų šono atskaitos linijų ir ne mažiau kaip 82,5 mm į priekį nuo nustatytos variklio dangčio galinės atskaitos linijos.

Kiekvienas pasirinktas taškas vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymui turi būti ne arčiau kaip 165 mm į galą nuo variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos, nebent, pasirinkus šlaunies modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą bandymą, nė viename variklio dangčio priekinio krašto bandymų zonos taške ± 165 mm atstumu į šonus smūgio kinetinė energija nebūtų didesnė kaip 200 J.

Šie būtiniausi atstumai nustatomi lanksčiąja juosta, laikant ją prispaudus prie transporto priemonės išorinio paviršiaus. Jeigu pasirinktas tam tikras skaičius bandymų vietų, o likusi bandymų sritis yra per maža pasirinkti kitai bandymų padėčiai, išlaikant būtiniausią intervalą tarp bandymų, tuomet gali būti atliekama mažiau kaip aštuoniolika bandymų. Laboratorijų išbandytos vietos nurodomos bandymo protokole.

Tačiau bandymus atliekančios techninės tarnybos atlieka tiek bandymų, kiek jų reikia siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų galvos elgsenos atliekant bandymą kriterijų (angl. santr. HPC) ribines vertes: 1 000 – HPC1000 zonoje, 2 000 – HPC2000 zonoje, visų pirma tose vietose, kuriose šių dviejų tipų sritys ribojasi.

HPC1000 zonos ir HPC2 000 zonos identifikacija. Gamintojas identifikuoja variklio dangčio viršaus zonas, kuriose galvos apsaugos kriterijus neturi viršyti 1 000 (HPC1000 zona) ir 2 000 (HPC2000 zona), remdamasis Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.3 punkte nustatytais reikalavimais (žr. 7 brėž.).

7 brėž.

HPC1000 ir HPC2000 zonų ženklinimas

3.2.2.   Variklio dangčio viršaus smūgio srities bei HPC1000 zonos ir HPC2000 zonos ženklinimas grindžiamas gamintojo pateiktu brėžiniu, kuriame pavaizduota transporto priemonės paviršiaus horizontalioji plokštuma, lygiagreti transporto priemonės nulinei horizontaliajai plokštumai. Gamintojas nurodo pakankamai x ir y koordinačių sritims sužymėti ant faktinės transporto priemonės, atsižvelgiant į transporto priemonės išorinę apybrėžą pagal z kryptį.

3.2.3.   HPC1000 zonos ir HPC2000 zonos sritys gali būti sudarytos iš kelių dalių, kurių skaičius neribojamas.

3.2.4.   Smūgio srities paviršiaus bei HPC1000 zonos ir HPC2000 zonos paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal variklio dangčio projekciją horizontaliojoje plokštumoje, lygiagrečioje transporto priemonės paviršiaus nulinei horizontaliajai plokštumai, remiantis gamintojo pateiktais brėžinių duomenis.

4.   Bandymo metodika

4.1.   Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus. Pastovioji bandymų įrangos ir transporto priemonės ar posistemės temperatūra turi būti 20 ± 4 °C.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas vaiko ar mažas suaugusiojo galvos modelio smogtuvas turi būti toks, kaip aprašyta V dalies 3 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Atliekant bandymus variklio dangčio viršaus galinėje dalyje galvos modelio smogtuvas, prieš atsitrenkdamas į variklio dangčio viršų, neturi liestis su priekiniu stiklu ar priekiniu statramsčiu.

4.5.   Smūgis nukreipiamas į smūgio tašką ant transporto priemonės išilginės vertikaliosios plokštumos. Leidžiamoji nuokrypa minėta kryptimi yra ± 2°. Smūgis į variklio dangtį nukreipiamas žemyn ir atgal, tarsi transporto priemonė stovėtų ant žemės. Atliekant bandymus su vaiko ar mažu suaugusiojo galvos modelio smogtuvu, smūgio kampas su atskaitiniu žemės paviršiaus lygiu turi būti 50° ± 2°. Apskaičiuojant smūgio kampą pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

4.6.   Pirmojo sąlyčio momentu sąlyčio su galvos modelio smogtuvu taškas turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

Galvos modelio smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į variklio dangčio viršų turi būti 9,7 ± 0,2 m/s.

4.7.1.   Galvos modelio smogtuvo greitis matuojamas prieš smūgį laisvojo skriejimo metu, remiantis ISO 3784:1976 nurodytu metodu. Greitis matuojamas ±0,01 m/s tikslumu. Siekiant nustatyti smogtuvo greitį smūgiuojant, išmatuotas greitis tikslinamas atsižvelgiant į visus veiksnius nuo matavimo vietos iki smūgio vietos, kurie gali turėti įtakos smogtuvui.

4.8.   Registruojama pagreičio istorija ir apskaičiuojamas galvos sužalojimo koeficientas (toliau – HIC). Registruojamas pirmasis sąlyčio su transporto priemonės priekine konstrukcija taškas. Bandymų rezultatai registruojami pagal ISO 6487:2002.

VI SKYRIUS

Suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekinį stiklą bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.4 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su priekinio stiklo viršumi naudojamas galvos modelio smogtuvas smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo transporto priemonės, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 2.4 punkto reikalavimų.

3.2.   Suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymai atliekami su priekiniu stiklu. Tose vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų, atliekama ne mažiau kaip penki bandymai su galvos modelio smogtuvu.

Pasirinkti suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymo su priekiniu stiklu taškai turi būti ne arčiau kaip 165 mm vienas nuo kito, ne arčiau kaip 82,5 mm link priekinio stiklo, kaip apibrėžta Direktyvoje 77/649/EEB, ir ne mažiau kaip 82,5 mm į priekį nuo priekinio stiklo galinės atskaitos linijos (žr. 8 brėž.).

Šie būtiniausi atstumai nustatomi lanksčiąja juosta, laikant ją prispaudus prie transporto priemonės išorinio paviršiaus. Jeigu pasirinktas tam tikras skaičius bandymų vietų, o likusi bandymų sritis yra per maža pasirinkti kitai bandymų padėčiai, išlaikant būtiniausią intervalą tarp bandymų, tuomet gali būti atliekama mažiau kaip penki bandymai. Laboratorijų išbandytos vietos nurodomos bandymo protokole.

4.   Bandymo metodika

4.1.   Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus. Pastovioji bandymų įrangos ir transporto priemonės ar posistemės temperatūra turi būti 20 ± 4 °C.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas suaugusiojo galvos modelio smogtuvas turi būti toks, kaip aprašyta V dalies 4 skirsnyje.

4.3.   Galvos modelio smogtuvai tvirtinamai, sviedžiami ir paleidžiami kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smūgis nukreipiamas į smūgio tašką ant transporto priemonės išilginės vertikaliosios plokštumos. Leidžiamoji nuokrypa minėta kryptimi yra ± 2°. Smūgiuojama žemyn ir atgal 35 ± 2° kampu į atskaitinį žemės paviršiaus lygį. Apskaičiuojant smūgio kampą pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

4.5.   Pirmojo sąlyčio momentu sąlyčio su galvos modelio smogtuvu taškas turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

Galvos modelio smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į priekinį stiklą turi būti 9,7 ± 0,2 m/s.

4.6.1.   Galvos modelio smogtuvo greitis matuojamas prieš smūgį laisvojo skriejimo metu, remiantis ISO 3784:1976 nurodytu metodu. Greitis matuojamas ±0,01 m/s tikslumu. Siekiant nustatyti smogtuvo greitį smūgiuojant, išmatuotas greitis tikslinamas atsižvelgiant į visus veiksnius nuo matavimo vietos iki smūgio vietos, kurie gali turėti įtakos smogtuvui.

4.7.   Registruojama pagreičio istorija ir apskaičiuojamas HIC. Registruojamas pirmasis sąlyčio su transporto priemonės priekine konstrukcija taškas. Bandymų rezultatai registruojami pagal ISO 6487:2002.

8 brėž.

