Oficialusis leidinys L 253 , 11/10/1993 p. 0001 - 0766
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 2 tomas 10 p. 0001
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 2 tomas 10 p. 0001

Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93

1993 m. liepos 2 d.

išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą [1] (toliau – Kodeksas), ir ypač į jo 249 straipsnį,

kadangi Kodekse į vieną teisės aktą surinkti visi galiojantys muitų teisės aktai; kadangi tuo pačiu metu Kodekse padaryti tam tikri šių teisės aktų pakeitimai, siekiant juos padaryti nuoseklesnius, paprastesnius ir užpildyti tam tikras spragas; kadangi jis apima visą šios srities Bendrijos teisę;

kadangi tos pačios sąlygos, lėmusios Kodekso priėmimą, taip pat taikytinos muitų teisės įgyvendinimo nuostatoms; kadangi dėl to norima surinkti į vieną reglamentą šias muitų teisės įgyvendinimo nuostatas, kurios šiuo metu išsklaidytos daugelyje Bendrijos reglamentų ir direktyvų;

kadangi šiuo dokumentu išdėstomas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo kodeksas turėtų nustatyti galiojančias muitų teisės įgyvendinimo taisykles; kadangi, nepaisant to, atsižvelgiant į patirtį, būtina:

- padaryti kai kurių pakeitimų, siekiant minėtas taisykles suderinti su Kodekso nuostatomis,

- išplėsti tam tikrų nuostatų, kurios šiuo metu taikomos tik tam tikroms muitinės procedūroms, taikymo sritį, siekiant atsižvelgti į visuotinį Kodekso taikymą,

- tiksliau suformuluoti tam tikras taisykles, siekiant padidinti teisinį apibrėžtumą jas taikant;

kadangi padaryti pakeitimai daugiausia siejasi su nuostatomis, susijusiomis su skola muitinei;

kadangi tikslinga apriboti 791 straipsnio 2 dalies taikymą iki 1995 m. sausio 1 d. ir peržiūrėti šį dalyką, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą iki to laiko;

kadangi šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Apibrėžimai

1 straipsnis

Šiame reglamente:

1. Kodeksas —

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą.

2. ATA knygelė —

tarptautinis laikinojo įvežimo muitinės dokumentas, įvestas vadovaujantis ATA konvencija.

3. Komitetas —

Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas Kodekso 247 straipsniu.

4. Muitinių bendradarbiavimo taryba —

organizacija, įsteigta vadovaujantis Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvencija, sudaryta Briuselyje 1950 m. gruodžio 15 d.

5. Prekėms identifikuoti reikalingi duomenys –

duomenys, naudojami prekėms identifikuoti prekyboje, pagal kuriuos muitinė gali nustatyti prekių tarifinį klasifikavimą, ir duomenys apie prekių kiekį.

6. Nekomercinio pobūdžio prekės –

prekės, kurios tik retkarčiais pateikiamos atitinkamai muitinės procedūrai įforminti ir pagal kurių rūšį bei kiekį matyti, kad jos skirtos prekių gavėjo ar jas gabenančių asmenų privačiam, asmeniniam ar šeimyniniam naudojimui, taip pat prekės kurios aiškiai skirtos dovanoti.

7. Prekybos politikos priemonės –

netarifinės priemonės, nustatytos Bendrijos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prekių importo ir eksporto tvarką ir sudarančios bendrosios prekybos politikos dalį, pavyzdžiui, priežiūros ar apsaugos priemonės, kiekybiniai apribojimai ar ribos ir importo ar eksporto draudimai.

8. Muitinės nomenklatūra –

viena iš nomenklatūrų, nurodytų Kodekso 20 straipsnio 6 dalyje.

9. Suderinta sistema –

tai Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema.

10. Sutartis –

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis.

2 SKYRIUS

Sprendimai

2 straipsnis

Jei asmuo, prašantis priimti sprendimą, negali pateikti visų dokumentų ir informacijos, būtinų sprendimui priimti, muitinė pateikia turimus dokumentus ir informaciją.

3 straipsnis

Sprendimas, susijęs su garantija, kuris palankus asmeniui, pasirašiusiam įsipareigojimą sumokėti mokėtinas pinigų sumas pagal pirmą raštišką muitinės teikimą, atšaukiamas neįvykdžius šio įsipareigojimo.

4 straipsnis

Atšaukimas neturi įtakos prekėms, kurioms jo įsigaliojimo momentu jau įforminta procedūra, remiantis atšauktu leidimu.

Tačiau muitinė gali reikalauti, kad tokioms prekėms per jos nustatytą laiką būtų įformintas leistinas muitinės sankcionuotas veiksmas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIVALOMOJI TARIFINĖ INFORMACIJA

1 SKYRIUS

Sąvokos

5 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje:

1. Privalomoji tarifinė informacija –

tarifinė informacija, privaloma visoms Bendrijos valstybių narių administracijoms, jei laikomasi 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2. Pareiškėjas –

asmuo, kuris kreipėsi į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos.

3. Turėtojas –

asmuo, kurio vardu teikiama privalomoji tarifinė informacija.

2 SKYRIUS

Privalomosios tarifinės informacijos gavimo tvarka – Pranešimas apie informaciją pareiškėjams ir jos perdavimas Komisijai

6 straipsnis

1. Prašymai dėl privalomosios tarifinės informacijos pateikiami raštu valstybės narės arba tos valstybės narės, kurioje bus naudojamasi šia informacija, kompetentingoms muitinės įstaigoms arba kompetentingoms tų valstybių narių, kuriose įregistruotas pareiškėjas, muitinės įstaigoms.

2. Prašymas privalomajai tarifinei informacijai gauti pateikiamas tik dėl vienos rūšies prekių.

3. Prašyme turi būti nurodyta ši informacija:

a) turėtojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

b) pareiškėjo, jei jis nėra turėtojas, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas;

c) muitinės nomenklatūra, pagal kurią turi būti suklasifikuotos prekės. Jei pareiškėjas pageidauja gauti informaciją apie prekių klasifikavimą vienoje iš nomenklatūrų, nurodytų Kodekso 20 straipsnio 3 dalies b punkte ir 6 dalies b punkte, tai privalomosios tarifinės informacijos prašyme turi būti aiškiai nurodyta toji nomenklatūra;

d) detalus prekių aprašymas, pagal kurį jas įmanoma identifikuoti ir suklasifikuoti muitinės nomenklatūroje;

e) prekių sudėtis ir tyrimo metodai, taikomi jai nustatyti, tais atvejais, jei nuo to priklauso jų klasifikavimas;

f) visi pavyzdžiai, nuotraukos, planai, katalogai ar kiti turimi dokumentai, kurie gali padėti muitinei teisingai suklasifikuoti prekes muitinės nomenklatūroje, kurie pridedami kaip priedai;

g) siūlomas klasifikavimas;

h) sutikimas, pareikalavus muitinei, pateikti bet kurio pridedamo dokumento vertimą į suinteresuotos valstybės narės valstybinę kalbą (arba į vieną iš valstybinių kalbų);

i) bet kokia konfidencialia laikoma informacija;

j) pareiškėjo nuoroda į tai, ar, jo žiniomis, Bendrijoje jau buvo kreiptasi dėl privalomosios tarifinės informacijos apie tapačias ar panašias prekes arba ji jau išduota;

k) sutikimas, kad pateikta informacija gali būti įtraukta į Europos Bendrijų Komisijos duomenų bazę; tačiau, išskyrus Kodekso 15 straipsnį, taikomos nuostatos, numatančios informacijos, galiojančios valstybėje narėje, apsaugą.

4. Jei muitinė mano, kad prašyme nėra visos informacijos, reikalingos kompetentingai išvadai pateikti, ji turi paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją.

5. Muitinės įstaigų, kurias valstybės narės paskyrė atsakingomis už prašymų priėmimą ar privalomosios tarifinės informacijos išdavimą, sąrašas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

7 straipsnis

1. Privalomoji tarifinė informacija pateikiama pareiškėjui raštu kaip galima greičiau. Jei per tris mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos privalomosios tarifinės informacijos pateikti buvo neįmanoma, muitinės apie tai turi pranešti pareiškėjui, paaiškinti jam delsimo priežastį ir nurodyti galimą informacijos pateikimo laiką.

2. Privalomoji tarifinė informacija pateikiama naudojant blanką, atitinkantį 1 priede pateiktą pavyzdį. Pateikiamame blanke nurodoma, kuri informacija turi būti laikoma pateikta kaip konfidenciali. Turi būti paminėta Kodekso 243 straipsnyje nurodyta apskundimo galimybė.

8 straipsnis

1. Suinteresuotos valstybės narės muitinė turi nedelsdama perduoti Komisijai išduotos privalomosios tarifinės informacijos kopiją (1 priedo kopiją Nr. 2) ir duomenis (to paties priedo kopiją Nr. 4). Toks perdavimas atliekamas elektroniniu būdu kaip galima greičiau.

2. Valstybei narei pareikalavus, Komisija nedelsiant turi atsiųsti jai blanko kopijoje esančius duomenis ir kitą svarbią informaciją. Toks perdavimas atliekamas elektroniniu būdu kaip galima greičiau.

3 SKYRIUS

Nuostatos, taikomos prieštaringos privalomosios tarifinės informacijos pateikimo atveju

9 straipsnis

Komisija, nustačiusi, kad toms pačioms prekėms buvo išduota skirtinga privalomoji tarifinė informacija, jei reikia, imasi priemonių, užtikrinančių vienodą muitinės nomenklatūros taikymą.

4 SKYRIUS

Teisinė privalomosios tarifinės informacijos galia

10 straipsnis

1. Nepažeidžiant Kodekso 5 ir 64 straipsnių, privalomąja tarifine informacija gali remtis tik jos turėtojas.

2. Turėtojui atliekant muitinės formalumus, muitinė gali pareikalauti, kad jis informuotų ją apie privalomosios tarifinės informacijos, susijusios su muitinėje įforminamomis prekėmis, turėjimą.

3. Privalomosios tarifinės informacijos turėtojas ja gali naudotis tam tikrų prekių atžvilgiu tik tuomet, jei muitinė sutinka, kad tos prekės visais atžvilgiais atitinka tas, kurios aprašytos pateiktoje informacijoje.

4. Muitinė gali reikalauti, kad ši informacija būtų išversta į suinteresuotos valstybės narės valstybinę kalbą ar vieną iš jos valstybinių kalbų.

11 straipsnis

Privalomoji tarifinė informacija, kurią nuo 1991 sausio 1 d. teikia valstybės narės muitinė, tampa tokiomis pačiomis sąlygomis privaloma kompetentingoms visų valstybių narių institucijoms.

12 straipsnis

1. Priėmus vieną iš aktų ar priemonių, nurodytų Kodekso 12 straipsnio 5 dalyje, muitinė turi imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad nuo to laiko privalomoji tarifinė informacija būtų išduodama tik atsižvelgiant į tą aktą ar priemonę.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, data, į kurią atsižvelgiama, yra ši:

- Kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkte numatytų reglamentų dėl muitinės nomenklatūros pakeitimų atžvilgiu – jų taikymo data,

- Kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkte numatytų reglamentų, kuriais nustatomas prekių klasifikavimas arba kurie turi įtakos jų klasifikavimui muitinės nomenklatūroje, atžvilgiu – jų paskelbimo data Europos Bendrijų oficialiojo leidinio L serijoje,

- Kodekso 12 straipsnio 5 dalies b punkte numatytų priemonių dėl Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų pakeitimų atžvilgiu – jų paskelbimo data Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje,

- Kodekso 12 straipsnio 5 dalies b punkte numatytų Europos Bendrijos Teisingumo Teismo sprendimų atžvilgiu – sprendimo priėmimo data,

- Kodekso 12 straipsnio 5 dalies b punkte numatytų priemonių dėl Muitinių bendradarbiavimo tarybos priimto Klasifikavimo patarimo ar Suderintos sistemos nomenklatūros paaiškinimų pakeitimo atžvilgiu – data, kurią paskelbė Komisija Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

3. Komisija turi kaip galima greičiau informuoti muitines apie šiame straipsnyje nurodytų priemonių ar aktų priėmimo datas.

5 SKYRIUS

Priemonės, kurios taikomos pasibaigus privalomosios tarifinės informacijos galiojimo laikui

13 straipsnis

Jei, atsižvelgiant į Kodekso 12 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį, privalomoji tarifinė informacija pripažįstama negaliojančia arba netenka galios, muitinės įstaiga, kuri ją pateikė, privalo kaip galima greičiau apie tai informuoti Komisiją.

14 straipsnis

1. Jei privalomosios tarifinės informacijos, kuri neteko galios dėl Kodekso 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, turėtojas pageidauja pasinaudoti galimybe remtis šia informacija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą laiką, apie tai jis privalo informuoti muitinę pateikdamas visus reikalingus pateisinamuosius dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar buvo laikomasi atitinkamų sąlygų.

2. Išimtiniais atvejais, jei Komisija, atsižvelgdama į Kodekso 12 straipsnio 7 dalies paskutinę pastraipą, priima priemonę, nukrypstančią nuo šio straipsnio 6 dalies nuostatų, ar jei nebuvo laikomasi 1 dalyje numatytų sąlygų, susijusių su galimybe toliau remtis privalomąja tarifine informacija, muitinė turi apie tai raštu informuoti jos turėtoją.

6 SKYRIUS

Laikinoji nuostata

15 straipsnis

Privalomoji tarifinė informacija, pateikta vienoje šalyje iki 1991 m. sausio 1 d., išlieka galiojanti.

Tačiau vienoje šalyje pateikta privalomoji tarifinė informacija, kuri galioja ilgiau, negu iki 1997 m. sausio 1 d., nuo tos dienos nebegalioja.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PALANKAUS TARIFŲ REŽIMO TAIKYMAS DĖL PREKIŲ RŪŠIES

1 SKYRIUS

Prekės, kurioms taikoma sąlyga, kad jie turi būti denatūruojami

16 straipsnis

Toliau pateiktos lentelės 3 skilties kiekvienoje subpozicijoje aprašytos prekės klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje išvardytas subpozicijas, jei prekės, panaudojus vieną iš denatūrantų, nurodytų 4 skiltyje, kurių kiekiai nurodyti 5 skiltyje, denatūruojamos taip, kad nebetinka žmonėms vartoti.

Eil. Nr. | KN kodas | Aprašymas | Denatūrantai |

Pavadinimas | Maksimalus kiekis, nau-dotinas gramais 100 kg denatūruoti skirto produkto |

(1) | (2) | (3) | (4) | (5) |

1 | 0408 | Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių:— Kiaušinių tryniai: | Terpentino spiritas | 500 |

Levandos esencija | 100 |

Rozmarino aliejus | 150 |

Beržų aliejus | 100 |

040811 | — — Džiovinti: | Žuvų rupiniai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 23012000 subpozicijoje, turintys būdingą kvapą ir kurių sauso produkto masę sudaro ne mažiau kaip: | |

62,5 % neišgrynintų baltymų ir | |

6 % neišgrynintų lipidų (riebalų medžiaga) | 5000 |

04081190 | — — — Kiti | | |

040819 | — — — Kiti | | |

04081990 | — — — Kiti | | |

040891 | — — Džiovinti: | | |

04089190 | — — — Kiti | | |

040899 | — — — Kiti | | |

04089990 | — — — Kiti | | |

2 | 1106 | Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, miltai ir rupiniai; produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai: | Žuvų aliejus ar žuvų kepenėlių aliejus, filtruotas, bet ne dezodoruotas ar blukintas, be priedų | 1000 |

110620 | — Miltai ir rupiniai iš sago palmių šerdžių, šakniavaisių arba gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje: | Žuvų rupiniai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 23012000 subpozicijoje, turintys būdingą kvapą ir kurių sauso produkto masę sudaro ne mažiau kaip: | |

11062010 | — — Denatūruoti | 62 % neišgrynintų baltymų ir | |

6 % neišgrynintų lipidų (riebalų medžiaga) | 5000 |

Cheminis pavadinimas ar aprašymas | Bendras pavadinimas | Spalvos indeksas |

4 sulfonbenzenazorezorcinolio natrio druska arba 2,4-dihidroksilbenzen-4-sulfonrūgštis (spalva: geltona) | Chrysoine S | 14270 |

1-(4-sulfo-1-fenilazo)-4-aminobenzeno-5-sulfonrūgšties dinatrio druska (spalva: geltona) | Fast yellow AB | 13015 |

1-(4-sulfo-1naftilazo)-2-naftol-3,6,8-trisulfonrūgšties tetranatrio druska (spalva: raudona) | Ponceau 6 R | 16290 |

Tetrabromfluoresceinas (spalva: fluorescencinė geltona) | Eosinas | 45380 |

Naftalenas | Naftalenas | – |

Muilo milteliai | Muilo milteliai | – |

Natrio arba kalio dichromatas | Natrio ar kalio dichromatas | – |

Geležies oksidas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 50 % masės Fe2O3. Geležies oksidas turėtų būti nuo tamsiai raudonos iki rudos spalvos, smulkių miltelių pavidalo, kurių ne mažiau kaip 90 % persisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 0,10 mm | Geležies oksidas | – |

Natrio hipochloritas | Natrio hipochloritas | |

Pavadinimas |

| |

3 | 250100 | Druska (įskaitant valgomąją ir denatūruotą) ir grynas natrio chloridas, ištirpinta (-as) ar neištirpinta (-as) vandenyje, arba su apsaugančiais nuo sukepimo ar laisvo byrėjimo agentų priedais; jūros vanduo: | | 6 |

— Paprastoji druska (įskaitant valgomąją ir denatūruotą) ir grynas natrio chloridas, ištirpinta (-as) ar neištirpinta (-as) vandenyje, arba su apsaugančiais nuo sukepimo ar laisvo byrėjimo agentų priedais arba be jų; jūros vanduo | | 6 |

— — Kita: | | |

25010051 | — — — Denatūruota arba skirta naudoti pramonėje (įskaitant rafinavimą), išskyrus konservavimą arba žmonėms ar gyvūnams vartoti skirtų maisto produktų gamybą | | 1 |

| 0,5 |

| 250 |

| 1000 |

| 30 |

| 250 |

| 3000 |

4 | 3502 | Albuminai (įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: | Rozmarino aliejus (tik skystiesiems albuminams) Nevalytas kamparo aliejus (skystiesiems ir kietiesiems albuminams) Šviesusis kamparo aliejus (skystiesiems ir kietiems albuminams) Natrio azidas (skystiesiems ir kietiesiems albuminams) Dietanolaminas (tik kietiesiems albuminams) | 150200020001006000 |

350210 | — Kiaušinių albuminas: | |

35021010 | — — Netinkamas arba skirtas padaryti netinkamu maistui | |

350290 | — Kiti | |

— — Albuminai, išskyrus kiaušinių albuminą: | |

35029010 | — — — Netinkami arba skirti padaryti netinkamais maistui | |

17 straipsnis

Denatūravimas turi būti atliekamas taip, kad produktas, kuris turi būti denatūruotas, ir denatūrantas būtų homogeniniškai sumaišyti ir nebegalėtų būti vėl atskirti būdu, kuris yra ekonomiškai įgyvendinamas.

18 straipsnis

Nukrypdama nuo 16 straipsnio, bet kuri valstybė narė gali laikinai patvirtinti denatūranto, nenurodyto tame straipsnyje pateiktos lentelės 4 skiltyje, naudojimą.

Tokiu atveju Komisijai turi būti per 30 dienų išsiunčiamas pranešimas pateikiant išsamius duomenis apie tokius denatūrantus ir panaudotus jų kiekius. Komisija kaip galima greičiau informuoja kitas valstybes nares.

Klausimas perduodamas Komitetui.

Jei, praėjus 18 mėnesių nuo pranešimo gavimo Komisijoje datos, Komitetas nepateikia nuomonės dėl to denatūranto įtraukimo į minėtos lentelės 4 skiltį, tai toks denatūrantas nedelsiant nustojamas naudoti visose valstybėse narėse.

19 straipsnis

Šis skyrius taikomas nepažeidžiant Tarybos direktyvos 70/524/EEB [3].

2 SKYRIUS

Tam tikrų sėklų rūšių tarifinio klasifikavimo sąlygos

20 straipsnis

Toliau pateiktos lentelės 3 skilties kiekvienoje subpozicijoje aprašytos prekės klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje išvardytas subpozicijas, taikant sąlygas, nurodytas 21–24 straipsniuose.

Eil. Nr. | KN kodas | Aprašymas |

1 | 0701 | Bulvės, šviežios arba atšaldytos |

07011000 | — Sėklinės |

2 | 0712 | Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos: |

071290 | — kitos daržovės; daržovių mišiniai: |

— — cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccbarata): |

— — — sėjai skirti hibridai |

3 | 1001 | Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys): |

100190 | — kiti |

10019010 | — — kviečiai spelta, skirti sėjai |

4 | 1005 | Kukurūzai |

100510 | — sėkla: |

— — hibridai: |

10051011 | — — — dvigubi hibridai ir vienkartinio vidurūšinio kryžminimo hibridai |

10051013 | — — — tris kartus kryžminti hibridai |

10051015 | — — — paprastieji hibridai |

10051019 | — — — kiti |

5 | 1006 | Ryžiai |

100610 | — ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai arba neapdoroti) |

10061010 | — — skirti sėjai |

6 | 100700 | Grūdinis sorgas |

10070010 | — hibridai, skirti sėjai |

7 | 120100 | Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos |

12010010 | — skirtos sėjai |

8 | 1202 | Žemės riešutai (arachisai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti arba negliaudyti, skaldyti arba neskaldyti: |

120210 | — negliaudyti: |

12021010 | — — skirti sėjai |

9 | 120400 | Linų sėmenys, skaldyti arba neskaldyti: |

12040010 | — skirti sėjai |

10 | 120500 | Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos: |

12050010 | — skirtos sėjai |

11 | 120600 | Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos |

12060010 | — skirtos sėjai |

12 | 1207 | Kitos aliejinių augalų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti: |

120710 | — palmių riešutai ir branduoliai: |

12071010 | — — skirti sėjai |

13 | 120720 | — Medvilnės sėklos: |

12072010 | — — skirtos sėjai |

14 | 120730 | — Ricinmedžio sėklos: |

12073010 | — — skirtos sėjai |

15 | 120740 | — Sezamo sėklos: |

12074010 | — — skirtos sėjai |

16 | 120750 | — Garstyčios sėklos: |

12075010 | — — skirtos sėjai |

17 | 120760 | — Dygmino sėklos: |

12076010 | — — skirtos sėjai- Kitos |

18 | 120791 | — — Aguonų sėklos: |

12079110 | — — — skirtos sėjai |

19 | 120792 | — — Taukmedžio (karite) riešutai: |

12079210 | — — — skirti sėjai |

20 | 120799 | — — Kitos: |

12079910 | — — — skirtos sėjai |

21 straipsnis

Sėklinės bulvės turi atitikti sąlygas, nustatytas remiantis Tarybos direktyvos 66/403/EEB [4] 15 straipsniu.

22 straipsnis

Cukriniai kukurūzai, kviečiai spelta, hibridiniai kukurūzai, ryžiai ir sorgas, skirti sėjai, turi atitikti sąlygas, nustatytas remiantis Tarybos direktyvos 66/402/EEB [5] 16 straipsniu.

23 straipsnis

Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skirti sėjai, turi atitikti sąlygas, nustatytas remiantis Tarybos direktyvos 69/208/EEB [6] 15 straipsniu.

24 straipsnis

Cukriniai kukurūzai, kviečiai spelta, hibridiniai kukurūzai, ryžiai, sorgo hibridas, aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, kurių rūšims netaikomos Tarybos direktyvos 66/402/EEB ir 69/208/EEB, neįtraukiamos į 20 straipsnyje nurodytas subpozicijas, išskyrus atvejus, kai suinteresuotas asmuo įrodo kompetentingoms valstybių narių institucijoms, kad jos yra skirtos sėjai.

3 SKYRIUS

Sietų audinių rietime tarifinio klasifikavimo sąlygos

25 straipsnis

Negatavų sietų audinių tarifiniam klasifikavimui pagal KN kodą 59112000 taikoma sąlyga, kad jie būtų pažymėti tam tikrais toliau nurodytais ženklais.

Ženklas, sudarytas iš stačiakampio ir jo įstrižainių, turi atsikartoti vienodais intervalais išilgai abiejų audinio kraštų, neužeinant ant valinių, taip, kad atstumas tarp dviejų gretimų ženklų, išmatuotas tarp gretutinių stačiakampio galų, būtų ne didesnis kaip vienas metras ir kad ženklai viename krašte būtų išdėstyti taip, kad būtų kitame krašte esančių ženklų viduryje (kiekvieno ženklo centras turi būti vienodai nutolęs nuo dviejų artimiausių ženklų, esančių priešingame krašte, centro). Kiekvienas ženklas turi būti išdėstytas taip, kad ilgosios stačiakampio kraštinės būtų lygiagrečios audinio metmenims (žr. pateiktą brėžinį).

+++++ TIFF +++++

Stačiakampio kraštines sudarančių linijų storis turi būti 5 mm, o įstrižainių – 7 mm. Stačiakampis matuojant nuo išorinio linijų krašto turi būti ne mažiau kaip 8 cm ilgio ir 5 cm pločio.

Ženklai turi būti išspausdinti viena spalva, kontrastinga audinio spalvai, ir nenuplaunami.

4 SKYRIUS

Prekės, kurioms turi būti pateiktas autentiškumo, kokybės sertifikatas arba kitas sertifikatas

26 straipsnis

1. Toliau pateiktos lentelės 3 skilties kiekvienoje subpozicijoje aprašytos prekės, importuotos iš šalių, nurodytų 5 skiltyje, klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje išvardytas subpozicijas, pateikus, 27–34 straipsniuose nurodytus reikalavimus atitinkančius sertifikatus.

Sertifikatai yra pateikti 2–8 prieduose, kaip nurodyta lentelės 4 skiltyje.

Autentiškumo sertifikatai taikomi vynuogėms, viskiui, degtinei ir tabakui, kilmės vietos nuorodos sertifikatai – vynui, o kokybės sertifikatai – natrio nitratui.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, portui, madeirai, cheresui ir muskateliui Setubal klasifikuojamiems pagal KN kodus 22042141, 22042151, 22042941, 22042951 ir , vietoj kilmės vietos nuorodos sertifikato pateikiamas patvirtintas prekybos dokumentas, užpildytas ir patvirtintas pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 986/89 [7] 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Tačiau tabakas, kuris, remiantis Bendrijos nuostata, atleistas nuo muito išleidžiant jį į laisvą apyvartą, klasifikuojamas 24011010 – 24011049 ir 24012010 – 24012049 subpozicijose nepateikiant autentiškumo sertifikato. Toks sertifikatas nei išduodamas, nei priimamas šių rūšių tabakui, jeigu toje pačioje tiesiogiai supakuotoje pakuotėje pateikiama daugiau negu viena jo rūšis.

4. Šioje lentelėje 6 numeriu išvardytų prekių atžvilgiu šiame straipsnyje:

a) Virginia tabakas, vytintas dūmuose, reiškia tabaką, vytintą dirbtinėmis atmosferos sąlygomis reguliuojant šilumą ir ventiliaciją taip, kad nebūtų dūmų ir smilkalų sąlyčio su tabako lapais; vytinto tabako spalva paprastai svyruoja nuo citrininės iki labai tamsios oranžinės ar raudonos. Kitos spalvos ir jų kombinacijos dažnai atsiranda dėl brandumo ar kultūrinių pokyčių ir vytinimo būdų;

b) šviesusis Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus), vytintas ore, reiškia tabaką, vytintą natūraliomis atmosferos sąlygomis ir neturintį dūmų ar smilkalų kvapo, jei buvo taikytas papildomas karštis ar oro cirkuliacija; lapų spalva paprastai svyruoja nuo šviesiai rusvos iki rausvos. Kitos spalvos ir jų kombinacijos dažnai atsiranda dėl brandumo ar kultūrinių pokyčių ir vytinimo būdų;

c) šviesusis Maryland tabakas, vytintas ore, reiškia tabaką, vytintą natūraliomis atmosferos sąlygomis ir neturintį dūmų ar smilkalų kvapo, jei buvo taikytas papildomas karštis ar oro cirkuliacija; lapų spalva paprastai svyruoja nuo šviesiai geltonos iki tamsiai vyšninės raudonos spalvos. Kitos spalvos ir jų kombinacijos dažnai atsiranda dėl brandumo ar kultūrinių pokyčių ir vytinimo būdų;

d) tabakas, vytintas virš liepsnos, reiškia tabaką, vytintą dirbtinėmis atmosferos sąlygomis, kai atviroje liepsnoje degant medienai tabakas šiek tiek prisigeria dūmų. Tabako, vytinto virš liepsnos, lapai paprastai yra storesni negu dūmuose vytinto Burley tabako ar Maryland tabako lapai iš atitinkamos stiebo dalies. Spalvos paprastai svyruoja nuo gelsvai rudos iki labai tamsiai rudos. Kitos spalvos ir jų kombinacijos dažnai atsiranda dėl brandumo ar kultūrinių pokyčių ir vytinimo būdų.

