2008/718/EB: 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas dėl priemonės C 29/07 (ex N 310/06), kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1332) (Tekstas svarbus EEE)
Oficialusis leidinys L 239 , 06/09/2008 p. 0026 - 0031
Komisijos sprendimas 2008 m. balandžio 16 d. dėl priemonės C 29/07 (ex N 310/06), kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1332) (Tekstas autentiškas tik vengrų kalba) (Tekstas svarbus EEE) (2008/718/EB) EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą, paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas [1] ir atsižvelgusi į tas pastabas, kadangi: 1. PROCEDŪRA (1) 2006 m. gegužės 17 d. elektroniniu pranešimu Vengrijos valdžios institucijos pranešė apie pirmiau minėtą priemonę (toliau – priemonė) pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Pranešimas papildytas 2006 m. birželio 21 d. raštu, kurį Komisiją užregistravo 2006 m. birželio 22 d. (2) 2006 m. rugpjūčio 1 d., 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. balandžio 30 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė 2006 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. gegužės 30 d. raštais, kuriuos Komisija užregistravo tomis pačiomis dienomis. (3) 2007 m. liepos 18 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pranešė Vengrijai, kad ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios priemonės. (4) Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [2]. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos. (5) Komisija nesulaukė jokių pastabų iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių. Vengrijos valdžios institucijų pastabos pateiktos 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu. 2. PRIEMONĖS APRAŠYMAS 2.1. Tikslas (6) Šia priemone siekiama teikti trumpalaikes eksporto kredito garantijas vidutinių ir mažųjų įmonių (VMĮ) [3], kurių metinė eksporto apyvarta yra ne daugiau kaip 2 mln. EUR (toliau – MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota), eksporto operacijoms finansuoti. Vengrija nori įgyvendinti priemonę pagal Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui [4] (toliau – Komunikatas arba Komunikatas dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo) 2.5 punktą. 2.2. Garantijos sąlygos (7) Garantija, susijusi su paskolos eksporto operacijoms finansuoti, grąžinimu, gali būti teikiama: a) vietinei eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, siekiant padidinti jos gebėjimą skolintis iš komercinių bankų. Tokiu atveju rizika gali būti tiesiogiai susijusi su pardavėju (t. y. eksporto VMĮ) ir netiesiogiai su pirkėju; b) užsienio pirkėjui, perkančiam prekių ir paslaugų iš vietinės VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, siekiant padidinti pirkėjo gebėjimą skolintis iš komercinių bankų. Tokiu atveju rizika yra tiesiogiai susijusi su pirkėju. Nėra jokių su pirkėjo šalimi susijusių apribojimų, t. y. pirkėjas gali būti įsikūręs arba vienoje iš komunikato priede išvardytų šalių, arba kitoje šalyje. Netaikomas ir joks su užsienio pirkėjo dydžiu susijęs apribojimas (t. y. tai gali būti didelė įmonė). (8) Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad abiem minėtais atvejais garantija turi būti finansuojamas eksporto sandoris. Garantijos trukmė – ne daugiau kaip dveji metai. (9) Garantijos suma negali viršyti 70 % eksporto sutarties vertės (sumažinta iš anksto sumokėta ne mažesne kaip 15 % suma) arba 70 % pagrindinės paskolos. (10) Eksporto MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, garantija negali būti teikiama, jei joms pradėtos bankroto arba likvidavimo procedūros arba iškelta bankroto byla. Nepateikta jokios informacijos, kad esama tokių apribojimų, susijusių su užsienio pirkėjams suteiktomis garantijomis. Rizikos vertinimas (11) Garantijų, kurios apima su vietos rinka susijusią riziką (t. y. garantija, teikiama eksporto VMĮ), atveju mokestis priklauso nuo eksporto