Priekinio stiklo smūgio sritis

VII SKYRIUS

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio ir suaugusiojo galvos modelio smūgių į variklio dangčio viršų bandymai

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 3.3 ir 3.4 punktuose nurodytus reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su variklio dangčio viršumi naudojami galvos modelio smogtuvai smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo transporto priemonės, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

Bandymu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 3.3 ir 3.4 punktuose nurodytų reikalavimų.

3.1.1.   Su kiekvienu galvos modelio smogtuvu atliekama ne mažiau kaip devyni galvos modelio smūgio į buferį bandymai, iš jų trys – į smūgio suaugusiojo ir vaiko ar mažu suaugusiojo galvos modelio smogtuvu bandymo sritis variklio dangčio viršaus vidurinio ir šoninio trečdalio vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai su variklio dangčio bandymo srities priekine dalimi, kaip apibrėžta 3.2 punkte, atliekami su vaiko ar mažu suaugusiojo galvos modelio smogtuvu. Bandymai su variklio dangčio bandymo srities galine dalimi, kaip apibrėžta 3.3 punkte, atliekami su suaugusiojo galvos modelio smogtuvu. Jeigu vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos, bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis tose vietose, kurios, kaip įvertinta, labiausiai gali sukelti sužalojimų.

3.2.   Pasirinkti vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymo taškai turi būti:

(a)	ne arčiau kaip 165 mm vienas nuo kito;

(b)	ne arčiau kaip 82,5 mm nuo nustatytų šoninių atskaitos linijų;

(c)	ne mažiau kaip 82,5 mm į priekį nuo nustatytos variklio dangčio galinės atskaitos linijos arba į priekį 1 700 mm apgaubiamuoju atstumu (pasirenkamas tolimiausias priekinis bandymo taškas);

(d)	ne mažiau kaip 82,5 mm nutolę atgal nuo variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos arba nutolę atgal 1 000 mm apgaubiamuoju atstumu (pasirenkamas tolimiausias galinis bandymo taškas).

Pasirinkti suaugusiojo galvos modelio smogtuvo bandymo taškai turi būti:

(a)	ne arčiau kaip 165 mm vienas nuo kito;

(b)	ne arčiau kaip 82,5 mm link nustatytų šoninių atskaitos linijų;

(c)	ne mažiau kaip 82,5 mm į priekį nuo nustatytos variklio dangčio galinės atskaitos linijos arba į priekį 2 100 mm apgaubiamuoju atstumu (pasirenkamas tolimiausias priekinis bandymo taškas),

(d)	ne mažiau kaip 82,5 mm nutolę atgal nuo variklio dangčio priekinio krašto atskaitos linijos arba nutolę atgal 1 700 mm apgaubiamuoju atstumu (pasirenkamas tolimiausias galinis bandymo taškas).

3.3.1.   Bandymų taškai išdėstomi taip, kad smūgiuojant smogtuvas nenuslystų variklio dangčio viršumi ir smarkiai neatsitrenktų į priekinį stiklą ar priekinį statramstį. Šie būtiniausi atstumai nustatomi lanksčiąja juosta, laikant ją prispaudus prie transporto priemonės išorinio paviršiaus. Jeigu pasirinktas tam tikras skaičius bandymų vietų, o likusi bandymų sritis yra per maža pasirinkti kitai bandymų padėčiai, išlaikant būtiniausią intervalą tarp bandymų, tuomet gali būti atliekama mažiau kaip devyni bandymai. Laboratorijų išbandytos vietos nurodomos bandymo protokole. Tačiau bandymus atliekančios techninės tarnybos atlieka tiek bandymų, kiek jų reikia siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų galvos apsaugos kriterijų ribines vertes: 1 000 – HPC1000 smūgio zonoje, 1 700 – HPC1700 smūgio zonoje, visų pirma tose vietose, kuriose šių dviejų tipų sritys ribojasi.

3.3.2.   HPC1000 ir HPC1700 smūgio zonų identifikacija. Gamintojas identifikuoja variklio dangčio viršaus zonas, kuriose galvos apsaugos kriterijus neturi viršyti 1 000 (HPC1000 zona) ir 1 700 (HPC1700 zona), remdamasis Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 3.5 punkte nurodytais reikalavimais.

9 brėž.

HPC1000 ir HPC1700 zonų ženklinimas

3.3.3.   Variklio dangčio viršaus smūgio srities ir smūgio zonų ženklinimas grindžiamas gamintojo pateiktu brėžiniu, kuriame pavaizduota transporto priemonės paviršiaus horizontalioji plokštuma, lygiagreti plokštumai, ant kurios stovi transporto priemonė. Gamintojas nurodo pakankamai x ir y koordinačių sritims sužymėti ant faktinės transporto priemonės, atsižvelgiant į transporto priemonės išorinę apybrėžą pagal z kryptį. HPC1000 ir HPC1700 zonų sritys gali būti sudarytos iš kelių dalių, kurių skaičius neribojamas. Smūgio srities paviršiaus ir smūgio zonų paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal variklio dangčio projekciją horizontaliojoje plokštumoje, lygiagrečioje transporto priemonės paviršiaus nulinei horizontaliajai plokštumai, remiantis gamintojo pateiktais brėžinių duomenimis.

4.   Bandymo metodika

4.1.   Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus. Pastovioji bandymų įrangos ir transporto priemonės ar posistemės temperatūra turi būti 20 ± 4 °C.

4.2.   Šiam bandymui naudojami vaiko ar maži suaugusiojo galvos modelio ir suaugusiojo galvos modelio smogtuvai turi būti tokie, kaip aprašyta V dalies 3 ir 4 skirsniuose.

4.3.   Galvos modelio smogtuvai tvirtinami, sviedžiami ir paleidžiami kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

Atliekant bandymus variklio dangčio viršaus galinėje dalyje galvos modelio smogtuvas, prieš atsitrenkdamas į variklio dangčio viršų, neturi liestis su priekiniu stiklu ar priekiniu statramsčiu.

4.4.1.   Smūgis nukreipiamas į bandomą tašką ant transporto priemonės išilginės vertikaliosios plokštumos. Leidžiamoji nuokrypa minėta kryptimi yra ± 2°. Smūgis į variklio dangtį nukreipiamas žemyn ir atgal, tarsi transporto priemonė stovėtų ant žemės. Atliekant bandymus su vaiko ar mažu suaugusiojo galvos modelio smogtuvu, smūgio kampas su atskaitiniu žemės paviršiaus lygiu turi būti 50° ± 2°. Atliekant bandymus su suaugusiojo galvos modelio smogtuvu, smūgio kampas su atskaitiniu žemės paviršiaus lygiu turi būti 65° ± 2°. Apskaičiuojant smūgio kampą pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

4.5.   Pirmojo sąlyčio momentu sąlyčio su galvos modelio smogtuvu taškas turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

Galvos modelio smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į variklio dangčio viršų turi būti 9,7 ± 0,2 m/s.

4.6.1.   Galvos modelio smogtuvo greitis matuojamas prieš smūgį laisvojo skriejimo metu, remiantis ISO 3784:1976 nurodytu metodu. Greitis matuojamas ±0,01 m/s tikslumu. Siekiant nustatyti smogtuvo greitį smūgiuojant, išmatuotas greitis tikslinamas atsižvelgiant į visus veiksnius nuo matavimo vietos iki smūgio vietos, kurie gali turėti įtakos smogtuvui.

4.7.   Registruojama pagreičio istorija ir apskaičiuojamas HIC. Registruojamas pirmasis sąlyčio su transporto priemonės priekine konstrukcija taškas. Bandymų rezultatai registruojami pagal ISO 6487:2002.

III DALIS

PAGALBINIŲ STABDYMO SISTEMŲ TECHNINIS APRAŠAS

1.   Bendrosios nuostatos

Šia dalimi siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi bandymų reikalavimų dėl pagalbinių stabdymo sistemų (toliau – BAS) patikros, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr.. 78/2009 I priedo 4 skirsnį.