Šalis eksportuotoja | Pavadinimas | Įsteigimo vieta |

(1) | (2) | (3) | (4) | (5) | (6) | (7) |

1 | 0806 | Vynuogės, šviežios arba džiovintos: | 2 | Jungtinės Amerikos Valstijos | United States Department of Agriculture arba jo įgaliotosios įstaigos | Washington DC |

080610 | — Šviežios | | | | |

— — — Nuo lapkričio 1 d. iki liepos 14 d.: | | | | |

08061011 | — — — — Emperor veislės (vitis vinifera cv) nuo gruodžio 1 d. iki sausio 31 d. | | | | |

2 | 2106 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: | 3 | Šveicarija | Union suisse du commerce de fromage SA/Schweizerische Käseunion AG/ Unione svizzera per il commercio del fromaggio SA | Bernas |

210690 | — Kiti: | | |

Vyno pavadinimas | |

Tokay (Aszu ir Szamorodni) | . (National Institute for the approval of Wines) |

| |

| | — Kiti vynai; vynuogių misa, kurios fermentacijai neleista vykti arba ji sustabdyta pridedant alkoholio: | | | | |

| 220421 | — — induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai | | | | |

| — — — — Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 15 % tūrio, bet ne didesnė kaip 18 % tūrio | | | | |

| — — — — Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 18 %, bet ne didesnė kaip 22 % tūrio: | | | |

| 22042151 | — — — — — Tokay (Aszu ir Szamorodni) | | | |

| 220429 | — — Kiti: | | | |

| — — — — Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 15 %, bet ne didesnė kaip 18 % tūrio: | | | |

| 22042945 | — — — — — Tokay (Aszu ir Szamorodni) | | | |

| — — — — Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 18 %, bet ne didesnė kaip 22 % tūrio: | | | |

| 22042955 | — — — — — Tokay (Aszu ir Szamorodni) | | | |

4 | 2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai, vartojami gėrimų gamyboje: | | Jungtinės Amerikos Valstijos | United States Department of the Treasury, Bureau of Alcohol, Tobacco and Firearms arba jų įgaliotosios regioninės įstaigos [8] | Washington DC |

220830 | — Viskiai: | | | | |

— — Viskis Bourbon, induose, kurių talpa: | 5 | | | |

22083011 | — — — Ne didesnė kaip 2 litrai | | | | |

22083019 | — — — Didesnė kaip 2 litrai | | | | |

5 | 220890 | — Kiti: | | | | |

— — Degtinės, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 45,4 % tūrio ir slyvų, kriaušių arba vyšnių spiritai (išskyrus likerius) induose, kurių talpa: | 6 | Suomija | ALKO Limited | Salmisaarenranta, 700100 Helsinki 10 Suomija |

— — — Ne didesnė kaip 2 litrai: | | | |

22089031 | — — — — Degtinės | | | | |

— — Kiti spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: | | | | |

22089035 | — — — — — Kiti | | | | |

6 | 2401 | Neperdirbtas tabakas; tabako liekanos: | 7 | JAV | Tobacco Association of the United States arba jos įgaliotosios įstaigos [8] | Raleigh, Šiaurės Karolina |

240110 | — Tabakas, iš kurio lapų nepašalintos vidurinės gyslos: |

— — Virginia tabakas, vytintas dūmuose, ir šviesusis Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus), vytintas ore; šviesusis Maryland tabakas, vytintas ore, ir tabakas, vytintas virš liepsnos: | Kanada | Directorate General Food Production and Inspection, Agriculture Branch, Kanada, arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Otava |

24011010 | — — — Virginia tabakas, vytintas dūmuose | Direction générale de la production et de l'inspection, Section agriculture, Kanada, arba jos įgaliotosios įstaigos [8] |

24011020 | — — — Šviesusis Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus), vytintas ore |

Cámara del Tabaco del Salta

[8]

| Salta |

Cámara del Tabaco del Jujuy

[8]

| San Salvador de Jujuy |

24011041 | — — — — Kentucky tabakas | |

Cámara de Comercio Exterior de Misiones

[8]

| Posadas |

240120 | — Tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos: | Bangladešas | Ministry of Agriculture, Department of Agriculture Extension, Cash Crop Division arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Dacca |

— — Virginia tabakas, vytintas dūmuose ir šviesusis Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus), vytintas ore; šviesusis, Maryland tabakas, vytintas ore, ir tabakas, vytintas virš liepsnos | Brazilija | Carteira de Comercio Exterior do Banco do Brasil arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Rio de Janeiro |

24012020 | — — — Šviesusis Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus), vytintas ore |

24012030 | — — — Šviesusis Maryland tabakas, vytintas ore | Shandong Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Qingdao |

— — — Tabakas, vytintas virš liepsnos |

24012041 | — — — — Kentucky tabakas | Hubei Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Hankou |

24012049 | — — — — Kiti |

| | Guangdong Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Guangzhou |

| | Liaoning Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Dalian |

| | Yunnan Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Kunming |

| | Shenzhan Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Shenzhan |

| | Hainan Import and Export Commodity Inspection Bureau of the People's Republic of China arba jo įgaliotosios įstaigos [8] | Hainan |

Superintendencia de Industria y Comercio — División de Control de Normas y Calidades

[8]

| Bogota |

Empresa Cubana del Tabaco "Cubatabaco"

[8]

| Havana |

Dirección de Comercio Interior y Exterior del Ministerio de Economía

[8]

| Guatemala City |

- Lembaga Tembakou

Sumatra Utara

| Medan |

- Lembaga Tembakou

Java Tengah

| Sala |

- Lembaga Tembakou

Java Timur I

| Surabaya |

- Lembaga Tembakou

Java Timur II

| Jembery |

Secretaria de Comercio

[8]

| Mexico City |

Administration fédérale des Douanes, Section de l'imposition du tabac

[8]

| Bernas |

7 | 3102 | Mineralinės arba cheminės azoto trąšos: | 8 | Čilė | Servicio Nacional de Geologia y Mineria | Santiago |

310250 | — Natrio nitratas: | | | | |

31025010 | — — Gamtinis natrio nitratas | | | | |

3105 | Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, klasifikuojamos šiame skirsnyje, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg: | | | | |

310590 | — Kitos | | | | |

31059010 | — — Gamtinis natrio-kalio nitratas, sudarytas iš gamtinio natrio nitrato ir kalio nitrato mišinio (kalio nitrato santykinis kiekis gali siekti 44 %), kurio sudėtyje esančio azoto bendrasis kiekis ne didesnis kaip 16,3 % sauso bevandenio produkto masės | | | | |

27 straipsnis

1. Sertifikatai turi atitikti atitinkamų 26 straipsnio lentelės 4 skiltyje nurodytų priedų pavyzdžius. Jie turi būti išspausdinti ir užpildyti viena iš oficialių Europos ekonominės bendrijos kalbų ir, jei reikia, šalies eksportuotojos kalba.

2. Vidutinis sertifikatų dydis – 210 × 297 mm.

Naudojamas popierius:

- prekėms, išvardytoms 26 straipsnio pateiktoje lentelėje, pažymėtoms Nr. 3, naudojamas baltas be mechaninės popieriaus plaušienos rašomasis popierius, kurio kvadratinio metro (m2) masė ne mažesnė kaip 55 g ir ne didesnė kaip 65 g.

Sertifikatas turi būti padengtas rausvos spalvos ornamentu, kad būtų galima pastebėti bet kokį mechaniniu ar cheminiu būdu padarytą suklastojimą,

- prekėms, išvardytoms 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje, pažymėtoms Nr. 4–5, naudojamas baltas popierius su geltonu laukeliu, kurio kvadratinio metro (m2) masė ne mažesnė kaip 40 g,

- kitų lentelėje nurodytų prekių atveju – baltas popierius, kurio kvadratinio metro (m2) masė mažiausiai 40 g.

3. Prekėms, išvardytoms 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje, pažymėtoms Nr. 3, sertifikato laukeliai gali turėti dekoratyvinius piešinius ant išorinio krašto juostelės, neviršijančios 13 mm pločio.

4. Prekėms, nurodytoms 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje, pažymėtoms Nr. 2, turi būti surašomas vienas sertifikato originalas ir dvi jo kopijos. Originalas turi būti baltos spalvos, pirmoji kopija – rausva, o antroji – geltona.

5. Prekėms, išvardytoms 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje, pažymėtoms Nr. 2, kiekvienas naudojamas sertifikatas turi turėti atskirą eilės numerį, kurį suteikia sertifikatą išdavusi įstaiga, o šalia jo turi būti nacionalinis simbolis, atitinkantis tą įstaigą.

Kopijos turi tokį patį eilės numerį ir nacionalinį simbolį kaip ir originalas.

6. Valstybės narės muitinė, kurioje prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, turi teisę pareikalauti sertifikato vertimo.

28 straipsnis

Sertifikatas pildomas mašinraščiu arba ranka. Jeigu jis pildomas ranka, tuomet rašoma rašalu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

29 straipsnis

1. Sertifikatas arba, tais atvejais, kai prekių, išvardytų pateiktoje lentelėje, pažymėtų Nr. 1, 6 ir 7, siuntos suskaidomos į dalis, jo fotokopija pateikiama, kaip nurodyta 34 straipsnyje, valstybės narės importuotojos muitinei kartu su jį atitinkančiomis prekėmis laikantis toliau nurodytų terminų skaičiuojant nuo sertifikato išdavimo dienos:

- du mėnesiai – prekėms, lentelėje pažymėtoms Nr. 2,

- trys mėnesiai – prekėms, lentelėje pažymėtoms Nr. 1, 3 ir 4,

- šeši mėnesiai – prekėms, lentelėje pažymėtoms Nr. 5 ir 7,

- 24 mėnesiai – prekėms, lentelėje pažymėtoms Nr. 6.

2. Prekių, išvardytų 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje, pažymėtų Nr. 2, atveju:

- sertifikato originalas ir pirmoji kopija pateikiama atitinkamoms šalies importuotojos institucijoms,

- antrąją sertifikato kopiją ją išdavusi įstaiga siunčia tiesiai valstybės narės importuotojos muitinei.

30 straipsnis

1. Sertifikatas galioja tik tuo atveju, jeigu jis yra tinkamai patvirtintas jį išdavusios įstaigos, nurodytos 26 straipsnyje pateiktos lentelės 6 skiltyje.

2. Tinkamai patvirtintas sertifikatas yra tas, kuriame yra nurodyta jo išdavimo vieta ir data ir kuris turi jį išdavusios įstaigos antspaudą ir įgaliotojo asmens ar asmenų parašus.

31 straipsnis

1. Sertifikatus išduodanti įstaiga gali būti nurodyta 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje tik tada, jei:

a) ją pripažįsta šalis eksportuotoja;

b) ji įsipareigoja patvirtinti sertifikatuose nurodytus duomenis;

c) ji įsipareigoja, kad, gavusi prašymą, pateiks Komisijai ir valstybėms narėms visą reikalingą informaciją, leidžiančią atlikti sertifikatuose pateiktų duomenų įvertinimą.

2. 26 straipsnyje pateikta lentelė peržiūrima, jei nebesilaikoma 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų ar jei sertifikatus išdavusi įstaiga neįvykdo vieno ar daugiau savo įsipareigojimų.

32 straipsnis

Sąskaitos faktūros, pateikiamos kartu su prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijomis, turi turėti atitinkamo sertifikato (-ų) eilės numerį (-ius).

33 straipsnis

26 straipsnyje pateiktos lentelės 5 skiltyje išvardytos šalys siunčia Komisijai antspaudų, kuriuos naudoja sertifikatus išduodančios ar įgaliotosios įstaigos, pavyzdžius. Komisija šią informacija perduoda valstybių narių muitinėms.

34 straipsnis

Jei siunta yra suskaidyta į dalis, prekių, 26 straipsnyje pateiktoje lentelėje pažymėtų Nr. 1, 6 ir 7, atveju, kiekvienai siuntos daliai daroma sertifikato originalo fotokopija. Fotokopijos ir sertifikato originalas pateikiamas muitinės įstaigai, kurioje laikomos prekės.

Kiekvienoje fotokopijoje nurodomas gavėjo pavadinimas ir adresas, ir joje raudona spalva pažymima "Išrašas galioja … kg" (skaičiais ir raidėmis), kartu nurodant prekių siuntos suskaidymo į dalis vietą ir laiką. Šie duomenys patvirtinami muitinės įstaigos antspaudu ir atsakingo muitinės pareigūno parašu. Duomenys, susiję su siuntos suskaidymu, įrašomi į sertifikato originalą, kuris paliekamas atitinkamoje muitinės įstaigoje.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ KILMĖ

I SKYRIUS

Nelengvatinė kilmė

1 skirsnis

Apdorojimas arba perdirbimas, suteikiantis kilmės statusą

35 straipsnis

Šiame skyriuje nurodomas tekstilės ir tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje, taip pat tam tikrų kitų produktų, ne tekstilės ar tekstilės gaminių, apdorojimas arba perdirbimas, kuris laikomas atitinkančiu Kodekso 24 straipsnyje nustatytus kriterijus ir suteikia atitinkamiems produktams šalies, kurioje jie buvo apdoroti arba perdirbti, kilmės statusą.

"Šalis" – tai trečioji šalis arba Bendrija, atsižvelgiant į aplinkybes.

1 poskirsnis

Tekstilė ir tekstilės gaminiai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje

36 straipsnis

Tekstilės ir tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje, užbaigtas procesas, kaip apibrėžta 37 straipsnyje, yra laikomas apdorojimu arba perdirbimu, suteikiančiu kilmės statusą pagal Kodekso 24 straipsnį.

37 straipsnis

Toks apdorojimas arba perdirbimas, kurio metu pagaminti produktai klasifikuojami kitoje Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje negu įvairios apdorojimo arba perdirbimo metu naudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos, yra laikomas užbaigtu perdirbimo procesu.

Tačiau 10 priede išvardytiems produktams tik konkretūs šio priedo 3 skiltyje kiekvienam produktui nurodyti procesai laikomi užbaigtais, neatsižvelgiant į tai, ar dėl jų pasikeičia KN pozicija.

10 priede nurodytų taisyklių taikymo metodas pateikiamas 9 priedo įžanginėse pastabose.

38 straipsnis

Taikant pirmiau einantį straipsnį, nepakankamu apdorojimu arba perdirbimu, nesuteikiančiu produktams kilmės statuso, nepriklausomai nuo to, ar dėl apdorojimo ar perdirbimo keičiasi jų pozicija, laikomi išvardyti procesai:

a) operacijos, kuriomis siekiama išlaikyti gerą produktų būklę juos gabenant ir laikant (ventiliacija, išskleidimas, džiovinimas, pažeistų dalių šalinimas ir pan.);

b) paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių šalinimas, produktų persijojimas ar peršvietimas, rūšiavimas, klasifikavimas, derinimas (įskaitant gaminių rinkinių sudarymą), plovimas, pjaustymas;

c) i) pakuočių pakeitimas, krovinių perskirstymas ir surinkimas;

ii) paprastas sudėjimas į maišus, dėklus, dėžes, pritvirtinimas prie plokščių ar lentų ir kt. bei visos kitos paprastos pakavimo operacijos;

d) ženklų, etikečių ar kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;

e) paprastas produktų dalių surinkimas, siekiant gauti užbaigtą produktą;

f) dviejų ar daugiau operacijų, nurodytų a–e punktuose, derinys.

2 poskirsnis

Kiti produktai, išskyrus tekstilę ir tekstilės gaminius, klasifikuojamus Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje

39 straipsnis

11 priede išvardytų produktų apdorojimas arba perdirbimas, nurodomas priedo 3 skiltyje, laikomas kilmės statusą suteikiančiu procesu arba operacija pagal Kodekso 24 straipsnį.

11 priede nurodytų taisyklių taikymo metodas yra pateiktas 9 priedo įžanginėse pastabose.

3 poskirsnis

Bendrosios nuostatos visiems produktams

40 straipsnis

Tais atvejais, kai 10 ir 11 priedų sąrašuose nurodyta, kad kilmės statusas suteikiamas, jei neturinčių kilmės statuso panaudotų medžiagų vertė neviršija produktų gamintojo kainos (ex-works kainos) nurodyto procentinio dydžio, ta dalis apskaičiuojama taip:

- vertė – tai kilmės statuso neturinčių panaudotų medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei tai nėra žinoma ir negali būti nustatyta, pirma nustatoma kaina, sumokėta už tas medžiagas perdirbimo šalyje,

- gamintojo kaina (ex-works kaina) – tai kaina, sumokėta produkto gamintojui atėmus visus vidaus mokesčius, kurie yra ar gali būti grąžinti, kai produktas yra eksportuotas,

- vertė, gauta atlikus surinkimo operacijas – tai vertės padidėjimas dėl surinkimo kartu su visomis baigiamosiomis ar tikrinimo operacijomis ir dėl panaudojimo bet kurių dalių, kilusių iš šalies, kur šios operacijos buvo atliktos, įskaitant pelną ir bendrąsias išlaidas, atsiradusias toje šalyje atliekant operacijas.

2 skirsnis

Paaiškinimai dėl atsarginių dalių kilmės

41 straipsnis

Bet kurio išleisto į laisvą apyvartą arba anksčiau eksportuoto įrenginio, mechanizmo, aparato ar mašinos pagrindinės atsarginės dalys, laikomos tos pačios kilmės kaip ir tas įrenginys, mechanizmas, aparatas ar mašina, jeigu laikomasi šiame skirsnyje išdėstytų sąlygų.

42 straipsnis

Pirmiau einančiame straipsnyje nurodyta kilmės prielaida priimama jeigu:

- tai būtina importuojant į paskirties šalį,

- minėtų pagrindinių atsarginių dalių įmontavimas į įrenginį, mechanizmą, aparatą ar mašiną jų gamybos etape neužkirstų kelio, kad įrenginys, mechanizmas, aparatas ar mašina turėtų Bendrijos ar pagaminimo šalies kilmės statusą.

43 straipsnis

Taikant 41 straipsnį:

a) įrenginys, mechanizmas, aparatas ar mašina – tai prekės, išvardytos Kombinuotosios nomenklatūros XVI, XVII ir XVIII skyriuose;

b) pagrindinės atsarginės dalys – tai dalys, kurios yra:

- sudėtinės dalys, be kurių negali būti užtikrintas tinkamas a punkte nurodytų išleistų į laisvą apyvartą ar anksčiau eksportuotų prekių veikimas, ir

- būdingos toms prekėms, ir

- skirtos jų įprastinei priežiūrai ir kuriomis pakeičiamos sugadintos ar nebepataisomos tos pačios rūšies dalys.

44 straipsnis

Jei kompetentingoms valstybių narių institucijoms ar įgaliotosioms įstaigoms pateikiamas prašymas gauti 41 straipsnyje apibūdintų pagrindinių atsarginių dalių kilmės sertifikatą, šio sertifikato 6 langelyje (įrašo numeris, žymės, numeriai, paketų skaičius ir rūšis, prekių aprašymas) ir prašyme suinteresuotas asmuo nurodo, kad išvardytos prekės yra skirtos įprastinei anksčiau eksportuoto įrenginio, mechanizmo, aparato ar mašinos priežiūrai ir pateikia tikslius šio įrenginio, mechanizmo, aparato ar mašinos duomenis.

Jei galima, suinteresuotas asmuo pateikia informaciją apie kilmės sertifikatą (jį išdavusi įstaiga, sertifikato numeris ir data), su kuriuo buvo eksportuotas įrenginys, mechanizmas, aparatas ar mašina, kurio priežiūrai skirtos atsarginės dalys.

45 straipsnis

Jei 41 straipsnyje apibūdintų pagrindinių atsarginių dalių kilmė išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje turi būti įrodyta pateikiant kilmės sertifikatą, jame turi būti duomenys, nurodyti 44 straipsnyje.

46 straipsnis

Siekiant užtikrinti šiame skirsnyje nustatytų taisyklių taikymą, kompetentingos valstybių narių institucijos gali pareikalauti papildomų įrodymų, konkrečiai:

- pateikti sąskaitą faktūrą ar sąskaitos faktūros kopiją, skirtą išleistam į laisvą apyvartą ar anksčiau eksportuotam įrengimui, mechanizmui, aparatui ar mašinai,

- sutarties arba sutarties kopijos ar kito dokumento, įrodančio, kad pristatymas vykdomas kaip įprastos techninės priežiūros dalis.

3 skirsnis

Įgyvendinimo nuostatos, taikomos kilmės sertifikatams

1 poskirsnis

Įgyvendinimo nuostatos, taikomos bendriesiems kilmės sertifikatams

47 straipsnis

Jei importuojamų produktų kilmė patvirtinama ar turi būti patvirtinta pateikiant kilmės sertifikatą, jis turi atitikti šias sąlygas:

a) turi būti išduotas institucijos ar įstaigos, užtikrinančių reikiamas garantijas ir turinčių išdavimo šalies tinkamus įgaliojimus;

b) jame turi būti nurodyti visi produktą identifikuojantys duomenys, konkrečiai:

- paketų skaičius, rūšis ir juos žymintys ženklai bei numeriai,

- produktų rūšis,

- produkto bruto ir neto svoris; tačiau šie duomenys gali būti pakeisti kitais duomenimis, pavyzdžiui, kiekiu arba tūriu, jei gabenimo metu produktas patiria svorio pakitimus arba jeigu jo svorio negalima nustatyti, arba jeigu įprasta taikyti kitus matavimo vienetus,

- siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė);

c) turi būti nedviprasmiškai patvirtinta, kad produktas, kuriam skirtas sertifikatas, kilęs iš tam tikros šalies.

48 straipsnis

1. Valstybių narių kompetentingų institucijų ar įgaliotųjų įstaigų išduotas kilmės sertifikatas turi atitikti 47 straipsnio a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

2. Sertifikatų ir prašymų juos išduoti blankai turi atitikti 12 priede pateiktus pavyzdžius.

3. Tokiais kilmės sertifikatais patvirtinama, kad prekės kilusios iš Bendrijos.

Tačiau, esant eksporto prekybos būtinybei, jais gali būti patvirtinama, kad prekės kilusios iš tam tikros valstybės narės.

Jei Kodekso 24 straipsnio sąlygos yra įvykdytos tik todėl, kad eilė operacijų ar procesų buvo atlikta skirtingose valstybėse narėse, prekėms gali būti patvirtinta tik Bendrijos kilmė.

49 straipsnis

Kilmės sertifikatai išduodami raštišku suinteresuoto asmens prašymu.

Susidarius tam tikroms aplinkybėms, ypač jei pareiškėjas nuolat vykdo eksportą, valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti pareiškimo kiekvienai eksporto operacijai su sąlyga, jei laikomasi kilmės taisyklių.

Esant prekybos būtinybei, gali būti išduota viena ar daugiau kilmės sertifikato kopijų.

Kopijų blankai turi atitikti 12 priede pateiktus pavyzdžius.

50 straipsnis

1. Sertifikato blanko matmenys: 210 × 297 mm. Leidžiama – 5 mm ar + 8 mm paklaida. Naudojamas popierius turi būti baltos spalvos, be mechaninių priemaišų, skirtas rašyti ir sveriantis ne mažiau kaip 64 g/m2 arba 25–30 g/m2, jeigu naudojamas oro pašto popierius. Sertifikato blankas turi būti su apsauginiu rusvos spalvos atspaustu tinkleliu, kad būtų galima pastebėti bet kokį mechaniniu ar cheminiu būdu padarytą klastojimą.

2. Paraiškos blankas spausdinamas oficialia kalba arba viena ar daugiau valstybės narės eksportuotojos valstybinių kalbų. Kilmės sertifikato blankas spausdinamas viena ar daugiau Bendrijos oficialių kalbų arba, atsižvelgiant į panaudojimą ir prekybos reikalavimus, bet kuria kita kalba.

3. Valstybės narės gali pasilikti teisę spausdinti kilmės sertifikato blankus arba leisti juos spausdinti įgaliotoms spaustuvėms. Pastaruoju atveju kiekviename sertifikato blanke turi būti nuoroda į tokį įgaliojimą. Kiekviename kilmės sertifikato blanke privalo būti nurodytas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba ženklas, pagal kurį galima būtų nustatyti spaustuvę. Taip pat turi būti išspausdintas arba įspaustas eilės numeris, pagal kurį galima būtų identifikuoti sertifikatą.

51 straipsnis

Paraiška ir kilmės sertifikatas pildomi mašinraščiu arba ranka didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis viena iš Bendrijos oficialių kalbų arba, atsižvelgiant į panaudojimą ir prekybos reikalavimus, bet kuria kita kalba.

52 straipsnis

Kiekvienas kilmės sertifikatas, nurodytas 48 straipsnyje, turi eilės numerį, pagal kurį jį galima identifikuoti. Paraiška gauti sertifikatą ir visos sertifikato kopijos privalo turėti tą patį eilės numerį.

Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos ar įgaliotosios įstaigos gali numeruoti tokius dokumentus išdavimo tvarka.

53 straipsnis

Valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia, kokie papildomi duomenys, jeigu jų reikia, turi būti pateikti paraiškoje. Tokių papildomų duomenų turi būti tik minimumas.

Kiekviena valstybė narė turi informuoti Komisiją apie sprendimus, kuriuos ji priima remdamasi ankstesne straipsnio dalimi. Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms.

54 straipsnis

Valstybių narių kompetentingos institucijos ar įgaliotosios įstaigos, išdavusios kilmės sertifikatus, privalo saugoti paraiškas mažiausiai dvejus metus.

Tačiau paraiškų kopijos gali būti saugomos su sąlyga, jeigu pagal valstybės narės įstatymus jos turi tokią pat įrodomąją galią kaip ir originalai.

2 poskirsnis

Specialios nuostatos, skirtos tam tikrų žemės ūkio produktų, kuriems taikoma speciali importo tvarka, kilmės sertifikatams

55 straipsnis

55–65 straipsniuose nustatytos kilmės sertifikatų naudojimo sąlygos žemės ūkio produktams, kilusiems iš trečiųjų šalių, kuriems taikomi speciali nelengvatinio importo tvarka, tiek, kiek ši tvarka atitinka toliau nurodytas nuostatas.

a) Kilmės sertifikatai

56 straipsnis

1. Trečiosiose šalyse kilusiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi speciali nelengvatinio importo tvarka, skirtų kilmės sertifikatų blankai turi atitikti 13 priede pateiktą pavyzdį.

2. Tokius sertifikatus išduoda kompetentingos suinteresuotų trečiųjų šalių vyriausybinės institucijos, šiame tekste vadinamos išduodančiomis institucijomis, jei produktai, kuriems išduodami sertifikatai, gali būti laikomi tose šalyse kilusiais produktais pagal Bendrijoje galiojančias taisykles.

3. Tokie sertifikatai taip pat patvirtina visą būtiną informaciją, numatytą Bendrijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose 55 straipsnyje nurodytą specialią importo tvarką.

4. Nepažeidžiant konkrečių 55 straipsnyje nurodytos specialios importo tvarkos nuostatų, kilmės sertifikatų galiojimo laikas yra dešimt mėnesių nuo tos dienos, kai juos išdavė išduodanti institucija.

57 straipsnis

1. Pagal šio poskirsnio nuostatas kilmės sertifikatas yra vienas lapas, pažymėtas žodžiu "originalas" šalia dokumento pavadinimo.

Jei reikia papildomų kopijų, jos žymimos žodžiu "kopija" šalia dokumento pavadinimo.

2. Kompetentingos Bendrijos institucijos pripažįsta galiojančiu tik kilmės sertifikato originalą.

58 straipsnis

1. Kilmės sertifikato matmenys yra 210 × 297 mm; leidžiama paklaida + 8 mm arba – 5 mm. Popierius turi būti baltos spalvos, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 40 g/m2. Originalo paviršiuje turi būti atspaustas apsauginis geltonos spalvos tinklelis, kurio paskirtis – išryškinti bet kokį mechaniniu ar cheminiu būdu padarytą klastojimą.

2. Sertifikatai spausdinami ir pildomi viena iš oficialių Bendrijos kalbų.

59 straipsnis

1. Sertifikatas pildomas mašinraščiu, taikant mechaninio duomenų apdorojimo sistemą arba panašią procedūrą.

2. Įrašai negali būti ištrinami ar perrašomi. Bet kokie pakeitimai daromi nubraukiant klaidingą įrašą ir, jei būtina, įrašant teisingus duomenis. Pakeitimą padaręs asmuo privalo pasirašyti, o išduodanti institucija – patvirtinti pakeitimą.

60 straipsnis

1. Pagal 56–59 straipsnių nuostatas išduoto kilmės sertifikato 5 langelyje turi būti įrašyti 56 straipsnio 3 dalyje nurodyti papildomi duomenys, kurie gali būti reikalingi įgyvendinant specialią importo tvarką.

2. Tuščios 5, 6 ir 7 langelių vietos yra taip perbraukiamos, kad vėliau nieko nebegalima būtų įrašyti.

61 straipsnis

Kiekviename sertifikate turi būti išspausdintas arba atspaustas eilės numeris, pagal kurį jį galima identifikuoti, taip pat jis turi būti patvirtintas išduodančios institucijos antspaudu ir įgaliotojo asmens ar asmenų parašais.

Sertifikatas išduodamas kai produktai yra eksportuojami, o jį išduodanti institucija pasilieka išduoto sertifikato kopiją.

62 straipsnis

Išimtiniais atvejais nurodytieji kilmės sertifikatai gali būti išduodami jau eksportuotiems produktams, jeigu dėl netyčinės klaidos, neapsižiūrėjimo ar tam tikrų aplinkybių nespėta jų išduoti eksportuojant produktus.

Išduodanti institucija gali neišduoti 56–61 straipsniuose numatyto kilmės sertifikato po produktų eksportavimo jeigu neįsitikina, kad duomenys eksportuotojo paraiškoje ir eksporto byloje atitinka.

