Komisijos sprendimas

2008 m. balandžio 23 d.

dėl Europos žiebtuvėlių standartų ir specialių vaikų saugumo reikalavimų atitikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/357/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos [1], ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1) Pagal Direktyvos 2001/95/EB nuostatas gamintojai privalo į rinką pateikti tik saugius gaminius.

(2) Remiantis Direktyva 2001/95/EB, gaminys laikomas saugiu, kiek tai susiję su rizika ir rizikos kategorijomis, kurioms taikomi atitinkami nacionaliniai standartai, kai jis atitinka neprivalomuosius nacionalinius standartus, suderintus su Europos standartais.

(3) Pagal Direktyvos 2001/95/EB nuostatas, Europos standartus turėtų nustatyti Europos standartizacijos įstaigos. Tokie standartai turėtų užtikrinti, kad juos atitinkantys gaminiai atitiktų direktyvos bendrąjį saugos reikalavimą.

(4) Žiebtuvėliai yra potencialiai pavojingi gaminiai, nes jie skleidžia liepsną arba šilumą, ir juose yra degaus skysčio arba degių dujų, dažnai suslėgtų. Akivaizdžiausias su netinkamu žiebtuvėlių naudojimu susijęs potencialus pavojus yra gaisrai, nudegimai ir liepsnos proveržiai, kurie, netoliese esant šilumos šaltiniui, gali suketi sprogimą.

(5) Žiebtuvėliai nėra skirti vaikams. Nepaisant to, netinkamas žiebtuvėlių naudojimas nėra retas reiškinys, ypač kuomet juos naudoja maži vaikai, ir turi būti įvertinamas svarstant tokių produktų saugumą. Tai ypač svarbu vienkartinių žiebtuvėlių atveju, kadangi jie yra parduodami dideliais kiekiais, dažnai pakuotėse po keletą, ir vartotojai juos naudoja kaip mažaverčius, išmetamus gaminius, ir ypač vaikams patinkančių žiebtuvėlių atveju, nes jie yra vaikams patrauklių formų arba savybių.

(6) Mažiems vaikams netinkamai naudojant žiebtuvėlius, gali kilti gaisrai, dėl kurių patiriami dideli asmeniniai ir ekonominiai nuostoliai bei žūstama. Todėl vaikams netinkamai naudojant žiebtuvėlius kyla rimtas pavojus.

(7) 1998 m. Komisija suteikė Europos standartizacijos komitetui (CEN) standartizacijos įgaliojimą Nr. M/266 dėl vartotojų ir vaikų saugumo susijusio su žiebtuvėlių naudojimu, kurio pagrindu priimtas Europos standartas EN 13869:2002: Žiebtuvėliai. Vaikų neįžiebiami žiebtuvėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai.

(8) Atsižvelgdama į tai, kad kyla pavojus vartotojų sveikatai ir saugumui, ypač dėl galimybės ir tikimybės, kad vaikai naudosis žiebtuvėliais arba neteisingai juos naudos, ir į tai, kad tokį pavojų galima veiksmingai pašalinti tik taikant tinkamas priemones Bendrijos lygmeniu, 2006 m. gegužės 11 d. Komisija priėmė Sprendimą 2006/502/EB [2] pagal Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų reikalavimus, reikalaujantį, kad valstybės narės imtųsi priemonių siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius.

(9) Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai, priimti pagal Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų reikalavimus, yra laikinos priemonės, galiojančios ne ilgiau kaip vienerius metus, ir kiekviena iš jų gali būti pratęsta ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, 2007 m. balandžio 12 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/231/EB [3], pratęsiantį Sprendimo 2006/502/EB galiojimą vieneriems metams.

(10) Nors Oficialiajame leidinyje standartas EN 13869 nebuvo nurodytas, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/95/EB nuostatas, Komisijos sprendimas 2006/502/EB leidžia manyti, kad žiebtuvėliai atitinkantys nacionalinius standartus, kurie yra suderinti su standartu EN 13869, atitinka keliamus reikalavimus.

(11) Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įvertinti žiebtuvėlių atitikimą vaikų saugumo reikalavimams, reikia priimti atitinkamus techninius sprendimus, valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos su Europos standartizacijos organizacijomis ir pasikonsultavę su suinteresuotosiomis šalimis, nustatė, kad reikia peržiūrėti standartą EN 13869.