1.1.   A kategorijos BAS eksploatacinės charakteristikos

Jeigu, nuspaudus pedalą santykinai didele jėga, nustatoma avarinė situacija, papildoma pedalo jėga, kurią perduodant pradedamas visas stabdžių antiblokavimo sistemos (toliau – ABS) ciklas, sumažinama, palyginti su pedalo jėga, kurios reikia, kai neveikia BAS.

Šio reikalavimo laikomasi, jeigu laikomasi 7.1–7.3 punktų nuostatų.

1.2.   B kategorijos ir C kategorijos BAS eksploatacinės charakteristikos

Jeigu avarinė situacija nustatoma bent jau labai greitai nuspaudus stabdžių pedalą, BAS padidina slėgį, kad būtų galima pasiekti didžiausią stabdymo greitį arba pradėti visą ABS ciklą.

Šio reikalavimo laikomasi, jeigu laikomasi 8.1–8.3 punktų nuostatų.

2.   Šioje dalyje vartojamų sąvokų apibrėžtys:

2.1.   A kategorijos pagalbinė stabdymo sistema – stabdžių avarinės situacijos aptikimo sistema, grindžiama vairuotojo perduodama stabdžių pedalo spaudimo jėga.

2.2.   B kategorijos pagalbinė stabdymo sistema – stabdžių avarinės situacijos aptikimo sistema, grindžiama vairuotojo perduodama stabdžių pedalo spaudimo jėga.

2.3.   C kategorijos pagalbinė stabdymo sistema – stabdžių avarinės situacijos aptikimo sistema, grindžiama daugybiniais kriterijais, iš kurių vienas – stabdžių pedalo spaudimo greitis.

3.   Reikalavimai

Atliekant šioje dalyje nustatytus bandymus, matuojami šie kintamieji:

3.1.   stabdžių pedalo jėga Fp, perduodama stabdžių pedalo plokštelės centre pagal liestinę kreivę iki stabdžių pedalo ašies;

3.2.   transporto priemonės išilginis greitis vx;

3.3.   transporto priemonės išilginis pagreitis ax;

3.4.   stabdžių temperatūra Td, matuojama priekinių stabdžių disko ar būgno stabdymo kelio paviršiuje;

3.5.   stabdžių slėgis P, jei taikoma;

3.6.   stabdžių pedalo eiga Sp, matuojama pedalo plokštelės centre arba toje pedalo mechanizmo vietoje, kurioje poslinkis atitinka poslinkį pedalo plokštelės centre, todėl galima paprastai atlikti kalibravimą.

4.   Matavimai

4.1.   3 skirsnyje išvardyti kintamieji matuojami naudojant tinkamus keitlius. Tikslumas, veikimo sritis, filtravimo būdai, duomenų apdorojimas ir kiti reikalavimai aprašyti ISO standarte 15037–1:2006.

Pedalo jėgos ir disko temperatūros matavimų tikslumas

Matavimas	Keitlių tipinė veikimo sritis	Rekomenduojamos didžiausios registravimo paklaidos
Pedalo jėga	0 iki 2 000 N	±10 N
Stabdžių disko temperatūra	0–1 000 °C	±5 °C
Stabdžių slėgis (1)	0–20 MPa (1)	± 100 kPa (1)

4.2.1.   Reikalaujama, kad duomenų kaupimo diskretizavimo dažnis būtų 500 Hz.

4.2.2.   Papildomi duomenys apie BAS bandymo duomenų analoginį ir skaitmeninį apdorojimą pateikiami šios dalies II priedėlyje.

4.2.3.   Užuot taikius pirmiau nurodytuosius, galima leisti taikyti alternatyvius matavimo metodus, jeigu jais galima pasiekti bent jau ekvivalentinį tikslumo lygį.

5.   Bandymo sąlygos

5.1.   Krovos sąlygos, taikomos bandomajai transporto priemonei:

transporto priemonė turi būti nepakrauta; šalia vairuotojo, ant priekinės sėdynės, gali sėdėti dar vienas asmuo, atsakingas už bandymų rezultatų registravimą.

6.   Bandymo metodas

6.1.   7 ir 8 skirsniuose aprašyti bandymai atliekami pradiniu 100 ± 2 km/h bandymo greičiu. Transporto priemonė bandymo greičiu vairuojama tiesia linija.

6.2.   Remiantis 3.4 punktu, priekinių stabdžių vidutinė temperatūra matuojama ir registruojama prieš kiekvieną bandymą; prieš kiekvieną bandymą ji turi būti 65–100 °C.

6.3.   Stabdymo bandymai atliekami ant bandymams skirtos sausos asfalto dangos pagal ISO standartą 15037–1:1998.

6.4.   Atliekant bandymus, atskaitos laikas t0 reiškia momentą, kai stabdžių pedalo jėga pasiekia 20 N.

Pastaba.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota stabdžių sistema su energijos šaltiniu, perduota privalomoji pedalo spaudimo jėga priklauso nuo energijos kaupimo įtaise esančios energijos lygio. Todėl pradedant bandymus reikėtų užtikrinti pakankamą energijos lygį.

7.   A kategorijos BAS veikimo įvertinimas

A kategorijos BAS turi atitikti 7.1 ir 7.2 skirsniuose pateiktus bandymų reikalavimus.

7.1.   1 bandymas. Pamatinis bandymas, skirtas nustatyti FABS ir aABS.

7.1.1.   Atskaitos vertės FABS ir aABS nustatomos I priedėlyje aprašyta tvarka.

7.2.   2 bandymas. Dėl BAS įsijungimo.

7.2.1.   Nustačius stabdžių avarinę situaciją, pedalo jėgai jautrios sistemos turi rodyti padidėjusį šių dydžių santykį:

—	stabdžių linijinio slėgio ir stabdžių pedalo jėgos, jei tai leidžiama remiantis 7.2.5 punktu, arba

—	transporto priemonės lėtinimo pagreičio ir stabdžių pedalo jėgos.

7.2.2.   A kategorijos BAS atitinka eksploatacinių charakteristikų kriterijus, jeigu galima nustatyti atitinkamą stabdžių veikimo charakteristiką, pagal kurią privalomoji stabdžių pedalo jėga (FABS – FT), palyginti su (FABS ekstrapoliacinė – FT), sumažėja 40–80 %.

7.2.3.   FT ir aT – slenkstinė jėga ir slenkstinis lėtinimo pagreitis, kaip pavaizduota 1 brėžinyje. FT ir aT vertės techninei tarnybai nurodomos, kai teikiama tipo patvirtinimo paraiška. aT vertė siekia 3,5–5,0 m/s2.

7.2.4.   Iš koordinačių ašių sankirtos taško per FT, aT tašką brėžiama tiesė (kaip pavaizduota 1a brėžinyje). Stabdžių pedalo jėgos F dydis šios linijos ir pagal a = aABS nustatomos horizontaliosios linijos sankirtos taške apibrėžiamas kaip FABS, ekstrapoliacinė:

Jei tai N1 kategorijos transporto priemonės arba minėtos N1 kategorijos transporto priemonių pagrindu pagamintos M1 kategorijos transporto priemonės, kurių bruto masė > 2 500kg, gamintojas gali rinktis alternatyvų būdą ir nustatyti pedalo jėgos dydžius FT, FABS,min, FABS,max ir FABS,ekstrapoliacinė remdamasis stabdžių linijinio slėgio charakteristika, užuot juos nustatęs remdamasis transporto priemonės lėtinimo pagreičio charakteristika. Matavimai atliekami, kai stabdžių pedalo jėga didėja.

7.2.5.1.   Slėgis, kuriam esant prasideda ABS ciklas, nustatomas ir jo vidutinė vertė pabs gaunama ne mažesniu kaip 100 ± 2 km/h greičiu atlikus penkis bandymus, per kuriuos stabdžių pedalas spaudžiamas tol, kol įsijungia ABS, ir, remiantis priekinio rato slėgio duomenų įrašais, užregistravus penkias slėgio vertes.