Vėliau išduoti sertifikatai turi būti pažymėti vienu iš šių įrašų:

- expedido a posteriori,

- udstedt efterfølgende,

- Nachträglich ausgestellt,

- Εκδοθέν εκ των υστέρων,

- Issued retrospectively,

- Délivré a posteriori,

- rilasciato a posteriori,

- afgegeven a posteriori,

- emitido a posteriori.

langelyje "Pastabos".

b) Administracinis bendradarbiavimas

63 straipsnis

1. Kai specialioje importo tvarkoje tam tikriems žemės ūkio produktams numatyta naudoti 55–62 straipsniuose nustatytą kilmės sertifikatą, turi būti nustatyta administracinio bendradarbiavimo procedūra, jeigu šioje tvarkoje nenurodyta kitaip.

Tuo tikslu suinteresuotos trečiosios šalys siunčia Europos Bendrijų Komisijai:

- kilmės sertifikatus išduodančių institucijų pavadinimus ir adresus bei kilmės sertifikatams tvirtinti naudojamų antspaudų pavyzdžius,

- vyriausybinių institucijų, kurioms turėtų būti siunčiami prašymai dėl 64 straipsnyje nurodyto vėlesnio kilmės sertifikatų patikrinimo, pavadinimus ir adresus.

Komisija perduoda visą šią informaciją kompetentingoms valstybių narių institucijoms.

2. Jei trečiosios šalys neperduoda Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, kompetentingos Bendrijos institucijos atsisako suteikti joms galimybę taikyti specialią importo tvarką.

64 straipsnis

1. Vėlesnis kilmės sertifikatų, nurodytų 56–62 straipsniuose, patikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka ir tais atvejais, jei kyla pagrįstų abejonių dėl sertifikatų autentiškumo ar juose pateiktos informacijos tikslumo.

Kilmės patikrinimas atliekamas muitinės iniciatyva.

Žemės ūkio taisyklių taikymo patikrinimą, jei reikia, gali atlikti kitos kompetentingos institucijos.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos Bendrijos institucijos grąžina kilmės sertifikatą ar jo kopiją vyriausybinei institucijai, kurią paskyrė šalis eksportuotoja, pateikdamos, jei reikia, prašymo priežastis. Jei buvo pateikta sąskaita faktūra, jos originalas arba kopija grąžinama kartu su sertifikatu. Bendrijos institucijos taip pat pateikia turimą informaciją, sukeliančią prielaidą, kad sertifikatuose pateikti duomenys yra neteisingi ar kad sertifikatas nėra autentiškas.

Jei muitinės įstaigos Bendrijoje nusprendžia sustabdyti specialios importo tvarkos taikymą laukdamos patikrinimo rezultatų, jos išleidžia produktus laikydamosi, jų nuomone, būtinų atsargumo priemonių.

65 straipsnis

1. Vėlesnio patikrinimo rezultatai kaip galima greičiau perduodami kompetentingoms Bendrijos institucijoms.

Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar 64 straipsnyje nurodytomis sąlygomis grąžinti kilmės sertifikatai skirti faktiškai eksportuotoms prekėms ir ar jie yra tinkami taikyti tam tikrą importo tvarką.

2. Jei per maksimalų šešių mėnesių laikotarpį negaunama atsakymo dėl vėlesnio patikrinimo rezultatų, kompetentingos Bendrijos institucijos galutinai atsisako suteikti galimybę taikyti specialią importo tvarką.

2 SKYRIUS

Lengvatinė kilmė

1 skirsnis

Bendroji lengvatų sistema

1 poskirsnis

Produktų kilmės statuso apibrėžimas

66 straipsnis

Taikant bendruosius lengvatinius tarifus, kuriuos Bendrija nustato tam tikriems produktams, kilusiems iš besivystančių šalių, toliau išvardyti produktai laikomi kilusiais iš šalies, turinčios teisę į šias lengvatas (toliau – lengvatas gaunanti šalis) su sąlyga, kad tie produktai buvo tiesiogiai gabenami į Bendriją, kaip nurodyta 75 straipsnyje:

a) produktai, išgauti arba pagaminti vien tik toje šalyje;

b) toje šalyje gauti produktai, kurių gamybai buvo naudoti kiti, negu a punkte minimi produktai, jeigu jie buvo pakankamai perdirbti ir apdoroti, kaip nurodyta 68 straipsnio 1 dalyje.

67 straipsnis

1. Toliau išvardyti produktai laikomi išgautais arba pagamintais vien tik 66 straipsnio a punkte nurodytoje lengvatas gaunančioje šalyje:

a) mineraliniai produktai, išgauti iš tos šalies žemės gelmių ar jūros dugno;

b) joje išaugę augaliniai produktai;

c) šalyje gimę ar užaugę gyvūnai;

d) produktai, gauti iš šalyje užaugusių gyvūnų;

e) šalyje vykdytos medžioklės ar žvejybos produktai;

f) jūros žūklės ir kiti produktai, išgauti iš jūros jos laivais;

g) produktai, pagaminti jos plaukiojančiose įmonėse naudojant tik f punkte nurodytus produktus;

h) šalyje surinkti naudoti daiktai, tinkantys tik žaliavoms regeneruoti;

i) šalyje vykdytų gamybos operacijų metu susidariusios atliekos ir laužas;

j) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už jos teritorinių vandenų su sąlyga, jeigu ta šalis turi išimtinę teisę eksploatuoti šį dugną ar podugnį;

k) šalyje pagaminti produktai vien tik iš a–j punktuose nurodytų produktų.

2. Žodžiai "jos laivai" 1 straipsnio f punkte taikomi tik laivams:

- kurie yra registruoti ar įrašyti lengvatas gaunančioje šalyje,

- kurie plaukioja su lengvatas gaunančios šalies vėliava,

- kurių mažiausiai 50 % priklauso lengvatas gaunančios šalies piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra toje šalyje ir kurios vadovas arba vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkai ir dauguma tokių tarybų narių yra tos šalies piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra partnerystės ar ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso tai šaliai, visuomeninėms organizacijoms ar tos šalies piliečiams,

- laivo kapitonas ir jo komanda yra lengvatas gaunančios šalies piliečiai ir

- mažiausiai 75 % laivo įgulos yra lengvatas gaunančios šalies piliečiai.

3. Sąvoka "lengvatas gaunanti šalis" taip pat reiškia irtos šalies teritorinius vandenis.

4. Jeigu okeaniniai laivai, įskaitant plaukiojančias įmones, kuriose sugauta žuvis yra apdorojama arba perdirbama, atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, jie laikomi lengvatas gaunančios šalies teritorijos dalimi.

68 straipsnis

1. Taikant 66 straipsnio b punkto nuostatas, kilmės statuso neturinčios medžiagos laikomos pakankamai apdorotomis arba perdirbtomis, jeigu gautasis produktas yra klasifikuojamas kitoje pozicijoje, negu kilmės statuso neturinčios medžiagos, panaudotos jo gamyboje, atsižvelgiant į 2 ir 3 šio straipsnio dalis.

14 priede pateikiamos nuostatos dėl produktų, pagamintų iš kilmės statuso neturinčių medžiagų.

Sąvokos "skyriai" ir "pozicijos", vartojamos šiose nuostatose, reiškia skyrius ir pozicijas (4 skaitmenų kodai), naudojamus nomenklatūroje, sudarančioje Suderintą sistemą.

Sąvoka "klasifikuojamas" nurodo produkto ar medžiagos klasifikavimą tam tikroje pozicijoje.

2. Jeigu produktai yra įtraukti į 15 priede pateiktą sąrašą, jiems netaikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos. 15 priedo 1 ir 2 stulpeliuose nurodytiems produktams taikomos atitinkamos 3 stulpelyje nurodytos sąlygos.

a) 15 priede pateiktame sąraše sąvoka "vertė" reiškia produkto gamyboje naudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinę vertę jų importavimo metu arba, jeigu ji nėra žinoma ar negali būti nustatyta,– pirmąją nustatytą atitinkamoje šalyje už šias medžiagas sumokėtą kainą. Jei reikia nustatyti produkto gamyboje naudotų kilmę turinčių medžiagų vertę, šis punktas taikomas mutatis mutandis.

b) Terminas "gamintojo kaina (ex-works kaina)" 15 priede pateiktame sąraše reiškia kainą, sumokėtą už produktą gamintojui, kurio įmonėje atliktas baigiamasis apdorojimo arba perdirbimo etapas, su sąlyga, kad į kainą įtraukta visų produkto gamybai naudotų medžiagų vertė. Į šią kainą neįskaityti mokesčiai, kurie grąžinami arba gali būti grąžinti, jei gautasis produktas yra eksportuotas.

3. Taikant 66 straipsnio b punkto nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė pozicija, nepakankamu kilmės statusui įgyti produktų apdorojimu arba perdirbimu laikomos šios operacijos:

a) operacijos, kuriomis siekiama išsaugoti produktų būklę jų gabenimo ir saugojimo metu (ventiliacija, išskleidimas, džiovinimas, atšaldymas, laikymas sūryme, sieros diokside ar kituose vandeniniuose tirpaluose, sugadintų dalių šalinimas ir kitos panašios operacijos);

b) paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių šalinimas, produktų persijojimas ar perrinkimas, rūšiavimas, klasifikavimas, derinimas (įskaitant gaminių rinkinių sudarymą), plovimas, dažymas, pjaustymas;

c) i) pakuočių keitimas, krovinių perskirstymas ir surinkimas;

ii) paprastas išpilstymas į butelius, flakonus, sukrovimas į krepšius, dėžes, pritvirtinimas prie lentų ar plokščių ir pan. bei visos kitos įprastinės operacijos;

d) skiriamųjų ženklų, etikečių ir pan. tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;

e) paprastas skirtingų ar vienodų rūšių produktų maišymas, jei vienas ar daugiau mišinio komponentų neatitinka sąlygų, nurodytų šioje antraštinėje dalyje, būtinų kilmės statusui įgyti;

f) paprastas produktų dalių surinkimas siekiant gauti užbaigtą produktą;

g) dviejų ar daugiau a–f punktuose nurodytų operacijų derinys;

h) gyvulių skerdimas.

69 straipsnis

Siekiant nustatyti, ar produktas yra kilęs iš lengvatas gaunančios šalies, nebūtina nustatyti, ar energija ir kuras, suvartoti jam pagaminti, gamykla, kurioje jis buvo gaminamas, įranga, mašinos ir įrankiai, kurie buvo naudojami, yra kilę iš trečiosios šalies, ar ne.

70 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 66 straipsnio, siekiant nustatyti, ar lengvatas gaunančioje šalyje, kuri yra regioninės grupės narė, pagamintas produktas laikomas kilusiu iš tos šalies pagal to straipsnio nuostatas iš tos regioninės grupės kurios nors šalies kilusieji produktai, vėliau apdoroti arba perdirbti kitoje tos grupės šalyje, laikomi kilusiais iš tos šalies, kurioje vyko vėlesnis apdorojimas arba perdirbimas.

2. Užbaigto produkto kilmės šalis nustatoma remiantis 71 straipsniu.

3. Regioninė kumuliacija taikoma trims atskiroms GSP (Bendroji lengvatų sistema) šalių regioninėms grupėms:

a) Pietryčių Azijos šalių asociacijai (Asean);

b) Centrinės Amerikos bendrajai rinkai (CACM);

c) Andų grupei.

4. Terminas "regioninė grupė" reiškia Asean, CACM arba Andų grupę.

71 straipsnis

1. Produktai, kuriems kilmės statusas suteikiamas remiantis 70 straipsniu, laikomi kilusiais iš tos regioninės grupės šalies, kurioje buvo atliktas galutinis apdorojimas arba perdirbimas, jeigu:

- ten gauta pridėtinė vertė, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, yra didesnė, negu didžiausia iš bet kurios kitos tos regioninės grupės šalies kilusių gamyboje naudotų produktų muitinė vertė,

- ten atliktas apdorojimas arba perdirbimas yra didesnio masto nei nustatyta 68 straipsnio 3 dalyje, o tekstilės gaminiams dar ir didesnio masto nei nurodytas 16 priede.

2. Visais kitais atvejais produktai laikomi kilusiais iš regioninės grupės šalies, kurioje nustatyta didžiausia kilmę turinčių produktų, gautų iš kitų regioninės grupės šalių, muitinė vertė.

3. "Pridėtinė vertė" reiškia gamintojo kainą (ex-works kaina) atėmus kiekvieno panaudoto produkto, kuris yra kilęs iš kitos regioninės grupės šalies, muitinę vertę.

72 straipsnis

1. 70 ir 71 straipsniai taikomi tik tuo atveju, jeigu:

a) taisyklės, reguliuojančios prekybą regioninės kumuliacijos kontekste, kaip ir taisyklės, reguliuojančios prekybą tarp regioninės grupės šalių, yra tapačios išdėstytoms šiame skirsnyje;

b) kiekviena regioninės grupės šalis yra įsipareigojusi laikytis ar užtikrinti šiame skirsnyje išdėstytų sąlygų laikymąsi ir vykdyti administracinį bendradarbiavimą, būtiną ir Bendrijai, ir kitoms regioninės grupės šalims siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi A formos kilmės sertifikatų išdavimo, taip pat A formos ir APR formų kilmės sertifikatų tvirtinimo tvarkos.

Šis įsipareigojimas perduodamas Komisijai per regioninės grupės sekretoriatą. Sekretoriatai yra:

- Asean generalinis sekretoriatas,

- Centrinės Amerikos bendrosios rinkos nuolatinis sekretoriatas,

- Junta del Acuerdo de Cartagena,

priklausomai nuo aplinkybių.

2. Komisija informuoja valstybes nares apie tai, kad kiekviena regioninė grupė įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.

73 straipsnis

Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, kurie yra įrenginio dalis ir įeina į jo kainą arba nėra atskirai įvertinti, siunčiami su įrenginiu, mechanizmu, aparatu ar mašina, yra laikomi neatskiriamais nuo to įrenginio, mechanizmo, aparato ar mašinos.

74 straipsnis

Rinkiniai, nurodyti Suderintos sistemos 3 bendrojoje taisyklėje, laikomi turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi ir jų sudėtinės dalys. Tačiau jei rinkinį sudaro turintys kilmės statusą ir neturintys kilmės statuso daiktai, tai tas rinkinys, kaip visuma, bus laikomas turinčiu kilmės statusą, jeigu neturinčių kilmės statuso daiktų vertė neviršija 15 % to rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

75 straipsnis

1. Toliau nurodyti produktai laikomi tiesiogiai gabenamais iš lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos į Bendriją:

a) produktai, gabenami nekertant kurios nors kitos šalies teritorijos, išskyrus tos pačios regioninės grupės šalį, kaip numatyta 70 straipsnyje;

b) produktai, gabenami per kitų, o ne lengvatas gaunančių, šalių teritorijas arba, kai taikomas 70 straipsnis, per kitų, o ne per tos pačios regioninės grupės šalių teritoriją, perkraunant arba neperkraunant ar laikinai juos sandėliuojant tose šalyse, jeigu gabenimas per tas šalis yra pateisinamas dėl geografinių priežasčių arba išimtinai dėl gabenimo reikalavimų, ir jeigu produktai:

- liko tranzito arba sandėliavimo šalies muitinės priežiūroje ir

- nepateko į prekybos tinklą ar nebuvo išleisti į laisvą apyvartą, ir

- jų atžvilgiu nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas jų būklei išsaugoti;

c) produktai, gabenti per Austrijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos arba Šveicarijos teritoriją ir vėliau visi arba dalimis reeksportuoti į Bendriją, jeigu:

- liko tranzito arba sandėliavimo šalies muitinės priežiūroje ir

- jų atžvilgiu nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas jų būklei išsaugoti;

d) produktai, kurie yra tiekiami vamzdynu per kitos, o ne per lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos teritoriją.

2. Šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi Bendrijos muitinėms įrodo pateikiami:

a) lengvatas gaunančios šalies išduotas bendrasis transporto dokumentas, kuriame nurodyta tranzito šalis; arba

b) tranzito šalies muitinės išduotas pažymėjimas, kuriame:

- pateikiamas tikslus prekių aprašymas,

- nurodomos prekių iškrovimo ir perkrovimo arba jų pakrovimo į laivus ar iškrovimo iš tų laivų, nurodant juos, datos ir

- nurodomos sąlygos, kuriomis prekės liko tranzito šalyje, arba

c) jei nėra šių dokumentų – kitus patvirtinamuosius dokumentus.

76 straipsnis

Šiame poskirsnyje nurodyti kilmės statuso įgijimo reikalavimai turi būti įvykdyti lengvatas gaunančioje šalyje. Jei kilmės statusą turintys produktai eksportuoti iš lengvatas gaunančios šalies į kitą šalį yra grąžinami, jie laikomi neturinčiais kilmės, jei kompetentingai institucijai negalima įrodyti, kad:

- grąžintos prekės yra tos pačios kaip ir eksportuotosios ir

- jų atžvilgiu nebuvo atliktos jokios operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jų būklei išlaikyti, kol jos yra toje šalyje.

77 straipsnis

1. Nuo šių nuostatų gali būti gali būti nukrypstama mažiausiai išsivysčiusių GSP šalių naudai, jei tai pateisinama jų pramonės šakų vystymusi ar naujų pramonės šakų kūrimu. Mažiausiai išsivysčiusios šalys yra išvardytos Tarybos reglamentuose ir EAPB sprendimuose dėl bendrųjų tarifų lengvatų.

Tuo tikslu suinteresuota šalis pateikia Europos Bendrijų Komisijai prašymą taikyti jai nukrypti leidžiančią nuostatą ir nurodo šio prašymo priežastis, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Nagrinėjant prašymus, labiausiai atsižvelgiama į:

a) atvejus, kai galiojančių kilmės taisyklių taikymas turėtų žymų poveikį suinteresuotos šalies pramonės galimybėms toliau vykdyti eksportą į Bendriją, ypač jeigu tai gali lemti šios veiklos nutraukimą;

b) specialius atvejus, jei yra akivaizdu, jog kilmės taisyklės gali sulaikyti dideles investicijas į pramonę ir jei nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas, palankus investavimo programų įgyvendinimui, leistų šias taisykles taikyti etapais;

c) ekonomines ir socialines priimamo sprendimo pasekmes, ypač susijusias su užimtumu.

3. Siekiant palengvinti prašymų dėl nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo nagrinėjimą prašymą pateikianti šalis, turi suteikti visapusišką prašymą pagrindžiančią informaciją, būtent pateikti šiuos duomenis:

- produkto aprašymas,

- apdorotų produktų pobūdis ir kiekis,

- perdirbimo procesas,

- pridėtinė vertė,

- atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius,

- planuojama eksporto į Bendriją apimtis,

- prašymo dėl nukrypti leidžiančių nuostatų trukmės pagrindimas,

- kitos pastabos.

Tos pačios taisyklės taikomos bet kokiam prašymui dėl pratęsimo.

2 poskirsnis

Kilmės įrodymas

a) A formos kilmės sertifikatas

78 straipsnis

1. 66 straipsnyje numatytos tarifų lengvatos taikomos kilmės statusą pagal šį skirsnį turintiems produktams, kurie importuojami į Bendriją, pateikus A formos kilmės sertifikatą, kurio pavyzdys yra pateiktas 17 priede ir kurį išduoda muitinės įstaiga arba kita lengvatas gaunančios šalies vyriausybinė institucija, jeigu ši šalis:

- Europos Bendrijų Komisijai yra pateikusi informaciją, kurią pateikti reikalaujama pagal 93 straipsnį, ir

- padeda Bendrijai sudarydama sąlygas valstybių narių muitinėms patikrinti dokumento autentiškumą arba informacijos apie atitinkamų produktų kilmę teisingumą.

2. A formos kilmės sertifikatas išduodamas tik tais atvejais, jei jį reikia pateikti kaip dokumentinį įrodymą taikant 66 straipsnyje nurodytas lengvatas.

3. A formos kilmės sertifikatas išduodamas tik eksportuotojui ar jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką prašymą.

4. Eksportuotojas arba jo atstovas kartu su savo pareiškimu pateikia bet kokį papildomą dokumentą, įrodantį, kad eksportuojamiems produktams gali būti išduotas A formos kilmės sertifikatas.

5. Kompetentinga lengvatas gaunančios šalies vyriausybinė institucija išduoda sertifikatą, jei eksportuoti skirti produktai remiantis 1 poskirsniu gali būti laikomi kilusiais iš tos šalies.

6. Norėdama patikrinti, ar buvo laikytasi 5 dalyje nurodytos sąlygos, kompetentinga vyriausybinė institucija turi teisę patikrinti atitinkamus dokumentus arba atlikti bet kokį patikrinimą, kuris jai atrodo priimtinas.

7. Lengvatas gaunančios šalies vyriausybinės institucijos atsako už tai, kad sertifikatai ir prašymai būtų tinkamai užpildyti.

8. A formos kilmės sertifikato 2 langelio pildymas nėra privalomas. Svarbu užpildyti 12 langelį nurodant "Europos ekonominė bendrija" arba vieną iš valstybių narių. Tačiau taikant tranzito procedūrą, nurodytą 75 straipsnio 1 dalies c punkte ir 80 straipsnyje, viena iš šiuose straipsniuose nurodytų šalių gali būti paminėta vietoj to, kas nurodyta 83 straipsnio 3 dalies paskutiniame punkte.

9. A formos sertifikato išdavimo datą 11 langelyje įrašo sertifikatą tvirtinanti institucija. Šiame langelyje kompetentingos institucijos pareigūnas privalo pasirašyti.

10. Lengvatas gaunančios šalies kompetentinga institucija išduoda A formos kilmės sertifikatą, kai produktai, kuriems jis skirtas, yra eksportuojami. Eksportuotojas gali gauti sertifikatą, kai vykdomas eksportas arba kai yra tikrai žinoma, kad jis bus įvykdytas.

79 straipsnis

Kadangi A formos kilmės sertifikatas yra dokumentas, suteikiantis teisę į lengvatinių tarifų taikymą, numatytą 66 straipsnyje, tai kompetentinga šalies eksportuotojos vyriausybinė institucija yra atsakinga už tai, kad būtų imamasi būtinų priemonių patikrinti produktų kilmę ir kitus sertifikate nurodytus duomenis.

80 straipsnis

Importuojamiems į Bendriją kilmės statusą pagal šio skirsnio nuostatas turintiems produktams taikomi 66 straipsnyje nurodyti lengvatiniai tarifai pateikus Austrijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos ar Šveicarijos muitinių išduotą A formos kilmės sertifikatą, kuris išduotas remiantis lengvatas gaunančios šalies kompetentingos institucijos išduotu A formos kilmės sertifikatu, jeigu buvo laikomasi 75 straipsnyje nurodytų sąlygų ir jei Austrija, Suomija, Norvegija, Švedija arba Šveicarija padeda Bendrijai, sudarydamos savo muitinėms sąlygas patikrinti A formos kilmės sertifikatų autentiškumą ir duomenų teisingumą. 95 straipsnyje numatyta patikrinimo procedūra taikoma mutatis mutandis. Patikrinimo trukmė, nustatyta 95 straipsnio 3 dalyje, pratęsiama iki aštuonių mėnesių.

81 straipsnis

1. Išimtiniais atvejais A formos kilmės sertifikatas gali būti išduotas po produktų, kuriems jis skirtas, eksporto jeigu dėl netyčinių klaidų, neapsižiūrėjimo ar nenumatytų aplinkybių jis nebuvo išduotas eksporto metu su sąlyga, kad prekės buvo eksportuotos ne anksčiau, negu Europos Bendrijų Komisijai buvo pateikta informacija, kurią reikia pateikti remiantis 93 straipsniu.

2. Kompetentinga vyriausybinė institucija gali išduoti sertifikatą po produktų eksporto tik patikrinusi, ar eksportuotojo prašyme pateikti duomenys atitinka eksporto dokumentų duomenis ir ar A formos kilmės sertifikatas nebuvo išduotas produktų eksporto metu.

3. Atgaline data išduoto A formos kilmės sertifikato 4 langelyje turi būti įrašyta

arba

"issued retrospectively"

82 straipsnis

1. A formos kilmės sertifikato vagystės, praradimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali prašyti, kad jį išdavusi kompetentinga vyriausybinė institucija, remdamasi jos turimais eksporto dokumentais, išduotų dublikatą. A formos dublikato 4 langelyje turi būti įrašyta "Duplicata" arba "Duplicate" nurodant sertifikato originalo išdavimo datą eilės numerį.

2. Taikant 85 straipsnį, dublikatas galioja nuo originalo išdavimo datos.

83 straipsnis

1. Vieną ar daugiau A formos kilmės sertifikatų visada galima pakeisti vienu ar daugiau kitų tokių sertifikatų su sąlyga, kad tai atlieka atsakingos už produktų priežiūrą Bendrijos muitinės įstaigos.

2. Pakaitinis sertifikatas, išduotas remiantis šiuo straipsniu arba 80 straipsniu, laikomas galutiniu jame nurodytų produktų kilmės sertifikatu. Pakaitinis sertifikatas išduodamas remiantis raštišku reeksportuotojo prašymu.

3. Pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje turi būti nurodytas tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas.

4 langelyje turi būti vienas iš šių įrašų:

arba

, taip pat pirminio kilmės sertifikato data ir eilės numeris.

Reeksportuotojo pavadinimas (vardas, pavardė) nurodomas 1 langelyje.

Galutinio gavėjo pavadinimas (vardas, pavardė) gali būti nurodytas 2 langelyje.

Nuorodos į reeksportuotojo sąskaitą faktūrą turėtų būti 10 langelyje.

Pirminio sertifikato duomenys, susiję su reeksportuotais produktais, įrašomi į 3–9 langelius.

Pakaitinį sertifikatą išdavusi institucija jį patvirtina 11 langelyje. Institucijos atsakomybė apsiriboja pakaitinio sertifikato išdavimu.

Pirminio sertifikato duomenys apie kilmės šalį ir paskirties šalį įrašomi į 12 langelį. Šiame langelyje pasirašo reeksportuotojas. Šiame langelyje pasirašantis reeksportuotojas neatsako už pirminio sertifikato įrašų teisingumą.

4. Muitinės įstaiga, kurios prašoma atlikti šią operaciją, pirminiame sertifikate pažymi persiunčiamų prekių svorius, kiekius ir rūšis ir ten pat nurodo pakaitinio sertifikato arba pakaitinių sertifikatų eilės numerius. Pirminis sertifikatas saugomas mažiausiai dvejus metus atitinkamoje muitinės įstaigoje.

5. Prie pakaitinio sertifikato galima pridėti pirminio sertifikato kopiją.

84 straipsnis

1. Vykdant šio straipsnio 4 dalies nuostatas, Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3833/90 [9] 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas autentiškumo sertifikatas nurodomas 78 straipsnyje aprašyto A formos kilmės sertifikato 7 langelyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje paminėtame sertifikate pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti pateikiamas prekių aprašymas, patvirtintas kompetentingos vyriausybinės institucijos antspaudu ir pasirašytas pareigūno, kuris yra įgaliotas patvirtinti 7 langelyje pateiktų prekių aprašymo autentiškumą.

3. Kilmės sertifikato 7 langelyje pateiktas prekių aprašymas, atsižvelgiant į produktą, turi būti toks:

- või

"tabac brut ou nonfabriqué du type Virginia

- või

"eau-de-vie à base de raisins, appelée "Singani", en récipients contenant deux litres ou moins"

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių ir nepažeidžiant 3 dalies, institucijos, atsakingos už 3 dalyje nurodyto prekių aprašymo autentiškumo patvirtinimą, antspaudas neturi būti dedamas A formos sertifikato 7 langelyje, jei institucija, įgaliota išduoti kilmės sertifikatą, yra vyriausybinė institucija, įgaliota išduoti autentiškumo sertifikatą.

85 straipsnis

1. A formos kilmės sertifikatas pateikiamas valstybės narės importuotojos muitinei, kuriai pateikiami produktai, per 10 mėnesių nuo tos dienos, kai jį išdavė lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos vyriausybinė institucija.

2. Taikant 66 straipsnyje nurodytus lengvatinius tarifus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytam galiojimo terminui pasibaigus muitinei pateikti A formos kilmės sertifikatai gali būti priimami, jei negalėjimas laikytis šio termino yra susijęs su force majeure ar kitais išimtiniais atvejais.

3. Muitinė taip pat gali priimti tokius sertifikatus, jei produktai buvo pateikti nepasibaigus minėtam laikotarpiui.

86 straipsnis

1. Produktams, iš lengvatas gaunančios šalies išsiųstiems į parodą kitoje šalyje ir parduotiems importui į Bendriją, juos importuojant taikomi lengvatiniai tarifai, nurodyti 66 straipsnyje, jeigu produktai atitinka šio skirsnio sąlygas, leidžiančias juos pripažinti kilusiais iš lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos ir jeigu muitinei yra įrodoma, kad:

a) eksportuotojas išsiuntė produktus iš lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos teritorijos tiesiai į šalį, kurioje rengiama paroda;

b) eksportuotojas produktus pardavė ar kitaip perdavė asmeniui į Bendriją;

c) produktai buvo išsiųsti į Bendriją tokios būklės, kokios jie buvo išsiųsti į parodą;

d) kadangi produktai buvo siųsti į parodą, jie nebuvo naudojami jokiam kitam tikslui, išskyrus demonstravimą parodoje.

2. A formos kilmės sertifikatas muitinei pateikiamas įprastine tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių prekių pobūdį ir sąlygas, kuriomis jos buvo eksponuojamos.