MVĮ kreditingumo ir nustatomas remiantis penkių balų vertinimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais ir subjektyviu vertinimu, kuris atliekamas atsižvelgiant į komercinių bankų patirtį. (12) Garantijų, kurios apima su užsienio rinka susijusią riziką (t. y. garantija, teikiama užsienio pirkėjui), atveju pirkėjai priskiriami rizikos kategorijoms pagal jų šalį. Garantijos mokestis (13) Kalbant apie garantijos mokestį, Vengrijos valdžios institucijos nurodė, kad jis bus 0,5–2,0 % metams. (14) Be minėto mokesčio mokamas ir vienkartinis administravimo mokestis, kuris lygus 0,1 % garantijos sumos. (15) Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad surinkus šį mokestį gautos pajamos padengs schemos veiklos išlaidas ir garantijų įsipareigojimus. Mokesčiai persvarstomi kas ketvirtį. (16) Vengrijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad tokios rūšies rizikos garantijos Vengrijos rinkoje nėra. Siekdama pagrįsti šį teiginį Vengrija pateikė dviejų Vengrijos komercinių bankų, kurių pagrindinis bankas yra užsienio bankas, pareiškimus, kuriuose teigiama, kad garantija, teikiama MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto veiklai finansuoti neiškreipia komercinių bankų rinkos veiklos ir didina komercinių bankų norą rizikuoti. Be to, Vengrija pateikė ir dviejų didelių tarptautinių eksporto kredito draudikų ir vieno nacionalinio kredito draudiko pareiškimus, kuriuose patvirtinta, kad rinkoje yra neužpildyta niša ir teigiama, kad jie nevykdo veiklos šioje rinkos dalyje. 2.3. Vykdomoji institucija (17) Garantiją teikia Vengrijos eksporto ir importo bankas (toliau – Eximbank), visiškai valstybei priklausanti eksporto kredito agentūra. (18) Eximbank suteikta valstybės garantija, užtikrinanti bet kokio įsipareigojimo, atsirandančio įgyvendinant priemonę, įvykdymą. 2.4. Teisinis pagrindas (19) Priemonė pagrįsta 1994 m. Akto XLII dėl Vengrijos eksporto ir importo bankų korporacijos ir Vengrijos eksporto kredito draudimo korporacijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis ir Vyriausybės nutarimo 85/1998 (V.6.) 11/A straipsnio 13 dalies nuostatomis. 2.5. Biudžetas (20) Bendra garantijos, kurią teiks Eximbank, suma per dvejų metų priemonės taikymo laikotarpį yra 15 mlrd. Vengrijos forintų (HUF) (60 mln. EUR). 2.6. Trukmė (21) Priemonės taikymo trukmė – ne daugiau kaip dveji metai po to, kai ją patvirtins Komisija. 2.7. Priežastys pradėti formalią tyrimo procedūrą (22) Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigė, kad priemonė kelia abejonių, nes eksporto garantija, kurią teiks Eximbank, ir eksporto kredito draudimas, kuriam taikomas komunikatas, skiriasi keliais dalykais, visų pirma: a) jie apima skirtingų rūšių riziką. Eksporto kredito draudimas visuomet apima riziką, susijusią su pirkėju (t. y. riziką, kad pirkėjas gali nesumokėti tiekėjui), o garantija, kurią Eximbank teiks eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, apima riziką, kad pats eksportuotojas negrąžins paskolos, o tai iš tiesų yra parama MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto veiklai, kuri nėra išimtinai susijusi su pirkėjo rizika. Eximbank garantija gali būti teikiama ir pirkėjui (įskaitant dideles bendroves), apimant su pirkėju susijusią riziką. Tačiau ši rizika susijusi su pirkėjo paimtos komercinės paskolos negrąžinimu, o eksporto kredito draudimu draudžiama rizika – kad užsienio pirkėjas nesumokės už nupirktas prekes ir paslaugas. Galima daryti išvadą, kad, priešingai nei eksporto kredito draudimas, užsienio pirkėjui suteikta garantija stiprina jo gebėjimą skolintis palankesnėmis sąlygomis; b) Vengrijoje šias susijusias dvi veiklas reglamentuoja du aiškiai apibrėžti skirtingi teisiniai pagrindai: garantija yra finansinė paslauga, kurią gali teikti tik finansų įstaigos, o draudimo veiklą gali vykdyti tik draudikas, kuriam taikomas Draudimo įstatymas. Šiuo faktu galima paaiškinti, kodėl