7.2.5.2.   Gamintojas nurodo slenkstinį slėgį PT, kuris turi atitikti 2,5–4,5 m/s2 lėtinimo pagreitį.

7.2.5.3.   Siekiant apibrėžti 7.2.5 punkte nurodytus parametrus, 7.2.4 punkte nustatytu būdu, atsižvelgiant į linijinio slėgio matavimą, nubrėžiamas 1b brėžinys, kur:

1a brėž.

Pedalo jėgos charakteristika, kurios reikia siekiant didžiausio lėtinimo pagreičio tais atvejais, kai naudojama A kategorijos ABS

1b brėž.

Pedalo jėgos charakteristika, kurios reikia siekiant didžiausio lėtinimo pagreičio tais atvejais, kai naudojama A kategorijos ABS

7.3.   Duomenų vertinimas

Kad A kategorijos BAS veikia, įrodoma, jeigu:

čia:

bei

8.   B kategorijos BAS veikimo įvertinimas

B kategorijos BAS turi atitikti šios dalies 8.1 ir 8.2 skirsniuose pateiktus bandymų reikalavimus.

8.1.   1 bandymas. Pamatinis bandymas, skirtas nustatyti FABS ir aABS.

8.1.1.   Atskaitos vertės FABS ir aABS nustatomos I priedėlyje aprašyta tvarka.

8.2.   2 bandymas. Dėl BAS įsijungimo.

8.2.1.   Transporto priemonė vairuojama tiesiai 6.1 punkte nurodytu pradiniu bandymo greičiu. Vairuotojas greitai nuspaudžia stabdžių pedalą pagal 2 brėžinį, imituodamas avarinį stabdymą, kad įsijungtų BAS ir prasidėtų visas ABS ciklas.

Kad BAS įsijungtų, stabdžių pedalas spaudžiamas transporto priemonės gamintojo nurodytu būdu. Gamintojas praneša techninei tarnybai apie privalomąją stabdžių pedalo galią, kai teikia tipo patvirtinimo paraišką. Techninei tarnybai priimtinu būdu nurodomos gamintojo nustatytos sąlygos, kuriomis įsijungia BAS:

8.2.2.1.   jei tai B kategorijos sistema, stabdžių pedalo greičio, kurio reikia, kad nustatytu laiko intervalu įsijungtų BAS (pvz. pedalo eigos greitis – 9 mm/s), apibrėžtis;

8.2.2.2.   jei tai C kategorijos sistema, galios kintamųjų, turinčių įtakos BAS įsijungimo signalui, jų sąveikos ir pedalo nuspaudimo, kurio reikia, kad BAS, atliekant šioje dalyje aprašytus bandymus, įsijungtų, apibrėžtis.

8.2.3.   Apskaičiavus t = t0 + 0,8 s ir kol transporto greitis nesumažės iki 15 km/h, išlaikoma stabdžių pedalo jėga, kurios intervalas yra FABS, viršutinė–FABS, apatinė. Čia FABS, viršutinė yra 0,7 × FABS, o FABS, apatinė yra 0,5 × FABS.

8.2.4.   Reikalavimai taip pat laikomi įvykdytais, jeigu, apskaičiavus t = t0 + 0,8 s, pedalo jėga tampa mažesnė už FABS, mažesnė, su sąlyga, kad laikomasi 8.3 punkte nurodyto reikalavimo.

8.3.   Duomenų vertinimas

Kad A kategorijos BAS veikia, įrodoma, jeigu ne mažesnis kaip 0,85 × aABS vidutinis lėtėjimas išlaikomas nuo to momento, kai t = t0 + 0,8 s, iki transporto priemonės greičio sumažėjimo iki 15 km/h.

2 brėž.

B kategorijos BAS antrojo bandymo pavyzdys

9.   C kategorijos BAS veikimo įvertinimas

9.1.   C kategorijos BAS turi atitikti 8.2 ir 8.3 punktuose pateiktus bandymų reikalavimus.

9.2.   Duomenų vertinimas

C kategorijos BAS turi atitikti 8.3 punkte pateiktus reikalavimus.

IV DALIS

PRIEKINIŲ APSAUGINIŲ KONSTRUKCIJŲ BANDYMŲ APRAŠAI

I SKYRIUS

Bendrosios sąlygos

1.   Prie transporto priemonės pritvirtinta originali priekinė apsauginė konstrukcija

1.1.   Prie transporto priemonės pritvirtinta priekinė apsauginė konstrukcija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 6 skirsnyje nustatytas sąlygas.

1.2.   Transporto priemonės padėtis turi būti įprasta važiavimo padėtis, transporto priemonė turi būti patikimai pritvirtinta prie pritvirtinamųjų atramų arba pastatyta ant lygaus paviršiaus su įjungtu rankiniu stabdžiu. Prie transporto priemonės turi būti pritvirtinta bandomoji priekinė apsauginė konstrukcija. Turi būti laikomasi gamintojo nustatytų priekinės apsauginės konstrukcijos tvirtinimo reikalavimų, kuriuose turėtų būti nurodyti visų tvirtinamųjų detalių sukimo momentai.

1.3.   Visi prietaisai, skirti apsaugoti pėsčiuosius ir kitus pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, turi būti tinkamai įjungti prieš atitinkamą bandymą ir (arba) veikti jį atliekant. Pareiškėjas turi įrodyti, kad transporto priemonei kliudžius pėsčiąjį ar kitą pažeidžiamą kelių eismo dalyvį visi prietaisai veiks taip, kaip nustatyta.

1.4.   Visų transporto priemonės sudedamųjų dalių, kurios galėtų keisti formą ar padėtį, pvz., „išlendantieji“ priekiniai žibintai, išskyrus pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugos prietaisus, forma arba padėtis turi būti tokia, kurią techninės tarnybos laiko labiausiai tinkama šiems bandymams atlikti.

2.   Priekinė apsauginė konstrukcija kaip atskiras techninis mazgas

2.1.   Jeigu bandymams atlikti pateikiama tik priekinė apsauginė konstrukcija, pritvirtinus ją prie to tipo, su kuriuo susijęs atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas, transporto priemonės, turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 6 skirsnyje nustatytų sąlygų.

2.2.   Bandymą galima atlikti su priekine apsaugine konstrukcija, pritvirtinta prie to tipo transporto priemonės, su kuria tą konstrukciją numatoma naudoti, arba prie bandymo rėmo, pakankamai tiksliai atitinkančio numatyto tipo transporto priemonės pagrindinius išorinio priekinio krašto matmenis. Jeigu, bandymui atlikti pasirinkus bandymo rėmą, priekinė apsauginė konstrukcija ir rėmas atliekant bandymą susiliečia, bandymas kartojamas priekinę apsauginę konstrukciją pritvirtinus prie to tipo transporto priemonės, su kuria tą konstrukciją numatoma naudoti. Jeigu bandymas atliekamas priekinę apsauginę konstrukciją pritvirtinus prie transporto priemonės, taikomos 1 skirsnyje nustatytos sąlygos.

3.   Teiktina informacija

3.1.   Prie visų priekinių apsauginių konstrukcijų – tiek tų, kurių tipas patvirtinamas kartu su transporto priemone, prie kurios tvirtinama priekinė apsauginė konstrukcija, tiek tų, kurioms tipo patvirtinimas suteikiamas kaip atskiriems techniniams mazgams, pridedama informacija apie transporto priemonę ar priemones, prie kurių jas buvo leista tvirtinti.

3.2.   Prie visų priekinių apsauginių konstrukcijų, kurioms tipo patvirtinimas buvo suteiktas kaip atskiriems techniniams mazgams, pridedamos išsamios įrengimo instrukcijos, kuriose kompetentingam asmeniui pateikiama pakankamai informacijos apie tai, kaip tinkamai jas įrengti transporto priemonėje. Instrukcijos pateikiamos valstybės narės, kurioje priekinę apsauginę konstrukciją siūloma parduoti, kalba.

II SKYRIUS

Blauzdos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

1.   Taikymo sritis

Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 5.1.1 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su priekine apsaugine konstrukcija naudojamas blauzdos modelio smogtuvas smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Visais atvejais smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymo taškuose nuo priekinės apsauginės konstrukcijos viršutinės atskaitos linijos iki apatinės atskaitos linijos atliekama ne mažiau kaip trys blauzdos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymai. Bandymo taškai turi būti tose bandymo vietose, kurios, bandymus atliekančių institucijų vertinimu, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai nurodomi bandymo protokole.

