31.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 30/1

(1)

Pagal 2003 ir 2004 m. sutartas bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformas įtrauktos nuostatos dėl ataskaitų siekiant įvertinti šių reformų veiksmingumą, visų pirma jų poveikį palyginti su tikslais ir išnagrinėti šių reformų įtaką atitinkamoms rinkoms. Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė komunikatą „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“. Turėtų būti atsižvelgta į tą komunikatą ir vėliau vykusias Europos Parlamento, Tarybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto diskusijas dėl pagrindinių jo elementų, taip pat į daugybę pastabų, gautų pasikonsultavus su visuomene.

(2)

Kad būtų užtikrintas kuo labiau suderintas požiūris, BŽŪP nuostatos dėl valstybės intervencijos turėtų būti supaprastintos ir suderintos pratęsiant paraiškų teikimo terminą. Visų pirma gali reikėti imtis skubių veiksmų siekiant įvykdyti grūdams, sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikomų didžiausių kiekių ir kiekybinių normų reikalavimus. Siekiant tai numatyti ir atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta teisė savo nuožiūra užbaigti supirkimą nustatyta kaina, nustatyti paskirstymo koeficientus, o paprastųjų kviečių atveju — taikyti konkurso procedūrą, Komisijai turėtų būti leidžiama tai daryti be komiteto pagalbos.

(3)

Grūdų intervencijos atžvilgiu sistema turėtų būti patikslinta siekiant užtikrinti, kad šis sektorius būtų konkurencingas ir orientuotas į rinką, išlaikant intervencijos galimybę kaip apsaugos priemonę rinkos žlugimo atveju, ir padedant ūkininkams lengviau prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Priėmus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 735/2007 (4), kuris reformavo kukurūzams taikomą intervencinę sistemą, Komisija ėmėsi peržiūrėti grūdų intervencijos sistemą remdamasi tyrimo rezultatais, kurie parodė, kad esant žemoms kainoms iškiltų papildomos miežių intervencijos tam tikro laipsnio rizika. Tačiau nuo tada grūdų sektoriaus perspektyva gerokai pasikeitė — dėl didėjančios paklausos ir nepakankamų grūdų išteklių pasaulyje šiame sektoriuje susiformavo palankios pasaulinės rinkos kainos. Todėl turėtų būti nustatyti nuliniai intervencijos dėl kitų pašarinių grūdų lygiai. Tai sudarytų sąlygas taikyti intervenciją išvengiant neigiamo poveikio visai grūdų rinkai. Apskritai palanki perspektyva grūdų sektoriuje yra palanki ir kietiesiems kviečiams. Tai reiškia, kad intervencinis supirkimas šiuo metu tapo nereikalingas, kadangi rinkos kainos yra gerokai didesnės už intervencinio supirkimo kainą. Todėl kietųjų kviečių intervencinis supirkimas šiuo metu nėra būtinas ir turėtų būti nustatyti nuliniai intervencijos lygiai. Grūdų intervencija turėtų būti apsaugos priemonė, o ne kainodarą veikiantis veiksnys, todėl jau nebėra svarbu tai, kad derliaus nuėmimo laikotarpiai, kurių metu faktiškai pradedami prekybos metai, valstybėse narėse skiriasi, nes pagal šią sistemą jau nenumatoma, kad kainos turi atitikti intervencinius lygius, prie kurių pridedamas kiekvieno mėnesio kainos padidinimas. Siekiant šią sistemą supaprastinti, reikėtų visoje Bendrijoje suderinti grūdų intervencijos datas.

(4)

Pradėjus įgyvendinti 2003 m. BŽŪP reformą, padidėjo ryžių sektoriaus konkurencingumas, stabilizavosi gamyba, dėl didėjančios ryžių paklausos Bendrijos ir pasaulinėje rinkoje sumažėjo atsargų, o prognozuojama kaina labai viršija intervencinio supirkimo kainą. Todėl intervencinis ryžių supirkimas šiuo metu nėra būtinas ir turėtų būti nustatyti nuliniai intervencijos lygiai.

