Tarybos Direktyva 97/11/EB

1997 m. kovo 3 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [3],

vadovaudamasi procedūra, nustatyta Sutarties 189c straipsnyje [4],

(1) kadangi 1985 m. gegužės 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [5] tikslas yra teikti reikalingą informaciją kompetentingoms institucijoms, kad jos, priimdamos sprendimus dėl konkretaus projekto, disponuotų išsamiomis žiniomis apie galimą reikšmingą projekto poveikį aplinkai; kadangi Sutarties 130r straipsnis bei Penktoji Bendrijos politikos ir veiksmų programa dėl aplinkos apsaugos ir subalansuotos plėtros apibūdina vertinimo procedūrą kaip esminį aplinkos apsaugos instrumentą;

(2) kadangi pagal Sutarties 130r straipsnio 2 dalį Bendrijos aplinkos apsaugos politika yra pagrįsta atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kad žala aplinkai būtų pirmiausia atitaisoma ten, kur ji daroma, ir kad teršėjas turėtų mokėti;

(3) kadangi pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo principai turėtų būti suderinti, ir kadangi valstybės narės gali priimti griežtesnes aplinkos apsaugos normas;

(4) kadangi patirtis, įgyta atliekant poveikio aplinkai vertinimą, kaip aprašyta Direktyvos 85/337/EEB įgyvendinimo ataskaitoje, kurią Komisija priėmė 1993 m. balandžio 2 d., parodė, jog norint užtikrinti, kad direktyva būtų taikoma vis veiksmingiau ir harmoningiau, būtina įtvirtinti nuostatas, skirtas išaiškinti, papildyti bei pagerinti vertinimo procedūros taisykles;

(5) kadangi projektai, kuriems yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, turėtų būti vykdomi gavus sutikimą planuojamai veiklai, kadangi vertinimas turėtų būti atliktas prieš gaunant tokį sutikimą;

(6) kadangi reikia papildyti reikšmingą poveikį aplinkai turinčių projektų sąrašą ir kurie dėl to turėtų būti vertinami pagal nustatytą sistemą;

(7) kadangi kai kurių rūšių projektai ne visada daro reikšmingą poveikį aplinkai; kadangi tokių projektų vertinimas turėtų būti atliekamas tik tada, kai valstybės narės nusprendžia, kad reikšmingas poveikis yra tikėtinas;

(8) kadangi valstybės narės, siekdamos nustatyti, kurie iš tokių projektų turėtų būti vertinami pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, gali tam nusistatyti ribas ar kriterijus; kadangi valstybės narės neprivalo kiekvienu atveju nagrinėti projektų, kurie pagal savo charakteristikas nesiekia nustatytų ribų ar netenkina kriterijų;

(9) kadangi valstybės narės, nusistatydamos tokias ribas ar kriterijus arba nagrinėdamos projektus, kad nustatytų, kuriuos iš jų reikia vertinti pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, turėtų atsižvelgti į šios direktyvos nustatytus atitinkamus atrankos kriterijus; kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės geriausiai žino, kokiais atvejais taikyti šiuos kriterijus;

(10) kadangi net ir tais atvejais, kai galioja vietos kriterijus, siejamas su valstybių narių saugomomis teritorijomis, nustatytomis pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos [6] ir pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [7], projektus tose teritorijose pagal šią direktyvą vertinti nėra privaloma;

(11) kadangi tikslinga nustatyti procedūrą, įgalinančią užsakovą gauti kompetentingos institucijos nuomonę dėl vertinimui reikalingos informacijos turinio ir apimties; kadangi valstybės narės pagal šią procedūrą gali reikalauti iš užsakovo pateikti, be kita ko , projektų, dėl kurių jis ketina teikti prašymą, alternatyvas;

(12) kadangi pageidautina stiprinti poveikio aplinkai vertinimo nuostatas tarpvalstybiniu mastu ir atsižvelgti į plėtrą tarptautiniu lygiu;

(13) kadangi 1991 m. vasario 25 d. Bendrija pasirašė konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 85/337/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

"1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl pobūdžio, savo masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tokie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.";

2. Į 2 straipsnį įrašomas ši dalis:

"2a. Valstybės narės gali nustatyti vieningą procedūrą, skirtą įvykdyti šios direktyvos ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės [8] 8 reikalavimams.";

3. 2 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama ir išdėstoma taip:

"3. Nepažeisdamos 7 straipsnio, valstybės narės gali išimtiniais atvejais netaikyti šios direktyvos nuostatų konkretiems projektams ar jų dalims.";

4. 2 straipsnio 3 dalies c punkte vietoje žodžių "kai reikia" įrašomi žodžiai "kur taikoma.";

5. 3 straipsnis pakeičiamas taip:

"3 straipsnis

Vertinant poveikį aplinkai pagal 4–11 straipsnių nuostatas ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis šiems veiksniams:

- žmonėms, gyvūnijai ir augmenijai,

- dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui ir kraštovaizdžiui,

- materialinėms vertybės ir kultūros paveldui,

- pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose išvardintų veiksnių sąveikai.";

6. 4 straipsnis pakeičiamas taip:

"4 straipsnis

1. Remiantis 2 straipsnio 3 dalimi, I priede išvardyti projektai, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnių nuostatas.

2. Remdamosi 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės:

a) išnagrinėjusios kiekvieną atvejį

arba

b) pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus

nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–11 straipsnių nuostatas.

Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.

3. Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede.

4. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomenė būtų informuojama apie kompetentingos institucijos sprendimą, priimtą pagal 2 dalį.";

7. 5 straipsnis pakeičiamas taip:

"5 straipsnis

1. Jei, remiantis 4 straipsniu, projektai turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnių nuostatas, valstybės narės privalo priimti reikalingas priemones, užtikrinančias, kad užsakovas atitinkama forma pateiktų IV priede nurodytą informaciją, kai:

a) valstybės narės mano, kad tokia informacija yra reikalinga tam sutikimo planuojamai veiklai tvarkos etapui, bei konkrečiam projektui ar projekto rūšies charakteristikoms arba aplinkos savybėms, kurios gali būti paveiktos;

b) valstybės narės mano, kad galima pagrįstai reikalauti, jog užsakovas surinktų šią informaciją, atsižvelgdamas, be kita ko, į naujausias žinias ir vertinimo metodus.

2. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad užsakovo pageidavimu, dar prieš užsakovui pateikiant paraišką dėl sutikimo planuojamai veiklai, kompetentinga institucija pareiškia savo nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas privalo pateikti pagal 1 dalį. Kompetentinga institucija pagal 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieš pateikdama savo nuomonę, pasitaria su užsakovu ir atitinkamomis institucijomis. Aplinkybės, jog kompetentinga institucija pagal šios dalies nuostatas pareiškė savo nuomonę, nevaržo jos dėl to reikalauti iš užsakovo kitos reikalingos informacijos.

Valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentinga institucija pareikštų savo nuomonę nepaisydama, ar užsakovas to pageidauja.

3. Pagal 1 dalies nuostatas užsakovas privalo pateikti bent šią informaciją:

- projekto aprašymą, apibūdinant vietą, projektavimą ir projekto dydį,

- numatytų priemonių, skirtų išvengti, sušvelninti ar atitaisyti reikšmingo neigiamo poveikio pasekmes, aprašymą,

- duomenis, reikalingus galimiems pagrindiniams projekto poveikiams aplinkai nustatyti ir įvertinti,

- pagrindinių užsakovo išnagrinėtų alternatyvų aprašymą, taip pat argumentuotą jo pasirinkimo priežasčių paaiškinimą, atsižvelgiant į poveikį aplinkai,

- netechninio pobūdžio santrauką, apibendrinančią šiuose punktuose nurodytą informaciją.

