EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009L0069

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/69/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su mokesčių slėpimu importo srityje

OJ L 175, 4.7.2009, p. 12–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 09 Volume 001 P. 289 - 290

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/69/oj

4.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/12


TARYBOS DIREKTYVA 2009/69/EB

2009 m. birželio 25 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su mokesčių slėpimu importo srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

2006 m. lapkričio 28 d. Ekonomikos ir finansų tarybos posėdyje priimtose išvadose Taryba susitarė parengti Bendrijos lygiu įgyvendinamą Kovos su mokestiniu sukčiavimu strategiją (visų pirma kovos su mokestiniu sukčiavimu netiesioginio apmokestinimo srityje), kuri papildytų nacionalines pastangas.

(2)

Dėl tam tikrų priemonių, kurios buvo aptartos šioje srityje, reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/112/EB (3).

(3)

Prekių importas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) neapmokestinamas, jei vėliau tos prekės tiekiamos ar perduodamos kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui. Tokio neapmokestinimo PVM sąlygas nustato valstybės narės. Tačiau patirtis rodo, kad tokie nuostatų taikymo skirtumai yra naudingi prekybininkams, kurie siekia išvengti PVM mokėjimo už tokiomis aplinkybėmis importuotas prekes.

(4)

Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, būtina Bendrijos lygiu nustatyti tam tikras minimalias sąlygas, kuriomis konkretiems sandoriams taikomas šis neapmokestinimas PVM.

(5)

Kadangi dėl minėtų priežasčių šios direktyvos tikslo, t. y. išspręsti PVM slėpimo problemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(6)

Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (4) 34 punktu, valstybės narės skatinamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti ir paskelbti lenteles, kuriose būtų kuo geriau parodyta šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktis.

(7)

Todėl Direktyvą 2006/112/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Kai valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties narė, ginkluotosios pajėgos prekes, kurias jos nusipirko nesilaikydamos bendrųjų apmokestinimo valstybės narės vidaus rinkoje taisyklių, panaudoja savo tikslais arba šias prekes panaudoja jas lydintis civilinis personalas, šis panaudojimas yra laikomas prekių įsigijimu Bendrijos viduje už atlygį, kai tų prekių importas negalėtų būti neapmokestinamas pagal 143 straipsnio 1 dalies h punktą.“;

2)

140 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

prekių įsigijimas Bendrijos viduje, kai jų importas visais atvejais būtų neapmokestinamas pagal 143 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e-l punktus;“;

3)

143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įvadinė frazė pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės PVM neapmokestina sandorių, pagal kuriuos:“;

b)

pridedama ši dalis:

„2.   PVM neapmokestinama pagal 1 dalies d punktą tais atvejais, kai importavus prekes jos tiekiamos neapmokestinant PVM pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, tik jei importo metu importuotojas importo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikė bent šią informaciją:

a)

importo valstybėje narėje suteiktą savo PVM mokėtojo kodą arba importo valstybėje narėje suteiktą savo fiskalinio agento, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, PVM mokėtojo kodą;

b)

prekes įsigyjančio asmens, kuriam prekės tiekiamos laikantis 138 straipsnio 1 dalies, PVM mokėtojo kodą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, arba savo PVM mokėtojo kodą, suteiktą valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių siuntimas arba gabenimas, kai prekės yra perduodamos laikantis 138 straipsnio 2 dalies c punkto;

c)

įrodymą, kad importuojamos prekės yra skirtos išgabenti arba išsiųsti iš importo valstybės narės į kitą valstybę narę.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad c punkte minėtas įrodymas kompetentingoms institucijoms būtų pateikiamas tik gavus prašymą.“

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima ir įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti nuo 2011 m. sausio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge 2009 m. birželio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. MIKO


(1)  2009 m. balandžio 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(4)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.


Top