eksporto kredito draudikai pateikė pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jie nevykdo veiklos eksporto kredito garantijų sektoriuje (iš tiesų, eksporto kredito draudikai to negali daryti pagal įstatymą). Dviejų Vengrijos bankų pateikti pareiškimai taip pat yra dviprasmiški, nes Eximbank teikiama garantija sumažintų riziką, kurią jie turėtų prisiimti nesant garantijos, todėl atrodo, kad jiems tokia priemonė naudinga. (23) Kadangi komunikatas netaikomas, priemonė galėtų būti laikoma valstybės pagalba, tiesiogiai susijusia su eksportu (Bendrijos viduje ir už jos ribų), o tai nesuderinama su bendrąja rinka. Komisija visada griežtai nepritarė pagalbai eksportui Bendrijos vidaus prekyboje, o parama eksportui už Bendrijos ribų taip pat gali pakenkti konkurencijai Bendrijos viduje. (24) Net jei eksporto kredito draudimas ir Eximbank garantija būtų lygiavertės priemonės ir komunikatą galima būtų taikyti, kai kurių abejonių liktų. Nuo tada, kai Komisija 2007 m. sausio 22 d. dvejiems metams patvirtino priemonę N 488/06 ("Eksporto kredito draudimas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota"), MEHIB (kita Vengrijos valstybei priklausanti eksporto kredito agentūra) jau teikė trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuo rizikos, kurią patiria MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, paslaugas, kad toks draudimas jau egzistuotų rinkoje. Be to, sudarius galimybę dviem valstybės remiamoms eksporto kredito agentūroms teikti paslaugas ir kurti klientų bazę šiame sektoriuje, galimiems dalyviams gali būti trukdoma patekti į rinką. 3. VENGRIJOS PASTABOS (25) Nė viena trečioji šalis nepateikė pastabų dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą. Vengrijos valdžios institucijų pateiktas pastabas galima būtų apibendrinti taip: a) Vengrija sutinka, kad draudimas visuomet apima riziką, susijusią su pirkėju, o garantija, kurią Eximbank suteiks eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, apima riziką, kad pats eksportuotojas negrąžins paskolos. Tačiau, Vengrijos manymu, net ir tokiu atveju rizika yra daugiausia susijusi su pirkėju, nes eksporto VMĮ paimtos paskolos grąžinimas priklauso daugiausia nuo pirkėjo, kuris moka už nupirktas prekes; b) Vengrija sutinka, kad rizika, kurią apima eksporto kredito draudimas, ir rizika, kurią apima Eximbank užsienio pirkėjui teikiama garantija, skiriasi. Be to, Vengrija mini komercinių bankų patirtį, pagal kurią garantijos vertinamos palankiau nei draudimas kaip paskolos užstatas, nes draudikai dažnai atsisako mokėti, teigdami, kad tai yra komercinis ginčas; c) Vengrija nurodo, kad ji pateikė draudikų pareiškimus, kuriuos Komisija jau priėmė, dėl priemonės N 488/06. Be to, Vengrija sutinka, kad Eximbank teikiama garantija sumažintų riziką, kurią komerciniai bankai patirtų garantijos nesant, todėl bankai pateikė pareiškimus kaip suinteresuotosios šalys; d) Vengrija nurodo, kad schema nebūtų taikoma tam pačiam sandoriui kartu su jau taikoma eksporto kredito draudimo schema N 488/06. Vengrija taip pat pažymi, kad viena eksporto kredito agentūra negali apimti visų MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, o tai gali lemti tokį jų pasirinkimą, kuris padarys žalos. Vengrija taip pat teigia, kad Eximbank garantijų schema sudarytų komerciniams bankams sąlygas kaupti su atitinkama rizika susijusią patirtį ir sukurti komercinę eksporto kredito garantijų rinką per 2–3 metus; e) Vengrija teigia, kad taisyklės, susijusios su vidutinio ir ilgo laikotarpio eksporto kreditu [5], taikomos eksporto kredito draudimui, garantijoms ir refinansavimui. Todėl komunikato, kuriame nustatytos taisyklės dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo, negalima aiškinti taip, kad jis taikomas tik draudimui ir netaikomas kitiems trumpalaikiams sandoriams, nes taip būtų diskriminuojamos eksporto kredito garantijų institucijos. 