4. Jei reikalinga, valstybės narės privalo užtikrinti, kad institucijos, disponuojančios atitinkama informacija, nurodyta 3 straipsnyje, suteiks užsakovui galimybę ja pasinaudoti.";

8. 6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

"1. Valstybės narės privalo imtis reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad projektu suinteresuotoms institucijoms (kai tų institucijų interesai susiję su jų prisiimta specialia atsakomybe už aplinkos apsaugą) būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl sutikimo planuojamai veiklai. Valstybės narės paskiria institucijas, su kuriomis konsultuojamasi bendrais ar konkrečiais atvejais. Informacija, surinkta pagal 5 straipsnio nuostatas, turi būti perduota minėtoms institucijoms. Konsultacijos procedūros detales nustato valstybės narės.";

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad kiekvienas prašymas dėl sutikimo planuojamai veiklai bei informacija, surinkta pagal 5 straipsnio nuostatas, būtų prieinama visuomenei, kad suinteresuotoji visuomenės dalis turėtų pakankamai laiko pareikšti savo nuomonę prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai.";

9. 7 straipsnis pakeičiamas taip:

"7 straipsnis

1. Kai valstybė narė žino, kad jos teritorijoje planuojamas projektas gali padaryti reikšmingą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba galimą reikšmingą poveikį patirsianti valstybė narė to pareikalauja, poveikį daranti valstybė narė, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, kuo skubiau ir ne vėliau negu savo šalies visuomenę supažindina ir poveikį patirsiančiai valstybei narei, be kita ko, pateikia:

a) projekto aprašymą kartu su visa turima informacija apie galimą to projekto tarpvalstybinį poveikį;

b) informaciją apie galimą sprendimą.

ir duoda tai valstybei narei pakankamai laiko, per kurį ji turi pranešti ar ji dalyvaus poveikio aplinkai vertinimo procedūroje bei įtraukia ir 2 dalyje minėtą informaciją.

2. Jei valstybė narė pagal 1 dalies nuostatas gavusi informaciją, nurodo, kad ji ketina dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, tuomet valstybė narė, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, turi pateikti (jei to dar nepadarė) poveikį patirsiančiai valstybei narei informaciją, surinktą pagal 5 straipsnio nuostatas, taip pat bet kurią informaciją, reikalingą poveikio aplinkai vertinimo procedūrai atlikti, ir prašymą dėl leidimo planuojamai ūkinei veiklai vykdyti.

3. Suinteresuotos valstybės narės savo ruožtu taip pat:

a) pasirūpina, kad institucijoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalyje ir galimą poveikį patirsiančios valstybės narės visuomenei bus duota pakankamai laiko susipažinti su informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse; ir

b) užtikrinti, kad, prieš suteikiant leidimą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, minėtoms institucijoms ir visuomenei bus duota pakankamai laiko pareikšti nuomonę apie informaciją, pateiktą valstybės narės, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą, kompetentingai institucijai.

4. Suinteresuotos valstybės narės pradeda konsultuotis dėl, be kita ko, galimų tarpvalstybinių projekto poveikių, numatomų priemonių, skirtų sumažinti ar pašalinti šiuos poveikius, bei derina klausimą dėl priimtinos konsultacijų trukmės.

5. Išsamias šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo procedūras gali nustatyti suinteresuotos valstybės narės.";

10. 8 straipsnis pakeičiamas taip:

"8 straipsnis

Priimant sprendimą dėl leidimo planuojamai ūkinei veiklai vykdyti, turi būti atsižvelgta į konsultacijų rezultatus bei į informaciją, surinktą pagal 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas.";

11. 9 straipsnis pakeičiamas taip:

"9 straipsnis

1. Priėmus sprendimą leisti ar drausti planuojamą veiklą, kompetentinga institucija (ar institucijos) privalo atitinkama tvarka informuoti visuomenę ir užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinama ši informacija:

- sprendimo turinys ir visos su juo susijusios sąlygos;

- pagrindinės priežastys ir svarstymai, kuriais buvo remiamasi priimant sprendimą;

- jei reikia, pagrindinių numatytų priemonių, skirtų išvengti, sušvelninti ar kompensuoti reikšmingą neigiamą poveikį, aprašymas.

2. Kompetentinga institucija (ar institucijos) privalo informuoti valstybę narę, dalyvavusią konsultacijose pagal 7 straipsnį, pateikdamos jai 1 dalyje nurodytą informaciją.";

12. 10 straipsnis pakeičiamas taip:

"10 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos neturi daryti įtakos kompetentingų institucijų pareigai laikytis nacionalinių taisyklių, administracinių nuostatų, priimtos teisinės praktikos, susijusios su komercinių ir gamybinių paslapčių saugojimu, įskaitant intelektinę nuosavybę, bei su visuomenės interesų apsauga.

