Komisijos Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002

2002 m. gruodžio 23 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles

TURINYS

PIRMA DALIS Bendrosios nuostatos

I ANTRAŠTINĖ DALI Objektas

II ANTRAŠTINĖ DALIS Biudžeto principai

1 SKYRIUS Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

2 SKYRIUS Metinio periodiškumo principai

3 SKYRIUS (Finansinio reglamento 4 skyrius) Apskaitos vieneto principas

4 SKYRIUS (Finansinio reglamento 5 skyrius) Universalumo principas

5 SKYRIUS (Finansinio reglamento 6 skyrius) Reikalavimų principai

6 SKYRIUS (Finansinio reglamento 7 skyrius) Gero finansų valdymo principas

7 SKYRIUS (Finansinio reglamento 8 skyrius) Skaidrumo principas

III ANTRAŠTINĖ DALIS Biudžeto sudarymas ir struktūra

1 SKYRIUS Biudžeto sudarymas

2 SKYRIUS Biudžeto struktūra ir pateikimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS Biudžeto vykdymas

1 SKYRIUS Bendrosios nuostatos

2 SKYRIUS Biudžeto vykdymo metodai

1 skirsnis Bendrosios nuostatos

2 skirsnis Specialiosios nuostatos

3 SKYRIUS Finansiniai pareigūnai

1 skirsnis Apskaitos pareigūnų teisės ir pareigos

2 skirsnis Leidimus išduodantis pareigūnas

3 skirsnis Apskaitos pareigūnas

4 skirsnis Avansinių lėšų administratorius

4 SKYRIUS Finansų pareigūnų atsakomybė

1 skirsnis Bendrosios taisyklės

2 skirsnis Įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus duodantiems pareigūnams taikomos taisyklės

5 SKYRIUS Įplaukų operacijos

1 skirsnis Nuosavi ištekliai

2 skirsnis Gautinų sumų sąmata

3 skirsnis Gautinų sumų nustatymas

4 skirsnis Įgaliojimas išieškoti skolą

5 skirsnis Išieškojimas

6 SKYRIUS Išlaidų operacijos

1 skirsnis Išlaidų paskirties nustatymas

2 skirsnis Išlaidų patvirtinimas

3 skirsnis Leidimas išmokėjimams

4 skirsnis Išlaidų apmokėjimas

5 skirsnis Išlaidų operacijų terminai

7 SKYRIUS IT sistemos

8 SKYRIUS Vidaus auditorius

V ANTRAŠTINĖ DALIS Viešieji pirkimai

1 SKYRIUS Bendrosios nuostatos

1 skirsnis Taikymo sritis ir konkursų nugalėtojų nustatymo principai

2 skirsnis Skelbimas

3 skirsnis Viešųjų pirkimų procedūros

4 skirsnis Garantijos ir kontrolė

2 SKYRIUS Nuostatos, taikomos sutartims, kurias Bendrijos institucijos sudaro savo pačių sąskaita

VI ANTRAŠTINĖ DALIS Dotacijos

1 SKYRIUS Taikymo sritis

2 SKYRIUS Dotacijų skyrimo principai

3 SKYRIUS Dotacijos skyrimo procedūra

4 SKYRIUS Dotacijos išmokėjimas ir kontrolė

5 SKYRIUS Įgyvendinimas

VII ANTRAŠTINĖ DALIS Sąskaitų pateikimas ir apskaita

1 SKYRIUS Sąskaitų pateikimas

2 SKYRIUS (Finansinio reglamento 3 skyrius) Apskaita

1 skirsnis Sąskaitų organizacinė struktūra

2 skirsnis Apskaitos žurnalai

3 skirsnis Sąskaitų planas

4 skirsnis Registravimas

5 skirsnis Suderinimas ir tikrinimas

6 skirsnis Biudžetinės sąskaitos

3 SKYRIUS (Finansinio reglamento 4 skyrius) Turto inventoriniai sąrašai

ANTRA DALIS Specialiosios nuostatos

I ANTRAŠTINĖ DALIS (Finansinio reglamento II antraštinė dalis) Struktūriniai fondai

II ANTRAŠTINĖ DALIS (Finansinio reglamento III antraštinė dalis) Moksliniai tyrimai

III ANTRAŠTINĖ DALIS (Finansinio reglamento IV antraštinė dalis) Išorės veikla

1 SKYRIUS Bendrosios nuostatos

2 SKYRIUS Veiklos įgyvendinimas

3 SKYRIUS Viešieji pirkimai

4 SKYRIUS Dotacijos

5 SKYRIUS Avansinės sąskaitos ir inventoriniai sąrašai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS (Finansinio reglamento V antraštinė dalis) Europos įstaigos

V ANTRAŠTINĖ DALIS (Finansinio reglamento VI antraštinė dalis) Administraciniai asignavimai

TREČIA DALIS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

I ANTRAŠTINĖ DALIS Pereinamojo laikotarpio nuostatos

II ANTRAŠTINĖ DALIS Baigiamosios nuostatos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [1], ypač į jo 183 straipsnį,

pasitarusi su Europos Parlamentu, Taryba, Europos Bendrijų Teisingumo Teismu, Audito Rūmais, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu, ombudsmenu ir Europos duomenų apsaugos prižiūrėtoju,

kadangi:

(1) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau − "finansinis reglamentas") nuostatos buvo supaprastintos taip, kad reglamentas apsiribotų pagrindiniais principais ir apibrėžimais, susijusiais su Europos Bendrijų bendrojo biudžeto (toliau − "biudžetas") sudarymu, vykdymu ir kontrole.

(2) Todėl šios įgyvendinimo taisyklės turėtų ne tik papildyti finansinio reglamento nuostatas, kuriose aiškiai nurodomos įgyvendinimo taisyklės, bet ir nuostatas, kurių taikymui būtina iš anksto nustatyti įgyvendinimo priemones. Aiškumo sumetimais būtina pakeisti 1993 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentą (Euratomas, EAPB, EB) Nr. 3418/93, nustatantį išsamias 1977 m. gruodžio 21 d. finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles [2] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1687/2001 [3].

(3) Kad sektorių taisyklės neprieštarautų finansiniame reglamente išdėstytiems biudžeto principams, turėtų būti sudarytas visų reglamentuojančių dokumentų, susijusių su biudžeto vykdymu, inventorinis sąrašas ir numatyta, kad Komisija tą sąrašą parengtų ir pateiktų biudžeto valdymo institucijai.

(4) Kalbant apie biudžeto principus, ypač apie vieningumo principą, reikalavimas, kad būtų nurodytos palūkanos už išankstinį finansavimą, kurias reikia grąžinti biudžetui, reiškia, kad turi būti nurodytos bet kokios išankstinio finansavimo sumos, kurios išlieka Bendrijų turtu. Tokios išankstinio finansavimo sumos išlieka institucijos turtu, jei pagrindinis teisės aktas, apibrėžtas finansinio reglamento 49 straipsnyje, nenumato kitaip, ir jei jos nėra išmokėtos pagal pirkimų sutartį arba institucijų darbuotojams ar nariams, arba valstybėms narėms. Ši taisyklė turėtų būti suformuluota, atsižvelgiant į valdymo tipą (tiesioginį ar netiesioginį centralizuotą valdymą ir pasidalytą valdymą). Ji netaikoma jungtiniam valdymui, nes tokiais atvejais Bendrijos lėšos būna sujungtos su tarptautinės organizacijos lėšomis. Kai išankstinio finansavimo sumos, kurios išlieka Bendrijos turtu, duoda palūkanas, šios palūkanos turi būti sumokėtos į biudžetą, priskiriant jas įvairioms įplaukoms.

(5) Laikantis metinio periodiškumo principo svarbu išaiškinti metinių asignavimų prasmę ir įsipareigojimų procedūros, kurią užbaigus iki gruodžio 31 d., galima į kitus metus perkelti asignavimus įsipareigojimams, kuriuos bus privalu panaudoti iki kitų finansinių metų kovo 31 d., parengiamąsias stadijas.

(6) Laikantis apskaitos vieneto principo, turėtų būti nurodyti taikytini euro ir kitų valiutų, kurių reikia pinigų srautų ir sąskaitų valdymui, kursai.

(7) Taikant nukrypimus nuo universalumo principo, turėtų būti nurodyta, kaip biudžete turi būti traktuojamos asignuotos įplaukos, ypač valstybių narių arba trečiųjų šalių indėliai į tam tikras Bendrijos programas, ir nustatytos išlaidų bei įplaukų tarpusavio įskaitymo ribos.

(8) Laikantis konkretumo principo turėtų būti tiksliai apibrėžta, kaip apskaičiuojamas asignavimų, kuriuos institucijoms leidžiama perkelti, naudojantis joms suteikta autonomija, procentas, ir turėtų būti numatyta nuostata, kad biudžeto valdymo institucijai būtina teikti išsamią informaciją, smulkiai paaiškinant tokių perkėlimų prašymus, kurie jai turi būti pateikti.

(9) Laikantis gero valdymo principo, būtina nurodyti programų ir įvairios veiklos ex ante, tarpinio ir ex post vertinimo tikslus, kaip dažnai tokie vertinimai turi būti atliekami ir kokia informacija turi būti pateikta teisinėje finansinėje ataskaitoje.

(10) Sudarant ir pateikiant biudžetą, būtina nustatyti bendro įvado į biudžetą turinį, darbo dokumentus, kuriais yra paremtas biudžetas, ir biudžeto paaiškinimus, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucija būtų išsamiai informuota. Pateikiant naująjį veikla paremtą biudžetą (VPB), taip pat turėtų būti apibrėžti ir suklasifikuoti administraciniai asignavimai.

(11) Įgyvendinant biudžetą, tikslinga pirma paaiškinti, kokios formos gali būti pagrindiniai teisės aktai Bendrijos srityje ir srityse, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis. Turėtų būti nustatytos didžiausios asignavimo sumos, kurias galima išleisti parengiamiesiems veiksmams ir bandomosioms schemoms, nesant pagrindinio teisės akto, ir turėtų būti išvardytos sutarčių nuostatos, kurios Komisijai suteikia konkrečius įgaliojimus.

(12) Taip pat turėtų būti apibrėžti aktai, kurie gali sukelti interesų konfliktą, ir kartu turėtų būti apibrėžta procedūra, kurios tokiais atvejais reikia laikytis.

(13) Taikant įvairius biudžeto vykdymo metodus, turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais, kai Komisija savo departamentuose biudžeto tiesiogiai nevykdo, ji pirma privalo įsitikinti, kad subjektai, kuriems ji planuoja pavesti biudžeto vykdymo užduotis, turi valdymo procedūras ir kontrolės bei apskaitos sistemas, kurios yra pakankamos ir kurios atitinka gero finansų valdymo reikalavimus.

(14) Taikant netiesioginį centralizuotą valdymą, tai yra, vykdomosioms žinyboms arba pagal Bendrijos teisę reglamentuojamoms struktūroms, arba nacionalinėms viešojo sektoriaus struktūroms, arba struktūroms, teikiančioms viešąsias paslaugas, Komisijos pavestą valdymą, taip pat būtina nustatyti tokio įgaliojimų pavedimo sistemą ir jos įgyvendinimo priemones pavedimo aktu ar susitarimu. Vykdomosios žinybos, kurios lieka Komisijos kontrolėje, turėtų būti pripažintos kaip leidimus Bendrijos biudžeto vykdymui tos institucijos pavedimu išduodantys pareigūnai. Kai biudžeto vykdymo veiksmus turi atlikti nacionalinės institucijos, jos turėtų pateikti pakankamas finansines garantijas ir turėtų būti parenkamos skaidriai, ekonomiškai atlikus analizę, rodančią, kodėl valdymas yra pavedamas tokiai institucijai. Prieš perduodama įgaliojimus nacionalinėms institucijoms, Komisija turėtų susipažinti su atitinkamo komiteto nuomone, vadovaudamasi pagrindiniu teisės aktu dėl atitinkamų asignavimų vykdymo. Privatinės teisės subjektai, atliekantys parengiamąsias ar pagalbines užduotis Komisijos vardu, turėtų būti parenkami, taikant pirkimų procedūras.

(15) Taikant pasidalytą valdymą su valstybėmis narėmis arba decentralizuotą valdymą su trečiosiomis šalimis, sąskaitų patvirtinimo procedūrų stadijos ir tikslai turėtų būti nustatyti, nepažeidžiant specifinių nuostatų atitinkamuose sektorių reglamentuose.

(16) Galiausiai, taikant jungtinį valdymą, turėtų būti aiškiai pasakyta, jog nereikia nurodyti kiekvieno donoro indėlio dalies į kiekvieną išlaidų tipą, bet subsidijuojama veikla vis dėlto turi būti išsamiai kontroliuojama; turėtų būti įvardytos tarptautinės organizacijos, kurios turi teisę taikyti šio tipo valdymą.

(17) Dėl finansinių veikėjų vaidmens reikia pasakyti, kad finansų valdymo reforma, kartu atsisakant centralizuotos ex ante kontrolės, padidina leidimus išduodančių pareigūnų atsakomybę visose įplaukų ir išlaidų operacijose, įskaitant ir vidaus kontrolės sistemas. Ateityje biudžeto valdymo institucijai turėtų pranešama apie pavedimu leidimus išduodančio pareigūno paskyrimą arba šių jo pareigų nutraukimą. Dėl to taip pat turėtų būti nustatytos užduotys, atsakomybė ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Ex ante kontrolės sutarptautinimas reikalauja visų pirma aiškiai skirti užduotis, susijusias su biudžeto vykdymo operacijų pradžia, ir užduotis, susijusias su tokių operacijų tikrinimu. Be to, kiekviena institucija turėtų priimti už ex ante ir ex post patikrinimus atsakingiems darbuotojams taikomą profesionalių normų kodeksą. Po to turėtų būti numatytas atsiskaitymas už prisiimtą atsakomybę institucijai teikiamoje metinėje ataskaitoje, kurioje inter alia turi būti pateikti ex post patikrinimų rezultatai; taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kaip saugoti pirminius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis. Galiausiai apie visas įvairias derybų dėl viešųjų konkurso laimėtojų formas, kadangi jos sudaro nukrypimus, turėtų būti pateikta speciali ataskaita institucijai ir komunikatas biudžeto valdymo institucijai.

(18) Siekiant aiškiai apibrėžti atsakomybę, taip pat turėtų būti tiksliai apibrėžtos apskaitos pareigūno užduotys bei pareigos, susijusios su apskaitos sistemomis, iždo valdymu, banko sąskaitų tvarkymu ir trečiosios šalies bylomis. Taip pat turėtų būti nustatytos apskaitos pareigūno pareigų nutraukimo priemonės.

(19) Taip pat turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri sudaro įprastos biudžeto procedūros išimtį, ir turėtų būti nustatytos smulkių išlaidų administratorių, leidimus duodančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Biudžeto valdymo institucijai turėtų būti pranešama apie visus paskyrimus ir pareigų nutraukimus.

(20) Apibrėžus kiekvieno finansų veikėjo užduotis ir pareigas, finansiniai veikėjai atsako tik vadovaujantis sąlygomis, kurios yra nustatytos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose. Tačiau kiekvienoje institucijoje turėtų būti tinkamai sudaryta nauja specializuota finansinių pažeidimų komisija, kuri turėtų nustatyti, ar yra įvykę finansinio pobūdžio pažeidimai. Taip pat turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią leidimus išduodantis pareigūnas gali prašyti patvirtinti instrukciją ir taip būti atleistas nuo atsakomybės.

(21) Įplaukų srityje, išskyrus specialų nuosavų išteklių atvejį, kuriam taikomas 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos [4], būtina nurodyti užduotis ir kontrolę, už kurią atsako leidimus išduodantys pareigūnai įvairiais procedūros etapais: vertinimo būdu nustatytų gautinų sumų nustatymas ir po to jų išieškojimo tvarka; debetinio rašto, pranešančio skolininkui, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimas; bet kurių gautinų nesumokėtų palūkanų apskaičiavimas; ir galiausiai, prireikus, sprendimas atsisakyti kokios nors teisės, vadovaujantis kriterijais, kurie užtikrina, jog yra laikomasi gero finansų valdymo. Taip pat turėtų būti nustatytas apskaitos pareigūno vaidmuo renkant įplaukas ir suteikiant mokėjimui papildomo laiko.

(22) Išlaidų srityje turėtų būti apibrėžtas finansinių sprendimų, globalinių įsipareigojimų ir individualių įsipareigojimų santykis bei jų įvairių etapų ypatybės. Globalinio įsipareigojimo ir individualaus įsipareigojimo skirtumas priklauso nuo to, kokiu mastu yra įvardyti naudos gavėjai ir kokiomis sumomis operuojama. Laikinieji įsipareigojimai apsiriboja eilinėmis administracinėmis išlaidomis ir išlaidomis, susijusiomis su Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondu (EŽŪOGF). Siekiant apriboti neveikiančių įsipareigojimų apimtį, asignavimai įsipareigojimams, kuriems trejus metus nėra išmokėta jokios sumos, turėtų būti atlaisvinami.

(23) Būtina aiškiai nustatyti patvirtinimo, leidimo ir mokėjimo operacijų santykį bei leidimus išduodančio pareigūno vykdomą kontrolę, kai jis patvirtina išlaidas, užrašydamas "patvirtinta, išmokėti", ir kai, patikrinęs atleidimo nuo visokios atsakomybės galiojimą, leidžia mokėjimą, už kurį atsako tik leidimus išduodantis pareigūnas. Turėtų būti nurodyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti, įrodant mokėjimus, ir nustatyti taisykles, pagal kurias leidžiamas išankstinis finansavimas ir tarpiniai mokėjimai. Galiausiai, turėtų būti nustatyti patvirtinimo ir mokėjimo operacijoms taikytini terminai, atsižvelgiant į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotais komercinių sandorių apmokėjimais [5].

(24) Vidaus audito srityje būtina nustatyti auditoriaus skyrimo procedūrą ir užtikrinti jo nepriklausomumą jį paskyrusioje institucijoje, kuriai jis turi atsiskaityti apie savo veiklą; biudžeto valdymo institucijai turėtų būti pranešama apie visus paskyrimus arba pareigų nutraukimus.

(25) Pirkimų srityje yra pasirinkta į šį reglamentą įterpti Tarybos direktyvų 92/50/EEB [6], 93/36/EEB [7] ir 93/37/EEB [8] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/78/EB [9], nuostatas, susijusias su viešųjų paslaugų, tiekimo ir darbų paraiškoms skelbtų konkursų laimėtojų nustatymo procedūromis. Todėl pirmiausia būtina apibrėžti įvairius pirkimo sutarčių tipus; taikytinas reklamavimo ir skelbimo priemones; sąlygas, kuriomis galima naudoti konkrečią procedūros formą, ir pagrindines esamų procedūrų ypatybes; laimėtojų išrinkimo kriterijus ir galimą laimėtojų nustatymo tvarką; taisykles, pagal kurias galima gauti konkurso dokumentus ir susižinoti su konkurso dalyviais ar kandidatais; ir tais atvejais, kai Komisija sudaro sutartis savo sąskaita, įvairias taikytinas ribas ir ketinamų pasirašyti sutarčių vertės įvertinimo taisykles.

(26) Paraiškoms skelbtų konkursų laimėtojų nustatymo procedūrų tikslas – patenkinti institucijų poreikius kuo geriausiomis sąlygomis, kartu užtikrinant vienodas galimybes laimėti viešąsias sutartis, laikantis skaidrumo bei nediskriminavimo principų. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir kandidatams vienodas sąlygas bei leidimus išduodančio pareigūno visišką atsakomybę už galutinį pasirinkimą, būtina nustatyti konkurso skelbimo ir po to paraiškų bei prašymų dalyvauti konkurse vertinimo procedūrą, pradedant komiteto sudarymu ir baigiant pagrįstu bei dokumentuotu sprendimu dėl laimėtojo išrinkimo, už kuriuos galiausiai atsako perkančioji organizacija. Taip pat turėtų būti nurodytos finansinės garantijos, kurių reikia Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti.

(27) Galiausiai, būtina apriboti perkančiųjų organizacijų galias skirti administracines baudas, siekiant užtikrinti, kad baudos būtų proporcingos bei efektyvios ir užtikrintų vienodą režimą įvairiose institucijose bei departamentuose.

(28) Taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta antraštinės dalies dėl negrąžintinos finansinės paramos taikymo sritis, ypač taikant įvairius biudžeto vykdymo metodus, bet taip pat nurodant, kokio tipo bendrų Europos interesų veikla ar institucija turi teisę gauti tokią negrąžintiną finansinę paramą. Turėtų būti nurodytos metinės darbo programos ir kvietimų teikti pasiūlymus ypatybės, taip pat galimos išimtys tokiame kontekste ir atgalinio poveikio galimybė, ypač humanitarinės pagalbos kontekste ir krizių valdymo situacijose, kur apribojimai būna labai specifiški.

(29) Siekiant vykdyti skaidrumo reikalavimus, užtikrinti vienodą pareiškėjams taikomą režimą ir padidinti leidimus išduodančių pareigūnų atskaitomybę, komitetas iki to laiko, kai leidimus išduodantis pareigūnas priima galutinį tinkamai dokumentuotą sprendimą, turėtų nustatyti paraiškų konkurso laimėtojų nustatymo procedūrą, pradedant prašymu suteikti negrąžintiną finansinę paramą ir baigiant jo įvertinimu, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus laimėtojų atrankos ir nustatymo kriterijus.

(30) Po to, laikantis gero finansų valdymo principų būtina, kad Komisija apsisaugotų tam tikromis garantijomis: gavusi pareiškimus negrąžintinai finansų paramai, pasirūpintų, kad būtų atliktas finansų auditas, kai prašoma didesnių sumų; po to, išmokant išankstinę finansavimo sumą, reikalautų išankstinių finansinių garantijų; ir galiausiai, išmokant galutines sumas, pasirūpintų, kad būtų atliktas prašymų suteikti didžiausias sumas ir prašymų, su kuriais yra susijusi didžiausia rizika, finansų auditas. Laikantis gero valdymo, pelno nesiekimo bei bendro finansavimo principų, taip pat būtina nustatyti taisykles, apribojančias galimą vienodos normos mokėjimų panaudojimą. Galiausiai, geras Bendrijos lėšų valdymas reiškia, kad negrąžintinos finansinės paramos gavėjai patys privalo laikytis skaidrumo principų ir taikyti vienodas sąlygas potencialiems rangovams, taip pat laikytis principo, kad sutartis turi būti sudaryta su tuo paraiškos pateikėju, kuris pateikia geriausią ekonominį pasiūlymą, kai veikla iš dalies yra pavedama subrangovui.

(31) Galiausiai, įgaliojimai skirti baudas tame kontekste turėtų būti suderinti su įgaliojimais, suteikiamais pirkimų kontekste.

(32) Nustatant sąskaitų tvarkymo ir pateikimo reikalavimus, būtina apibrėžti kiekvieną visuotinai priimtą apskaitos principą, kuriais turi remtis finansinės ataskaitos. Taip pat būtina nurodyti sandorio apskaitymo sąskaitose sąlygas ir turto bei įsipareigojimų įvertinimo ir atidėjinių darymo taisykles.

(33) Turėtų būti nurodyta, kad kartu su institucijų sąskaitomis turi būti pateikta ataskaita apie biudžeto ir finansų valdymą bei išsami informacija apie elementų, sudarančių finansines ataskaitas (balansą, ekonominės produkcijos sąskaitą, pinigų srauto lentelę ir priedą) ir biudžeto vykdymo ataskaitas (biudžeto produkcijos sąskaitą ir priedą), turinį bei pateikimą.

(34) Finansų apskaitos srityje turėtų būti nurodyta, kad kiekvienos institucijos finansų apskaitos pareigūnas privalo parengti dokumentus, kuriuose yra aprašyta tos institucijos sąskaitų organizacinė struktūra ir apskaitos procedūros, ir apibrėžti sąlygas, kurias privalo tenkinti kompiuterizuotos apskaitos sistemos, ypač duomenų prieinamumo srityje ir sistemoje padarytų pokyčių audito sekos klausimais.

(35) Sąskaitų tvarkymo srityje būtina nurodyti principus, taikytinus apskaitos žurnalams, bandomajam balansui, visuminių sumų tame balanse reguliariam suderinimui su atsargomis, ir nurodyti Komisijos finansų apskaitos pareigūno priimto sąskaitų plano sudedamąsias dalis. Būtina nustatyti taisykles, taikomas operacijų registravimui, ypač dvejybinį metodą, taisykles, kaip perskaičiuojamos operacijos, kurios yra išreikštos ne eurais, ir apskaitos įrašų įrodomuosius dokumentus. Taip pat turėtų būti nurodytas apskaitos įrašų turinys.

(36) Galiausiai, būtina nustatyti taisykles, susijusias su turto inventoriniu sąrašu, ir paaiškinti apskaitos pareigūnų bei pareigūnų, išduodančių leidimus, atitinkamą atsakomybę šioje srityje, taip pat turto, įrašyto į šį inventorinį sąrašą, perpardavimui taikytinas taisykles.

(37) Struktūrinių fondų srityje būtina nurodyti, kad, grąžinus tam tikrai veiklai išmokėtas į sąskaitą sumas, neturi būti sumažintas iš to fondo tai veiklai skiriamas indėlis.

(38) Turi būti nurodyta kokio tipo tiesioginė ar netiesioginė veikla tyrimų srityje gali būti finansuojama.

(39) Išorės veiklos srityje įgyvendinimo taisyklėse ir pačiame finansiniame reglamente siekiama numatyti išimtis, kurios atspindi to sektoriaus specifinius veiklos bruožus, susijusius svarbiausia su pirkimu ir negrąžintinos finansinės paramos suteikimu.

(40) Pirkimo srityje šios įgyvendinimo taisyklės perima 1999 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimo dėl valdymo sistemų supaprastinimo, sudarant sutartis išorės santykių generalinių direktoratų vykdomų bendradarbiavimo programų sistemoje [10], nuostatų esmę, ir tokiu būdu sudarytos pirkimų taisyklės skiriasi nuo standartinių taisyklių nustatytomis skirtingomis ribomis ir valdymo procedūromis, kurios yra pritaikytos išorės veiklai.

(41) Negrąžintinos finansinės paramos srityje būtina išvardyti veiklos tipus, kuriems leistina nukrypti nuo bendro finansavimo principo, nurodyto finansinio reglamento 109 straipsnyje. Tai pirmiausia taikytina humanitarinei pagalbai krizinėse situacijose ir veiklai, skirtai žmonių sveikatai ar pagrindinėms teisėms apsaugoti.

(42) Siekiant užtikrinti gerą Bendrijos asignavimų valdymą, būtina nurodyti prielaidas ir taisykles, kurios turi būti numatytos susitarimuose, kai asignavimų valdymas yra decentralizuotas arba kai yra naudojamos avansinės sąskaitos.

(43) Finansinio reglamento nuostatas, susijusias su Europos įstaigomis, būtina papildyti specifinėmis Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių leidyklai skirtomis taisyklėmis ir nuostatomis, leidžiančiomis leidimus išduodančiam Komisijos pareigūnui savo užduotis pavesti tų įstaigų darbuotojams. Taip pat būtina nustatyti operacijų procedūras banko sąskaitoms, kurias Europos įstaigoms gali būti leista atidaryti Komisijos vardu.

(44) Administracinių asignavimų srityje kiekviena institucija biudžeto valdymo institucijai turėtų pranešti apie vykdomus didelius statybos objektus, tai yra, apie tokius statomus objektus, kurie padidina pastatų atsargas.

(45) Būtina nurodyti institucijas, kurios gali gauti į biudžetą įtraukiamą negrąžintiną finansinę paramą ir kurioms turi būti nustatytos taisyklės, vadovaujantis finansinio reglamento 185 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(46) Įvairios ribos ir sumos, minimos šiame reglamente, turėtų būti reguliariai atnaujinamos siejant jas su Bendrijoje užregistruota infliacija, išskyrus ribas, taikytinas pirkimams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

OBJEKTAS

1 straipsnis

Objektas(Finansinio reglamento 1 straipsnis)

Šis reglamentas nustato Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – "finansinis reglamentas") įgyvendinimo nuostatas.

Šis reglamentas turi poveikį institucijoms ta prasme, kuri yra apibrėžta finansiniame reglamente.

2 straipsnis

Įstatymo galią turinčių aktų, susijusių su biudžeto vykdymu, sąrašas(Finansinio reglamento 2 straipsnis)

Komisija sudaro Finansinio reglamento 2 straipsnyje minėtų aktų sąrašą. Ji tą sąrašą atnaujina kasmet ir atitinkamai praneša biudžeto valdymo institucijai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO PRINCIPAI

1 SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

3 straipsnis

Išankstinio finansavimo, kuris išlieka Bendrijų nuosavybe, taikymo sritis(Finansinio reglamento 5 straipsnio 4 dalis)

1. Išankstinis finansavimas, kaip jis yra apibrėžtas 105 straipsnyje, išlieka Bendrijų nuosavybe, jei pagrindinis teisės aktas, apibrėžtas finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalyje, nenumato kitaip. Toji nuostata netaikoma išankstiniam finansavimui išmokėtam pagal sutartį finansinio reglamento 88 straipsnyje apibrėžta prasme arba valstybėms narėms, arba kaip pagalba pasirengimui narystei, arba kaip avansai, apibrėžti 265 straipsnyje. Ji netaikoma jungtiniam valdymui finansinio reglamento 53 straipsnyje apibrėžta prasme.

2. Tiesioginio centralizuoto valdymo, apibrėžto finansinio reglamento 53 straipsnyje, atveju, dalyvaujant keliems partneriams, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė taikoma tik pagrindiniam rangovui.

3. Decentralizuoto valdymo ir netiesioginio centralizuoto valdymo, apibrėžto finansinio reglamento 53 straipsnyje, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė taikoma tik subjektui, kuris gauna išankstinį finansavimą tiesiai iš Komisijos.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė taikoma išankstinio finansavimo sumoms, išmokėtoms pagal sutartis ir susitarimus, sudarytus įsigaliojus šiam reglamentui.

5. Šio straipsnio 1–4 dalys nepakeičia taisyklės, kad išankstinio finansavimo sumos įrašomos finansinių ataskaitų turto pusėje, kaip nustatyta finansinio reglamento 133 straipsnyje numatytose apskaitos taisyklėse.

Leidimus išduodantys pareigūnai apskaitos pareigūnui teikia informaciją, kuri padeda jam nustatyti išankstinio finansavimo sumas, kurios išlieka Bendrijų nuosavybe.

4 straipsnis

Už Bendrijos lėšas gautų palūkanų įrašas biudžete(Finansinio reglamento 5 straipsnio 4 dalis)

1. Kai išankstinio finansavimo sumos, liekančios pagal 3 straipsnį Bendrijų nuosavybe, duoda palūkanas arba lygiavertę naudą, jos įmokamos į bendrąjį Europos Bendrijų biudžetą (toliau − "biudžetas") kaip įvairios įplaukos.

2. Leidimus išduodantys pareigūnai užtikrina, kad pagal sutartis ir susitarimus, sudarytus su gavėjais:

a) tokios išankstinio finansavimo sumos būtų įmokamos į sąskaitas, kurios leidžia identifikuoti Bendrijų sumokėtas lėšas; ir

b) gavėjai bent kartą per metus atsakingam leidimus išduodančiam pareigūnui praneštų visų gautų už tokias lėšas palūkanų ir lygiavertės naudos sumas, jei tokios palūkanos sudaro reikšmingas sumas, bet kuriuo atveju visuomet, kai yra prašoma išmokėti tarpines sumas ar likutines sumas, kuriomis išankstinis finansavimas baigiasi.

3. Vadovaudamasis 5 skyriaus IV antraštine dalimi, atsakingas leidimus išduodantysis pareigūnas, išmokėjus išankstinį finansavimą, sudaro gautinų sumų sąmatą, į kurią įeina visos išankstinio finansavimo sumų duodamos palūkanos ar lygiavertė nauda.

Atsakingas leidimus išduodantysis pareigūnas pagal šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą tvarkaraštį parengia 1 dalyje nurodytos palūkanų sumos susigrąžinimo orderį.

4. Kai išankstinio finansavimo sumos mokamos iš tos pačios biudžeto eilutės pagal tą patį pagrindinį teisės aktą gavėjams, kuriems taikoma ta pati išankstinio finansavimo skyrimo procedūra, leidimus išduodantis pareigūnas gali sudaryti vieną iš kelių skolininkų gautinų sumų sąmatą.

2 SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

5 straipsnis

Asignavimai finansiniams metams(Finansinio reglamento 8 straipsnio 3 dalis)

Asignavimus įsipareigojimams ir asignavimus mokėjimams, kurie yra įrašyti į finansinių metų biudžetą ir kuriuos būtina išnaudoti tais metais, sudaro asignavimai, leistini tais finansiniais metais. Asignavimai, leistini finansiniams metams, yra šie:

a) asignavimai, numatyti biudžete, įskaitant pataisančius biudžetus;

b) iš kitų metų perkelti asignavimai;

c) asignavimai, kuriuos vėl galima naudoti pagal finansinio reglamento 157 straipsnį ir 181 straipsnio 5 dalį;

d) asignavimai, atsirandantys iš sugrąžintų mokėjimų į sąskaitą pagal 228 straipsnį;

e) asignavimai, suteikti gavus paskirtąsias įplaukas finansiniais metais arba ankstesniais metais, kurie nėra panaudoti.

6 straipsnis

Asignavimų perkėlimas į kitus metus(Finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalis)

1. Finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkte minėti asignavimai įsipareigojimams gali būti perkelti į kitus metus tik tuo atveju, jei įsipareigojimų nebuvo galima padaryti iki finansinių metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, nepriklausomų nuo leidimus išduodančio pareigūno, ir jei parengiamieji etapai yra pakankamai toli pažengę, kad būtų galima manyti, jog įsipareigojimas bus padarytas ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d.

2. Finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkte minėti parengiamieji etapai, kurie turi būti užbaigti iki finansinių metų gruodžio 31 d., kad būtų galima perkelti į kitus metus, yra pirmiausia šie:

a) bendro pobūdžio įsipareigojimams, apibrėžtiems finansinio reglamento 76 straipsnyje − sprendimo dėl finansavimo priėmimas arba atitinkamų kiekvienos institucijos skyrių konsultacijų dėl sprendimo priėmimo užbaigimas iki tos dienos;

b) individualiems įsipareigojimams, apibrėžtiems finansinio reglamento 76 straipsnyje − toli pažengęs sutarčių arba susitarimų parengiamasis etapas. Toli pažengęs sutarčių arba susitarimų parengiamasis etapas reiškia, kad yra baigta potencialių rangovų ir gavėjų atranka.

3. Asignavimai, perkelti į kitus metus pagal finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punktą, kurie nėra priskirti iki kitų finansinių metų kovo 31 d., panaikinami automatiškai.

Komisija iki balandžio 15 d. biudžeto valdymo institucijai praneša apie šiuo būdu panaikintus asignavimus.

4. Asignavimai, perkelti į kitus metus pagal finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punktą, gali būti naudojami iki kitų finansinių metų gruodžio 31 d.

5. Šiuo būdu perkelti asignavimai nurodomi finansinėse ataskaitose.

6. Asignavimai darbuotojų išlaidoms, minėti finansinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje – tai asignavimai institucijų darbuotojų ir narių atlyginimams bei kitoms išmokoms.

3 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 4 skyrius)

Apskaitos vieneto principas

7 straipsnis

Euro ir kitų valiutų kursas(Finansinio reglamento 16 straipsnis)

1. Nepažeidžiant konkrečių nuostatų, atsirandančių taikant įvairių sektorių nuostatus, eurai perskaičiuojami į kitą valiutą ir atvirkščiai, taikant tos dienos euro kursą, paskelbtą Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

2. Jei reikiamos valiutos dienos kurso nėra paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, Komisija taiko apskaitos kursą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje.

3. Finansinio reglamento 132–137 straipsniuose minėtoms sąskaitoms, atsižvelgiant į 213 straipsnį, euro ir kitos kurios nors valiutos santykiui taikomas euro mėnesinis apskaitos kursas. Tą apskaitos kursą nustato Komisija bet kuriame, jos nuomone, patikimame informacijos šaltinyje pagal ankstesnio mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, kuriam nustatomas kursas, priešpaskutinės darbo dienos kursą.

8 straipsnis

Taikytinas euro ir kitų valiutų kursas(Finansinio reglamento 16 straipsnis)

1. Nepažeidžiant konkrečių nuostatų, atsirandančių taikant įvairių sektorių nuostatus, eurus perskaičiuojant į kitas valiutas ir atvirkščiai, taikomas tos dienos kursas, kurią leidimus duodantis pareigūnas parengia mokėjimo pavedimą arba išieškojimo pavedimą.

2. Avansinių sąskaitų eurais atveju, taikytinas kursas nustatomas pagal banko mokėjimo datą.

3. Avansinių sąskaitų nacionalinėmis valiutomis, minėtų finansinio reglamento 16 straipsnyje, atveju taikytinas kursas yra to mėnesio, kurį iš avansinės sąskaitos daromos išlaidos.

4. Išlaidoms, kurias finansuoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, taikytinas kursas mėnesį "n", kurio tokios išlaidos buvo paskelbtos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 [11] 3 straipsnį − tai kursas, kuris galiojo mėnesio "1 + n" dešimtą dieną arba vieną dieną prieš tą dieną, kurios kursas yra paskelbtas.

Šis kursas taip pat taikomas atitinkamiems avansams, numatytiems Reglamento (EB) Nr. 296/96 4 ir 5 straipsniuose.

9 straipsnis

Informacija apie Komisijos daromus pinigų perkėlimus iš vienos valiutos į kitą(Finansinio reglamento 16 straipsnis)

Kiekvieną ketvirtį Komisija valstybėms narėms atsiunčia ataskaitą apie perkėlimus iš vienos valiutos į kitą.

4 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 5 skyrius)

Universalumo principas

10 straipsnis

Struktūra, skirta paskirtoms įplaukoms ir atitinkamų asignavimų skyrimui atspindėti(Finansinio reglamento 18 straipsnis)

1. Nepažeidžiant 12 ir 13 straipsnių, struktūrą paskirtosioms įplaukoms atspindėti biudžete sudaro:

a) kiekvienos institucijos skyriaus įplaukų ataskaitoje: biudžeto eilutė, į kurią įrašomos įplaukos;

b) išlaidų ataskaitoje: paaiškinimuose nurodoma, į kurias eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius turimas paskirtąsias įplaukas.

Šio straipsnio pirmos dalies a punkte minėtu atveju, jei galima numatyti tokių įplaukų sumą, ji įrašoma į eilutę. Jei sumos numatyti negalima, daromas simbolinis įrašas (p.m.), o vertinimo būdu nustatytos įplaukos nurodomos paaiškinimuose pateiktoje informacijoje.

2. Asignavimus, atitinkančius asignuotąsias įplaukas, galima skirti kaip asignavimus įsipareigojimams ir asignavimus mokėjimams, kai institucija gauna įplaukas, išskyrus finansinio reglamento 161 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Asignavimai skiriami automatiškai, išskyrus mokėjimų į sąskaitą grąžinimų atveju, minėtu finansinio reglamento 156 straipsnyje, ir finansinių ištaisymų, susijusių su struktūriniais fondais, atveju.