3.2.   Šio bandymo reikalavimai taikomi transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis yra mažesnis kaip 425 mm.

Transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis nėra mažesnis kaip 425 mm, tačiau mažesnis kaip 500 mm, gamintojas gali rinktis taikyti III skyriuje nustatytus reikalavimus.

Transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis nėra mažesnis kaip 500 mm, taikomi III skyriuje nustatyti reikalavimai.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Blauzdos modelio smogtuvas aprašomas V dalies 1 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smūgio kryptis turi būti horizontaliojoje plokštumoje ir lygiagreti prie transporto priemonės arba tvirtinimo rėmo pritvirtintos priekinės apsauginės konstrukcijos išilginei vertikaliajai plokštumai. Greičio vektoriaus krypties horizontaliojoje plokštumoje ir išilginėje plokštumoje leidžiamoji nuokrypa pirmojo sąlyčio momentu neturi būti didesnė kaip ± 2°.

4.5.   Smogtuvo ašis turi būti statmena horizontaliajai plokštumai; leidžiamoji nuokrypa skersinėje ir išilginėje plokštumoje ± 2°. Horizontalioji, išilginė ir skersinė plokštumos yra statmenos viena kitai (žr. 2 brėž.).

4.6.   Smogtuvo apačia pirmojo sąlyčio su priekine apsaugine konstrukcija momentu turi būti 25 mm virš atskaitinio žemės paviršiaus lygio (žr. 2 brėž.); leidžiamoji nuokrypa ±10 mm.

Nustatant svaidytuvo aukštį turi būti įvertinta sunkio jėgos įtaka smogtuvui laisvai skriejant.

4.7.   Kad smogtuvo kelio sąnarys tinkamai veiktų, pirmojo sąlyčio momentu smogtuvas pagal vertikaliąją ašį turi atitikti nustatytąją kryptį ± 5° tikslumu.

4.8.   Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

4.9.   Smogtuvui ir transporto priemonei susilietus, smogtuvas neturi liesti žemės ar kokio nors objekto, kuris nėra transporto priemonės dalis.

4.10.   Smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į buferį turi būti 11,1 ± 0,2 m/s. Skaičiuojant smūgio greitį pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

1 brėž.

Blauzdos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymai su komplektine transporto priemone, kurios važiavimo padėtis yra įprasta (kairėje), su komplektine transporto priemone, pastatyta ant atramų (viduryje) arba su atskiru techniniu mazgu, pritvirtintu prie bandymo rėmo (dešinėje), užuot atlikus bandymą su atskiru techniniu mazgu, pritvirtintu prie transporto priemonės

2 brėž.

Blauzdos modelio smogtuvo kampų leidžiamosios nuokrypos pirmojo smūgio momentu

III SKYRIUS

Šlaunies modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

1.   Taikymo sritis

1.1.   Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 5.1.2 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su priekine apsaugine konstrukcija naudojamas šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas prie svaidytuvo sukimo momentą ribojančia jungtimi, kad didelės išcentrinės jėgos nepažeistų kreipiamosios sistemos. Kreipiamoji sistema turi turėti neašinei apkrovai nejautrias mažos trinties kreipiamąsias, leidžiančias smogtuvui sąlyčio su priekine apsaugine konstrukcija momentu judėti tik nustatyta smūgio trajektorija. Kreipiamosios turi neleisti judėti kitomis kryptimis, taip pat suktis apie bet kurią kitą ašį.

2.2.   Smogtuvas gali būti sviedžiamas pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Bandymo taškuose nuo priekinės apsauginės konstrukcijos viršutinės atskaitos linijos iki žemutinės atskaitos linijos atliekama ne mažiau kaip trys šlaunies modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymai. Bandymo taškai turi būti tose bandymo vietose, kurios, bandymus atliekančių institucijų vertinimu, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai nurodomi bandymo protokole.

3.2.   II skyriaus reikalavimai taikomi transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis yra mažesnis kaip 425 mm.

Transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis nėra mažesnis kaip 425 mm, tačiau mažesnis kaip 500 mm, gamintojas gali rinktis taikyti II skyriuje nustatytus reikalavimus.

Transporto priemonėms, kurių priekinės apsauginės konstrukcijos žemutinės atskaitos linijos aukštis nėra mažesnis kaip 500 mm, taikomi šio bandymo reikalavimai.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Šlaunies modelio smogtuvas aprašomas V dalies 2 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smogtuvo ašis turi būti statmena prie transporto priemonės ar bandymo rėmų pritvirtintos priekinės apsauginės konstrukcijos išilginei ašiai, o šlaunies modelio ašis pirmojo sąlyčio momentu turi būti vertikali. Leidžiamoji nuokrypa minėtomis kryptimis neturi būti didesnė kaip ± 2°. Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija ir vertikalioje padėtyje, ir skersinėje padėtyje turi sutapti su pasirinktu bandymo tašku ne mažesniu kaip ±10 mm tikslumu.

4.5.   Smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į priekinę apsauginę konstrukciją turi būti 11,1 ± 0,2 m/s.

IV SKYRIUS

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinį kraštą bandymas

1.   Taikymo sritis

1.1.   Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 5.2 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su priekinės apsauginės konstrukcijos priekiniu kraštu naudojamas šlaunies modelio smogtuvas tvirtinamas prie svaidytuvo sukimo momentą ribojančia jungtimi, kad didelės išcentrinės jėgos nepažeistų kreipiamosios sistemos. Kreipiamoji sistema turi turėti neašinei apkrovai nejautrias mažos trinties kreipiamąsias, leidžiančias smogtuvui sąlyčio su priekine apsaugine konstrukcija momentu judėti tik nustatyta smūgio trajektorija. Kreipiamosios turi neleisti judėti kitomis kryptimis, taip pat suktis apie bet kurią kitą ašį.

2.2.   Visais atvejais smogtuvai gali būti sviedžiami pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Su priekinės apsauginės konstrukcijos priekiniu kraštu atliekama ne mažiau kaip trys bandymai tuose taškuose, kurie, bandymus atliekančios institucijos vertinimu, labiausiai gali sukelti sužalojimų. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai nurodomi bandymo protokole.

4.   Bandymo metodika

Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti I skyriaus reikalavimus.

4.1.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent putplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą bandymams atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

4.1.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

4.2.   Šlaunies modelio smogtuvas aprašomas V dalies 2 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Šlaunies modelio smogtuvas nukreipiamas taip, kad svaidytuvo centro linija ir smogtuvo išilginė ašis būtų lygiagrečios prie transporto priemonės ar bandymo rėmo pritvirtintos priekinės apsauginės konstrukcijos išilginei plokštumai. Leidžiamosios nuokrypos minėtomis kryptimis turi būti ne didesnės kaip ±2°. Pirmojo sąlyčio momentu smogtuvo centro linija turi sutapti su pasirinkta smūgio vieta ±10 mm tikslumu (žr. 3 brėž.), o leidžiamoji nuokrypa (skersai) neturi būti didesnė kaip ±10 mm.

4.5.   Privalomasis smūgio greitis, smūgio kampas ir smogtuvo masė nustatomi remiantis 4.6 ir 4.8.1 punktais. Smūgio greičio leidžiamoji nuokrypa neturi būti didesnė kaip ±2 %, o smūgio krypties – ±2°. Prieš pirmojo sąlyčio momentą atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį. Smogtuvo masė matuojama didesniu nei ± 1 % tikslumu ir jeigu išmatuota vertė skiriasi nuo privalomosios, tada privalomasis greitis patikslinamas taip, kad būtų kompensuojama pagal 4.8.1 punktą.

4.6.   Privalomasis smūgio greitis ir smūgio kampas apskaičiuojami pagal 4 ir 5 brėžinius, atsižvelgiant į numatomos smūgio vietos ant priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto atskaitos linijos ir priekinės apsauginės konstrukcijos priekio vertikalųjį aukštį.