Taikant 7 straipsnio nuostatas vienos valstybės narės suteikia informaciją kitai valstybei narei ir tokia informacija gaunama kitoje valstybėje narėje pagal apribojimus, galiojančius valstybėje narėje, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti projektą.";

13. 11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Valstybės narės būtinai praneša Komisijai, kokios ribos ar kriterijai buvo nustatyti projektų atrankai pagal 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.";

14. 13 straipsnis išbraukiamas;

15. I, II ir III priedai pakeičiami I, II, III ir IV priedais, kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie Direktyvos 85/337/EEB, pakeistos ir papildytos šia direktyva, taikymą ir veiksmingumą. Rengiant šią ataskaitą, remiamasi informacijos, nurodytos 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apsikeitimu.

Prireikus Komisija, remdamasi šia ataskaita, teikia Tarybai papildomus siūlymus, skirtus tolesniam šios direktyvos taikymo koordinavimui užtikrinti.

3 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1999 m. kovo 14 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Jei paraiška dėl leidimo planuojamai ūkinei veiklai vykdyti pateikiama kompetentingai institucijai iki 1 dalyje nustatytos datos, taikomos nepataisytos Tarybos direktyvos 85/337/EEB nuostatos.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 20 dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybės narėms.

Priimta Briuselyje, 1997 m. kovo 3 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. De Boer

[1] OL C 130, 1994 5 12, p. 8 irOL C 81, 1996 3 19, p. 14.

[2] OL C 393, 1994 12 31, p. 1.

[3] OL C 210, 1995 8 14, p. 78.

[4] 1995 m. spalio 11 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 287, 1995 10 30, p. 101), 1996 m. birželio 25 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 248, 1996 8 26, p. 75) ir 1996 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 362, 1996 12 2, p. 103).

[5] OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[6] OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[7] OL L 206 1992 7 22, p. 7.

[8] OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

"

I PRIEDAS

PROJEKTAI, KURIEMS TAIKOMA 4 STRAIPSNIO 1 DALIS

1. 500 t per dieną arba didesnio pajėgumo naftos perdirbimo įmonės (išskyrus įmones, gaminančias tik tepalus iš žalios naftos) ir anglių arba bitumuotų skalūnų gazifikacijos ir suskystinimo įranga.

2. - 300 megavatų arba didesnio šiluminio pajėgumo šiluminės elektrinės bei kiti deginimo įrengimai, ir

- atominės elektrinės bei kiti įrengimai su atominiais reaktoriais, įskaitant tokių elektrinių ir įrengimų [1] demontavimą ar uždarymą (išskyrus tyrimo įrengimus gaminti ir transformuoti skylančioms ir reprodukuojamoms medžiagoms, kurių maksimalus galingumas neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos).

3. a) Įrengimai, skirti radioaktyviam kurui perdirbti;

b) įrengimai, skirti:

- atominiam kurui gaminti ar sodrinti,

- spinduliuojančio atominio kuro ar aukšto lygio radioaktyvumo atliekoms perdirbti,

- spinduliuojančiam atominiam kurui laidoti,

- vien radioaktyvioms atliekoms laidoti,

- vien spinduliuojančiam radioaktyviam kurui ar radioaktyvioms atliekoms ne gamybos vietoje saugoti (jei planuojama daugiau nei dešimčiai metų).

4. - Integruoti plieno ir ketaus pradinio lydymo darbai,

- įrengimai, skirti spalvotiems metalams gaminti iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų, naudojant cheminius, metalurgijos ar elektrolizės procesus.

5. Asbesto gavybos ir perdirbimo, asbesto ir gaminių, kurių sudėtyje yra asbesto, modifikaciniai įrengimai: gaminių, kurių sudėtyje yra asbesto – kai pagaminama daugiau kaip 20000 t produkto per metus; trinties medžiagų – kai per metus pagaminama daugiau kaip 50 t; kitų asbesto panaudojimo būdų – kai sunaudojama daugiau kaip 200 t per metus.