3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma bet kokiai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam renginiui, kuris nėra privačiai organizuojamas parduotuvėse ar verslo patalpose turint tikslą parduoti užsieninius produktus, ir kurių metu produktai lieka muitinės priežiūroje.

87 straipsnis

A formos kilmės sertifikatas valstybės narės importuotojos muitinei pateikiamas kartu su muitinės deklaracija. Muitinė gali reikalauti, kad kartu su produktų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija būtų pateiktas importuotojo paaiškinimas, kad produktai atitinka lengvatinių tarifų taikymo sąlygas, nurodytas 66 straipsnyje.

88 straipsnis

Nepažeidžiant 68 straipsnio 3 dalies, jei nesurinktas ar išardytas gaminys, klasifikuojamas Suderintos sistemos 84 ar 85 skirsniuose, yra importuojamas keliomis siuntomis pagal muitinės nustatytas sąlygas, tai, pageidaujant prekes muitinei deklaruojančiam asmeniui, tas gaminys laikomas vienu gaminiu ir, importuojant pirmąją siuntą, gali būti pateiktas A formos kilmės sertifikatas, išduotas visam gaminiui.

b) APR forma

89 straipsnis

1. Nepažeidžiant 78 straipsnio, pašto siuntų (įskaitant siuntinius) kilmės statuso įrodymai remiantis šiuo reglamentu pateikiami naudojant APR formą, kurios pavyzdys pateiktas 18 priede, jei siuntą sudaro tik kilmės statusą turintys produktai, o siuntos vertė neviršija 3000 ekiu ir su sąlyga, kad pagal 78 straipsnio 1 dalies nuostatas numatyta pagalba tikrinant dokumento autentiškumą arba informacijos apie atitinkamų produktų kilmę teisingumą.

2. APR formą pildo ir pasirašo eksportuotojas arba, jo atsakomybe, įgaliotas atstovas. 6 langelyje turi būti originalus eksportuotojo parašas.

3. APR forma pildoma kiekvienai pašto siuntai. Jeigu siunčiama pašto siunta, užpildytą ir pasirašytą formą eksportuotojas prideda prie išsiuntimo pranešimo. Jeigu siunčiami laiškai, eksportuotojas formą įdeda į paketo vidų.

4. Jeigu siuntą sudarančios prekės jau buvo patikrintos šalyje eksportuotojoje siekiant nustatyti, ar jas galima laikyti kilmės statusą turinčiais produktais, eksportuotojas tai gali nurodyti APR formos 7 langelyje "Pastabos".

5. Šios nuostatos neatleidžia eksportuotojų nuo visų kitų muitinės ar pašto taisyklėse numatytų formalumų laikymosi.

6. 85 ir 87 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir APR formoms.

c) Kitos nuostatos dėl prekių kilmės

90 straipsnis

Produktai, kuriuos privatūs asmenys vieni kitiems siunčia mažomis siuntomis ar kuriuos keleiviai vežasi asmeniniame bagaže, pripažįstami kaip kilmės statusą turintys produktai, kuriems taikomi lengvatiniai tarifai, nurodyti 66 straipsnyje, nereikalaujant pateikti A formos kilmės sertifikato ar užpildyti APR formą, su sąlyga, kad jie nėra komercinio pobūdžio ir yra deklaruoti kaip atitinkantys to straipsnio taikymo sąlygas, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo.

Bendra šių produktų vertė neturi viršyti 215 ekiu mažų siuntų atveju, arba 600 ekiu – keleivių asmeninio bagažo atveju.

91 straipsnis

1. Taikant 70 straipsnį, eksportuotų iš vienos regioninės grupės šalies į kitą tos pačios grupės šalį perdirbti, apdoroti ar reeksportuoti neperdirbus ar neapdorojus produktų kilmės statusas turi būti nustatytas pateikiant A formos kilmės sertifikatą arba APR formą, išduotą ar užpildytą pirmojoje šalyje.

2. Lengvatas gaunančios šalies institucija, atsakinga už A formos kilmės sertifikato išdavimą produktams, kurių gamybos procese naudojami produktai, kilusieji iš kitos tos pačios regioninės grupės šalies, atsižvelgia į A formos kilmės sertifikatą, išduotą tos kitos šalies kompetentingų institucijų, arba į ten išduotą APR formą. Kilmės šalis, nustatyta remiantis 71 straipsniu, įrašoma A formos kilmės sertifikato 12 langelyje arba APR formos 8 langelyje.

3. Tokiu būdu išduoto A formos kilmės sertifikato 4 langelyje turi būti įrašas

arba

(regioninė kumuliacija).

92 straipsnis

Jeigu aptinkami nedideli sertifikato ir dokumentų, pateiktų muitinės įstaigai, kad būtų sutvarkyti importuojamiems produktams nustatyti formalumai, duomenų neatitikimai, sertifikatas ipso facto neturėtų būti pripažintas niekiniu su sąlyga, jeigu nustatyta, kad sertifikate pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

3 poskirsnis

Administracinio bendradarbiavimo metodai

93 straipsnis

1. Lengvatas gaunančios šalys Europos Bendrijų Komisijai turi pranešti A formos kilmės sertifikatus išduodančių vyriausybinių institucijų pavadinimus ir adresus, pateikti tų institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius, taip pat, atsakingų už A formų ir APR formų sertifikatų patikrinimą vyriausybinių institucijų pavadinimus ir adresus.

2. Lengvatas gaunančios šalys Europos Bendrijų Komisijai taip pat turi nusiųsti vyriausybinių institucijų, galinčių išduoti autentiškumo sertifikatus, minimus 84 straipsnyje, pavadinimus ir adresus bei jų naudojamų antspaudų pavyzdžius.

3. Komisija šią informaciją perduoda valstybių narių muitinės įstaigoms.

94 straipsnis

Taikant nuostatas dėl 66 straipsnyje nurodytų lengvatinių tarifų, kiekviena lengvatas gaunanti šalis laikosi ar užtikrina susijusių su A formos kilmės sertifikatų užpildymu ar išdavimu taisyklių laikymąsi, APR formos naudojimo ir administracinio bendradarbiavimo sąlygų laikymąsi.

95 straipsnis

1. A formos kilmės sertifikatų ir APR formų vėlesni patikrinimai atliekami atsitiktine tvarka arba tuo atveju, jeigu muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo arba dėl informacijos apie atitinkamų produktų kilmę teisingumo.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, muitinė grąžina A formos kilmės sertifikatą arba APR formą kompetentingai lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos vyriausybinei institucijai nurodydama užklausos priežastis. Jeigu buvo pateikta sąskaita faktūra, ji arba jos kopija pridedama prie APR formos. Muitinė taip pat išsiunčia bet kokią turimą informaciją, sukeliančią prielaidą, kad minėtame sertifikate ar formoje nurodyti duomenys yra netikslūs.

Jeigu laukdama patikrinimo rezultatų muitinė nusprendžia sustabdyti lengvatas, nurodytas 66 straipsnyje, ji išleidžia produktus laikydamasi, jos nuomone, būtinų atsargumo priemonių.

3. Jeigu remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis pateikiamas prašymas atlikti vėlesnį patikrinimą, toks patikrinimas atliekamas ir jo rezultatai vėliausiai per šešis mėnesius perduodami Bendrijos muitinėms. Gauti rezultatai leidžia nustatyti, ar A formos kilmės sertifikate arba APR formoje pateikti duomenys atitinka faktiškai eksportuotus produktus ir ar šiems produktams galima taikyti lengvatas, nurodytas 66 straipsnyje.

4. Jeigu A formos kilmės sertifikatai išduoti remiantis 91 straipsniu, atsakyme turi būti pateiktos nuorodos į A formos kilmės sertifikatus arba APR formas, į kuriuos buvo atsižvelgta.

5. Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, negautas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad galima būtų nustatyti dokumento autentiškumą arba tikrąją prekių kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančioji institucija per keturis mėnesius neinformuojama apie patikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti tam tikro dokumento autentiškumo arba produktų tikrosios kilmės, šios institucijos atsisako, išskyrus nenugalimos jėgos ar kitais išimtiniais atvejais, suteikti bendrąsias lengvatas.

6. Jeigu, remiantis patikrinimo procedūros rezultatais arba kokia kita turima informacija, nustatoma, kad pažeidžiamos šio skirsnio nuostatos, lengvatas gaunanti šalis eksportuotoja savo iniciatyva arba Bendrijos prašymu atlieka atitinkamus tyrimus arba organizuoja jų atlikimą, siekdama kuo skubiau nustatyti pažeidimus ir užkirsti jiems kelią. Lengvatas gaunanti šalis gali pasikviesti Bendriją dalyvauti šiuose tyrimuose.

7. Kad A formos kilmės sertifikatus vėliau būtų galima patikrinti, lengvatas gaunančios šalies eksportuotojos kompetentinga vyriausybinė institucija mažiausiai dvejus metus saugo jų kopijas ir kitus su jais susijusius eksporto dokumentus.

96 straipsnis

75 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos ir 80 straipsnis yra taikytini tik tiek, kiek teikiant lengvatas Austrijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje tam tikriems iš besivystančių šalių kilusiems produktams taikomos nuostatos, analogiškos pirmiau minėtoms.

4 poskirsnis

Baigiamoji nuostata

97 straipsnis

Nepažeidžiant 87 straipsnio, A formos kilmės sertifikatai kartu su dokumentais, įrodančiais, kad produktai buvo gabenami tiesiogiai, gali būti pateikti 6 mėnesių laikotarpiu skaičiuojant nuo to laiko, kai šalis ar teritorija yra pripažinta Bendrųjų lengvatų sistemos šalimi Tarybos nuostatuose ir ECSC sprendimuose tais metais nurodytų produktų atžvilgiu, jei tie produktai yra gabenami tranzitu ar laikinai saugomi Bendrijoje, jiems taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, jie laikomi laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje.

2 skirsnis

Okupuotosios teritorijos

1 poskirsnis

Kilmės statusą turinčių produktų sąvokos apibrėžimas

98 straipsnis

1. Taikant nuostatas dėl lengvatinių tarifų, kuriuos Bendrija suteikė tam tikriems produktams, kilusiems iš okupuotųjų teritorijų, toliau nurodyti produktai su sąlyga, kad jie buvo gabenami tiesiogiai, kaip nurodyta 103 straipsnyje, laikomi:

a) produktais, kilusiais iš okupuotųjų teritorijų:

i) šiose teritorijose išgauti arba pagaminti produktai;

ii) šiose teritorijose išgauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami ne šiose teritorijose išgauti produktai, su sąlyga, kad jie buvo pakankamai apdoroti arba perdirbti, kaip nurodyta 100 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis šiuo poskirsniu, yra kilę iš Bendrijos;

b) produktais, kilusiais iš Bendrijos:

i) Bendrijoje išgauti arba pagaminti produktai;

ii) Bendrijoje išgauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami ne Bendrijoje išgauti produktai, su sąlyga, kad jie buvo pakankamai perdirbti arba apdoroti, kaip nurodyta 100 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis šiuo poskirsniu, yra kilę iš Okupuotųjų teritorijų.

2. Terminas "Okupuotosios teritorijos" taikomas Jordano upės vakariniam krantui ir Gazos ruožui, okupuotiems Izraelio.

99 straipsnis

Okupuotose teritorijose išgautais arba pagamintais produktais laikomi:

a) mineralinės medžiagos, išgautos iš šių teritorijų žemės gelmių ar jūros dugno;

b) jose išaugę augalinės kilmės produktai;

c) jose gimę ir užaugę gyvūnai;

d) produktai iš tose teritorijose užaugusių gyvūnų;

e) jose vykusios medžioklės ar žvejybos produktai;

f) jose surinkti naudoti gaminiai, tinkami tiktai žaliavoms regeneruoti;

g) atliekos ir laužas, susidariusios tose teritorijose gamybos proceso metu;

h) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio už jų teritorinių vandenų, jeigu tos teritorijos turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

i) prekės, kurios šiose teritorijose pagamintos tiktai iš a–h punktuose išvardytų produktų.

100 straipsnis

1. Taikant 98 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, neturinčios kilmės statuso medžiagos laikomos pakankamai perdirbtomis ar apdorotomis, jei gautasis produktas klasifikuojamas kitoje pozicijoje, negu visos kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurios buvo naudojamos jo gamybai, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

Reikia atsižvelgti į 68 straipsnio 1 dalies antrąją, trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

2. 19 priede esančio sąrašo 1 ir 2 skiltyse minimiems produktams vietoj 1 dalyje nurodytos taisyklės turi būti taikomos sąlygos, atitinkamam produktui nustatytos 3 skiltyje.

a) 19 priedo sąraše terminas "vertė" reiškia kilmės statuso neturinčių panaudotų medžiagų muitinę vertę jų importavimo metu arba, jei tai nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmą nustatytą kainą, kuri buvo sumokėta už tas medžiagas atitinkamoje teritorijoje.

Jei reikia nustatyti panaudotų kilmės statusą turinčių medžiagų vertę, mutatis mutandis taikoma ankstesnės pastraipos nuostata.

b) Terminas "gamintojo kaina" (ex-works kaina) 19 priedo sąraše reiškia kainą, sumokėtą gamintojui, kurio įmonėje atliktas paskutinis apdorojimas arba perdirbimas, su sąlyga, kad įtraukta visų gamybai naudotų medžiagų vertė atėmus visus mokesčius, kurie yra ar gali būti grąžinti, kai produktas yra eksportuotas.

3. Taikant 98 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, operacijos, nurodytos 68 straipsnio 3 dalies a–h punktuose, laikomos nepakankamu perdirbimu arba apdorojimu, kad produktai įgytų kilmės statusą nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė pozicija ar ne.

101 straipsnis

Siekiant nustatyti, ar produktai yra kilę iš okupuotųjų teritorijų, nebūtina nustatyti, ar elektros energija, kuras, suvartoti jiems pagaminti, taip pat gamykla, naudota įranga, mašinos ir įrankiai naudoti gaminant prekes ir ar bet kokios medžiagos ar produktai, kurie buvo naudoti gamybos procese, bet neįeina ir nebuvo numatyta, kad įeis į galutinę prekių sudėtį, yra kilę iš trečiųjų šalių, ar ne.

102 straipsnis

Šiam skirsniui taikomos 73 ir 74 straipsnių nuostatos.

103 straipsnis

1. Toliau nurodyti produktai laikomi tiesiogiai gabenamais iš Okupuotųjų teritorijų į Bendriją ir iš Bendrijos į Okupuotąsias teritorijas:

a) produktai, gabenami nekertant kitos teritorijos;

b) produktai, gabenami ne per Okupuotąsias teritorijas ir ne per Bendriją, juos perkraunant ar neperkraunant, laikinai sandėliuojant ir nesandėliuojant, su sąlyga, kad gabenimas per tas teritorijas yra pateisinamas dėl geografinių priežasčių ar išimtinai dėl transporto reikalavimų, ir jei produktai:

- ten nebuvo išleisti į laisvą apyvartą ir

- su jais nebuvo atliekama jokių kitų operacijų, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas siekiant išlaikyti jų būklę;

c) produktai, kurie yra tiekiami vamzdynu ne per Okupuotųjų šalių teritorijas.

2. Įrodant, kad laikomasi 1 dalies b punkte nurodytų sąlygų, Bendrijos muitinei arba Okupuotųjų teritorijų prekybos rūmams pateikiami:

a) bendrasis transporto dokumentas, parengtas Okupuotosiose teritorijose arba Bendrijoje nurodant tranzito šalis, arba

b) tranzito šalies muitinės pažymėjimas, kuriame:

- pateikiamas tikslus produktų aprašymas,

- nurodomos produktų iškrovimo ir perkrovimo arba jų pakrovimo į laivą ar iškrovimo iš jo datos,

- laivų pavadinimai ir sąlygos, kuriomis prekės liko tranzito šalyje; arba

c) negalint pateikti šių dokumentų – bet kurie kiti įrodantieji dokumentai.

104 straipsnis

Šiame poskirsnyje nurodyti kilmės statuso įgijimo reikalavimai turi būti įvykdyti nepertraukiamai Bendrijoje arba Okupuotosiose teritorijose.

Jei kilmės statusą turintys produktai, eksportuoti iš Bendrijos ar Okupuotųjų šalių į kitą šalį, yra grąžinami, jie laikomi neturinčiais kilmės statuso, jeigu kompetentingoms institucijoms negalima pateikti svarių įrodymų, kad:

- grąžintos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos ir

- su jomis nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai prekių būklei išlaikyti, kol jos buvo toje šalyje.

2 poskirsnis

Kilmės įrodymas

a) EUR.1 judėjimo sertifikatas

105 straipsnis

Šiame skirsnyje nurodyto kilmės statuso įrodymas yra EUR.1 judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas 21 priede.

106 straipsnis

1. EUR.1 judėjimo sertifikatas išduodamas eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe – jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką prašymą. Tokio prašymo blanko pavyzdys pateiktas 21 priede, šis blankas turi būti užpildytas atsižvelgiant į šio poskirsnio nuostatas.

Prašymai gauti EUR.1 judėjimo sertifikatus Okupuotųjų teritorijų prekybos rūmuose saugomi mažiausiai dvejus metus.

2. Eksportuotojas ar jo atstovas su prašymu pateikia bet kokį papildomą dokumentą, įrodantį, kad eksportuojami produktai atitinka reikalavimus, keliamus išduodant EUR.1 sertifikatą.

Jis įsipareigoja kompetentingos institucijos reikalavimu pateikti bet kokius papildomus įrodymus, kurių jai gali reikėti nustatant produktų kilmės statusą ir atitikimą lengvatų taikymo reikalavimams ir leisti minėtai institucijai tikrinti jo sąskaitas ir produktų gamybos aplinkybes.

3. EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu jį reikia pateikti kaip įrodymą taikant lengvatinius tarifus, nurodytus 98 straipsnyje.

4. EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė, jeigu numatytos eksportuoti prekės pagal šio skirsnio nuostatas gali būti laikomos kilmės statusą turinčiais produktais..

5. Kadangi EUR.1 judėjimo sertifikatas yra dokumentas, kuris pateikiamas kaip įrodymas taikant lengvatinius susitarimus, Okupuotųjų šalių Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė yra atsakingi už tai, kad būtų imamasi visų priemonių, būtinų patikrinti prekių kilmę ir kitus sertifikato duomenis.

6. Siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 dalyje nustatytų sąlygų, Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė turi turėti teisę prašyti bet kokio dokumentinio įrodymo arba atlikti bet kokį, jų nuomone reikalingą patikrinimą.

7. Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė turi užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas blankas būtų tinkamai užpildytas. Ypač tikrinama, kad vieta, skirta produktams aprašyti, būtų taip užpildyta, kad neliktų jokios galimybės prirašyti fiktyvių duomenų. Todėl aprašant produktus nepaliekama tuščių eilučių. Jeigu liko tuščios vietos, visa žemiau einanti eilutė perbraukiama horizontalia linija, o tuščia šios vietos dalis perbraukiama įstrižai.

8. Judėjimo sertifikato išdavimo data nurodoma toje sertifikato dalyje, kurią pildo muitinė.

9. Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda, kai produktai yra eksportuojami. Eksportuotojas jį gali gauti, kai eksportas faktiškai vykdomas arba užtikrintai žinoma, kad jis bus vykdomas.

107 straipsnis

1. Išskirtiniais atvejais EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduotas ir eksportavus produktus, jeigu jis nebuvo išduotas eksporto metu dėl netyčinių klaidų, neapsižiūrėjimo ar nenumatytų aplinkybių.

2. Taikant 1 dalį, eksportuotojo prašyme turi būti:

- nurodyta produktų, kuriems skirtas sertifikatas, eksporto vieta ir laikas,

- patvirtinta, kad EUR.1 judėjimo sertifikatas nebuvo išduotas atitinkamų produktų eksporto metu ir paaiškinta, kodėl jis nebuvo išduotas.

3. Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė gali išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą atgaliniu terminu tik įsitikinę, kad eksportuotojo prašyme pateikta informacija atitinka tą, kuri pateikta atitinkamoje eksporto byloje.

Atgaliniu terminu išduodant sertifikatą įrašoma viena iš šių frazių:

- expedido a posteriori,

- udstedt efterfølgende,

- Nachträglich ausgestellt,

- Εκδοθέν εκ των υστέρων,

- Issued retrospectively,

- Délivré a posteriori,

- rilasciato a posteriori,

- afgegeven a posteriori,

- emitido a posteriori.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta frazė įrašoma EUR.1 sertifikato langelyje "Pastabos".

108 straipsnis

1. EUR.1 sertifikato vagystės, pametimo ar sugadinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusius Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmus arba valstybės narės eksportuotojos muitinę, kad gautų dublikatą, parengtą remiantis turimais eksporto dokumentais.

2. Išduodant dublikatą įrašomas vienas iš šių įrašų:

- DUPLICADO,

- DUPLIKAT,

- DUPLIKAT

- ΑΝΤΙΓΡΑΦΟ,

- DUPLICATE,

- DUPLICATA,

- DUPLICATO,

- DUPLICAAT,

- SEGUNDA VIA,

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas įrašas nurodomas EUR.1 judėjimo sertifikato langelyje "Pastabos".

4. Dublikatas įsigalioja nuo EUR.1 judėjimo sertifikato originalo išdavimo datos.

109 straipsnis

Bet kuriuo metu galima pakeisti vieną ar daugiau EUR.1 judėjimo sertifikatų vienu ar daugiau kitų EUR.1 judėjimo sertifikatų su sąlyga, jei tai daro Bendrijos muitinės įstaiga, kur yra prekės.

110 straipsnis

1. EUR.1 judėjimo sertifikatas pateikiamas valstybės narės, į kurią pristatyti produktai, muitinei per penkis mėnesius nuo sertifikato išdavimo Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmuose datos.

2. EUR.1 judėjimo sertifikatas, pateiktas valstybės narės muitinei praėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gali būti priimtas turint tikslą taikyti lengvatinį tarifų režimą, jeigu sertifikatas nebuvo pateiktas iki nustatyto termino pabaigos dėl force majeure arba ar kitų nenumatytų aplinkybių.

3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais valstybės narės importuotojos muitinės gali priimti sertifikatus, jei produktai joms buvo pateikti iki minėtos galutinės datos.

111 straipsnis

1. Produktams, išsiųstiems iš Okupuotųjų teritorijų į parodą trečiojoje šalyje ir po parodos parduotiems importui į Bendriją, taikomos 98 straipsnyje nurodytos tarifų lengvatos, jeigu jie atitinka šiame poskirsnyje nurodytus reikalavimus ir gali būti pripažinti kilusiais iš Okupuotųjų teritorijų, ir su sąlyga, jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:

a) eksportuotojas išsiuntė šiuos produktus iš Okupuotųjų teritorijų į šalį, kurioje buvo organizuojama paroda, ir ten juos eksponavo;

b) produktai buvo parduoti ar kitaip perduoti asmeniui Bendrijoje;

c) vykstant parodai ar tuoj po jos produktai buvo siunčiami į Bendriją tokios būklės kaip ir siunčiant į parodą;

d) šie produktai nebuvo naudojami jokiu kitu tikslu, išskyrus eksponavimą parodoje.

2. EUR.1 judėjimo sertifikatas pateikiamas muitinei įprastine tvarka. Jame nurodomas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius produktų pobūdį ir jų eksponavimo sąlygas.

3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma bet kokiai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam visuomeniniam renginiui, kuris nėra privačiai organizuojamas parduotuvėse ar verslo patalpose, siekiant parduoti užsieninius produktus, ir kurio metu produktai lieka muitinės prižiūrimi.

112 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikatas pateikiamas valstybės narės importuotojos muitinei laikantis šiame skirsnyje nurodytų procedūrų. Muitinė gali pareikalauti sertifikato vertimo.

Be to, ji gali reikalauti, kad prie prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos būtų pridėtas importuotojo paaiškinimas, įrodantis, kad produktai atitinka lengvatinių tarifų taikymo sąlygas, nurodytas 98 straipsnyje.

113 straipsnis

Jei, deklarantui prašant, surinktas ar nesurinktas gaminys, klasifikuojamas Suderintos sistemos 84 ar 85 skirsnyje, yra importuojamas keliomis siuntomis laikantis muitinės nurodytų sąlygų, jis laikomas vienu gaminiu, todėl visam gaminiui išduotas judėjimo sertifikatas gali būti pateiktas importuojant pirmąją siuntą.

114 straipsnis

Valstybės narės importuotojos muitinė saugo EUR.1 judėjimo sertifikatus pagal galiojančias taisykles.

b) EUR.2 forma

115 straipsnis

1. Nepaisant 106 straipsnio, tais atvejais, kai siuntą sudaro tik kilmės statusą turintys produktai ir tokios siuntos vertė neviršija 2820 ekiu, įrodant kilmės statusą, remiantis šiuo skirsniu, naudojama EUR.2 forma, kurios pavyzdys pateiktas 22 priede.

2. EUR.2 formą užpildo ir pasirašo eksportuotojas arba eksportuotojo atsakomybe – įgaliotasis atstovas.

3. EUR.2 forma pildoma kiekvienai siuntai.

4. Šios nuostatos neatleidžia eksportuotojų nuo visų kitų pašto ar muitinės taisyklėse numatytų formalumų laikymosi.

5. Eksportuotojas, kuris užpildė EUR.2 formą, Okupuotųjų šalių Prekybos rūmams paprašius, pateikia visus papildomus dokumentus, patvirtinančius šią formą.

116 straipsnis

Aptikus, kad EUR.1 judėjimo sertifikate arba EUR.2 formoje pateikti duomenys nežymiai skiriasi nuo duomenų, įrašytų kituose muitinės įstaigai pateiktuose dokumentuose, sertifikatas arba forma ipso facto netampa niekiniu, jei nustatoma, kad EUR.1 judėjimo sertifikatas arba EUR.2 forma tikrai atitinka pateiktas prekes.

117 straipsnis

1. Nebūtina pateikti 105 ar 115 straipsnyje nurodytus dokumentus importuojant į Bendriją šiuos, pagal šio skirsnio nuostatas kilmės statusą turinčius, produktus:

a) produktus, kuriuos privatūs asmenys vieni kitiems siunčia nedideliais paketais su sąlyga, kad šių produktų vertė neviršija 200 ekiu;

b) keleivių asmeniniame bagaže esančius produktus su sąlyga, kad jų vertė neviršija 565 ekiu.

2. Šios nuostatos taikomos tik tais atvejais, jei toks importas yra nekomercinio pobūdžio ir deklaruotas kaip atitinkantis nustatytų lengvatų taikymo sąlygas, ir jeigu nėra abejonių dėl tokios deklaracijos tikrumo.

3 poskirsnis

Administracinio bendradarbiavimo metodai

118 straipsnis

Okupuotosios teritorijos siunčia Komisijai antspaudų, kuriuos naudoja Prekybos rūmai, pavyzdžius kartu su turinčių teisę išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatus ir atlikti vėlesnį šių sertifikatų ir EUR.2 formų patikrinimą institucijų adresais.

Komisija šią informaciją perduoda valstybių narių muitinėms.

119 straipsnis

1. EUR.1 sertifikatų ar EUR.2 formų vėlesnis patikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba tuo atveju, jeigu valstybės narės importuotojos muitinė ar Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo ar informacijos, susijusios su prekių kilme, teisingumo.

2. Siekiant užtikrinti tinkamą 1 poskirsnio taikymą, Okupuotosios teritorijos padeda Bendrijai leisdamos valstybių narių muitinėms atlikti EUR.1 judėjimo sertifikatų ir EUR.2 formų autentiškumo tikrinimą ir patikrinti informacijos, susijusios su produktų kilme, teisingumą.

3. Taikant šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės importuotojos ar Okupuotosios teritorijos muitinė grąžina EUR.1 sertifikatą ar EUR.2 formą arba jų kopijas Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmams arba valstybės narės eksportuotojos muitinei paaiškindama, jei to reikia, prašymo priežastį.

Prašymą atlikti tikrinimą pateikianti institucija prie EUR.1 sertifikato ar EUR.2 formos prideda tiesiogiai susijusius dokumentus ar jų kopijas ir visus turimus dokumentus bei informaciją, sukuriančius prielaidą, kad sertifikate ar formoje pateikti duomenys yra neteisingi, siunčia kartu su prašymu atlikti vėlesnį formos ar sertifikato patikrinimą.

Jeigu valstybės narės importuotojos muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinio tarifų režimo taikymą, ji išleidžia prekes, imdamasi, jos nuomone, visų būtinų atsargumo priemonių.

4. Valstybės narės importuotojos muitinė arba Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai per šešis mėnesius informuojami apie tikrinimo rezultatus. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar pagal 3 dalį grąžinti dokumentai atitinka faktiškai eksportuotas prekes ir ar šioms prekėms galima taikyti lengvatinių susitarimų sąlygas.

Šiai straipsnio daliai taikomos 95 straipsnio 5 dalies nuostatos.

5. Kad vėliau būtų galima patikrinti sertifikatus, Okupuotųjų teritorijų Prekybos rūmai arba valstybės narės eksportuotojos muitinė eksporto dokumentus arba juos pakeičiančias sertifikatų kopijas saugo mažiausiai dvejus metus.