4. PRIEMONĖS VERTINIMAS (26) Pranešimas susijęs tik su viena Eximbank viešosios veiklos dalimi, būtent eksporto sutarčių garantijų schemomis. Todėl šios garantijų schemos vertinimas neprieštarauja jokiai Komisijos pozicijai dėl valstybės ir Eximbank bendrųjų santykių ir jokio kito Eximbank produkto. 4.1. Komunikato taikomumas trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (27) Vengrijos valdžios institucijų pateikti argumentai (apibendrinti pirmiau 25 punkte) neišsklaido Komisijos pirminių abejonių. Visų pirma: a) sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad priešingai nei eksporto kredito draudimas, Eximbank eksporto MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, teikiamos garantijos nėra išimtinai susijusios su pirkėjo rizika. Atrodo, kad šį skirtumą Vengrijos valdžios institucijos patvirtino, nes, jų nuomone, rizika, kad eksporto VMĮ negrąžins paskolos, yra ne išimtinai, o daugiausia susijusi su pirkėju; b) sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodyta, kad rizika, kurią apima Eximbank užsienio pirkėjui teikiama garantija, ir rizika, kurią apima eksporto kredito draudimas, skiriasi. Vengrijos pateikti argumentai nepaneigia šio teiginio; c) sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad komercinių draudikų pateikti pareiškimai, kuriuose jie patvirtina, kad jie nevykdo veiklos šioje konkrečioje garantijų rinkos dalyje, yra nesvarbūs, nes komerciniai draudikai negali teikti garantijų pagal įstatymą. Byloje N 488/2006 tokie patys pareiškimai buvo svarbūs, nes ta priemonė buvo susijusi su trumpalaikiu eksporto kredito draudimu; d) sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad nors šios dvi priemonės (garantija ir draudimas) nebūtų taikomos tam pačiam sandoriui, antroji priemonė gali teikti daugiau naudos Vengrijos eksporto VMĮ, kurių eksporto apyvarta ribota. Atrodo, kad tai buvo patvirtinta, nes Vengrijos valdžios institucijos nurodė, kad komerciniai bankai apskritai labiau linkę priimti garantiją kaip užstatą, o tai reiškia, kad galimybė pasinaudoti tokiomis garantijomis suteikia papildomos naudos MVĮ; e) kalbant apie Vengrijos minėtas taisykles dėl vidutinio ir ilgo laikotarpio eksporto kredito, tos nuostatos pagrįstos Sutarties nuostatomis, susijusiomis su išorine prekyba (Sutarties 132 straipsnis). Todėl, kaip patvirtino Teisingumo Teismas, taisyklėse negali būti numatytos EB sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos taikymo [6]. Be to, Komunikato dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo tikslas – panaikinti dėl valstybės pagalbos atsiradusį konkurencijos iškreipimą eksporto kredito draudimo verslo rinkoje, kurioje konkuruoja viešieji ir privatieji eksporto kredito draudikai, t. komunikate kalbama apie draudimą ir jis taikomas tik draudimui. (28) Vengrijos valdžios institucijų pateiktos pastabos sutampa su sprendime pradėti procedūrą išdėstytu paaiškinimu, kad tarp garantijos, kurią teiks Eximbank, ir eksporto kredito draudimo yra svarbių skirtumų. Todėl ši priemonė negali būti vertinama pagal Komunikatą dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo. 4.2. Valstybės pagalbos buvimas (29) Kadangi priemonė negali būti vertinama pagal Komunikatą dėl trumpalaikio kredito eksporto draudimo, reikia nustatyti, ar ji gali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje [7]. (30) Kad priemonei būtų taikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis, ji turi atitikti visus šiuos keturis kriterijus: - priemonė turi būti susijusi su valstybės išteklių naudojimu, - priemonė turi suteikti išskirtinio pranašumo pagalbos gavėjui, - priemonė turi daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, - priemonė turi kelti grėsmę, kad dėl jos bus iškreipta konkurencija. Valstybės išteklių perdavimas (31) Priemonė priskirtina valstybei, nes ją įgyvendina už valstybės lėšas įsteigta visiškai valstybei priklausanti eksporto agentūra, kuri