6. Integruoti chemijos pramonės įrengimai (t. y. pramoninės medžiagų gamybos įrengimai, sudaryti iš keleto funkciškai suderintų gamybinių vienetų ir naudojantys cheminius procesus), skirti:

i) pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybai;

ii) pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamybai;

iii) fosforo, azoto ir kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamybai;

iv) pagrindinių augalininkystei naudojamų cheminių medžiagų, biocidų gamybai;

v) pagrindinių farmacinių produktų gamybai, taikant biologinius ir cheminius procesus;

vi) sprogmenų gamybai.

7. a) Tolimojo susisiekimo geležinkelio linijų tiesimas ir oro uostų [2], turinčių 2100 metrų ar ilgesnį pagrindinį pakilimo taką, statyba;

b) automagistralių ir greitkelių [3] tiesimas;

c) keturių ir daugiau eilių naujo kelio tiesimas arba dviejų ir mažiau eilių kelio pertvarkymo (platinimo) darbai, kai numatoma praplatinti tokį kelią iki keturių ar daugiau eilių, jei tiesimas ar minėti darbai numatyti ne trumpesniame nei 10 km ilgio nenutrūkstamo kelio ruože.

8. a) Vidaus vandens keliai ir vietiniai laivybos uostai, skirti priimti didesnio nei 1350 t tonažo laivams;

b) prekybos uostai, pakrovimo (iškrovimo) terminalai, sujungti su vidaus ir išorės uostais (išskyrus keltų prieplaukas), skirti priimti didesnio nei 1350 t tonažo laivus.

9. Atliekų šalinimo įrengimai, skirti atliekoms deginti ar chemiškai perdirbti, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB [4] IIA priede, D9, arba pavojingų atliekų (t. y. atliekų, kurioms taikoma Direktyva 91/689/EEB [5] sąvartynai.

10. Atliekų šalinimo įrengimai, skirti nepavojingoms atliekoms deginti ar chemiškai perdirbti, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB, IIA priede, D9, kurių galingumas viršija 100 t per dieną.

11. Gruntinio vandens gavyba ar gruntinio vandens dirbtinio papildymo projektai, kai per metus išgaunama ar pripildoma 10 mln. ir daugiau m3 vandens.

12. a) Vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, kad būtų užkirstas kelias galimam vandens išteklių trūkumui, kai vandens išleidžiama daugiau nei 100 mln m3 per metus;

b) visais kitais atvejais – vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra didesnis nei 2000 mln. m3 per metus ir kai išleidžiamo vandens kiekis sudaro daugiau nei 5 % šio nuotėkio.

Nė vienas iš šių atvejų netaikomas vamzdynais leidžiamam geriamam vandeniui.

13. Nuotekų valymo įrenginiai, kurių galingumas viršija 150000 gyventojų ekvivalentą (kaip apibrėžta Direktyvos 91/271/EEB [6] 2 straipsnio 6 punkte).

14. Naftos ir gamtinių dujų komercinė gavyba, kai per dieną išgaunama daugiau nei 500 t naftos ar 500000 m3 gamtinių dujų.

15. Užtvankos ir kiti įrenginiai, skirti vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, kai saugomo ar sulaikomo vandens kiekis (naujas ar papildomas) yra didesnis nei 10 mln. m3.

16. Didesnio nei 800 mm skersmens ir ilgesni nei 40 km vamzdynai dujoms, naftai ar cheminėms medžiagoms transportuoti.

17. Įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei:

a) 85000 vietų broileriams ir 60000 vietų vištoms;

b) 3000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg);

c) 900 vietų paršavedėms kiaulėms;

18. Pramoniniai įrengimai, skirti:

a) medienos masei iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos gaminti;

b) popieriui ir kartonui gaminti, kai įrengimų gamybinis pajėgumas didesnis nei 200 t per dieną.

19. Akmens skaldyklos ir atviro tipo kasyklos, kai jų paviršiaus plotas didesnis nei 25 ha; durpių gavyba, kai durpyno plotas didesnis nei 150 ha.

20. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai įtampa aukštesnė nei (arba lygi) 220 kV ir linijos ilgesnės nei 15 km.

21. Naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų saugyklos, kurių talpa didesnė nei 200000 t.

II PRIEDAS

PROJEKTAI, KURIEMS TAIKOMAS 4 STRAIPSNIO 2 DALIS

1. Miškininkystė, žemės ir vandens ūkis:

a) kaimo valdų pertvarkymo projektai;

b) nedirbamų ar pusiau natūralių žemės plotų naudojimas intensyviai žemdirbystei;

c) vandens išteklių naudojimo žemės ūkyje projektai, įskaitant drėkinimą ir melioraciją;

d) pirminis apželdinimas mišku ir miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį;

e) statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui (jei neįtraukti į I priedą);

f) žuvų veisimas;

g) žemės atgavimas iš jūros.

2. Gavybos pramonė:

a) akmens skaldyklos, atviros kasyklos ir durpių gavyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) požeminės kasyklos;

c) mineralų gavyba iš jūros ir upių laivu žemsiurbe;

d) giluminiai gręžiniai, ypač:

- geoterminiai gręžiniai,

- gręžiniai, skirti atominėms atliekoms saugoti,

- vandens tiekimo gręžiniai, išskyrus gręžinius, skirtus dirvožemio stabilumui tirti;

e) pramoniniai antžeminiai įrengimai, skirti anglių, naftos, gamtinių dujų, rūdų ir bituminio skalūno gavybai.

3. Energetika:

a) pramoniniai įrengimai, skirti elektros energijos, garo ir karšto vandens gamybai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) pramoniniai įrengimai dujų, garo ar karšto vandens perdavimui, elektros energijos perdavimas antžeminiais tinklais (jei projektai neįtraukti į I priedą);

c) gamtinių dujų antžeminis saugojimas;

d) degiųjų dujų požeminis saugojimas;

e) iškastinio kuro antžeminis saugojimas;

f) pramoninė briketų gamyba iš anglių ir lignito;,

g) radioaktyvių atliekų perdirbimo ir saugojimo įrengimai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

h) hidroelektrinės;

i) vėjo jėgainės.

4. Metalų gamyba ir perdirbimas:

a) įrengimai geležies ir plieno gamybai (pirminis ir antrinis lydymas), įskaitant nuolatinį liejimą;

b) geležingų metalų perdirbimo įrengimai:

i) karšto valcavimo įrengimai;

ii) plaktukinė kalvystė;

iii) apsauginių lydmetalių dangos naudojimas;

c) geležingų metalų liejyklos,

d) įrengimai, skirti spalvotiesiems metalams (išskyrus tauriuosius metalus) lieti ir lydyti, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.);

e) įrengimai, skirti metalų ir plastmasinių medžiagų paviršiams apdoroti, naudojant elektrolitinius ar cheminius procesus;

f) motorinių transporto priemonių ir jų variklių gamyba bei surinkimas;

g) laivų statyklos;

h) lėktuvų remonto ir gamybos įrengimai;

i) geležinkelių įrengimų gamyba;

j) presavimas sprogstamuoju būdu;

k) metalų rūdų sodrinimo ir lydymo įrengimai.

5. Mineralinių medžiagų pramonė:

a) kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);

b) cemento gamybos įrengimai;

c) asbesto gamybos įrengimai ir asbesto produktų gamyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

d) stiklo ir stiklo pluošto gamybos įrengimai;

e) mineralinių medžiagų lydymo įrengimai, įskaitant mineralinio pluošto gamybą;

f) degimo keramika, ypač stoginių čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, čerpių, molio ir porceliano gamyba.

6. Chemijos pramonė (jei projektai neįtraukti į I priedą):

a) tarpinių produktų apdirbimas ir cheminių medžiagų gamyba;

b) farmacinių produktų, pesticidų, dažų ir lakų, elastomerų ir peroksidų gamyba;

c) naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų sandėliavimas.

7. Maisto pramonė:

a) augalinių ir gyvulinių aliejų bei riebalų gamyba;

b) augalinių ir gyvulinių produktų pakavimas bei konservavimas;

c) pieno produktų gamyba;

d) salyklo ir alaus gamyba;

e) konditerijos gaminių ir sirupų gamyba;

f) gyvulių skerdyklos;

g) įrengimai, skirti pramoninei krakmolo gamybai;

h) žuvų produktų ir žuvų taukų gamyba;

i) cukraus fabrikai.

