27.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/15

(1)

Bendrijos veiksmais oro transporto srityje pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos nuo rizikos saugai lygį. Be to, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus.

(2)

Siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, keleivius reikėtų supažindinti su oro vežėjų, kurie neatitinka atitinkamų saugos reikalavimų, Bendrijos sąrašu. Šis Bendrijos sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis bendrais kriterijais, parengtais Bendrijos lygmeniu.

(3)

Į šį Bendrijos sąrašą įtrauktiems oro vežėjams turėtų būti taikomas draudimas vykdyti veiklą. Draudimai vykdyti veiklą, įtraukti į Bendrijos sąrašą, turėtų būti taikomi valstybių narių teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis.

(4)

Oro vežėjai, neturintys skrydžių teisių vienoje ar daugiau valstybių narių, vis dėlto gali aptarnauti skrydžius į Bendrijos teritoriją ir iš jos, jeigu jos orlaivį, su įgula ar be įgulos, nuomojasi tokias teises turinčios bendrovės. Reikėtų numatyti, kad į Bendrijos sąrašą įtrauktų oro vežėjų draudimas vykdyti veiklą galiotų ir tokiems oro vežėjams, kad pastarieji negalėtų veikti Bendrijoje nesilaikydami saugos standartų.

(5)

Oro vežėjui, kuriam taikomas draudimas vykdyti veiklą, galėtų būti leidžiama naudotis skrydžių teisėmis, jei jis nuomojasi orlaivį su įgula iš tų oro vežėjų, kuriems netaikomas draudimas vykdyti veiklą, jei laikomasi atitinkamų saugos standartų.

(6)

Bendrijos sąrašo atnaujinimo procedūra turėtų numatyti greitą sprendimų priėmimą siekiant teikti naujausią tinkamą informaciją apie saugą oro transporto keleiviams ir užtikrinti, kad oro vežėjai, kurie pašalino saugos trūkumus, būtų kuo greičiau išbraukiami iš šio sąrašo. Tuo pačiu taikant procedūras turi būti gerbiamos oro vežėjų teisės į gynybą, nepažeidžiant tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kurių šalys yra valstybės narės arba Bendrija, ypač 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos. Įgyvendinimo priemonės dėl procedūrų, kurias turi patvirtinti Komisija, turėtų atsižvelgti į šiuos reikalavimus.

(7)

Uždraudus oro vežėjui vykdyti veiklą turėtų būti imtasi atitinkamų veiksmų siekiant padėti oro vežėjui pašalinti tuos saugos trūkumus, dėl kurių buvo uždrausta vykdyti veiklą.

(8)

Išimtiniais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis vienašalių priemonių. Skubos atveju ir susidūrus su nenumatyta saugos problema valstybės narės turėtų galėti savo teritorijoje nedelsiant įvesti draudimą vykdyti veiklą. Be to, jei Komisija nusprendė neįtraukti oro vežėjo į Bendrijos sąrašą, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti atitinkamam oro vežėjui vykdyti veiklą arba toliau tęsti tokio draudimo galiojimą, jei toje valstybėje narėje esama saugos problemos, kurios nėra kitose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų taikyti šias apribojančias galimybes, atsižvelgdamos į Bendrijos interesus ir siekdamos vykdyti bendrą aviacijos saugos politiką. Tai neturėtų pažeisti 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (3) 8 straipsnio ir 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą (4) 10 straipsnio.

(9)

Informacija apie oro vežėjų saugą turėtų būti veiksmingai paskelbta, pavyzdžiui, naudojant internetą.

(10)

Siekiant, kad oro transporto konkurencinė struktūra būtų kuo naudingesnė bendrovėms ir keleiviams, svarbu, kad vartotojai gautų būtiną informaciją ir galėtų priimti žiniomis pagrįstus pasirinkimus.

(11)

Faktiškai skrydį vykdančio oro vežėjo ar vežėjų tapatybė yra esminė informacija. Tačiau vežimo sutartį, į kurią įtraukiami skrydžiai pirmyn ir atgal, sudarantys vartotojai ne visada yra informuojami apie faktiškai skrydį ar skrydžius vykdančio (-ių) oro vežėjo ar vežėjų tapatybę.

(12)

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (5) reikalauja, kad tam tikra informacija turėtų būti teikiama vartotojams, tačiau į šią informaciją neįtraukiama skrydį vykdančio vežėjo tapatybė.

(13)

1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodekso (6), kompiuterine rezervavimo sistema skrydį užsisakantiems vartotojams suteikia teisę žinoti skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę. Nepaisant to, net ir reguliarių oro transporto reisų vykdymo srityje taikoma tokia praktika, kaip lėktuvo drauge su įgula nuoma ar naudojimasis bendrais kodais, jeigu skrydžiai rezervuojami ne per KRS, kai oro vežėjas, pardavęs bilietą į jo vardu vykdomą skrydį, iš tiesų to skrydžio nevykdo, o šiuo metu nėra jokios nustatytos teisės keleiviui būti informuotam apie faktiškai paslaugą teikiančio oro vežėjo tapatybę.