11 straipsnis

Valstybių narių įnašai į mokslinių tyrimų programas(Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktas)

1. Valstybių narių įnašai į tam tikrų papildomų mokslinių tyrimų programų finansavimą, numatyti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 5 straipsnyje, įmokami taip:

a) septynios dvyliktosios į biudžetą įrašytos sumos įmokamos ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų sausio 31 d.;

b) likusios penkios dvyliktosios įmokamos ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų liepos 15 d.

2. Kai biudžetas nėra galutinai priimtas iki finansinių metų pradžios, šio straipsnio 1 dalyje numatytos sumos remiasi į ankstesniųjų finansinių metų biudžetą įrašyta suma.

3. Visi įnašai ir papildomos sumos, kurias valstybės narės yra skolingos biudžetui, įrašomos į Komisijos sąskaitą ar sąskaitas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo lėšų pareikalavimo.

4. Įmokėtos sumos įrašomos į Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 numatytą sąskaitą, ir joms taikomos tame reglamente nustatytos sąlygos.

12 straipsnis

Asignuotosios įplaukos, atsirandančios dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Bendrijos programose(Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punktas)

1. Biudžeto struktūra, skirta ELPA valstybių dalyvavimui tam tikrose Bendrijos programose atspindėti, yra tokia:

a) įplaukų ataskaitoje įrašoma eilutė su simboliniu įrašu (p. m.), kuri yra skirta visai ELPA valstybių įnašo sumai atitinkamais finansiniais metais atspindėti. Vertinimo būdu nustatyta suma parodoma biudžeto paaiškinimuose;

b) išlaidų ataskaitoje:

i) kiekvienos eilutės, susijusios su Bendrijos veikla, kurioje dalyvauja ELPA valstybės, paaiškinimuose informacijos tikslais nurodoma vertinimo būdu nustatyta dalyvavimo suma;

ii) priede, kuris sudaro biudžeto sudedamąją dalį, išvardijamos visos eilutės, taikomos Bendrijos veiklai, kurioje dalyvauja ELPA valstybės.

Pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje minėtas priedas atspindi ir sudaro dalį struktūros, kuri yra skirta tokį dalyvavimą atitinkantiems asignavimams atspindėti, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, ir leisti vykdyti išlaidas.

2. Pagal Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) 82 straipsnį, iš ELPA valstybių metinio dalyvavimo sumų, patvirtintų Komisijos EEE jungtinio komiteto pagal to susitarimo 32 protokolo 1 straipsnio 5 dalį, finansinių metų pradžioje skiriamos visos atitinkamų asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams sumos.

3. Jei finansiniais metais papildomi asignavimai yra numatyti biudžeto eilutėse, kuriose dalyvauja ELPA valstybės, bet tais metais ELPA valstybės negali atitinkamai patikslinti savo įnašų, kad galėtų laikytis "proporcingumo veiksnio", numatyto Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės 82 straipsnyje, Komisija kaip laikiną ir išimtinę priemonę gali naudoti savo pinigų išteklius EFTA valstybių daliai iš anksto finansuoti. Kai tik yra skirti tokie papildomi asignavimai, Komisija kuo skubiau pareikalauja atitinkamų įnašų iš EFTA valstybių. Kiekvienais metais Komisija biudžeto valdymo institucijai praneša apie visus tokius priimtus sprendimus.

Išankstinis finansavimas sureguliuojamas kitų finansinių metų biudžete kuo skubiau.

4. Vadovaujantis finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punkto, EFTA valstybių finansiniai įnašai sudaro asignuotąsias įplaukas. Apskaitos pareigūnas imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įplaukų iš tokių įnašų ir atitinkamų asignavimų naudojimas būtų stebimas atskirai.

Finansinio reglamento 131 straipsnio 2 dalyje numatytoje ataskaitoje Komisija atskirai nurodo įplaukų ir išlaidų dalyje įgyvendinimo, atitinkančio EFTA valstybių dalyvavimą, etapą.

13 straipsnis

Įplaukos iš valstybėms narėms, pripažintoms turinčiomis per didelį deficitą, skirtų baudų(Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punktas)

Biudžeto struktūra, skirta įplaukoms iš baudų, nurodytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 [12] 4 skirsnyje, atspindėti yra tokia:

a) įplaukų ataskaitoje įrašoma eilutė su simboliniu įrašu (p.m.), skirta tokių sumų palūkanoms;

b) tuo pačiu metu nepažeidžiant finansinio reglamento 74 straipsnio, dėl šių sumų įrašo įplaukų ataskaitoje atsiranda asignavimai įsipareigojimams ir asignavimai mokėjimams išlaidų ataskaitoje. Šie asignavimai vykdomi, vadovaujantis finansinio reglamento 17 straipsniu.

14 straipsnis

Perdavimas išmokėti grynąją sumą(Finansinio reglamento 20 straipsnio 1 dalis)

Vadovaujantis finansinio reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, iš mokėjimo prašymų, sąskaitų faktūrų ar ataskaitų, galima daryti šiuos išskaitymus, po kurių jos perduodamos, kad pagal jas būtų išmokėta grynoji suma:

a) baudas, skirtas sutarčių, įskaitant pirkimų sutartis, šalims;

b) netinkamai išmokėtas patikslintas sumas, kurios gali būti tiesiogiai išskaitomos iš naujo to paties tipo mokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą patį skyrių, straipsnį ir už tuos pačius finansinius metus, kuriais buvo išmokėta per didelė suma, ir dėl kurių atsiranda tarpiniai mokėjimai arba likučių išmokėjimai.

Atskiroms sąskaitoms faktūroms ir mokėjimo prašymams taikomos nuolaidos ir grąžintos sumos nėra apskaitomos kaip Bendrijos įplaukos.

15 straipsnis

Susigrąžinamų mokesčių sąskaitos(Finansinio reglamento 20 straipsnio 2 dalis)

Visi mokesčiai, kuriuos Bendrijos sumoka pagal finansinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį, įrašomos į laikinąją sąskaitą, kol juos sugrąžins atitinkamos valstybės.

5 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 6 straipsnis)

Reikalavimų principai

16 straipsnis

Perkėlimo procedūros(Finansinio reglamento 22 straipsnio 1 dalis)

1. Kiekviena institucija biudžeto valdymo institucijai gali siūlyti jai skirtame biudžeto skirsnyje perkėlimus iš vienos pozicijos į kitą, viršijančius 10 % asignavimų tiems finansiniams metams, įrašytų į eilutę, iš kurios ketinama daryti perkėlimą. Ji atitinkamai informuoja Komisiją.

Atliekant tokius perkėlimus taikoma finansinio reglamento 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kiekviena institucija jai skirtame biudžeto skirsnyje gali daryti perkėlimus straipsnių viduje.

17 straipsnis

Perkėlimo ribų apskaičiavimo taisyklės(Finansinio reglamento 23 straipsnis)

1. Finansinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti procentai apskaičiuojami tuo metu, kai prašoma leisti daryti perkėlimą.

2. Nustatant ribą, minėtą finansinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose, atsižvelgiama į perkėlimų, kuriuos ketinama daryti, nurodytą sumą eilutėje, iš kurios daromas perkėlimas, pakoregavus ją anksčiau padarytų perkėlimų suma.

18 straipsnis

Administracinės išlaidos(Finansinio reglamento 23 straipsnis)

Išlaidos, nurodytos finansinio reglamento 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taikomos punktams, nurodytiems 27 straipsnyje, kiekvienoje politikos srityje.

19 straipsnis

Prašymų leisti perkelti asignavimus pagrindas(Finansinio reglamento 22 ir 23 straipsniai)

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų ir visa biudžeto valdymo institucijai pateikiama informacija, susijusi su perkėlimais pagal finansinio reglamento 22 ir 23 straipsnius, pateikiami atitinkami detalūs įrodomieji dokumentai, kuriuose parodytas asignavimų vykdymas ir reikalingų lėšų sąmatos iki finansinių metų pabaigos eilutėse, į kurias turi būti perkelti asignavimai, ir eilutėse, iš kurių jie turi būti paimti.

20 straipsnis

Prašymų leisti perkėlimus iš ypatingais atvejais pagalbai skirto rezervo pagrindas(Finansinio reglamento 26 straipsnis)

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų, kurie leistų panaudoti rezervą, skirtą pagalbai ekstremaliais atvejais, minėtais finansinio reglamento 26 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, pateikiami atitinkami detalūs įrodomieji dokumentai, kuriuose yra:

a) apie eilutę, į kurią turi būti padarytas perkėlimas, pati naujausia turima informacija apie asignavimų vykdymą ir reikalingų lėšų sąmata iki finansinių metų pabaigos;

b) apie visas kitas eilutes, susijusias su išorės veikla, asignavimų vykdymas iki mėnesio prieš prašymą dėl perkėlimo pabaigos ir reikalingų lėšų sąmata iki finansinių metų pabaigos, įskaitant palyginimą su pradine sąmata;

c) galimybių perskirstyti asignavimus analizė.

6 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 7 skyrius)

Gero finansų valdymo principas

21 straipsnis

Vertinimas(Finansinio reglamento 27 straipsnis)

1. Visiems pasiūlymams dėl programų ar veiklos, dėl kurių daromos išlaidos ir mažėja įplaukos į biudžetą, taikomas ex ante vertinimas, kurio metu nurodoma:

a) poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laiką;

b) siektini tikslai;

c) tikėtini rezultatai ir rodikliai, kuriais jie matuojami;

d) Bendrijos dalyvavimu sukurta pridėtinė vertė;

e) rizika, įskaitant sukčiavimą, susijusi su pasiūlymais ir esamomis alternatyviomis galimybėmis;

f) ko pasimokyta iš panašios patirties praeityje;

g) asignavimų apimtis, žmogiškieji ištekliai ir kitos administracinės išlaidos, tinkamai atsižvelgiant į ekonomiškumo principą;

h) stebėjimo sistema, kurią reikia sukurti.

2. Po to atliekamas toks visoms programoms ir veikloms skirtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei jų pasiektų rezultatų tarpinis ir (arba) ex post vertinimas, siekiant patikrinti, ar jie atitiko nustatytus tikslus:

a) pasiekti rezultatai, vykdant daugiametes programas, reguliariai vertinami pagal tvarkaraštį, kuris leidžia atsižvelgti į tokio vertinimo rezultatus, priimant sprendimus dėl programos atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo;

b) kasmet finansuojamos veiklos rezultatai vertinami bent kas šešeri metai.

Pirmosios pastraipos b punktas netaikomas kiekvienam toje veikloje vykdomam projektui ar veiksmui, kuriam tokį reikalavimą galima įvykdyti galutinėje ataskaitoje, kurią atsiunčia veiksmą atlikusios institucijos.

22 straipsnis

Finansinės ataskaitos(Finansinio reglamento 28 straipsnis)

1. Bet kuriame įstatymus leidžiančiajai institucijai pateiktame pasiūlyme dėl teisės akto, kuris gali turėti įtakos biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pokyčius, pateikiama finansinė ataskaita.

Toje finansinėje ataskaitoje nurodomi finansiniai ir ekonominiai duomenys, kad įstatymus leidžiančioji institucija galėtų įvertinti Bendrijos veiksmų poreikį. Jame pateikiama atitinkama informacija apie ryšį su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galimą sinergiją.

Daugiametės veiklos atveju finansinėje ataskaitoje turi būti numatytas tvarkaraštis, kada asignavimų ir etatų reikės per metus ir įvertintas jų finansinis poveikis per vidutinės trukmės laikotarpį.

2. Stengiantis užbėgti už akių sukčiavimams ar pažeidimams, kurie gali turėti neigiamos įtakos Bendrijų finansiniams interesams, finansinėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie esamas ir planuojamas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos priemonės.

7 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 8 skyrius)

Skaidrumo principas

23 straipsnis

Laikinas biudžeto santraukos skelbimas(Finansinio reglamento 29 straipsnis)

Galutinai patvirtinus biudžetą, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites Komisijos iniciatyva institucijų interneto tinklapyje skelbiama biudžeto skaičių santrauka, laukiant, kol biudžetas bus oficialiai paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1 SKYRIUS

Biudžeto sudarymas

24 straipsnis

Bendras įvadas į preliminarų biudžeto projektą(Finansinio reglamento 33 straipsnis)

Komisija parengia bendrą įvadą į preliminarų biudžeto projektą.

Preliminaraus biudžeto projekto kiekvieno skirsnio pradžioje yra įvadas, kurį parengia atitinkama institucija.

Bendrame įvade:

a) skelbiamos finansinės lentelės, apimančios visą biudžetą;

b) apie Komisijos skirsnio antraštines dalis pateikiamas:

i) politikos aprašymas, kuris įrodo teisę į prašomus asignavimus, atsižvelgiant į finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 33 straipsnio 2 dalies d punkte išdėstytus principus ir reikalavimus;

ii) pagrindimas, kodėl asignavimai vienais metais skiriasi nuo asignavimų kitais metais.

25 straipsnis

Preliminarų biudžeto projektą paremiantys darbiniai dokumentai(Finansinio reglamento 30 ir 33 straipsniai)

Paremiant preliminarų biudžeto projektą, pateikiami šie darbiniai dokumentai:

a) apie institucijų personalą:

i) pareiškimas apie tai, kokios politikos laikomasi nuolatinio ir laikino personalo atžvilgiu;

ii) apie kiekvieną personalo kategoriją – biudžetinių etatų ir juos užimančių asmenų organizacinė schema preliminaraus biudžeto projekto pateikimo dieną, nurodant jų pasiskirstymą pagal klases ir administracinius vienetus;

iii) kai siūloma keisti etatus užimančių asmenų skaičių, priežastys, pateisinančios tokį pakeitimą;

iv) etatų sąrašas, suskirstytas pagal politikos sritis;

b) išsami ataskaita apie skolinimosi ir skolinimo politiką;

c) apie subsidijas finansinio reglamento 32 straipsnyje nurodytoms institucijoms – įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurios pradžioje pateikiamas atitinkamų institucijų parengtas paaiškinamasis memorandumas, o Europos mokyklų atveju – įplaukų ir išlaidų ataskaita, kurios pradžioje pateikiamas paaiškinamasis memorandumas.

26 straipsnis

Preliminarūs pakeičiančių biudžetų projektai(Finansinio reglamento 37 straipsnio 1 dalis)

Preliminarūs pakeičiantys biudžetai pateikiami kartu su pagrindimais ir jų sudarymo metu turima informacija apie biudžeto vykdymą buvusiais ir einamaisiais finansiniais metais.

2 SKYRIUS

Biudžeto struktūra ir pateikimas

27 straipsnis

Administraciniai asignavimai(Finansinio reglamento 41 straipsnis)

Kai kurio nors biudžeto skirsnio išlaidų ataskaita yra pateikta nomenklatūra, paremta klasifikacija pagal paskirtį, administraciniai asignavimai skirstomi į atskiras pozicijas pagal antraštines dalis, taikant šią klasifikaciją:

a) išlaidos personalui, leidžiamos personalo plane: turi būti nurodyta tam tikra asignavimų suma ir etatų skaičius, atitinkantis šias išlaidas;

b) išlaidos išorės personalui (įskaitant papildomą personalą ir agentūrų personalą) ir kitos valdymo išlaidos (įskaitant atstovavimo išlaidas ir išlaidas susitikimams);

c) išlaidos pastatams ir kitos su tuo susijusios išlaidos, įskaitant valymą ir priežiūrą, nuompinigius ir nuomavimą, telekomunikacijas, vandenį, dujas ir elektrą);

d) papildomos išlaidos.

Komisijos administracinės išlaidos, kurios yra bendro visoms antraštinėms dalims tipo, nurodomos atskiroje suvestinėje, suskirstytoje pagal tipą.

28 straipsnis

Praeitų finansinių metų faktinės išlaidos, kurių sąskaitos jau yra uždarytos(Finansinio reglamento 46 straipsnio 1 dalies e punktas)

Sudarant biudžetą, pareitų finansinių metų faktinės išlaidos, kurių sąskaitos jau yra uždarytos, nustatomos taip:

a) įsipareigojimuose: įsipareigojimai, įrašyti į sąskaitas tais finansiniais metais, vykdomi iš asignavimų tiems finansiniams metams, kaip apibrėžta 5 straipsnyje;

b) mokėjimuose: mokėjimai, atlikti tais finansiniais metais; tai yra, kuriems mokėjimo pavedimas buvo nusiųstas į banką ir mokamas iš asignavimų tiems finansiniams metams, kaip apibrėžta tame pačiame straipsnyje.

29 straipsnis

Biudžeto pastabos(Finansinio reglamento 46 straipsnio 1 dalies g punktas)

Biudžeto pastabose nurodoma:

a) pagrindinio teisės akto nuorodos, kai toks aktas yra;

b) visi atitinkami paaiškinimai, susiję su asignavimų pobūdžiu ir paskirtimi.

30 straipsnis

Personalo planas(Finansinio reglamento 46 straipsnio 1 ir 3 dalies a punktas)

Tiekimo agentūros personalas nurodomas atskirai Komisijos personalo plane.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO VYKDYMAS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

31 straipsnis

Galimos pagrindinio teisės akto formos(Finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalis)

1. Bendrijos srities pagrindinis teisės aktas gali būti išleistas reglamento, direktyvos, sprendimo, kurie yra apibrėžti EB sutarties 249 straipsnyje, forma arba sprendimo [13]sui generis forma.

2. Bendros užsienio ir saugumo politikos srities pagrindinis teisės aktas gali būti išleistas viena iš formų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnyje ir 23 straipsnio 2 dalyje.

3. Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities pagrindinis teisės aktas gali būti išleistas viena iš formų, apibrėžtų Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalyje.

32 straipsnis

Didžiausios leistinos sumos bandomosioms schemoms ir parengiamajai veiklai(Finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktai)

1. Bendra asignavimų bandomosioms schemoms, minėtoms finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a punkte, suma negali būti didesnė kaip 32 milijonai eurų bet kuriais biudžetiniais metais.

2. Bendra asignavimų naujai parengiamajai veiklai, minėtai finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalies b punkte, suma negali būti didesnė kaip 30 milijonų eurų bet kuriais biudžetiniais metais, o bendra asignavimų, jau faktiškai paskirtų parengiamajai veiklai, suma negali būti didesnė kaip 75 milijonai eurų.

33 straipsnis

Specialiosios Komisijos galios pagal sutartis(Finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalies c punktas)

1. EB sutarties straipsniai, tiesiogiai suteikiantys Komisijai specialias galias, yra šie:

a) 138 straipsnis (socialinis dialogas);

b) 140 straipsnis (studijos, nuomonės ir konsultacijos socialiniais klausimais);

c) 143 ir 145 straipsniai (specialios ataskaitos socialiniais klausimais);

d) 152 straipsnio 2 dalis (iniciatyvos skatinti koordinavimą sveikatos apsaugos klausimais);

e) 155 straipsnio 2 dalis (iniciatyvos skatinti transeuropinių tinklų koordinavimą);

f) 157 straipsnio 2 dalis (iniciatyvos skatinti su pramone susijusių reikalų koordinavimą);

g) 159 straipsnio antroji pastraipa (ataskaita apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos);

h) 165 straipsnio 2 dalis (iniciatyvos skatinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros koordinavimą);

i) 173 straipsnis (ataskaita apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą);

j) 180 straipsnio 2 dalis (iniciatyvos skatinti bendradarbiavimo vystymo labui politikos koordinavimą).

2. Euratomo sutarties straipsniai, tiesiogiai suteikiantys Komisijai specialias galias, yra šie:

a) 70 straipsnis (finansinė parama paieškų programoms valstybių narių teritorijose, neperžengiant biudžete nustatytų ribų);

b) 77 straipsnis et seq. (apsaugos priemonės).

3. Pateikiant preliminarų biudžeto projektą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktus sąrašus galima papildyti kita informacija, nurodant atitinkamus straipsnius ir sumas.

34 straipsnis

Interesų konflikto apibrėžimas(Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalis)

1. Veiksmai, kuriems gali pakenkti interesų konfliktas, apibrėžtas finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje, gali turėti inter alia tokias formas:

a) suteikimas sau ir kitiems nepagrįstų tiesioginių ir netiesioginių privalumų;

b) atsisakymas suteikti gavėjui teises ar privalumus, į kuriuos gavėjas turi teisę;

c) nederamų ar neteisėtų veiksmų vykdymas ar nevykdamas veiksmų, kurie yra privalomi.

2. Kompetentinga institucija, minėta finansinio reglamento 52 straipsnio 1 dalyje − tai atitinkamo personalo nario hierarchinis viršininkas. Hierarchinis viršininkas raštu patvirtina, ar yra interesų konfliktas, ar jo nėra. Jei yra interesų konfliktas, hierarchinis viršininkas asmeniškai priima atitinkamą sprendimą.

2 SKYRIUS

Biudžeto vykdymo metodai

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

35 straipsnis

Komisijos atliekami išankstiniai patikrinimai(Finansinio reglamento 53 ir 56 straipsniai)

1. Kai Komisija vykdo biudžetą pasidalijamuoju, decentralizuotu ar netiesioginiu centralizuotu valdymu, ji pirmiausia, pagal gero finansinio valdymo taisykles atlikdama dokumentų patikrinimą ir patikrinimus vietoje, o decentralizuoto valdymo atvejais tokį patikrinimą atlikdama išsamiai ar iš dalies priklausomai nuo susitarto decentralizacijos laipsnio, nustato, ar ekonominiuose vienetuose, kuriems ji patiki vykdymą, tikrai egzistuoja ir yra vykdomos tinkamos bei teisingos:

a) taikomos procedūros;

b) kontrolės sistemos;

c) apskaitos sistemos;

d) sutarčių dėl pirkimų ir negrąžintinos finansinės paramos suteikimo procedūros.

2. Siekdama užtikrinti, kad nuolat būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija tokias priemones prireikus persvarsto, kai procedūrose ar sistemose įvyksta žymūs pokyčiai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje minėti ekonominiai vienetai Komisijai per nurodytą laiką pateikia jos prašomą informaciją ir nedelsdami jai praneša apie žymius jų procedūrų ir sistemų pasikeitimus. Komisija tuos įpareigojimus atitinkamai įrašo į pavedimo dokumentus arba į susitarimus, sudarytus su tais ekonominiais vienetais.

4. Kai Komisija vykdo biudžetą bendru valdymu, taikomi susitarimai dėl tikrinimo, sudaryti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

2 skirsnis

Specialiosios nuostatos

36 straipsnis

Tiesioginis centralizuotas valdymas(Finansinio reglamento 53 straipsnis)

Kai Komisija biudžetą vykdo centralizuotai tiesiogiai savo departamentuose, vykdymo užduotis atlieka finansiniai veikėjai, kaip jie yra apibrėžti finansinio reglamento 58–68 straipsniuose, laikydamiesi tame reglamente nustatytų sąlygų.

37 straipsnis

Vykdomosioms žinyboms pavestų įgaliojimų vykdymas(Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punktas ir 55 straipsnio 2 dalis)

1. Sprendimai dėl įgaliojimų pavedimo vykdomosioms žinyboms įgalioja jas, kaip leidimus išduodančius įgaliotus pareigūnus, vykdyti asignavimus, susijusius su Komisijos programa, kurios valdymas yra joms patikėtas.

2. Įgaliojimus, pavestus vykdomajai žinybai, vykdo žinybos direktorius pagal finansinio reglamento 55 straipsnio 2 dalį.

3. Komisijos pavedimo dokumente įrašomos tos pačios nuostatos, kurios yra išvardytos 39 straipsnio 2 dalyje. Pavedimą vykdomosios žinybos vardu raštu priima jos direktorius.

38 straipsnis

Teisę būti įgaliotomis turinčios nacionalinės viešojo sektoriaus institucijos ir institucijos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančios viešųjų paslaugų srityje, bei įgaliojimų joms suteikimo sąlygos(Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktas)

1. Komisija užduotis, su kuriomis yra susijusios viešosios valdžios galios, gali pavesti nacionalinėms viešojo sektoriaus institucijoms arba ekonominiams vienetams, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančios viešųjų paslaugų srityje, tik tuo atveju, jai jas reglamentuoja vienos iš valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių, arba valstybių, pareiškusių norą stoti į Europos Sąjungą teisė, jei pagrindinis teisės aktas nenumato kitaip.

2. Komisija užtikrina, kad institucijos arba vienetai, minėti šio straipsnio 1 dalyje, pateiktų pakankamas finansines garantijas (pageidautina, kad jos būtų išleistos viešosios valdžios institucijos), garantuojančias svarbiausia tai, kad Komisijai bus sugrąžintos visos jai priklausančios sumos.

3. Kai užduotis, susijusias su viešaisiais įgaliojimais, ir ypač užduotis vykdyti biudžetą Komisija planuoja patikėti institucijai, minėtai finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkte, ji išanalizuoja, kaip yra laikomasi ekonomijos, efektyvumo ir našumo principų. Jei toji analizė parodo, kad toks pavedimas geriausiai tenkina gero finansinio valdymo reikalavimus, Komisija, prieš darydama tokį pavedimą, paprašo kompetentingo komiteto, numatyto pagrindiniame teisės akte, nuomonės; komitetas taip pat gali pateikti savo nuomonę apie planuojamą atrankos kriterijų taikymą.

39 straipsnis

Nacionalinių viešojo sektoriaus institucijų ir institucijų, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančių viešųjų paslaugų srityje paskyrimas(Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktas)

1. Nacionalinės viešojo sektoriaus institucijos ir institucijos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurios veikia viešųjų paslaugų srityje, laikosi valstybės narės arba šalies, kurioje jos yra įsteigtos, teisės.

2. Tokios institucijos arba vienetai parenkami objektyviai ir skaidriai, atlikus ekonomiškumo analizę, kad jos atitiktų Komisijos nustatytus biudžeto vykdymo reikalavimus. Darant tokią atranką, negali būti jokios įvairių valstybių narių ar atitinkamų šalių diskriminacijos.

3. Tais atvejais, kai valdymą vykdo tinklas ir reikia, kad valstybė narė arba atitinkama šalis paskirtų bent vieną instituciją ar ekonominį vienetą, tą instituciją ar vienetą skiria valstybė narė ar atitinkama šalis, vadovaudamasi pagrindinio teisės akto nuostatomis.

Visais kitais atvejais tokias institucijas ar vienetus skiria Komisija su valstybių narių ir atitinkamų šalių pritarimu, vadovaudamasi pagrindinių teisės aktų nuostatomis.

40 straipsnis

Pirkimų taisyklių laikymasis(Finansinio reglamento 57 straipsnis)

Kai Komisija patiki užduotis privačioms institucijoms pagal finansinio reglamento 57 straipsnio 2 dalį, ji sudaro sutartį, vadovaudamasi finansinio reglamento pirmosios dalies V antraštinės dalies nuostatomis.

41 straipsnis

Išsamūs susitarimai dėl netiesioginio centralizuoto valdymo(Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b ir c punktai)

1. Kai Komisija paveda vykdymo užduotis žinyboms, institucijoms ar subjektams pagal finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, ji su jais sudaro susitarimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtame susitarime turi būti šios nuostatos:

a) paskirtų užduočių apibrėžimas;

b) užduočių vykdymo sąlygos ir išsamūs susitarimai, įskaitant atsakomybės pasidalijimo ir vykdytinos kontrolės organizavimo nuostatas;

c) ataskaitų apie tai, kaip atliktos užduotys, teikimo Komisijai taisyklės;

d) sąlygos, kuriomis užduočių vykdymas nutraukiamas;

e) Komisijos analitinės priežiūros išsamios priemonės;

f) sąlygos, reglamentuojančios banko sąskaitų naudojimą, uždirbtų palūkanų gavėją ir jų panaudojimą;

g) nuostatos, užtikrinančios Bendrijos veiklos matomumą, institucijai vykdant kitą veiklą;

h) įsipareigojimas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali sukelti interesų konfliktą, apibrėžtą finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje.

3. Žinybos, institucijos ir subjektai, minėti šio straipsnio 1 dalyje, negali turėti įgalioto leidimus duodančio pareigūno statuso.

42 straipsnis

Sąskaitų patvirtinimo procedūros, esant decentralizuotam ar pasidalijamajam valdymui(Finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalis)

1. Sąskaitų patvirtinimo, minėto finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalyje, procedūros tikslas – užtikrinti, kad valstybių narių išlaidos, esant pasidalijamajam valdymui, arba trečiųjų šalių išlaidos, esant decentralizuotam valdymui, kurios gali būti apmokėtos iš Bendrijos biudžeto, vykdomos teisingai ir pagal Bendrijos taisykles.

2. Nepažeidžiant sektorių taisyklių specifinių nuostatų, sąskaitos patvirtinamos:

a) valstybėms narėms arba trečiosioms šalims pripažinus išlaidas kompetentingo departamento arba institucijos, kurios funkcijos yra nepriklausomos nuo išlaidas padariusios žinybos, patvirtintų sąskaitų forma;

b) parengus dokumentą ir atitinkamais atvejais Komisijai be jokių apribojimų ar suvaržymų atlikus tų sąskaitų turinio ir sandorių, kuriais jos paremtos, patikrinimus vietoje, įskaitant patikrinimus pas gavėjus;

c) Komisijai nustačius iš biudžeto mokėtiną išlaidų sumą, pritaikius rungtyniavimo principu pagrįstą procedūrą ir pranešus valstybėms narėms arba trečiosioms šalims;

d) apskaičiavus finansinius pataisymus, kuriuos reikia atlikti dėl pripažintų išlaidų ir pripažintų iš biudžeto mokėtinų išlaidų skirtumo;

e) susigrąžinus arba išmokėjus likutį, atsiradusį dėl pripažintų išlaidų ir valstybėms narėms arba trečiosioms šalims jau išmokėtų sumų skirtumo. Susigrąžinama tarpusavio įskaitymo būdu, kaip nurodyta 83 straipsnyje.

3. Esant decentralizuotam valdymui, sąskaitų patvirtinimo procedūra, aprašyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikoma laikantis susitarto decentralizavimo laipsnio.

43 straipsnis

Jungtinis valdymas(Finansinio reglamento 53 ir 165 straipsniai)

1. Asignavimai, naudojami vykdant biudžetą kartu su tarptautinėmis organizacijomis, kaip apibrėžta finansinio reglamento 53 ir 165 straipsniuose, finansuoja veiklą, kuriai atlikti reikia sukaupti kelių donorų teikiamas lėšas, kai praktiškai neįmanoma arba netikslinga kiekvienam išlaidų tipui nurodyti kiekvieno donoro skiriamų lėšų dalį.

Komisija užtikrina, kad būtų tinkamos visai veiklos visumai taikomos kontrolės ir audito priemonės.

2. Tarptautinės organizacijos, minėtos 1 dalyje, yra šios:

a) tarptautinės viešojo sektoriaus organizacijos, įkurtos tarpvyriausybiniais susitarimais, ir tokių organizacijų įkurtos specializuotos įstaigos;

b) Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (TRKK);

c) Tarptautinė nacionalinių raudonojo kryžiaus ir raudonojo pusmėnulio draugijų federacija.

3 SKYRIUS

Finansiniai pareigūnai

1 skirsnis

Apskaitos pareigūnų teisės ir pareigos

44 straipsnis

Apskaitos pareigūnų teisės ir pareigos(Finansinio reglamento 85 straipsnis)

Kiekviena institucija kiekvieną apskaitos pareigūną aprūpina jo pareigoms atlikti reikalingais ištekliais ir parengia nuostatus, išsamiai aprašančius jo užduotis, teises ir pareigas.

2 skirsnis

Leidimus išduodantis pareigūnas

45 straipsnis

Įgaliotų ir perįgaliotų leidimus išduodančių pareigūnų padėjėjai(Finansinio reglamento 59 straipsnis)

1. Atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui atliekant pareigas, jam gali padėti pareigūnai ir kiti tarnautojai (toliau – "darbuotojai"), kuriems jo atsakomybe yra patikėtos tam tikros biudžeto vykdymui ir finansinės bei valdymo informacijos rengimui reikalingos operacijos. Siekiant neleisti atsirasti interesų konfliktui, darbuotojai, padedantys įgaliotiems ar perįgaliotiems leidimus išduodantiems pareigūnams, privalo laikytis įpareigojimų, minėtų finansinio reglamento 52 straipsnyje.

2. Kiekviena institucija informuoja biudžeto valdymo instituciją visuomet, kai A1 lygio įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas pradeda eiti, pakeičia ar nustoja eiti savo pareigas.

46 straipsnis

Įgaliojimus reglamentuojančios vidaus nuostatos(Finansinio reglamento 59 straipsnis)

Vadovaudamasi finansiniu reglamentu ir šiuo reglamentu, kiekviena institucija savo vidaus taisyklėse nustato tokias asignavimų valdymo priemones, kurias ji laiko esant reikalingomis, kad galėtų tinkamai įvykdyti jai priklausantį skirsnį biudžete.

47 straipsnis

Pareigų pradėti ir tikrinti operaciją atskyrimas(Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalis)

1. Operacijos pradėjimas suprantamas kaip visos operacijos, kurias paprastai atlieka 45 straipsnyje minėtas personalas ir kurios sudaro parengiamąjį etapą priimant teisės aktus, remiantis kuriais kompetentingas įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas vykdo biudžetą.

2. Ex ante operacijos patikra suprantama kaip ex ante patikrinimai, kuriuos organizuoja atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, norėdamas patikrinti veiklos ir finansinius aspektus.

3. Kiekvienai operacijai taikoma bent viena ex ante patikra. Tokios patikros tikslas – nustatyti, kad:

a) išlaidos ir įplaukos valdomos tinkamai pagal taikomas nuostatas, svarbiausia pagal biudžeto ir kitus atitinkamus reglamentus bei visus teisės aktus, priimtus įgyvendinant sutartis arba reglamentus, ir atitinkamais atvejais pagal sutarčių sąlygas;

b) yra taikomas gero finansų valdymo principas, minėtas finansinio reglamento II antraštinės dalies 7 skyriuje.

4. Ex post dokumentų patikrų ir atitinkamais atvejais patikrinimų vietoje metu tikrinama, ar iš biudžeto finansuojama veikla yra teisingai įgyvendinama, svarbiausia, ar yra laikomasi šio straipsnio 3 dalyje minėtų principų. Šios patikros gali būti organizuojamos atrankos būdu, taikant rizikos analizę.

5. Pareigūnai arba kiti darbuotojai, atsakingi už 2 ir 4 dalyse minėtas patikras, negali būti tie patys asmenys, kurie atlieka operacijos pradėjimo užduotis, minėtas 1 dalyje, ir neturi būti jų pavaldiniai.

48 straipsnis

Valdymo ir vidaus kontrolės procedūros(Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalis)

Valdymo ir vidaus kontrolės sistemos ir procedūros sudaromos taip, kad:

a) institucijos politikos, programų ir veiklos tikslai būtų pasiekti, vadovaujantis gero finansų valdymo principu;

b) būtų laikomasi Bendrijos teisės taisyklių ir institucijos nustatytų būtiniausių kontrolės standartų;

c) apsaugotų institucijos turtą ir informaciją;

d) užkirstų kelią pažeidimams, klaidoms bei sukčiavimams ir juos aptiktų;

e) nustatytų valdymo riziką ir užkirstų jai kelią;

f) užtikrintų patikimą finansų ir valdymo informaciją;

g) saugotų įrodomuosius dokumentus, susijusius su biudžeto vykdymu ir biudžeto vykdymo priemonėmis, bei dokumentus įvykdžius biudžetą;

h) saugotų dokumentus, susijusius su institucijai suteiktomis avansų garantijomis, ir turėtų žurnalą, kad galėtų tokias garantijas tinkamai stebėti.

49 straipsnis

Įrodomųjų dokumentų saugojimas, už kurį yra atsakingas leidimus duodantis pareigūnas(Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalis)

Originalių įrodomųjų dokumentų tvarkymo sistemos ir procedūros, susijusios su jų saugojimu, numato, kad:

a) tokie dokumentai privalo būti sunumeruoti;

b) tokie dokumentai privalo būti datuoti;

c) registruose, kurie gali būti kompiuterizuoti, turi būti nurodyta tiksli tokių dokumentų laikymo vieta;

d) tokie dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina, kad tų biudžeto metų, su kuriais susiję dokumentai, biudžetas yra įvykdytas.

Dokumentai, susiję su veikla, kuri nėra galutinai užbaigta, saugomi ilgiau nei numatyta šio straipsnio pirmos pastraipos d punkte, tai yra, iki metų, kuriais veikla yra galutinai užbaigta, pabaigos.

50 straipsnis

Profesinių standartų kodeksas(Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalis)

1. Darbuotojai, kuriuos skiria atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas finansinėms operacijoms tikrinti, parenkami pagal jų žinias, įgūdžius ir, pirmiausia, kvalifikacijas, nurodytas diplomuose arba paremtas profesine patirtimi, arba suteiktas, išklausius atitinkamą mokomąją programą.

2. Kiekviena institucija parengia profesinių standartų kodeksą, kuris vidaus kontrolės klausimais nustato:

a) techninės ir finansinės kompetencijos lygį, kuris reikalingas šio straipsnio 1 dalyje minėtiems darbuotojams;

b) tokių darbuotojų pareigą nuolatos mokytis;

c) jiems skirtą misiją, vaidmenį ir užduotis;

d) elgesio taisykles, pirmiausia etikos ir principingumo standartus, kurių jie privalo laikytis, bei jų teises.

3. Kiekviena institucija sukuria atitinkamas struktūras, skirtas atitinkamai informacijai apie kontrolės standartus, metodus ir būdus skirstyti leidimus duodantiems skyriams ir ją reguliariai atnaujinti.

51 straipsnis

Atvejai, kai įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas nesiima priemonių(Finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalis)

Laikoma, kad įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas nesiima priemonių, kaip minėta finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalyje, kai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, per pagrįstos trukmės laiką ir bet kuriuo atveju per mėnesį iš jo negaunama jokio atsakymo.

52 straipsnis

Ex post patikra ir metinės veiklos ataskaita(Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalis)

Ex post patikrų rezultatai kartu su kita medžiaga pateikiami metinės veiklos ataskaitoje, kurią įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas pateikia savo institucijai.

53 straipsnis

Finansinės ir valdymo informacijos perdavimas apskaitos pareigūnui(Finansinio reglamento 60 straipsnis)

Vadovaudamasis apskaitos pareigūno priimtomis taisyklėmis, įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas siunčia jam finansinę bei valdymo informaciją, kurios apskaitos pareigūnui reikia savo pareigoms vykdyti.

54 straipsnis

Ataskaita apie derybų procedūras(Finansinio reglamento 60 straipsnis)

Įgalioti leidimus duodantys pareigūnai registruoja kiekvienais finansiniais metais sudarytas sutartis, taikant derybų procedūras, minėtas 126, 127, 242, 244, 246 ir 247 straipsniuose. Jei derybų procedūrų santykis su to paties leidimus duodančio pareigūno skirtų sutarčių skaičiumi labai padidėja palyginti su ankstesniaisiais metais, arba jei tas santykis yra ryškiai didesnis už vidutinį visoje institucijoje užregistruotą santykį, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas apie tai praneša institucijai, nurodydamas priemones, kurių yra imtasi šiai tendencijai pakeisti. Komisijos atveju toks pranešimas pridedamas prie metinės veiklos ataskaitų apibendrinimo, minėto finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje.