(5)

Numatoma, kad kiaulienos gamyba ir vartojimas vidutinės trukmės laikotarpiu išaugs, nors lėčiau nei per pastarąjį dešimtmetį, nes atsirado konkurencija su vištienos sektoriumi ir padidėjo pašarų kainos. Manoma, kad kiaulienos kainos išliks šiek tiek didesnės už intervencinę kainą. Daugelį metų kiaulienos intervencinis supirkimas nebuvo taikomas, todėl atsižvelgiant į situaciją rinkoje ir rinkos perspektyvas intervencinio supirkimo galimybė turėtų būti panaikinta.

(6)

Dabartinė padėtis rinkoje ir rinkos perspektyvos rodo, kad kiaulienai, kietiesiems kviečiams ir ryžiams 2009 m. intervencija bet kuriuo atveju nebūtų taikoma, todėl šių produktų intervencijos pakeitimai turėtų būti padaryti arba intervencija turėtų būti panaikinta nuo 2009–2010 prekybos metų. Siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams prisitaikyti, pakeitimai kitų grūdų atžvilgiu turėtų būti taikomi tik nuo 2010–2011 prekybos metų.

(7)

Pieno sektoriaus vidutinės trukmės perspektyvoje numatomas nuolatinis didelės pridėtinės vertės produktų paklausos didėjimas Bendrijoje, gerokas pieno produktų paklausos padidėjimas pasaulyje dėl didėjančių pajamų ir gyventojų skaičiaus daugelyje pasaulio regionų ir vartotojų preferencijų pieno produktų atžvilgiu pokyčiai.

(8)

Numatoma, kad dėl apribojimų, atsiradusių nustačius didžiausius pieno kvotų kiekius, pieno gamyba Bendrijoje vidutinės trukmės laikotarpiu palaipsniui, tačiau nesmarkiai sumažės, nes valstybėse narėse, kurios tapo Bendrijos narėmis po 2004 m. gegužės 1 d., dėl tebevykstančio restruktūrizavimo pieno gamyba, kaip pragyvenimo šaltinis, mažės, o gamybos augimas dėl kvotų taikymo tebėra ribotas. Taip pat tikimasi, kad į pienines perdirbti pateikiamo pieno kiekis numatytuoju laikotarpiu nekis. Taigi esant didelei vidaus ir išorės paklausai pieno kvotų sistema riboja gamybos plėtrą, priešingai nei tuomet, kai kvotos buvo pradėtos taikyti susidarius produkcijos pertekliui. Susidarius tokiai rinkos padėčiai, dėl kvotų blogėja rinkos orientavimas, nes taikant kvotas ūkininkai nebesugeba tinkamai reaguoti į kainų pokyčius, o lėtėjant restruktūrizavimui negali didėti sektoriaus našumas. Kvotų numatoma atsisakyti 2015 m. Palaipsniui turėtų būti atlikti atitinkami patikslinimai, kad būtų sudarytos sąlygos sklandžiam perėjimui ir išvengta pernelyg didelių patikslinimų panaikinus kvotas. Todėl turėtų būti numatyta palaipsniui naikinti pieno kvotas kasmet padidinant 1 % laikotarpiu nuo 2009–2010 iki 2013–2014 prekybos metų. Kad pieno kvotų sistema taptų lankstesnė dėl tų pačių priežasčių turėtų būti padaryti kiti pakeitimai, susiję su riebalų kiekio koregavimu, panaikinant 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (5) 80 straipsnio 2 dalyje numatytą koregavimą, ir su kvotų neišnaudojimo taisyklėmis, padidinant minėto reglamento 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą procentinę kvotos dalį, kurią gamintojas turėtų išnaudoti per dvylikos mėnesių laikotarpį ir tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas neišnaudotos kvotos perskirstymui. Vykstant sektoriaus restruktūrizacijai valstybėms narėms turėtų būti leista iki 2014 m. kovo 31 d. teikti papildomą nacionalinę pagalbą neviršijant tam tikrų ribų. Atsižvelgiant į 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 248/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl nacionalinių pieno kvotų (6) nustatytus kvotų padidinimus ir 1 % metinį padidinimą bei į kitus pakeitimus, kuriais sumažinama prievolės mokėti pertekliaus mokestį galimybė, tik vienai Italijai kyla pertekliaus susidarymo rizika remiantis dabartiniais gamybos modeliais, jei 1 % metinis padidinimas būtų taikomas nuo 2009–2010 m. iki 2013–2014 m. Todėl atsižvelgiant į visose valstybėse narėse taikomus dabartinius gamybos modelius, kvotų padidinimas turėtų būti laikotarpio pradžioje taikomas Italijai, kad būtų išvengta šios rizikos. Siekiant užtikrinti, kad kvotų padidinimais visose valstybėse narėse būtų užtikrintas kontroliuojamas ir sklandus perėjimas, artimiausius dvejus metus reikėtų griežtinti pertekliaus mokesčio sistemą, o mokesčio dydis turėtų turėti atitinkamą atgrasomąjį poveikį. Todėl turėtų būti nustatytas papildomas mokestis tais atvejais, kai padidėjęs pristatymas labai viršytų 2008–2009 m. kvotos lygius.