(14)

Tokia praktika didina lankstumą ir leidžia geriau teikti paslaugas keleiviams. Be to, dalis paskutinės minutės pakeitimų, pirmiausia dėl techninių priežasčių yra neišvengiama ir prisideda prie oro transporto saugos. Tačiau šis lankstumas turėtų būti derinamas su patikra, kad šiuos skrydžius vykdančios bendrovės laikosi saugos reikalavimų, ir skaidrumu vartotojų atžvilgiu, kad būtų užtikrinta jų žiniomis pagrįsto pasirinkimo teisė. Reikėtų siekti, kad būtų užtikrinta teisinga oro vežėjų komercinės sėkmės ir keleivių galimybių gauti informaciją pusiausvyra.

(15)

Oro vežėjai turėtų vykdyti skaidrumo politiką keleivių atžvilgiu, kai tai susiję su informacija apie saugą. Skelbiant tokią informaciją, keleiviai būtų informuojami apie oro vežėjų patikimumo lygį saugos atžvilgiu.

(16)

Oro vežėjai turi pranešti nacionalinėms oro saugos tarnyboms apie saugos trūkumus ir nedelsiant juos pašalinti. Pastebėjus saugos trūkumų lėktuvo įgula ir aptarnaujantis personalas turi imtis atitinkamų veiksmų. Darbuotojai neturi būti baudžiami už tokius veiksmus, nes tai prieštarautų aviacijos saugos interesams, kaip nurodyta 2003 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų (7) 8 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Be tų atvejų, kuriems taikomas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (8), keleiviai turėtų turėti teisę į kompensaciją arba pervežimą kitu maršrutu tam tikrais kitais ypatingais atvejais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, jei yra pakankamai glaudus ryšys su Bendrija.

(18)

Be taisyklių, nustatytų šiuo reglamentu, skrydį vykdančio vežėjo tapatybės pasikeitimas, turintis įtakos vežimo sutarties vykdymui, turėtų būti reglamentuojamas valstybių narių įstatymais, kurie taikomi sutartims, ir susijusia Bendrijos teise, ypač Direktyva 90/314/EEB ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (9).

(19)

Šis reglamentas yra dalis teisėkūros proceso, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Bendrijoje būtų laikomasi veiksmingo ir nuoseklaus požiūrio oro transporto saugos gerinimo klausimu, kur svarbų vaidmenį atlieka Europos aviacijos saugos agentūra. Dėl šios agentūros išplėstos kompetencijos srities, pvz., trečiųjų šalių orlaivių atžvilgiu, jos vaidmuo pagal šį reglamentą galėtų tapti dar svarbesnis. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į trečiųjų šalių orlaivių saugos patikrinimų kokybės ir kiekybės didinimą bei šių patikrinimų suderinimą.

(20)

Kai pavojus saugai nebuvo patenkinamai išspręstas susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių), Komisija turi galėti laikinai priimti skubias priemones. Tokiu atveju pagal šį reglamentą Komisijai padedantis komitetas turėtų veikti pagal patariamąją procedūrą, nustatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10), 3 straipsnyje.

(21)

Visais kitais atvejais pagal šį reglamentą Komisijai padedantis komitetas turėtų veikti pagal reguliavimo procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje.

(22)

Kadangi santykis tarp šio reglamento ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (11) 9 straipsnio priešingu atveju būtų neaiškus, tas straipsnis turėtų būti panaikintas siekiant teisinio tikrumo.

(23)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šio reglamento III skyriaus nuostatas, ir užtikrina, kad tos sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios gali būti civilinio ar administracinio pobūdžio, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)

Komisija turėtų išnagrinėti šio reglamento taikymą ir, praėjus pakankamam laikotarpiui, parengti jo nuostatų efektyvumo ataskaitą.

(25)

Kiekviena kompetentinga civilinės aviacijos tarnyba Bendrijoje gali priimti sprendimą, kad oro vežėjai, įskaitant tuos, kurie neaptarnauja skrydžių valstybių narių teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, gali pateikti šiai tarnybai prašymą, kad oro vežėjas būtų sistemingai tikrinamas siekiant užtikrinti, kad laikomasi atitinkamų saugos standartų.

(26)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, nacionaliniu lygiu įdiegti oro vežėjų kokybės ženklinimo sistemą, kurios kriterijai gali apimti ne tik būtiniausius saugos reikalavimus, bet ir kitus aspektus.