3 skirsnis

Apskaitos pareigūnas

55 straipsnis

Apskaitos pareigūno skyrimas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Kiekviena institucija iš pareigūnų, kuriems taikomi Europos Bendrijų tarnybos nuostatai, paskiria apskaitos pareigūną.

Būtina, kad institucija apskaitos pareigūną skirtų, remdamasi jo konkrečia kompetenciją, kuri yra įrodoma diplomais arba jiems tolygia profesine patirtimi.

56 straipsnis

Apskaitos pareigūno pareigų nutraukimas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

1. Apskaitos pareigūno pareigų nutraukimo atveju nedelsiant parengiama tarpinė sąskaitų ataskaita.

Šią ataskaitą sudaro sąskaitos, numatytos finansinio reglamento pirmosios dalies VII antraštinėje dalyje, uždarytos paskutinę mėnesio, kurį apskaitos pareigūnas nustoja eiti savo pareigas, dieną.

2. Tarpinės sąskaitų ataskaitos nereikalaujama, kai apskaitos pareigūnas nustoja eiti savo pareigas finansinių metų pabaigoje.

3. Apskaitos pareigūnas, kuris nustoja eiti savo pareigas, arba, jei tai neįmanoma, kuris nors jo skyriaus pareigūnas tarpinę ataskaitą arba šio straipsnio 2 dalyje minėtomis aplinkybėmis laikinąsias sąskaitas, nurodytas finansinio reglamento 128 straipsnyje, perduoda naujajam apskaitos pareigūnui, kuris ne vėliau kaip per mėnesį nuo perdavimo dienos privalo pasirašyti, kad jas priima, ir gali padaryti išlygas.

4. Kiekviena institucija biudžeto valdymo institucijai praneša apie savo apskaitos pareigūno paskyrimą arba jo pareigų nutraukimą.

57 straipsnis

Nuomonė apie apskaitos ir atsargų sistemas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Kai leidimus duodančio pareigūno nustatytos finansinio valdymo sistemos teikia duomenis institucijos sąskaitoms arba yra naudojamos duomenims tose sąskaitose pagrįsti, tokių sistemų nustatymui arba keitimui privaloma gauti apskaitos pareigūno sutikimą.

Su apskaitos pareigūnu taip pat tariamasi dėl atsargų sistemų ir turto bei įsipareigojimų vertinimo sistemų, kurias nustato arba keičia leidimus išduodantis pareigūnas.

58 straipsnis

Iždo valdymas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

1. Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad jo institucija turėtų pakankamai lėšų grynųjų pinigų reikalavimams, atsirandantiems vykdant biudžetą, padengti.

2. Kad būtų galima įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimą, apskaitos pareigūnas sudaro grynųjų pinigų valdymo sistemas, kurios jam padeda prognozuoti pinigų srautus.

3. Komisijos apskaitos pareigūnas paskirsto turimas lėšas, vadovaudamasis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000.

59 straipsnis

Banko sąskaitų valdymas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

1. Vykdydamas iždo valdymo reikalavimus, apskaitos pareigūnas institucijos vardu gali atidaryti sąskaitas finansų įstaigose arba nacionaliniuose bankuose, arba pasirūpinti, kad tokios sąskaitos būtų atidarytos. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis jis gali atidaryti sąskaitas ne eurais, o kitomis valiutomis.

2. Apskaitos pareigūnas ir finansų įstaigos tariasi dėl sąskaitų laikymo sąlygų, vadovaudamiesi gero finansų valdymo, našumo ir konkurencijos pagrindais vykdomų konkursų principais.

3. Bent kartą per penkerius metus finansų įstaigoms, kuriose yra atidarytų sąskaitų, apskaitos pareigūnas iš naujo skelbia konkurencija pagrįstus konkursus.

4. Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad būtų griežtai laikomasi finansų įstaigose atidarytų sąskaitų laikymo sąlygų.

5. Komisijos apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su kitų institucijų apskaitos pareigūnais, atsako už įvairiose finansų įstaigose atidarytų sąskaitų laikymo sąlygų suderinimą.

60 straipsnis

Parašai ant finansinių dokumentų(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Atsižvelgiant į vidaus kontrolės reikalavimus, sąskaitų atidarymo, laikymo ir naudojimo sąlygose numatoma, kad čekius, banko kreditinio pervedimo pavedimus ir visus kitus banko operacijų dokumentus privalo pasirašyti vienas ar keli tinkamai įgalioti personalo nariai.

Tuo tikslu kiekviena institucija visoms finansų įstaigoms, kuriose jos yra atidariusios sąskaitas, praneša įgaliotųjų pareigūnų pavardes ir pateikia jų parašų pavyzdžius.

61 straipsnis

Sąskaitų likučių valdymas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

1. Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad banko sąskaitų likutis, numatytas 59 straipsnyje, labai nesiskirtų nuo prognozuojamų pinigų srautų, minėtų 58 straipsnio 2 dalyje; bet kuriuo atveju:

a) kad tos sąskaitos nebūtų debetinės;

b) kad sąskaitų kitomis valiutomis likutis būtų reguliariai perskaičiuojamas eurais.

2. Apskaitos pareigūnui draudžiama sąskaitose užsienio valiuta laikyti sumų likučius, kurios dėl valiutų santykio svyravimų gali atnešti institucijai didelių nuostolių.

62 straipsnis

Pervedimai ir keitimo operacijos(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Nepažeisdamas 69 straipsnio, apskaitos pareigūnas daro pervedimus iš vienos finansų įstaigose atidarytos sąskaitos į kitą ir atlieka valiutos keitimo operacijas.

63 straipsnis

Mokėjimo būdas(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Mokėjimai atliekami banko kreditiniu pervedimu arba čekiu.

64 straipsnis

Trečiųjų šalių bylos(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

1. Apskaitos pareigūnas mokėjimus gali atlikti banko kreditiniu pervedimu tik tuo atveju, jei institucija gavėjo banko sąskaitos rekvizitus yra pirma įrašiusi į bendrą bylą.

Gavėjo banko sąskaitos rekvizitai arba jų pakeitimas įrašomas į bylą, remiantis gavėjo banko patvirtintu popieriniu arba elektroniniu dokumentu.

2. Apskaitos pareigūnas institucijos vardu gali prisiimti įsipareigojimus trečiajai šaliai, kad bus sumokėta banko kreditiniu pervedimu, tik tuo atveju, jei toji trečioji šalis yra pateikusi įrašui į bylą reikalingą dokumentą.

Rengiant kiekvieno mokėjimo pavedimus, leidimus išduodantys pareigūnai patikrina, ar gavėjo pranešti banko sąskaitos rekvizitai dar tebegalioja.

Pasirengimo narystei pagalbos atvejais atskirus įsipareigojimų susitarimus galima sudaryti su norą stoti į Europos Sąjungą pareiškusių šalių viešosios valdžios institucijomis be išankstinio įrašo trečiųjų šalių byloje. Tokiais atvejais leidimus išduodantis pareigūnas stengiasi užtikrinti, kad įrašas būtų kuo greičiau padarytas. Susitarimuose numatoma, kad reikalavimas Komisijai pranešti gavėjo banko sąskaitos rekvizitus būtų įvykdytas prieš pirmąjį mokėjimą.

65 straipsnis

Apskaitos pareigūno pareiga saugoti pirminius dokumentus(Finansinio reglamento 61 straipsnis)

Apskaitos sistemai ir sąskaitų, minėtų finansinio reglamento 121 straipsnyje, parengimui reikalingi pirminiai dokumentai saugomi mažiausiai penkerius metus nuo tos dienos, kurią Europos Parlamentas nutaria, kad metų biudžetas, su kuriuo tie dokumentai yra susiję, yra įvykdytas.

Tačiau dokumentai, susiję su veikla, kuri nėra galutinai užbaigta, saugomi ilgiau, tai yra, iki metų, einančių po tų metų, kuriais veikla yra užbaigta, pabaigos.

Kiekviena institucija nusprendžia, kuriame skyriuje turi būti saugomi pirminiai dokumentai.

4 skirsnis

Avansinių lėšų administratorius

66 straipsnis

Avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

1. Kai dėl mažų sumų yra neįmanoma arba neproduktyvu mokėjimo operacijas atlikti taikant biudžetines procedūras, tokių išlaidų apmokėjimui galima sudaryti avansines sąskaitas.

2. Atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno nurodymu avansinių lėšų administratorius gali laikinai patvirtinti ir apmokėti išlaidas.

3. Avansinės sąskaitos sudaromos ir avansinių lėšų administratorius paskiriamas apskaitos pareigūno sprendimu, kurį jis priima, remdamasis atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu. Tame sprendime nurodoma atitinkama avansinių lėšų administratoriaus ir leidimus išduodančio pareigūno atsakomybė bei pareigos.

Avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos taip pat keičiamos apskaitos pareigūno sprendimu, kurį jis priima, remdamasis atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu.

67 straipsnis

Avansinių sąskaitų sudarymo ir išmokėjimo sąlygos(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

1. Sprendime dėl avansinių sąskaitų sudarymo bei avansinių lėšų administratoriaus paskyrimo ir sprendime dėl avansinių sąskaitų naudojimo sąlygų pakeitimo svarbiausia nurodoma:

a) didžiausia suma, kuri gali būti iš pradžių suteikta smulkioms išlaidoms, ir jos paskirtis;

b) ar institucijos vardu turi būti atidaryta banko sąskaita arba pašto žiro sąskaita;

c) kiekvieno išlaidų straipsnio, kurį avansinių lėšų administratorius gali apmokėti trečiosioms šalims arba iš jų surinkti, pobūdis ir didžiausia suma;

d) kaip dažnai turi būti pateikiami pirminiai dokumentai, jų pateikimo procedūra ir kaip jie perduodami leidimus išduodančiam pareigūnui, kad pagal juos būtų atsiskaityta;

e) procedūra, kurios reikia laikytis, papildant avansines sąskaitas;

f) kad leidimus duodantis pareigūnas už grynųjų pinigų sandorius atsiskaito vėliausiai iki kito mėnesio pabaigos, kad būtų galima suderinti apskaitos likutį ir banko likutį;

g) apskaitos pareigūno avansinių lėšų administratoriui išduoto įgaliojimo galiojimo laikas;

h) paskirto avansinių lėšų administratoriaus tapatybė.

2. Teikdamas pasiūlymus priimti sprendimą dėl avansinių sąskaitų sudarymo, atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas užtikrina, kad:

a) pirmiausia būtų taikomos biudžeto procedūros, kurioms yra prieinama centrinė kompiuterizuota apskaitos sistema;

b) avansinės sąskaitos būtų naudojamos tik pagrįstais atvejais.

Išskyrus specialias avansines sąskaitas humanitarinei pagalbai ir krizių valdymui, apibrėžtam 168 straipsnio 2 dalyje, kiekvienam išlaidų straipsniui didžiausia skirta suma, minėta šio straipsnio 1 dalies c punkte, negali būti didesnė kaip 30000 eurų.

3. Avansinių lėšų administratorius trečiosioms šalims gali išmokėti tam tikras sumas, laikydamasis ir neviršydamas:

a) atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno pasirašytų išankstinių biudžeto ir teisinių įsipareigojimų;

b) avansinėje sąskaitoje esančių grynųjų pinigų arba banko sąskaitoje esančių lėšų teigiamos likutinės sumos.

4. Sumos iš avansinių sąskaitų mokamos banko kreditiniu pervedimu, čekiu arba kitomis mokėjimo priemonėmis.

5. Mokėjimai atliekami pagal oficialius galutinius patvirtinimus ir/arba atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno nurodymu.

68 straipsnis

Avansinių lėšų administratoriaus parinkimas(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

Avansinių lėšų administratoriai parenkami iš A, B arba C kategorijos pareigūnų. Prireikus, avansinių lėšų administratoriai gali būti parenkami iš šioms kategorijoms tolygaus lygio darbuotojų, kuriems taikomos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Avansinių lėšų administratoriai parenkami, atsižvelgiant į jų žinias, įgūdžius ir konkrečias kvalifikacijas, nurodytas diplomuose arba įrodomas atitinkama profesine patirtimi, arba išklausius atitinkamą mokymo programą.

69 straipsnis

Avansinių sąskaitų papildymas(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

1. Apskaitos pareigūnas avansines sąskaitas papildo įmokomis, stebi kaip atidaromos su tomis sąskaitomis susijusios banko sąskaitos, kaip įgaliojama parašo teisė, kaip yra tikrinama vietoje ir centralizuotose sąskaitose. Avansines sąskaitas papildo apskaitos pareigūnas. Smulkioms išlaidoms skirtos įmokos įmokamos į tam tikslui atidarytą banko sąskaitą.

Avansinės sąskaitos gali būti papildomos tiesiogiai iš įvairių vietinių įplaukų, gautų:

a) pardavus įrangą;

b) už spaudinius;

c) skolininkams grąžinus įvairias sumas;

d) už palūkanas.

Iš avansinės sąskaitos atsiskaitoma už išlaidas ir ji papildoma įvairiomis arba asignuotomis įplaukomis pagal sprendimą, kuriuo yra sudaryta avansinė sąskaita, minėtą 67 straipsnyje, ir finansinio reglamento nuostatas. Atitinkamos sumos atimamos, kai leidimus išduodantis pareigūnas kitą kartą papildo atitinkamą avansinę sąskaitą.

2. Siekiant svarbiausia išvengti nuostolių dėl valiutų santykio, avansinių lėšų administratoriui leidžiama pervesti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą, kurios yra susijusios su ta pačia avansine sąskaita.

70 straipsnis

Leidimus išduodančių ir apskaitos pareigūnų patikrinimai(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

1. Avansinių lėšų administratorius tvarko jam pavestų lėšų, grynaisiais pinigais ir esančių banke, bei išmokėtų ir gautų sumų apskaitą, vadovaudamasis taisyklėmis ir leidimus išduodančio pareigūno nurodymais. Tos sąskaitos ataskaitos visuomet turi būti prieinamos atsakingam leidimus išduodančiam pareigūnui, o per mėnesį įvykusių sandorių sąrašą kartu su pirminiais dokumentais avansinių lėšų administratorius siunčia leidimus išduodančiam pareigūnui, kad būtų atsiskaityta už avansines operacijas.

2. Apskaitos pareigūnas tikrina paprastai vietoje ir be įspėjimo, arba paveda savo skyriaus ar leidimus išduodančio skyriaus kuriam nors specialiai tuo tikslu įgaliotam pareigūnui ar kitam tarnautojui patikrinti, ar avansinių lėšų administratoriui skirtos lėšos yra, kaip tvarkoma sąskaityba, ir ar už avansinius sandorius yra laiku atsiskaitoma. Tokių patikrinimų rezultatus apskaitos pareigūnas praneša atsakingajam leidimus išduodančiam pareigūnui.

71 straipsnis

Pirkimų procedūra(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

Neviršijant limitų, nustatytų 129 straipsnio 4 dalyje, iš avansinių sąskaitų gali būti apmokamos išlaidos paprastai pagal sąskaitas faktūras be išankstinio paraiškų konkurso.

4 SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

1 skirsnis

Bendrosios taisyklės

72 straipsnis

Įstaigos, atsakingos sprendžiant sukčiavimo klausimus(Finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalis ir 65 straipsnio 2 dalis)

Finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalyje ir 65 straipsnio 2 dalyje minėtos institucijos ir įstaigos – tai organai, paskirti pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau − "Tarnybos nuostatai") ir pagal Bendrijos institucijų sprendimus dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimais, korupcija ir kitokia neteisėta Bendrijų interesams žalinga veikla, reikalavimų ir sąlygų.

2 skirsnis

Įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus duodantiems pareigūnams taikomos taisyklės

73 straipsnis

Nurodymų patvirtinimas(Finansinio reglamento 66 straipsnio 2 dalis)

1. Įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, gavęs įpareigojantį nurodymą, kurį jis laiko neteisingu arba prieštaraujančiu gero finansų valdymo principui ypač dėl to, kad nurodymo negalima įvykdyti iš jam skirtų išteklių, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai ar perįgaliojusiai institucijai. Jei nurodymas patvirtinamas raštu, ir tas patvirtinimas gaunamas laiku bei yra pakankamai aiškus, nes jame aiškiai kalbama apie klausimus, kuriems įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas prieštaravo, atsakomybė leidimus duodančiam pareigūnui gali būti netaikoma; jis nurodymą įvykdo, jei tai nėra baudžiamosios teisės arba atitinkamų saugos standartų pažeidimas.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai leidimus duodantis pareigūnas, veikdamas pagal įpareigojantį nurodymą, sužino, kad dėl tokio atvejo aplinkybių gali susidaryti netinkama padėtis.

3. Visus nurodymus, kurie yra patvirtinami finansinio reglamento 66 straipsnio 2 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, atsakingasis įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas užregistruoja ir pamini savo metinėje veiklos ataskaitoje.

74 straipsnis

Finansinės klaidos(Finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalis ir 66 straipsnio 4 dalis)

Nepažeidžiant Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) galių, specialiosios finansinių klaidų komisijos kompetencijai priklauso visi bet kurios finansinio reglamento nuostatos arba su finansų valdymu susijusios nuostatos pažeidimai bei visų operacijų tikrinimas, susijęs su pareigūno ar tarnautojo veikimu ar neveikimu.

75 straipsnis

Finansinių klaidų komisija(Finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalis ir 66 straipsnio 4 dalis)

1. Finansinių klaidų atvejus, minėtus 74 straipsnyje, skiriančioji institucija arba atitinkamais atvejais institucija, įgaliota sudaryti darbo sutartis, perduoda finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtai komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

Gavusi skiriančiosios institucijos arba institucijos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, jai perduotą bylą, komisija pateikia nuomonę, įvertindama, ar yra padarytos klaidos, apibrėžtos 74 straipsnyje, ar jos yra rimtos ir kokios gali būti jų pasekmės. Jei komisijos analizė rodytų, kad jai perduotą bylą turėtų spręsti OLAF, ji nedelsdama bylos medžiagą grąžina skiriančiajai institucijai arba institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, ir tuoj pat apie tai praneša OLAF.

Kai pirmoje pastraipoje minėtai komisijai apie kokį nors klausimą tiesiogiai praneša personalo narys pagal finansinio reglamento 60 straipsnio 6 dalį, ji perduoda medžiagą skiriančiajai institucijai arba atitinkamais atvejais institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, ir atitinkamai praneša personalo nariui.

2. Kiekviena institucija, atsižvelgdama į savo vidaus organizacinę struktūrą, nustato finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalyje minėtos komisijos veiklos tvarką ir jos sudėtį, į kurią įeina asmuo iš išorės, turintis reikalingas kvalifikacijas ir patyrimą.

5 SKYRIUS

Įplaukų operacijos

1 skirsnis

Nuosavi ištekliai

76 straipsnis

Nuosaviems ištekliams taikomos taisyklės(Finansinio reglamento 69 straipsnis)

Leidimus išduodantis pareigūnas sudaro tvarkaraštį, nurodydamas, kada nuosavi ištekliai, apibrėžti Sprendime dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, bus prieinami Komisijai.

Nuosavi ištekliai nustatomi ir susigrąžinami, vadovaujantis taisyklėmis, priimtomis pagal šio straipsnio pirmoje pastraipoje minėtą sprendimą.

2 skirsnis

Gautinų sumų sąmata

77 straipsnis

Gautinų sumų sąmata(Finansinio reglamento 70 straipsnis)

1. Gautinų sumų sąmatose nurodomas įplaukų tipas ir biudžeto straipsnis, kuriame jos turi būti įrašytos, bei kuo tikslesni duomenys apie skolininką ir įvertinimu nustatytą sumą.

Sudarydamas gautinų sumų sąmatą, atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas pirmiausia patikrina, ar:

a) įplaukos yra įrašytos į teisingą biudžeto straipsnį;

b) sąmata yra gerai sudaryta ir atitinka taikytinas nuostatas bei gero finansų valdymo principą.

2. Vadovaujantis finansinio reglamento 161 straipsnio 2 dalimi, gautinų sumų sąmata nereiškia, kad įsipareigojimui jau galima duoti lėšas. Finansinio reglamento 18 straipsnyje nurodytais atvejais lėšos asignavimui skiriamos tik po to, kai Bendrijos faktiškai susigrąžina jai skolingas sumas.

3 skirsnis

Gautinų sumų nustatymas

78 straipsnis

Procedūra(Finansinio reglamento 71 straipsnis)

1. Atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno gautinos sumos nustatymas reiškia, kad pripažįstama Bendrijų teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą.

2. Skolos vykdomojo rašto išdavimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti nustatytą sumą.

3. Skolos raštu skolininkui pranešama, kad:

a) Bendrijos nustatė gautiną sumą;

b) skola Bendrijoms turi būti grąžinta tam tikrą dieną (toliau − "skolos grąžinimo terminas");

c) negrąžinus skolos iki termino pabaigos, nuo skolos bus skaičiuojamos palūkanos, taikant 86 straipsnyje nurodytą palūkanų normą, nepažeidžiant jokių konkrečių taikytinų nuostatų;

d) jei įmanoma, institucija susigrąžins skolą tarpusavio įskaitymo būdu, apie tai pranešusi skolininkui;

e) jei skola nebus grąžinta iki termino pabaigos, institucija susigrąžins skolą, išieškodama ją iš anksčiau pateiktos garantijos;

f) jei po to, kai buvo imtasi visų tų priemonių, visa suma nesusigrąžinama, institucija susigrąžina skolą, vykdydama sprendimą, kuris yra priimtas pagal finansinio reglamento 72 straipsnio 2 dalį, arba teismo sprendimu.

Leidimus išduodantis pareigūnas skolininkui siunčia skolos raštą, o jo kopiją apskaitos pareigūnui.

79 straipsnis

Gautinų sumų nustatymas(Finansinio reglamento 71 straipsnis)

Siekdamas nustatyti gautiną sumą, atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas užtikrina, kad:

a) gautina suma yra tikra ir jai netaikomos jokios sąlygos;

b) gautiną sumą sudaro tam tikra nustatyta, tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais;

c) gautinos sumos terminas jau yra suėjęs, ir jai netaikomas joks išmokėjimo laikas;

d) skolininko rekvizitai yra teisingi;

e) susigrąžintina suma yra įrašyta į teisingą biudžeto straipsnį;

f) pirminiai dokumentai yra tvarkingi; ir

g) yra laikomasi gero finansų valdymo principo, svarbiausia pagal 87 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

80 straipsnis

Gautinų sumų nustatymo pirminiai dokumentai(Finansinio reglamento 71 straipsnis)

1. Gautinos sumos nustatymas turi remtis pirminiais dokumentais, liudijančiais Bendrijų teisę ją gauti.

2. Prieš nustatydamas gautiną sumą, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas asmeniškai patikrina pirminius dokumentus arba savo atsakomybe įsitikina, kad tai yra padaryta.

3. Pirminius dokumentus saugo leidimus duodantis pareigūnas pagal 48 ir 49 straipsnius.

4 skirsnis

Įgaliojimas išieškoti skolą

81 straipsnis

Vykdomojo rašto parengimas(Finansinio reglamento 72 straipsnis)

1. Vykdomajame rašte nurodoma:

a) metai, į kuriuos įplaukos turi būti įrašytos;

b) nuorodos į aktą arba teisinį įsipareigojimą, kuris yra skolos šaltinis ir sukuria teisę susigrąžinti skolą;

c) biudžeto straipsnis ir kitokios biudžeto dalys, įskaitant atitinkamais atvejais nuorodas į atitinkamus biudžeto įsipareigojimus;

d) išieškotina suma eurais;

e) skolininko pavardė ir adresas;

f) skolos grąžinimo terminas; ir

g) galimas išieškojimo būdas, įskaitant pirmiausia tarpusavio įskaitymo būdą ir išieškojimą iš bet kurios pateiktos garantijos.

2. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas ant vykdomojo rašto užrašo datą, jį pasirašo ir siunčia apskaitos pareigūnui.

5 skirsnis

Išieškojimas

82 straipsnis

Skolos susigrąžinimo formalumai(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

1. Susigrąžinus gautiną sumą, apskaitos pareigūnas sąskaitose padaro įrašą ir praneša atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui.

2. Už visas grynaisiais pinigais apskaitos pareigūnui ar avansinių lėšų administratoriui sumokėtas sumas išduodamas kvitas.

83 straipsnis

Išieškojimas tarpuskaitos būdu(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

Bet kuriuo procedūros metu apskaitos pareigūnas, pranešęs atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui ir skolininkui, išieško nustatytas gautinas sumas tarpuskaitos būdu tais atvejais, kai skolininkas Bendrijoms taip pat turi pretenziją, kuri yra tikra, įvertinta tam tikra nustatyta suma ir kurios grąžinimo terminas susijęs su suma, nustatyta mokėjimo pavedime.

84 straipsnis

Išieškojimo procedūra, jei skola negrąžinama geranoriškai(Finansinio reglamento 72 ir 73 straipsniai)

1. Nepažeidžiant 83 straipsnio, jei iki termino, nurodyto skolos rašte, negrąžinama visa suma, apskaitos pareigūnas praneša atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda išieškojimo procedūrą teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais išieškojimą iš anksčiau pateiktos garantijos.

2. Nepažeisdamas 83 straipsnio, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto išieškojimo būdo taikyti negalima, ir skolininkas, įspėjus jį oficialiu apskaitos pareigūno raštu, gautinos sumos nesumoka, apskaitos pareigūnas gautiną sumą išieško, vykdydamas sprendimą, priimtą pagal finansinio reglamento 72 straipsnio 2 dalį, arba pateikęs ieškinį.

85 straipsnis

Papildomas sumokėjimo terminas(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su atsakinguoju leidimus duodančiu pareigūnu, gali skirti papildomą sumokėjimo terminą, tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodant priežastis ir jei yra tenkinamos šios sąlygos:

a) skolininkas įsipareigoja per visą papildomą laikotarpį, pradedant diena, kurią suėjo pradinis skolos grąžinimo terminas, mokėti palūkanas, taikant 86 straipsnyje nurodytą palūkanų normą; ir

b) siekiant apsaugoti Bendrijų teises, skolininkas pateikia institucijos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją, kuri padengia negrąžintą skolą, kurią sudaro pradinė skolos suma ir palūkanos.

Šio straipsnio pirmosios pastraipos b punkte minėta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija, su kuria sutinka institucijos apskaitos pareigūnas.

86 straipsnis

Delspinigiai(Finansinio reglamento 71 straipsnio 4 dalis)

1. Nepažeidžiant jokių specialių nuostatų, atsirandančių taikant sektoriaus taisykles, iki termino pabaigos negrąžintai gautinai sumai skaičiuojamos palūkanos pagal šio straipsnio 2 ir 3 straipsnius.

2. Iki termino pabaigos negrąžintoms gautinoms sumoms palūkanos skaičiuojamos, taikant palūkanų normą, kurią taiko Europos centrinis bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje, galiojusią to mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją:

a) septyniais procentais, kai skola yra susidariusi pagal viešojo tiekimo ir paslaugų sutartį, minėtą V antraštinėje dalyje;

b) trim su puse procentų visais kitais atvejais.

3. Palūkanos skaičiuojamos nuo kalendorinės dienos, kuri eina po skolos grąžinimo termino, nurodyto skoliniame rašte, iki tos kalendorinės dienos, kurią skola yra visiškai grąžinama.

4. Iš dalinių sumokėtų sumų pirma susigrąžinamos palūkanos, nustatytos pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

5. Baudų atveju, kai skolininkas pateikia garantiją, kurią apskaitos pareigūnas priima kaip laikiną skolos sumokėjimą, nuo skolos grąžinimo termino dienos skaičiuojamos palūkanos, taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą normą, padidinus ją tik vienu su puse procento.

87 straipsnis

Atsisakymas išieškoti nustatytą gautiną sumą(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

1. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas gali atsisakyti išieškoti visą nustatytą gautiną sumą ar jos dalį tik šiais atvejais:

a) kai numatomos išieškojimo sąnaudos viršytų išieškomą sumą, ir atsisakymas nepakenktų Bendrijos įvaizdžiui;

b) kai gautina suma negali būti susigrąžinta dėl jos senumo arba skolininko nemokumo;

c) kai susigrąžinimas prieštarauja proporcingumo principui.

2. Šio straipsnio 1 dalies c punkte minėtu atveju, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas veikia pagal iš anksto kiekvienoje institucijoje nustatytas procedūras ir atsižvelgia į šiuos kriterijus, kurie yra privalomi ir taikytini visokiomis aplinkybėmis:

a) faktus, atsižvelgdamas į pažeidimų, dėl kurių yra nustatomos gautinos sumos, rimtumą (klastotę, pakartotinį nusikaltimą, tyčią, uolumą, sąžiningumą, aiškią klaidą);

b) įtaką, kurį gautinos sumos atsisakymas turėtų Bendrijų veiklai ir jų finansiniams interesams (sumos dydį, riziką, kad gali būti sukurtas precedentas, įstatymo galios sumenkinimą).

Priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas tai pat gali atsižvelgti į šiuos papildomus kriterijus:

a) konkurencijos iškraipymą, kurį sukeltų išieškomos sumos atsisakymas;

b) ekonominę ir socialinę žalą, kuri būtų padaryta, jei visa skola nebūtų išieškota.

3. Sprendimas atsisakyti išieškojimo, minėtas finansinio reglamento 73 straipsnio 2 dalyje, turi būti pagrįstas, ir jame turi būti nurodyta, kaip uoliai buvo siekiama išieškojimo, bei teisės straipsniai ir faktai, kuriais remiasi atsisakymas. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas atsisako išieškojimo 81 straipsnyje numatyta tvarka.

4. Institucija negali įgalioti atsisakyti nustatytos gautinos sumos išieškojimo, kai suma, kurios ketinama atsisakyti:

a) yra 1000000 eurų ar daugiau; arba

b) 100000 eurų ar daugiau, kurie sudaro 25 % ar daugiau nustatytos gautinos sumos.

Kai suma yra mažesnė už pirmoje pastraipoje nurodytą sumą, kiekviena institucija savo vidaus taisyklėse nustato sąlygas ir tvarką, pagal kurią ji suteikia įgaliojimus atsisakyti nustatytos skolos išieškojimo.

5. Kiekviena institucija biudžeto valdymo institucijai kiekvienais metais atsiunčia ataskaitą apie 1–4 dalyse minėtus skolos išieškojimo atsisakymus, kai suma yra 100000 eurų ar daugiau. Komisijos atveju toji ataskaita pridedama prie metinės veiklos ataskaitų apibendrinimo, minėto finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje.

88 straipsnis

Nustatytos gautinos sumos panaikinimas(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

1. Klaidos dėl taikytinos teisės atveju atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas panaikina nustatytą gautiną sumą pagal 80 ir 81 straipsnius; panaikinimas turi būti tinkamai pagrįstas.

2. Kiekviena institucija nustato savo vidaus taisykles, sąlygas ir tvarką, pagal kurias yra suteikiami įgaliojimai panaikinti nustatytą gautiną sumą.

89 straipsnis

Nustatytos gautinos sumos techninis ir apskaitinis patikslinimas(Finansinio reglamento 73 straipsnis)

1. Jei dėl faktinės klaidos nustatytą gautiną sumą reikia pakeisti, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas patikslina sumą, ją padidindamas arba sumažindamas, su sąlyga, kad tokiu ištaisymu nėra atsisakoma nustatytos Bendrijų teisės. Toks patikslinimas atliekamas pagal 80 ir 81 straipsnius; jį būtina tinkamai pagrįsti.

2. Kiekviena institucija nustato savo vidaus taisykles, sąlygas ir tvarką, pagal kurias yra suteikiami įgaliojimai atlikti techninius ir apskaitinius nustatytos gautinos sumos patikslinimus.

6 SKYRIUS

Išlaidų operacijos

90 straipsnis

Sprendimas dėl finansavimo(Finansinio reglamento 75 straipsnis)

Sprendimu dėl finansavimo nustatomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai.

1 skirsnis

Išlaidų paskirties nustatymas

91 straipsnis

Bendro pobūdžio ir preliminarūs įsipareigojimai(Finansinio reglamento 76 straipsnio 2 dalis)

1. Bendro pobūdžio biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi, sudarant finansavimo susitarimus, kuriuose savaime numatoma sudaryti vieną ar kelis tolesnius susitarimus dėl teisinių įsipareigojimų, arba sudarant vieną ar kelis susitarimus dėl teisinių įsipareigojimų.

Pagal finansinės pagalbos ir biudžetinės paramos srityje sudarytus finansavimo susitarimus, kurie yra teisiniai įsipareigojimai, galima išmokėti lėšas, nesudarant susitarimų dėl teisinių įsipareigojimų.

2. Preliminarūs biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi, sudarant vieną ar kelis susitarimus dėl teisinių įsipareigojimų, kurie suteikia teisę gauti tolesnes lėšas, arba tiesiogiai išmokant lėšas tokiais atvejais, kurie yra susiję su išlaidomis personalo valdymui arba ryšių veiklai, kurią vykdo institucijos, nušviesdamos Bendrijos įvykius.

92 straipsnis

Bendro pobūdžio įsipareigojimo prisiėmimas(Finansinio reglamento 76 straipsnis)

1. Bendro pobūdžio įsipareigojimas prisiimamas remiantis finansavimo sprendimu.

Bendro pobūdžio įsipareigojimas prisiimamas nė vėliau, kai yra priimamas sprendimas dėl gavėjų parinkimo, o tais atvejais, kai atitinkamų asignavimų vykdymas yra susijęs su darbo programos priėmimu, kaip apibrėžta 166 straipsnyje − ne anksčiau, kai yra priimama programa.

2. Kai bendro pobūdžio įsipareigojimas yra vykdomas sudarant finansavimo susitarimą, šio straipsnio 1 dalies antra pastraipa netaikoma.

93 straipsnis

Įsipareigojimo panaikinimas, jei lėšos nepanaudojamos trejus metus(Finansinio reglamento 77 straipsnis)

Biudžetinio įsipareigojimo, atitinkančio teisinį įsipareigojimą, kuriam per trejus metus nuo teisinio įsipareigojimo pasirašymo dienos nebuvo išmokėta jokių lėšų, kaip apibrėžta finansinio reglamento 81 straipsnyje, suma panaikinama.

94 straipsnis

Vienas parašas(Finansinio reglamento 76 straipsnis)

1. Nuo taisyklės, kad biudžetinį įsipareigojimą ir atitinkamą teisinį įsipareigojimą pasirašo vienas asmuo, galima nukrypti šiais atvejais:

a) kai įsipareigojimai yra preliminarūs;

b) kai bendro pobūdžio įsipareigojimai yra susiję su finansavimo susitarimais su trečiosiomis šalimis;

c) kai institucijos sprendimas yra teisinis įsipareigojimas;

d) kai bendro pobūdžio įsipareigojimas vykdomas keliais teisiniais įsipareigojimais, už kuriuos atsako skirtingi įgalioti leidimus duodantys pareigūnai;

e) kai ryšium su avansinėmis sąskaitomis, skirtomis išorės veiklai, teisinius įsipareigojimus turi pasirašyti vietinių padalinių, apibrėžtų 254 straipsnyje, personalo nariai.

2. Jei atsakingojo leidimus duodančio pareigūno, kuris pasirašė biudžetinį įsipareigojimą, nėra arba jo nėra tokį laiką, kuris nesuderinamas su teisinio įsipareigojimo sudarymo terminais, tą teisinį įsipareigojimą sudaro asmuo, paskirtas pagal kiekvienos institucijos priimtas pavadavimo taisykles, jei tas asmuo turi leidimus duodančio pareigūno statusą pagal finansinio reglamento 59 straipsnio 2 dalį.

95 straipsnis

Atskirų teisinių įsipareigojimų registravimas(Finansinio reglamento 77 straipsnis)

Kai priėmus bendro pobūdžio įsipareigojimą, yra priimami keli atskiri teisiniai įsipareigojimai, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas tų vėlesnių atskirų teisinių įsipareigojimų sumas įrašo į centrines sąskaitas. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas patikrina, kad visuminė suma nebūtų didesnė už jiems taikomo bendro pobūdžio įsipareigojimo sumą.

Įraše į sąskaitas nurodomos bendro pobūdžio įsipareigojimo nuorodos, kurioms turi būti priskirti atskiri įsipareigojimai.

Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas, prieš pasirašydamas atitinkamą atskirą teisinį įsipareigojimą, sumas užregistruoja sąskaitose.

96 straipsnis

Pagal preliminarius įsipareigojimus apmokamos administracinės išlaidos(Finansinio reglamento 76 straipsnis)

Straipsniai, laikomi įprastomis administracinėmis išlaidomis, dėl kurių gali būti priimti preliminarūs įsipareigojimai, yra šie:

a) išlaidos personalui, kuriam taikomi arba netaikomi Tarnybos nuostatai, kitiems žmogiškiesiems ištekliams ir pensijoms bei ekspertų atlyginimams;

b) išlaidos, susijusios su institucijos nariais;

c) išlaidos mokymui;

d) išlaidos konkursams, darbuotojų parinkimui ir samdymui;

e) komandiruočių išlaidos;

f) reprezentacinės išlaidos;

g) susirinkimų išlaidos;

h) išlaidos laisvai samdomiems vertėjams žodžiu ar raštu;

i) išlaidos apsikeičiant pareigūnais;

j) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasikartojančiai nuomai;

k) įvairiam draudimui;

l) valymui ir priežiūrai;

m) išlaidos gerovei;

n) išlaidos telekomunikacijų paslaugoms;

o) finansiniams mokesčiams;

p) mokesčiams už teisines paslaugas;

q) išlaidos žalai, įskaitant palūkanas;

r) darbo įrangai;

s) vandeniui, dujoms ir elektrai;

t) periodiniams leidiniams popieriuje ir elektroniniu formatu.

2 skirsnis

Išlaidų patvirtinimas

97 straipsnis

(Finansinio reglamento 79 straipsnis)

1. Išlaidos patvirtinamos pagal pirminius dokumentus, apibrėžtus 104 straipsnyje, įrodančius kreditoriaus teisę remiantis faktiškai suteiktų paslaugų, faktiškai pristatytų arba faktiškai atliktų darbų sąskaita arba remiantis kitais išmokamas lėšas pateisinančiais dokumentais.

2. Atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą patvirtinti išlaidas, asmeniškai patikrina pirminius dokumentus arba savo atsakomybe įsitikina, kad tai yra padaryta.

3. Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas atsakingojo leidimus išduodančio pareigūno arba pareigūno ar kito techniškai kompetentingo ir oficialius leidimus duodančio pareigūno sprendimu įgalioto tarnautojo parašu ir užrašu "patvirtinta išmokėjimui". Tokie išmokėti lėšas leidžiantys sprendimai saugomi kaip įrodomieji dokumentai.