(9)

Sūrių rinka nuolat plečiasi, nes didėja paklausa viduje ir už Bendrijos ribų. Todėl sūrių kainos tam tikrą laiką išliko nepakitę; sumažėjusios pradinės didmenomis parduodamų produktų (sviesto ir nugriebto pieno miltelių) kainos didelės įtakos sūrių kainoms neturėjo. Ekonomikos ir rinkos valdymo požiūriu ilgalaikė ir neprivaloma pagalba didelės vertės ir nuo rinkos priklausomų produktų, pavyzdžiui, sūrių, privačiam sandėliavimui jau nebėra pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.

(10)

Įgyvendinant pieno sektoriaus reformą ir esant dabartinei rinkos padėčiai, gyvūnų pašarams naudojamo nugriebto pieno miltelių ir kazeinui gaminti naudojamo nugriebtam pienui skiriama pagalba šiuo metu nėra reikalinga. Tačiau tokia pagalba vis tik būtų svarbi priemonė susidarius pieno produktų perviršiui, dėl kurio labai sutriktų arba galėtų sutrikti rinkos pusiausvyra, arba iškilus tokio perviršio grėsmei. Tačiau Komisija tokį sprendimą turėtų priimti remdamasi išsamiu rinkos tyrimu, o ne įsipareigojimu kasmet sudaryti galimybę naudotis schema. Todėl ši schema turėtų tapti neprivaloma. Jeigu tokia pagalba būtų taikoma, ji turėtų būti nustatyta iš anksto arba skelbiant konkursą.

(11)

Pagalba sviesto, skirto konditerijos gaminiams bei ledams gaminti ir tiesiogiai vartoti, realizavimui buvo mažinama nuo 2004 m., kai buvo sumažinta intervencinė sviesto kaina, ir galiausiai, dar prieš atsisakant konkursų, buvo panaikinta dėl palankios padėties rinkoje. Pagalbos realizavimui schemos nebėra reikalingos rinkai stiprinti išlaikant intervencines kainas, todėl jas reikėtų panaikinti.

(12)

Kaip parodė 2003 m. BŽŪP reforma, siekiant padidinti Bendrijos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir paskatinti labiau į rinką orientuotą bei tvarų žemės ūkį, reikia tęsti perėjimo nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui procesą, panaikinant Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente numatytą pagalbą už sausuosius pašarus, linus, kanapes bei bulvių krakmolą ir integruojant paramą už šiuos produktus į kiekvieno ūkio pajamų rėmimo sistemą, atsietą nuo gamybos. Kaip parodė 2003 m. BŽŪP reforma, teikiant ūkininkams nuo gamybos atsietą pagalbą faktinė išmokama suma lieka nepakitusi, tačiau pajamų rėmimo veiksmingumas labai padidėja.