(27)

1987 m. gruodžio 2 d. Londone Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje buvo susitarta dėl priemonių, skirtų glaudesniam bendradarbiavimui naudojant Gibraltaro oro uostą. Tačiau ši tvarka dar turi įsigalioti,

a)

dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje saugos sumetimais, Bendrijos sąrašo sudarymo ir skelbimo remiantis bendrais kriterijais;

ir

b)

dėl keleivių informavimo apie oro vežėjų, vykdančių skrydžius, kuriais keliauja tie keleiviai, tapatybę.

a)

oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;

b)

vežimo sutartis – sutartis dėl oro transporto paslaugų ar įtraukianti oro transporto paslaugas, įskaitant tokią sutartį, kai pervežimą sudaro du arba daugiau skrydžių, vykdomų to paties arba skirtingų vežėjų;

c)

oro vežimo sutarties sudarytojas – oro vežėjas, su keleiviu sudarantis vežimo sutartį arba, jeigu sutartis apima paketą, turizmo kelionių organizatorius. Kiekvienas bilietų pardavėjas taip pat laikomas oro vežimo sutarties sudarytoju;

d)

bilietų pardavėjas – oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar turizmo kelionių organizatorius, tarpininkaujantis sudarant vežimo sutartį su keleiviu dėl atskiro ar į kelionės paketą įeinančio skrydžio;

e)

skrydį vykdantis oro vežėjas – oro vežėjas, vykdantis ar ketinantis vykdyti skrydį pagal vežimo sutartį su keleiviu arba kito juridinio ar fizinio asmens, turinčio vežimo sutartį su tuo keleiviu, vardu;

f)

veiklos vykdymo įgaliojimas arba techninis leidimas – bet kuris valstybės narės teisinis ar administracinis aktas, suteikiantis oro vežėjui teisę teikti oro transporto paslaugas į ir iš valstybės narės oro uostų arba teisę vykdyti veiklą jos oro erdvėje arba naudotis skrydžių teisėmis;

g)

draudimas vykdyti veiklą – atsisakymas išduoti oro vežėjo leidimą vykdyti veiklą ar techninį leidimą, jų sustabdymas, panaikinimas arba apribojimas saugos sumetimais arba bet kurios kitos lygiavertės su skrydžių teisių Bendrijoje neturinčiu oro vežėju susijusios saugos užtikrinimo priemonės, tačiau kurio orlaiviai pagal nuomos susitarimą galėtų vykdyti veiklą Bendrijoje;

h)

paketas – Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtos paslaugos;

i)

rezervavimas – faktas, kad keleivis turi bilietą ar kitokį įrodymą, kuriame nurodyta, kad oro vežimo sutarties sudarytojas priėmė ir užregistravo registraciją;

j)

atitinkami saugos standartai – tarptautiniai saugos standartai, nustatyti Čikagos konvencijoje ir jos prieduose bei, jei taikytina, atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

a)

siekiant uždrausti oro vežėjui vykdyti veiklą ir šį oro vežėją įtraukti į Bendrijos sąrašą, vadovaujantis bendraisiais kriterijais;

b)

siekiant išbraukti oro vežėją iš Bendrijos sąrašo, jeigu saugos trūkumas arba trūkumai, kurie sąlygojo tai, kad oro vežėjas buvo įtrauktas į Bendrijos sąrašą, buvo pašalinti, ir vadovaujantis bendraisiais kriterijais daugiau nėra priežasčių, kad oro vežėjas toliau būtų Bendrijos sąraše;

c)

siekiant pakeisti į Bendrijos sąrašą įtrauktam oro vežėjui taikomo draudimo vykdyti veiklą sąlygas.

a)

skrydis prasideda valstybės narės teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, esančiame oro uoste;

arba

b)

skrydis prasideda trečiojoje šalyje esančiame oro uoste ir baigiasi valstybės narės teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis, esančiame oro uoste;

arba

c)

skrydis prasideda trečiojoje šalyje esančiame oro uoste ir baigiasi kitame trečiosios šalies oro uoste.

a)

skrydžius vykdantis oro vežėjas, apie kurį buvo informuotas keleivis, yra įtrauktas į Bendrijos sąrašą ir jam taikomas draudimas vykdyti veiklą ir dėl to buvo atšauktas tam tikras skrydis arba šis skrydis būtų atšauktas, jei jis būtų vykdomas Bendrijoje;

arba

b)

skrydžius vykdantis oro vežėjas, apie kurį buvo informuotas keleivis, buvo pakeistas kitu oro vežėju, kuris yra įtrauktas į Bendrijos sąrašą ir jam taikomas draudimas vykdyti veiklą, ir dėl to buvo atšauktas tam tikras skrydis arba šis skrydis būtų atšauktas, jei jis būtų vykdomas Bendrijoje,