3 skirsnis

Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Slovėnijos Respublikų ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritorija

1 poskirsnis

Kilmės statusą turinčių produktų sąvokos apibrėžimas

120 straipsnis

Taikant nuostatas, susijusias su tarifų lengvatomis, Bendrijos suteiktomis tam tikriems produktams, kilusiems iš Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Slovėnijos Respublikų ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritorijos (toliau – lengvatas gaunanti respublika), toliau išvardyti produktai su sąlyga, jeigu jie gabenami tiesiogiai, kaip nurodyta 125 straipsnyje, laikomi:

1) produktais, kilusiais iš lengvatas gaunančios respublikos:

a) lengvatas gaunančioje respublikoje išgauti produktai;

b) lengvatas gaunančioje respublikoje gauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami ne toje respublikoje išgauti produktai, su sąlyga, kad jie būtų pakankamai apdoroti arba perdirbti, kaip nurodyta 122 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurių kilmės šalis, remiantis šiuo poskirsniu, yra Bendrija, jei atitinkamoje lengvatas gaunančioje respublikoje jie buvo perdirbti arba apdoroti taip, kad jų jau nebegalima laikyti nepakankamai apdorotais arba perdirbtais, kaip nurodyta 122 straipsnio 3 dalyje;

2) produktais, kilusiais iš Bendrijos:

a) Bendrijoje gauti produktai;

b) Bendrijoje gauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami ne Bendrijoje gauti produktai, su sąlyga, kad jie būtų pakankamai perdirbti ar apdoroti, kaip nustatyta 122 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis šiuo poskirsniu, laikomi kilusiais iš lengvatas gaunančios respublikos, jei Bendrijoje jie buvo perdirbti arba apdoroti taip, kad jų jau nebegalima laikyti nepakankamai apdorotais arba perdirbtais, kaip nurodyta 122 straipsnio 3 dalyje.

121 straipsnis

1. 67 straipsnio 1 dalies a–k punktuose nurodyti gaminiai laikomi išgautais lengvatas gaunančioje respublikoje arba Bendrijoje.

2. Žodžiai "jos laivai" 67 straipsnio 1 dalies f punkte reiškia tik laivus:

- kurie yra užregistruoti ar įrašyti valstybėje narėje ar atitinkamoje lengvatas gaunančioje respublikoje,

- kurie plaukioja su valstybės narės ar atitinkamos lengvatas gaunančios respublikos vėliava,

- kurių mažiausiai 50 % priklauso valstybių narių arba atitinkamos lengvatas gaunančios respublikos piliečiams ar bendrovei, kurios centrinė būstinė yra valstybėje narėje arba lengvatas gaunančioje respublikoje ir kurios direktorius, direktoriai, direktorių tarybos ar priežiūros tarybos pirmininkai ir dauguma tokios tarybos narių yra tų valstybių narių arba lengvatas gaunančios respublikos piliečiai, be to, kurių, partnerystės ar ribotos atsakomybės bendrovių atveju, mažiausiai pusė kapitalo priklauso toms valstybėms narėms arba atitinkamai lengvatas gaunančiai respublikai, visuomeninėms organizacijoms arba valstybių narių ar lengvatas gaunančios respublikos piliečiams,

- kai laivo kapitonas ir jo padėjėjai yra valstybės narės ar atitinkamos lengvatas gaunančios respublikos piliečiai ir

- kai mažiausiai 75 % laivo komandos yra valstybės narės ar atitinkamos lengvatas gaunančios respublikos piliečiai.

3. Sąvoka "Bendrija" ir "lengvatas gaunanti respublika" taip pat apima ir tų šalių teritorinius vandenis. Jūrų laivai, įskaitant pramoninius laivus, kuriuose sugauta žuvis yra perdirbama ar apdorojama, laikomi valstybės, kuriai jie priklauso, teritorijos dalimi, jeigu jie atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

122 straipsnis

1. Taikant 122 straipsnį, neturinčios kilmės statuso medžiagos laikomos pakankamai apdorotomis arba perdirbtomis, jeigu gautasis produktas yra klasifikuojamas kitoje pozicijoje, negu klasifikuojami tie produktai, kurių gamybai buvo naudojamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, atsižvelgiant į 2 ir 3 dalių nuostatas.

Taikomos 68 straipsnio 1 dalies antrojo, trečiojo ir ketvirtojo papunkčių nuostatos.

2. 20 priede pateikto sąrašo 1 ir 2 skiltyse minėtiems produktams vietoj 1 dalyje nurodytos taisyklės turi būti taikomos 3 skiltyje atitinkamam produktui nustatytos sąlygos.

a) Jei 20 priede pateiktame sąraše taikoma procentinio santykio taisyklė nustatant Bendrijoje ar lengvatas gaunančioje respublikoje gauto produkto kilmės statusą, gamybos ar apdorojimo procese sukurta pridėtinė vertė atitinka gauto produkto gamintojo kainą (ex-works kainą) be importuotų į Bendriją ar lengvatas gaunančią respubliką trečiųjų šalių medžiagų muitinės vertės.

b) Terminas "vertė" 20 priede pateiktame sąraše reiškia kilmės statuso neturinčių naudotų medžiagų muitinę vertę jų importavimo metu, tačiau jeigu ji nežinoma ir negali būti nustatyta – atitinkamoje teritorijoje už medžiagas sumokėtą kainą, kuri pirmą kartą buvo nustatyta.

Jei reikia nustatyti kilmės statusą turinčių naudotų medžiagų vertę, mutatis mutandis taikomas ankstesnis punktas.

c) Terminas "gamintojo kaina" (ex-works kaina) 20 priede pateiktame sąraše reiškia kainą, sumokėtą už produktą gamintojui, kurio įmonėje atliktas baigiamasis gamybos arba apdorojimo etapas, su sąlyga, kad į kainą įtraukta visų gamybai naudotų medžiagų vertė, atėmus visus vidaus mokesčius, kurie yra, ar gali būti, grąžinti, jei gautasis produktas yra eksportuotas.

3. Taikant 1 ir 2 dalis, operacijos, nurodytos 68 straipsnio 3 dalies a–h punktuose, laikomos nepakankamu produktų apdorojimu ar perdirbimu, kad juos būtų galima laikyti turinčiais kilmės statusą, neatsižvelgiant į tai, ar įvyko pozicijos pasikeitimas.

123 straipsnis

Siekiant nustatyti, ar prekės yra kilusios iš lengvatas gaunančios respublikos, nebūtina nustatyti, ar elektros energija ir kuras, suvartoti joms pagaminti, gamykla, kurioje jos buvo gaminamos, įranga, mašinos ir įrankiai, kurie buvo naudojami, taip pat bet kokios medžiagos ar produktai, kurie buvo naudoti gamybos procese, tačiau neįeina ir nenumatomi įtraukti į galutinę prekių sudėtį, yra kilę iš trečiosios šalies, ar ne.

124 straipsnis

Šiame skirsnyje taikomos 73 ir 74 straipsnių nuostatos.

125 straipsnis

1. Tarifų lengvatos, nurodytos 120 straipsnyje, taikomos tik kilmės statusą turintiems produktams ar medžiagoms, kurios gabenamos tarp lengvatas gaunančios respublikos teritorijos ir Bendrijos teritorijos neįvažiuojant į jokią kitą teritoriją. Tačiau prekės, kilusios iš lengvatas gaunančios respublikos ar Bendrijos ir sudarančios vieną krovinį, gali būti gabenamos ir ne per lengvatas gaunančios respublikos ar Bendrijos teritoriją perkraunant ar neperkraunant arba laikinai sandėliuojant toje teritorijoje su sąlyga, jeigu prekės lieka tranzito arba sandėliavimo šalies muitinės priežiūroje ir su jomis neatliekamos jokios operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, skirtas išlaikyti gerą jų būklę.

Prekės, kilusios iš lengvatas gaunančios respublikos ar Bendrijos, gali būti tiekiamos vamzdynu ne per Bendrijos ar lengvatas gaunančios respublikos teritoriją.

2. Kad laikomasi 1 dalyje nurodytų sąlygų, įrodoma kompetentingoms muitinės įstaigoms pateikiant:

a) bendrąjį transporto dokumentą, įformintą šalyje ar teritorijoje eksportuotojoje prekių gabenimui per tranzito šalį; arba

b) tranzito šalies muitinės išduotą pažymą, kurioje:

- pateikiamas tikslus prekių aprašymas ir

- nurodomos prekių iškrovimo ir perkrovimo arba jų pakrovimo į laivus ar iškrovimo iš tų laivų, nurodant juos, datos, ir

- nurodomos sąlygos, kuriomis prekės buvo tranzito šalyje; arba

c) jei nėra šių duomenų – kitus reikiamus dokumentus.

126 straipsnis

Šiame poskirsnyje nurodytos kilmės statuso gavimo sąlygos turi būti įvykdytos be pertrūkio Bendrijoje ar lengvatas gaunančioje respublikoje.

Jeigu eksportuotos iš Bendrijos ar lengvatas gaunančios respublikos į kitą šalį kilmės statusą turinčios prekės yra sugrąžinamos, jos laikomos neturinčiomis kilmės, jeigu muitinei negali būti įrodyta, kad:

- grąžintos prekės yra tos pačios kaip ir eksportuotosios ir

- su jomis nebuvo atliekama jokių operacijų, išskyrus tas, kurios būtinos gerai jų būklei išlaikyti, kol jos yra toje šalyje.

2 poskirsnis

Kilmės įrodymas

a) EUR.1 judėjimo sertifikatas

127 straipsnis

Prekių kilmės statusas įrodomas, remiantis šiuo skirsniu, naudojant EUR.1 judėjimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateiktas 21 priede.

128 straipsnis

1. EUR.1 judėjimo sertifikatas išduodamas eksportuotojui arba jo atsakomybe – jo įgaliotajam asmeniui, pateikus pareiškimą raštu. Toks pareiškimas, kurio blanko pavyzdys pateiktas 21 priede, turi būti užpildytas pagal šio poskirsnio nuostatas.

Valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės pareiškimus EUR.1 judėjimo sertifikatui gauti turi saugoti mažiausiai dvejus metus.

2. Taikomos 106 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3. EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, jei jis gali būti naudojamas kaip dokumentas, kuriuo remiantis taikomos 120 straipsnyje nurodytos tarifų lengvatos.

4. Valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės išduoda EUR.1 judėjimo sertifikatą, jei prekės gali būti laikomos turinčiomis kilmės statusą remiantis šiuo skirsniu.

5. Jei prekės laikomos turinčiomis kilmės statusą remiantis 120 straipsnio 1 dalies b punkto paskutiniu sakiniu ar 2 dalies b punkto paskutiniu sakiniu, EUR.1 judėjimo sertifikatas išduodamas pateikus anksčiau išduotą ar sudarytą kilmės įrodymą. Valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės šį kilmės įrodymą turi saugoti mažiausiai dvejus metus.

6. Kadangi EUR.1 judėjimo sertifikatas yra dokumentas, kuriuo remiantis taikomos 120 straipsnyje nurodytos tarifų lengvatos, tai valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės valdžia atsako už tai, kad būtų imamasi visų būtinų priemonių patikrinti prekių kilmę ir kitus sertifikato duomenis.

7. Norėdamos patikrinti, ar laikomasi 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų, valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės turi teisę reikalauti pateikti tai patvirtinančius dokumentus arba atlikti atitinkamą patikrinimą.

8. Valstybės narės eksportuotojos arba lengvatas gaunančios respublikos muitinės privalo užtikrinti, kad 127 straipsnyje nurodytas blankas būtų tinkamai užpildytas. Ypač tikrinama, kad vieta, skirta produktams aprašyti, būtų taip užpildyta, kad neliktų jokios galimybės prirašyti fiktyvių duomenų. Todėl aprašant produktus nepaliekama tuščių eilučių. Jeigu liko tuščios vietos, visa žemiau einanti eilutė perbraukiama horizontalia linija, o tuščia šios vietos dalis perbraukiama įstrižai.

9. Judėjimo sertifikato išdavimo data turi būti nurodyta toje sertifikato dalyje, kurią pildo muitinė.

10. Valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinė išduoda EUR.1 judėjimo sertifikatą, kai produktai, kuriems jis skirtas, yra eksportuojami. Eksportuotojas jį gali gauti, kai faktiškai vykdomas ar užtikrintas eksportas.

11. Kalbant apie Bosnijos ir Hercegovinos Respubliką ar Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritoriją, nuorodos į "muitines" šiame ir kituose straipsniuose turi būti suprantamos kaip Ekonomikos rūmai tol, kol Ekonomikos rūmai tose respublikose atlieka šias muitinės funkcijas.

129 straipsnis

Šiame skirsnyje taikomos 107–109 straipsnių nuostatos.

130 straipsnis

1. Valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas per penkis mėnesius nuo jo išdavimo dienos turi būti pateiktas valstybės narės importuotojos arba lengvatas gaunančios respublikos muitinei.

2. EUR.1 judėjimo sertifikatas, kuris pateiktas valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinei pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, gali būti priimtas siekiant taikyti lengvatinį tarifų režimą, jeigu sertifikatas iki nustatytos galutinės datos nebuvo pateiktas dėl nenugalimos jėgos arba kitų išskirtinių aplinkybių.

3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės gali priimti sertifikatus, jei produktai joms buvo pateikti iki minėtos galutinės datos.

131 straipsnis

1. Produktams, iš Bendrijos arba lengvatas gaunančios respublikos išsiųstiems į parodą kitoje šalyje ir po parodos parduotiems importui į Bendriją, taikomos 120 straipsnyje numatytos tarifų lengvatos, su sąlyga, kad prekės atitiktų 1 poskirsnyje nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos jos galėtų būti pripažintos kilusiomis iš Bendrijos arba lengvatas gaunančios respublikos, ir su sąlyga, jei muitinei įrodoma, kad:

a) eksportuotojas išsiuntė šiuos produktus iš Bendrijos ar iš lengvatas gaunančios respublikos į šalį, kurioje vyko paroda, ir ten juos eksponavo;

b) tas eksportuotojas pardavė produktus ar kitaip juos perdavė asmeniui lengvatas gaunančioje respublikoje arba Bendrijoje;

c) produktai buvo siunčiami vykstant parodai ar tuoj po jos į lengvatas gaunančią respubliką arba Bendriją tokio pavidalo, kokio jie buvo išsiųsti į parodą;

d) produktai nebuvo naudoti jokiam kitam, išskyrus eksponavimą parodoje, tikslui.

2. Taikomos 111 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos.

132 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikatai pateikiami valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinei laikantis procedūrų, kurios nustatytos toje valstybėje narėje ar lengvatas gaunančioje respublikoje. Ši institucija gali pareikalauti, kad sertifikatas būtų išverstas.

Be to, ji gali reikalauti, kad prie importo deklaracijos būtų pridėtas importuotojo patvirtinimas apie tai, kad produktai atitinka 120 straipsnyje nurodytas sąlygas ir jiems galima taikyti tarifų lengvatas.

133 straipsnis

Jei, nepažeidžiant 122 straipsnio 3 dalies, surinktas ar nesurinktas gaminys, klasifikuojamas Suderintos sistemos 84 ir 85 skyriuose, yra importuojamas keliomis siuntomis laikantis muitinės nustatytų sąlygų, tai, prašant deklarantui, jis gali būti laikomas vienu gaminiu ir judėjimo sertifikatas gali būti pateikiamas visam gaminiui importuojant pirmąją siuntą.

134 straipsnis

Valstybės narės importuotojos arba lengvatas gaunančios respublikos muitinė saugo EUR.1 judėjimo sertifikatus remdamasi taisyklėmis, galiojančiomis Bendrijoje ar toje lengvatas gaunančioje respublikoje.

b) EUR.2 forma

135 straipsnis

1. Nepaisant 127 straipsnio, tais atvejais, kai siuntas sudaro tik kilmės statusą turintys produktai ir vienos siuntos vertė neviršija 3000 ekiu, tai įrodant kilmės statusą, remiantis 1 poskirsniu, naudojama EUR.2 forma, kurios pavyzdys pateiktas 22 priede.

2. EUR.2 formą užpildo ir pasirašo eksportuotojas arba eksportuotojo atsakomybe įgaliotasis jo atstovas. Jei siuntoje esančios prekės jau buvo tikrintos valstybėje narėje ar teritorijoje eksportuotojoje, siekiant nustatyti, ar jas galima laikyti turinčiomis kilmės statusą, eksportuotojas tai gali pažymėti EUR.2 langelyje "Pastabos".

3. EUR.2 forma pildoma kiekvienai siuntai.

4. Šios nuostatos eksportuotojų neatleidžia nuo kitų muitinės ar pašto taisyklėse numatytų formalumų laikymosi.

5. Eksportuotojas, surašęs EUR.2 formą, valstybės narės eksportuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinės prašymu pateikia visus papildomus dokumentus, susijusius su šios formos naudojimu.

136 straipsnis

Toliau išvardijami produktai, kurie, remiantis 1 poskirsniu, gali būti importuoti į Bendriją arba lengvatas gaunančią respubliką taikant 120 straipsnyje nurodytas tarifų lengvatas, nebūtinai pateikiant dokumentus, nurodytus 127 ar 135 straipsnyje:

a) produktai, kuriuos privatūs asmenys vieni kitiems siunčia nedideliais paketais, su sąlyga, kad šių produktų vertė neviršytų 215 ekiu;

b) produktai, esantys keleivių asmeniniame bagaže, su sąlyga, kad produktų vertė neviršytų 600 ekiu.

Šiame skirsnyje taikomos 117 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3 poskirsnis

Administracinio bendradarbiavimo metodai

137 straipsnis

Lengvatas gaunančios respublikos siunčia Komisijai naudojamų antspaudų pavyzdžius kartu su muitinės įstaigų, kurios turi teisę išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatus ir atlikti vėlesnį šių sertifikatų ir EUR.2 formų patikrinimą, adresais. Komisija šią informaciją perduoda valstybių narių muitinėms.

138 straipsnis

1. EUR.1 sertifikatų ar EUR.2 formų vėlesnis patikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba tuo atveju, jeigu valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo arba informacijos, susijusios su prekių kilme, teisingumo.

2. Siekiant užtikrinti tinkamą šių nuostatų taikymą, lengvatas gaunanti respublika arba Bendrijos valstybės narės padeda viena kitai per savo atitinkamas muitinės įstaigas atlikti EUR.1 sertifikatų ir EUR.2 formų autentiškumo tikrinimą ir informacijos, susijusios su atitinkamų produktų kilme, patikrinimą.

3. Taikant 1 dalį, valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinė grąžina EUR.1 sertifikatą ar EUR.2 formą arba jų kopijas šalies eksportuotojos muitinei, paaiškindama, jei reikia, užklausos esmę.

Prašymą pateikianti institucija prie EUR.1 sertifikato ar EUR.2 formos prideda sąskaitą faktūrą ar jos kopiją, jei ji buvo pateikta, ir siunčia visus gautus dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad sertifikate ar formoje pateikti duomenys yra neteisingi.

Jei valstybės narės importuotojos muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti 120 straipsnyje nurodytų tarifų lengvatų taikymą, ji išleidžia produktus, imdamasi visų, jos nuomone, būtinų atsargumo priemonių.

4. Valstybės narės importuotojos ar lengvatas gaunančios respublikos muitinė apie patikrinimo rezultatus informuojama ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar pagal 3 dalį grąžinti dokumentai atitinka faktiškai eksportuotus produktus ir ar tiems produktams galima taikyti 120 straipsnyje nurodytas tarifų lengvatas.

Jei, esant pagrįstoms abejonėms, per šešis mėnesius nuo prašymo patikrinti pateikimo dienos administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą ar produktų kilmę, tai administracija atsisako taikyti lengvatinį tarifų režimą, išskyrus force majeure ar kitais išskirtiniais atvejais.

5. Kad vėliau būtų galima patikrinti EUR.1 sertifikatus, šalies eksportuotojos muitinės saugo sertifikatų kopijas, taip pat ir visus su sertifikatais susijusius eksporto dokumentus mažiausiai dvejus metus.

4 poskirsnis

Ceuta ir Melilla

139 straipsnis

1. Terminas "Bendrija", vartojamas šiame skirsnyje, netaikomas Ceutai ir Melillai. Terminas "produktai, kilę iš Bendrijos" netaikomi produktams, kilusiems iš šių teritorijų.

2. Šio skirsnio 1–3 poskirsniai mutatis mutandis taikomi produktams, kilusiems iš Ceutos ir Melillos, atsižvelgiant į 140 straipsnyje nurodytas specialias sąlygas.

140 straipsnis

1. Toliau nurodytos dalys taikomos vietoj 120 straipsnio, o nuorodos į tą straipsnį mutatis mutandis taikomos ir šiam straipsniui.

2. Toliau nurodyti produktai, jeigu jie buvo gabenami tiesiogiai, atsižvelgiant į 125 straipsnio nuostatas, laikomi:

a) kilusiais iš Ceutos ir Melillos:

i) Ceutoje ir Melilloje išgauti ir pagaminti produktai;

ii) Ceutoje ir Melilloje gauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami kiti nei i papunktyje nurodyti produktai, su sąlyga, kad jie būtų pakankamai perdirbti ar apdoroti, kaip nustatyta 122 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis 1 poskirsniu, yra kilę iš Bendrijos arba lengvatas gaunančios respublikos, su sąlyga, jei jų apdorojimas arba perdirbimas Ceutoje ir Melilloje yra didesnio masto, negu nepakankamas perdirbimas ar apdorojimas, kaip nustatyta 122 straipsnio 3 dalyje;

b) kilusiais iš lengvatas gaunančios respublikos:

i) lengvatas gaunančioje respublikoje išgauti ir pagaminti produktai;

ii) lengvatas gaunančioje respublikoje gauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami kiti nei i papunktyje nurodyti produktai, su sąlyga, kad jie būtų pakankamai perdirbti ar apdoroti, kaip nustatyta 122 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis 1 poskirsniu, yra kilę iš Ceutos ir Melillos arba Bendrijos, su sąlyga, jei jų apdorojimas arba perdirbimas yra didesnio masto, negu nepakankamas apdorojimas arba perdirbimas, kaip nustatyta 122 straipsnio 3 dalyje.

3. Ceuta ir Melilla laikomos vientisa teritorija.

4. Eksportuotojas ar jo įgaliotasis atstovas EUR.1 judėjimo sertifikato 2 langelyje turi įrašyti atitinkamos lengvatas gaunančios respublikos pavadinimą ir "Ceuta ir Melilla".

Taip pat, jei produktai kilę iš Ceutos ir Melillos, kilmės statusas nurodomas EUR.1 judėjimo sertifikato 4 langelyje.

5. Ispanijos muitinė atsakinga už šių nuostatų taikymą Ceutoje ir Melilloje.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINĖ VERTĖ

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

141 straipsnis

1. Taikydamos Kodekso 28–36 straipsnių ir šios antraštinės dalies nuostatas, valstybės narės laikosi 23 priede išdėstytų nuostatų.

23 priedo pirmoje skiltyje išdėstytos nuostatos taikomos atsižvelgiant į antrojoje skiltyje pateiktą paaiškinimą.

2. Jei būtina daryti nuorodą į visuotinai priimtus apskaitos principus nustatant muitinę vertę, taikomos 24 priede nurodytos nuostatos.

142 straipsnis

1. Šioje antraštinėje dalyje:

a) "Susitarimas" – Susitarimas dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, kuris sudarytas 1973–1979 m. vykusiose daugiašalėse derybose dėl prekybos ir kuris minimas Kodekso 31 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje;

b) "pagamintos prekės" – tai išaugintos, pagamintos ir iškastos prekės;

c) "tapačios prekės" – toje pačioje valstybėje pagamintos prekės, kurios visais atžvilgiais yra tapačios, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją. Nedideli prekių išoriniai skirtumai netrukdo jas laikyti tapačiomis;

d) "panašios prekės" – toje pačioje valstybėje pagamintos prekės, kurios, nors ir nėra visais atžvilgiais vienodos, tačiau yra panašių charakteristikų ir pagamintos iš panašių sudėtinių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir būti komerciškai pakeistinos. Prekių kokybė, reputacija, prekių ir paslaugų ženklai – tai dalis veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar prekės panašios;

e) "tos pačios klasės ir rūšies prekės" – prekės priklausančios tai pačiai prekių grupei arba kategorijai, tam tikros pramonės šakos arba gamybos sektoriaus produktai, kuriems priskiriamos tapačios ar panašios prekės.

2. Prie "tapačių prekių" ar "panašių prekių" nepriskiriamos prekės, kurių gamybai panaudoti inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant brėžinių ir eskizų parengimą ir šių darbų išlaidomis nebuvo atliktas patikslinimas vadovaujantis Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu, nes jie atlikti Bendrijoje.

143 straipsnis

1. Taikant Kodekso 29 straipsnio 1 dalies d punktą ir 30 straipsnio 2 dalies c punktą, asmenys laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu:

a) vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas;

b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai;

c) jie yra darbdavys ir darbuotojas;

d) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą;

f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens;

g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; arba

h) jie yra vienos šeimos nariai. Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais:

- vyras ir žmona,

- tėvai ir vaikai,

- brolis ir sesuo (tikri arba pusiau tikri),

- seneliai ir anūkai,

- dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia,

- uošvis ir žentas arba marti,

- svainis ir svainė.

2. Šioje antraštinėje dalyje asmenys, kurie versle yra susiję vienas su kitu tuo, kad vienas kito yra vienintelis agentas, vienintelis prekiautojas (platintojas) arba vienintelis koncesininkas, nepriklausomai nuo to, kaip jie apibūdinti, laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus.

144 straipsnis

1. Nustatant prekių muitinę vertę pagal Kodekso 29 straipsnį, jeigu už prekes nebuvo sumokėta, kai jos buvo pateiktos muitiniam įvertinimui, tuo metu mokėtina pinigų suma paprastai sudaro muitinės vertės pagrindą.

2. Dėl 1 dalies taikymo Komisija ir valstybės narės konsultuojasi Komitete.

145 straipsnis

Jei prekės, deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą, sudaro dalį didesnio tokių pačių prekių kiekio, įsigyto pagal tą patį sandorį, kaina faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes taikant Kodekso 29 straipsnio 1 dalį apskaičiuojama pagal tokį pat santykį, kuris gaunamas sulyginus deklaruotų prekių ir visų įsigytų prekių kiekį.

Ta pati faktiškai sumokėtos ar mokėtinos už prekes proporcingo taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dalis prekių siuntos negrįžtamai prarandama arba vertinamos prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą.

146 straipsnis

Jei į kainą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną taikant Kodekso 29 straipsnio 1 dalį, įskaityta tam tikra suma vidaus mokesčių, taikomų šalyje siuntėjoje arba šalyje iš kurios kilusios šios prekės, ši pinigų suma neįskaitoma į prekių muitinę vertę su sąlyga, jei muitinei pateikta pakankamai įrodymų, kad atitinkamos prekės nuo šių mokesčių yra arba bus atleistos pirkėjo naudai.

147 straipsnis

1. Taikant Kodekso 29 straipsnį, faktas, kad prekės, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą, laikomas požymiu kad jos buvo parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Į šį požymį atsižvelgiama ir atliekant vėlesnius perpardavimus iki muitinio įvertinimo atvejais; šiuo atveju kiekviena pardavimo kaina, vadovaujantis 178–181 straipsniais, gali būti laikoma muitinio įvertinimo pagrindu.

2. Tačiau jeigu prekės per laikotarpį tarp jų pardavimo ir pateikimo išleidimui į laisvą apyvartą įforminti naudojamos trečiojoje šalyje, muitine verte neturi būti sandorio vertė.

3. Pirkėjas neprivalo vykdyti jokių kitų sąlygų, išskyrus tą, kad jis turi būti pardavimo sandorio šalimi.

148 straipsnis

Jei, taikant Kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma, kad importuotų prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę vertinamų prekių atžvilgiu, ši vertė laikoma netiesioginiu pirkėjo mokėjimu pardavėjui, sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį, išskyrus tuos atvejus, kai šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios:

a) su veikla, kuriai taikomas Kodekso 29 straipsnio 3 dalies b punktas; arba

b) su veiksniu, dėl kurio, vadovaujantis Kodekso 32 straipsnio nuostatomis, turi būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas.

149 straipsnis

1. Taikant Kodekso 29 straipsnio 3 dalies b punktą terminas "rinkodaros veikla" reiškia visą veiklą, susijusią su vertinamų prekių reklamavimu ir jų pardavimo skatinimu, taip pat visą veiklą, susijusią su šių prekių techninio aptarnavimo garantijomis.

2. Tokia pirkėjo vykdoma veikla laikoma atliekama jo paties sąskaita, net jeigu ji atliekama vykdant pirkėjo įsipareigojimą pardavėjui.

150 straipsnis

1. Taikant Kodekso 30 straipsnio 2 dalies a punktą (tapačių prekių sandorio vertė), muitinė vertė nustatoma remiantis tapačių prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu ir kiekiu, kaip ir vertinamos prekės, sandorio verte. Jei toks pardavimas nenustatomas, naudojama tapačių prekių, parduotų skirtingu apyvartos lygiu ir (arba) skirtingu kiekiu, sandorio vertė, patikslinta, atsižvelgiant į apyvartos lygio ir (arba) kiekio skirtumus, su sąlyga, jei tokie patikslinimai gali būti padaryti remiantis objektyviais duomenimis, kurie aiškiai įrodo patikslinimo pagrįstumą ir teisingumą nepriklausomai nuo to, ar patikslinimas padidina, ar sumažina vertę.