8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:

a) pramoninė popieriaus ir kartono gamyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) tekstilės ar siūlų dažymo ir išankstinio apdorojimo (plovimo, balinimo) įrengimai;

c) kailių ir odos rauginimo įrengimai;

d) celiuliozės perdirbimo ir gamybos įrengimai.

9. Gumos pramonė:

elastomerinių produktų gamyba ir perdirbimas.

10. Infrastruktūros projektai:

a) pramoninių objektų plėtros projektai;

b) urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą;

c) geležinkelių tiesimas, perkrovimo įrenginiai ir terminalai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

d) oro uostų statyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

e) kelių tiesimas, uostų ir uostų įrengimų statyba, įskaitant žvejybos uostus (jei projektai neįtraukti į I priedą);

f) vidaus vandens keliai (jei projektai neįtraukti į I priedą), kanalų tiesimo ir apsisaugojimo nuo potvynio darbai;

g) užtvankos ir kiti įrengimai, skirti vandens sulaikymui ar ilgalaikiam jo saugojimui (jei projektai neįtraukti į I priedą);

h) tramvajaus bėgiai, antžeminiai ir požeminiai geležinkeliai, kabantis ar panašus transportas, kuris iš dalies ar išimtinai naudojamas keleiviams pervežti;

i) naftotiekiai ir dujotiekiai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

j) ilgų vandens kanalų statyba;

k) priešeroziniai pakrantės darbai ir jūros statybos darbai, galintys pakeisti pakrantę, pvz.: pylimai, prieplaukos, molai ir kiti apsauginiai objektai, išskyrus šių objektų priežiūros ir rekonstrukcijos darbus;

l) gruntinio vandens gavyba ar gruntinio vandens dirbtinio papildymo projektai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

m) vandens išteklių paskirstymo tarp upių baseinų darbai, neįtraukti į I priedą.

11. Kiti projektai:

a) motorinių transporto priemonių nuolatinių lenktynių ir bandomosios trasos;

b) įrengimai, skirti atsikratyti atliekomis (jei projektai neįtraukti į I priedą);

c) vandens valymo įrengimai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

d) dumblo saugyklos;

e) saugyklos, skirtos metalo laužui, įskaitant senas transporto priemones;

f) variklių, turbinų ar reaktorių bandymų įrengimai;

g) dirbtinio mineralinio pluošto gamybos įrengimai;

h) sprogstamųjų medžiagų nukenksminimo ar panaudojimo įrengimai;

i) sergančių ir nebenaudotinų gyvulių supirkimo ir skerdimo punktai.

12. Turizmas ir laisvalaikis:

a) slidinėjimo keltuvai, funikulieriai ir kiti panašūs įrengimai;

b) jachtų ar valčių prieplaukos;

c) vasarvietės ir viešbučių kompleksai už miestų ribų ir panašūs objektai;

d) nuolatinės stovyklavietės ir kempingai;

e) teminiai parkai.

13. - Bet kurių I ir II prieduose išvardytų ir jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai,

- I priede išvardyti projektai, jei jie (daugiausia ar išimtinai) skirti naujiems produktams ar metodams išbandyti bei tobulinti ir nenaudojami ilgiau nei 2 metus.

III PRIEDAS

4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI ATRANKOS KRITERIJAI

1. Projekto charakteristikos

Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į šias projekto charakteristikas:

- projekto dydį,

- sąveiką su kitais projektais,

- gamtinių išteklių naudojimą,

- atliekų susidarymą,

- taršą ir trukdžius,

- avarijų tikimybę, atsižvelgiant į naudojamas technologijas ir medžiagas.