4.7.   Privalomoji smogtuvo bandymo energija apskaičiuojama atsižvelgiant į 6 brėžinį.

Į bendrą smogtuvo masę įskaičiuojamas tos svaidytuvo ir kreipiamosios sistemos sudedamosios dalys, kurios iš tikrųjų yra smogtuvo dalys smūgio momentu, taip pat papildomi svarmenys.

4.8.1.   Privalomoji smogtuvo masės vertė apskaičiuojama taip:

M = 2E / V2

čia

M	=	atstojamoji masė [kg]
E	=	smūgio energija [J]
V	=	greitis [m/s].

Privalomoji greičio vertė nustatoma pagal 4.6 punktą, o energija – pagal 6 brėžinį, atsižvelgiant į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinio krašto aukščio ir priekinės apsauginės sistemos priekio išilginėje vertikaliojoje plokštumoje per numatomą smūgio tašką vertes.

Smogtuvo masę, atsižvelgiant į apskaičiuotą vertę, galima patikslinti ne daugiau nei ±10 %, jei privalomasis smūgio greitis taip pat pakeičiamas pagal pirmiau nurodytą formulę taip, kad privalomoji smogtuvo kinetinė energija liktų tokia pati.

4.9.   Prie šlaunies modelio smogtuvo galinio komponento galo arba prie kreipiamosios sistemos sudedamųjų dalių, kurios smūgiuojant iš tikrųjų yra smogtuvo dalys, pritvirtinami reikiami papildomi svarmenys, siekiant užtikrinti apskaičiuotąją smogtuvo masės vertę, nustatytą pagal 4.8.1 punktą.

3 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos (PAK) priekinį kraštą bandymai

4 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinį kraštą greitis

Pastabos.

1.	Horizontaliai interpoliuojama tarp kreivių.

2.	Jeigu parametrų vertės mažesnės nei 5,56 m/s, bandoma 5,56 m/s greičiu.

3.	Jeigu parametrų vertės mažesnės nei 11,1 m/s, bandoma 11,1 m/s greičiu.

4.	Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos neigiamos, bandoma laikant, kad jos yra nulinės.

5.	Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos didesnės kaip 400 mm, bandoma laikant, kad jos yra 400 mm.

5 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinį kraštą kampas

Sutartiniai ženklai: A = 0 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša B = 50 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša C = 150 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša

Pastabos. 1. Vertikaliai interpoliuojama tarp kreivių. 2. Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos neigiamos, — bandoma laikant, kad jos yra nulinės. 3. Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos didesnės kaip 150 mm, — bandoma laikant, kad jos yra 150 mm. 4. Jeigu smūgio taško aukštis didesnis kaip 1 050 mm, — bandoma laikant, kad jis yra 1 050 mm.

6 brėž.

Šlaunies modelio smūgio į priekinės apsauginės konstrukcijos priekinį kraštą bandymų kinetinė energija

Sutartiniai ženklai: A = 50 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša B = 100 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša C = 150 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša D = 250 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša E = 350 mm priekinės apsauginės konstrukcijos iškyša

Pastabos: 1. Vertikaliai interpoliuojama tarp kreivių. 2. Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos mažesnės kaip 50 mm, bandoma laikant, kad jos yra 50 mm. 3. Jei priekinės apsauginės konstrukcijos iškyšos didesnės kaip 350 mm, bandoma laikant, kad jos yra 350 mm. 4. Jeigu smūgio taško aukštis yra didesnis kaip 1 050 mm, bandoma laikant, kad jis yra 1 050 mm. 5. Jeigu privalomoji kinetinė energija yra didesnė nei 700 J, bandoma, kai kinetinė energija siekia 700 J. 6. Jei privalomoji kinetinė energija ne didesnė kaip 200 J, bandoma, kai kinetinė energija siekia 200 J.

V SKYRIUS

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekinę apsauginę konstrukciją bandymas

1.   Taikymo sritis

1.1.   Ši bandymų metodika taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 78/2009 I priedo 5.3 punkto reikalavimus.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Bandymams su priekine apsaugine konstrukcija naudojamas vaiko ar mažas suaugusiojo galvos modelio smogtuvas smūgio momentu turi „laisvai skrieti“. Smogtuvas laisvai skrieti paleidžiamas iš tokio atstumo nuo priekinės apsauginės konstrukcijos, kad bandymo rezultatams neturėtų įtakos joks smogtuvo sąlytis su svaidytuvu, kai smogtuvas atšoka.

2.2.   Visais atvejais smogtuvai gali būti sviedžiami pneumatiniu, spyruokliniu ar hidrauliniu svaidytuvu arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima gauti tokį patį rezultatą.

3.   Bandymo aprašas

3.1.   Tose vietose, kurios, bandymų laboratorijų vertinimu, labiausiai gali sukelti sužalojimų, atliekama ne mažiau kaip trys galvos modelio smūgio bandymai. Bandymai atliekami su įvairių tipų konstrukcijomis, jei vertinamoje srityje tos konstrukcijos yra skirtingos. Techninės tarnybos išbandyti taškai nurodomi bandymo protokole.

3.2.   Bandymo su vaiko ar mažu suaugusiojo galvos modelio smogtuvu taškai pasirenkami ant tų priekinės apsauginės konstrukcijos dalių, kur priekinės apsauginės konstrukcijos apgaubiamasis atstumas viršija 900 mm, kai transporto priemonės padėtis yra įprasta važiavimo padėtis arba kai priekinė apsauginė konstrukcija, pritvirtinta ant bandymo rėmo, atitinkančio transporto priemonę, prie kurios ji turi būti tvirtinama, tariamai yra įprastoje vairavimo padėtyje.

4.   Bandymo metodika

4.1.   Transporto priemonės ar posistemės būklė turi atitikti šios dalies I skyriaus reikalavimus. Pastovioji bandymų įrangos ir transporto priemonės ar posistemės temperatūra turi būti 20 ± 4 °C.

4.2.   Šiam bandymui naudojamas vaiko ar mažas suaugusiojo galvos modelio smogtuvas aprašomas V dalies 3 skirsnyje.

4.3.   Smogtuvas tvirtinamas, sviedžiamas ir paleidžiamas kaip nustatyta 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.4.   Smūgis nukreipiamas į bandomą tašką ant priekinės apsauginės konstrukcijos išilginės vertikaliosios plokštumos. Leidžiamoji nuokrypa minėta kryptimi yra ± 2°. Smūgis nukreipiamas žemyn ir atgal 50° ± 2° kampu į atskaitinį žemės paviršiaus lygį. Apskaičiuojant smūgio kampą pagal matavimų prieš pirmojo sąlyčio momentą rezultatus atsižvelgiama į sunkio jėgos poveikį.

4.5.   Pirmojo sąlyčio momentu sąlyčio su galvos modelio smogtuvu taškas turi būti ne toliau kaip ±10 mm nuo pasirinktos smūgio vietos.

Galvos modelio smogtuvo smūgio greitis atsitrenkiant į variklio dangčio viršų turi būti 9,7 ± 0,2 m/s.

4.6.1.   Galvos modelio smogtuvo greitis matuojamas prieš smūgį laisvojo skriejimo metu, remiantis ISO 3784:1976 nurodytu metodu. Greitis matuojamas ±0,01 m/s tikslumu. Siekiant nustatyti smogtuvo greitį smūgiuojant, išmatuotas greitis tikslinamas atsižvelgiant į visus veiksnius nuo matavimo vietos iki smūgio vietos, kurie gali turėti įtakos smogtuvui.

4.7.   Registruojama pagreičio istorija ir apskaičiuojamas HIC. Registruojamas pirmasis sąlyčio su transporto priemonės priekine konstrukcija taškas. Bandymų rezultatai registruojami pagal ISO 6487:2002.