(13)

Pagalba už linų pluoštą ir kanapių pluoštą dabar turėtų būti atsieta nuo gamybos. Tačiau siekiant sudaryti sąlygas linų ir kanapių pramonei prisitaikyti, ši parama į bendrosios išmokos schemą turėtų būti integruota pereinamuoju laikotarpiu. Todėl pagalba už ilgą linų pluoštą, trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą turėtų būti teikiama iki 2012 m. liepos 1 d. Kad būtų užtikrinta pagalbos šiame sektoriuje pusiausvyra, siekiant išlaikyti už trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą teikiamą pagalbą, reikėtų sumažinti už ilgą linų pluoštą teikiamą pagalbą. Tačiau siekiant patenkinti teisėtus augintojų lūkesčius, tokia pagalba turėtų būti mažinama tik nuo 2010–2011 prekybos metų.

(14)

Pagalbos už sausuosius pašarus skyrimo tvarka buvo pakeista 2003 m., kai dalis pagalbos buvo skirta pramonei, o likusi dalis buvo atsieta nuo gamybos ir integruota į bendrosios išmokos schemą. Siekiant, kad būtų labiau orientuojamasi į rinką, ir atsižvelgiant į dabartines pašarų rinkos ir baltymingų augalų rinkos perspektyvas, visų pirma į tai, kad neseniai buvo nustatytas neigiamas dehidruotųjų pašarų gamybos poveikis aplinkai, perėjimą prie visiškai nuo gamybos atsietos pagalbos visame sektoriuje reikėtų užbaigti nuo gamybos atsiejant likusią pramonei skiriamą pagalbą. Siekiant sušvelninti pagalbos nutraukimo pasekmes pramonei, turėtų būti tinkamai patikslinta kaina, mokama žaliavų gamintojams, kuriems, atsiejus pagalbą nuo gamybos, bus suteikta daugiau teisių gauti tiesiogines išmokas. Sektoriaus restruktūrizacija vyksta nuo 2003 m. reformos pradžios, vis dėlto turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. balandžio 1 d., kad sektorius galėtų prisitaikyti.

(15)

1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1868/94, nustatančiame bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą (7), nurodyta sistema nebus reikalinga panaikinus paramą krakmolinių bulvių augintojams, numatytą 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (8). 2003 m. pagalba gamintojams buvo iš dalies atsieta nuo gamybos, o dabar ši pagalba turėtų būti visiškai atsieta; tačiau turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. liepos 1 d., kad ūkininkai galėtų savo tiekimo įsipareigojimus pritaikyti prie pagalbos už bulvių krakmolą schemos. Todėl taip pat tokiam pačiam laikotarpiui turėtų būti pratęstas atitinkamos mažiausios kainos taikymo laikotarpis. Pasibaigus tam laikotarpiui, turėtų būti panaikinta su tiesioginėmis išmokomis susijusi kvotų sistema, tuo pat metu tas tiesiogines išmokas visiškai integruojant į bendrosios išmokos schemą. Kol kas atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos į Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą, kaip daroma tikslinant kitas pagalbos rūšis ir kvotų schemas.

(16)

Keičiantis vidaus ir tarptautinei grūdų bei krakmolo rinkai, krakmolo gamybos grąžinamosios išmokos jau nebeatitinka pradinių šių išmokų tikslų, todėl jos turėtų būti panaikintos. Atsižvelgiant į rinkos padėtį ir perspektyvas, pagalba jau kurį laiką nebeteikiama ir ateityje numatoma jos nebeteikti, o tai reiškia, kad greitai panaikinus šią pagalbą sektoriui nebūtų sukelta jokių neigiamų pasekmių.

(17)

Gamintojų organizacijos gali atlikti labai naudingą vaidmenį telkiant tiekiamą produkciją sektoriuose, kuriuose gamintojų ir vartotojų koncentracijos pusiausvyra yra sutrikusi. Todėl valstybės narės turėtų būti pajėgios Bendrijos lygiu pripažinti visų sektorių gamintojų organizacijas.

(18)

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (9) numatoma, kad valstybės narės pasilieka nacionalinių viršutinių ribų komponentą, atitinkantį išmokas už apynių plotus, ir ją panaudoja visų pirma finansuodamos tam tikrą pripažintų gamintojų organizacijų veiklą. Šį reglamentą panaikinus, Reglamente (EB) Nr. 73/2009 išmokos už apynių plotus tampa atsietos nuo 2010 m. sausio 1 d. ir tai reiškia, kad paskutinė išmoka pagal tą nuostatą gamintojų organizacijoms bus sumokėta 2010 m. Siekiant, kad apynių gamintojai galėtų tęsti savo veiklą kaip anksčiau, turėtų būti nustatyta speciali nuostata, pagal kurią atitinkamose valstybėse narėse būtų galima panaudoti lygiavertes sumas nuo 2011 m. sausio 1 d.