vykdo sandorius, kaip reikalaujama pagal valstybės reikalavimus ir naudojasi susijusių rūšių rizikos garantijos valstybės garantija. Ekonominis pranašumas (32) Garantijos mokestis nustatomas remiantis rizikos vertinimo sistema, pagal kurią paprastai didesnės rizikos grupei priklausantiems klientams turėtų būti nustatomas didesnis mokestis. Reikėtų pažymėti, kad šiuo požiūriu rizikos vertinimo sistema apima daug veiksnių, susijusių su vietos rinkos rizika, tačiau apima tik vieną kriterijų (t. y. pirkėjo šalį), susijusį su užsienio rinkos rizika. (33) Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad mokesčiai, kurie bus imami, atitinka rinkos mokestį, kurį ima tarptautiniai komerciniai draudikai ar garantiją už tokios rūšies riziką teikiančios institucijos. Tačiau Vengrija neįrodė (pvz., pateikdama nepriklausomų duomenų arba nepriklausomo tyrimo rezultatų), kad mokesčiai, nustatomi įvertinus riziką, iš tiesų atitinka rinkos lygmenį. (34) Teiginys, kad garantijos mokestis padengia schemos veiklos išlaidas ir garantijų įsipareigojimus, turėtų būti vertinamas kaip teigiamas aspektas. Tačiau šis Vengrijos teiginys nepagrįstas duomenimis. (35) Be to, Vengrijos valdžios institucijos tikina, kad Vengrijos rinkoje nėra galimybės pasinaudoti garantija nuo minėtos rūšies rizikos. Todėl ši priemonė taip pat suteikia ekonominio pranašumo, suteikdama garantiją, kuria kitu atveju rinkoje nebūtų galima pasinaudoti. (36) Vengrijos valdžios institucijos nepateikė pastabų dėl šių aspektų. Todėl, Komisijos manymu, ši priemonė suteikia ekonominio pranašumo pagalbos gavėjams. Selektyvumas (37) Priemonė yra selektyvi todėl, kad ji susijusi su eksporto operacijomis, kurias vykdo MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, ir todėl, kad metiniame biudžeto akte nustatyta bendra garantijos, kurią teikia Eximbank ir kurią garantuoja valstybė, sumos riba. Poveikis konkurencijai ir prekybai (38) Priemonė galimai daro įtaką konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių, nes ji tiesiogiai susijusi su MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijomis. Be to, ji susijusi ir su eksportu Bendrijos viduje. (39) Todėl priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. 4.3. Priemonės suderinamumas (40) Valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji atitinka vieną iš EB sutartyje numatytų išimčių. 87 straipsnio 2 dalyje numatytos savaiminės išimtys iš bendro draudimo teikti valstybės pagalbą, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju nė viena šių išimčių netaikoma. (41) 87 straipsnio 3 dalyje nustatyti keturių rūšių atvejai, kuriais valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. 87 straipsnio 3 dalies a punktas taikomas pagalbai, skirtai skatinti nepalankiose sąlygose esančių regionų ekonominę plėtrą. Reikėtų pažymėti, kad šiuo atveju garantijos sąlygos nėra pritaikomos pagal regiono, kuriame veiklą vykdo eksporto VMĮ, atsilikimo lygį. Be to, schema apima visą Vengrijos teritoriją, o pagal dabartinį 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį [8] pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies a dalį gali gauti tik dalis Vengrijos. Priemonė neatitinka ir kitų 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse nustatytų sąlygų [9]. Todėl ši išimtis šiuo atveju netaikoma. (42) 87 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Ši nuostata šiuo atveju netaikytina. Šiuo atveju netaikytinas ir 87 straipsnio 3 dalies d punktas, kuris taikomas pagalbai kultūrai remti ir paveldui išsaugoti. (43) 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad pagalbą, skirtą tam tikrai ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė įvairių gairių ir komunikatų, kuriuose išdėstyta, kaip ji ketina įgyvendinti šį straipsnį. Kadangi nė vienas iš jų netaikomas šiuo atveju, bet kuri valstybės pagalba, susijusi su šia priemone, bus vertinama