V DALIS

BANDYMAMS ATLIKTI NAUDOJAMI SMOGTUVAI

1.   Blauzdos modelio smogtuvas

1.1.   Blauzdos modelio smogtuvas turi būti sudarytas iš dviejų putplasčiu dengtų standžių dalių, atitinkančių šlaunikaulį (šlaunį) ir blauzdikaulį (blauzdą), sujungtų sulenkiamu kelio sąnario modeliu. Bendras smogtuvo ilgis turi būti 926 ± 5 mm ir turi atitikti 1 brėžinį.

Blauzdikaulio ir šlaunikaulio ilgis nuo kelio centro turi atitinkamai būti 432 mm ir 494 mm.

Blauzdikaulio ir šlaunikaulio sunkio centras nuo kelio centro turi atitinkamai būti 217 ± 10 mm ir 233 ± 10 mm.

Dėl kilpų, skriemulių ir t. t., pritvirtintų prie smogtuvo jam paleisti, 1 brėž. nurodyti matmenys gali būti didesni, išskyrus sunkio centro tašką.

1.2.   Blauzdikaulio ir šlaunikaulio skersmuo turi būti 70 ± 10 mm, jie abu turi būti padengti minkštuosius audinius imituojančia danga ir odos danga iš putplasčio. Putplastis turi būti 25 mm storio Confor™ CF-45 tipo ar lygiaverčio tipo. Odos danga turi būti padaryta iš neopreno putplasčio, jos paviršius iš abiejų pusių padengtas 0,5 mm storio nailono audiniu, o bendras storis 6 mm.

1.3.   Blauzdikaulio ir šlaunikaulio masė turi atitinkamai būti 8,6 ± 0,1 kg ir 4,8 ± 0,1 kg, o bendra smogtuvo masė turi būti 13,4 ± 0,2 kg.

1.4.   Blauzdos formos smogtuvo ir šlaunies formos smogtuvo inercinis momentas, nukreiptas statmenai smūgio krypčiai per atitinkamą sunkio centrą aplink horizontaliąją ašį, turi atitinkamai būti 0,127 ±0,010 kg/m2 ir 0,120 ±0,010 kg/m2

1.5.   Keitliai tvirtinami siekiant išmatuoti kelio lenkimo kampą ir kelio šlyties poslinkį. Ant nesmūginės šlaunikaulio pusės 66 ± 5 mm žemiau kelio centro tvirtinamas vienaašis pagreičio matuoklis, kurio veikimo ašis nukreipiama smūgio kryptimi.

1.6.   Prie šlyties poslinkio sistemos tvirtinamas slopintuvas, kurį galima montuoti bet kurioje smogtuvo galinio paviršiaus vietoje arba viduje. Slopintuvo charakteristikos turi būti tokios, kad smogtuvas atitiktų tiek statinius, tiek dinaminius šlyties poslinkio reikalavimus ir neleistų šlyties poslinkio sistemai pernelyg vibruoti.

1.7.   Visų keitlių matavimo prietaisų atsako vertė CFC (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, turi būti 180. Atsako vertės CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, kelio lenkimo kampui turi būti 50°, šlyties poslinkiui – 10 mm, o pagreičiui – 500 g. Nebūtina, kad pats smogtuvas galėtų linkti ar šlyti šiais kampais ir poslinkiais.

Smogtuvas turi atitikti I priedėlio 2 skirsnyje nurodytus sertifikavimo reikalavimus ir turi būti tvirtinamas su sulenkiamais kelio elementais iš tos pačios partijos, kaip ir sertifikavimo bandymams naudojami elementai.

1.8.1.   Per kiekvieną bandymą prie smogtuvo tvirtinamas naujas putplastis, išpjautas iš 1–4 iš eilės einančių Confor™ tipo ar lygiaverčio tipo putplasčio lakštų, pagamintų iš tos pačios gaminių partijos (išpjautų iš vieno putplasčio ritinio arba gabalo), su sąlyga, kad putplastis, išpjautas iš vieno iš šių lakštų, buvo naudotas dinaminiame sertifikavimo bandyme, o kiekvieno iš šių lakštų storis ±2 % tikslumu atitinka sertifikavimo bandyme naudoto lakšto storį.

1.8.2.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent puplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą kalibravimui atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

1.8.3.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

1.9.   Patvirtintu smogtuvu galima atlikti ne daugiau kaip 20 smūgių, po to sertifikavimas atliekamas iš naujo. Per kiekvieną bandymą naudojami nauji sulankstomi kelio elementai.

Smogtuvas taip pat pakartotinai sertifikuojamas, jeigu nuo paskutinio sertifikavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba jei smogtuvo keitlio galia bet kurio smūgio metu viršijo nurodytą kanalo amplitudės klasės charakteristiką ar pasiekė kojos modelio smogtuvo deformacijos gebos mechanines ribines vertes.

1 brėž.

Blauzdos modelio smogtuvas, padengtas odos danga ir putplasčiu

2.   Šlaunies modelio smogtuvas

2.1.   Šlaunies modelio smogtuvas turi būti, 350 ± 5 mm ilgio, standus, iš smūgiuojamos pusės dengtas putplasčiu ir atitikti reikalavimus, nurodytus 2 brėžinyje.

Atstumas tarp išeities keitiklio centro linijų turi būti 310 ± 1 mm, o priekinio elemento skersmuo turi būti 50 ± 1 mm.

2.2.   Sukimo momentą ribojanti jungtis tvirtinama taip, kad priekinio elemento išilginė ašis būtų statmena kreipiamosios sistemos ašiai, leidžiamoji nuokrypa būtų ne didesnė kaip ± 2°, o nustatyta jungties trinties sukimo momento vertė būtų 675 ± 25 Nm.

2.3.   Smogtuvo dalių, kurios yra iš tikrųjų išsikišusios už sukimo momentą ribojančios jungties, įskaitant bet kuriuos pritvirtintus svarmenis, sunkio centras turi būti smogtuvo išilginėje centro linijoje ±10 mm tikslumu.

2.4.   Bendra šlaunies modelio smogtuvo masė, į kurią įskaičiuojamos tos svaidytuvo ir kreipiamosios sistemos sudedamosios dalys, kurios iš tikrųjų yra smogtuvo dalys, turi būti 9,5 kg ± 0,1 kg.

Priekinio elemento ir prieš išeities keitiklių sąrankas esančių kitų elementų, įskaitant prieš aktyviuosius elementus esančias išeities keitiklių sąrankų dalis, tačiau išskyrus putplastį ir odos dangą, bendra masė turi būti 1,95 ± 0,05 kg.

2.5.   Pritvirtinami du išeities keitikliai, skirti matuoti atskiras jėgas, kuriomis veikiami šlaunies modelio smogtuvo priekinio elemento galai.

2.6.   Ant smogtuvo dedami trys atskirus kanalus naudojantys įtempio matuokliai, skirti matuoti priekinio elemento lenkimo momentus, kaip nurodyta 2 brėžinyje. Du išoriniai įtempio matuokliai dedami 50 ± 1 mm nuo smogtuvo simetrinės ašies. Vidurinysis įtempio matuoklis dedamas ant simetrinės ašies ± 1 mm tikslumu.

2.7.   Visų keitlių matavimo prietaisų atsako vertė CFC (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, turi būti 180. Atsako trukmė CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, galios keitliams turi būti 10 kN, o matuojant lenkimo momentą – 1 000 Nm.

2.8.   Šlaunies modelio smogtuvas turi atitikti I priedėlio 3 skirsnyje nurodytus sertifikavimo reikalavimus, prie jo turi būti pritvirtintas putplastis, išpjautas iš dinaminiam sertifikavimo bandymui naudotos medžiagos lakšto.

Kiekvienam bandymui naudojami du nauji 25 mm storio Confor™ CF-45 tipo ar lygiaverčio tipo putplasčio lakštai. Odos danga turi būti iš 1,5 mm storio gumos lakšto, sustiprinto pluoštu. Bendras putplasčio ir guminės odos dangos svoris turi būti 0,6 ± 0,1 kg (be stipriklio, montavimo detalių ir pan., kurios naudojamos guminės odos dangos galiniams kraštams pritvirtinti prie galinio elemento).