(19)

Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente numatoma išskaičiuoti sumas iš pagalbos už alyvmedžių giraites pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110i straipsnio 4 dalį ir panaudoti jas ūkio subjektų darbo programoms finansuoti. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 panaikinamas. Aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, pagal kurią nustatomos sumos, panaudotinos darbo programoms atitinkamose valstybėse narėse.

(20)

Siekiant teisinio tikrumo ir paprastumo tikslinga paaiškinti ir suderinti nuostatas, pagal kurias Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams, atliekamiems pagal Reglamentą 1234/2007 arba 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (10)2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 320/2006 nustatantį laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą (11)2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1405/2006, nustatantį konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms (12)2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (13) ir 2008 m. balandžio 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (14). Todėl iš valstybės pagalbos teikimo taisyklių turėtų būti išbrauktos tų reglamentų nuostatos, kurios tam tikroms aplinkybėms atitiktų arba galėtų atitikti valstybės pagalbos sąvoką, apibrėžtą Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Šiose nuostatose išdėstytos atitinkamos paramos teikimo sąlygos, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.

(21)

Todėl turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentai (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1405/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. 479/2008.

(22)

Toliau nurodyti teisės aktai yra pasenę, todėl siekiant teisinio tikrumo jie turėtų būti panaikinti: 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1883/78, išdėstantis bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (15), 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1254/89, kuriuo 1989–1990 m. nustatomos, inter alia, tam tikros cukraus kainos ir standartinė cukrinių runkelių kokybė (16), 1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2247/89 dėl neatidėliotinos priemonės tam tikriems žemės ūkio produktams laisvai tiekti į Lenkiją (17), 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2055/93, skiriantis specialųjį referencinį kiekį tam tikriems pieno ir pieno produktų gamintojams (18), ir 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1182/2005, priimantis autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones pradedant iš Šveicarijos importuojamiems gyviems galvijams taikyti Bendrijos muitų tarifinę kvotą (19). Toliau nurodyti teisės aktai pasens nuo 2009 m. gegužės 1 d., todėl dėl tų pačių priežasčių turėtų būti panaikinti nuo tos datos: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2596/97, pratęsiantis Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 149 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį (20), ir 2007 m. kovo 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 315/2007, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones, nukrypstančias nuo Reglamento (EB) Nr. 2597/97 dėl Estijoje gaminamo geriamojo pieno (21).

(23)

Iš esmės šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo datos. Tačiau siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatos netrukdytų išmokėti tam tikrų rūšių pagalbos išmokas už 2008–2009 arba 2009–2010 prekybos metus, turėtų būti numatyta vėlesnė jo nuostatų, turinčių tiesioginį poveikį pagalbos schemų funkcionavimui tuose sektoriuose, kuriems yra numatyti prekybos metai, taikymo data. Tokiais atvejais šis reglamentas turėtų būti taikomas tik nuo vėlesnių prekybos metų pradžios,

1)

3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

2)

Įtraukiama ši dalis:

„4.   Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (22) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 (23) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal III antraštinę dalį, šio straipsnio 3 dalį ir 17 bei 21 straipsnius.

1)

6 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Valstybės narės neskiria nacionalinės pagalbos šiame straipsnyje numatytoms įvairinimo priemonėms. Tačiau jei atsižvelgiant į 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytas viršutines ribas įvairinimui būtų galima skirti 100 % pagalbos, atitinkamos valstybės narės įnašas turėtų sudaryti bent 20 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.“.

2)

Įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Valstybės pagalba

Nepažeidžiant šio reglamento 6 straipsnio 5 dalies ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (22) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 (23) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal šio reglamento 3, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnius.