98 straipsnis

Pavirtinimas išmokėjimui pagal pirkimo sutartis(Finansinio reglamento 79 straipsnis)

Išmokėjimų pagal pirkimo sutartis atveju viza "patvirtinta išmokėjimui" patvirtina, kad:

a) institucija gavo ir formaliai užregistravo rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą;

b) pati sąskaita faktūra arba kartu su gauta sąskaita faktūra pateiktas vidaus dokumentas yra pareigūno ar kito techniškai kompetentingo ir atsakingojo leidimus duodančio pareigūno įgalioto tarnautojo vizuotas "tvirtinu, teisinga" ir pasirašytas;

c) siekiant nustatyti svarbiausia išmokėtiną sumą ir išmokėjimo kaip skolos grąžinimo pagrįstumą, visi sąskaitos faktūros aspektai yra patikrinti paties atsakingojo leidimus duodančio pareigūno arba jo atsakomybe.

Viza "tvirtinu, teisinga", minėta šio straipsnio pirmosios pastraipos b punkte, liudija, kad sutartyje numatytos paslaugos yra tinkamai suteiktos arba kad sutartyje numatytos prekės yra tinkamai pristatytos, arba kad sutartyje numatyti darbai yra tinkamai atlikti. Tiekimo ir darbų atlikimo atveju, pareigūnas arba kitas techniškai kompetentingas tarnautojas parengia preliminarų priėmimo aktą, o vėliau, pasibaigus sutartyje numatytam garantiniam laikotarpiui − galutinį priėmimo aktą. Tie du aktai laikomi patvirtinimu "tvirtinu, teisinga".

99 straipsnis

Dotacijų patvirtinimas išmokėjimui(Finansinio reglamento 79 straipsnis)

Dotacijų išmokėjimo atveju viza "patvirtinta išmokėjimui" reiškia, kad:

a) institucija gavo ir formaliai užregistravo gavėjo prašymą išmokėti;

b) pats prašymas išmokėti arba kartu su gautu dotacijos prašymu pateiktas vidaus dokumentas yra pareigūno ar kito techniškai kompetentingo ir atsakingojo leidimus duodančio pareigūno įgalioto tarnautojo užvizuotas "tvirtinu, teisinga" ir pasirašytas; tokia viza jis patvirtina, kad gavėjo įvykdyta veiklos ar darbo programa visais aspektais atitinka dotacijos reikalavimus;

c) siekiant nustatyti svarbiausia išmokėtiną sumą ir išmokėjimo kaip skolos grąžinimo pagrįstumą, visi prašymo išmokėti faktūros aspektai yra patikrinti paties atsakingojo leidimus duodančio pareigūno arba jo atsakomybe.

100 straipsnis

Personalo išlaidų patvirtinimas išmokėjimui(Finansinio reglamento 79 straipsnis)

Personalo išlaidų išmokėjimo atveju viza "patvirtinta išmokėjimui" patvirtina, kad egzistuoja šie pirminiai dokumentai:

a) mėnesinių algų atveju:

i) išsamus darbuotojų sąrašas, kuriame yra nurodyti visi atlyginimo komponentai;

ii) forma (individualus duomenų lapas), kuri remiasi kiekvienu atskiru atveju priimtais sprendimais, ir kurioje, įvykus pokyčiams, atsispindi visi atlyginimo komponentų pokyčiai;

iii) darbuotojų samdymo ar paskyrimo atveju, patvirtinta teisinga samdos ar paskyrimo sprendimo, kuris pateikiamas tvirtinant pirmąjį algos išmokėjimą, kopija;

b) kitų atlyginimų (darbuotojams, apmokamiems pagal išdirbtas valandas ar dienas) atveju: įgalioto pareigūno ar kito tarnautojo pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytos išdirbtos dienos ir valandos;

c) viršvalandžių atveju: įgalioto pareigūno ar kito tarnautojo pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytas viršvalandžių kiekis;

d) komandiruočių išlaidų atveju:

i) kompetentingos institucijos pasirašytas įsakymas išvykti į komandiruotę;

ii) komandiruoto pareigūno ir vyresniojo administracijos pareigūno, kuriam yra suteiktos atitinkamos galios, pasirašyta komandiruotės išlaidų ataskaita, kurioje svarbiausia yra nurodyta komandiruotės vieta, išvykimo ir atvykimo į komandiruotės vietą datos ir laikas, tinkamai patvirtintos kelionės, pragyvenimo ir visos kitos išlaidos, pateikus pirminius dokumentus;

e) kitų personalo išlaidų atveju: pirminiai dokumentai, nurodantys sprendimą, kuriuo yra paremtos išlaidos, ir visus apskaičiavimo duomenis.

101 straipsnis

Materiali vizos "patvirtinta išmokėjimui" forma(Finansinio reglamento 79 straipsnis)

Nekompiuterizuotoje sistemoje viza "patvirtinta išmokėjimui" uždedama antspaudu, kuriame yra atsakingojo leidimus duodančio pareigūno arba kito techniškai kompetentingo ir atsakingojo leidimus duodančio pareigūno pagal 97 straipsnį įgalioto pareigūno ar tarnautojo parašas. Kompiuterizuotoje sistemoje "patvirtinta išmokėjimui" – tai patvirtinimas, naudojant atsakingojo pareigūno arba kito techniškai kompetentingo ir atsakingojo leidimus duodančio pareigūno įgalioto pareigūno ar tarnautojo asmeninį slaptažodį.

3 skirsnis

Leidimas išmokėjimams

102 straipsnis

Leidimus duodančio pareigūno išmokėjimų tikrinimas(Finansinio reglamento 80 straipsnis)

Išduodamas mokėjimo pavedimą, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas užtikrina, kad:

a) mokėjimo pavedimas yra tinkamai išduotas, tai yra, kad anksčiau yra priimtas atitinkamas patvirtinimo sprendimas "patvirtinta išmokėjimui", kad gavėjo rekvizitai yra teisingi ir kad jam priklauso išmokama suma;

b) mokėjimo pavedimas atitinka biudžetinį įsipareigojimą, prie kurio jis yra įrašomas;

c) išlaidos priskirtos teisingam biudžeto straipsniui;

d) asignavimai egzistuoja.

103 straipsnis

Privaloma informacija ant mokėjimo pavedimų ir jų perdavimas apskaitos pareigūnui(Finansinio reglamento 80 straipsnis)

1. Mokėjimo pavedime nurodoma:

a) finansiniai metai, į kuriuos išlaidos turi būti įrašytos;

b) biudžeto straipsnis ir kitokia taikytina jo padala;

c) nuorodos į teisinį įsipareigojimą, dėl kurio atsiranda teisė į išmokėtą sumą;

d) nuorodos į biudžetinį įsipareigojimą, prie kurio ji turi būti įrašyta;

e) išmokėtina suma, išreikšta eurais;

f) gavėjo pavardė, adresas ir banko sąskaitos rekvizitai;

g) išlaidų tikslas;

h) mokėjimo priemonė;

i) daiktų įrašas inventoriuje pagal 222 straipsnį.

2. Mokėjimo pavedime nurodoma data, jį pasirašo atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas, ir po to jis siunčiamas apskaitos pareigūnui.

4 skirsnis

Išlaidų apmokėjimas

104 straipsnis

Pirminiai dokumentai(Finansinio reglamento 81 straipsnis)

1. Išankstinis finansavimas, įskaitant atvejus, kai jis yra suskirstytas į keletą išmokų, išmokamas remiantis sutartimi, susitarimu ar pagrindiniu teisės aktu arba remiantis pirminiais dokumentais, pagal kuriuos galima patikrinti, ar finansuojamoji veikla atitinka atitinkamos sutarties ar susitarimo sąlygas. Tarpinės išmokos ir išmokami likučiai turi būti paremti pirminiais dokumentais, kurie leidžia patikrinti, ar finansuojamoji veikla yra įvykdyta pagal su gavėju sudarytos sutarties ar susitarimo sąlygas arba pagal pagrindinio teisės akto sąlygas.

2. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas, vadovaudamasis gero finansų valdymo principu, nustato šio straipsnio 1 dalyje minėtų pirminių dokumentų pobūdį pagal pagrindinį teisės aktą ir su gavėju sudarytas sutartis bei susitarimus. Šio straipsnio 1 dalies tikslais tarpinės ir galutinės techninio bei finansinio įvykdymo ataskaitos yra laikomos pirminiais dokumentais.

3. Pirminius dokumentus saugo atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas vadovaudamasis 48 ir 49 straipsniais.

105 straipsnis

Išankstinio finansavimo ir tarpinių išmokų įrašai apskaitos knygose(Finansinio reglamento 81 straipsnis)

1. Išankstinio finansavimo paskirtis – gavėjui suteikti avansinę sumą išlaidoms. Ji gali būti suskirstyta į keletą išmokų.

2. Tarpinė išmoka, kuri gali būti išmokama kelis kartus veiklos vykdymo metu, yra skirta gavėjo patirtoms išlaidoms padengti, remiantis išlaidų ataskaita. Ji gali būti lygi visai išankstinio finansavimo sumai ar kuriai nors jo daliai, nepažeidžiant pagrindinio teisės akto nuostatų.

3. Išlaidos uždaromos išmokant likutį, kuris išmokamas vienu kartu, atsižvelgiant į visas buvusias išmokas, arba pateikiant reikalavimą susigrąžinti tam tikras sumas.

5 skirsnis

Išlaidų operacijų terminai

106 straipsnis

Mokėjimo terminai ir delspinigiai

1. Mokėtinos sumos išmokamos ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias kalendorines dienas nuo tos dienos, kurią atsakingojo leidimus duodančio pareigūno įgaliotas skyrius užregistruoja priimtiną mokėjimo prašymą; mokėjimo data – tai tos dienos, kurią debetuojama institucijos sąskaita, data.

Mokėjimo prašymas yra nepriimtinas, jei nėra įvykdytas nors vienas reikalavimas

2. Mokėjimui skirtas laikotarpis, minėtas šio straipsnio 1 dalyje − 30 kalendorinių dienų mokėjimui, susijusiam su paslaugų ar darbų sutartimi, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatyta kitaip.

3. Sutarčių ar susitarimų, pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos patvirtinimo, atveju mokėjimo laikotarpis, minėtas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, nepradedamas skaičiuoti tol, kol nėra aiškiai patvirtinta atitinkama ataskaita ir pranešama apie tai gavėjui, arba kol ataskaita nėra patvirtinta netiesiogiai, nes sutartyje numatytas ataskaitos tvirtinimo laikas praėjo, ir sutartis nebuvo sustabdyta oficialiu gavėjui atsiųstu dokumentu.

Laikas, skirtas ataskaitos patvirtinimui, negali būti ilgesnis kaip:

a) 20 kalendorinių dienų paprastų sutarčių dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju;

b) 45 kalendorinės dienos kitų sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų atveju;

c) 60 kalendorinių dienų sutarčių dėl techninių paslaugų, kurias ypač sudėtinga įvertinti, atveju.

4. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą bet kuriuo 1 dalyje minėto laikotarpio metu, pranešdamas kreditoriams, kad mokėjimo prašymo negalima patenkinti dėl to, kad sumą išmokėti nepriklauso, arba dėl to, kad nėra pateikti atitinkami pirminiai dokumentai. Jei atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui tampa žinoma informacija, kuri kelia abejonių dėl išlaidų, nurodytų mokėjimo prašyme, tinkamumo kompensacijai, leidimus duodantis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą, kad būtų galima atlikti tolesnį patikrinimą, įskaitant patikrinimus vietoje, ir prieš mokėjimą įsitikinti, kad išlaidas tikrai galima kompensuoti. Leidimus duodantis pareigūnas kuo greičiau apie tai praneša gavėjui.

Likęs mokėjimui skirtas laikas vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai tinkamai parengtas mokėjimo prašymas buvo pirmą kartą užregistruotas.

5. Pasibaigus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam terminui, kreditorius per du mėnesius nuo tos dienos, kai pavėluotai gavo išmokėtą sumą, gali pareikalauti delspinigių pagal šias nuostatas:

a) taikomos 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos delspinigių normos;

b) delspinigiai mokami už laikotarpį, prasidėjusį kitą kalendorinę dieną nuo termino pabaigos, iki mokėjimo dienos.

Pirmoji pastraipa netaikoma valstybėms narėms.

7 SKYRIUS

IT sistemos

107 straipsnis

IT sistemų aprašymas(Finansinio reglamento 84 straipsnis)

Kai biudžeto vykdymo operacijos apdorojamos kompiuterių sistema ar posisteme, reikalaujama išsamaus ir pačio naujausio kiekvienos sistemos ar posistemės aprašymo.

Kiekviename aprašyme apibrėžiamas visų duomenų kategorijų turinys ir aprašoma, kaip sistema apdoroja kiekvieną operaciją. Išsamiai parodoma, kaip sistema užtikrina kiekvienos operacijos audito seką.

108 straipsnis

Reguliarus įrašymas(Finansinio reglamento 84 straipsnis)

Duomenys reguliariai įrašomi į kompiuterių sistemas ir posistemes ir saugiai saugomi.

8 SKYRIUS

Vidaus auditorius

109 straipsnis

Vidaus auditoriaus paskyrimas(Finansinio reglamento 85 straipsnis)

1. Kiekviena institucija paskiria savo vidaus auditorių savo ypatybėms ir reikalavimams pritaikytais būdais. Apie vidaus auditoriaus paskyrimą institucija praneša biudžeto valdymo institucijai.

2. Kiekviena institucija pagal savo specifiką ir reikalavimus nustato vidaus auditoriaus užduočių apimtį ir, deramai atsižvelgdama į tarptautinius vidaus audito standartus, išsamiai nurodo vidaus audito funkcijos tikslą ir procedūras.

3. Institucija vidaus auditoriumi gali paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją, valstybių narių pilietį, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, atsižvelgdama į jo konkrečią kompetenciją.

4. Jei dvi ar daugiau institucijų paskiria tą patį vidaus auditorių, jos pasirūpina, kad jis būtų pripažintas atsakingu už savo veiksmus, kaip nustatyta 114 straipsnyje.

5. Pasibaigus vidaus auditoriaus pareigoms, institucija apie tai praneša biudžeto valdymo institucijai.

110 straipsnis

Veiklos ištekliai(Finansinio reglamento 86 straipsnis)

Institucija vidaus auditoriui suteikia būtinus išteklius, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo auditoriaus funkcijas, ir parengia užduočių chartiją, kurioje išsamiai nurodytos jo užduotys, pareigos ir įsipareigojimai.

111 straipsnis

Darbo programa(Finansinio reglamento 86 straipsnis)

1. Vidaus auditorius sudaro savo darbo programą ir ją pateikia institucijai.

2. Institucija gali pareikalauti, kad vidaus auditorius atliktų auditus, kurie nėra įrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jo darbo programą.

112 straipsnis

Vidaus auditoriaus ataskaitos(Finansinio reglamento 86 straipsnis)

1. Vidaus auditorius institucijai pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, numatytą finansinio reglamento 86 straipsnio 3 dalyje, nurodydamas kiek ir kokio tipo vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų.

Metinėje ataskaitoje taip pat nurodomos visos specializuotos komisijos, sudarytos pagal finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalį, pastebėtos sisteminės problemos.

2. Kiekviena institucija apsvarsto, ar jos vidaus auditoriaus ataskaitoje pateiktos rekomendacijos yra tinkamos paminėti apsikeičiant geriausia praktika su kitomis institucijomis.

113 straipsnis

Nepriklausomumas(Finansinio reglamento 87 straipsnis)

Atlikdamas auditus, vidaus auditorius yra visiškai nepriklausomas. Jam negalima duoti nurodymų, kaip atlikti funkcijas, kurios, jį paskyrus, jam priklauso pagal finansinį reglamentą, ar kaip nors kitaip jį varžyti.

114 straipsnis

Vidaus auditoriaus atsakomybė(Finansinio reglamento 87 straipsnis)

Vidaus auditorių, kaip pareigūną ar kitą tarnautoją, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, pripažinti atsakingu už jo veiksmus gali tik institucija, veikdama pagal šį straipsnį.

Institucija priima motyvuotą sprendimą pradėti tyrimą. Apie sprendimą pranešama suinteresuotajai šaliai. Institucija savo tiesiogine atsakomybe tyrimui vadovauti gali paskirti vieną ar kelis pareigūnus, kurių rangas yra toks pat ar aukštesnis už atitinkamo personalo nario rangą. Vykstant tyrimui, išklausoma suinteresuotosios šalies nuomonė.

Tyrimo ataskaita pateikiama suinteresuotajai šaliai, kurią ataskaitos klausimu išklauso institucija.

Remiantis ataskaita ir išklausius suinteresuotąją šalį, institucija priima motyvuotą sprendimą nutraukti procesą arba motyvuotą sprendimą pagal Tarnybos nuostatų 22 ir 86–89 straipsnius. Apie sprendimus taikyti drausmines priemones ar finansines baudas pranešama suinteresuotajai šaliai ir susipažinimui kitoms institucijoms bei Audito Rūmams.

Suinteresuotoji šalis gali pareikšti ieškinį dėl tokių sprendimų Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, kaip numatyta Tarnybos nuostatuose.

115 straipsnis

Ieškinys, iškeltas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme(Finansinio reglamento 87 straipsnis)

Nepažeisdamas teisinių gynimo priemonių, numatytų Tarnybos nuostatuose, vidaus auditorius gali iškelti ieškinį tiesiai Europos Bendrijų Teisingumo Teisme dėl bet kurio akto, susijusio su jo vidaus auditoriaus pareigų atlikimu. Toks ieškinys paduodamas per tris mėnesius, nuo tos kalendorinės dienos, kurią apie tokį aktą buvo pranešta.

Tokie ieškiniai tiriami ir nagrinėjami, kaip numatyta Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 5 dalyje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Taikymo sritis ir konkursų nugalėtojų nustatymo principai

116 straipsnis

Apibrėžimai ir taikymo sritis(Finansinio reglamento 88 straipsnis)

1. Statybos sutartys taikomos žemės, esamų pastatų arba kitokio nekilnojamojo turto pirkimui, ilgalaikei nuomai, lizingui, nuomai arba pirkimams išsimokėtinai be pasirinkimo arba su pasirinkimu pirkti.

2. Tiekimo sutartys taikomos gaminių pirkimui, lizingui, nuomai arba pirkimams išsimokėtinai be pasirinkimo arba su pasirinkimu pirkti. Į gaminių pristatymą gali įeiti pristatymas į vietą, įrengimas ir priežiūra.

3. Rangos sutartys taikomos darbų atlikimui arba kartu atlikimui ir projektavimui, arba darbo atlikimui nesvarbu kokiomis priemonėmis pagal susitariančiosios institucijos reikalavimus. "Darbas" – statybos ar civilinės inžinerijos darbų rezultato visuma, kurios pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti.

4. Paslaugų sutartys taikomos visoms intelektinėms ir neintelektinėms paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurioms taikomos tiekimo, rangos ir statybos sutartys. Šios paslaugos išvardytos Tarybos direktyvos 92/50/EEB IA ir IB prieduose.

5. Sutartis, kuri taikoma ir gaminiams, ir paslaugoms, laikoma paslaugų sutartimi, kai tų paslaugų vertė yra didesnė už į sutartį įrašytus gaminius.

6. Sąvokos "tiekėjas", "rangovas" ir "paslaugos teikėjas" – tai trys ekonominių subjektų kategorijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinkamai tiekia gaminius, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Paraiškas pateikę ekonominiai subjektai vadinami "konkurso dalyviais". Subjektai, kurie yra paprašę leisti jiems dalyvauti ribotoje ar derybinėje procedūroje, vadinami "kandidatais".

7. Bendrijos institucijų skyriai laikomi susitariančiosiomis institucijomis.

117 straipsnis

Pagrindų sutartys ir individualios sutartys(Finansinio reglamento 88 straipsnis)

1. Pagrindų sutartis – tai susitariančiosios institucijos ir ekonominio subjekto sudaryta sutartis, nustatanti pagrindines visos serijos individualių sutarčių, kurios bus sudaromos per tam tikrą laikotarpį, sąlygas, visų pirma sutarties trukmę, objektą, kainas, atlikimo sąlygas ir numatomus kiekius.

Susitariančioji institucija gali taip pat sudaryti keletą pagrindų sutarčių, kurios yra atskiros tokias pat sąlygas nustatančios sutartys su keliais atskirais tiekėjais ar paslaugų teikėjais. Po to, 130 straipsnyje minėtose specifikacijose nurodomas didžiausias operatorių skaičius, su kuriuo susitariančioji institucija sudaro sutartis.

Pagrindų sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip ketveri metai, išskyrus išimtinius atvejus, kuriuos visų pirma pateisina pagrindų sutarties objektas.

Susitariančiosios institucijos negali naudoti pagrindų sutarčių netinkamai ar siekdamos užskirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

2. Individualios sutartys, paremtos pagrindų sutartimi ir minėtos šio straipsnio 1 dalyje, sudaromos, laikantis pagrindų sutartyje nustatytų sąlygų.

2 skirsnis

Skelbimas

118 straipsnis

Sutarčių, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, reklamavimas(Finansinio reglamento 90 straipsnis)

1. Skelbimas – tai išankstinės informacijos, sutarties ir konkurso laimėtojo paskelbimas.

2. Išankstinės informacijos skelbime susitariančiosios institucijos viešai paskelbia per atitinkamą laikotarpį ketinamų sudaryti sutarčių bendros vertės sąmatą pagal paslaugos ar gaminių kategorijas ir esmines rangos sutarčių charakteristikas, jei bendra vertės sąmata yra lygi ar didesnė už 157 straipsnyje nurodytas ribas.

Išankstinės informacijos skelbimas siunčiamas Europos Bendrijų oficialių leidinių biurui kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip kiekvienų biudžetinių metų kovo 31 d. tiekimo ir paslaugų sutarčių atveju, o rangos sutarčių atveju – kuo greičiau po to, kai priimamas toms sutartims skirtos programos patvirtinimo sprendimas.

3. Sutarčių skelbimas – tai susitariančiųjų institucijų skelbimas, kad jos ketina pradėti pirkimų procedūrą. Toks skelbimas yra privalomas sutartims, kurių vertės sąmata yra lygi ar didesnė už 158 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytas ribas.

Esant atvirai procedūrai, sutarties skelbime nurodoma organizacinio komiteto posėdžio, kuris yra atviras paraiškų padavėjams, data, laikas ir vieta.

Susitariančiosios institucijos, kurios nori organizuoti dalyvių varžybas, paskelbia apie tokį savo ketinimą.

4. Konkurso laimėtojo skelbime nurodomas pirkimų procedūros rezultatas. Kai sutarčių vertė yra lygi ar didesnė už 158 straipsnyje nurodytas datas, konkurso laimėtoją paskelbti privaloma. Tai nėra privaloma individualioms sutartims, sudaromoms pagal pagrindų sutartį.

Konkurso laimėtojo skelbimas siunčiamas Europos Bendrijų oficialių leidinių biurui ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias kalendorines dienas po procedūros uždarymo, tai yra, nuo tos dienos, kurią yra pasirašoma sutartis.

5. Skelbimai parengiami pagal pavyzdžius, pateiktus Direktyvos 2001/78/EB prieduose.

119 straipsnis

Sutarčių, kurioms netaikomos viešųjų pirkimų direktyvos, reklamavimas(Finansinio reglamento 90 straipsnis)

1. Sutartys, kurių vertė yra mažesnė už 157 ir 158 straipsniuose numatytas ribas, ir paslaugų sutartys, minėtos Tarybos direktyvos 92/50/EEB IB priede atitinkamais būdais reklamuojamos, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją paraiškų konkurse ir pirkimų procedūros nešališkumą. Reklamuojama:

a) jei 118 straipsnio 3 dalyje minėto sutarties skelbimo nėra, skelbimu, kviečiančiu išreikšti susidomėjimą panašaus turinio sutartimis, kurių vertė yra lygi arba didesnė už 128 straipsnio 1 dalyje minėtą sumą;

b) skelbiant metinį rangovų sąrašą, nurodant sudarytų sutarčių objektą ir vertę.

2. Rangovų, su kuriais sudarytos statybų sutartys, sąrašas skelbiamas kasmet, nurodant sudarytų sutarčių objektą ir vertę. Tas sąrašas siunčiamas biudžeto valdymo institucijai; Komisijos atveju jis pridedamas prie metinės veiklos ataskaitos apibendrinimo, minėto finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje.

3. Informacija, susijusi su sutartimis, kurių vertė lygi arba didesnė už sumą, nurodytą 128 straipsnio 1 dalyje, siunčiama Europos Bendrijų oficialių leidinių biurui; rangovų sąrašas siunčiamas ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 31 d.

Ex ante reklama ir kitų sutarčių rangovų metiniai sąrašai skelbiami instituto tinklalapiuose; ex post reklama skelbiama ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Ji gali būti paskelbta ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

120 straipsnis

Skelbimas(Finansinio reglamento 90 straipsnis)

1. Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras 118 ir 119 straipsniuose minėtus skelbimus paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip per dvylika dienų nuo jų išsiuntimo.

Tas laikotarpis sumažinamas penkiomis dienomis, taikant 142 straipsnyje minėtą pagreitintą procedūrą ir jei skelbimai yra parengti ir atsiųsti elektroninėje terpėje.

2. Susitariančiosios institucijos privalo galėti pateikti išsiuntimo datos įrodymą.

121 straipsnis

Kiti reklamavimo būdai(Finansinio reglamento 90 straipsnis)

Be tų reklamavimo būdų, kurie yra numatyti 118, 119 ir 120 straipsniuose, sutartis galima reklamuoti bet kuriuo kitu būdu, visų pirma elektroninėmis priemonėmis. Tokioje reklamoje turi būti nuoroda į skelbimą Europos Bendrijų oficialųjį leidinyje, nurodytą 120 straipsnyje, jei toks skelbimas yra paskelbtas, ir tokia elektroninė reklama negali būti paskelbta anksčiau už skelbimą Oficialiajame leidinyje, kuris yra vienintelis autentiškas.

Tokioje reklamoje negali būti jokios kandidatų ar paraiškų pateikėjų diskriminacijos ir jokios kitos informacijos, išskyrus informaciją sutarties skelbime, jei jis yra paskelbtas.

3 skirsnis

Viešųjų pirkimų procedūros

122 straipsnis

Viešųjų pirkimų procedūrų rūšys(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Sutartys sudaromos, skelbiant paraiškų konkursus ir juose taikant atvirą, ribotą arba derybų procedūrą po to, kai yra paskelbiamas sutarties skelbimas, arba atitinkamais atvejais po kandidatų varžybų taikant derybų procedūrą, prieš tai sutarties skelbimo neskelbiant.

2. Paraiškų konkursas yra atviras, kai į jį paraiškas gali paduoti visi suinteresuoti ūkiniai subjektai.

Paraiškų konkursas yra ribotas, kai visi ekonominiai subjektai gali prašyti leisti dalyvauti, bet tik kandidatai, kurie atitinka 135 straipsnyje minėtus atrankos kriterijus ir kuriuos susitariančiosios institucijos vienu metu raštu pakviečia, gali paduoti paraišką.

Atrankos etapą kiekvienai atskirai sutarčiai galima pakartoti arba 128 straipsnyje nurodyta tvarka galima parengti potencialių kandidatų sąrašą.

3. Taikant derybų procedūrą, susitariančiosios institucijos tariasi su savo pačių išrinktais paraiškų pateikėjais, kurie atitinka 135 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl sutarties sąlygų.

Taikant derybų procedūras, kai yra paskelbtas 127 straipsnyje minėtas sutarties skelbimas, susitariančiosios institucijos raštu vienu metu pakviečia atrinktus kandidatus deryboms.

4. Varžybos – tai procedūros, kurios padeda susitariančiajai institucijai įsigyti, paprastai architektūros, civilinės inžinerijos ar duomenų apdorojimo srities planą ar dizainą, kurį siūlo išsirinkti atrankos komisija po to, kai jis buvo eksponuotas konkurse, skiriant arba neskiriant prizus.

123 straipsnis

Kandidatų skaičius ribotose ir derybų procedūrose(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Taikant ribotą procedūrą, įskaitant 128 straipsnyje minėtą procedūrą, pakviestų pateikti paraišką kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip penki, jei pakankamas kandidatų skaičius tenkina atrankos kriterijus.

Susitariančioji institucija taip pat negali numatyti didesnio kaip dvidešimt kandidatų skaičiaus, atsižvelgdama į sutarties objektą ir taikydama objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus. Tokiais atvejais kandidatų skaičius ir kriterijai nurodomi sutarties skelbime arba kvietime išreikšti susidomėjimą, minėtuose 118 ir 119 straipsniuose.

Bet kuriuo atveju kandidatų, pakviestų pateikti paraiškas, skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima tikrai užtikrinti konkurenciją.

2. Derybų procedūrose kandidatų, pakviestų dalyvauti derybose, skaičius negali būti mažesnis kaip trys, jei pakankamas kandidatų skaičius tenkina atrankos kriterijus.

Bet kuriuo atveju kandidatų, pakviestų pateikti paraiškas, skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima tikrai užtikrinti konkurenciją.

Antroji pastraipa netaikoma labai mažos vertės sutartims, minėtoms 129 straipsnio 3 dalyje.

124 straipsnis

Derybų procedūrų tvarka(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

Susitariančiosios institucijos derasi su paraiškų pateikėjais dėl jų pateiktų paraiškų, kad galėtų jas pritaikyti prie 118 straipsnyje minėtos sutarties skelbime arba specifikacijose, arba bet kuriuose papildomuose dokumentuose nurodytų sąlygų ir rasti paraišką, kurioje būtų pateiktas geriausias ekonominis pasiūlymas.

Derybų metu susitariančiosios institucijos užtikrina vienodas sąlygas visiems paraiškų pateikėjams.

125 straipsnis

Varžybos(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Su varžybų organizavimo taisyklėmis supažindinami asmenys, suinteresuoti jose dalyvauti.

Pakviestų dalyvauti kandidatų skaičius turi būti pakankamas, kad tikrai būtų užtikrinta konkurencija.

2. Atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas paskiria atrankos komisiją. Ją sudaro vien tik fiziniai asmenys, kurie nepriklauso nuo varžybų dalyvių. Jei, norint dalyvauti varžybose, reikalinga tam tikra profesinė kvalifikacija, bent vienas trečdalis atrankos komisijos narių privalo turėti tą pačią arba tolygią kvalifikaciją.

Pareikšdama savo nuomonę atrankos komisija turi būti nepriklausoma. Jos nuomonės priimamos, remiantis kandidatų jai anonimiškai pateiktais projektais ir atsižvelgiant tik į varžybų skelbime nurodytus kriterijus.

3. Atrankos komisijos pasiūlymai, paremti kiekvieno projekto teigiamybėmis, ir jos pastabos protokoluojamos akte, kurį pasirašo komisijos nariai.

Kandidatų anonimiškumas išlaikomas tol, kol atrankos komisija nepateikia savo nuomonės.

4. Tada susitariančioji institucija, priima sprendimą ir nurodydama atrinkto kandidato pavardę ir adresą bei jo atrankos motyvus, remdamasi varžybų skelbime nurodytais kriterijais, ypač jei sprendimas skiriasi nuo pasiūlymų atrankos komisijos nuomonėje.

126 straipsnis

Derybų procedūros taikymas be išankstinio sutarties skelbimo(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Susitariančiosios institucijos derybų procedūrą be išankstinio sutarties skelbimo gali taikyti šiais atvejais:

a) kai paskelbus atvirą ar ribotą procedūrą nėra iš viso pateikta paraiškų arba nėra pateikta tinkamų paraiškų, po to, kai yra užbaigta pradinė procedūra, jei pradinės sutarties sąlygos, nurodytos su konkurso, minėto 130 straipsnyje, skelbimu susijusiuose dokumentuose, nėra iš esmės pakeistos;

b) kai dėl techninių ar meninių priežasčių, ar priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartį galima sudaryti tik su tam tikru ekonominiu subjektu;

c) jei dėl didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl nenumatytų įvykių, kurie nepriklauso nuo susitariančiųjų institucijų ir gali kelti pavojų Bendrijų interesams, negalima laikytis terminų, nustatytų kitoms procedūroms ir 140, 141 bei 142 straipsniuose;

d) kai paslaugų sutartis sudaroma po varžybų ir pagal taikytinas taisykles turi būti skirta jas laimėjusiam kandidatui arba vienam iš laimėjusių kandidatų; pastaruoju atveju visi sėkmingi kandidatai kviečiame dalyvauti derybose;

e) sudarant sutartis papildomoms paslaugoms ir darbams, neįrašytiems į iš pradžių svarstytą projektą nei į iš pradžių sudarytą sutartį, bet kurie dėl nenumatytų nuo susitariančiosios institucijos nepriklausančių aplinkybių yra būtini paslaugoms ar darbams atlikti, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį;

f) sudarant papildomas sutartis dėl panašių paslaugų ar darbų, patikėtų rangovui, su kuriuo tos pačios susitariančiosios institucijos pasirašė ankstesnę sutartį, jei sutarties objektas atitinka pagrindinį projektą, ir pirmoji sutartis buvo pasirašyta, taikant atvirą arba ribotą procedūrą;

g) sudarant tiekimo sutartis:

i) papildomai tiekiamų prekių atveju, kurios yra skirtos iš dalies pakeisti įprastai tiekiamas prekes ar įrenginius, ar kaip priedas prie jau tiekiamų prekių ir esamų įrenginių, kai pakeitus tiekėją, susitariančioji institucija turėtų įsigyti kitą įrangą, turinčią skirtingas technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelis techniniai sunkumai ją eksploatuojant ar prižiūrint; tokių sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip treji metai;

ii) kai gaminiai yra gaminami tik moksliniams tyrimo darbams, eksperimentui, studijoms ar plėtrai, išskyrus komercinio tinkamumo bandymus ir didelio masto gamybą, kuri yra skirta susigrąžinti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;

h) sudarant statybos sutartis po to, kai yra ištirta vietos rinka;

i) sudarant sutartis, kurių vertė yra mažesnė už 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.

2. Papildomoms paslaugoms ir darbams, minėtiems šio straipsnio 1 dalies e punkte, susitariančioji institucija gali taikyti derybų procedūrą, nepaskelbusi iš anksto sutarties skelbimo, jei sutartis sudaroma su rangovu, atliekančių sutartį:

a) kai tokių papildomų sutarčių techniniu ar ekonominiu atžvilgiu negalima atskirti nuo pagrindinės sutarties, nesukėlus susitariančiajai institucijai rimtų nepatogumų; arba

b) kai tokios paslaugos ar darbai, nors juos ir galima atskirti nuo pradinės sutarties vykdymo, yra absoliučiai būtinos sutarties užbaigimui.

Papildomų sutarčių visuminė vertė negali būti didesnė kaip 50 % pradinės sutarties sumos.

3. Šio straipsnio 1 dalies f punkte minėtais atvejais galimybė taikyti derybų procedūrą turi būti nurodyta kuo greičiau po to, kai pirmajai sutarčiai yra paskelbtas konkursas, ir apskaičiuojant 158 straipsnyje minėtas ribas būtina atsižvelgti į visą papildomų sutarčių bendrą sąmatą. Procedūrą galima taikyti tik trejų metų nuo pradinės sutarties sudarymo laikotarpiu.

127 straipsnis

Derybų procedūros taikymas, iš anksto paskelbus sutarties skelbimą(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Susitariančiosios institucijos gali taikyti derybų procedūrą po to, kai paskelbia sutarties skelbimą, šiais atvejais:

a) tuo atveju, jei užbaigus atvirą ar ribotą procedūrą, pateiktos paraiškos, ypač kuriose remiamasi atrankos ar laimėtojo išrinkimo kriterijais, yra negerai parengtos arba nepriimtinos, jei pradinės sutarties sąlygos, nurodytos su konkursu susijusiuose dokumentuose, nėra iš esmės pakeistos;

b) sudarant paslaugų ir rangos sutartis, išimtiniais atvejais, kai paslaugų ar darbų pobūdis, ar su jais susijusi rizika neleidžia konkurso dalyviui iš anksto nustatyti visos kainos;

c) kai perkamų paslaugų, visų pirma finansinių ir intelektinių paslaugų, pobūdis neleidžia pakankamai tiksliai nustatyti sutarties specifikacijų taip, kad būtų galima sudaryti sutartį, išrinkus geriausią paraišką pagal atviros ar ribotos procedūros taisykles;

d) sudarant rangos sutartis, kai darbai atliekami tik mokslinių tyrimų, bandymų ar plėtros tikslais, o ne siekiant užtikrinti pelną ar susigrąžinti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;

e) sudarant Tarybos direktyvos 92/50/EEB 1B priede minėtas paslaugų sutartis, laikantis 126 straipsnio 1 dalies nuostatų.

2. Šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtais atvejais susitariančiosios institucijos gali neskelbti sutarties skelbimo, jei į derybų procedūrą jos įtraukia visus paraiškų pateikėjus, kurie atitinka atrankos kriterijus ir kurie, vykstant ankstesnei procedūrai, pateikė paraiškas pagal viešųjų pirkimų formalius reikalavimus.

128 straipsnis

Ribota procedūra, kurioje kviečiama pareikšti susidomėjimą(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Kvietimas pareikšti susidomėjimą – tai būdas atlikti preliminarią kandidatų, kurie pagal 126 ir 127 straipsnius bus pakviesti pateikti paraiškas būsimuose ribotuose konkursuose sutartims, kurių vertė 50000 eurų ar daugiau, atranką.

2. Sąrašai, sudaryti po kvietimo pareikšti susidomėjimą, galioja ne ilgiau kaip trejus metus nuo tos dienos, kai 119 straipsnio 1 dalies a punkte minėtas skelbimas yra nusiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių biurui.

Bet kuris suinteresuotas asmuo gali pateikti paraišką bet kuriuo sąrašo galiojimo metu, išskyrus tris paskutinius to laikotarpiu mėnesius.

3. Kai sudaroma konkreti sutartis, susitariančioji institucija, remdamasi objektyviais ir nediskriminaciniais tai sutarčiai būdingais atrankos kriterijais, pakviečia visus į sąrašą įrašytus kandidatus arba tik kai kuriuos iš jų, pateikti paraišką.

129 straipsnis

Mažos vertės sutartys(Finansinio reglamento 91 straipsnis)

1. Ribota procedūra, kai tariamasi bent su penkiais kandidatais, nepaskelbus kvietimo pareikšti susidomėjimą, gali būti taikoma pagal 126 ir 127 straipsnius sutartims, kurių vertė yra mažesnė kaip 50000 eurų.

2. Derybų procedūra, kai yra bent trys kandidatai, gali būti taikoma sutartims, kurių vertė mažesnė kaip 13800 eurų.

3. Sutartys, kurių vertė mažesnė kaip 1050 eurų, gali būti sudaromos, taikant derybų procedūrą, remiantis viena paraiška.

4. Sumos iš avansinių sąskaitų arba išlaidoms už institucijų naudojamų ryšių paslaugas, taikomas Bendrijos renginiams, gali būti išmokamos pateikus sąskaitas faktūras be iš anksto priimtos paraiškos, kai išlaidų suma yra mažiau kaip 200 eurų.

130 straipsnis

Konkurso skelbimo dokumentai(Finansinio reglamento 92 straipsnis)

1. Konkurso dokumentus sudaro šie būtiniausi dokumentai:

a) kvietimas pateikti paraišką arba dalyvauti derybose;

b) pridedamos specifikacijos, prie kurių pridedami sutartims taikomi bendrieji reikalavimai ir sąlygos;

c) sutarties pavyzdys.