2. Projekto vieta

Geografinės srities, kuriai projektas gali daryti poveikį, jautrumas aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas būtinai atsižvelgiant į:

- esamą žemėnaudos pobūdį,

- santykinį teritorijos gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracinį pajėgumą,

- natūralios aplinkos buferinį pajėgumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į šias teritorijų rūšis:

a) pelkes;

b) pakrančių zonas;

c) kalnus ir miškus;

d) gamtinius parkus ir draustinius;

e) teritorijas, kurioms valstybės narės teisės aktai suteikia saugomų teritorijų statusą, ypač saugomas teritorijas, kurioms tokį statusą valstybės narės suteikė pagal 79/409/EEB ir 92/43/EEB direktyvų nuostatas;

f) teritorijas, kuriose jau viršijami Bendrijos nustatyti aplinkos kokybės standartai;

g) tankiai apgyvendintas teritorijas;

h) kraštovaizdį, turintį istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos.

3. Galimo poveikio apibūdinimas

Galimas reikšmingas projekto poveikis turi būti svarstomas pagal kriterijus, išvardytus 1 ir 2 dalyse, ypač atkreipiant dėmesį į:

- poveikio mastą (geografinę sritį ir populiacijos, kuriai gali būti daromas poveikis, dydį),

- galimą tarpvalstybinį poveikio pobūdį,

- poveikio dydį ir kompleksiškumą,

- poveikio tikimybę,

- poveikio trukmę, dažnumą ir grįžtamumą.

IV PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTA INFORMACIJA

1. Projekto aprašymas, būtinai įskaitant:

- viso projekto techninių charakteristikų aprašymą, taip pat žemėnaudos poreikius statybos ir funkcionavimo metu,

- pagrindinių gamybos proceso charakteristikų aprašymą, pvz., naudojamų medžiagų kiekį ir pobūdį,

- projekto funkcionavimo metu numatomų emisijų ir atliekų kiekio bei rūšies įvertinimą (vandens, oro ir dirvožemio tarša, triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, radiacija ir t. t.).

2. Pagrindinių užsakovo apsvarstytų alternatyvų aprašymas, apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis ir atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai.

3. Aplinkos komponentų, kuriems planuojamas projektas gali daryti reikšmingą poveikį, aprašymas, atkreipiant ypatingą dėmesį į gyventojus, gyvūniją, augaliją, dirvožemį, vandenį, orą, klimato veiksnius, materialines vertybes, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, kraštovaizdį, taip pat minėtų veiksnių tarpusavio sąveiką.

4. Galimo reikšmingo planuojamo projekto poveikio aplinkai aprašymas [1] bei užsakovo naudotų poveikio aplinkai prognozavimo metodų apibūdinimas. Poveikį gali sukelti:

- projekto buvimas,

- gamtinių išteklių naudojimas,

- taršalų emisijos, trukdžių susidarymas ir atliekų šalinimas.

5. Priemonių, kurių numatoma imtis siekiant užkirsti kelią, sumažinti ir, kur tai įmanoma, kompensuoti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, aprašymas.

6. Netechninio pobūdžio santrauka, apibendrinanti ankstesnėse dalyse nurodytą informaciją.

7. Nuoroda į sunkumus (nepakanka technikos ar gamybinės patirties), su kuriais užsakovas susidūrė, rengdamas reikalingą informaciją.

"

[1] Atominės elektrinės ir kiti įrenginiai su atominiai reaktoriais nebelaikomi šios rūšies įrenginiais, kai radioaktyvus kuras ir kiti radioaktyvumu užteršti elementai visam laikui pašalinami iš įrengimo statybos vietos.

[2] Šioje direktyvoje "oro uostas" reiškia oro uostą, atitinkantį 1944 m. Čikagos konvencijos įsteigto Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos oro uosto apibrėžimą (14 priedas).

[3] Šioje direktyvoje "greitkelis" – tai kelias, atitinkantis 1975 m., lapkričio 15 d. Europinio susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių transporto arterijų apibrėžimą.

[4] OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 94/3/EB (OL L 5, 1994 1 7, p. 15).

[5] OL L 377, 1991 31 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

[6] OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[1] Turi būti aprašytas tiesioginis poveikis, taip pat bet koks netiesioginis, antrinis, kompleksinis, trumpalaikis, vidutinio laikotarpio, ilgalaikis, negrįžtamas, grįžtamas, teigiamas ir neigiamas projekto daromas poveikis.

--------------------------------------------------