1)

8 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2)

10 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

3)

II dalies I antraštinės dalies I skyriaus II skirsnio II poskirsnis pakeičiamas taip:

„II poskirsnis

Supirkimo pradžia

11 straipsnis

Valstybės intervencijos laikotarpiai

Valstybės intervencija taikoma:

12 straipsnis

Valstybės intervencijos taikymo pradžia

1.   11 straipsnyje nurodytais laikotarpiais valstybės intervencija:

2.   Komisija be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos sustabdo 1 dalies c punkte nurodytos valstybės intervencijos taikymą galvijienai, jei atitinkamu laikotarpiu nebevykdomos tame punkte nurodytos sąlygos.

13 straipsnis

Intervenciniai kiekiai

1.   Vykdant intervencinį pirkimą neviršijami šie supirkimo kiekiai:

2.   Cukrui, sandėliuojamam laikantis šio straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, numatytos 32, 52 ir 63 straipsniuose.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti toliau tos dalies a, c ir d punktuose išvardytiems produktams taikyti valstybės intervenciją viršijant toje dalyje nurodytus kiekius, jei tai būtina atsižvelgiant į padėtį rinkoje, visų pirma į rinkos kainų kitimo tendencijas.“.

4)

II dalies I antraštinės dalies I skyriaus II skirsnio III poskirsnis pakeičiamas taip:

„III poskirsnis

Intervencinės kainos

18 straipsnis

Intervencinės kainos

1.   Intervencinė kaina:

2.   Toliau nurodytų produktų intervencines kainas ir kiekius nustato Komisija taikydama konkurso procedūrą:

Ypatingoms aplinkybėms gali būti apribotos konkurso procedūros arba intervenciniai kiekiai gali būti nustatyti kiekvienai valstybei narei arba valstybės narės regionui, remiantis registruotomis vidutinėmis rinkos kainomis.

3.   Pagal 2 dalį taikant konkurso procedūrą nustatyta didžiausia supirkimo kaina negali būti didesnė:

4.   1–3 dalyse nurodytos intervencinės kainos:

5.   Cukraus intervencinė kaina sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos prekybos metams, einančių po prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas. Tačiau jei mokėjimo agentūrai pasiūlyto cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės cukraus, kuriam yra nustatyta referencinė kaina, kokybės, apibrėžtos IV priedo B dalyje, intervencinė kaina yra atitinkamai didinama arba mažinama.“.

5)

28 straipsnio b punktas išbraukiamas.

6)

30 straipsnis išbraukiamas.

7)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

36 straipsnis išbraukiamas.

9)

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

46 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

11)

55 straipsnis pakeičiamas taip:

„55 straipsnis

Kvotų sistemos

1.   Kvotų sistema taikoma šiems produktams:

2.   Jei taikant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas kvotų sistemas gamintojas viršija nustatytą kvotą ir nepasinaudoja leistinais cukraus pertekliaus kiekiais, kaip numatyta 61 straipsnyje, už tokius kiekius mokamas pertekliaus mokestis laikantis II ir III skirsniuose nustatytų sąlygų.“.

12)

72 straipsnio 2 dalyje „70 %“ pakeičiama „85 %“.

13)

78 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau dvylikos mėnesių laikotarpiams, skaičiuojamiems nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., nustatomas pertekliaus mokestis už pieną, kurio pristatytas kiekis sudaro daugiau 106 % pristatymui skirtos nacionalinės kvotos, taikomos dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2008 m. balandžio 1 d., yra lygus 150 % antroje pastraipoje nurodyto mokesčio.“.

14)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

II dalies I antraštinės dalies III skyriuje įterpiamas šis IIIa skirsnis:

„IIIa skirsnis

Bulvių krakmolo kvotos

84a straipsnis

Bulvių krakmolo kvotos

1.   Bulvių krakmolą gaminančioms valstybėms narėms kvotos skiriamos tiems prekybos metams, kuriais pagal 204 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Xa priedu taikoma kvotų sistema.

2.   Kiekviena Xa priede nurodyta valstybė narė gamintoja jai skirtą kvotą paskirsto savo bulvių krakmolo gamintojams, kad šie galėtų naudotis kvota atitinkamais prekybos metais pagal kiekvienam gamintojui 2007–2008 m. skirtas kvotos dalis.