Konkurso dokumentuose turi būti nuoroda į reklamos priemones, kurios buvo taikytos pagal 118–121 straipsnius.

2. Kvietime pateikti paraišką:

a) nurodomos taisyklės, kaip pateikti ir pristatyti paraiškas, įskaitant visų pirma paraiškų priėmimo paskutinę datą ir laiką; reikalavimai, ar reikia naudoti standartinę atsakymo formą, kokius dokumentus reikia pridėti, įskaitant dokumentus, įrodančius finansinį, ekonominį, techninį ir profesinį pajėgumą, minėtus 135 straipsnyje, ir adresas, kuriuo jos turi būti atsiųstos;

b) nurodoma, kad paraiškos pateikimas reiškia, jog pateikėjas priima specifikacijas, šio straipsnio 1 dalyje minėtus bendruosius reikalavimus ir sąlygas, su kuriomis yra susijusi paraiška, ir kad paraiškos pateikimas rangovą, su kuriuo bus sudaryta sutartis, įpareigoja sutarties vykdymo metu;

c) nurodomas laikotarpis, per kurį paraiška galios ir negalės būti pakeista jokiais atžvilgiais;

d) draudžiamas bet koks susitariančiosios institucijos ir paraiškos pateikėjo kontaktas, išskyrus išimtinius atvejus 148 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, ir tais atvejais, kai yra numatytas apsilankymas vietoje, nurodomos tokio apsilankymo taisyklės.

3. Specifikacijose:

a) nurodomi sutarčiai taikomi atrankos ir netinkamumo kriterijai, išskyrus atvejus, kai, paskelbus 127 straipsnyje minėtą skelbimą, taikoma ribota procedūra ir derybų procedūra; šiais atvejais tie kriterijai nurodomi tik sutarties skelbime arba kvietime išreikšti susidomėjimą;

b) nurodomi laimėtojo išrinkimo kriterijai ir jų santykiniai svoriai, jei tai nėra nurodyta sutarties skelbime;

c) išdėstomos 131 straipsnyje minėtos techninės specifikacijos;

d) nurodomi būtiniausi reikalavimai, kuriuos įvairūs variantai turi atitikti, taikant 138 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras, kuriomis nustatomas paraiškos laimėtojas, pateikęs geriausią ekonominį pasiūlymą, kai susitariančioji institucija sutarties skelbime nėra nurodžiusi, kad tokie variantai neleidžiami;

e) nurodoma, kad yra taikomas Privilegijų ir imunitetų protokolas arba atitinkamais atvejais Vienos konvencija dėl diplomatinių ir konsulinių santykių;

f) nurodoma, kokiais dokumentais pagrindžiamos susiekimo su sutarties rangovu galimybės, kaip nurodyta 159 straipsnyje.

4. Sutarties pavyzdyje visų pirma:

a) nurodomos baudos už jos straipsnių nesilaikymą;

b) nurodoma informacija, kuri turi būti pateikta sąskaitose faktūrose arba atitinkamuose pirminiuose dokumentuose pagal 98 straipsnį;

c) nurodoma sutarčiai taikytina teisė ir kompetentingas teismas ginčams spręsti.

5. Susitariančiosios institucijos gali reikalauti iš paraiškos pateikėjo informacijos apie bet kurią sutarties dalį, kurią paraiškos pateikėjas ketina subrangos būdu perduoti trečiosioms šalims, ir apie subrangovų tapatybę.

131 straipsnis

Techninės specifikacijos(Finansinio reglamento 92 straipsnis)

1. Techninės specifikacijos turi užtikrinti vienodas galimybes kandidatams ir paraiškų pateikėjams ir nesudaryti nepateisinamų kliūčių konkurencija pagrįstam konkursui.

Jose turi būti apibrėžtos būtinos gaminio, paslaugos, medžiagos ar darbo charakteristikos, kad jie atitiktų susitariančiosios institucijos numatytą paskirtį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtas charakteristikas sudaro:

a) kokybės lygiai;

b) aplinkos apsaugos reikalavimų atitikimas;

c) visus reikalavimus atitinkantis dizainas (įskaitant žmonių su negalia galimybes);

d) atitikties įvertinimo lygiai ir procedūros;

e) tinkamumas naudoti;

f) sauga arba matmenys, įskaitant prekių tiekimo atvejais parduodamos prekės pavadinimą bei naudojimo instrukcijas, ir visų sutarčių atvejais − terminija, simboliai, bandymų metodai, pakuotė, ženklinimas ir etiketės, gamybos procedūros ir metodai;

g) rangos sutartims – procedūros, susijusios su kokybės užtikrinimu, ir taisyklės, susijusios su projektavimu ir savikainos apskaičiavimu, darbų bandymo, tikrinimo ir priėmimo sąlygos, statybos metodai arba būdai ir visos kitos techninės sąlygos, kurias pagal bendruosius ar specialius nuostatus susitariančioji institucija gali nustatyti užbaigtiems darbams ir su jais susijusioms medžiagoms ar dalims.

3. Techninės specifikacijos formuluojamos:

a) remiantis Europos standartais arba Europos techniniais patvirtinimais ar bendromis techninėmis specifikacijomis, kai tokios egzistuoja, tarptautiniais standartais arba kita technine kontroline medžiaga, kurią paskelbia Europos standartų institucijos, arba, jei tokių nėra, jų nacionaliniais ekvivalentais. Po kiekvienos nuorodos turi eiti žodžiai "arba jų ekvivalentai"; arba

b) nurodant būtinus pasiekti rezultatus ar veiklos reikalavimus; jie turi būti pakankamai išsamūs, kad paraiškų pateikėjai galėtų nustatyti sutarties tikslą, o susitariančiosios institucijos galėtų nustatyti konkurso laimėtoją; arba

c) taikant abu tuos formulavimo metodus.

4. Kai susitariančiosios institucijos pasinaudoja galimybe remtis šio straipsnio 3 dalies a punkte minėtomis specifikacijomis, jos negali atmesti paraiškos tuo pagrindu, kad ji neatitinka tų specifikacijų, jei paraiškos pateikėjas ar kandidatas bet kuriomis atitinkamomis priemonėmis įrodo ir įtikina susitariančiąją instituciją, kad paraiška ekvivalentišku būdu atitinka nustatytą reikalavimą.

5. Kai susitariančiosios institucijos pasinaudoja galimybe remtis šio straipsnio 3 dalies b punkte minėta galimybe nustatyti specifikacijas, nurodydamos, kokių rezultatų reikia pasiekti arba tam tikrus veiklos reikalavimus, jos negali atmesti paraiškos, kuri atitinka nacionalinį standartą, į kurį yra perkeltas Europos standartas, Europos techninį patvirtinimą arba bendras technines specifikacijas, tarptautinį standartą ar techninę kontrolinę medžiagą, kurią paskelbia Europos standartų institucijos, jei tos specifikacijos yra susijusios su būtinais pasiektinais rezultatais ar veiklos reikalavimais.

6. Išskyrus išimtinius sutarties objektu pateisinamus atvejus, tos specifikacijos negali remtis konkrečia gaminių marke ar šaltiniu, ar tam tikru procesu, ar prekių ženklais, patentais, tipais ar tam tikra konkrečia kilme ar gamyba, dėl kurių tam tikriems gaminiams ar ekonominiams subjektams atsirastų palankesnės arba neįmanomos įvykdyti sąlygos.

Kai neįmanoma pateikti pakankamai išsamaus ir suprantamo sutarties objekto aprašymo, po nuorodos į jį turi eiti žodžiai "ar jo ekvivalentas".

132 straipsnis

Kainos keitimas(Finansinio reglamento 92 straipsnis)

1. Dokumentuose, susijusiuose su paraiškų konkurso skelbimu, aiškiai nurodoma, ar turi būti pateikta tvirta ir nekeičiama kaina.

2. Jei taip nėra, dokumentuose, susijusiuose su paraiškų konkurso skelbimu, nurodomos kainų keitimo per sutarties galiojimo laiką sąlygos ir (arba) formulės. Tokiais atvejais susitariančioji institucija visų pirma atsižvelgia į:

a) viešųjų pirkimų procedūros tikslą ir ekonominę padėtį, kurioje ji vyksta;

b) užduočių ir sutarties tipą bei jų trukmę;

c) savo finansinius interesus.

133 straipsnis

Administracinės ir finansinės nuobaudos(Finansinio reglamento 93–96 ir 114 straipsniai)

1. Nepažeidžiant sutartyje nustatytų nuobaudų taikymo, su kandidatais arba konkurso dalyviais ir rangovais, kurie nusikalto pateikdami suklastotas deklaracijas arba yra pripažinti rimtai pažeidę sutarties sąlygas neįvykdydami savo sutartinių įsipareigojimų ankstesnėje viešųjų pirkimų procedūroje, nesudaromos jokios sutartys ir neskiriamos dotacijos, finansuojamos iš Bendrijos biudžeto, ilgiausiai dvejus metus nuo to laiko, kai yra nustatytas pažeidimas, patvirtintas teismo, kuriame dalyvauja rangovas.

Tą laikotarpį galima pailginti iki trejų metų, jei per penkerius metus nuo pirmojo pažeidimo yra dar kartą nusižengiama.

Paraiškų pateikėjai arba kandidatai, pripažinti kaltais pateikę suklastotas deklaracijas, taip pat baudžiami finansinėmis nuobaudomis, kurios sudaro nuo 2 % iki 10 % visos ketinamos pasirašyti sutarties vertės.

Rangovai, pripažinti rimtai pažeidę sutarties sąlygas, neįvykdydami sutartinių įsipareigojimų, baudžiami finansinėmis nuobaudomis, kurios sudaro nuo 2 % iki 10 % visos atitinkamos sutarties vertės.

Toji norma gali būti padidinta nuo 4 % iki 20 %, jei per penkerius metus nuo pirmojo pažeidimo yra dar kartą nusižengiama.

2. Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktuose minėtais atvejais su kandidatais ir paraiškų pateikėjais nesudaromos jokios sutartys ir neskiriamos dotacijos, finansuojamos iš Bendrijos biudžeto, ilgiausiai dvejus metus nuo to laiko, kai yra nustatytas pažeidimas, patvirtintas teismo, kuriame dalyvauja rangovas.

Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose minėtais atvejais su kandidatais ir paraiškų pateikėjais nesudaromos jokios sutartys ir neskiriamos dotacijos mažiausiai vienerius metus ir ilgiausiai ketverius metus nuo teismo sprendimo pranešimo dienos.

Tuos laikotarpius galima pailginti iki penkerių metų, jei per penkerius metus nuo pirmojo pažeidimo ar pirmojo teismo sprendimo yra nusižengiama dar kartą.

3. Finansinio reglamento 1 dalies e punkte nurodyti atvejai yra šie:

a) sukčiavimo atvejai, nurodyti Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, sudarytos 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktu [14], 1 straipsnyje;

b) korupcijos atvejai, nurodyti Konvencijos dėl kovos su Europos Bendrijų pareigūnų ir Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnų korupcija [15], sudarytos 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktu, 3 straipsnyje;

c) dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos Bendraisiais veiksmais 98/733/TVR [16] 2 straipsnio 1 dalyje, atvejai;

d) pinigų plovimo, apibrėžto Tarybos direktyvos 91/308/EEB [17] 1 straipsnyje, atvejai.

134 straipsnis

Įrodymai(Finansinio reglamento 96 straipsnis)

1. Kaip patenkinamą įrodymą, kad kandidatas ar konkurso dalyvis nėra atsidūręs vienoje iš Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies a, b ar e punktuose aprašytų situacijų, susitariančioji institucija priima naujausią išrašą iš teismo protokolo arba, jei jo nėra, naujausią tolygų dokumentą, išduotą kilmės šalies teisminės ar administracinės institucijos, liudijantį, kad tie reikalavimai yra įvykdyti.

2. Kaip patenkinamą įrodymą, kad kandidatas ar konkurso dalyvis nėra atsidūręs Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies d punkte aprašytoje situacijoje, susitariančioji institucija priima atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos išduotą naujausią pažymėjimą.

Kai tokio pažymėjimo atitinkamoje šalyje nėra išduodama, jį galima pakeisti suinteresuotos šalies teisminei ar administracinei institucijai, notarui ar kvalifikuotai profesinei institucijai savo kilmės šalyje duotu pareiškimu su priesaika arba oficialiu pareiškimu.

3. Atsižvelgiant į šalies, kurioje konkurso dalyvis arba kandidatas yra įsisteigęs, nacionalinius įstatymus, šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti dokumentai išduodami juridiniams ir (arba) fiziniams asmenims, įskaitant, jei susitariančioji institucija mano, kad tai reikalinga, įmonių direktorius arba bet kurį kitą asmenį, turintį atstovavimo, sprendimų priėmimo ar kontrolės teises kandidato ar konkurso dalyvio atžvilgiu.

135 straipsnis

Atrankos kriterijai(Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalis)

1. Susitariančioji institucija parengia aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus.

2. Kiekvienoje viešųjų pirkimų procedūroje taikomi šie atrankos kriterijai:

a) konkurso dalyvio arba kandidato teisė dalyvauti procedūroje, patikrinus, ar nėra pagrindo jam to neleisti, kaip nurodyta Finansinio reglamento 93 ir 94 straipsniuose;

b) jo finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo kriterijai.

Susitariančioji institucija gali nustatyti būtiniausius pajėgumų lygius, kurių nepasiekusių kandidatų ji negali atrinkti.

3. Galima pareikalauti, kad kiekvienas konkurso dalyvis arba kandidatas įrodytų, kad jam pagal nacionalinę teisę leidžiama vykdyti sutartį, ir tai yra įrodoma tuo, kad jis yra įrašytas į amatų ar profesijų registrą, arba prisiekusiu pareiškimu, pažymėjimu, naryste specialioje organizacijoje, konkrečiai duotu leidimu arba įrašu į PVM registrą.

4. Susitariančiosios institucijos sutarties skelbime arba kvietime pareikšti susidomėjimą, arba konkurso skelbime gali nurodyti nuorodas, kurias jos yra pasirinkusios kaip konkurso dalyvių ar kandidatų statuso ir teisinio veiksnumo įrodymus.

5. Susitariančiosios institucijos negali reikalauti platesnės informacijos, įrodančios kandidato ar konkurso dalyvio finansinį, ekonominį, techninį ar profesinį pajėgumą, nei pats sutarties objektas, ir atsižvelgia į ekonominių subjektų teisėtus interesus, visų pirma susijusius su įmonės techninių ir verslo paslapčių apsauga.

136 straipsnis

Ekonominis ir finansinis pajėgumas(Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalis)

1. Ekonominis ir finansinis pajėgumas gali būti įrodytas vienu ar keliais šiais dokumentais:

a) atitinkamais išrašais iš bankų ar profesinės rizikos apdraudimo įrodymu;

b) paskutinių dvejų metų, kurių sąskaitos jau yra uždarytos, balansu arba balanso išrašais, kai balansą skelbti reikalaujama pagal šalies, kurioje ekonominis subjektas yra įsisteigęs, įmonių įstatymą;

c) laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis kaip treji paskutiniai finansiniai metai, visos apyvartos ataskaita ir apyvartos, susijusios su darbais, tiekimais ar paslaugomis, kurioms taikoma sutartis, ataskaita.

2. Jei dėl kokios nors išimtinės priežasties, kurią susitariančioji institucija laiko pagrįsta, konkurso dalyvis ar kandidatas negali pateikti įrodymų, kurių reikalauja susitariančioji institucija, jis gali įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą kitomis priemonėmis, kurias susitariančioji institucija laiko tinkamomis.

3. Atitinkamais atvejais ir konkrečiai sutarčiai ekonominis subjektas gali pasiremti kitų ekonominių subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į jo ryšių su jais teisinį pobūdį. Tokiu atveju susitariančiajai institucijai būtina įrodyti, kad jam bus prieinami sutarties įvykdymui būtini ištekliai, pateikus, pavyzdžiui, tokių ekonominių subjektų įsipareigojimą tokius išteklius jam suteikti.

137 straipsnis

Techninis ir profesinis pajėgumas(Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalis)

1. Ekonominių subjektų techninis ir profesinis pajėgumas įvertinamas ir tikrinamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Viešųjų pirkimų procedūrose, kai yra sudaroma tiekimo, kuris reikalauja atlikti pristatymo į vietą ar įrengimo operacijas, paslaugų ir (arba) rangos sutartis, toks pajėgumas vertinamas visų pirma pagal ekonominių subjektų išmanymą, našumą, patirtį ir patikimumą.

2. Ekonominių subjektų techninio ir profesinio pajėgumo įrodymai, atsižvelgiant į tiekimo, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, mastą ir paskirtį, gali būti pateikti, remiantis šiais dokumentais:

a) paslaugų teikėjo arba rangovo ir (arba) įmonės vadovaujančio personalo ir ypač asmens ar asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsimokslinimo ir profesinėmis kvalifikacijomis;

b) sąrašu, kuriame nurodyta:

i) per paskutinius trejus metus suteiktos pagrindinės paslaugos ir pristatytos prekės, nurodant sumas, datas, viešuosius ir privačiuosius gavėjus;

ii) per paskutinius penkerius metus atlikti darbai, nurodant sumas, datas ir vietą. Kartu su svarbiausių darbų sąrašu pateikiamos patenkinamo atlikimo pažymos, kuriose nurodoma, ar jie buvo atlikti profesionaliai ir ar jie buvo užbaigti;

c) techninės įrangos, įrankių ir mašinų, kurias įmonė naudos atlikdama paslaugų ar rangos sutartį, aprašymas;

d) naudojamų priemonių, skirtų užtikrinti tiekiamų prekių ir paslaugų kokybę, aprašymas ir įmonės analizės ir mokslinių tyrimų įrenginių aprašymas;

e) nurodymas, kokie technikai ir techninės institucijos dalyvaus, nesvarbu, ar jie įmonei tiesiogiai priklauso ar nepriklauso, ypač asmenys, atsakingi už kokybės kontrolę;

f) tiekiamų prekių atveju: pavyzdžiai, prekių aprašymai ir (arba) autentiškos fotografijos, ir (arba) oficialių pripažintos kompetencijos kokybės kontrolės institutų ar agentūrų parengtos pažymos, tvirtinančios, kad gaminiai atitinka galiojančias specifikacijas ir standartus;

g) paslaugos teikėjo arba rangovo vidutinis metinis darbo jėgos skaičius ir vadovaujančio personalo skaičius per paskutinius trejus metus;

h) sutarties dalies, kurią rangovas ketina perduoti subrangovui, nurodymas.

Kai susitariančiajai institucijai yra teikiamos paslaugos ar tiekiamos prekės, minėtos pirmosios pastraipos b punkto i papunktyje, atlikimo įrodymai pateikiami pažymų, kurias išduoda arba antru parašu patvirtina kompetentinga institucija, forma.

3. Kai teiktinos paslaugos ar tiektinos prekės yra sudėtingos arba kai išimtiniais atvejais jos reikalingos tam tikrai specialiai paskirčiai, techninio ir profesinio pajėgumo įrodymus galima gauti atlikus patikrinimą, kurį atlieka susitariančioji institucija arba jos vardu šalies, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas ar tiekėjas, oficiali kompetentinga institucija, sutinkanti tai padaryti. Tikrinama tiekėjo techninis bei gamybinis pajėgumas ir, prireikus, jo analizės ir mokslinių tyrimų įrenginiai bei kokybės kontrolės priemonės.

4. Atitinkamais atvejais ir konkrečiai sutarčiai ekonominis subjektas gali remtis kitų ekonominių subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į jo ryšių su jais teisinį pobūdį. Tokiu atveju susitariančiajai institucijai būtina įrodyti, kad jam bus prieinami sutarties įvykdymui būtini ištekliai, pateikus, pavyzdžiui, tokių ekonominių subjektų įsipareigojimą tokius išteklius jam suteikti.

138 straipsnis

Konkurso laimėtojo nustatymas ir kriterijai(Finansinio reglamento 97 straipsnio 2 dalis)

1. Konkurso laimėtojas nustatomas vienu iš šių būdų:

a) taikant automatinio nugalėtojo nustatymo procedūrą, sutartis sudaroma su konkurso dalyviu, kurio tinkamai parengtoje ir nustatytas sąlygas atitinkančioje paraiškoje yra pasiūlyta mažiausia kaina;

b) taikant geriausio ekonominio pasiūlymo procedūrą.

2. Geriausio ekonominio pasiūlymo paraiška – tai paraiška, kurioje nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis, atsižvelgiant į sutarties objektu pateisinamus kriterijus, tokius kaip pasiūlyta kaina, techninis privalumas, estetinės ir funkcinės ypatybės, aplinkosauginiai privalumai, veiklos sąnaudos, pelningumas, užbaigimo ar pristatymo laikas, tolesnis aptarnavimas ir techninė pagalba.

3. Sutarties skelbime arba specifikacijose susitariančioji institucija nurodo, kokius svorius kiekvienam iš šių kriterijų ji taikys, nustatydama geriausią ekonominį pasiūlymą.

Kainai taikomų svorių santykis su kitais kriterijais neturi visai panaikinti kainos reikšmės, parenkant rangovą.

Jei išimtiniais atvejais svorių techniškai negalima taikyti, visų pirma dėl sutarties objekto, susitariančioji institucija nurodo tik taikomus kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.

139 straipsnis

Neįprastai mažos kainos paraiškos(Finansinio reglamento 97 straipsnio 2 dalis)

1. Jei konkrečiai sutarčiai paraiškose yra nurodytos neįprastai mažos kainos, susitariančioji institucija, prieš atmesdama paraiškas vien tuo pagrindu, raštu paprašo informacijos apie paraiškos sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir jas patikrina, atitinkamai išklausiusi šalis ir atsižvelgusi į pateiktus paaiškinimus.

Susitariančioji institucija gali visų pirma atsižvelgti į paaiškinimus apie:

a) gamybos proceso, paslaugų teikimo ar statybos metodo ekonomiką;

b) pasirinktus techninius sprendimus arba ypač palankias konkurso dalyviui sąlygas;

c) konkurso dalyvio originalumą.

2. Kai susitariančioji institucija nustato, kad paraiškos kaina yra neįprastai maža dėl valstybės teikiamos pagalbos, ji paraišką gali atmesti vien tuo pagrindu tik tuo atveju, jei konkurso dalyvis per susitariančiosios institucijos nustatytą pagrįstos trukmės laiką negali įrodyti, kad toji pagalba yra skirta tam tikram tikslui ir laikantis Bendrijos taisyklėse dėl valstybės pagalbos nurodytų procedūrų ir sprendimų.

140 straipsnis

Paraiškų ir prašymų dalyvauti konkurse priėmimo terminai(Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis)

1. Laikas, kurį susitariančioji institucija nustato kalendorinėmis dienomis paraiškų ir prašymų dalyvauti konkurse pateikimui, turi būti pakankamai ilgas, kad suinteresuotos šalys pagrįstai turėtų pakankamai laiko savo paraiškoms parengti ir pateikti, atsižvelgiant į sutarties sudėtingumą, reikalingumą apsilankyti vietoje ar susipažinti vietoje su dokumentais, pridėtais prie specifikacijų.

2. Vykstant atviroms procedūroms, paraiškų priėmimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip penkiasdešimt dvi dienos nuo sutarties skelbimo išsiuntimo dienos.

3. Vykstant ribotoms ar derybų procedūroms, kai skelbiamas sutarties skelbimas, terminas turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt septynios dienos nuo sutarties skelbimo išsiuntimo dienos.

Vykstant ribotoms procedūroms sutartims, kurių vertė yra didesnė už 158 straipsnyje nustatytas ribas, terminas paraiškų pateikimui neturi būti trumpesnis kaip keturiasdešimt dienų nuo konkurso skelbimo išsiuntimo dienos.

Vykstant ribotoms procedūroms, minėtoms 128 straipsnyje, paraiškų priėmimo terminas neturi būti trumpesnis kaip dvidešimt viena diena nuo konkurso skelbimo išsiuntimo dienos.

4. Kai, likus ne mažiau kaip penkiasdešimt dviem dienoms ir ne daugiau kaip dvylika mėnesių iki sutarties skelbimo išsiuntimo dienos, susitariančiosios institucijos yra išsiuntusios pagal 118 straipsnį išankstinį skelbimą, kuriame yra visa sutarties skelbime reikalaujama informacija, terminas pateikti paraiškas gali būti paprastai sutrumpintas iki trisdešimt šešių dienų, bet jokiomis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip dvidešimt dvi dienos nuo sutarties išsiuntimo dienos atvirų procedūrų atvejais ir negali būti sutrumpintas iki dvidešimt šešių dienų nuo paraiškų skelbimo išsiuntimo dienos ribotų procedūrų atvejais.

141 straipsnis

Laikas, skirtas susipažinimui su konkurso skelbimo dokumentais(Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis)

1. Jei prašymas yra pateiktas likus pakankamai laiko iki paraiškų priėmimo termino, specifikacijos ir papildomi dokumentai atsiunčiami per šešias kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos visiems ekonominiams subjektams, kurie yra paprašę specifikacijų arba išreiškę norą pateikti paraišką.

2. Jei prašoma likus pakankamai laiko, papildoma informacija, susijusi su specifikacijomis, pateikiama vienu metu visiems ekonominiams veikėjams, kurie yra prašę specifikacijų arba išreiškę norą pateikti paraišką, ne vėliau kaip likus šešioms dienoms nuo paraiškų priėmimo termino pabaigos arba tuo atveju, kai prašymai suteikti informaciją gaunami likus mažiau kaip aštuonioms kalendorinėms dienoms iki paraiškų priėmimo termino pabaigos, kuo greičiau nuo prašymo gavimo.

3. Jei dėl kokių nors priežasčių specifikacijų ir papildomų dokumentų ar informacijos negalima suteikti per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą laiką, arba kai paraiškos gali būti pateiktos tik po to, kai apsilankoma vietoje, arba po susipažinimo su dokumentais, pridėtais prie specifikacijų, paraiškų priėmimo terminai, minėti 140 straipsnyje, pratęsiami, kad visi ekonominiai subjektai galėtų susipažinti su visa paraiškų parengimui būtina informacija, atsižvelgiant į 240 straipsnio nuostatas. Apie pratęsimą paskelbiama atitinkamu būdu 118–121 straipsniuose numatytomis priemonėmis.

4. Jei visi paraiškų konkurso skelbimo dokumentai yra laisvai ir tiesiogiai prieinami elektroninėmis priemonėmis, 118 straipsnio 3 dalyje minėtame sutarties skelbime nurodomas interneto adresas, kuriuo galima susipažinti su tais dokumentais.

Tokiais atvejais visi papildomi dokumentai ir informacija turi būti taip pat laisvai ir tiesiogiai prieinami kuo greičiau po to, kai jie yra pateikti visiems ekonominiams subjektams, kurie yra prašę specifikacijų arba išreiškę norą pateikti paraišką.

142 straipsnis

Terminai skubiais atvejais(Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis)

1. Kai tinkamai pagrįstos skubos atvejais praktiškai yra neįmanomi 140 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai, susitariančiosios institucijos nustato šiuos terminus kalendorinėmis dienomis:

a) prašymų dalyvauti priėmimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkiolika dienų nuo sutarties išsiuntimo dienos;

b) paraiškų priėmimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip dešimt dienų nuo konkurso paskelbimo dienos.

2. Jei yra paprašoma pakankamai iš anksto, papildoma informacija apie specifikacijas suteikiama visiems kandidatams ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki paraiškų priėmimo termino pabaigos.

143 straipsnis

Susižinojimo būdai(Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis)

1. Prašymai dalyvauti pateikiami laišku, faksu arba elektroniniu paštu; prašymai, pateikti faksu arba elektroniniu paštu turi būti patvirtinti laišku iki 140 ir 251 straipsniuose nustatytų terminų.

2. Konkurso dalyviai gali pateikti paraiškas:

a) paštu; tokiu tikslu konkurso skelbimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad atitinkama data laikoma registruoto laiško išsiuntimo data, įrodoma pašto antspaudu; arba

b) asmeniškai; jas gali įteikti konkurso dalyvis arba jo atstovas, įskaitant greitojo pašto pasiuntinių tarnybą, institucijos patalpose; tuo tikslu konkurso skelbimo dokumentuose be informacijos, nurodytos 130 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti nurodytas skyrius, kuriam turi būti pristatytos paraiškos, ir kuris išduoda ir pasirašo jų gavimo kvitą.

3. Kad būtų galima išlaikyti slaptumą ir išvengti sunkumų tais atvejais, kai paraiškos yra siunčiamos paštu, konkurso skelbime turi būti ši nuostata:

"Paraiškas būtina pateikti užantspauduotame voke, kuris yra įdėtas į kitą užantspauduotą voką. Ant vidinio voko be skyriaus, kuriam jis adresuotas, adreso nurodyto konkurso skelbime, turi būti užrašyti žodžiai "Paraiškų konkursui – Pašto tarnybai draudžiama atplėšti. Jei naudojamas užsiklijuojantis vokas, ant jo būtina užklijuoti lipnią juostelę, skersai kurios pasirašo siuntėjas"."

144 straipsnis

Paraiškų garantijos(Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalis)

Susitariančioji institucija gali reikalauti paraiškos garantijos, kuri pateikiama pagal 150 straipsnį, ir kurios suma sudaro nuo 1 % iki 2 % visos sutarties vertės.

Paraiškos garantija atiduodama, kai išrenkamas konkurso laimėtojas. Jei iki nustatyto termino paraiška nepateikiama arba jei paraiška po to atsiimama, garantija negrąžinama.

145 straipsnis

Paraiškų ir prašymų dalyvauti konkurse atidarymas(Finansinio reglamento 98 straipsnio 3 dalis)

1. Atidaromi visi prašymai dalyvauti ir paraiškos, kurie atitinka 143 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

2. Kai sutarties vertė yra didesnė už 129 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas paskiria komitetą paraiškoms atidaryti.

Komitetą sudaro bent trys asmenys, atstovaujantys bent dviem atitinkamos institucijos organizaciniams vienetams, neturintiems jokių hierarchinių ryšių. Siekiant išvengti interesų konflikto, tie asmenys privalo laikytis finansinio reglamento 52 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų.

Jei atstovybėse ir vietos padaliniuose, minėtuose 252 straipsnyje, nėra atskirų organizacinių vienetų, reikalavimas, kad tarp jų nebūtų hierarchinių ryšių, netaikomas.

3. Vienas ar keli paraiškų atidarymo komiteto nariai pasirašo dokumentą, įrodantį kiekvienos paraiškos išsiuntimo datą ir laiką.

Jie taip pat pasirašo:

a) arba ant kiekvieno paraiškos puslapio; arba

b) ant lydraščio lapo ir lapų, kuriuose nurodyta kiekvienos paraiškos finansinė informacija, užtikrinant paraiškos pradinės informacijos sąžiningumą bet kuriuo tinkamu būdu, taikomu skyriaus, kuris yra nepriklausomas nuo leidimus duodančio skyriaus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytus atvejus.

Kai konkurso laimėtojas išrenkamas automatine konkurso laimėtojo išrinkimo procedūra, vadovaujantis 138 straipsnio 1 dalies a punktu, viešai paskelbiamos paraiškose, kurios atitinka reikalavimus, nurodytos kainos.

Komiteto nariai pasirašo gautų paraiškų atplėšimo protokolą, kuriame įvardijamos reikalavimus atitinkančios paraiškos ir reikalavimų neatitinkančios paraiškos bei nurodomas pagrindas, kuriuo paraiškos buvo atmestos kaip neatitinkančios reikalavimų, nurodant paraiškų pateikimo būdus, nurodytus 143 straipsnyje.

146 straipsnis

Paraiškų ir prašymų dalyvauti vertinimo komitetas(Finansinio reglamento 98 straipsnio 4 dalis)

1. Visus prašymus ir paraiškas, pripažintas atitinkančiomis reikalavimus, įvertina ir pagal vertingumą išdėsto vertinimo komitetas, remdamasis iš anksto paskelbtais neleidimo dalyvauti konkurse, atrankos ir laimėtojo išrinkimo kriterijais.

Tą komitetą skiria atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas, kad jis išreikštų patariamąją nuomonę dėl sutarčių, kurių vertė yra didesnė už 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribą.

2. Vertinimo komitetą sudaro bent trys asmenys, atstovaujantys bent dviem atitinkamos institucijos organizaciniams vienetams, neturintiems jokių hierarchinių ryšių. Siekiant išvengti interesų konflikto, tie asmenys privalo laikytis finansinio reglamento 52 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų.

Jei atstovybėse ir vietos padaliniuose, minėtuose 254 straipsnyje, nėra atskirų organizacinių vienetų, reikalavimas, kad tarp jų nebūtų hierarchinių ryšių, netaikomas.

Vertinimo komitetą gali sudaryti tie patys nariai kaip ir paraiškų atidarymo komitetą.

3. Prašymai dalyvauti ir paraiškos, kurios neatitinka pagrindinių konkurso skelbimo dokumentuose išdėstytų reikalavimų arba ten išdėstytų specialių reikalavimų, atmetami.

Tačiau vertinimo komitetas gali paprašyti, kad per nurodytą laiką kandidatai ar konkurso dalyviai pateiktų papildomą medžiagą arba paaiškintų pateiktus įrodomuosius dokumentus, susijusius su neleidimo dalyvauti ir atrankos kriterijais.

4. Neįprastai mažos kainos paraiškų, minėtų šio reglamento 139 straipsnyje, atveju vertinimo komitetas paprašo bet kokios informacijos apie paraiškos sudėtį.

147 straipsnis

Vertinimo rezultatai(Finansinio reglamento 99 ir 100 straipsniai)

1. Surašomas prašymų dalyvauti ir paraiškų, pripažintų atitinkančiais reikalavimus, vertinimo ir išdėstymo pagal vertingumą protokolas ir nurodoma jo data. Protokolą pasirašo visi vertinimo komiteto nariai. Jis saugomas informacijai.

2. Protokole nurodoma bent ši būtiniausioji informacija:

a) susitariančiosios institucijos pavadinimas ir adresas, sutarties arba pagrindų sutarties objektas ir vertė;

b) atmestų kandidatų arba konkurso dalyvių pavadinimai ir jų atmetimo priežastys;

c) kandidatų arba konkurso dalyvių, kuriuos reikia ištirti, pavadinimai ir jų parinkimo kriterijai;

d) priežastys, kodėl buvo atmestos paraiškos, kurių pasiūlyta kaina buvo laikoma neįprastai maža;

e) pasiūlytų kandidatų arba rangovų pavadinimai ir jų parinkimo motyvai bei, jei žinoma, sutarties arba pagrindų sutarties dalis, kurią rangovas ketina perduoti trečiųjų šalių subrangovams;

3. Tada susitariančioji institucija priima sprendimą, nurodydama bent šią būtiniausią informaciją:

a) susitariančiosios institucijos pavadinimas ir adresas bei sutarties ar pagrindų sutarties objektas ir vertė;

b) atmestų kandidatų ar konkurso dalyvių pavadinimai ir jų atmetimo priežastys;

c) kandidatų arba konkurso dalyvių, kuriuos nuspręsta ištirti, pavadinimai ir jų parinkimo motyvai;

d) priežastys, kodėl buvo atmestos paraiškos, kurių pasiūlyta kaina buvo laikoma neįprastai maža;

e) išrinktų kandidatų arba konkurso dalyvių pavadinimai ir tokio išrinkimo motyvai, remiantis iš anksto paskelbtais atrankos ir konkurso laimėtojo išrinkimo kriterijais ir, jei žinoma, sutarties ar pagrindų sutarties dalis, kurią rangovas ketina perduoti trečiosios šalies subrangovui;

f) derybų procedūrų atveju, aplinkybės, nurodytos 126, 127, 242, 244, 246 ir 247 straipsniuose, kurios pateisina jų taikymą;

g) atitinkamais atvejais, priežastys, kodėl susitariančioji institucija nusprendė nei su vienu paraiškos pateikėju nesudaryti sutarties.

148 straipsnis

Susitariančiosios institucijos ir konkurso dalyvių kontaktai(Finansinio reglamento 99 straipsnis)

1. Vykstant konkursui, susitariančioji institucija ir konkurso dalyviai gali bendrauti tik išimties tvarka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

2. Prieš paskutinę paraiškų pateikimo dieną remiantis papildomais dokumentais ir 141 straipsnyje minėta informacija, susitariančioji institucija gali:

a) konkurso dalyviams perduoti papildomą informaciją tik tam, kad paaiškintų sutarties pobūdį; tokia informacija siunčiama tą pačią dieną visiems konkurso dalyviams, kurie yra prašę specifikacijų;

b) jei ji aptinka klaidą, nepakankamai tikslią informaciją, praleidimą arba bet kurios kitos rūšies raštvedybos trūkumą sutarties skelbimo, paraiškų konkurso skelbimo ar specifikacijų tekste, apie tai pranešti atitinkamiems asmenims tą pačią dieną ir tuo pačiu būdu, kuris buvo taikomas skelbiant pradinį konkursą.

3. Jei, atplėšus paraiškas, dėl kurios nors paraiškos reikalingas koks nors paaiškinimas, arba jei akivaizdžios raštvedybos klaidos paraiškoje turi būti ištaisytos, susitariančioji institucija gali susiekti su konkurso dalyviu, tačiau dėl tokio kontakto neturi pasikeisti paraiškos sąlygos.

4. Kiekvienu kontakto atveju turi būti parengtas "aktas bylai".

149 straipsnis

Informacija kandidatams ir konkurso dalyviams(Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalis ir 101 straipsnis)

1. Susitariančiosios institucijos kuo greičiau praneša kandidatams ir konkurso dalyviams apie priimtus sprendimus dėl konkurso laimėtojo, įskaitant sprendimo nesudaryti sutarties, kuriai įvyko konkursas, arba sprendimo pakartoti procedūrą motyvus.

2. Ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos susitariančioji institucija praneša informaciją, numatytą finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje.

4 skirsnis

Garantijos ir kontrolė

150 straipsnis

Išankstine garantija(Finansinio reglamento 102 straipsnis)

1. Kai reikalaujama, kad tiekėjai, rangovai ar paslaugų teikėjai iš anksto pateiktų garantiją, jos suma ir laikotarpis, kuriam ji teikiama, turi būti pakankami, kad ji veiktų.

2. Garantiją suteikia bankas arba įgaliota finansų institucija. Ją gali pakeisti kolegiali trečiosios šalies garantija.

Garantija išreiškiama eurais.

Garantijos pateikimas reiškia, kad bankas arba finansų institucija, arba trečioji šalis tampa neatšaukiama užstato garantija arba rangovo įsipareigojimų pirmosios eilės garantuotojas.

151 straipsnis

Įvykdymo garantija(Finansinio reglamento 102 straipsnis)

1. Vadovaudamasis 250 straipsniu, leidimus duodantis pareigūnas gali pareikalauti įvykdymo garantijos pagal įprastas tiekimo ir paslaugų sutarčių komercines sąlygas ir pagal specialias rangos sutarčių specifikacijas.

Ši garantija rangos sutartims privalo būti didesnė kaip 345000 eurų.