Putplastis ir odos danga atlenkiami prie galinės dalies, o guminė oda tvirtinama su tarpikliais prie galinio elemento, kad guminės odos dangos šonai būtų lygiagretūs.

Putplastis turi būti tokio dydžio ir formos, kad tarp putplasčio ir sudedamųjų dalių už priekinio elemento būtų tarpas, kurio pakaktų siekiant išvengti žymesnio apkrovos perdavimo tarp putplasčio ir šių sudedamųjų dalių.

2.9.1.   Bandymams atlikti naudojamas smogtuvas ar bent puplastis ne mažiau kaip keturias valandas laikomas kontroliuojamoje saugykloje, kurioje prieš paimant smogtuvą kalibravimui atlikti pastovusis drėgnis siektų 35 % ± 15 %, o pastovioji temperatūra būtų 20 ± 4 °C. Paėmus smogtuvą iš saugyklos, jam netaikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus sudarytąsias bandymo patalpoje.

2.9.2.   Paėmus smogtuvą iš kontroliuojamos saugyklos, visi bandymai atliekami per dvi valandas.

2.10.   Patvirtintu smogtuvu galima atlikti ne daugiau kaip 20 smūgių, po to sertifikavimas atliekamas iš naujo (šis ribojimas netaikomas svaidytuvui ar kreipiamiesiems elementams).

Smogtuvas taip pat pakartotinai sertifikuojamas, jeigu nuo paskutinio sertifikavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba jei smogtuvo keitlio galia bet kurio smūgio metu viršijo nurodytą vertę CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę).

2 brėž.

Šlaunies modelio smogtuvas

3.   Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvas

3.1.   Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvas turi būti standi aliuminio sfera, padengta sintetinės odos danga, ir atitikti šios dalies 3 brėžinio reikalavimus. Skersmuo turi būti 165 ± 1 mm, kaip nurodyta brėžinyje. Smogtuvo, įskaitant matavimo aparatūrą, bendra masė turi būti 3,5 ± 0,07 kg.

3.2.   Sfera turi būti padengta 14,0 ± 0,5 mm storio sintetinės odos danga, kuri turi dengti bent pusę sferos.

3.3.   Smogtuvo, įskaitant matavimo prietaisus, sunkio centras, nustatomas sferos centre ± 2 mm tikslumu. Inercinio momento apie ašį, kertančią sunkio centrą statmenai smūgio krypčiai, vertės intervalas turi būti 0,008–0,012 kgm2.

Sferos įduboje turi būti įmanoma sumontuoti vieną triašį arba tris vienaašius pagreičio matuoklius, išsidėsčiusius ±10 mm nuo sferos centro link matavimo ašies ir ±1 mm nuo sferos centro statmenai matavimo ašiai seisminės masės intervalu. Pagreičio matuokliai išdėstomi pagal 3.4.1 ir 3.4.2 punktus.

3.4.1.   Jeigu naudojami trys vienaašiai pagreičio matuokliai, vieno iš jų veikimo ašis turi būti statmena tvirtinimo paviršiui A (3 brėž.), o jo seisminė masė turi būti 1 mm skersmens ir 20 mm ilgio leidžiamosios nuokrypos cilindriniame intervale. Leidžiamosios nuokrypos intervalo centro linija turi eiti statmenai tvirtinimo paviršiui, o jos vidurio taškas turi sutapti su galvos modelio smogtuvo sferos centru.

3.4.2.   Kitų pagreičio matuoklių veikimo ašys turi būti statmenos viena kitai ir lygiagrečios tvirtinimo paviršiui A, o jų seisminė masė turi būti 10 mm spindulio leidžiamosios nuokrypos sferiniame intervale. Leidžiamosios nuokrypos intervalo centras turi sutapti su galvos modelio smogtuvo sferos centru.

3.5.   Matavimo prietaisų atsako trukmė CFC (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, turi būti 1 000. Atsako trukmė CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, pagreičiui turi būti 500 g.

3.6.   Smogtuvas turi atitikti I priedėlio 4 skirsnyje nurodytus eksploatacinių charakteristikų kriterijus. Patvirtintu smogtuvu galima atlikti ne daugiau kaip 20 smūgių, po to sertifikavimas atliekamas iš naujo. Smogtuvas taip pat pakartotinai sertifikuojamas, jeigu nuo paskutinio sertifikavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba jei smogtuvo keitlio galia bet kurio smūgio metu viršijo nurodytą vertę CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę).

3.7.   Pirmasis smogtuvo savasis dažnis turi viršyti 5 000 Hz.

3 brėž.

Vaiko ar mažo suaugusiojo galvos modelio smogtuvas (matmenys mm)

4.   Suaugusiojo galvos modelio smogtuvas

Suaugusiojo galvos modelio smogtuvas turi būti standi aliuminio sfera, padengta sintetinės odos danga, ir atitikti 4 brėžinio reikalavimus. Skersmuo turi būti 165 ± 1 mm, kaip nurodyta brėžinyje.

4.1.1.   Atliekant atitikties II dalies VI skyriaus nuostatoms bandymus, smogtuvo, įskaitant matavimo prietaisus, bendra masė turi būti 4,8 ± 0,1 kg.

4.1.2.   Atliekant atitikties II dalies VII skyriaus nuostatoms bandymus, smogtuvo, įskaitant matavimo prietaisus, bendra masė turi būti 4,5 ± 0,1 kg.

4.2.   Sfera turi būti padengta 14,0 ± 0,5 mm storio sintetinės odos danga, kuri turi dengti bent pusę sferos.

4.3.   Smogtuvo, įskaitant matavimo prietaisus, sunkio centras, nustatomas sferos centre ± 5 mm tikslumu. Inercinio momento apie ašį, kertančią sunkio centrą statmenai smūgio krypčiai, vertės intervalas turi būti 0,010–0,013 kgm2.

Sferos įduboje turi būti įmanoma sumontuoti vieną triašį arba tris vienaašius pagreičio matuoklius, išsidėsčiusius ±10 mm nuo sferos centro link matavimo ašies ir ±1 mm nuo sferos centro statmenai matavimo ašiai seisminės masės intervalu. Pagreičio matuokliai išdėstomi pagal 4.4.1 ir 4.4.2 punktus.

4.4.1.   Jeigu naudojami trys vienaašiai pagreičio matuokliai, vieno iš jų veikimo ašis turi būti statmena tvirtinimo paviršiui A (4 brėž.), o jo seisminė masė turi būti 1 mm skersmens ir 20 mm ilgio leidžiamosios nuokrypos cilindriniame intervale. Leidžiamosios nuokrypos intervalo centro linija turi eiti statmenai tvirtinimo paviršiui, o jos vidurio taškas turi sutapti su galvos modelio smogtuvo sferos centru.

4.4.2.   Kitų pagreičio matuoklių veikimo ašys turi būti statmenos viena kitai ir lygiagrečios tvirtinimo paviršiui A, o jų seisminė masė turi būti 10 mm spindulio leidžiamosios nuokrypos sferiniame intervale. Leidžiamosios nuokrypos intervalo centras turi sutapti su galvos modelio smogtuvo sferos centru.

4.5.   Matavimo prietaisų atsako trukmė CFC (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, turi būti 1 000. Atsako trukmė CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė), kaip apibrėžta ISO 6487:2002, pagreičiui turi būti 500 g.

4.6.   Smogtuvas turi atitikti I priedėlio 4 skirsnyje nurodytus sertifikavimo reikalavimus. Patvirtintu smogtuvu galima atlikti ne daugiau kaip 20 smūgių, po to sertifikavimas atliekamas iš naujo. Smogtuvas taip pat pakartotinai sertifikuojamas, jeigu nuo paskutinio sertifikavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba jei smogtuvo keitlio galia bet kurio smūgio metu viršijo nurodytą vertę CAC (duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę).

4.7.   Pirmasis smogtuvo savasis dažnis turi viršyti 5 000 Hz.

4 brėž.

Suaugusiojo galvos modelio smogtuvas (matmenys mm)

---

(1)  Taikytina kaip nurodyta 7.2.5 punkte.