2. Jei į sandorio vertę įtrauktos išlaidos ir privalomieji mokėjimai, nurodyti Kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punkte, ji turi būti patikslinta atsižvelgiant į žymius šių išlaidų ir privalomųjų mokėjimų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir tapačioms prekėms, skirtumus, atsirandančius dėl skirtingų prekių gabenimo atstumų ir naudotų transporto priemonių rūšies.

3. Jeigu taikant šį straipsnį randama daugiau negu viena tapačių prekių pardavimo sandorio vertė, tai importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama mažiausioji iš šių verčių.

4. Taikant šį straipsnį, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuomet, jeigu vadovaujantis 1 dalimi nerandama jokių tapačių prekių pagamintų to paties asmens kaip ir vertinamos prekės.

5. Šiame straipsnyje tapačių importuotų prekių sandorio vertė reiškia prekių muitinę vertę, anksčiau nustatytą vadovaujantis Kodekso 29 straipsniu, kuri patikslinta, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

151 straipsnis

1. Taikant Kodekso 30 straipsnio 2 dalies b punktą (panašių prekių sandorio vertės metodą), muitinė vertė nustatoma remiantis panašių prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu ir tokiais pačiais kiekiais kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio verte. Jei toks pardavimas nenustatomas, imama panašių prekių, parduotų skirtingu apyvartos lygiu ir (arba) skirtingais kiekiais, sandorio vertė, patikslinta, atsižvelgiant į komercinio lygio ir (arba) kiekio skirtumus, su sąlyga, jei tokie patikslinimai gali būti padaryti remiantis objektyviais duomenimis, kurie aiškiai įrodo patikslinimo pagrįstumą ir teisingumą nepriklausomai nuo to, ar patikslinimas padidina, ar sumažina vertę.

2. Jei į sandorio vertę įtrauktos išlaidos ir privalomieji mokėjimai, nurodyti Kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punkte, ji turi būti patikslinta, atsižvelgiant į žymius šių išlaidų ir privalomųjų mokėjimų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir atitinkamoms panašioms prekėms, skirtumus, atsirandančius dėl skirtingų prekių gabenimo atstumų ir naudotų transporto priemonių rūšies.

3. Jeigu, taikant šį straipsnį, randama daugiau negu viena panašių prekių pardavimo sandorio vertė, tai importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama mažiausioji iš šių verčių.

4. Taikant šį straipsnį, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuomet, jeigu, vadovaujantis 1 dalimi, nerandama jokių tapačių prekių pagamintų to paties asmens kaip ir vertinamos prekės.

5. Šiame straipsnyje panašių importuotų prekių sandorio vertė reiškia prekių muitinę vertę, anksčiau nustatytą vadovaujantis Kodekso 29 straipsniu, kuri patikslinta, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

152 straipsnis

1. a) Jei importuotos prekės arba importuotos tapačios ar panašios prekės, parduotos Bendrijoje tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos, importuotų prekių muitinė vertė, taikant Kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punktą, nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių didžiausias bendras kiekis, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, parduotas su pardavėjais nesusijusiems asmenimis, iš kurios atimama:

i) komisiniai, paprastai mokami ar kuriuos susitarta mokėti, arba apskaičiuotas pelnas ir bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkotyros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių pardavimu Bendrijoje;

ii) įprastinės transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsirandančios Bendrijoje;

iii) importo muitai arba kiti privalomieji mokėjimai, mokami Bendrijoje importuojant arba parduodant prekes.

b) Jeigu nei importuotos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės neparduotos tuo pačiu ar maždaug tuo pačiu metu, kaip ir vertinamos prekės, importuotų prekių muitinės vertės nustatymas pagal šį straipsnį, jei kitaip nenurodyta 1 dalies a punkte, remiasi prekių vieneto kaina, už kurią importuotos ar importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Bendrijoje artimiausią dieną kaip ir vertinamos prekės, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo.

2. Jei nei importuotos prekės, nei importuotos tapačios ar panašios prekės neparduotos Bendrijoje tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, tai importuotojo pageidavimu importuojamų prekių muitinės vertės nustatymas remiamasi prekės vieneto kaina, už kurią didžiausias bendras importuotų prekių kiekis po tolesnio jų apdorojimo yra parduotas Bendrijoje su pardavėju nesusijusiems asmenimis, atėmus perdirbimo metu sukurtą vertę ir atlikus 1 dalies a punkte nurodytus atskaitymus.

3. Šiame straipsnyje prekės vieneto kaina, už kurią parduodamas didžiausias bendras importuotų prekių kiekis, yra kaina už kurią didžiausias prekių vienetų skaičius parduodamas Bendrijoje su pardavėju nesusijusiems asmenimis, pirmuoju apyvartos lygiu po prekių importo.

4. Pagal šį straipsnį nustatant vieneto kainą negali būti remiamasi prekių pardavimo Bendrijoje sandoriais, sudarytais su asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar mažesne kaina tiekia prekes ar teikia paslaugas, kurios nurodytos Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir kurios naudojamos importuotų prekių gamybai ir pardavimui eksportui.

5. Taikant 1 dalies b punktą "artimiausia diena" – laikas, per kurį atlikta tiek importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių pardavimų, kad jų pakaktų prekių vieneto kainai nustatyti.

153 straipsnis

1. Taikydama Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punktą (apskaičiuotoji vertė), muitinė negali reikalauti iš ne Bendrijos asmens, pateikti tikrinimui arba leisti naudotis bet kuriais apskaitos dokumentais ar kitais duomenimis, kurių reikia šiai vertei nustatyti. Tačiau jei prekių pateikėjas pateikia informaciją tam, kad pagal šį straipsnį būtų nustatyta muitinė vertė, valstybės narės muitinė gali šią informaciją tikrinti ne Bendrijos šalyje, prekių pateikėjui sutikus ir iš anksto apie tai informavusi atitinkamos valstybės muitinę ir gavusi patvirtinimą, kad ji tokiam tikrinimui neprieštarauja.

2. Į medžiagų ir gamybos kainą arba vertę, nurodytą Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto pirmojoje įtraukoje, įskaitoma Kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytus elementus sudarančios išlaidos.

Į ją taip pat turi būti įskaityta Kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų bet kurių tiesiogiai ar netiesiogiai pirkėjo pateiktų produktų ar suteiktų paslaugų, skirtų importuotoms prekėms gaminti, atitinkama vertės dalis. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodytų darbų, atliktų Bendrijoje, įskaitoma tik tos dalies darbų, už kuriuos sumoka gamintojas, vertė.

3. Jei nustatant apskaičiuotąją vertę, naudojamasi kita nei gamintojo ar jo vardu pateikta informacija, muitinė, deklarantui pageidaujant, jį informuoja jam apie šios informacijos šaltinius, duomenis, kuriais buvo naudotasi, ir tais duomenimis pagrįstus apskaičiavimus, atsižvelgiant į Kodekso 15 straipsnį.

4. Į Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto antrojoje įtraukoje minėtas "bendrąsias išlaidas" įskaitomos tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, kurios nėra įtrauktos pagal Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto pirmąją įtrauką.

154 straipsnis

Jei Kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos talpyklos importuojamos pakartotinai, jų kaina deklaranto prašymu atitinkamu būdu proporcingai paskirstoma laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų.

155 straipsnis

Taikant Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktį, mokslo tiriamųjų darbų ir pirminio projektavimo brėžinių parengimo darbų vertė į muitinę vertę neįskaitoma.

156 straipsnis

Jei muitinė vertė yra nustatoma ne sandorio vertės, bet kitu muitinio įvertinimo metodu, Kodekso 33 straipsnio c punktas taikomas mutatis mutandis.

2 SKYRIUS

Nuostatos, susijusios su autoriniais atlyginimais ir mokesčiais už licencijas

157 straipsnis

1. Taikant Kodekso 32 straipsnio 1 dalies c punktą, autoriniai atlyginimai ir mokesčiai už licencijas reiškia apmokėjimą už naudojimąsi teise, susijusia:

- su importuotų prekių gamyba (mokesčiai už patentus, projektus, modelius ir gamybos technines žinias) arba

- su importuotų prekių pardavimu eksportui (mokesčiai už prekių ženklus, įregistruotus pramoninio dizaino pavyzdžius), arba

- su importuotų prekių panaudojimu ar perpardavimu (mokesčiai už autorines teises, gamybos procesus, neatskiriamai susijusius su importuotomis prekėmis).

2. Nepažeidžiant Kodekso 32 straipsnio 5 dalies, kai importuotų prekių muitinė vertė nustatoma pagal Kodekso 29 straipsnio nuostatas, autoriniai atlyginimai ir mokesčiai už licencijas pridedami prie sumokėtos ar priklausančios sumokėti kainos tik tais atvejais, jei šis mokestis:

- susijęs su vertinamomis prekėmis ir

- yra šių prekių pardavimo eksportui sąlyga.

158 straipsnis

1. Jei importuotos prekės yra tik Bendrijoje gaminamų prekių sudedamosios dalys ar komponentai, už importuotas prekes faktiškai sumokėta arba priklausanti sumokėti kaina tikslinama tik tuo atveju, jei autoriniai atlyginimai ir mokesčiai už licencijas susiję su nurodytomis importuojamomis prekėmis.

2. Jei prekės importuojamos nesurinktos arba prieš perpardavimą yra nežymiai apdorojamos, pavyzdžiui, atskiedžiamos ar supakuojamos, tai autorinis atlyginimas arba licencijos mokestis laikomi susiję su importuotomis prekėmis.

3. Jeigu autorinis atlyginimas arba licencijų mokesčiai yra iš dalies susiję su importuotomis prekėmis ir iš dalies – su kitomis sudėtinėmis dalimis arba komponentais, kuriais prekės papildytos jas importavus arba su atliekama veikla ar teikiamomis paslaugomis po importavimo, tai atitinkamas proporcingas paskirstymas s turi būti atliktas tik remiantis patikimais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, vadovaujantis 23 priede pateikta Kodekso 32 straipsnio 2 daliai skirta aiškinimo taisykle.

159 straipsnis

Autorinis atlyginimas arba licencijų mokesčiai, susiję su teise naudoti prekių ženklą, pridedami prie kainos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už importuotas prekes tik tuo atveju, jei:

- autorinis atlyginimas ar mokesčiai už licencijas susiję su importuotomis prekėmis, kurios perparduodamos tokio pat pavidalo arba tik nežymiai apdorotos po to, kai buvo importuotos,

- prekės pateikiamos į rinką pažymėtos prieš ar po importavimo pritvirtinamu prekės ženklu, už kurio naudojimą autorinis atlyginimas arba mokestis už licencijas sumokėtas, ir

- pirkėjas neturi galimybės laisvai įsigyti tokių prekių iš kitų tiekėjų, nesusijusių su pardavėju.

160 straipsnis

Jei pirkėjas moka autorinį atlyginimą arba mokesčius už licencijas trečiajam asmeniui, 157 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos laikomos įvykdytomis tik tuo atveju, jeigu pardavėjas ar su juo susijęs asmuo reikalauja, kad pirkėjas sumokėtų šiuos mokesčius.

161 straipsnis

Jei autorinio atlyginimo ar mokesčio už licencijas sumos apskaičiavimo metodas remiasi importuotų prekių kaina, ir nepateikti įrodymai,, kad yra priešingai, laikoma, jog autorinis atlyginimas ar mokestis už licencijas yra susijęs su vertinamomis prekėmis.

Tačiau net ir tuo atveju, kai autorinio atlyginimo ar mokesčio už licencijas suma apskaičiuojama nepriklausomai nuo importuotų prekių kainos, autorinis atlyginimas arba licencijos mokestis vis tiek gali būti susijęs su prekėmis, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.

162 straipsnis

Taikant Kodekso 32 straipsnio 1 dalies c punktą, asmens, kuriam mokamas autorinis atlyginimas ar mokestis už licencijas, gyvenamosios vietos ar buveinės šalis, nelaikomi esminiu veiksniu.

3 SKYRIUS

Nuostatos, susijusios su įvežimo į Bendriją vieta

163 straipsnis

1. Taikant Kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktą ir 33 straipsnio 1 dalį, įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vieta laikoma:

a) jūra atgabentų prekių – iškrovimo arba perkrovimo uostas, jeigu perkrovimui duotas uoste veikiančios muitinės įstaigos sutikimas;

b) jūra atgabentų prekių, kurios neperkrautos toliau gabenamos vidaus vandenų keliais – pirmasis uostas, esantis upės ar kanalo žiotyse ar aukščiau, kuriame šios prekės gali būti iškrautos, jeigu muitinės įstaigai pateikiami dokumentai, įrodantys, kad prekių gabenimo iki iškrovimo uosto išlaidos didesnės už prekių gabenimo iki pirmojo uosto išlaidas;

c) prekėms, atvežtoms geležinkeliais, vidaus vandenų keliais ar sausumos keliais – vieta, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga;

d) prekėms, atvežtoms kitomis transporto priemonėmis – vieta, kur kertama Bendrijos muitų teritorijos siena.

2. Prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją ir toliau gabenamų į paskirties vietą kitoje šios teritorijos dalyje per Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos Respublikų ar Jugoslavijos teritorijas, kaip tai buvo 1991 m. sausio 1 d., muitinė vertė nustatoma pagal pirmąją įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietą su sąlyga, kad prekės gabenamos tiesiai per Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos Respublikų ar Jugoslavijos teritorijas, kaip nurodyta anksčiau, įprastiniu maršrutu į paskirties vietą.

3. Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų ir toliau jūra į paskirties vietą kitoje šios teritorijos dalyje gabenamų prekių muitinė vertė nustatoma pagal pirmąją įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietą su sąlyga, kad prekės gabenamos tiesiai įprastiniu maršrutu į paskirties vietą.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos ir tuomet, jei prekės yra iškrautos, perkrautos ar laikinai sulaikytos Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos Respublikų ar Jugoslavijos teritorijose dėl priežasčių, susijusių tik su jų gabenimu, kaip nustatyta 2 dalyje.

5. Prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją ir tiesiogiai gabenamų iš Prancūzijos užjūrio departamento į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį ar atvirkščiai, įvežimo vieta laikoma 1 ir 2 dalyse nurodyta vieta, esanti toje Bendrijos muitų teritorijos dalyje, iš kurios atgabentos prekės, jei jos ten muitinės įstaigai sutikus buvo iškrautos ar perkrautos.

6. Jei 2, 3 ir 5 dalyse nurodytos sąlygos nėra įvykdytos, įvežimo vieta bus laikoma 1 dalyje nurodyta vieta, esanti toje Bendrijos muitų teritorijos dalyje, į kurią prekės yra gabenamos.

4 SKYRIUS

Nuostatos, susijusios su gabenimo išlaidomis

164 straipsnis

Taikant Kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktą ir 33 straipsnio a punktą:

a) jei prekės ta pačia transporto rūšies priemone iš įvežimo į Bendrijos muitų teritorijos vietos toliau vežamos į kitą šios teritorijos vietą, transporto išlaidos paskirstomos proporcingai atstumui už Bendrijos muitų teritorijos ribų ir jos viduje, išskyrus tuos atvejus, kai muitinei pateikiami dokumentai, pagrindžiantys prekių gabenimo išlaidas, apskaičiuotas pagal visuotinai privalomą transporto tarifų schemą, numatytą prekių gabenimui iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos;

b) jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta tik prekių atgabentų iki jų gavėjo buveinės bendra kaina atitinkanti prekių kainą iki įvežimo vietos, gabenimo išlaidos Bendrijoje iš tos kainos neatimamos. Tačiau šios išlaidos atimamos tuo atveju, kai muitinei pateikiami įrodymai, kad prekių atgabentų iki įvežimo į Bendriją vietos kaina būtų mažesnė už prekių, atgabentų iki gavėjo buveinės, vertę;

c) jeigu prekės vežamos nemokamai arba pirkėjo transportu, gabenimo iki įvežimo vietos išlaidos, kurios įskaitomos į prekių muitinę vertę, apskaičiuojamos remiantis transporto tarifais, paprastai taikomais tos pačios rūšies transporto priemonėms.

165 straipsnis

1. Visos išlaidos, susijusios su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomos į šių prekių muitinę vertę, išskyrus bet kurį papildomą pašto mokestį, taikomą šalyje importuotojoje.

2. Tačiau tuo atveju, kai pašto siunta siunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės, jų muitinė vertė šiais mokesčiais netikslinama.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos prekėms, gabenamoms skubaus pašto tarnybų, kaip antai: EMS-Datapost (Danijoje – EMS-Jetpost, Vokietijoje – EMS-Kurierpostsendungen, Italijoje – CAI-Post).

166 straipsnis

Į prekių muitinę vertę įskaitytinos gabenimo oro transportu išlaidos nustatomos taikant 25 priede nurodytas taisykles ir procentinius dydžius.

5 SKYRIUS

Tam tikro automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų vertinimas

167 straipsnis

1. Nepaisant Kodekso 29–33 straipsnių, nustatant automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinę vertę, atsižvelgiama tik į pačių laikmenų kainą arba vertę. Į importuojamų laikmenų muitinę vertę neįskaitoma, jose įrašytų duomenų ar instrukcijų vertė jeigu ji nurodyta atskirtai nuo atitinkamos laikmenos kainos arba vertės.

2. Šiame straipsnyje:

a) terminas "automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtos laikmenos" netaikomas telktiniams grandynams (integrinėms schemoms), puslaidininkiams ir panašiems įtaisams bei prekėms, kurių sudėtyje yra tokių grandynų arba įtaisų;

b) terminas "duomenys arba instrukcijos" netaikomas garso, kino arba vaizdo įrašams.

6 SKYRIUS

Nuostatos, susijusios su valiutos kursais

168 straipsnis

169–172 straipsniuose:

a) terminas "nustatytas kursas" reiškia:

- paskutinį valiutos pardavimo kursą, nustatytą komerciniams sandoriams labiausiai reprezentacinėje valiutos keitimo rinkoje arba atitinkamų valstybių narių rinkose, arba

- kurį nors kitą į "nustatytą kursą" panašų valiutos keitimo kurso apibūdinimą su sąlyga, kad jis kiek galima tiksliau atspindėtų atitinkamos valiutos einamąją vertę komerciniuose sandoriuose;

b) terminas "paskelbtas" reiškia suinteresuotos valstybės narės nustatytu būdu paskelbtas visuomenei;

c) terminas "valiuta" reiškia bet kokį piniginį vienetą, naudojamą atsiskaitymui tarp valiutinių institucijų arba tarptautinėje rinkoje.

169 straipsnis

1. Jeigu veiksniai, naudojami prekių muitinei vertei nustatyti tuo metu, kai vertė nustatoma išreikšti ne valstybės narės, kurioje atliekamas vertinimas, valiuta, jų vertei nustatyti, taikomas, šios valstybės narės valiutos kursas, nustatytas priešpaskutinį kiekvieno mėnesio trečiadienį ir paskelbtas tą pačią ar kitą dieną.

2. Kursas, nustatytas priešpaskutinį mėnesio trečiadienį, taikomas kitą kalendorinį mėnesį, jeigu jis nėra pakeičiamas kursu, nustatytu vadovaujantis 171 straipsniu.

3. Jeigu valiutos kursas nėra nustatytas priešpaskutinį mėnesio trečiadienį, kaip nurodyta 1 dalyje, arba jeigu jis nustatytas, bet nepaskelbtas tą pačią ar kitą dieną, paskutinis atitinkamai valiutai nustatytas kursas ir skelbtas ankstesnių 14 dienų laikotarpiu, laikomas valiutos kursu, nustatytu tą trečiadienį.

170 straipsnis

Jeigu valiutos kurso nustatyti pagal 169 straipsnio nuostatas negalima, valiutos kursą, naudotiną taikant Kodekso 35 straipsnį, nustato suinteresuota valstybė narė, ir jis turi kiek galima geriau atspindėti atitinkamos valiutos esamą vertę komerciniuose sandoriuose valstybės narės valiutos atžvilgiu.

171 straipsnis

1. Jeigu paskutinį mėnesio trečiadienį nustatytas ir paskelbtas tą pačią ar kitą dieną valiutos kursas, penkiais arba daugiau procentų skiriasi nuo pagal 169 straipsnį nustatyto kurso, įsigaliosiančio kitą mėnesį, jis pakeičia pastarąjį valiutos kursą nuo pirmojo to mėnesio, kurį turi būti taikomas kursas pagal Kodekso 35 straipsnį, trečiadienio.

2. Jei taikymo periodu, kaip numatyta ankstesnėse nuostatose, valiutos kursas, nustatytas bet kurį mėnesio trečiadienį ir paskelbtas tą pačią ar kitą dieną, nuo pagal šį skyrių atitinkamą mėnesį naudojamo valiutos kurso skiriasi penkiais arba daugiau procentų, jis pakeičia pastarąjį kursą ir naujasis valiutos kursas, kuris turi būti naudojamas taikant Kodekso 35 straipsnį, įsigalioja kitą trečiadienį. Pakeistas kursas išlieka likusį einamojo mėnesio laiką su sąlyga, jei jis nėra atšaukiamas dėl šios straipsnio dalies pirmojo sakinio nuostatų taikymo.

3. Jei valstybėje narėje valiutos kursas trečiadienį nėra nustatytas arba jeigu jis nustatytas, bet nepaskelbtas tą pačią ar kitą dieną, taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis toje valstybėje narėje nustatytas kursas – tai tas kursas, kuris buvo nustatytas ir paskelbtas artimiausią tam trečiadieniui ir už jį ankstesnę datą.

172 straipsnis

Jei valstybės narės muitinė importuotojui periodiškai deklaruojant prekes suteikia leidimą vėliau pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su prekių deklaravimu išleidžiant jas į laisvą apyvartą, šiame leidime importuotojo prašymu gali būti numatytas vienodo kurso taikymas keičiant į tos valstybės narės valiutą, elementų, sudarančių muitinės vertės dalį, išreikštą tam tikra valiuta. Tokiu atveju turi būti taikomas, vadovaujantis šiuo skyriumi nustatytas tas kursas, kuris taikomas pirmąją atitinkamoje deklaracijoje nurodytą dieną.

7 SKYRIUS

Supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms greitai gendančioms prekėms

173 straipsnis

1. Siekiant nustatyti 26 priede nurodytų produktų muitinę vertę, Komisija kiekvienai klasifikavimo pozicijai nustato 100 kg neto svorio vieneto vertę, išreikštą valstybių narių valiutomis.

Vieneto vertės taikomos 14 dienų laikotarpį, kurių kiekvienas prasideda penktadienį.

2. Vieneto vertės nustatomos remiantis toliau nurodytais elementais, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai pagal kiekvieną klasifikavimo poziciją:

a) vidutine muitinėje neįforminamos prekės 100 kg neto svorio vieneto franko pasienyje kaina, išreikšta atitinkamos valstybės narės valiuta ir apskaičiuota remiantis nesugadintų prekių parduotų per 174 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką 27 priede nurodytuose rinkos centruose, kainomis;

b) kiekiais prekių išleistų į laisvą apyvartą per kalendorinius metus ir sumokėjus importo muitus.

3. Vidutinė muitinėje neįforminamos prekės 100 kg neto svorio vieneto franko pasienyje kaina, apskaičiuojama pagal importuotojų pardavimo didmenininkams bendrąsias pajamas. Tačiau Londono, Milano ir Rungis rinkos centruose bendrosios pajamos laikomos tos pajamos, kurios apskaitytos tuo apyvartos lygmeniu, kuriuo šios prekės dažniausiai parduodamos šiuose centruose.

Iš gautų skaičių atimama:

- 15 % bendrasis pardavimo pelnas nustatytas Londono, Milano ir Rungis rinkos centrams ir 8 % – kitiems rinkos centrams,

- transporto ir draudimo išlaidos muitų teritorijoje,

- standartinė 5 ekiu suma, apimanti visas kitas išlaidas, kurios neturi būti įskaitytos į muitinę vertę.

Ši suma konvertuojama į valstybių narių valiutas, remiantis paskutiniais galiojančiais kursais, nustatytais vadovaujantis Kodekso 18 straipsniu,

- importo muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, kurie neįskaitomi į muitinę vertę.

4. Valstybės narės gali nustatyti standartines atimamas sumas, susijusias su transporto ir draudimo išlaidomis pagal 3 dalį. Komisija nedelsiant informuojama apie tokias standartines sumas ir jų apskaičiavimo metodus.

174 straipsnis

1. 173 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos vidutinės vieneto kainos apskaičiavimo laikotarpis yra 14 dienų, jis baigiasi ketvirtadienį prieš tą savaitę, kurios metu naujos vieneto vertės turi būti nustatytos.

2. Apie vidutines vieneto kainas valstybės narės informuoja ne vėliau kaip iki pirmadienio 12 valandos savaitės, per kurią pagal 173 straipsnį yra nustatomos vieneto kainos. Jei tai yra ne darbo diena, pranešimas siunčiamas tuoj po jos einančią darbo dieną.

3. Apie kiekius, išleistus į laisvą apyvartą per kalendorinius metus pagal kiekvieną klasifikacijos poziciją, visos valstybės narės informuoja Komisiją iki kitų metų birželio 15 dienos.

175 straipsnis

1. Komisija 173 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieneto vertes nustato kas antrą antradienį remdamasi vidutinių vieneto kainų, nurodytu 173 straipsnio 2 dalies a punkte, ir kiekių, nurodytų 173 straipsnio 2 dalies b punkte, apskaičiuotu svertiniu vidurkiu.

2. Siekiant nustatyti apskaičiuotą svertinį vidurkį, kiekviena vidutinė vieneto kaina, kaip nurodyta 173 straipsnio 2 dalies a punkte, konvertuojama į ekiu remiantis paskutiniais konvertavimo kursais, nustatytais Komisijos ir paskelbtais Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje iki savaitės, per kurią turi būti nustatytos vieneto vertės. Tie patys konvertavimo kursai taikomi konvertuojant taip gautas vieneto vertes atgal į valstybių narių valiutas.

3. Paskutinės paskelbtos vieneto vertės taikomos tol, kol paskelbiamos naujos vertės. Tačiau jeigu kainos labai svyruoja vienoje ar kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, dėl to, kad nutraukiamas tam tikro produkto importavimas, gali būti nustatomos naujos vieneto vertės, remiantis faktinėmis kainomis.

176 straipsnis

1. Siuntos i prekės laikomos sugedusiomis, jeigu muitinio vertinimo metu yra ne mažiau kaip 5 % sugedusių produktų ir neperdirbus netinkamų vartoti žmonių maistui i arba, jeigu jų vertė sumažėjo ne mažiau kaip 20 %, palyginti su vidutinėmis nesugedusių produktų rinkos kainomis.

2. Sugedusių prekių siuntos muitinė vertė gali būti nustatoma taip:

- išrūšiavus prekes, vieneto vertės taikomos nesugadintai produkcijos daliai, o sugadinta dalis sunaikinama muitinei prižiūrint, arba

- vieneto vertė taikoma nesugedusiai produkcijos daliai, nustatytai iš siuntos svorio atėmus sugedusios produkcijos procentą, kurį apskaičiuoja prisiekęs ekspertas ir kurią patvirtina muitinė, arba

- vieneto vertės nustatytos nesugedusiai produkcijai taikomos sumažinus jas tokiu santykiu, kurį prisiekęs ekspertas apskaičiuoja kaip sugadintos produkcijos procentą ir kurį patvirtina muitinė.

177 straipsnis

1. Asmuo, deklaruodamas arba įgaliodamas kitą asmenį deklaruoti, vienos ar daugiau rūšių importuojamų prekių, muitinę vertę, pagal šį skyrių nustatytomis vieneto vertėmis, prisijungia prie supaprastintos procedūros sistemos taikymo atitinkamos prekės ar prekių atžvilgiu iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos.

2. Jei vėliau suinteresuotas asmuo pareiškia pageidaująs visų arba dalies rūšių importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus, o ne supaprastintą procedūrą, atitinkamos valstybės narės muitinė turi informuoti jį, kad jam nebus leidžiama pasinaudoti supaprastintų procedūrų privalumais likusį einamųjų kalendorinių metų laikotarpį atitinkamos prekės ar prekių atžvilgiu; šis draudimas gali būti pratęstas kitiems kalendoriniams metams. Apie pranešimą dėl draudimo nedelsiant pranešama Komisijai, kuri savo ruožtu apie tai nedelsdama informuoja kitų valstybių narių muitines.

8 SKYRIUS

Muitinės vertės elementų deklaracijų ir dokumentų pateikimas

178 straipsnis

1. Jei, vadovaujantis 28–36 Kodekso straipsniais, būtina nustatyti muitinę vertę, turi būti pateikiama ir muitinės vertės elementų deklaracija (muitinės vertės deklaracija) kartu su importuojamų prekių muitinės deklaracija. Muitinės vertės deklaracija – tai D.V. 1 forma, atitinkanti 28 priede pateiktą pavyzdį, ir D.V. 1 bis formos papildomieji lapai, atitinkantys 29 priede pateiktą pavyzdį.

2. Ypač reikalaujama, kad 1 dalyje nurodytą muitinės vertės deklaraciją pateiktų tik asmuo, kurio gyvenamoji ar darbo vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje ir kuris disponuoja esminiais faktais.

3. Muitinė gali nereikalauti pateikti 1 dalyje nurodytos formos deklaracijos, jei atitinkamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta vadovaujantis Kodekso 29 straipsnio nuostatomis. Tokiais atvejais 2 dalyje nurodytas asmuo pateikia arba jam nurodoma pateikti muitinei tokią informaciją, kurios gali prireikti norint nustatyti muitinę vertę pagal kitą minėto Kodekso straipsnį; ši informacija gali būti pateikiama muitinės nurodyta forma ir būdu.