tiesiogiai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c dalį. (44) Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad eksporto draudimo schema, naudinga MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijoms, jau egzistuoja ir Komisija ją patvirtino [10] pagal Komunikato dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuostatas. Komisijos manymu, Vengrija neįrodė, kad esama būtinybės patvirtinti papildomą priemonę, kuri būtų naudinga MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijoms. (45) Be to, primenama, kad Komisija iš esmės griežtai nepritaria pagalbai eksportui Bendrijos vidaus prekyboje, nes eksporto grąžinamosios išmokos turi tiesioginės įtakos konkuruojančių galimų prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų konkurencijai rinkoje. Kadangi tai glaudžiai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniais prekybos sandoriais, tokia pagalba eksportui tikriausiai turės didelės neigiamos įtakos prekybos sąlygoms. Ankstesniuose sprendimuose [11] Komisija akivaizdžiai nurodė, kad garantijos, siūlomos už mažesnę nei rinkos kainą pagal eksporto sutartis Bendrijos viduje, yra pagalba eksportui, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka. Be to, valstybių narių parama savo eksporto už Bendrijos ribų rinkoms taip pat gali turėti įtakos konkurencijai Bendrijoje. 5. IŠVADOS (46) Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad priemonė yra susijusi su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kadangi priemonė neskatina plėtoti tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sričių, taip kad nebūtų daroma neigiama įtaka prekybos sąlygoms prieštaraujant bendrajam interesui, ji negali būti pagrįsta pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka. Kadangi priemonė nebuvo įgyvendinta, nėra poreikio susigrąžinti valstybės pagalbą, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Valstybės pagalba, kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl ši pagalba negali būti suteikta. 2 straipsnis Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Vengrija praneša Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įvykdyti to sprendimo reikalavimus. 3 straipsnis Šis sprendimas skirtas Vengrijos Respublikai. Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos vardu Neelie Kroes Komisijos narė [1] OL C 234, 2007 10 6, p. 18. [2] Idem. [3] Kaip nustatyta 2004 m. Vengrijos Akte XXXIV. Ši VMĮ apibrėžtis atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties nustatytus atitinkamus kriterijus (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). [4] OL C 281, 1997 9 17. [5] 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl eksporto kredito draudimo vidutinės trukmės ir ilgalaikiams sandoriams pagrindinių nuostatų suderinimo. [6] Byla C-142/87 Belgija prieš Komisiją ("Tubemeuse") [1990] ECR I-959, 32 punktas. [7] Komisija pažymi, kad schema taip pat neatitinka "garantijų pranešimo" taikymo srities (OL C 71, 2000 3 11). Garantijų pranešimo 1.2 punkte teigiama, kad jis netaikomas eksporto kredito garantijoms. Kadangi priemone teikiama garantija, kuria užtikrinamas įsipareigojimų vykdymas tuo atveju, jeigu negrąžinama eksporto operacijoms finansuoti skirta paskola, Komisijos manymu, garantijų pranešimas netaikytinas. [8] N 487/06 – 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos raštas, OL C 256, 2006 10 24, p. 7. [9] OL C 54, 2006 3 4, p. 13. [10] Valstybės pagalba N 488/06. [11] 1982 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas dėl kreditų eksportui iš Prancūzijos į Graikiją po tos šalies įstojimo į Europos ekonominę bendriją palūkanų normų subsidijavimo (OL L 159, 1982 6 10, p. 44); 1984 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas suteikti specialų valiutos rizikos draudimą Prancūzijos eksportuotojams, susijusį su jėgainės statyba Graikijoje (OL L 230, 1984 8 28, p. 25). --------------------------------------------------