2. Garantija, atitinkanti 10 % visos sutarties vertės, gali būti sudaryta iš mokamų sumų atskaitymų.

Ji gali būti pakeista suma, išskaityta iš galutinės mokamos sumos, ir taip sudaroma garantija iki galutinio paslaugų, tiekiamų prekių ar darbų priėmimo.

3. Garantijos grąžinamos pagal sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai sutartis neįvykdoma arba įvykdoma neteisingai ar pavėluotai. Tokiais atvejais garantijos dalis negrąžinama proporcingai patirtai žalai.

152 straipsnis

Išankstinio finansavimo garantija(Finansinio reglamento 102 straipsnis)

Garantijos reikalaujama už išankstinio finansavimo išmokėtą sumą, kuri yra didesnė kaip 150000 eurų.

Garantija grąžinama, kai išankstinio finansavimo suma yra išskaityta iš rangovui mokamų pagal sutarties sąlygas tarpinių sumų arba likutinės sumos.

153 straipsnis

Sustabdymas klaidų arba pažeidimų atveju(Finansinio reglamento 103 straipsnis)

1. Sutartys sustabdomos pagal finansinio reglamento 103 straipsnį, norint patikrinti, ar tikrai yra padarytos įtariamos didelės klaidos, pažeidimai ar sukčiavimas. Jei jos nepatvirtinamos, sutarties vykdymas kuo greičiau atnaujinamas.

2. Didelė klaida arba pažeidimas – tai sutarties nuostatos arba nuostatų pažeidimas dėl veikimo ar neveikimo, dėl kurio atsiranda ar gali atsirasti Bendrijos biudžeto nuostoliai.

2 SKYRIUS

Nuostatos, taikomos sutartims, kurias Bendrijos institucijos sudaro savo pačių sąskaita

154 straipsnis

Atitinkamo lygio nustatymas apskaičiuojant ribas(Finansinio reglamento 104 straipsnis)

Kiekvienas įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas kiekvienoje institucijoje įvertina, ar yra pasiektos finansinio reglamento 105 straipsnyje nustatytos ribos.

155 straipsnis

Atskiros sutartys ir sutartys, kuriose numatomos kelios dalys(Finansinio reglamento 105 straipsnis)

1. Sutarties sąmatinė vertė negali būti nustatyta taip, kad būtų išvengta šiame reglamente nustatytų reikalavimų; tuo pačiu tikslu sutartis taip pat negali būti suskaidyta į keletą dalių.

2. Kai paslaugų ar rangos sutarties objektas yra suskaidytas į keletą dalių, kurių kiekviena sudaro atskiros sutarties objektą, vertinant taikytiną ribą atsižvelgiama į kiekvienos dalies vertę.

Kai visa dalių vertė yra lygi arba didesnė už 158 straipsnyje nustatytas ribas, kiekvienai daliai taikomos finansinio reglamento 90 straipsnio 1 dalies ir 91 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, išskyrus paslaugų sutartis, kurių sąmatinė vertė yra mažesnė kaip 80000 EUR ir rangos sutartis, kurių sąmatinė vertė yra mažesnė kaip 1000000 EUR, jei bendra tų dalių suma neviršija 20 % visų dalių, sudarančių atitinkamą sutartį, bendros sumos.

3. Kai planuojant standartinių prekių pirkimą, gali būti sudarytos vienalaikės sutartys atskiromis dalimis, taikytinai ribai nustatyti remiamasi visų tų dalių sąmatine verte.

156 straipsnis

Tam tikrų sutarčių sąmatinės vertės įvertinimas(Finansinio reglamento 105 straipsnis)

1. Apskaičiuodama sutarties sąmatinę vertę, susitariančioji institucija įskaičiuoja visą numatytą rangovo atlyginimą.

2. Apskaičiuojant paslaugų sutarčių sąmatinę vertę, atsižvelgiama:

a) draudimo paslaugų atveju – į mokėtinas įmokas;

b) banko ir finansinių paslaugų atveju – į mokesčius, komisinius, palūkanas ir kitokios rūšies atlyginimą;

c) projektavimo paslaugų atveju – į sumokėtinus mokesčius, prizus ar komisinius.

3. Apskaičiuojant paslaugų sutarčių, kuriose nėra nurodyta visa kaina, arba gaminių tiekimo sutarčių lizingo, nuomos ar pirkimo išsimokėtinai tikslais sąmatinę vertę, remiamasi:

a) nustatyto termino sutarčių atveju:

i) kai paslaugų sutarties terminas yra keturiasdešimt aštuoni mėnesiai ar mažiau, arba tiekimo sutarties terminas yra dvylika mėnesių ar mažiau, visa sutarties verte per visą jos terminą;

ii) kai tiekimo sutarties terminas yra ilgesnis kaip dvylika mėnesių, visa verte, įskaitant vertinimo būdu nustatytą likutinę vertę;

b) sutarčių, sudarytų neribotam laikotarpiui, atveju arba paslaugų sutarčių, sudarytų ilgesniam kaip keturiasdešimt aštuonių mėnesių laikotarpiui, mėnesine verte, padauginta iš keturiasdešimt aštuonių.

4. Paslaugų arba tiekimo sutarčių, kurios yra sudaromos reguliariai arba atnaujinamos per tam tikrą nustatytą laiką atveju sutarties vertė nustatoma remiantis:

a) panašių sutarčių toms pačioms paslaugų ar gaminių kategorijoms, sudarytų ankstesniaisiais finansiniais metais arba per praėjusius dvylika mėnesių, faktine visumine kaina, patikslinta, jei įmanoma, atsižvelgiant į tikėtinus kiekio ar vertės pokyčius per dvylika mėnesių nuo pradinės sutarties; arba

b) kelių sutarčių, einančių viena po kitos per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo pirmosios atliktos paslaugos ar pirmojo prekių pristatymo arba per sutarties terminą, jei jis yra ilgesnis nei dvylika mėnesių, visumine sąmatine kaina.

5. Rangos sutarčių atveju atsižvelgiama ne tik į darbų vertę, bet ir į visą tiekiamų medžiagų, reikalingų darbams atlikti, kurias rangovui parūpina susitariančioji institucija, sąmatinę vertę.

157 straipsnis

Ribos, kada būtina skelbti išankstinę informaciją(Finansinio reglamento 105 straipsnis)

Ribos, numatytos 118 straipsnyje, kada būtina skelbti išankstinę informaciją:

a) 750000 eurų tiekimo ir paslaugų sutartims, išvardytoms Direktyvos 92/50/EEB IA priede;

b) 6242028 eurų rangos sutartims.

158 straipsnis

Ribos, kada būtina taikyti procedūras pagal viešųjų pirkimų direktyvas(Finansinio reglamento 105 straipsnis)

1. Finansinio reglamento 105 straipsnyje minėtos ribos yra tokios:

a) 162293 eurų tiekimo ir paslaugų sutartims, išvardytoms Direktyvos 92/50/EEB IA priede, išskyrus mokslinių tyrimų ir plėtros sutartis, priskiriamas tame priede 8 kategorijai;

b) 200000 eurų paslaugų sutartims, išvardytoms Direktyvos 92/50/EEB IB priede, ir mokslinių tyrimų ir plėtros sutartims, priskiriamoms tame priede 8 kategorijai;

c) 6242028 eurų rangos sutartims.

2. Finansinio reglamento 105 straipsnyje minėti laiko terminai yra nurodyti 140, 141 ir 142 straipsniuose.

159 straipsnis

Sutarčių prieinamumo įrodymas(Finansinio reglamento 106 ir 107 straipsniai)

Specifikacijose turi būti reikalaujama, kad konkurso dalyviai nurodytų, kurioje valstybėje jie turi savo pagrindinę buveinę arba kurios valstybės jurisdikcijai jie priklauso, ir pateiktų įrodymus, kurie paprastai yra priimtini pagal jų pačių teisę.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

DOTACIJOS

1 SKYRIUS

Taikymo sritis

160 STRAIPSNIS

Taikymo sritis(Finansinio reglamento 108 straipsnis)

1. Šios antraštinės dalies nuostatos netaikomos dotacijų skyrimo procedūrai ir Komisijos susitarimų su finansinio reglamento 54 straipsnyje minėtomis institucijomis dėl jų administracinių išlaidų bendro finansavimo ir dėl joms pavedamų valdyti veiklos asignavimų ir su finansinių susitarimų, minėtų to reglamento 166 straipsnyje, gavėjais sudarymui.

Tačiau ši antraštinė dalis reglamentuoja dotacijas, kurias šie gavėjai moka pagal tokius susitarimus.

2. Šios antraštinės dalies nuostatos taip pat reglamentuoja:

a) naudą, kuri gaunama iš subsidijos palūkanoms už tam tikras paskolas;

b) akcijų paketus, išskyrus tokių finansinių institucijų kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ir dotacijas, kurios tam tikromis aplinkybėmis yra grąžinamos.

3. Šios antraštinės dalies nuostatos nereglamentuoja įnašų, kuriuos Bendrijos moka kaip nario mokestį institucijoms, kurių narėmis jos yra.

161 straipsnis

Veikla, kuri gali gauti dotaciją(Finansinio reglamento 108 straipsnis)

Veikla, kuri gali gauti dotaciją, apibrėžtą finansinio reglamento 108 straipsnyje, privalo būti aiškiai identifikuota.

Jokia veikla negali būti suskaidyta, siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų finansavimo taisyklių.

162 straipsnis

Institucijos, siekiančios Europos bendros svarbos interesų(Finansinio reglamento 108 straipsnis)

Institucija, siekianti Europos bendros svarbos intereso – tai:

a) Europos institucija, dalyvaujanti švietime, mokyme, informavimo veikloje, Europos politikos moksliniuose tyrimuose ir studijose, arba Europos standartų institucija; arba

b) Europos tinklas, atstovaujantis ne pelno organizacijoms, veikiančioms valstybėse narėse arba šalyse kandidatėse, skatinančioms Sutarčių tikslus atitinkančius principus ir politiką.

163 straipsnis

Partnerystės(Finansinio reglamento 108 straipsnis)

1. Konkretūs susitarimai dėl dotacijų gali būti sudaromi kaip partnerystės pagrindų susitarimų dalis.

2. Partnerystės pagrindų susitarimą galima sudaryti su dotacijos gavėjais, siekiant sukurti ilgalaikį bendradarbiavimą su Komisija.

Pagrindų susitarime nurodomi bendri tikslai, veiklos, planuojamos kaip vienetinis veiksmas ar kaip patvirtintos metinės darbų programos dalis, pobūdis, konkrečių dotacijų skyrimo procedūra, atitinkanti šios antraštinės dalies principus ir procedūrines taisykles, ir bendrosios konkrečių susitarimų kiekvienos šalies teisės ir įsipareigojimai.

Tokių susitarimų trukmė negali būti ilgesnė kaip ketveri metai, išskyrus išimtinius atvejus, pateisinamus visų pirma pagrindų susitarimo objektu.

Leidimus duodantys pareigūnai negali netinkamai taikyti pagrindų susitarimų ar taikyti juos taip, kad jų paskirtis ir poveikis prieštarautų skaidrumo ar vienodo požiūrio į pareiškėjus principams.

3. Taikant dotacijų skyrimo procedūrą, partnerystės pagrindų susitarimai prilyginami dotacijoms; jiems taikomos ex ante skelbimo procedūros, minėtos 167 straipsnyje.

4. Konkrečios dotacijos, kurios remiasi partnerystės pagrindų susitarimais, skiriamos taikant tuose susitarimuose nustatytas procedūras ir laikantis šios antraštinės dalies principų.

Joms taikomos ex post skelbimo procedūros, nustatytos 169 straipsnyje.

5. Išankstinis biudžetinis įsipareigojimas reikalingas tik tam tikriems specifiniams susitarimams, paremtiems pagrindų susitarimais.

164 straipsnis

Susitarimų dėl dotacijos turinys(Finansinio reglamento 108 straipsnis)

1. Susitarime visų pirma nustatoma:

a) objektas;

b) gavėjas;

c) trukmė, būtent:

i) įsigaliojimo ir pasibaigimo data;

ii) finansuojamos veiklos pradžios data ir trukmė arba finansiniai metai;

d) didžiausias galimas finansavimas, nurodant:

i) didžiausią dotacijos sumą; ir

ii) didžiausią finansuotinų veiklos ar patvirtintos darbo programos sąnaudų procentinę dalį, išskyrus atvejus, kai mokama nustatyto dydžio suma, minėta 181 straipsnio 1 dalyje;

e) išsamus veiklos arba dotacijos veiklai atveju leidimus duodančio pareigūno tiems finansiniams metams patvirtintos darbo programos aprašymas;

f) bendrosios sąlygos, taikytinos visiems šio tipo susitarimams, tokios kaip taikytina teisė, kompetentingas teismas ginčams nagrinėti, gavėjo Komisijos, OLAF ir Audito Rūmų atliekamų auditų ir 169 straipsnyje minėtų ex post skelbimo taisyklių pripažinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 [18]. Susitarime gali būti nustatyta jo sustabdymo pagal 183 straipsnį tvarka ir terminai;

g) bendra biudžeto sąmata ir finansuotinų veiklos ar patvirtintos darbų programos sąnaudų duomenys, išskyrus nustatyto dydžio sumas, minėtas 181 straipsnio 1 dalyje;

h) kai veiklos vykdymui būtini viešieji pirkimai, 184 straipsnyje nurodyti principai arba viešųjų pirkimų taisyklės, kurių gavėjas turi laikytis;

i) gavėjo atsakomybė, susijusi visų pirma su geru finansų valdymu ir veiklos bei finansų ataskaitų teikimu;

j) tų ataskaitų ir Komisijos mokamų sumų tvirtinimo tvarka ir terminai.

2. 163 straipsnyje minėtais atvejais pagrindų susitarime nurodoma informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies a, b punktuose, c punkto i papunktyje, d punkto ii papunktyje, f, h, i ir j punktuose.

Specialiame susitarime nurodoma informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e ir g punktuose ir, prireikus, i punkte.

3. Susitarimai dėl dotacijų gali būti pakeisti tik papildomais rašytiniais susitarimais. Tokie papildomi susitarimai neturi daryti tokių pakeitimų, kurie verstų suabejoti sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba prieštarautų vienodo požiūrio į pareiškėjus principui, ir jų neturėtų siekti.

2 SKYRIUS

Dotacijų skyrimo principai

165 straipsnis

Ne pelno taisyklė(Finansinio reglamento 109 straipsnio 2 dalis)

1. Dotacijos tikslas ar poveikis negali būti pelno uždirbimas gavėjui. Pelnas apibrėžiamas kaip:

a) perteklinės įplaukos, viršijančios atitinkamos veiklos sąnaudas, kai prašoma išmokėti paskutinę dotacijos veiklai išmoką, atsižvelgiant į antrąją pastraipą;

b) institucijos, gaunančios dotaciją veiklai, perteklinis veiklos biudžeto likutis.

Išorės srityje vykdomos veiklos, konkrečiai skirtos gavėjo finansiniam pajėgumui sustiprinti, atveju pelnu laikomos iš institucijos, dotacijos veiklai gavėjos, veiklos gautos perteklinės įplaukos, paskirstytos ją sudarantiems nariams jų asmeninio praturtėjimo tikslais.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos fiziniams asmenims mokamoms stipendijoms, skirtoms studijoms, moksliniams tyrimams ar mokymuisi, taip pat varžybų nugalėtojų prizams ir nustatyto dydžio sumoms, minėtoms 181 straipsnio 1 dalyje.

166 straipsnis

Metinis programavimas(Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalis)

1. Metinę dotacijų darbo programą priima Komisija. Ji skelbiama Komisijos interneto tinklalapyje, skirtame dotacijoms, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d.

Darbo programoje nurodomas pagrindinis teisės aktas, tikslai, pasiūlymų konkursų skelbimo tvarkaraštis, nurodant orientacinę sumą ir tikėtinus rezultatus.

2. Bet kuris didesnis dotacijų programos pakeitimas taip pat skelbiamas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

167 straipsnis

Pasiūlymų konkurso skelbimo turinys(Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalis)

1. Pasiūlymų konkurso skelbimuose nurodoma:

a) tikslai, kurių siekiama;

b) teisės gauti dotaciją, atrankos ir skyrimo kriterijai, nurodyti finansinio reglamento 114 ir 115 straipsniuose, ir atitinkami įrodomieji dokumentai;

c) Bendrijos finansavimo tvarka;

d) pasiūlymų pateikimo tvarka ir galutinė data bei tikėtina veiksmų pradžios data ir planuojama dotacijos skyrimo procedūros užbaigimo data.

2. Pasiūlymų konkursų skelbimai skelbiami Europos institucijų interneto tinklalapiuose ir bet kurioje kitoje tinkamoje terpėje, įskaitant Europos Bendrijų oficialųjį leidinį, siekiant, kad jie pasiektų kuo daugiau potencialių gavėjų.

168 straipsnis

Pasiūlymų konkursų skelbimų išimtys(Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalis)

1. Dotacijos gali būti skiriamos be pasiūlymų konkurso skelbimo tik šiais atvejais:

a) humanitarinei pagalbai, apibrėžtai Tarybos reglamente Nr. 1257/96 [19], ir pagalbai krizių atvejais, apibrėžtais šio straipsnio 2 dalyje;

b) kitomis išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis ypatingomis aplinkybėmis;

c) institucijoms, turinčioms de jure arba de facto monopoliją, tinkamai pagrindus Komisijos sprendime skirti dotaciją;

d) institucijoms, kurios pagrindiniame teisės akte yra nurodytos kaip dotacijos gavėjos.

2. Krizės situacijos trečiosiose šalyse − tai situacijos, kurios kelia grėsmę įstatymams ir tvarkai, žmonių saugumui ir saugai ir kurios gali išaugti į ginkluotą konfliktą, destabilizuoti šalį bei padaryti rimtą žalą:

a) Europos Sąjungos bendrų verčių, pagrindinių interesų, nepriklausomumo ir vientisumo apsaugai;

b) Europos Sąjungos saugumui, taikdarystei ir tarptautiniam saugumui, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, demokratijos vystymui ir stiprinimui, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pagal Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 381/2001 [20] 3 straipsnį.

169 straipsnis

Ex post skelbimas(Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalis)

1. Visos per finansinius metus skirtos dotacijos, išskyrus fiziniams asmenims išmokėtas stipendijas, skelbiamos Bendrijos institucijų interneto tinklalapiuose kitų metų, einančių po biudžetinių metų, kuriais jos buvo skirtos, pirmąjį ketvirtį.

Tais atvejais, kai valdymas yra pavestas finansinio reglamento 54 straipsnyje minėtoms institucijoms, nurodomas bent tinklalapio adresas, kur galima rasti šią informaciją, jei ji nėra paskelbta tiesiogiai Bendrijos institucijų interneto tinklalapyje.

Informacija taip pat gali būti paskelbta bet kurioje kitoje atitinkamoje terpėje, įskaitant Europos Bendrijų oficialųjį leidinį.

2. Su gavėjo sutikimu skelbiama ši informacija pagal 164 straipsnio 1 dalies f punktą:

a) gavėjų pavadinimai ir adresai;

b) dotacijos objektas;

c) skirta suma ir, išskyrus 181 straipsnio 1 dalyje minėtą nustatyto dydžio sumą, veiklos arba patvirtintos darbo programos sąnaudų finansavimo procentinė dalis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo galima nereikalauti, jei informacijos paskelbimas keltų grėsmę gavėjų saugumui arba darytų žalą jų verslo interesams.

170 straipsnis

Jungtinis finansavimas(Finansinio reglamento 111 straipsnis)

Bet kurią veiklą gali kartu finansuoti keli leidimus duodantys pareigūnai iš atskirų biudžeto eilučių.

171 straipsnis

Humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo atgalinis poveikis(Finansinio reglamento 112 straipsnis)

Siekiant užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo operacijos, apibrėžtos 168 straipsnio 2 dalyje, būtų vykdomos našiai, gavėjo patirtos išlaidos iki paraiškos pateikimo dienos yra finansuotinos iš Bendrijos lėšų tik šiais atvejais:

a) kai išlaidos yra susijusios su pareiškėjo atsargų, skirtų veiklai, kuriai yra skirta dotacija, kaupimu;

b) išimtiniais atvejais dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, kai finansavimo sprendimas ir dotacijos susitarimas aiškiai tai numato ir nustato ankstesnę finansavimo datą nei paraiškų padavimo data.

172 straipsnis

Išorės bendras finansavimas(Finansinio reglamento 113 straipsnis)

1. Gavėjas pateikia įrodymus, kad bendras finansavimas bus suteiktas arba iš nuosavų išteklių, arba iš trečiųjų šalių finansinių pervedimų, arba natūra, išskyrus nustatyto dydžio sumų, nurodytų 181 straipsnio 1 dalyje, atveju.

2. Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais leidimus duodantis pareigūnas gali priimti bendrą finansavimą, teikiamą natūra. Tokiais atvejais tokių įnašų vertė negali būti didesnė už:

a) faktiškai patirtas ir apskaitos dokumentais įrodytas sąnaudas;

b) arba atitinkamoje rinkoje paprastai priimtinas sąnaudas.

Įnašai nekilnojamuoju turtu, minėti 116 straipsnio 1 dalyje, neįeina į bendrai finansuojamos sumos apskaičiavimą.

3 SKYRIUS

Dotacijos skyrimo procedūra

173 straipsnis

Finansavimo paraiškos(Finansinio reglamento 114 straipsnis)

1. Paraiškos pateikiamos atsakingo leidimus duodančio pareigūno platinamose formose, vadovaujantis pagrindiniame teisės akte ir pasiūlymų konkurso skelbime nustatytais kriterijais.

2. Paraiškoje nurodoma, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir finansiškai bei veiklos atžvilgiu yra pajėgus užbaigti siūlomą veiklą ar darbo programą, atsižvelgiant į 176 straipsnio 4 dalį.

Tuo tikslu leidimus duodantis pareigūnas potencialių gavėjų paprašo padaryti garbės pareiškimą. Prie paraiškos taip pat pridedama pelno (nuostolio) ataskaita, paskutinių finansinių metų, kurių sąskaitos yra uždarytos, balansas ir visi kiti įrodomieji dokumentai, kurių reikalaujama pasiūlymų konkurso skelbime, atsižvelgiant į valdymo rizikos analizę, kurią atlieka leidimus duodantis pareigūnas savo atsakomybe.

3. Prie paraiškos pridedamame veiklos biudžete arba eksploatacijos biudžete įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos ir jame turi aiškiai matytis iš Bendrijos biudžeto finansuotinos sąnaudos, išskyrus nustatyto dydžio sumų, minėtų 181 straipsnio 1 dalyje, atvejį.

4. Kartu su paraiškomis, kai veiklos finansuotinos sąnaudos yra didesnės kaip 300000 eurų, o eksploatacijai skirtos dotacijos yra didesnės kaip 75000 eurų, pateikiama išorės audito ataskaita, parengta patvirtinto auditoriaus. Ši ataskaita patvirtina prieinamas paskutinių finansinių metų sąskaitas ir įvertina pareiškėjo finansinį pajėgumą, kaip apibrėžta 176 straipsnio 2 dalyje.

Pirmos pastraipos nuostatos taikomos tik pirmai per vienerius biudžetinius metus leidimus duodančiam pareigūnui gavėjo pateiktai paraiškai.

Susitarimų, kuriuose Komisija siejama su keliais gavėjais, atveju tos ribos taikomos kiekvienam gavėjui.

Partnerysčių, minėtų 163 straipsnyje, atveju, prieš sudarant pagrindų susitarimą, turi būti atliktas paskutinių prieinamų dvejų finansinių metų išorės auditas.

Atsižvelgdamas į savo valdymo rizikos analizę, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali atsisakyti to reikalauti iš viešųjų institucijų, vidurinio ir aukštojo švietimo įstaigų, 43 straipsnyje minėtų tarptautinių organizacijų ir gavėjų, prisiėmusių kolegialią atsakomybę susitarimų su keliais gavėjais atveju.

5. Pareiškėjas nurodo viso kito tais pačiais finansiniais metais tai pačiai veiklai ar bet kuriai kitai veiklai ir reguliariai atliekamai veiklai gauto ar paprašyto finansavimo šaltinius ir sumas.

174 straipsnis

Pareiškėjo teisės gauti dotaciją įrodymas(Finansinio reglamento 114 straipsnis)

Pareiškėjai garbingai pareiškia, kad jie nėra patekę nei į vieną finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje išvardytų padėčių. Atsižvelgdamas į savo atliktą valdymo analizę, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali paprašyti 134 straipsnyje minėtų įrodymų. Pareiškėjai tokius įrodymus privalo pateikti, jei nėra atsakingo leidimus duodančio pareigūnų pripažįstamų aplinkybių, dėl kurių tai padaryti neįmanoma.

175 straipsnis

Finansinės ir administracinės nuobaudos(Finansinio reglamento 114 straipsnis)

1. Pareiškėjai, kurie yra pripažinti kalti padarę suklastotus pareiškimus, gali būti baudžiami finansinėmis nuobaudomis, vadovaujantis 133 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, proporcingai atitinkamų dotacijų vertei.

Gavėjai, kurie yra pripažinti kalti neįvykdę savo rimtų sutartinių įsipareigojimų, gali būti baudžiami finansinėmis nuobaudomis pagal tas pačias sąlygas.

2. Pareiškėjams ir gavėjams, kurie yra patekę į vieną iš finansinio reglamento 93–96 straipsniuose nurodytų situacijų, taip pat gali būti nesuteikiamos Bendrijos dotacijos ir su jais nepasirašomos sutartys, vadovaujantis 133 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

176 straipsnis

Atrankos kriterijai(Finansinio reglamento 115 straipsnio 1 dalis)

1. Atrankos kriterijai skelbiami, skelbiant pasiūlymų konkursą, ir turi leisti įvertinti pareiškėjo finansinį ir veiklos pajėgumą užbaigti siūlomą veiklą ar darbo programą.

2. Pareiškėjas privalo turėti stabilius ir pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų vykdyti veiklą per visą jos vykdymui skirtą laiką arba tais metais, kuriems yra skirta dotacija, ir dalyvauti jos finansavime. Pareiškėjas privalo turėti profesinius gebėjimus ir kvalifikacijas, kurių reikia siūlomai veiklai ar darbo programai, jei pagrindiniame teisės akte nėra numatyta kitaip.

3. Finansinis ir veiklos pajėgumas tikrinamas visų pirma remiantis įrodomųjų dokumentų, nurodytų 173 straipsnyje, analize.

4. Finansinio pajėgumo tikrinimas netaikomas fiziniams asmenims, gaunantiems stipendijas, viešosioms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, minėtoms 43 straipsnyje.

Partnerystės, minėtos 163 straipsnyje, atveju toks tikrinimas atliekamas prieš pasirašant pagrindų susitarimą.

177 straipsnis

Dotacijos skyrimo kriterijai(Finansinio reglamento 115 straipsnio 2 dalis)

1. Dotacijos skyrimo kriterijai skelbiami, skelbiant pasiūlymų konkursą.

2. Dotacijos skyrimo kriterijai turi užtikrinti, kad dotacijos būtų skiriamos veiklai, kuri maksimaliai padidina bendrą įgyvendinamos Bendrijos programos veiksmingumą, arba institucijoms, kurių darbo programa yra parengta taip, kad pasiektų tokį patį rezultatą. Šie kriterijai apibrėžiami taip, kad taip pat užtikrintų, jog Bendrijos lėšos bus tinkamai naudojamos.

Šie kriterijai taikomi taip, kad būtų galima parinkti tokią planuojamą veiklą ir tokias darbo programas, kurios Bendrijai nekeltų abejonių, kad jos laikysis jos tikslų ir prioritetų ir garantuos, kad Bendrijos finansavimas būtų matomas.

3. Dotacijos skyrimo kriterijai apibrėžiami taip, kad vėliau būtų galima atlikti įvertinimą.

178 straipsnis

Paraiškų įvertinimas ir dotacijų skyrimas(Finansinio reglamento 116 straipsnis)

1. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas paskiria komitetą pasiūlymams įvertinti, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija priima sprendimą dėl konkretaus sektoriaus programos.

Komitetą sudaro mažiausiai trys asmenys, atstovaujantys mažiausiai dviem Komisijos organizaciniams vienetams, neturintiems tarpusavio hierarchinių ryšių. Siekiant išvengti interesų konflikto, tie asmenys laikosi finansinio reglamento 52 straipsnyje nustatytų įpareigojimų.

Jei atstovybėse ir vietos padaliniuose, minėtuose 254 straipsnyje, ir įgaliotose institucijose, minėtose 160 straipsnio 1 dalyje, nėra atskirų vienetų, reikalavimas dėl tarpusavio hierarchinių ryšių nebuvimo netaikomas.

Atsakingo leidimus duodančio pareigūno sprendimu komitetui gali padėti išorės ekspertai.

2. Vertinimo komitetas gali paprašyti, kad pareiškėjas per nurodytą laiką pateiktų papildomus įrodymus arba paaiškintų įrodomuosius dokumentus, nustatančius finansinį ir veiklos pajėgumą.

3. Pabaigę savo darbą, vertinimo komiteto nariai pasirašo visų išnagrinėtų pasiūlymų protokolą, kuriame nurodoma jų kokybė ir įvardijami tie pasiūlymai, kuriems gali būti skirtas finansavimas. Prireikus tame protokole išnagrinėti pasiūlymai išdėstomi pagal jų tinkamumo seką.

Protokolas saugomas informacijai ateityje.

4. Po to leidimus duodantis pareigūnas priima sprendimą, nurodydamas šią būtiniausią informaciją:

a) sprendimo objektą ir bendrą sumą;

b) gavėjų pavadinimą, veiklos pavadinimą, priimtas sumas ir tokio pasirinkimo motyvus, taip pat nurodant atvejus, kur tas sprendimas nesutampa su vertinimo komiteto nuomone;

c) visų atmestų pareiškėjų pavadinimus ir tokio atmetimo priežastis.

5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos netaikomos dotacijų gavėjams, kurie yra įvardyti pagrindiniame teisės akte.

179 straipsnis

Informacija pareiškėjams(Finansinio reglamento 116 straipsnis)

Pareiškėjams pranešama per penkiolika kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sprendimas dėl dotacijos skyrimo yra išsiųstas gavėjams.

4 SKYRIUS

Dotacijos išmokėjimas ir kontrolė

180 straipsnis

Prašymų išmokėti įrodomieji dokumentai(Finansinio reglamento 117 straipsnis)

1. Kiekvienos dotacijos atveju, kai išankstinis finansavimas yra skaidomas į dalis, kiekvienam naujam mokėjimui taikomas reikalavimas, kad būtų sunaudota bent 70 % visos ankstesnio išankstinio finansavimo sumos. Kartu su prašymu išmokėti naują sumą pateikiama gavėjo išleistų sumų ataskaita.

2. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, remdamasis savo atlikta rizikos valdymo analize, gali pareikalauti pateikti sąskaitų išorės audito ataskaitą, parengtą patvirtinto auditoriaus. Kai dotacija yra suteikta veiklai ar eksploatacijai, audito ataskaita pridedama prie prašymo išmokėti dotaciją. Jos paskirtis – patvirtinti, kad pateiktos sąskaitos yra sąžiningos, patikimos ir paremtos tinkamais įrodomaisiais dokumentais.

Išorės auditas yra privalomas:

a) kai dotacija yra skirta veiklai, atliekant tokius mokėjimus:

i) išankstinio finansavimo arba tarpinius mokėjimus, kurių suma yra didesnė kaip 750000 eurų per finansinius metus kiekvienam susitarimui;

ii) likučių mokėjimus, kurie viršija 150000 eurų;

b) kai dotacija yra skirta eksploatacijai, atliekant mokėjimus, kurie viršija 75000 eurų per vienerius finansinius metus.

Tačiau a ir b punktuose minėtais atvejais, auditas yra nebūtinas išmokant pirmą išankstinio finansavimo sumą.

Atsižvelgdamas į savo atliktą rizikos valdymo analizę, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali atleisti nuo įpareigojimo atlikti auditą:

a) viešąsias institucijas ir tarptautines organizacijas, minėtas 43 straipsnyje;

b) su humanitarine pagalba ir krizių valdymu susijusių dotacijų gavėjus, išskyrus atvejus, kai išmokami likučiai.

Tais atvejais, kai susitarimas sieja Komisiją su keliais gavėjais, antros pastraipos a ir b punktuose nurodytos ribos taikomos kiekvienam gavėjui.

181 straipsnis

Finansavimas nustatyto dydžio suma(Finansinio reglamento 117 straipsnis)

1. Be stipendijų ir prizų pagrindinis teisės aktas gali leisti finansavimą nustatyto dydžio suma, kai įnašas yra mažesnis kaip 5000 eurų, arba taikyti vieneto sąnaudų skales.

Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro finansavimo, ne pelno siekimo ir gero finansų valdymo principų, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas tas nustatyto dydžio sumas ir skales persvarsto bent kartą per dvejus metus. Sumas tvirtina Komisija.

2. Susitarimas dėl dotacijos gali leisti iš nustatyto dydžio sumos padengti:

a) gavėjo pridėtines išlaidas, siekiančias daugiausia iki 7 % visų veiklos finansuotinų sąnaudų, išskyrus atvejus, kai gavėjas gauna dotaciją eksploatacijai iš Bendrijos biudžeto;

b) tam tikras komandiruočių išlaidas, remiantis dienpinigių skale, kurią kasmet tvirtina Komisija.

Pirmos pastraipos a punkte numatytą didžiausią ribą galima viršyti motyvuotu Komisijos sprendimu.

182 straipsnis

Išankstinė garantija(Finansinio reglamento 118 straipsnis)

1. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali pareikalauti, kad gavėjas iš anksto pateiktų garantiją finansinei rizikai, susijusiai su išankstinio finansavimo išmokėjimu, apriboti.

2. Kai išankstinis finansavimas sudaro daugiau kaip 80 % visos dotacijos sumos, lėšas išmokėti galima tik po to, kai gavėjas pateikia garantiją, atsižvelgdamas į atsakingo leidimus duodančio pareigūno vertinimą ir priėmimą.

Iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių išorinių veiksmų srityje tokios garantijos reikalaujama, kai išankstinis finansavimas viršija 1000000 eurų arba sudaro daugiau kaip 90 % visos dotacijos sumos.

Garantija galioja pakankamai ilgą laiką, kad ji būtų veiksminga.

3. Garantiją suteikia patvirtintas bankas arba finansų institucija, įsisteigusi vienoje iš valstybių narių.

Šią garantiją gali pakeisti trečiosios šalies kolegiali garantija arba veiklos dalyvių, dotacijos gavėjų, kurie yra to paties susitarimo dėl dotacijos šalys, jungtinė garantija.

Garantija išreiškiama eurais.

Garantiją pateikus, bankas arba finansų institucija, trečioji šalis arba kiti gavėjai tampa neatšaukiama garantija arba rangovo įsipareigojimų pirmosios eilės garantuotojas.

4. Garantija grąžinama, laipsniškai mažėjant išankstiniam finansavimui dėl išmokamų gavėjui tarpinių sumų ir likučių, vadovaujantis susitarimo dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis.

5. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas šio 2 pastraipoje nustatyto įpareigojimo gali netaikyti viešojo sektoriaus institucijoms ir 43 straipsnyje minėtoms tarptautinėms organizacijoms.

Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas taip pat gali atleisti nuo to įpareigojimo gavėjus, kurie yra sudarę partnerystės pagrindų susitarimą pagal 163 straipsnį.

183 straipsnis

Dotacijų sustabdymas ir sumažinimas(Finansinio reglamento 119 straipsnis)

1. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas sustabdo mokėjimus ir, atsižvelgdamas į pasiektą procedūros etapą, arba sumažina dotaciją, arba pareikalauja, kad gavėjas ar gavėjai proporcingai grąžintų dotaciją:

a) kai sutartinė veikla ar darbo programa yra visiškai neįvykdyta, arba visa veikla ar darbo programa įvykdyta netinkamai arba ne laiku;

b) kai sumos, viršijančios susitarime nustatytas ribas, yra išmokėtos, ypač, jei sutartinė veikla ar darbo programa yra įvykdyta mažesnėmis sąnaudomis nei numatyta iš pradžių;

c) kai veiklos biudžetas arba eksploatacijos biudžetas pasirodo perteklinis ex post.

2. Dotacijos mokėjimas taip pat gali būti sustabdytas, tarus, kad yra pažeisti kiti susitarimo straipsniai. Tokiu sustabdymu siekiama suteikti laiko patikrinimui, ar tariami pažeidimai tikrai buvo ir atitinkamais atvejais juos ištaisyti.

5 SKYRIUS

Įgyvendinimas

184 straipsnis

Įgyvendinimo sutartys(Finansinio reglamento 120 straipsnis)

1. Kai pagalbą gaunančios veiklos įgyvendinimui būtina sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, dotacijų gavėjai sutartį sudaro su geriausio ekonominio pasiūlymo pateikėju, tai yra, su pateikėju, kuris pasiūlo geriausią kainos ir kokybės santykį, vadovaudamiesi skaidrumo ir vienodo požiūrio taikymo galimiems rangovams principais, stengdamiesi vengti interesų konflikto.

2. Taikydamas šio straipsnio 1 dalį, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali reikalauti, kad gavėjai laikytųsi specialių taisyklių, nustatytų atsižvelgiant į atitinkamų sutarčių vertę, Bendrijos įnašų santykinį dydį palyginti su visomis veiklos sąnaudomis ir valdymo riziką.

Tokiu atveju tokios taisyklės įrašomos į susitarimą dėl dotacijos.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄSKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA

1 SKYRIUS

Sąskaitų pateikimas

185 straipsnis

Ataskaita apie biudžeto ir finansų valdymą per metus(Finansinio reglamento 122 straipsnis)

Ataskaitoje apie biudžeto ir finansų valdymą per metus tiksliai aprašoma:

a) tais metais pasiekti nustatyti tikslai, vadovaujantis gero finansų valdymo principu;

b) finansinė padėtis ir įvykiai, kurie turėjo didelę įtaką veiklai per metus.

186 straipsnis

Apskaitos principų išimtis(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

Kai konkrečiu atveju apskaitos pareigūnas mano, kad vienam iš apskaitos principų, apibrėžtų 187–1941 straipsniuose, turėtų būti taikoma išimtis, toji išimtis turi būti tinkamai pagrįsta ir nurodyta 203 straipsnyje nurodytų finansinių ataskaitų priede.

187 straipsnis

Tęstinumo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

1. Tęstinumo principas reiškia, kad rengiant finansines ataskaitas, tariama, kad institucijos ir organizacijos, minėtos finansinio reglamento 185 straipsnyje, yra įsteigtos neribotam laikui.

2. Kai yra objektyvūs faktai, kad institucija ar organizacija, minėta finansinio reglamento 185 straipsnyje, planuoja nutraukti savo veiklą, apskaitos pareigūnas tą informaciją nurodo priede, kartu nurodydamas ir priežastis. Apskaitos pareigūnas taiko apskaitos taisykles, stengdamasis nustatyti atitinkamos institucijos ar organizacijos likvidavimo vertę.

188 straipsnis

Atsargumo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

Atsargumo principas reiškia, kad turtas ir pajamos neturi būti įvertintos per didele suma, o įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neturi būti įvertinti per maža suma. Tačiau atsargumo principas neleidžia sukurti paslėptų atsargų arba nepateisinamų atidėjinių.