3.   Bulvių krakmolo gamybos įmonė nesudaro auginimo sutarčių su bulvių augintojais tokiam bulvių kiekiui, iš kurio pagamintas krakmolas viršytų 2 dalyje minimą kvotą.

4.   Visas bulvių krakmolas, pagamintas viršijant 2 dalyje nustatytą kvotą, eksportuojamas iš Bendrijos iki sausio 1 d., pasibaigus atitinkamiems prekybos metams. Šiam krakmolo kiekiui eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos.

5.   Nepaisant 4 dalies, bulvių krakmolo gamybos įmonė bet kuriais prekybos metais, be tiems metams jai nustatytos kvotos, gali išnaudoti ne daugiau kaip 5 % savo kvotos, nustatytos kitiems prekybos metams. Tokiu atveju kitų prekybos metų kvota yra atitinkamai sumažinama.

6.   Šio skirsnio nuostatos netaikomos bulvių krakmolo gamybai tose įmonėse, kurioms netaikoma šio straipsnio 2 dalis ir kurios perka bulves, už kurias augintojams nemokamos išmokos, 2009 m. sausio 19 d. numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (24) 77 straipsnyje.

16)

85 straipsnis papildomas šiuo punktu:

17)

II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio I poskirsnis išbraukiamas.

18)

91 straipsnio 1 dalies pirmos dvi pastraipos pakeičiamos šia pastraipa:

„Pagalba už ilgo linų pluošto šiaudelių, trumpo linų pluošto šiaudelių ir pluoštinių kanapių šiaudelių perdirbimą skiriama nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų leidimus turintiems pirminiams perdirbėjams pagal pluošto kiekį, faktiškai gautą iš šiaudelių, dėl kurių su ūkininku buvo sudaryta pardavimo sutartis.“.

19)

92 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

20)

94 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ilgam linų pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.I punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.“.

21)

94 straipsnio 1a dalis pakeičiama taip:

„1a.   Trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.II punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.“.

22)

II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnyje įrašomas šis poskirsnis:

„III poskirsnis

Bulvių krakmolas

95a straipsnis

Priemoka už bulvių krakmolą

1.   22,25 EUR priemoka už toną pagaminto krakmolo 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais yra mokama bulvių krakmolo gamintojams už bulvių krakmolo kiekį, pagamintą neviršijant 84a straipsnio 2 dalyje nurodytų kvotų, jei šios įmonės bulvių augintojams yra sumokėjusios mažiausią kainą už visas bulves, reikalingas pagaminti krakmolo kiekį, kuris neviršytų minėtų kvotų.

2.   Mažiausia bulvių, skirtų bulvių krakmolui gaminti, kaina atitinkamais prekybos metais yra 178,31 EUR už toną.

Ši kaina taikoma pristatytam į gamyklą bulvių kiekiui, reikalingam vienai tonai krakmolo pagaminti.

Mažiausia kaina tikslinama pagal bulvių krakmolingumą.

3.   Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.“.

23)

96 straipsnis išbraukiamas.

24)

99 ir 100 straipsniai pakeičiami taip:

„99 straipsnis

Pagalba už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, naudojamus pašarams

1.   Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius pagal reikalavimus ir produktų standartus, kuriuos nustatyto Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.

Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu ir nugriebto pieno milteliais.

2.   Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą ir į padėtį nugriebto pieno bei nugriebto pieno miltelių rinkoje.

100 straipsnis

Pagalba už nugriebtą pieną perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus

1.   Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus, pagal tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui ar kazeinatams taikomus reikalavimus ir standartus, kuriuos turi nustatyti Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.

2.   Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į nugriebto pieno miltelių rinkos pokyčius ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą.

Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.“.

25)

101 straipsnis išbraukiamas.

26)

102 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Be Bendrijos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui 1 dalyje nurodytais produktais. Valstybės narės gali finansuoti savo nacionalinę pagalbą taikydamos pieno sektoriaus mokestį arba kitas įmokas pieno sektoriui.“.