(12) Šiuo metu galiojančio standarto pagrindinė problema yra tai, kad tikrinant, ar žiebtuvėlis iš tikrųjų yra vaikų neįžiebiamas, remiamasi vaikų grupės tyrimu. Nors vaikų grupės tyrimas pasitvirtino kaip patikimas būdas, reikėtų nustatyti kitus alternatyvius būdus žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų lygiui nustatyti, kurie būtų ne mažiau veiksmingi ir patikimi. Be to, dabartinė vaikams ypač patrauklių žiebtuvėlių apibrėžtis (vadinamieji "patrauklūs žiebtuvėliai") gali būti įvairiai interpretuojama ir todėl tokių žiebtuvėlių draudimas gali būti taikomas nevienodai. Galiausiai, siekiant, kad standartas visiškai užtikrintų tinkamus techninius sprendimus, reikia spręsti keletą kitų klausimų.

(13) Reikia nustatyti specialius vaikų saugumo reikalavimus žiebtuvėliams pagal Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio nuostatas, siekiant prašyti standartizacijos įstaigas peržiūrėti standartą EN 13869 pagal Direktyvoje 98/34/EB [4], nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, numatytą procedūrą ir leisti paskelbti peržiūrėtą standartą Oficialiajame leidinyje.

(14) Oficialiajame leidinyje paskelbus nuorodą į persvarstytą standartą, pagal jį pagaminti žiebtuvėliai bus laikomi atitinkančiais Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos bendrąjį saugos reikalavimą, kiek tai susiję su standarte nustatytais specialiais vaikų saugumo reikalavimais.

(15) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyva 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio sprendimo tikslas yra nustatyti reikalavimus, kuriais remiantis Komisija gali prašyti standartizacijos įstaigų iš dalies pakeisti atitinkamą standartą žiebtuvėliams.

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

"žiebtuvėlis" reiškia rankiniu būdu valdomą liepsną išleidžiantį įtaisą, kuriame naudojamas kuras, paprastai sąmoningai naudojamą užsidegti visų pirma cigaretes, cigarus ir pypkes ir kurį numanomai galima panaudoti uždegti medžiagas, pvz., popierių, dagtis, žvakes ir nešiojamus žibintus, kuris pagamintas su integruotu kuro rezervuaru ir kurį galima arba kurio negalima iš naujo užpildyti.

"vaikų neįžiebiamas žiebtuvėlis" reiškia žiebtuvėlį, sukurtą ir pagamintą tokiu būdu, kad įprastomis ir pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis jaunesni nei 51 mėnesio vaikai negalėtų juo pasinaudoti, nes, pavyzdžiui, tam reikia jėgos arba to neleidžia žiebtuvėlio konstrukcija arba jo uždegimo mechanizmas arba uždegimui reikalingų operacijų sudėtingumas ar seka.

"vaikams patrauklus žiebtuvėlis" reiškia žiebtuvėlį, kuris kokiu nors būdu yra panašus į kitą jaunesniems nei 51 mėnesio vaikams patinkantį arba jiems skirtą objektą.

2 straipsnis

Reikalavimai

1. Atsižvelgiant į Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnį specifiniai vaikų saugumo reikalavimai žiebtuvėliams yra šie:

a) Siekiant sumažinti galimybę ir tikimybę, kad jaunesni nei 51 mėnesio vaikai pasinaudos žiebtuvėliais, žiebtuvėliai turi būti vaikų neįžiebiami;

b) Žiebtuvėliai neturi būti patrauklūs jaunesniems nei 51 mėnesio vaikams.

2. 1 dalies a punktas netaikomas iš naujo pildomiems žiebtuvėliams, dėl kurių kompetentingų institucijų prašymu gamintojai pateikia reikiamus dokumentus, įrodančius, kad žiebtuvėliai yra kuriami, gaminami ir pateikiami į rinką užtikrinant kad jie bus saugiai naudojami ne mažiau kaip penkerius metus ir gali būti pataisyti, ir kurie atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

a) raštiška bent dvejų metų gamintojo garantija kiekvienam žiebtuvėliui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB nuostatas [5];

b) praktinė galimybė, taisyti ir saugiai papildyti viso naudojimo metu, įskaitant ir pataisomą uždegimo mechanizmą;

c) nesunaudojamos dalys, kurios ilgai naudojant gali susidėvėti arba sugesti pasibaigus garantiniam laikotarpiui, gali būti pakeistos arba pataisytos įgaliotame arba specializuotame aptarnavimo po pardavimo centre, įsikūrusiame Europos Sąjungoje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 23 d.

Komisijos vardu

Meglena Kuneva

Komisijos narė

[1] OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[2] OL L 198, 2006 7 20, p. 41.

[3] OL L 99, 2007 4 14, p. 16.

[4] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[5] OL L 171, 1999 7 7, p. 12.

--------------------------------------------------