189 straipsnis

Apskaitos metodų nuoseklumo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

1. Apskaitos metodų nuoseklumo principas reiškia, kad finansinių ataskaitų sudedamųjų dalių struktūra ir apskaitos metodai bei vertinimo taisyklės negali būti keičiamos kasmet.

2. Komisijos apskaitos pareigūnas negali nukrypti nuo apskaitos metodų nuoseklumo principo, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma:

a) labai pasikeitus subjekto veiklos pobūdžiui;

b) kai pakeitimas daromas tam, kad apskaitos operacijos būtų tinkamiau pateiktos.

190 straipsnis

Informacijos suderinamumo principas(Finansinio reglamento124 straipsnis)

1. Informacijos suderinamumo principas reiškia, kad kiekvienas finansinių ataskaitų straipsnis turi taip pat rodyti atitinkamo straipsnio sumą ankstesniaisiais metais.

2. Kai, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, vieno iš finansinių ataskaitų straipsnio pateikimas ar klasifikacija pasikeičia, atitinkamos ankstesniųjų metų sumos turi būtų panašiai pakeičiamos ir perklasifikuojamos.

Jei straipsnių perklasifikuoti neįmanoma, tai turi būti paaiškinta 203 straipsnyje nurodytame priede.

191 straipsnis

Reikšmingumo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

1. Reikšmingumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose atsižvelgiama į visas ieškomai informacijai svarbias operacijas. Reikšmingumas įvertinamas visų pirma remiantis sandorio pobūdžiu arba suma.

2. Sandoriai gali būti subendrinami, kai:

a) sandorių pobūdis yra toks pat, net tuo atveju, kai sumos yra didelės;

b) sumos yra menkos;

c) subendrinimas padeda finansinių ataskaitų aiškumui.

192 straipsnis

Tarpuskaitos netaikymo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

Tarpuskaitos netaikymo principas reiškia, kad gautinos sumos ir skolos, taip pat mokėtinos sumos ir pajamos negali būti tarpusavyje įskaitomos, išskyrus atvejus, kai mokėtinos sumos ir pajamos atsiranda iš to paties sandorio, iš panašių sandorių arba iš apsidraudimo operacijų, jei kiekvienos atskirai nėra reikšmingos.

193 straipsnis

Realumo, o ne tariamumo principas(Finansinio reglamento 124 straipsnis)

Realumo, o ne tariamumo principas reiškia, kad apskaitiniai įvykiai įrašomi į finansines ataskaitas remiantis jų ekonominiu pobūdžiu.

194 straipsnis

Apskaitos kaupiamuoju pagrindu principas(Finansinio reglamento 125 straipsnis)

1. Apskaitos kaupiamuoju pagrindu principas reiškia, kad sandoriai ir įvykiai įrašomi į sąskaitas, kai jie įvyksta, o ne kada sumos yra faktiškai sumokamos arba susigrąžinamos. Jie apskaitomi į tuos finansinius metus, su kuriais jie yra susiję.

2. Finansinio reglamento 133 straipsnyje numatyti apskaitos metodai turi nurodyti įvykį, įpareigojantį kiekvieną sandorių įrašyti į sąskaitas.

195 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų vertinimas(Finansinio reglamento 125 straipsnis)

1. Turtas ir įsipareigojimai vertinami įsigijimo kaina arba gamybos savikaina. Tačiau nefinansinio ilgalaikio turto vertė ir steigimo išlaidos mažinamos dėl nusidėvėjimo. Be to, sumos mažinimas gali būti taikomas, kai turto vertė mažėja, o įsipareigojimo vertės didėjimą galima dengti atidėjiniu.

2. Finansinio reglamento 133 straipsnyje minėtos apskaitos taisyklės ir metodai gali nustatyti, kad visi straipsniai arba tik kai kurie iš jų turi būti vertinami kitokia, bet ne įsigijimo kaina.

196 straipsnis

Atidėjiniai(Finansinio reglamento 125 straipsnis)

Atidėjinys daromas tik tuo atveju, jei yra tenkinamos šios sąlygos:

a) egzistuoja einamasis įsipareigojimas, atsiradęs dėl įvykio praeityje;

b) įsipareigojimui panaikinti tikriausiai reikės panaudoti išteklius, kurie sudaro ekonominę naudą;

c) įsipareigojimo sumą galima patikimai įvertinti.

197 straipsnis

Balanso struktūra(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

1. Balansą sudaro įvairūs straipsniai, klasifikuojami pagal pavadinimus ir paantraštes.

2. Turto straipsniai klasifikuojami didėjančio likvidumo tvarka, o įsipareigojimų straipsniai didėjančia pareikalavimo artumo tvarka.

198 straipsnis

Balanso pateikimas(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Pateikdamas balansą, apskaitos pareigūnas naudoja bent šias pozicijas:

Turtas

- Steigimo išlaidos

- Nematerialus ilgalaikis turtas

- Materialus ilgalaikis turtas

- Finansinis ilgalaikis turtas

- Gautinos sumos: gautinos daugiau po vienerių metų

- Atsargos

- Gautinos sumos: gautinos po vienerių metų ar greičiau

- Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų ekvivalentai

- Iš anksto atlikti mokėjimai ir susikaupusios pajamos

Įsipareigojimai

- Kapitalas (kurį sudaro metų ekonominis rezultatas, rezultatas, perkeltas iš ankstesniųjų metų ir rezervai)

- Atidėjiniai

- Mokėtinos sumos: mokėtinos daugiau kaip po vienerių metų

- Mokėtinos sumos: mokėtinos per vienerių metų ar trumpesnį laikotarpį

- Sukaupti įsipareigojimai ir atidėtos pajamos.

199 straipsnis

Ekonominių rezultatų sąskaita(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Ekonominių rezultatų sąskaita rodo pajamas ir įsipareigojimus per metus, suklasifikuotus pagal jų pobūdį.

200 straipsnis

Ekonominių rezultatų sąskaitos pateikimas(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Pateikdamas ekonominių rezultatų sąskaitą, apskaitos pareigūnas laikosi šios būtiniausios struktūros:

Veiklos pajamos

- Veiklos įsipareigojimai

= Veiklos rezultatas

± Finansinis rezultatas

= Įprastos veiklos rezultatas

± Išimtinis rezultatas

= Metų rezultatas

201 straipsnis

Pinigų srauto lentelė(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Pinigų srauto lentelė rodo iždo kaitą.

Iždą sudaro:

a) pinigai kasoje;

b) banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo; ir

c) kitas galimas parduoti turtas, kurį galima greitai konvertuoti į grynuosius pinigus ir kurio vertė yra stabili.

202 straipsnis

Pinigų srauto klasifikacija(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

1. Pinigų srautas rodo iždo kaitą, suskirstytą į veiklos srautus, investicinius srautus ir finansinius srautus.

2. Veiklos pinigų srautas rodo iždo dinamiką, vykstant įprastai veiklai.

3. Investicinis pinigų srautas rodo iždo dinamiką, įsigyjant ar parduodant ilgalaikį turtą.

4. Finansinis pinigų srautas rodo iždo dinamiką, kuri priklauso nuo skolinimo ar skolinimosi bei bet kurio kito finansinio šaltinio.

203 straipsnis

Finansinių ataskaitų priedas(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Finansinio reglamento 126 straipsnyje minėtas priedas sudaro finansinių ataskaitų neatskiriamą dalį. Jame nurodoma ši būtiniausia informacija:

a) apskaitos principai, taisyklės ir metodai;

b) paaiškinamieji raštai, teikiantys papildomą informaciją, kurios nėra pačiose finansinėse ataskaitose, bet kuri yra reikalinga tiksliam vaizdui susidaryti;

c) nebalansiniai įsipareigojimai, rodantys teises ir įsipareigojimus, kurie neatsispindi balanse, bet gali turėti reikšmingą poveikį turtui ir įsipareigojimams, finansinei padėčiai arba atitinkamo ekonominio subjekto rezultatams.

204 straipsnis

Paaiškinamieji raštai(Finansinio reglamento 126 straipsnis)

Paaiškinamieji raštai pateikiami su nuorodomis į finansinių ataskaitų straipsnius, su kuriais jie yra susiję, ir ta pačia seka.

205 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaita

1. Biudžeto vykdymo ataskaitoje nurodoma:

a) informacija apie įplaukas, kurią sudaro:

i) numatytų įplaukų į biudžetą pokyčiai;

ii) įplaukų rezultatas;

iii) nustatytos teisės į tam tikras sumas;

b) informacija apie visų įsipareigojimų pokyčius ir esamus mokėjimų asignavimus;

c) informacija apie visų įsipareigojimų ir esamų mokėjimų asignavimų panaudojimą;

d) informacija apie neįvykdytus įsipareigojimus, perkeltus įsipareigojimus iš ankstesnių metų ir prisiimtus įsipareigojimus per metus.

2. Taip pat turi būti pridėta ataskaita apie įplaukas, kurioje parodytos kiekvienos valstybės narės suskirstyti nuosavi ištekliai, kuriuos finansinių metų pabaigoje lieka susigrąžinti ir kuriems taikomas susigrąžinimo pavedimas.

206 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos priedas(Finansinio reglamento 127 straipsnis)

Finansinio reglamento 127 straipsnyje minėtame biudžeto vykdymo ataskaitos priede nurodoma ši būtiniausia informacija:

a) informacija apie biudžeto principus, asignavimų tipus ir biudžeto struktūrą;

b) informacija apie neįvykdytus įsipareigojimus;

c) informacija, reikalinga tinkamai suprasti biudžeto rezultatus.

2 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 3 skyrius)

Apskaita

1 skirsnis

Sąskaitų organizacinė struktūra

207 straipsnis

Sąskaitų organizacinė struktūra(Finansinio reglamento 132 straipsnis)

1. Kiekvienos institucijos ar įstaigos apskaitos pareigūnas, minėtas finansinio reglamento 185 straipsnyje, parengia ir saugo naujausius dokumentus, aprašančius jo institucijos sąskaitų organizacinę struktūrą ir apskaitos procedūras.

2. Rengiant finansines ataskaitas kuo mažiau naudojamasi informacija, kuri nėra atspindėta sąskaitose.

3. Biudžeto įplaukos ir išlaidos apskaitomos kaip einamosios įplaukos arba išlaidos arba kaip kapitalas kompiuterizuotoje sistemoje, minėtoje 208 straipsnyje, atsižvelgiant į operacijos ekonominį pobūdį.

208 straipsnis

Kompiuterizuotos sistemos(Finansinio reglamento 132 straipsnis)

1. Sąskaitos tvarkomos integruota kompiuterizuota sistema.

2. Kai sąskaitos yra tvarkomos, naudojant kompiuterizuotas sistemas ir posistemes, tokios sistemos ir posistemės turi būti išsamiai aprašytos.

Tokiame aprašyme apibrėžiamas visų duomenų kategorijų turinys ir nurodoma, kaip sistemoje tvarkomos atskiros operacijos. Jame nurodoma, kaip sistema užtikrina išsamią kiekvienos operacijos ir kiekvieno kompiuterizuotoje sistemoje padaryto pakeitimo audito seką, kad būtų galima bet kuriuo metu nustatyti pakeitimo pobūdį ir asmenį, kuris jį padarė.

Kompiuterizuotos apskaitos sistemų ir posistemių aprašyme nurodomi tokių sistemų ryšiai su centrine apskaitos sistema, visų pirma duomenų perkėlimo ir likučių suderinimo atžvilgiu.

3. Prie kompiuterizuotų sistemų ir posistemių prieigą turi tik asmenys, įrašyti į įgaliotų asmenų sąrašą, kurį turi ir atnaujina kiekviena institucija.

2 skirsnis

Apskaitos žurnalai

209 straipsnis

Apskaitos žurnalai(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Kiekviena institucija ir kiekviena įstaiga, minėta finansinio reglamento 185 straipsnyje, turi žurnalą, didžiąją knygą ir inventorinį sąrašą.

2. Apskaitos žurnalai – tai elektroniniai dokumentai, kuriuos identifikuoja apskaitos pareigūnas ir kurie visiškai užtikrina, kad jais galima naudotis kaip įrodymu.

3. Įrašai žurnale perkeliami į didžiąją knygą, suskirstytą pagal sąskaitų planą, minėtą 212 straipsnyje.

4. Žurnalą ir didžiąją knygą galima suskaidyti į tiek specialių žurnalų ir specialių didžiųjų knygų, kiek reikia.

5. Įrašai specialiuose žurnaluose ir specialiose didžiosiose knygose bent kartą per mėnesį perkeliami į centrinį žurnalą ir centrinę didžiąją knygą.

210 straipsnis

Bandomasis balansas(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

Kiekviena institucija ir įstaiga, minėta finansinio reglamento 185 straipsnyje, rengia bandomąjį balansą, apimantį visas bendrųjų ataskaitų sąskaitas, įskaitant ir per metus užbaigtas sąskaitas, kiekvienu atveju nurodant:

a) sąskaitos numerį,

b) aprašymą;

c) debetines sumas iš viso;

d) kreditines sumas iš viso;

e) likutį.

211 straipsnis

Inventorinė ataskaita(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Inventorinė ataskaita – tai viso turto ir įsipareigojimų bei visų rūšių prisiimtų įsipareigojimų ataskaita, nurodant kiekvieno straipsnio kiekį ir vertę inventorinės ataskaitos dieną.

2. Duomenys inventorinėje ataskaitoje tvarkomi ir organizuojami taip, kad pateisintų kiekvienos į bandomąjį balansą įtrauktos sąskaitos turinį.

3. Ilgalaikio turto inventorinei ataskaitai taikomos 220–227 straipsnių nuostatos.

3 skirsnis

Sąskaitų planas

212 straipsnis

Sąskaitų planas(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Sąskaitų planą priima Komisijos apskaitos pareigūnas.

2. Sąskaitų planas dalija sąskaitas į klases.

Kiekviena klasė reikiamai dalijama į grupes ir pogrupius.

3. Sąskaitų plane turi būti šios būtiniausios klasės:

a) balanso sąskaitų:

i) 1 klasė: kapitalo, atidėjinių ir daugiau kaip vienerių metų mokėtinų sumų sąskaitos;

ii) 2 klasė: steigimosi išlaidų, ilgalaikio turto ir daugiau kaip vienerių metų gautinų sumų sąskaitos;

iii) 3 klasė: atsargų sąskaitos;

iv) 4 klasė: už metų ar greičiau mokėtinų ir gautinų sumų sąskaitos;

v) 5 klasė: finansinės ataskaitos.

b) įplaukų ir išlaidų sąskaitų:

i) 6 klasė: mokėtinų sumų sąskaitos;

ii) 7 klasė: pajamų sąskaitos;

c) specialiųjų sąskaitų:

8 ir 9 klasės: specialiosios sąskaitos;

d) nebalansinių sandorių:

0 klasė: nebalansiniai sandoriai.

4. Sąskaitų plane nustatomas kiekvienos sąskaitos ir klasės turinys bei jos funkcijos.

4 skirsnis

Registravimas

213 straipsnis

Įrašai sąskaitose(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Įrašai daromi, taikant dvejybinį metodą, pagal kurį kiekvienas į sąskaitas įrašomas pasikeitimas ar skirtumas atspindimas įrašu, kuriuo nustatomas debetuojamos ir kredituojamos sumos ekvivalentiškumas įvairiose sąskaitose, kurioms tas įrašas turi poveikio.

2. Sandorio, išreikšto ne eurais, o kita valiuta, priešpriešinis straipsnis eurais apskaičiuojamas ir įrašomas į sąskaitas.

Sandoriai užsienio valiutomis sąskaitose, kuriuos galima perkainoti, perkainojami bent tuomet, kai sąskaitos uždaromos.

Perkainojant remiamasi valiutų santykiais, nustatytais pagal 8 straipsnį.

Sudarant N metų gruodžio 31 d. balansą bei perskaičiuojant eurus į kitą valiutą ir atvirkščiai, taikomas valiutų santykis, galiojęs N-1 metų paskutinę darbo dieną.

214 straipsnis

Apskaitos įrašai(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

Visuose apskaitos įrašuose nurodoma kiekvieno duomenų straipsnio kilmė, turinys ir apskaitos nuorodos bei nuorodos į atitinkamus pirminius dokumentus.

215 straipsnis

Pirminiai dokumentai(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Kiekvienas įrašas turi remtis datuotu ir sunumeruotu pirminiu dokumentu popieriuje arba tokioje terpėje, kuri užtikrina jo turinio patikimumą ir apsaugą per laikotarpius, nustatytus 49 straipsnyje.

2. Tame pačiame pirminiame dokumente gali būti apibendrintos to paties tipo operacijos, atliktos toje pačioje vietoje ir tą pačią dieną.

216 straipsnis

Įrašai žurnale(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

Apskaitos operacijos įrašomos į žurnalą vienu iš šių būdų, kurie vienas kito nepanaikina:

a) diena po dienos, operacija po operacijos;

b) su operacijomis susijusių visų mėnesio sumų apibendrinta forma, jei yra saugomi visi dokumentai, kurie leidžia patikrinti atskiras operacijas diena po dienos.

217 straipsnis

Įrašų tvirtinimas(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Įrašai žurnale ir inventorinėje didžiojoje knygoje tampa galutiniais, pritaikius patvirtinimo procedūrą, draudžiančią bet kokius įrašo pakeitimus ar įrašo išbraukimą.

2. Uždarymo procedūra, kuria sustabdoma įrašų chronologija ir užtikrinamas jų nepažeidžiamumas, atliekama ne vėliau to laiko, kai pateikiamos galutinės finansinės ataskaitos.

5 skirsnis

Suderinimas ir tikrinimas

218 straipsnis

Sąskaitų suderinimas(Finansinio reglamento 135 straipsnis)

1. Sąskaitų likutis bandomajame balanse reguliariai suderinamas, bent jau atliekant metinį sąskaitų uždarymą, su valdymo sistemų duomenimis, kuriais naudojasi leidimus duodantys pareigūnai turtui ir įsipareigojimams valdyti ir apskaitos sistemai kasdien papildyti.

2. Reguliariai, bent jau uždarant sąskaitas, apskaitos pareigūnas patikrina, ar duomenys inventorinėje didžiojoje knygoje, minėtoje 209 straipsnyje, atitinka faktinę padėtį, visų pirma susijusią su:

a) pinigais banke, tikrinant finansų institucijų sąskaitų išrašus;

b) grynaisiais pinigais kasoje, tikrinant su duomenimis grynųjų pinigų knygoje.

Ilgalaikio turto sąskaitos tikrinamos, vadovaujantis 224 straipsniu.

3. Tarpinstitucinių ryšių sąskaitos suderinamos ir pagal jas atsiskaitoma kas mėnesį.

4. Laikinąsias sąskaitas apskaitos pareigūnas tikrina kasmet, kad jas kuo greičiau būtų galima panaikinti.

6 skirsnis

Biudžetinės sąskaitos

219 straipsnis

Biudžetinių sąskaitų turinys ir tvarkymas(Finansinio reglamento 137 straipsnis)

1. Biudžetinėse sąskaitose kiekviename biudžetiniame skyriuje atspindima:

a) išlaidų atveju:

i) leisti asignavimai pradiniame biudžete, asignavimai įrašyti pataisančiuose biudžetuose, perkelti asignavimai, asignavimai atsirandantys surinkus asignuotąsias įplaukas, asignavimų perkėlimai ir esami asignavimai iš viso;

ii) įsipareigojimai ir mokėjimai, susiję su finansiniais metais;

b) įplaukų atveju:

i) sąmatos, įrašytos į pradinį biudžetą, sąmatos, įrašytos į pakeičiančiuosius biudžetus, asignuotosios įplaukos ir taip pat nustatytos sąmatos iš viso;

ii) nustatytos teisės į susigrąžinamas sumas ir susigrąžintos sumos, susijusios su atitinkamais metais;

c) įsipareigojimai, kuriuos dar reikia apmokėti, ir įplaukos, kurias dar reikia gauti, perkeltos iš ankstesniųjų finansinių metų.

Asignavimai įsipareigojimams ir asignavimai mokėjimams, minėti pirmos pastraipos a punkte, įrašomi ir rodomi atskirai.

Bendro pobūdžio preliminarūs įsipareigojimai, susiję su ŽŪOGF Garantijų skyriumi ir atitinkami mokėjimai taip pat įrašomi į biudžetines sąskaitas.

Tokie įsipareigojimai pateikiami visų ŽŪOGF Garantijų skyriaus asignavimų atžvilgiu.

2. Biudžetinėse sąskaitose atskirai parodoma:

a) perkeltų asignavimų ir einamiesiems metams skirtų asignavimų panaudojimas;

b) neįvykdytų įsipareigojimų panaikinimas.

Įplaukų pusėje atskirai parodomos sumos, kurios turi būti susigrąžintos iš praeitų finansinių metų.

3. Biudžetinės sąskaitos gali būti organizuotos taip, kad iš jų būtų galima sudaryti savikainos apskaitos sistemą.

4. Biudžetinės sąskaitos tvarkomos kompiuterinėmis sistemomis, knygose ir kataloginėse kortelėse.

3 SKYRIUS

(Finansinio reglamento 4 skyrius)

Turto inventoriniai sąrašai

220 straipsnis

Turto inventoriniai sąrašai(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Turto inventorinių sąrašų sistemą nustato leidimus duodantis pareigūnas su apskaitos pareigūno technine pagalba. Inventorinių sąrašų sistema turi teikti visą informaciją, kuri yra reikalinga sąskaitoms tvarkyti ir turtui apsaugoti.

221 straipsnis

Turto apsaugojimas(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Kiekviena institucija priima nuostatas dėl turto, įrašyto į jos balansą, apsaugos ir sprendžia, kurie administraciniai departamentai yra atsakingi už inventorinių sąrašų sistemą.

222 straipsnis

Turto įrašai inventoriniame sąraše(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Visas įsigytas turtas, kurio įsigijimo kaina arba gamybos sąnaudos yra 420 EUR ar daugiau, kurio naudojimo laikas yra ilgesnis nei metai ir kuris nėra priskiriamas suvartojamam turtui, įrašomas į inventorinį sąrašą ir apskaitomas ilgalaikio turto sąskaitose.

223 straipsnis

Kiekvieno turto įrašo inventoriniame sąraše turinys(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Inventoriniame sąraše atitinkamai aprašomas kiekvienas turtas, nurodoma jo vieta, įsigijimo data ir jo vieneto kaina.

224 straipsnis

Inventorizacija(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Institucijų atliekama inventorizacija atliekama taip, būtų užtikrinta, jog kiekvienas turto vienetas fiziškai egzistuoja ir atitinka atitinkamą įrašą inventoriniame sąraše. Tokios inventorizacijos atliekamos pagal metines tikrinimo programas, išskyrus materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą, kuris tikrinamas bent kartą per trejus metus.

225 straipsnis

Turto perpardavimas(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Institucijų ir įstaigų, minėtų finansinio reglamento 185 straipsnyje, nariai, pareigūnai ir kiti tarnautojai negali įsigyti turto, kuris yra tų institucijų perparduodamas, išskyrus tuos atvejus, kai toks turtas yra perparduodamas taikant viešą paraiškų konkursą.

226 straipsnis

Ilgalaikio turto pardavimo procedūra(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

1. Ilgalaikio turto pardavimas atitinkamu būdu reklamuojamas vietos mastu, jei vieno vieneto pardavimo kaina yra 8100 eurų ar daugiau. Laikas nuo paskutinio skelbimo iki pardavimo sutarties sudarymo negali būti trumpesnis kaip keturiolika dienų.

Apie tokius pardavimus skelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, jei vieneto pardavimo kaina yra 391100 eurų ar daugiau. Atitinkami reklaminiai skelbimai taip pat gali būti talpinami valstybių narių spaudoje. Laikas nuo skelbimo atspausdinimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje iki sutarties sudarymo negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo.

2. Institucijos gali atsisakyti reklamos, kai reklamos kaina yra didesnė už tikėtinas pajamas iš operacijos.

3. Institucijos visada stengiasi gauti geriausią kainą už parduodamą ilgalaikį turtą.

227 straipsnis

Ilgalaikio turto likvidavimo procedūra(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

Kai bet kuris turtas, įrašytas į inventorinį sąrašą, yra parduodamas, dovanojamas, nurašomas į laužą, išnuomojamas ar prarandamas dėl vagystės ar bet kurios kitos priežasties, leidimus duodantis pareigūnas parengia protokolą arba aktą.

Protokole arba akte nurodoma, visų pirma, ar turtas turi būti atkurtas Bendrijų pareigūno, kito tarnautojo ar bet kurio kito asmens sąskaita

Kai nekilnojamasis turtas ar dideli įrenginiai dovanojami, turi būti parengta sutartis ir apie tai turi būti pranešta metinėje ataskaitoje, siunčiamoje Europos Parlamentui ir Tarybai, kai teikiamas preliminarus biudžeto projektas.

ANTRA DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

(FINANSINIO REGLAMENTO II ANTRAŠTINĖ DALIS)

STRUKTŪRINIAI FONDAI

228 straipsnis

Išmokėtų sumų į sąskaitą grąžinimas(Finansinio reglamento 157 straipsnis)

Vadovaujantis reglamentais dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, dėl visiškai ar iš dalies grąžintų konkrečiai veiklai išmokėtų į sąskaitą sumų neturi būti mažinamas Fondo įnašas į atitinkamą veiklą.

Vadovaujantis finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies f punktu, grąžintos sumos sudaro asignuotąsias įplaukas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

(FINANSINIO REGLAMENTO III ANTRAŠTINĖ DALIS)

MOKSLINIAI TYRIMAI

229 straipsnis

Veiklos tipai(Finansinio reglamento 160 straipsnis)

1. Asignavimai, skirti moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui, naudojami tiesioginei veiklai, netiesioginei veiklai pagal mokslinių tyrimų pagrindų programą, minėtą EB sutarties 166 straipsnyje, ir veiklai, minėtai tos Sutarties 165 straipsnyje, vykdyti, dalyvaujant programose ir konkurencija pagrįstoje veikloje, kurią atlieka Jungtinis tyrimų centras (JTC).

2. Tiesioginę veiklą vykdo JTC steiginiai, ir iš esmės ji yra visiškai finansuojama iš biudžeto. Tokią veiklą sudaro:

a) mokslinių tyrimų programos;

b) bandomoji mokslinių tyrimų veikla;

c) institucinio pobūdžio pagalbinė mokslinė ir techninė veikla.

3. Netiesioginę veiklą sudaro pagal sutartis, kurios bus sudarytos su trečiosiomis šalimis, vykdomos programos. JTC gali dalyvauti tokioje veikloje tais pačiais pagrindais kaip trečiosios šalys.

4. Siekiant užtikrinti nacionalinių mokslinių tyrimų politikos ir Bendrijos mokslinių tyrimų politikos tarpusavio nuoseklumą, Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 165 straipsniu, gali imtis iniciatyvos ir iš biudžeto apmokėti tik administracines išlaidas.

5. Be specialių programų, minėtų EB sutarties 166 straipsnio 3 dalyje, Bendrija gali priimti:

a) papildomas programas, kuriose dalyvauja tik kai kurios valstybės narės, pagal EB sutarties 168 straipsnį;

b) programas, kurias vykdo kelios valstybės narės, įskaitant dalyvavimą struktūrose, sukurtose tų programų vykdymui, pagal EB sutarties 169 straipsnį;

c) bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis pagal EB sutarties 170 straipsnį;

d) jungtinę veiklą, pagal EB sutarties 171 straipsnį.

6. Konkurencijos pagrindu JTC vykdoma veikla gali būti:

a) pagalbinė mokslinė ir techninė veikla pagal mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pamatines programas, iš esmės finansuojama vien tik iš biudžeto;

b) paslaugos trečiosioms šalims.

230 straipsnis

JTC taikomos taisyklės(Finansinio reglamento 161 straipsnis)

1. Įvertintos gautinos sumos, minėtos finansinio reglamento 161 straipsnio 2 dalyje, siunčiamos apskaitos pareigūnui užregistravimui.

2. Kai JTC trečiosioms šalims vykdomai veiklai reikalingi viešieji pirkimai, viešųjų pirkimų procedūra turi būti taikoma, laikantis skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

(FINANSINIO REGLAMENTO IV ANTRAŠTINĖ DALIS)

IŠORĖS VEIKLA

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

231 straipsnis

Veikla, kuri gali būti finansuojama(Finansinio reglamento 162 straipsnis)

Asignavimais veiklai, minėtai finansinio reglamento antros dalies IV antraštinės dalies 1 skyriuje, visų pirma galima finansuoti viešųjų pirkimų sutartis, dotacijas, įskaitant palūkanų normų subsidijas, specialias paskolas, paskolų garantijas ir finansinę pagalbą, biudžetinę paramą ir kitas specialias biudžetinės pagalbos formas.

2 SKYRIUS

Veiklos įgyvendinimas

232 straipsnis

Finansavimo susitarimas, esant centralizuotam valdymui(Finansinio reglamento 166 straipsnis)

1. Prieš sudarant veiklos, kurią planuojama valdyti decentralizuotai, finansavimo susitarimą, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas užtikrina dokumentais ir vietoje atliktais patikrinimais, kad trečiosios šalies gavėjos sudaryta Bendrijos lėšų valdymo sistema atitinka finansinio reglamento 164 straipsnio 1 dalį.

2. Kiekviename finansavimo susitarime, esant decentralizuotam valdymui, aiškiai, išsamiai arba iš dalies atsižvelgiant į sutartinį decentralizavimą, nustatomos nuostatos:

a) užtikrinančios, kad bus laikomasi finansinio reglamento 164 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų;

b) nustatančios, kad tuo atveju, jei būtiniausių finansinio reglamento 164 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų nebebūtų laikomasi, Komisija gali sustabdyti susitarimo vykdymą;

c) apibrėžiančios teisminę atsiskaitymo pagal sąskaitas procedūrą, kaip minėta finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalyje, kuri gali būti taikoma nustatant trečiosios šalies įsipareigojimą;

d) nustatančios finansinių klaidų ištaisymo mechanizmą, minėtą finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalyje ir nurodytą 42 straipsnyje, visų pirma susigrąžinant sumas tarpuskaitos būdu.

233 straipsnis

Specialiosios paskolos(Finansinio reglamento 166 straipsnis)

Esant investiciniam projektui, finansuojamam specialia paskola, tarp Komisijos, veikiančios Bendrijos vardu, ir skolininko sudaroma paskolos sutartis.

234 straipsnis

Banko sąskaitos(Finansinio reglamento 166 straipsnis)

1. Mokėjimams valstybės gavėjos valiuta kurioje nors finansų institucijoje, esančioje valstybėje narėje, Komisijos vardu arba bendru susitarimu gavėjo vardu atidaromos sąskaitos eurais. Iš tų sąskaitų pavadinimų turi būti įmanoma identifikuoti atitinkamas lėšas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtos sąskaitos finansuojamos faktiniams grynųjų pinigų poreikiams. Pervedimai atliekami eurais ir prireikus pagal 7 ir 8 straipsnius pakeičiami į valstybės gavėjos valiutą, suėjus mokėjimų terminui.

3 SKYRIUS

Viešieji pirkimai

235 straipsnis

Pastatų nuoma(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

Vienintelės sutartys dėl pastatų, kurias galima finansuoti iš eksploatacijos asignavimų išorės veiklai, yra sutartys, susijusios su pastatų, kurie tuo metu, kai pasirašoma nuomos sutartis, jau yra pastatyti, nuoma. Šios sutartys skelbiamos, kaip nustatyta 119 straipsnyje.

236 straipsnis

Apibrėžimai(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Paslaugų sutartys apima studijų ir techninės pagalbos sutartis.

Studijų sutartis yra tiekėjo ir susitariančiosios institucijos sudaryta paslaugų sutartis, kurioje numatomos studijos projektų nustatymui ir parengimui, ekonominio pagrįstumo studijos, ekonominės ir rinkos studijos, techninės studijos ir auditas.

Techninės pagalbos sutartis numato, kad tiekėjas atliks patariamąjį vaidmenį, valdys arba prižiūrės projektą arba teiks sutartyje nurodytus konsultantus.

2. Kai trečioji šalis turi kvalifikuotą valdymo personalą savo skyriuose ar padaliniuose, kuriuose dalyvauja viešasis sektorius, sutartis gali atlikti tiesiogiai tie skyriai ar padaliniai, tiesiogiai teikdami darbo jėgą.

237 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl ribų ir tvarkos renkant su kuo sudaryti išorės sutartis(Finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies a ir b punktai)

1. Viešųjų pirkimų sutartims, sudarytoms susitariančiųjų institucijų, minėtų finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, vardu, netaikomi 118–124 straipsniai, išskyrus apibrėžimus, 122 straipsnio 3 ir 4 dalys, 123, 126–129 straipsniai, 131 straipsnio 3–6 dalys, 139 straipsnio 2 dalis ir 140–146 straipsniai.

Viešųjų pirkimų nuostatų pagal šį skyrių įgyvendinimą sprendžia Komisija.

2. Jei nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje minėtos tvarkos, išlaidų atitinkamai veiklai Bendrija finansuoti negali.

3. Sutartims, sudarytoms pagalbai maistu, taikomos specialios Komisijos reglamento (EB) Nr. 2519/97 [21] priemonės.

4. Šis skyrius netaikomas susitariančiosioms institucijoms, minėtoms finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies b punkte, kai atlikus 35 straipsnyje minėtus patikrinimus, Komisija joms leido taikyti savo pačių viešųjų pirkimų tvarką pagal decentralizuotą valdymą.

238 straipsnis

Susitariančiųjų institucijų, minėtų finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies c punkte, viešieji pirkimai(Finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies c punktas)

1. Šio skyriaus nuostatos netaikomos susitariančiųjų institucijų, minėtų finansinio reglamento 167 straipsnio 1 dalies c punkte, viešiesiems pirkimams.

2. Šio skyriaus nuostatos netaikomos veiklai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96.

3. Dėl specialių viešųjų pirkimų procedūrų, naudotinų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje minėtais atvejais, sprendžia Komisija, vadovaudamasi 184 straipsnyje minėtais principais.

4. Jei nesilaikoma 3 dalyje minėtų procedūrų, išlaidų atitinkamai eksploatacijai Bendrija nefinansuoja.

239 straipsnis

Reklama ir nediskriminavimas(Finansinio reglamento 167 ir 168 straipsniai)

Komisija imasi būtinų įgyvendinimo priemonių, siekdama užtikrinti kuo platesnį dalyvavimą vienodomis sąlygomis paraiškų konkurse Bendrijos finansuojamoms sutartims. Tuo tikslu visų pirma rūpinamasi:

a) užtikrinti, kad išankstinė informacija, sutarties skelbimai ir konkurso laimėtojo skelbimai būtų paskelbti per tinkamą laiką;

b) pašalinti bet kokį diskriminavimą arba technines specifikacijas, kurios gali sutrukdyti visų fizinių ar juridinių asmenų, minėtų finansinio reglamento 168 straipsnyje, plačiam dalyvavimui vienodomis sąlygomis.

240 straipsnis

Reklamavimas(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Skelbiant tarptautinius paraiškų konkursus, išankstinės informacijos skelbimas atsiunčiamas Europos Bendrijų oficialių leidinių biurui kuo anksčiau, bet kuriuo atveju iki kiekvienų metų kovo 31 d. tiekimo ir paslaugų sutartims, ir kuo greičiau po to, kai priimamas sprendimas, pritariantis programai, rangos sutartims.

2. Šio skyriaus tikslais sutarties skelbimas skelbiamas:

a) bent Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete, kai skelbiamas tarptautinis paraiškų konkursas;

b) bent valstybės gavėjos oficialiame leidinyje arba tolygiame leidinyje, kai skelbiami vietiniai paraiškų konkursai.

Kai sutarties skelbimas skelbiamas ir vietos leidiniuose, jis turi būti toks pat kaip ir skelbimas, paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete, ir turi būti skelbiamas tuo pačiu metu. Komisija atsako už skelbimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete. Jei skelbimas skelbiamas vietos leidiniuose, tai gali daryti gavėjas.

3. Konkurso laimėtojo skelbimas atsiunčiamas, pasirašius sutartį.

241 straipsnis

Ribos ir procedūros renkant su kuo sudaryti išorės sutartis(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Ribos ir procedūros, minėtos finansinio reglamento 167 straipsnyje, taikomos paslaugų sutartims, yra šios:

a) sutartims, kurių vertė yra 200000 eurų ar daugiau: tarptautinis ribotas paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalies b punkte ir 240 straipsnio 2 dalies a punkte;

b) sutartims, kurių vertė yra mažiau kaip 200000 eurų: konkurencija pagrįsta derybų procedūra, kaip apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje, jei taikyti esamą pagrindų susitarimą neįmanoma arba jis yra taikytas, bet nesėkmingai.

Sutartys, kurių vertė yra mažesnė kaip 5000 eurų, gali būti sudaromos vienos paraiškos pagrindu.

2. Taikant tarptautinę ribotą procedūrą, minėtą šio straipsnio 1 dalies a punkte, sutarties skelbime nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami paduoti paraiškas, skaičius. Paslaugų sutartims konkurso dalyvių skaičius turi būti nuo keturių iki aštuonių. Kandidatų, kuriems leista pateikti paraiškas, skaičius turi būti pakankamas realiai konkurencijai užtikrinti.

Atrinktų kandidatų sąrašas skelbiamas Komisijos interneto tinklavietėje.

3. Taikant derybų procedūrą, minėtą šio straipsnio 1 dalies b punkte, susitariančioji institucija parengia bent trijų savo pačios parinktų tiekėjų sąrašą. Taikoma riboto paraiškų konkurso procedūra be skelbimo, ir ji vadinama konkurencija pagrįsta derybų procedūra, kuriai netaikomas 124 straipsnis.

Paraiškas atplėšia ir įvertina atrankos komisija, turinti būtinas technines ir administracines kvalifikacijas. Atrankos komisijos nariai pasirašo nešališkumo pareiškimą.

Jei susitariančioji institucija negauna bent trijų tinkamų paraiškų, procedūra turi būti atšaukta ir skelbiama iš naujo.

4. Pasiūlymai siunčiami pakete arba įdėti į išorinį voką, kuriame yra du užantspauduoti vokai, vienas, ant kurio užrašyta: "A vokas – Techninis pasiūlymas"; kitas, ant kurio užrašyta "B vokas – Finansinis pasiūlymas". Ant išorinio voko užrašoma:

a) adresas, nurodytas konkurso skelbimo dokumentuose;

b) nuoroda į konkurso skelbimą, į kurį atsiliepia konkurso dalyvis;

c) atitinkamais atvejais dalys, kurioms teikiama paraiška;

d) žodžiai "Neatplėšti iki paraiškų atplėšimo posėdžio" ta kalba, kuria parengti konkurso dokumentai.