27)

Įtraukiamas šis skirsnis:

„IIIa skirsnis

Pagalba apynių sektoriuje

102a straipsnis

Pagalba gamintojų organizacijoms

1.   Bendrija padengia išmokas gamintojų organizacijoms apynių sektoriuje, pripažintoms pagal 122 straipsnį; išmokos skirtos tame straipsnyje nurodytiems tikslams finansuoti.

2.   Bendrijos metinis finansavimas, skiriamas išmokoms gamintojų organizacijoms Vokietijoje, yra 2 277 000 EUR.

3.   Komisija priima išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles.“.

28)

103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

103e straipsnio 2 dalis išbraukiama.

30)

105 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės gali teikti specialiąją nacionalinę pagalbą, skirtą apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominės plėtros programos, išskyrus gamybai arba prekybai skirtą nacionalinę pagalbą. Valstybės narės, pagal 109 straipsnį informuodamos Komisiją apie bitininkystės programą, praneša jai ir apie tokią pagalbą.“.

31)

119 straipsnis pakeičiamas taip:

„119 straipsnis

Kazeino ir kazeinatų naudojimas sūrių gamyboje

Jei pagalba teikiama pagal 100 straipsnį, Komisija gali nuspręsti, kad gaminant sūrį galima naudoti kazeiną ir kazeinatus tik gavus išankstinį leidimą, kuris išduodamas tik tuo atveju, jeigu juos naudoti sūrių gamyboje yra būtina.“.

32)

122 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Valstybės narės bet kurio 1 straipsnyje nurodyto sektoriaus gamintojų organizacijas, išskyrus pirmos dalies a punkte nurodytų sektorių organizacijas, taip pat gali pripažinti laikydamosi tos dalies b ir c punktuose išdėstytų sąlygų.“.

33)

124 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   122 straipsnis ir 123 straipsnio 1 dalis taikomi atsižvelgiant į gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų, veikiančių bet kuriame iš 1 straipsnyje nurodytų sektorių, išskyrus 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkte ir 123 straipsnio 1 dalyje nurodytus sektorius, pripažinimą, dėl kurio valstybės narės priima sprendimus pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę.“.

34)

180 straipsnis pakeičiamas taip:

„180 straipsnis

Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas

Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a–k bei m–u punktuose ir 3 dalyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai.

Tačiau Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių mokamoms pagal šio reglamento 44, 45, 46, 47, 48, 102, 102a, 103, 103a, 103b, 103e, 103ga 104, 105 ir 182 straipsnius laikantis šio reglamento.“.

35)

182 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7.   Valstybės narės iki 2014 m. kovo 31 d., be Bendrijos paramos, teikiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą, gali teikti pieno sektoriuje veiklą vykdantiems ūkininkams valstybės pagalbą, kurios bendras metinis dydis neviršytų 55 % viršutinės ribos, nustatytos to reglamento 69 straipsnio 4 ir 5 dalyje. Tačiau bendra Bendrijos parama, teikiama pagal to reglamento 68 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, ir valstybės pagalba negali būti didesnė kaip minėto reglamento 68 straipsnio 4 dalyje nurodyta viršutinė riba.“.

36)

184 straipsnis papildomas šiuo punktu:

37)

204 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Bulvių krakmolui II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IIIa skirsnis taikomas iki 2011–2012 m. bulvių krakmolo prekybos metų pabaigos.“.

38)

IX priedo 1 punktas pakeičiamas šio reglamento I priede pateikiamu tekstu.

39)

Šio reglamento II priedo tekstas įrašomas kaip Xa priedas.

40)

Šio reglamento III priedo tekstas įrašomas kaip XXII priedo 20a punktas.

a)

4 straipsnio 5–8, 12–14 punktai ir 38 punktas taikomi nuo 2009 m. balandžio 1 d.;

b)

4 straipsnio 11, 15, 16, 18–25, 31, 37 ir 39 punktai taikomi nuo 2009 m. liepos 1 d.;

c)

4 straipsnio 1, 3, 4 punktai ir 9 punkto b papunktis taikomi nuo:

d)

4 straipsnio 27 punktas taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.;

e)

4 straipsnio 17 punktas taikomas nuo 2012 m. balandžio 1 d.