4. 1 dalyje nurodytos muitinės deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai, nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų, turi atitikti 2 dalyje nurodyto asmens įsipareigojimą ir atsakomybę dėl:

- deklaracijoje pateiktų muitinės vertės elementų teisingumo ir pilnumo,

- pateiktų dokumentų, pagrindžiančių muitinės vertės elementus, autentiškumo ir

- bet kokios papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų prekių muitinei vertei nustatyti, pateikimo.

5. Šis straipsnis netaikomas prekėms, kurių muitinė vertė nustatyta pagal supaprastintos procedūros sistemą, nustatytą pagal 173–177 straipsnių nuostatas.

179 straipsnis

1. Išskyrus atvejus, kai iš esmės svarbu teisingai apskaičiuoti importo mokesčius, muitinė netaiko visų ar dalies reikalavimų pateikti deklaraciją, nurodytą 178 straipsnio 1 dalyje:

a) jei krovinyje importuotų prekių muitinė vertė neviršija 5000 ekiu, išskyrus tuos atvejus, kai to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui siunčiamos prekių siuntos suskaidomos į dalis arba sudaro tokių siuntų dalį; arba

b) jei importuojamos nekomercinio pobūdžio prekės; arba

c) jei atitinkamų duomenų apie prekių elementus pateikti nebūtina taikant Europos Bendrijų tarifus ar kai pagal specialius muitinės nuostatus Tarifuose nurodytais muitais prekės neapmokestinamos.

2. 1 dalies a punkte nurodyta ekiu suma konvertuojama vadovaujantis Kodekso 18 straipsniu. Muitinė po konvertavimo gautą sumą gali suapvalinti į vieną ar kitą pusę.

Muitinės gali palikti nepakeistą nustatytos ekiu sumos keitimo vertę nacionaline valiuta, jei Kodekso 18 straipsnyje numatyto kasmetinio patikslinimo metu konvertuotos sumos prieš šioje dalyje nurodytą suapvalinimą nukrypimai mažesni negu 5 % už vertę, išreikštą nacionaline valiuta, ar ją sumažina.

3. Jeigu prekes tas pats pardavėjas tokiomis pačiomis sąlygomis nuolat tiekia tam pačiam pirkėjui, tuo atveju muitinė gali netaikyti reikalavimo, kad visi duomenys apie prekės elementus pagal 178 straipsnio 1 dalį būtų pateikti kartu su kiekviena muitinės deklaracija, tačiau ji reikalauja juos pateikti pasikeitus sąlygoms ir mažiausiai kartą per trejus metus.

4. Atleidimas, suteikiamas pagal šį straipsnį, gali būti atšauktas ir gali būti pareikalauta pateikti D.V. 1 formą, jeigu sužinoma, kad buvo nesilaikoma ar jau nebesilaikoma tam atleidimui būtinos sąlygos.

180 straipsnis

Jei prekės deklaruojamos naudojantis kompiuterinėmis sistemomis arba duomenys apie atitinkamas prekes pateikiami periodinėse arba suvestinėse muitinės deklaracijose, muitinė gali leisti taikyti ir kitus duomenų, kurių reikia muitinei vertei nustatyti, pateikimo būdus.

181 straipsnis

1. 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo pateikia muitinei sąskaitos faktūros kopiją, kuria remiantis deklaruojama importuotų prekių muitinė vertė. Jei muitinė vertė deklaruojama raštu, ši kopija paliekama muitinėje.

2. Tuo atveju, kai muitinės vertės deklaracijos pateikiamos raštu, jei importuotų prekių sąskaita faktūra surašyta asmeniui, įsteigtam ne toje valstybėje narėje, kurioje deklaruojama prekių muitinė vertė, deklarantas pateikia muitinei dvi sąskaitos faktūros kopijas. Viena iš jų paliekama muitinėje; kita, turinti atitinkamos įstaigos antspaudą ir minėtos muitinės įstaigos deklaracijos serijos numerį, grąžinama deklarantui, kad būtų nusiųsta asmeniui, kuriam išrašyta sąskaita faktūra.

3. Muitinė gali išplėsti 2 dalies nuostatų taikymą ir tais atvejais, jei asmuo, kuriam surašyta sąskaita faktūra, yra įsteigtas valstybėje narėje, kurioje deklaruojama muitinė vertė.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į MUITŲ TERITORIJĄ

1 SKYRIUS

Suinteresuoto asmens atliekama prekių apžiūra ir pavyzdžių ėmimas

182 straipsnis

1. Leidimas apžiūrėti prekes vadovaujantis Kodekso 42 straipsniu duodamas, kai asmuo, turintis teisę pasirinkti prekėms taikytinus muitinės sankcionuotus veiksmus, pateikia žodinį prašymą, išskyrus atvejus, kai muitinė, atsižvelgdama į aplinkybes, laiko, kad reikia rašytinio prašymo.

Imti pavyzdžius gali būti leidžiama tik suinteresuotam asmeniui pateikus rašytinį prašymą.

2. Rašytinis prašymas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi būti pasirašytas suinteresuoto asmens ir pateiktas atitinkamai muitinės įstaigai. Jame turi būti pateikti šie duomenys:

- pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas,

- prekių buvimo vieta,

- bendrosios deklaracijos numeris (jei ji jau buvo pateikta), išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga pati apsiima įrašyti šią informaciją, arba nuoroda į ankstesniąją muitinės procedūrą, arba duomenys apie transporto priemonę, kurioje yra prekės,

- visi kiti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.

Muitinė duoda leidimą padarydama atitinkamą įrašą suinteresuoto asmens pateiktame prašyme. Jeigu prašoma leidimo paimti pavyzdžius, muitinė nurodo leidžiamų paimti prekių kiekį.

3. Pirminė prekių apžiūra ir pavyzdžių ėmimas atliekami muitinei prižiūrint ir laikantis kiekvienu konkrečiu atveju muitinės nustatytos tvarkos.

Visa atsakomybė ir išlaidos, susijusios su prekių išpakavimu, svėrimu, perpakavimu ir kitomis operacijomis, atliekamomis su prekėmis, tenka suinteresuotam asmeniui. Jis taip pat turi atlyginti visas su prekių pavyzdžių tyrimu susijusias išlaidas.

4. Paimti pavyzdžiai turi būti nustatyta tvarka įforminti jiems priskiriant muitinės sankcionuotus veiksmus. Jeigu tiriami pavyzdžiai sunaikinami arba negrąžinamai prarandami, su tuo susijusi skola muitinei nelaikoma atsiradusia. Atliekoms ir laužui taikomos Kodekso 182 straipsnio 5 dalies nuostatos.

2 SKYRIUS

Bendroji deklaracija

183 straipsnis

1. Bendroji deklaracija turi būti pasirašyta ją pateikiančio asmens.

2. Muitinė pasilieka jos įformintą bendrąją deklaraciją, kad būtų įmanoma patikrinti, ar joje nurodytoms prekėms per Kodekso 49 straipsnyje nustatytą laiką įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai.

3. Jeigu prieš pateikiant muitinei prekės buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą, bendrąja deklaracija laikomas tranzito dokumento egzempliorius, skirtas paskirties muitinės įstaigai.

4. Muitinė gali leisti bendrąją deklaraciją pateikti kompiuteriniu būdu. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies taisyklės taikomos atitinkamai adaptuotos.

184 straipsnis

1. Bendrojoje deklaracijoje nurodytos prekės, kurios laikomos neiškrautos iš jas atgabenusios transporto priemonės, kol joms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai bet kuriuo metu muitinei pareikalavus nepakeisto pavidalo turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui asmens, nurodyto 183 straipsnio 1 dalyje, tol, kol aptariamoms prekėms paskiriami muitinės sankcionuoti veiksmai.

2. Bet kuris asmuo, laikantis numatomas toliau gabenti arba saugoti iškrautas iš jas atgabenusių transporto priemonių prekes, atsako, kad muitinei pareikalavus visos šios prekės nepakeisto pavidalo būtų pateiktos muitiniam tikrinimui.

3 SKYRIUS

Laikinasis saugojimas

185 straipsnis

1. Kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos vietos, kuriose leista nuolat laikyti laikinai saugomas prekes, vadinamos "laikinosiomis saugyklomis".

2. Tuomet, kai muitinė nėra laikinosios saugyklos valdytoja, ji vykdydama muitinės veiklos taisyklių priežiūrą, turi teisę reikalauti, kad:

a) laikinosios saugyklos būtų rakinamos dviem užraktais (vienas iš jų – muitinės);

b) asmuo, eksploatuojantis laikinąją saugyklą tvarkytų prekių apskaitą taip, kad būtų galima tikrinti prekių apyvartą.

186 straipsnis

Prekės padedamos į laikinąją saugyklą pateikus bendrąją deklaraciją. Tačiau muitinė turi teisę reikalauti, kad ši deklaracija būtų pateikta užpildant jos nustatytos formos specialų blanką.

187 straipsnis

Nepažeidžiant Kodekso 56 straipsnio nuostatų ir nuostatų, kurios taikomos, kai muitinė parduoda prekes, asmuo, pateikęs bendrąją deklaraciją, o jeigu ši deklaracija dar nepateikta – Kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, atsako už tai, kad būtų įgyvendintos priemonės, kurių muitinė imasi, vadovaudamasi Kodekso 53 straipsnio, ir atlygintos su šiomis priemonėmis susijusios išlaidos, atsiradusias jas taikant.

188 straipsnis

Jeigu muitinė vadovaudamasi Kodekso 53 straipsniu parduoda prekes, šis pardavimas vykdomas pagal valstybėse narėse galiojančius teisės normas.

4 SKYRIUS

Specialios nuostatos, taikomos jūrų ar oro transportu atgabentoms prekėms

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

189 straipsnis

Prekės, kurios atgabentos į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiosios šalies jūrų arba oro transportu ir neperkrautos, ta pačia transporto priemone su tuo pačiu transporto dokumentu toliau gabenamos į kitą Bendrijos uostą ar oro uostą, turi būti pateikiamos muitinei vadovaujantis Kodekso 40 straipsniu tik tame uoste ar oro uoste, kuriame jos iškraunamos iš jas gabenusios transporto priemonės arba perkraunamos į kitą transporto.

2 skirsnis

Specialios nuostatos, taikomos keleivių rankiniam ir registruotam bagažui

190 straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamos sąvokos:

a) Bendrijos oro uostas – bet kuris oro uostas, esantis Bendrijos muitų teritorijoje;

b) tarptautinis Bendrijos oro uostas – bet kuris Bendrijos oro uostas, per kurį kompetentingų institucijų sprendimu leista vykdyti susisiekimą oro erdve su trečiosiomis šalimis;

c) Bendrijos vidaus oro reisas – orlaivio reisas iš vieno Bendrijos oro uosto į kitą be nusileidimo, kuris neprasideda ir nesibaigia ne Bendrijos oro uoste;

d) Bendrijos jūrų uostas – bet kuris jūrų uostas, esantis Bendrijos muitų teritorijoje;

e) Bendrijos vidaus jūrų reisas – laivo, reguliariai plaukiojančio tarp dviejų arba daugiau nurodytų Bendrijos jūrų uostų, reisas iš vieno Bendrijos jūrų uosto į kitą neįplaukiant į jokį pakeliui esantį uostą;

f) pramoginiai laivai – kelionėms skirti privatūs laivai, kurių maršrutas priklauso nuo naudotojo pageidavimų;

g) turistiniai ar verslo orlaiviai – kelionėms skirti privatūs orlaiviai, kurių maršrutas priklauso nuo naudotojo pageidavimų;

h) bagažas – visi daiktai, kuriuos asmuo savo kelionės metu gabena bet kuria transporto priemone.

191 straipsnis

Šiame skirsnyje oro transportu gabenamas bagažas laikomas:

- registruotu bagažu, jei jis užregistruojamas išvykimo oro uoste ir laikomas atskirai nuo asmens skrydžio metu, ir, jeigu orlaivis nusileidžia tranzitiniuose oro uostuose, šių nusileidimų, nurodytų šio skirsnio 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 194 straipsnio 1 ir 2 dalyse, metu,

- rankiniu bagažu, jei asmuo pasiima jį į orlaivio saloną.

192 straipsnis

Visi tikrinimai ir visi formalumai, taikytini:

1) asmenų, atskrendančių orlaiviu iš ne Bendrijos oro uosto ir po tranzitinio nusileidimo Bendrijos oro uoste toliau tuo pačiu orlaiviu skrendančių į kitą Bendrijos oro uostą, rankiniam ir registruotam bagažui atliekami šiame paskutiniame oro uoste, jeigu jis yra tarptautinis Bendrijos oro uostas; šiuo atveju bagažui taikomos taisyklės, kurios taikomos iš trečiosios šalies atvykstančių asmenų bagažui, jei tokį bagažą gabenantis asmuo negali kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti, kad jo bagažą sudaro prekės, turinčios Bendrijos prekių statusą;

2) asmenų, išskrendančių orlaiviu, kuris po tranzitinio nusileidimo Bendrijos oro uoste toliau skrenda į kitą ne Bendrijos oro uostą, rankiniam ir registruotam bagažui atliekami išvykimo oro uoste, jeigu jis yra tarptautinis Bendrijos oro uostas; šiuo atveju rankinis bagažas taip pat gali būti patikrintas Bendrijos oro uoste, kuriame nusileidžia orlaivis, tam, kad būtų įsitikinta, kad prekės atitinka laisvo prekių judėjimo Bendrijoje sąlygas;

3) asmenų, be persėdimo vykstančių tuo pačiu laivu maršrutu, kurį sudaro kelios tiesioginio plaukimo iš vieno jūrų uostą į kitą atkarpos, o išvykimo jūrų uostas, tarpinio sustojimo jūrų uostas arba paskirties jūrų uostas yra ne Bendrijos jūrų uostas, bagažui atliekami jūrų uoste, kuriame atitinkamai šis bagažas pakraunamas ar iškraunamas.

193 straipsnis

Visi tikrinimai ir visi formalumai taikytini bagažui, priklausančiam asmenims, vykstantiems:

1) pramoginiais laivais, atliekami bet kuriame Bendrijos jūrų uoste nepriklausomai nuo to, iš kur šie laivai atplaukia ir kur išplaukia;

2) turistiniais arba verslo orlaiviais, atliekami:

- pirmajame tarptautiniame Bendrijos oro uoste, kuriame orlaivis nusileidžia, jeigu orlaivis atskrenda iš ne Bendrijos oro uosto ir po nusileidimo šiame oro uoste toliau skrenda į kitą Bendrijos oro uostą,

- paskutiniame tarptautiniame Bendrijos oro uoste, jeigu orlaivis atskrenda iš Bendrijos oro uosto ir po nusileidimo šiame oro uoste toliau skrenda į ne Bendrijos oro uostą.

194 straipsnis

1. Jei bagažas, atgabentas į Bendrijos oro uostą orlaiviu, atskridusiu iš ne Bendrijos oro uosto, tame Bendrijos oro uoste perkraunamas į kitą orlaivį, skrendantį Bendrijos vidaus oro reisu:

- visi tikrinimai ir visi formalumai taikytini i registruotam bagažui, atliekami Bendrijos vidaus oro reisų atvykimo oro, jeigu šis oro uostas yra tarptautinis Bendrijos oro uostas,

- visi rankinio bagažo tikrinimai atliekami pirmame tarptautiniame Bendrijos oro uoste; išimtiniais atvejais papildomas šio bagažo tikrinimas gali būti atliekamas Bendrijos vidaus oro reisų atvykimo oro uoste, jeigu tokio tikrinimo būtinumą sąlygoja registruoto bagažo tikrinimo rezultatai,

- išimtiniais atvejais registruoto bagažo tikrinimas gali būti atliekamas pirmame Bendrijos oro uoste, jeigu tokio tikrinimo būtinumą sąlygoja rankinio bagažo tikrinimo rezultatai.

2. Jei Bendrijos oro uoste bagažas pakraunamas į orlaivį, skrendantį Bendrijos vidaus reisu, o po to kitame Bendrijos oro uoste perkraunamas į orlaivį, skrendantį į ne Bendrijos oro uostą:

- visi tikrinimai ir visi formalumai taikytini registruotam bagažui atliekami Bendrijos vidaus reisų išvykimo oro uoste, jeigu šis oro uostas yra tarptautinis Bendrijos oro uostas,

- visi rankinio bagažo tikrinimai atliekami paskutiniame tarptautiniame Bendrijos oro uoste; išimtiniais atvejais pirminis to bagažo tikrinimas gali būti atliekamas Bendrijos vidaus reisų išvykimo oro uoste, jeigu tokio tikrinimo būtinumą sąlygoja registruoto bagažo tikrinimo rezultatai,

- išimtiniais atvejais registruoto bagažo tikrinimas gali būti atliekamas paskutiniame Bendrijos oro uoste, jeigu tokio tikrinimo būtinumą sąlygoja rankinio bagažo tikrinimo rezultatai.

3. Visi tikrinimai ir visi formalumai taikytini bagažui, atgabentam orlaiviu, atskridusiu reguliariu arba užsakomuoju reisu iš ne Bendrijos oro uosto į Bendrijos oro uostą, ir tame Bendrijos oro uoste perkrautam į turistinį arba verslo orlaivį, skrendantį Bendrijos vidaus reisu, atliekami oro uoste, į kurį reguliaraus ar užsakomojo reiso pabaigoje atvyksta orlaivis.

4. Visi tikrinimai ir visi formalumai taikytini bagažui, Bendrijos oro uoste pakraunamam į turistinį ar verslo orlaivį, skrendantį Bendrijos vidaus reisu, paskui kitame Bendrijos oro uoste perkraunamam į orlaivį, skrendantį reguliariu arba užsakomuoju reisu į ne Bendrijos oro uostą, atliekami oro uoste, iš kurio orlaivis išskrenda reguliariuoju arba užsakomuoju reisu.

5. Valstybės narės turi teisę tikrinti registruotą bagažą, perkraunamą tarptautiniame Bendrijos oro uoste, jeigu šis bagažas:

- atgabentas iš ne Bendrijos oro uosto ir tarptautiniame Bendrijos oro uoste perkraunamas į orlaivį, skrendantį į tos pačios valstybės teritorijoje esantį tarptautinį oro uostą,

- pakraunamas į orlaivį tarptautiniame oro uoste, paskui kitame tos pačios valstybės teritorijoje esančiame tarptautiniame oro uoste perkraunamas į orlaivį, skrendantį į ne Bendrijos oro uostą.

195 straipsnis

Valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių, kad:

- atvykę asmenys negalėtų perduoti prekių, kol nepatikrintas rankinis bagažas, nenurodytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3925/91 [10] 1 straipsnyje,

- išvykstantys asmenys negalėtų perduoti prekių po to, kai patikrinamas rankinis bagažas, nenurodytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3925/91 1 straipsnyje,

- atskridusių asmenų registruoto bagažo, nenurodyto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3925/91 1 straipsnyje, tikrinimas būtų organizuojamas taip, kad nepatikrinus šio bagažo nebūtų įmanoma kam nors perduoti jame esančių prekių,

- išskrendančių asmenų registruoto bagažo, nenurodyto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3925/91 1 straipsnyje, tikrinimas būtų organizuotas taip, kad patikrinus šį bagažą nebūtų įmanoma į jį įdėti kitų prekių.

196 straipsnis

Registruotas bagažas, užregistruotas Bendrijos oro uoste, identifikuojamas pagal tame oro uoste uždėtą etiketę. Etiketės pavyzdys ir techninės charakteristikos pateikti 30 priede.

197 straipsnis

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai oro uostų, atitinkančių 190 straipsnio b punkte pateiktą "tarptautinio Bendrijos oro uosto" sąvokos apibrėžimą, sąrašą. Komisija skelbia šį sąrašą Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINĖS DEKLARACIJOS – ĮPRASTINĖ PROCEDŪRA

1 SKYRIUS

Rašytinės muitinės deklaracijos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

198 straipsnis

1. Jeigu viena muitinės deklaracija deklaruojami dviejų arba daugiau rūšių prekės, duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.

2. Gamybos linijų sudėtinės dalys, žymimos vienu KN kodu, laikomos vienos rūšies prekėmis.

199 straipsnis

Nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už:

- deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą,

- kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą

- visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

200 straipsnis

Kartu su deklaracija pateikti dokumentai, paliekami muitinėje, išskyrus atvejus, kai muitinė nustato kitaip, arba kai dokumentai reikalingi deklarantui kitoms jo atliekamoms operacijoms. Pastaruoju atveju muitinė turi imtis būtinų priemonių, užtikrinančių, kad dokumentų nebūtų įmanoma panaudoti dar kartą, išskyrus atvejus, kai dokumentai laikytini galiojančiais prekių kiekiui arba vertei pagrįsti.

201 straipsnis

1. Deklaracija turi būti pateikiama muitinės įstaigai, kuriai pateiktos prekės. Ji gali būti pateikiama iškart po prekių pateikimo.

2. Muitinei leidus, deklaraciją galima pateikti anksčiau, kai deklarantas dar negali pateikti prekių. Šiuo atveju muitinė, atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, gali nustatyti laikotarpį, per kurį turi būti pateiktos prekės. Jeigu per šį laikotarpį prekės nepateikiamos, laikoma, kad deklaracija nebuvo pateikta.

3. Jeigu deklaracija buvo pateikta iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei.

202 straipsnis

1. Deklaracija turi būti pateikiama turinčiai teisę ją priimti muitinės įstaigai jos darbo dienomis ir valandomis.

Tačiau deklaranto prašymu muitinė gali leisti, kad deklaracija būtų pateikta ne nustatytomis dienomis ir valandomis, jeigu deklarantas atlygina visas su tuo susijusias išlaidas.

2. Bet kuri deklaracija, pateikta tam tikros muitinės įstaigos pareigūnams bet kurioje kitoje vietoje, nustatytoje muitinei ir suinteresuotam asmeniui tarpusavyje susitarus, laikoma pateikta nurodytai muitinės įstaigai.

203 straipsnis

Deklaracijoje turi būti nurodyta jos priėmimo data.

204 straipsnis

Muitinė turi teisę leisti arba reikalauti, kad Kodekso 65 straipsnyje nurodytos pataisos būtų daromos pateikiant naują deklaraciją vietoj anksčiau pateiktosios. Tačiau šiuo atveju apskaičiuojant visus mokėtinus muitus ir taikant visas atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, turi būti remiamasi pirmosios deklaracijos priėmimo data.

2 skirsnis

Naudojami blankai

205 straipsnis

1. Bendrasis administracinis dokumentas yra oficialus rašytinės deklaracijos, pateikiamos muitinei atliekant įprastinę procedūrą, blankas, kuris turi būti naudojama, kai prekėms įforminama muitinės procedūra arba jos reeksportuojamos vadovaujantis Kodekso 182 straipsnio 3 dalimi.

2. Kiti blankai šiam tikslui gali būti naudojami tuomet, kai tai leidžiama pagal atitinkamoms muitinės procedūros atlikimo tvarkos nuostatas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neužkerta kelio:

- nereikalauti, kad būtų pateikta rašytinė deklaracija, kai vadovaujantis 225–236 straipsniais prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, eksportuojamos arba laikinai įvežamos,

- valstybėms narėms nereikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas blankas būtų pateikiamas tuomet, kai laiškų arba siuntinių pašto siuntoms taikomos 237 ir 238 straipsniuose išdėstytos specialios nuostatos,

- muitinei leidus naudoti specialių formų blankus, supaprastinančius prekių deklaravimą tam tikrais atvejais,

- valstybėms narėms nereikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas blankas būtų pateikiamas tuomet, kai vadovaujantis galiojančiomis arba ateityje įsigaliosiančiomis sutartimis arba tarpžinybiniais kompetentingų valstybės institucijų susitarimais, sudarytais tarp dviejų arba daugiau valstybių narių dėl dar didesnio visos jų tarpusavio prekybos arba jos dalies formalumų supaprastinimo,

- suinteresuotiems asmenims naudoti krovinio aprašus atliekant Bendrijos tranzito formalumus, kai prekių siuntas sudaro daugiau nei vienos rūšies prekės,

- spausdinti eksporto, tranzito arba importo deklaracijas ir dokumentus, patvirtinančius Bendrijos statusą prekėms, negabenamoms taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, naudojant valstybės institucijų arba privataus sektoriaus automatinio duomenų apdorojimo technines priemones, prireikus ant paprasto popieriaus, laikantis valstybių narių nustatytų sąlygų,

- valstybėms narėms nustatyti, kad tuomet, kai naudojama kompiuterizuota deklaracijų apdorojimo sistema, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas blankas, gali būti šios sistemos išspausdinto bendrojo administracinio dokumento formos.

4. Jeigu muitinės formalumai atliekami naudojant valstybės institucijų arba privačias kompiuterines sistemas, kurios taip pat atspausdina ir deklaraciją, muitinė turi teisę nustatyti, kad:

- parašas gali būti pakeistas kitu identifikavimo technine priemone, kuri gali būti pagrįsta kodų naudojimu ir kurios panaudojimas sukelia tokias pačią teisinę pasekmes, kaip ir parašas. Ši lengvata gali būti teikiama tik tada, jeigu laikomasi kompetentingos institucijos nustatytų techninių ir administracinių sąlygų,

- taip pateiktose deklaracijose ranka arba mechaniniu būdu uždedamą muitinės įstaigos antspaudą ir kompetentingo pareigūno parašą gali pakeisti šių sistemų tiesiogiai atliekamas įforminimas.

5. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nurodyta, kad turi būti pateikta eksporto, reeksporto arba importo deklaracija arba prekių pateikimo kitai muitinės procedūrai įforminti deklaracija, valstybės narės neturi teisės reikalauti jokių kitų administracinių dokumentų, išskyrus tuos:

- kurie specialiai sukurti Bendrijos teisės aktų arba kurių naudojimas nustatytas tokių teisės aktų,

- kurių reikalaujama vadovaujantis su Sutartimi suderinamų tarptautinių konvencijų nuostatomis,

- kurių reikalaujama iš procedūros vykdytojų, kad šių asmenų prašymu jiems būtų suteikta lengvata arba tam tikras supaprastinimas,

- kurių, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, reikalaujama, įgyvendinant tam tikrus teisės aktus, kurių neįmanoma įgyvendinti naudojant tiktai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą.

206 straipsnis

Bendrojo administracinio dokumento blankai prireikus taip pat gali būti naudojami pereinamojo laikotarpio, nustatyto Ispanijos ir Portugalijos prisijungimo akte, prekybai tarp Bendrijos, kokia ji buvo 1985 m. gruodžio 31 d., ir Ispanijos arba Portugalijos, taip pat pastarųjų dviejų valstybių narių tarpusavio prekybai, kai prekiaujama prekėmis, kurios tebėra apmokestinamos tam tikrais muitais ir jiems lygiaverčio poveikio privalomaisiais mokėjimais, arba kurioms taikomos kitos priemonės, nustatytos Prisijungimo akte.

Taikant šio straipsnio pirmąją pastraipą, blankų, naudojamų prekybai su Ispanija ir Portugalija arba šių valstybių narių tarpusavio prekybai, 2-as arba 7-as egzemplioriai, jeigu jie naudojami, sunaikinami.

Šie blankai taip pat naudojami prekybai Bendrijos prekėmis tarp Bendrijos muitų teritorijos dalių, kurioms taikomos Tarybos direktyvos 77/388/EEB [11] nuostatos, ir šios teritorijos dalių, kurioms minėtos nuostatos netaikomos, arba šios teritorijos dalių, kuriose minėtos nuostatos netaikomos, tarpusavio prekybai.

207 straipsnis

Nepažeidžiant 205 straipsnio 3 dalies nuostatų, valstybių narių muitinės administracijos gali apskritai nereikalauti, kad atliekant eksporto ar importo formalumus būtų pateikiamas vienas arba daugiau Bendrojo administracinio dokumento egzempliorių, skirtų šios valstybės narės valdžios institucijoms, jeigu šiuose egzemplioriuose nurodoma informacija gaunama iš kitais būdais.

208 straipsnis

1. Pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą naudojami jo rinkiniai, sudaryti iš reikalingo formalumams, susijusiems su prekėms taikytina muitinės procedūra, atlikti egzempliorių skaičiaus.

2. Jeigu prieš Bendrijos tranzito procedūrą arba bendrojo tranzito procedūrą arba po kurios nors iš jų atliekama kita muitinės procedūra, gali būti pateikiamas rinkinys, kuriame yra egzempliorių skaičius, reikalingas formalumams, susijusiems su tranzito procedūra ir prieš ją arba po jos atliekama procedūra, atlikti.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti rinkiniai sudaromi:

- arba iš nesutrumpinto aštuonių egzempliorių rinkinio, atitinkančio 31 priede pateiktą pavyzdį,

- arba, ypač tada, kai jie pateikiami naudojant kompiuterizuotas deklaracijų apdorojimo sistemas, iš dviejų nuosekliai pateikiamų keturių egzempliorių rinkinių, atitinkančių 32 priede pateiktus pavyzdžius.

4. Nepažeidžiant 205 straipsnio 3 dalies, taip pat 222–224 arba 254–289 straipsnių nuostatų, kartu su deklaracijų blankais atitinkamais atvejais gali būti pateikiami vienas arba daugiau papildomųjų lapų rinkinių, sudarytų iš reikalingo formalumams, susijusiems su prekėms taikytina muitinės procedūra, atlikti egzempliorių skaičiaus. Tam tikrais atvejais prie jų gali būti pridėti egzemplioriai, reikalingi formalumams, susijusiems su ankstesniąja arba paskesniąja muitinės procedūra, atlikti.