Jei konkurso dokumentuose yra numatyti pokalbiai, atrankos komisija, parengusi raštu preliminarias išvadas ir prieš galutinai įvertinusi techninius pasiūlymus, gali kviesti pokalbiams pagrindinius ekspertų grupės narius, siūlomus techniškai priimtinose paraiškose. Tokiais atvejais su ekspertais kalbasi atrankos komisija, pageidautina visa kartu, jei jie sudaro vieną komandą, ir darydama nedideles pertraukas tarp pokalbių, kad galėtų palyginti. Pokalbiai vyksta pagal standartinį atrankos komisijos iš anksto sutartą modelį, kuris taikomas pokalbiams su visais pokalbiui pakviestais ekspertais ar komandomis. Pokalbio data ir laikas konkurso dalyviams turi būti praneštas bent prieš dešimt kalendorinių dienų. Force majeure, dėl kurių konkurso dalyvis negali atvykti į pokalbį, atvejais konkurso dalyviui turi būti pranešta apie naują datą ir laiką.

5. Konkurso nugalėtojo išrinkimo kriterijai taikomi tam, kad būtų galima išrinkti geriausio ekonominio pasiūlymo paraišką.

Geriausio ekonominio pasiūlymo paraiška išrenkama, paskirstant svorius santykiu 80/20 atitinkamai techninei kokybei ir kainai. Tuo tikslu:

a) balas, skiriamas už techninius pasiūlymus, dauginamas iš 0,80;

b) balas, skiriamas už kainą, dauginamas iš 0,20.

242 straipsnis

Derybų procedūros taikymas paslaugų sutartims(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Paslaugų sutartims susitariančiosios institucijos gali taikyti derybų procedūrą vienai paraiškai, Komisijai, jei ji nėra susitariančioji institucija, davus sutikimą, šiais atvejais:

a) kai dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių susitariančiosios institucijos negalėjo numatyti, kurios jokiu būdu joms negali būti priskirtos, atvejais negalima laikytis finansinio reglamento 91 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose minėtoms procedūroms nustatytų terminų;

b) kai paslaugos yra patikėtos viešojo sektoriaus institucijoms, ne pelno institucijoms ar asociacijoms ir yra siejamos su institucinio pobūdžio veikla arba yra skirtos pagalbai tautoms socialinėje srityje;

c) paslaugoms, kurios pratęsia jau kartą pradėtas sutartis, laikantis šios straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

d) kai paraiškų konkurso procedūra buvo nesėkminga, tai yra, kai nebuvo gauta kokybiškai ir (arba) finansiškai vertų paraiškų, ir tuo atveju, atšaukus konkurso procedūrą, susitariančioji institucija gali derėtis su vienu ar keliais konkurso dalyviais, kuriuos ji pasirenka pati iš tų, kurie dalyvavo konkurse, jei sutarties pradinės sąlygos nėra iš esmės keičiamos;

e) kai atitinkamai sutarčiai taikomos varžybos ir pagal taikytinas taisykles ji turi būti sudaryta su laimėjusiu kandidatu arba vienu iš laimėjusių kandidatų, kai tuo atveju visi laimėję kandidatai turi būti pakviesti dalyvauti derybose;

f) kai dėl techninių priežasčių, arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaryta tik su tam tikru paslaugų teikėju.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais laikoma, kad operacijos, vykdomos esant krizių situacijoms, minėtoms 168 straipsnio 2 dalyje, atitinka didelės skubos apibrėžimą. Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, atitinkamais atvejais bendradarbiaudamas su kitais atitinkamais įgaliotais leidimus duodančiais pareigūnais, nustato, kad didelės skubos situacija egzistuoja ir savo sprendimą reguliariai persvarsto, atsižvelgdamas į gero finansų valdymo principą.

2. Paslaugos, kurios pratęsia jau pradėtas paslaugas, kaip minėta 1 dalies c punkte, yra šios:

a) papildomos paslaugos, kurioms netaikoma pagrindinė sutartis, bet kurios dėl nenumatytų aplinkybių tapo būtinomis sutarčiai įvykdyti, jei papildoma paslauga techniškai ir ekonomiškai negali būti atskirta nuo pagrindinės sutarties, nesukėlus didelių nepatogumų susitariančiajai institucijai, ir suvestinė papildomų paslaugų suma neviršija 50 % pagrindinės sutarties vertės;

b) papildomos paslaugos, kurios yra panašių paslaugų, patikėtų paslaugas teikiančiam rangovui pagal pirmąją sutartį, pakartojimas, jei buvo paskelbtas sutarties skelbimas pirmosios paslaugos teikimui ir sutarties skelbime, paskelbtame pirmajai sutarčiai, buvo aiškiai nurodyta galimybė, kad bus taikoma derybų procedūra naujoms projektui teikiamoms paslaugoms, ir jų kainos sąmata.

Vieną kartą pratęsti sutartį galima, jei vertė nėra didesnė ir trukmė nėra ilgesnė už pradinės sutarties vertę ir trukmę.

243 straipsnis

Ribos ir procedūros renkant su kuo sudaryti tiekimo sutartis(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Tiekimo sutartims taikomos tokios finansinio reglamento 167 straipsnyje minėtos ribos ir procedūros:

a) sutartims, kurių vertė 150000 eurų ir daugiau: tarptautinis atviras paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalies a punkte;

b) sutartims, kurių vertė 30000 eurų, bet ne daugiau kaip 150000 eurų: vietinis atviras paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalies b punkte;

c) sutartims, kurių vertė mažesnė kaip 30000 eurų: konkurencija pagrįsta derybų procedūra, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje.

Sutartys, kurių vertė mažiau kaip 5000 eurų, gali būti sudaromos, remiantis viena paraiška.

2. Taikydama derybų procedūrą, minėtą šio straipsnio 1 dalies c punkte, susitariančioji institucija sudaro bent trijų savo parinktų tiekėjų sąrašą. Ši procedūra, kurią taikant paduodamas ribotas konkurencinių paraiškų skaičius, konkurso neskelbiant, vadinama konkurencija pagrįsta derybų procedūra, kuriai netaikomas 124 straipsnis.

Paraiškas atplėšia ir įvertina atrankos komisija, turinti būtinas technines ir administracines kvalifikacijas. Atrankos komisijos nariai pasirašo nešališkumo pareiškimą.

Jei susitariančioji institucija negauna bent trijų tinkamų paraiškų, procedūra turi būti atšaukta ir pradėta iš naujo.

3. Kiekvienas techninis ir finansinis pasiūlymas įdedamas į vieną užantspauduotą voką, kuris įdedamas į paketą ar išorinį voką. Ant vidinio voko užrašoma:

a) paraiškų konkurso dokumentuose nurodytas adresas;

b) nuoroda į paraiškų konkursą, į kurį konkurso dalyvis atsiliepia;

c) atitinkamais atvejais dalių (partijų), kurioms paraiška paduodama, skaičius;

d) žodžiai "Neatplėšti iki paraiškų atplėšimo posėdžio" paraiškos konkurso dokumentų kalba.

Paraiškos konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje ir laiku paraiškas viešai atplėšia vertinimo komitetas. Paraiškų atplėšimo posėdyje turi būti paskelbti konkurso dalyvių pavadinimai, nurodytos kainos, būtinos konkurso garantijos pateikimas ir visa kita oficiali informacija, kurią paskelbti susitariančioji institucija mano esant reikalinga.

4. Tiekimo sutarčių atveju, pagal kurias nenumatomas aptarnavimas po pardavimo, vienintelis kriterijus laimėtojui išrinkti yra kaina.

Kai aptarnavimo po pardavimo arba mokymo pasiūlymai yra ypač svarbūs, išrenkama paraiška, kurioje yra pateiktas geriausias ekonominis pasiūlymas, atsižvelgiant į siūlomos paslaugos techninę kokybę ir siūlomą kainą.

244 straipsnis

Derybų procedūros taikymas tiekimo sutartims(Finansinio reglamento167 straipsnis)

1. Tiekimo sutartys gali būti sudaromos, taikant derybų procedūrą su vienintelės paraiškos pateikėju, Komisijai davus savo sutikimą, jei ji nėra susitariančioji institucija, šiais atvejais:

a) kai dėl didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl nenumatytų įvykių, kurių susitariančiosios institucijos negalėjo numatyti, ir kurie nepriklauso nuo jų, negalima laikytis terminų, nustatytų procedūroms, numatytoms finansinio reglamento 91 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

b) kai tai yra pateisinama tiekiamų gaminių pobūdžiu arba ypatingomis charakteristikomis, pavyzdžiui, kai sutarties vykdymas pavedamas tik patentų arba leidimų naudotis patentais turėtojams;

c) kai sudaroma sutartis su tuo pačiu tiekėju tiekti papildomus gaminius, skirtus iš dalies pakeisti įprastai tiekiamus gaminius arba įrenginius, arba toliau tiekti jau tiekiamus gaminius arba įrenginius, kai tiekėją pakeitus susitariančioji institucija turėtų įsigyti įrangą su skirtingomis techninėmis charakteristikomis, ir dėl to atsirastų įrangos nesuderinamumas arba per dideli techniniai sunkumai ją eksploatuojant ir prižiūrint;

d) kai paraiškų konkursas nepavyko, tai yra, kai nebuvo gauta kokybiškai ir (arba) finansiškai vertų paraiškų. Tokiais atvejais, atšaukusi konkurso procedūrą, susitariančioji institucija gali derėtis su vienu ar keliais paraiškų pateikėjais, savo pačios pasirinktais iš tų, kurie dalyvavo konkurse, jei nėra iš esmės keičiamos sutarties pradinės sąlygos.

2. Pirmos dalies a punkto tikslais laikoma, kad operacijos, vykdomos esant krizių situacijoms, minėtoms 168 straipsnio 2 dalyje, atitinka didelės skubos apibrėžimą. Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, atitinkamais atvejais bendradarbiaudamas su kitais atitinkamais įgaliotais leidimus duodančiais pareigūnais, nustato, kad didelės skubos situacija egzistuoja ir savo sprendimą reguliariai persvarsto, atsižvelgdamas į gero finansų valdymo principą.

245 straipsnis

Ribos ir procedūros renkant, su kuo sudaryti rangos sutartis(Finansinio reglamento167 straipsnis)

1. Rangos sutartims taikomos tokios ribos ir procedūros, minėtos finansinio reglamento 167 straipsnyje:

a) sutartims, kurių vertė yra 5000000 eurų ar daugiau:

i) paprastai tarptautinis atviras paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalies a punkte ir 240 straipsnio 2 dalies a punkte;

ii) išimtiniais atvejais, dėl tam tikrų darbų charakteristikų ir Komisijai sutinkant, tarptautinis ribotas paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalies b punkte ir 240 straipsnio 2 dalies a punkte;

b) sutartims, kurių vertė yra 300000 eurų ar daugiau, bet mažiau kaip 5000000 eurų: vietinis atviras paraiškų konkursas, apibrėžtas 122 straipsnio 2 dalies b punkte ir 240 straipsnio 2 dalies a punkte;

c) sutartims, kurių vertė mažesnė kaip 300000 eurų: konkurencija pagrįsta derybų procedūra, apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje;

Sutartys, kurių vertė mažesnė kaip 5000 eurų, gali būti sudarytos, remiantis viena paraiška.

2. Taikant derybų procedūrą, minėtą šio straipsnio 1 dalies c punkte, susitariančioji institucija parengia bent trijų savo pačios parinktų tiekėjų sąrašą. Taikoma riboto paraiškų konkurso procedūra be skelbimo, ir ji vadinama konkurencija pagrįsta derybų procedūra, kuriai netaikomas 124 straipsnis.

Paraiškas atplėšia ir įvertina atrankos komisija, turinti būtinas technines ir administracines kvalifikacijas. Atrankos komisijos nariai pasirašo nešališkumo pareiškimą.

Jei susitariančioji institucija negauna bent trijų tinkamų paraiškų, procedūra turi būti atšaukta ir skelbiama iš naujo.

3. Į atrankos kriterijus įeina konkurso dalyvio sugebėjimas įvykdyti panašias sutartis, visų pirma atsižvelgiant į per pastaruosius metus atliktas rangos sutartis. Pritaikius tokius atrankos kriterijus, ir kadangi nepriimtinos paraiškos jau yra atmestos, vienintelis kriterijus išrinkti laimėtoją yra kaina.

4. Kiekvienas techninis ir finansinis pasiūlymas įdedamas į vieną užantspauduotą voką, kuris įdedamas į paketą ar išorinį voką. Ant vidinio voko užrašoma:

a) paraiškų konkurso dokumentuose nurodytas adresas;

b) nuoroda į paraiškų konkursą, į kurį konkurso dalyvis atsiliepia;

c) atitinkamais atvejais dalių (partijų), kurioms paraiška paduodama, skaičius;

d) žodžiai "Neatplėšti iki paraiškų atplėšimo posėdžio" paraiškos konkurso dokumentų kalba.

Paraiškos konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje ir laiku paraiškas viešai atplėšia vertinimo komitetas. Paraiškų atplėšimo posėdyje turi būti paskelbti konkurso dalyvių pavadinimai, nurodytos kainos, būtinos konkurso garantijos pateikimas ir visa kita oficiali informacija, kurią paskelbti susitariančioji institucija mano esant reikalinga.

246 straipsnis

Derybų procedūros taikymas rangos sutartims(Finansinio reglamento167 straipsnis)

1. Rangos sutartys gali būti sudaromos, taikant derybų procedūrą su vienintelės paraiškos pateikėju, Komisijai davus savo sutikimą, jei ji nėra susitariančioji institucija, šiais atvejais:

a) kai dėl didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl nenumatytų įvykių, kurių susitariančiosios institucijos negalėjo numatyti ir kurie nuo jų nepriklauso, negalima laikytis terminų, nustatytų procedūroms, numatytoms finansinio reglamento 91 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

b) papildomiems darbams, kurie nėra įtraukti į sudarytą pradinę sutartį, bet kurie dėl nenumatytų aplinkybių tapo būtinais joje aprašytiems darbams įvykdyti, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

c) kai paraiškų konkursas nepavyko, tai yra, kai nebuvo gauta kokybiškai ir (arba) finansiškai vertų paraiškų. Tokiais atvejais, atšaukusi konkurso procedūrą, susitariančioji institucija gali derėtis su vienu ar keliais paraiškų pateikėjais, savo pačios pasirinktais iš tų, kurie dalyvavo konkurse, jei nėra iš esmės keičiamos sutarties pradinės sąlygos.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais laikoma, kad operacijos, vykdomos esant krizių situacijoms, minėtoms 168 straipsnio 2 dalyje, atitinka didelės skubos apibrėžimą. Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, atitinkamais atvejais bendradarbiaudamas su kitais atitinkamais įgaliotais leidimus duodančiais pareigūnais, nustato, kad didelės skubos situacija egzistuoja ir savo sprendimą reguliariai persvarsto, atsižvelgdamas į gero finansų valdymo principą.

2. Papildoma rangos sutartis, minėta šio straipsnio 1 dalies b punkte, sudaroma su rangovu, kuris jau vykdo darbus:

a) tokių darbų negalima techniškai ar ekonomiškai atskirti nuo pagrindinės sutarties, nesudarant susitariančiajai institucijai rimtų nepatogumų;

b) kai tokie darbai, nors juos ir galima atskirti nuo pradinės sutarties vykdymo, yra būtini jai užbaigti;

c) kai papildomiems darbams sudarytų sutarčių visuminė vertė neviršija 50 % pagrindinės sutarties vertės.

247 straipsnis

Derybų procedūros taikymas statybos sutartims(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

Statybos sutartys, minėtos 235 straipsnyje, sudaromos taikant derybų procedūrą po to, kai ištiriama vietos rinka ir tam pritaria Komisija, jei ji nėra susitariančioji institucija.

248 straipsnis

Viešųjų pirkimų procedūros pasirinkimas mišrioms sutartims(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

Sudarydama sutartis dėl paslaugų teikimo ir prekių tiekimo arba darbų atlikimo, susitariančioji institucija, Komisijai pritarus, jei ji pati nėra susitariančioji institucija, nustato taikytinas ribas ir procedūras, atsižvelgdama į vyraujantį aspektą, kuris įvertinamas remiantis įvairių sudedamųjų sutarties dalių santykine verte ir veiklos svarba.

249 straipsnis

Konkurso dokumentai(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Konkurso dokumentai, minėti 130 straipsnyje, parengiami atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką ir vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis dėl reklamos ir susitariančiosios institucijos ir konkurso dalyvių kontaktų.

2. Sudarant paslaugų sutartis, konkurso byloje turi būti šie dokumentai:

a) nurodymai konkurso dalyviams, kuriuose nurodoma:

i) sutarties tipas;

ii) laimėtojo išrinkimo kriterijai ir jų svoriai;

iii) pokalbių galimybė ir jų tvarkaraštis;

iv) ar leidžiama pateikti kelis variantus;

v) sutarties dalis, kurią galima pavesti subrangovams;

vi) didžiausias sutarčiai skirtas biudžetas;

vii) kokia valiuta pateikiamos paraiškos;

b) trumpasis parinktų kandidatų sąrašas (paminint, kad asociacijos draudžiamos);

c) bendrosios paslaugų sutarčių sąlygos;

d) specialiosios sąlygos, kurios praplečia, papildo arba leidžia nukrypimus nuo bendrųjų sąlygų;

e) techninė užduotis, nurodant planuojamą projekto tvarkaraštį ir datas, nuo kurių planuojama gauti pagrindinių ekspertų paslaugas;

f) kainoraštis (kurį užpildo konkurso dalyvis);

g) paraiškos forma;

h) sutarties forma;

i) banko (ar panašios) garantijos formos išankstinio finansavimo išmokos garantijai.

3. Sudarant tiekimo sutartis, konkurso byloje turi būti šie dokumentai:

a) nurodymai konkurso dalyviams, kuriuose nurodoma:

i) laimėtojo išrinkimo kriterijai;

ii) ar leidžiama pateikti kelis variantus;

iii) paraiškų valiuta;

b) bendrosios tiekimo sutarčių sąlygos;

c) specialiosios sąlygos, kurios praplečia, papildo arba leidžia nukrypimus nuo bendrųjų sąlygų;

d) techniniai priedai, kuriuose yra planai, techninės specifikacijos ir planuojamas sutarties vykdymo tvarkaraštis;

e) kainoraštis (kurį užpildo konkurso dalyvis) ir kainų suskirstymas;

f) paraiškos forma;

g) sutarties forma;

h) banko (ar panašios) garantijos formos:

i) paraiškos garantijai;

ii) avansinių išmokų garantijai;

iii) tinkamo sutarties įvykdymo garantijai.

4. Sudarant rangos sutartis, paraiškų byloje turi būti šie dokumentai:

a) nurodymai konkurso dalyviams, kuriuose nurodoma:

i) laimėtojo išrinkimo kriterijai;

ii) ar leidžiama pateikti kelis variantus;

iii) paraiškų valiuta;

b) bendrosios rangos sutarčių sąlygos;

c) specialiosios sąlygos, kurios praplečia, papildo arba leidžia nukrypimus nuo bendrųjų sąlygų;

d) techniniai priedai, kuriuose yra planai, techninės specifikacijos ir planuojamas sutarties vykdymo tvarkaraštis;

e) kainoraštis (kurį užpildo konkurso dalyvis) ir kainų suskirstymas;

f) paraiškos forma;

g) sutarties forma;

h) banko (ar panašios) garantijos formos:

i) paraiškos garantijai;

ii) avansinių išmokų garantijai;

iii) tinkamo sutarties įvykdymo garantijai.

5. Jei yra numatytose sąlygose yra prieštaravimų, specialiosios sąlygos, minėtos 2 dalies d punkte, 3 dalies c punkte ir 4 dalies c punkte turi viršenybę prieš bendrąsias sąlygas.

250 straipsnis

Garantijos(Finansinio reglamento 102 ir 167 straipsniai)

1. Nukrypstant nuo 150 straipsnio, išankstinės garantijos išreiškiamos eurais arba sutarties, kuriai jos taikomos, valiuta.

2. Susitariančioji institucija gali reikalauti paraiškos garantijos, apibrėžtos šiame skyriuje, kuri sudarytų nuo 1 % iki 2 % visos tiekimo ir rangos sutarties vertės; ji turi atitikti 150 straipsnio nuostatas. Garantija grąžinama, sudarius sutartį. Ji negrąžinama, jei pateiktoji paraiška atsiimama iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

3. Garantijos reikalaujama, išmokant išankstinio finansavimo sumą, viršijančią 150000 eurų sumą. Ji grąžinama, kai išankstinio finansavimo suma yra išskaitoma iš rangovui pagal sutarties sąlygas mokamų tarpinių mokėjimų arba išmokamų likučių.

4. Sutarties įvykdymo garantiją pateikia konkurso dalyvis, pasirašęs tiekimo ir rangos sutartis sumai, nustatytai paraiškų byloje, atitinkančią ne daugiau kaip 10 % visos sutarties vertės. Ji galioja mažiausiai iki galutinio tiekiamų prekių ir darbų priėmimo. Jei sutartis įvykdoma netinkamai, negrąžinama visa garantija.

251 straipsnis

Procedūrų terminai(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Paraiškos privalo pasiekti susitariančiąją instituciją tuo adresu ir ne vėliau tos dienos ir valandos, kurie yra nurodyti konkurso skelbime. Paraiškų ir prašymų leisti dalyvauti priėmimo terminas, kurį nustato susitariančioji institucija, turi būti pakankamas, kad suinteresuotos šalys turėtų pagrįstai pakankamai laiko savo paraiškoms parengti ir pateikti.

Paslaugų sutartims trumpiausias laikas nuo konkurso paskelbimo dienos iki galutinės paraiškų priėmimo dienos turi būti ne mažiau kaip penkiasdešimt dienų. Tačiau skubiais atvejais, gavus Komisijos leidimą, galima nustatyti trumpesnį laiką.

2. Likus dvidešimt vienai dienai iki galutinės paraiškų priėmimo dienos, konkurso dalyvių klausimai raštu nebepriimami. Susitariančioji institucija į klausimus atsako ne vėliau kaip iki tos dienos, kai lieka vienuolika dienų iki paskutinės paraiškų padavimo dienos.

3. Taikant tarptautines ribotas procedūras, paraiškų priėmimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų nuo sutarties paskelbimo dienos. Laikotarpis nuo pakvietimo dalyvauti išsiuntimo dienos iki paskutinės paraiškų priėmimo dienos negali būti trumpesnis kaip penkiasdešimt dienų. Tačiau skubiais atvejais, gavus Komisijos leidimą, galima nustatyti kitokius terminus.

4. Taikant tarptautines atviras procedūras, paraiškų priėmimo laikas, skaičiuojamas nuo sutarties skelbimo išsiuntimo dienos, turi būti ne trumpesnis kaip:

a) 90 dienų rangos sutartims,

b) 60 dienų tiekimo sutartims.

Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais, gavus Komisijos leidimą, galima nustatyti kitokius terminus.

5. Taikant vietines atviras procedūras, paraiškų priėmimo laikas, skaičuojamas nuo sutarties paskelbimo dienos, turi būti ne trumpesnis kaip:

a) 60 dienų rangos sutartims,

b) 30 dienų tiekimo sutartims.

Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais, gavus Komisijos leidimą, galima nustatyti kitokius terminus.

6. Taikant konkurencija paremtas derybų procedūras, minėtas 241 straipsnio 1 dalies b punkte, 243 straipsnio 1 dalies c punkte ir 245 straipsnio 1 dalies c punkte, kandidatams pateikti paraiškas nustatomas mažiausiai trisdešimt dienų laikotarpis nuo pakvietimo į konkursą išsiuntimo dienos.

7. Paslaugų sutartims paraiškų galiojimo laikas yra devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo paskutinės paraiškų padavimo dienos. Išimtiniais atvejais, prieš baigiantis paraiškų galiojimo laikui, susitariančioji institucija gali paprašyti konkurso dalyvių pratęsti šį laikotarpį tam tikru dienų skaičiumi, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų. Konkurso dalyvis, kurio paraiška yra išrinkta, savo paraiškos galiojimą turi išlaikyti dar šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai jam yra pranešta apie tai, kad jis konkursą laimėjo.

8. Tiekimo sutartims paraiškų galiojimo laikas yra devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo paskutinės paraiškų padavimo dienos. Išimtiniais atvejais, prieš baigiantis paraiškų galiojimo laikui, susitariančioji institucija gali paprašyti konkurso dalyvių pratęsti šį laikotarpį tam tikru kalendorinių dienų skaičiumi, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų. Konkurso dalyvis, kurio paraiška yra išrinkta, savo paraiškos galiojimą turi išlaikyti dar šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai jam yra pranešta apie tai, kad jis konkursą laimėjo.

9. Rangos sutartims paraiškų galiojimo laikas yra devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo paskutinės paraiškų padavimo dienos. Išimtiniais atvejais, prieš baigiantis paraiškų galiojimo laikui, susitariančioji institucija gali paprašyti konkurso dalyvių pratęsti šį laikotarpį tam tikru kalendorinių dienų skaičiumi, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų. Konkurso dalyvis, kurio paraiška yra išrinkta, savo paraiškos galiojimą turi išlaikyti dar šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai jam yra pranešta apie tai, kad jis konkursą laimėjo.

10. Terminai, nurodyti 1–9 dalyse, yra nurodyti kalendorinėmis dienomis.

252 straipsnis

Vertinimo komitetas(Finansinio reglamento 167 straipsnis)

1. Visus prašymus leisti dalyvauti ir paraiškas, pripažintas atitinkančiomis reikalavimus, vertina ir išrikiuoja vertinimo komitetas, remdamasis iš anksto paskelbtais atmetimo, atrankos ir išrinkimo kriterijais. Šiame komitete turi būti nelyginis narių, turinčių būtinas technines ir administracines kvalifikacijas, skaičius, ne mažiau kaip trys.

2. Jei Komisija nėra susitariančioji institucija, ją būtina sistemingai informuoti. Ji visuomet kviečiama būti stebėtoja atplėšiant ir vertinant paraiškas, ir jai būtina atsiųsti kiekvienos paraiškos kopiją. Susitariančioji institucija Komisijos pritarimui jai atsiunčia paraiškų vertinimo rezultatus ir pasiūlymą dėl laimėtojo išrinkimo. Gavusi šį pritarimą, ji pasirašo sutartis ir jas nusiunčia Komisijai.

3. Paraiškos, kuriose yra ne visa paraiškų dokumentuose reikalaujama informacija arba kuriose nereaguojama į specialius reikalavimus, atmetamos.

4. Kai paraiškų kaina yra neįprastai maža, kaip nurodyta 139 straipsnyje, komitetas paprašo būtinų paaiškinimų dėl paraiškos sudėties.

4 SKYRIUS

Dotacijos

253 straipsnis

Visiškas finansavimas(Finansinio reglamento 169 straipsnis)

1. Nukrypstant nuo bendro dotacijų, minėtų finansinio reglamento 109 straipsnyje, finansavimo, visiškai finansuoti veiklą gali būti leidžiama šiais atvejais, išskyrus pagrindinio teisės akto draudžiamus tuos atvejus:

a) humanitarinę pagalbą, įskaitant pagalbą pabėgėliams, iš savo gyvenamosios vietos iškeltiems asmenims, reabilitacijai ir minų šalinimui;

b) pagalbai krizės atvejais, kaip apibrėžta 168 straipsnio 2 dalyje;

c) veiklai sveikatai ir tautų pagrindinėms teisėms apsaugoti;

d) veiklai, vykdomai įgyvendinant finansavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, arba veiklai, vykdomai kartu su tarptautinėmis organizacijomis, apibrėžtomis 43 straipsnyje.

2. Nukrypstant nuo bendro finansavimo reikalavimo, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, laimėtojo išrinkimo sprendime, susijusiame su atitinkama veikla, būtina nurodyti motyvus.

Leidimus duodantis pareigūnas turi galėti įrodyti, kad atitinkamai veiklai visiškas finansavimas yra gyvybiškai būtinas.

5 SKYRIUS

Avansinės sąskaitos ir inventoriniai sąrašai

254 straipsnis

Avansinių sąskaitų sudarymas(Finansinio reglamento 63 straipsnis)

Vadovaujantis finansinio reglamento 63 straipsniu, tam tikroms kategorijoms priklausančių išlaidų apmokėjimui galima sudaryti vieną ar kelias avansines sąskaitas kiekviename už Bendrijos ribų esančiame padalinyje. Vietinis padalinys gali būti, pavyzdžiui, Bendrijos delegacija, įstaiga ar įstaigos skyrius trečiojoje šalyje.

Vadovaujantis 67 straipsniu ir remiantis kiekvieno vietinio padalinio specialiais poreikiais, sprendime, pagal kurį sudaroma avansinė sąskaita, nustatomos jos naudojimo sąlygos.

255 straipsnis

Asmenys, įgalioti administruoti sąskaitas(Finansinio reglamento 62 straipsnis)

Kiekviena institucija nustato sąlygas, pagal kurias darbuotojams, paskirtiems ir įgaliotiems administruoti sąskaitas vietiniuose padaliniuose, nurodytuose 254 straipsnyje, vietinėms finansų institucijoms leidžiama pranešti pavardes ir parašų pavyzdžius.

256 straipsnis

Parduodamo turto inventoriniai sąrašai ir reklama(Finansinio reglamento 138 straipsnis)

1. Delegacijų atveju nuolatiniai Bendrijai priklausantys kilnojamojo turto inventoriniai sąrašai saugomi vietoje. Jie reguliariai siunčiami į centrinius skyrius, vadovaujantis kiekvienos institucijos priimtomis taisyklėmis.

Delegacijoms siunčiamas nekilnojamasis turtas, gabenamas gavėjui, įrašomas į laikinąjį sąrašą, prieš jį įrašant į nuolatinius inventorinius sąrašus.

2. Delegacijų nekilnojamojo turto pardavimas reklamuojamas pagal įprastą vietinę tvarką.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

(FINANSINIO REGLAMENTO V ANTRAŠTINĖ DALIS)

EUROPOS ĮSTAIGOS

257 straipsnis

Taikymo sritis(Finansinio reglamento 171 straipsnis)

Finansinio reglamento 171 straipsnyje minėtos įstaigos yra šios:

a) Oficialiųjų leidinių biuras;

b) Europos kovos su sukčiavimu biuras;

c) Europos Bendrijų personalo parinkimo tarnyba;

d) Individualių sumų administravimo ir išmokėjimo tarnyba;

e) Infrastruktūros ir logistikos Briuselyje tarnyba ir Infrastruktūros ir logistikos Liuksemburge tarnyba.

Viena ar kelios institucijos gali įsteigti papildomas įstaigas, jei tai yra pateisinama sąnaudų ir naudos analize bei garantuoja Bendrijos veiklos matomumą.

258 straipsnis

Specialiosios oficialiųjų leidinių biuro taisyklės(Finansinio reglamento 171 straipsnis)

Įgaliojimai leisti tokias su Oficialiųjų leidinių biuru susijusias išlaidas, kurios yra apmokamos iš asignavimų, skirtų visų darbų skelbimui, kurį Biuras patiki išorės institucijoms, priklauso kiekvienai institucijai. Vadovaujantis Finansinio reglamento 18 straipsniu, grynosios įplaukos iš spaudinių pardavimo vėl panaudojamos kaip institucijos, kuri yra tų spaudinių autorė, asignuotosios įplaukos.

259 straipsnis

Apskaitos pareigūno tam tikrų užduočių perdavimas(Finansinio reglamento 172 straipsnis)

Komisijos apskaitos pareigūnas, atitinkamos įstaigos valdymo komiteto pasiūlymu, gali tos įstaigos personalo nariui perduoti tam tikras savo užduotis, susijusias su įplaukų surinkimu ir išlaidų mokėjimu, kuriuos tiesiogiai atlieka atitinkama įstaiga.

260 straipsnis

Iždas, banko sąskaitos(Finansinio reglamento 172 straipsnis)

Tarpinstitucinės įstaigos grynųjų pinigų reikmėms patenkinti Komisija valdymo komiteto pasiūlymu jos vardu gali atidaryti banko sąskaitas ir pašto žiro sąskaitas.

Sąskaitas reguliariai papildo Komisija, gavusi atitinkamos įstaigos prašymą dėl lėšų. Tokios įmokos negali būti didesnės už visą asignavimų sumą, tam tikslui įrašytą į Komisijos einamųjų metų biudžetą.

Finansinių metų pabaigoje atitinkama įstaiga ir Komisija suderina ir patikslina galutinę kiekvienų metų pinigų poziciją.

261 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės(Finansinio reglamento 175 straipsnio 1 dalis)

Įgyvendinimo taisyklės, kurias nustato kiekvienos įstaigos valdymo komitetas pagal finansinio reglamento 175 straipsnio 1 dalį, turi visiškai atitikti šį reglamentą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

(FINANSINIO REGLAMENTO VI ANTRAŠTINĖ DALIS)

ADMINISTRACINIAI ASIGNAVIMAI

262 straipsnis

Taikymo sritis(Finansinio reglamento 177 straipsnis)

Administraciniai asignavimai, kuriems taikoma ši antraštinė dalis − tai asignavimai, apibrėžti 27 straipsnyje.

263 straipsnis

Pastatai(Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalis)

Prieš sudarydama sutartis, minėtas finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalyje, kiekviena institucija biudžeto valdymo institucijai pateikia komunikatą su visa atitinkama informacija apie planuojamą veiklą, biudžetines sąnaudas einamaisiais ir būsimais finansiniais metais, jų pateisinimą, remiantis gero finansų valdymo principu ir poveikiu finansinėms perspektyvoms.

Atitinkama institucija kartu biudžeto valdymo institucija praneša savo statybos projektų tvarkaraštį.

264 straipsnis

Nuomos garantijos(Finansinio reglamento 177 straipsnis)

Komisija nuomos garantijas teikia banko garantijos forma arba indėliu Komisijos ar nuomotojo vardu atidarytoje blokuotoje banko sąskaitoje eurais, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

265 straipsnis

Avansiniai mokėjimai institucijų darbuotojams ir nariams(Finansinio reglamento 177 straipsnis)

Institucijų darbuotojams ir nariams gali būti mokami avansai, laikantis Tarnybos nuostatose nustatytų sąlygų.

TREČIA DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

266 straipsnis

Asignavimų moksliniams tyrimams pervedimas(Finansinio reglamento 160 straipsnis)

Tiesioginei ir netiesioginei veiklai mokslinių tyrimų srityje, minėtoje 229 straipsnio 2–5 dalyse, asignavimų 2003 finansiniams metams pervedimų procedūrai taikomos 1977 m. gruodžio 21 d. finansinio reglamento 95 straipsnio pirmoji ir antroji dalys.

267 straipsnis

Garantijų sąskaitos likvidavimas

1. Garantijos sąskaitos kredito likutis, laikomas kiekvieno apskaitos pareigūno arba apskaitos pareigūno padėjėjo vardu atidarytose bendrosiose sąskaitose, kredituojamose specialiomis įmokomis pagal 1977 m. gruodžio 21 d. finansinio reglamento 75 straipsnį, išmokamas atitinkamiems asmenims arba jų pavaldiniams institucijų sprendimu po to, kai apskaitos pareigūno, kuris nėra asmeniškai suinteresuotas, nuomone pagal jas yra atsiskaityta už 2001 m. ir 2002 m.

2. Garantijos sąskaitos kredito likutis, laikomas kiekvieno avansinių lėšų administratoriaus vardu atidarytose bendrosiose sąskaitose, kredituojamose specialiomis įmokomis pagal 1977 m. gruodžio 21 d. finansinio reglamento 75 straipsnį, išmokamas atitinkamiems asmenims arba jų pavaldiniams, apskaitos pareigūnui arba atitinkamam leidimus duodančiam pareigūnui pritarus ir patikrinus.

3. Iki pat likvidavimo dienos garantinė sąskaita kredituojama palūkanomis, kurios atitinka Europos centrinio banko savo pagrindinei refinansavimo veiklai taikomų mėnesio palūkanų normų metinį vidurkį, skelbiamą Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

268 straipsnis

Įsipareigojimų arba iki 2003 m. sausio 1 d. gautinų sąmatinių sumų perskaičiavimas eurais(Finansinio reglamento 16 straipsnis)

Biudžeto įsipareigojimai ir gautinos sąmatinės sumos, minėtos finansinio reglamento 161 straipsnio 2 dalyje, nustatytos iki 2003 m. sausio 1 d. ne eurais, o kita valiuta, perskaičiuojamos į eurus ne vėliau 2003 m. birželio 1 d. 7 straipsnyje minėtu kursu, taikytinu nuo 2003 m. sausio 1 d.

269 straipsnis

Decentralizuotas pagalbos pasirengimui narystei valdymas(Finansinio reglamento 53 straipsnis)

Pasirengimo narystei pagalbos, minėtos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 [22] ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 555/2000 [23], atveju decentralizuotam valdymui, jau vykdomam su atitinkamomis kandidatėmis šalimis, taisyklės dėl išankstinių patikrinimų, nustatytos 35 straipsnyje, netaikomos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

270 straipsnis

Finansinio reglamento 185 straipsnyje minėtos institucijos(Finansinio reglamento 185 straipsnis)

Institucijoms, kurios faktiškai gauna dotacijas, apmokamas iš Bendrijos biudžeto, įrašytas Komisijos sudarytą sąrašą ir pridedamas prie kiekvienų finansinių metų preliminaraus biudžeto projekto, taikomi įpareigojimai, minėti finansinio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktyje ir 185 straipsnyje.

271 straipsnis

Ribų ir sumų atnaujinimas

1. Ribos ir sumos, nustatytos 67, 128, 129, 151, 152, 173, 180, 181, 222 ir 226 straipsniuose, atnaujinamos kas treji metai pagal vartojimo kainų indekso kaitą Bendrijoje.

2. Ribos, susijusios su viešaisiais pirkimais, nurodytos 157 straipsnio b punkte ir 158 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, tikslinamos kas dvejus metus pagal Direktyvos 92/50/EEB 7 straipsnio 1 dalį, Direktyvos 93/37/EEB 6 straipsnio 2 dalies a punktą ir Direktyvos 93/36/EEB 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

3. Komisija, kuri turi nustatyti naujas sumas ir ribas pagal 1 ir 2 dalyse nustatytą tvarkaraštį ir kriterijus, apie tai praneša kitoms institucijoms ir tas sumas bei ribas skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

272 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (Euratomas, EAPB, EB) Nr. 3418/93 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

273 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2003 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gruodžio 23 d.

Komisijos vardu

Michaele Schreyer

Komisijos narė

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] OL L 315, 1993 12 16, p. 1.

[3] OL L 228, 2001 8 24, p. 8.

[4] OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

[5] OL L 200, 2000 8 8, p. 35.

[6] OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

[7] OL L 199, 1993 8 9, p. 1.

[8] OL L 199, 1993 8 9, p. 54.

[9] OL L 285, 2001 10 29, p. 1.

[10] SEC (1999) 1801.

[11] OL L 39, 1996 2 17, p. 5.

[12] OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[13] Enscheidung or Beschluss.

[14] OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

[15] OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

[16] OL L 315, 1998 12 29, p. 1.

[17] OL L 166, 1991 6 28, p. 77.

[18] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[19] OL L 346, 1997 12 17, p. 23.

[20] OL L 375, 1989 12 23, p. 11.

[21] OL L 68, 2000 3 16, p. 3.

[22] OL L 375, 1989 12 23, p. 11.

[23] OL L 68, 2000 3 16, p. 3.

--------------------------------------------------