Papildomųjų lapų rinkiniai sudaromi:

- arba iš aštuonių egzempliorių rinkinio, atitinkančio 33 priede pateiktą pavyzdį,

- arba iš dviejų keturių egzempliorių rinkinių, atitinkančių 34 priede pateiktą pavyzdį.

Papildomieji lapai sudaro neatskiriamą Bendrojo administracinio dokumento, su kuriuo jie pateikiami, dalį.

5. Nukrypdama nuo šio straipsnio 4 dalies, muitinė turi teisę nustatyti, kad pateikiant deklaraciją naudojantis kompiuterizuota sistema papildomieji lapai nenaudojami.

209 straipsnis

1. Taikant 208 straipsnio 2 dalį, kiekviena suinteresuota šalis atsako tik už duomenis, susijusius su procedūra, kurią asmuo taikė kaip deklarantas, procedūros vykdytojas arba vieno iš šių asmenų atstovas.

2. Jeigu, taikant šio straipsnio 1 dalį, deklarantas naudoja bendrąjį administracinį dokumentą, įformintą atliekant ankstesniąją muitinės procedūrą, turi būti reikalaujama, kad prieš pateikdamas savo deklaraciją jis patikrintų, ar teisingi duomenys įrašyti į tuos dokumento langeliuose, už kurių teisingumą jis atsako, ar jie atitinka deklaruojamas prekes ir pageidaujamą taikyti procedūrą ir prireikus juos papildytų.

Šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais deklarantas turi nedelsdamas informuoti muitinės įstaigą, kuriai pateikta deklaracija, apie bet kuriuos jo pastebėtus deklaracijoje įrašytų duomenų ir faktinių atitinkamų prekių charakteristikų neatitikimus. Tokiu atveju deklarantas turi surašyti savo deklaraciją naujuose bendrojo administracinio dokumento egzemplioriuose.

210 straipsnis

Kai vienas bendrasis administracinis dokumentas naudojamas kelioms viena paskui kitą atliekamoms muitinės procedūroms įforminti, muitinė turi įsitikinti, kad atitinka visi duomenys, pateikti deklaracijose, susijusiose su jose nurodytomis įvairiomis procedūromis.

211 straipsnis

Deklaracija privalo būti surašyta viena iš valstybinių Bendrijos kalbų, priimtina valstybės narės, kurioje atliekami formalumai, muitinei.

Paskirties valstybės narės muitinė prireikus gali reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas toje valstybėje narėje pateiktų deklaracijos vertimą į jos valstybinę kalbą arba vieną iš valstybinių kalbų. Vertimas pakeičia atitinkamus pateiktos deklaracijos duomenis.

Nukrypstant nuo ankstesniosios šio straipsnio pastraipos, deklaracija visuomet turi būti surašyta oficialia Bendrijos kalba, priimtina paskirties valstybei narei, jeigu pastarojoje valstybėje narėje deklaracija surašoma ne tos pačios deklaracijos egzemplioriuose, kuri pradžioje buvo pateikti išvykimo valstybės narės muitinės įstaigai.

212 straipsnis

1. Bendrasis administracinis dokumentas privalo būti pildomas vadovaujantis 37 priede pateiktais paaiškinimais ir bet kuriomis papildomomis taisyklėmis, išdėstytomis kituose Bendrijos teisės aktuose.

2. Muitinė turi užtikrinti, kad vartotojai būtų sudarytos sąlygos gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paaiškinimų kopijas.

3. Kiekvienos valstybės narės muitinės administracija prireikus gali papildyti šiuos paaiškinimus.

213 straipsnis

Kodai, kurie turi būti naudojami pildant 205 straipsnio 1 dalyje nurodytus blankus, pateikti 38 priede.

214 straipsnis

Tais atvejais, kai pagal taisykles reikalaujama pateikti papildomas 205 straipsnio 1 dalyje nurodyto blanko kopijas, deklarantas šiam tikslui gali naudoti minėto blanko papildomus egzempliorius arba fotokopijas.

Šie papildomi egzemplioriai arba fotokopijos turi būti deklaranto pasirašyti, pateikti muitinei ir pastarosios įforminti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir bendrasis administracinis dokumentas. Muitinė turi juos priimti taip pat kaip ir dokumentų originalus, jeigu jų kokybė ir aiškumas (įskaitomumas) atitinka jos keliamus reikalavimus.

215 straipsnis

1. Blankai, nurodyti 205 straipsnio 1 dalyje, spausdinami ant savaiminio kopijavimo rašomojo popieriaus, kurio vienas kvadratinis metras sveria ne mažiau nei 40 gramų. Popierius privalo būti pakankamai nepermatomas, kad informacija vienoje jo pusėje nesumažintų informacijos įskaitomumo kitoje pusėje, be to, jis turėtų būti pakankamai stiprus, kad įprastiniu būdu naudojamas lengvai neplyštų ir nesiglamžytų.

Visi egzemplioriai turi būti spausdinami ant balto popieriaus. Tačiau Bendrijos tranzitui naudojamų egzempliorių (1, 4, 5 ir 7), 1 (pirmosios ir trečiosios skilčių), 2, 3, 4, 5, 6, 8, 15, 17, 18, 19, 21, 25, 27, 31, 32, 33 (pirmosios skilties kairiosios pusės), 35, 38, 40, 44, 50, 51, 52, 53, 55 ir 56 langelių fonas turi būti žalias.

Blankai turi būti spausdinami žalios spalvos dažais.

2. Langelių horizontalūs matmenys turi be liekanos dalintis iš vienos dešimtosios colio, vertikalūs matmenys – iš vienos šeštosios colio. Langelių skilčių horizontalūs matmenys turi be liekanos dalytis iš vienos dešimtosios colio.

3. Skirtingi blankų egzemplioriai turi turėti šias spalvotas žymes:

a) blankų, atitinkančių 31 ir 33 prieduose pateiktus pavyzdžius:

- 1, 2, 3 ir 5 egzempliorių dešiniajame krašte turi būti atitinkamai ištisinė raudonos, žalios, geltonos ir mėlynos spalvos juosta,

- 4, 6, 7 ir 8 egzempliorių dešiniajame krašte turi būti atitinkamai punktyrinė – mėlynos, raudonos, žalios ir geltonos spalvos juosta;

b) blankų, atitinkančių 32 ir 34 prieduose pateiktus pavyzdžius, 1/6, 2/7, 3/8 ir 4/5 egzempliorių dešiniajame krašte turi būti atitinkamai ištisinė raudonos, žalios, geltonos ir mėlynos spalvos juosta, o į dešinę nuo jos – tos pačios spalvos punktyrinė juosta.

Šios juostos turi būti apie 3 mm pločio. Punktyrinė juosta turi būti sudaryta iš kvadratėlių, kurių kraštinės ilgis 3 mm, vienas nuo kito atskirtų 3 mm tarpais, sekos.

4. Duomenų, įrašytų blankuose, kurie atitinka 31 ir 33 prieduose pateiktus pavyzdžius, atsispaudimo savaiminio kopijavimo būdu šių blankų egzemplioriuose apyrašas pateiktas 35 priede.

Duomenų, įrašytų blankuose, kurie atitinka 32 ir 34 prieduose pateiktus pavyzdžius, atsispaudimo savaiminio kopijavimo būdu šių blankų egzemplioriuose apyrašas pateiktas 36 priede.

5. Blankai turi būti 210 × 297 mm dydžio, maksimali šių matmenų paklaida – ne daugiau nei 5 mm trumpesni ir ne daugiau kaip 8 mm ilgesni.

6. Valstybės narės muitinės administracijos gali reikalauti, kad blankuose būtų nurodytas juos spausdinusio asmens pavadinimas ir adresas arba ženklas, pagal kurį šį asmenį galima identifikuoti. Jos taip pat gali nustatyti, kad spausdinti blankus leidžiama tik iš anksto juos techniškai aprobavus.

3 skirsnis

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti įforminant tam tikrą muitinės procedūrą

216 straipsnis

1. Maksimalus bendrojo administracinio dokumento langelių, kuriuos gali būti reikalaujama pildyti pateikiant deklaraciją tam tikrai muitinės procedūrai įforminti, sąrašas pateiktas 37 priede.

2. 37 priede taip pat pateiktas minimalus langelių, kuriuos turi būti reikalaujama pildyti pateikiant deklaraciją tam tikrai muitinės procedūrai įforminti, sąrašas.

217 straipsnis

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti tuomet, kai naudojamas vienas iš blankų, nurodytų 205 straipsnio 2 dalyje, priklauso nuo naudojamo blanko. Prireikus jie gali būti papildomi nuorodomis į teisės aktų nuostatas, susijusias su atitinkama muitinės procedūra.

4 skirsnis

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti kartu su muitinės deklaracija

218 straipsnis

1. Kartu su muitinės deklaracija prekių išleidimui į laisvą apyvartą įforminti turi būti pateikti šie dokumentai:

a) sąskaita faktūra, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, kaip reikalaujama pagal 181 straipsnį;

b) 178 straipsnyje nurodytais atvejais – deklaracija, kurioje pateikti duomenys, reikalingi deklaruojamų prekių muitinei vertei apskaičiuoti, ir kuri surašyta laikantis minėtame straipsnyje išdėstytų sąlygų;

c) dokumentai, kurių reikia lengvatiniam tarifų režimui arba kitoms priemonėms, nukrypstančioms nuo deklaruojamoms prekėms taikytinų teisės normų, taikyti;

d) visi kiti dokumentai, kuriuos reikalaujama pateikti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis deklaruojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą tvarką.

2. Muitinė turi teisę reikalauti, kad kartu su muitinės deklaracija būtų pateikiami transporto dokumentai arba tam tikrais atvejais dokumentai, susiję su ankstesne muitinės procedūra.

Jei vienos rūšies prekės pateikiamos dviejose arba daugiau pakuočių, muitinė turi teisę reikalauti, kad būtų pateikti pakuočių turinio apyrašas arba jam lygiavertis dokumentas, kuriame būtų nurodytas kiekvienos pakuotės turinys.

3. Tačiau tuomet, kai prekės atitinka Kodekso 81 straipsnyje nurodytų muitų taikymo reikalavimus, šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų dokumentų pateikti nereikalaujama.

Be to, jei prekės atitinka atleidimo nuo importo muitų taikymo reikalavimus, šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų dokumentų pateikti nereikalaujama, išskyrus atvejus, kai muitinė nusprendžia, kad juos būtina pateikti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis atitinkamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą tvarką.

219 straipsnis

1. Kartu su tranzito deklaracija turi būti pateikiamas transporto dokumentas. Išvykimo įstaiga turi teisę nereikalauti, kad šis dokumentas būtų pateikiamas atliekant formalumus. Tačiau prekių gabenimo metu transporto dokumentas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą, kai to pareikalauja muitinės įstaiga arba bet kuri kita kompetentinga institucija.

2. Nepažeidžiant jokių taikytinų supaprastinimo priemonių, prekių eksporto ir (arba) išsiuntimo arba reeksporto iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės dokumentas arba bet kuris kitas lygiavertis dokumentas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai kartu su tranzito deklaracija, su kuria jis susijęs.

3. Muitinė tam tikrais atvejais gali reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentas, susijęs su ankstesne muitinės procedūra.

220 straipsnis

1. Kartu su deklaracija, pateikiama įforminant ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą, išskyrus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, turi būti pateikiami šie dokumentai:

a) 218 straipsnyje nurodyti dokumentai, išskyrus atvejus, kai įforminama muitinio sandėliavimo procedūra ne D tipo muitinės sandėlyje;

b) leidimas atlikti atitinkamą muitinės procedūrą arba prašymo išduoti leidimą kopija, jeigu taikoma 556 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos nuostatos, išskyrus atvejus, kai įforminama muitinio sandėliavimo procedūra arba kai taikomos 568 straipsnio 3 dalies, 656 straipsnio 3 dalies arba 695 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2. Kartu su deklaracija, pateikiama įforminant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, turi būti pateikiami šie dokumentai:

a) dokumentai, nurodyti 221 straipsnyje;

b) leidimas atlikti šią procedūrą arba prašymo išduoti leidimą kopija, jeigu taikomos 751 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos nuostatos, išskyrus atvejus, kai taikomos 760 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3. 218 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos deklaracijoms, pateikiamoms įforminant bet kurią ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą.

4. Muitinė gali leisti, kad šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodyti dokumentai nebūtų pateikiami kartu su deklaracija, bet būtų laikomi muitinės žinioje.

221 straipsnis

1. Kartu su eksporto arba reeksporto deklaracija turi būti pateikiami visi dokumentai, būtini teisingam eksporto muitų ir teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atitinkamų prekių eksporto tvarką, taikymui.

2. 218 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos eksporto arba reeksporto deklaracijoms.

2 SKYRIUS

Kompiuterizuotos muitinės deklaracijos

222 straipsnis

1. Muitinė gali leisti deklarantui vietoj visų ar dalies rašytinės deklaracijos duomenų, nurodytų 37 priede, šiam tikslui paskirtai muitinės įstaigai nusiųsti kompiuteriniam apdorojimui tinkamus, užkoduotus arba kito muitinės nustatyto formato duomenis, atitinkančius duomenis, reikalaujamus nurodyti rašytinėse deklaracijose.

2. Muitinė nustato sąlygas, kurių turi būti laikomasi siunčiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

223 straipsnis

Muitinė turi teisę leisti naudoti kompiuterius, inter alia, taip:

- ji turi teisę nustatyti, kad atitinkamiems formalumams atlikti būtini duomenys būtų įvesti į jų kompiuterizuotas deklaracijų apdorojimo sistemas, nepateikiant rašytinės deklaracijos,

- ji turi teisę nustatyti, kad 205 straipsnio 1 dalyje apibrėžta deklaracija laikoma duomenų įvedimas į kompiuterį, jei nepateiktas deklaraciją atitinkantis dokumentas.

224 straipsnis

1. Kai formalumai atliekami naudojant valstybės institucijų arba privataus sektoriaus kompiuterines sistemas, muitinė duoda leidimą to prašantiems asmenims, pakeisti parašą kita identifikavimo technine priemone, kuri gali būti pagrįsta kodų naudojimu ir kurios panaudojimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir parašas.

2. Muitinė turi teisę leisti suinteresuotiems asmenims kompiuteriniu būdu surašyti ir siųsti dalį arba visus pridedamus dokumentus, nurodytus 218–221 straipsniuose.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytomis lengvatos suteikiamos tik tada, jeigu laikomasi muitinės nustatytų techninių ir administracinių sąlygų.

3 SKYRIUS

Muitinės deklaracijos, pateiktos žodžiu arba kitu veiksmu

1 skirsnis

Žodinės deklaracijos

225 straipsnis

Žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos išleidžiant į laisvą apyvartą šias prekes:

a) nekomercinio pobūdžio prekes:

- gabenamas asmeniniame keleivio bagaže arba

- atsiunčiamas fiziniams asmenims, arba

- kitais nereikšmingais atvejais, muitinei leidus;

b) komercinio pobūdžio prekes, jeigu:

- vieno deklaranto deklaruojamos vienos prekių siuntos vertė neviršija Bendrijoje galiojančių teisės aktų nuostatų nustatytos statistinės slenkstinės vertės ir

- prekių siunta nėra reguliariai gabenamų panašių siuntų sekos dalis, ir

- prekės nėra gabenamos nepriklausomo vežėjo kaip didesnio gabenamo krovinio dalis;

c) prekes, nurodytas 229 straipsnyje, jeigu jos atitinka reikalavimus, taikomus grąžintų prekių atleidimui nuo muito;

d) prekes, nurodytas 230 straipsnio b ir c punktuose.

226 straipsnis

Žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos eksportuojant:

a) nekomercinio pobūdžio prekes:

- gabenamas asmeniniame keleivio bagaže arba

- išsiunčiamas fizinių asmenų;

b) prekes, nurodytas 225 straipsnio b punkte;

c) prekes, nurodytas 231 straipsnio b ir c punktuose;

d) kitas prekes ekonomiškai nereikšmingais atvejais, muitinei leidus.

227 straipsnis

1. Muitinė gali nustatyti, kad 225 ir 226 straipsniai netaikomi, jeigu prekes deklaruojantis asmuo veikia dėl kito asmens interesų kaip muitinės tarpininkas.

2. Muitinė gali pareikalauti, kad būtų pateikta rašytinė deklaracija, jeigu jos nepatenkina deklaruojant prekes žodžiu pateiktų duomenų tikslumas ir išsamumas.

228 straipsnis

Jeigu, vadovaujantis 225 ir 226 straipsniais, žodžiu deklaruotos muitinei prekės apmokestinamos importo arba eksporto muitais, muitinė turi išduoti suinteresuotam asmeniui kvitą, kuriame nurodyti mokėtini muitai.

229 straipsnis

1. Jeigu laikomasi 696 straipsnyje nustatytų sąlygų, žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos laikinai įvežant šias prekes:

a) - gyvūnus ir įrangą, išvardytą 685 straipsnyje,

- pakuotes, išvardytas 679 straipsnyje,

- radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangą ir specialiai šiam tikslui pritaikytas transporto priemones su jų įrangą, įvežamą valstybinių, visuomeninių arba privačių organizacijų, įsteigtų ne Bendrijos muitų teritorijoje, jeigu muitinė yra išdavusi leidimą tokios įrangos ir transporto priemonių laikinojo įvežimo procedūrai įforminti,

- instrumentus ir aparatus, būtinus gydytojams, kurie teikia pagalbą ligoniams, laukiantiems organų transplantacijos, kaip nurodyta 671 straipsnio 2 dalies c punkte;

b) prekes, nurodytas 232 straipsnyje;

c) kitas prekes, jeigu muitinė leidžia.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės taip pat gali būti deklaruotos žodžiu jas reeksportuojant, kada baigiama jų laikinojo įvežimo procedūrą.

2 skirsnis

Muitinės deklaracijos, pateikiamos bet kuriuo kitu veiksmu

230 straipsnis

Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų tiesiogiai deklaruotos muitinei:

a) asmeniniame keleivio bagaže gabenamos nekomercinio pobūdžio prekės, kurios atleidžiamos nuo importo muitų arba vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 [12] I skyriaus XI antraštinės dalies nuostatomis, arba kaip grąžintos prekės;

b) prekės, atleidžiamos nuo importo muitų vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 I skyriaus IX ir X antraštinių dalių nuostatomis;

c) transporto priemonės, atleidžiamos nuo importo muitų kaip grąžintos prekės;

d) pervežimams būtini nereikšmingi importuojamų prekių kiekiai, kurių nereikalaujama pristatyti į muitinės įstaigą vadovaujantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu šios prekės neapmokestinamos importo muitais.

231 straipsnis

Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis eksportui 233 straipsnio b punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų tiesiogiai deklaruotos muitinei:

a) asmeniniame keleivio bagaže išgabenamos nekomercinio pobūdžio prekės, neapmokestinamos eksporto mokesčiais;

b) Bendrijos muitų teritorijoje išgabenamos registruotos transporto priemonės, kurias numatoma reimportuoti;

c) prekės, nurodytos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 II skyriuje;

d) kitos prekės ekonomiškai nereikšmingais atvejais, muitinei leidus.

232 straipsnis

1. Toliau išvardytos prekės vadovaujantis 698 ir 735 straipsniais laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruotos muitinei raštu arba žodžiu:

a) keleivių įvežami asmeniniai daiktai ir sportui skirtos prekės, išvardytos 684 straipsnyje;

b) transporto priemonės, išvardytos 718–725 straipsniuose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės laikomos deklaruotomis reeksportui baigiant jų laikinojo įvežimo procedūrą 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruojamos muitinei raštu arba žodžiu.

233 straipsnis

Pagal 230–232 straipsnius muitinės deklaracijos pateikimu pripažįstami šie veiksmai:

a) kai prekės vadovaujantis Kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punktu atgabenamos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą:

- vykimas per žaliąjį kanalą, pažymėtą užrašu "deklaruojamų daiktų nėra", jei muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema,

- vykimas per muitinės įstaigą, kurioje netaikoma dviejų kanalų sistema, nepareiškiant noro pateikti muitinės deklaraciją,

- priekinio keleivinės transporto priemonės stiklo pažymėjimas lipduku "deklaruojamų daiktų nėra" arba apvaliu muitinės deklaracijos ženklu, jeigu tokia galimybė numatyta nacionalinių teisės aktų nuostatų;

b) kai pagal 231 straipsnį eksportuojamų prekių ir pagal 232 straipsnio 2 dalį – reeksportuojamų prekių nereikalaujama pristatyti į muitinės įstaigą, vadovaujantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo nuostatomis:

- tik vykimo per Bendrijos muitų teritorijos sieną veiksmas.

234 straipsnis

1. Jeigu vykdomi 230–232 nustatyti reikalavimai, laikoma, kad prekės pateiktos muitinei vadovaujantis Kodekso 63 straipsniu, deklaracija priimta ir prekės išleistos tuo metu, kai atliekamas 233 straipsnyje nurodytas veiksmas.

2. Jeigu patikrinimas išaiškėja, kad 233 straipsnyje nurodytas veiksmas buvo atliktas, tačiau įvežtos arba išvežtos prekės neatitiko reikalavimų, nustatytų 230–232 straipsniuose, tokios prekės laikomos neteisėtai importuotomis arba eksportuotomis.

3 skirsnis

Nuostatos, bendros 1 ir 2 skirsniams

235 straipsnis

225–232 straipsnių nuostatos netaikytinos prekėms, už kurias numatoma mokėti grąžinamąsias išmokas ar kitas pinigų sumas arba grąžinti muitus, arba kurioms taikomi draudimai, apribojimai ar bet kurie kiti specialūs formalumai.

236 straipsnis

1 ir 2 skirsniuose sąvoka "keleivis" reiškia:

A. importo atveju:

1) bet kurį asmenį, kuris laikinai atvyksta į Bendrijos muitų teritoriją ir nėra nuolatinis jos gyventojas; ir

2) bet kurį asmenį, grįžtantį į Bendrijos muitų teritoriją, kurioje jis nuolat gyvena po to, kai buvo laikinai išvykęs į trečiąją šalį;

B. eksporto atveju:

1) bet kurį asmenį, laikinai išvykstantį iš Bendrijos muitų teritorijos, kurioje jis nuolat gyvena, ir

2) bet kurį asmenį, kuris laikinai atvyko į Bendrijos muitų teritoriją ir nėra nuolatinis jos gyventoją, išvykstantį iš šios teritorijos.

4 skirsnis

Pašto siuntos

237 straipsnis

1. Toliau išvardytos pašto siuntos laikomos deklaruotomis muitinei:

A. išleidimui į laisvą apyvartą:

a) tuo metu, kai jos įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją:

- tik asmeninio susirašinėjimo pašto atvirukai ir laiškai,

- aklųjų raštu parašyti laiškai,

- importo muitais neapmokestinami spaudiniai ir

- visos kitos laiškų arba siuntinių pašto siuntos, kurių nereikalaujama pristatyti į muitinę remiantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis;

b) tuo metu, kai jos pateikiamos muitinei:

- laiškų arba siuntinių pašto siuntos, išskyrus, nurodytąsias a dalyje, jeigu jos gabenamos su C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracija;

B. eksportui:

a) tuo metu, kai laiškų ir siuntinių pašto siuntos, neapmokestinamos eksporto muitais, priimamos pašto;

b) tuo metu, kai laiškų arba siuntinių pašto siuntos, apmokestinamos eksporto muitais, pateikiamos muitinei, jeigu jos gabenamos su C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracija.

2. Šio straipsnio 1A dalyje nurodytais atvejais deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikomas gavėjas, o šio straipsnio 1B dalyje nurodytais – siuntėjas. Muitinė gali nustatyti, kad deklarantu, ir atitinkamais atvejais skolininku laikoma pašto administracija.

3. Pritaikius šio straipsnio 1 dalį muitais neapmokestinamoms prekėms, laikoma, kad jos pateiktos muitinei vadovaujantis Kodekso 63 straipsniu, muitinės deklaracija priimta ir prekės išleistos:

a) importo atveju – kai prekės pristatomos gavėjui;

b) eksporto atveju – kai prekės priimamos pašto.

4. Jeigu laiškų arba siuntinių pašto siunta, kuriai netaikomas atleidimas nuo prievolės pristatyti į muitinę remiantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalį, pateikiama muitinei be C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracijos arba jeigu ši deklaracija užpildyta ne iki galo, muitinės deklaracija turi būti pateikiama arba papildoma muitinės nustatytu būdu.

238 straipsnis

237 straipsnis netaikomas:

- komercinio pobūdžio prekių siuntoms, kurių bendra vertė viršija Bendrijoje galiojančių teisės aktų nuostatų nustatytą statistinę slenkstinę vertę; muitinė turi teisę nustatyti aukštesnę slenkstinę vertę,

- komercinio pobūdžio prekių siuntoms, kurių siuntimas sudaro panašių operacijų sekos dalį,

- jeigu muitinės deklaracija pateikiama raštu, žodžiu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis,

- prekių, nurodytų 235 straipsnyje, siuntoms.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ TIKRINIMAS, MUITINĖS ĮSTAIGOS ATLIKTO TIKRINIMO REZULTATAI IR KITOS MUITINĖS ĮSTAIGOS TAIKYTOS PRIEMONĖS

239 straipsnis

1. Muitinė nustato prekių tikrinimo vietas ir valandas, kai jis atliekamas.

2. Tačiau deklaranto prašymu muitinė gali leisti, kad prekės būtų tikrinamos ne šio straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose arba ne tomis valandomis.

Visas su tuo susijusias išlaidas turi atlyginti deklarantas.

240 straipsnis

1. Jeigu muitinė pasirenka prekes tikrinimui, apie tai informuoja deklarantą arba jo atstovą.

2. Jeigu muitinė nusprendžia tikrinti tik dalį prekių, ji informuoja deklarantą arba jo atstovą apie tai nurodydama prekes, kurias ji pageidauja patikrinti. Muitinės pasirinkimas yra galutinis.

241 straipsnis

1. Deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti tikrinant prekes, turi teikti pagalbą, kurios reikia muitinei jos darbui palengvinti. Jeigu muitinė laiko, kad pagalba jai teikiama nepatenkinamai, ji gali pareikalauti, kad deklarantas paskirtų kitą asmenį, galintį suteikti būtiną pagalbą.

2. Jeigu deklarantas atsisako dalyvauti tikrinant prekes arba paskirti asmenį, galintį suteikti muitinei reikalingą pagalbą, muitinė nustato laiką, iki kurio šie reikalavimai turi būti įvykdyti, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia, kad tokio tikrinimo galima atsisakyti.

Jeigu iki nurodyto laiko deklarantas neįvykdo muitinės reikalavimų, pastaroji vadovaudamasi Kodekso 75 straipsnio a punktu tikrina prekes pati, prireikus pasikviesdama reikalingą specialistą arba bet kurį kitą asmenį, turintį teisę tikrinti prekes vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tokio prekių tikrinimo rizika ir išlaidos tenka deklarantui.

3. Muitinio tikrinimo, atlikto ankstesnėje šio straipsnio dalyje nurodytomis sąlygomis, rezultatai turi tokią pačią galią, kaip ir tikrinimo, atlikto dalyvaujant deklarantui, rezultatai.

4. Vietoj šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų priemonių taikymo muitinė turi teisę priimti sprendimą pripažinti deklaraciją negaliojančia, jeigu akivaizdu, kad deklarantas, atsisakydamas dalyvauti tikrinant prekes arba paskirti asmenį, galintį suteikti reikalingą pagalbą, netrukdo ir nesiekia sutrukdyti muitinei nustatyti, kad pažeistos prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai taisyklės, taip pat nevengia ir nesiekia išvengti Kodekso 66 straipsnio 1 dalies arba 80 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

242 straipsnis

1. Muitinė, nusprendusi imti prekių pavyzdžius, apie tai informuoja deklarantą arba jo atstovą.

2. Prekių pavyzdžius muitinė ima pati. Tačiau ji gali paprašyti, kad muitinei prižiūrint prekių pavyzdžius paimtų deklarantas arba jo paskirtas asmuo.

Prekių pavyzdžiai imami taikant galiojančių teisės aktų nustatytus metodus.

3. Paimtų pavyzdžių (mėginių) kiekiai neturi viršyti kiekių, reikalingų analizei arba detalesniam tikrinimui, įskaitant galimą kontrolinę analizę.

243 straipsnis

1. Deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti imant prekių pavyzdžius, turi teikti pagalbą, kurios reikia muitinei jos darbui palengvinti.

2. Jeigu deklarantas atsisako dalyvauti imant prekių pavyzdžius arba paskirti dalyvaujantį asmenį, taip pat jeigu jis atsisako suteikti muitinei pagalbą, reikalingą jos darbui palengvinti, taikomos 241 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

244 straipsnis

Paėmusi prekių pavyzdžių analizei arba detalesniam tikrinimui, muitinė, nelaukdama analizės arba tikrinimo rezultatų, išleidžia prekes, jeigu nėra kitų priežasčių, dėl kurių šito negalima padaryti. Tuomet, kai yra atsiradusi arba gali atsirasti skola muitinei, prekės išleidžiamos tik įtraukus į apskaitos sistemą atitinkamus muitus ir juos sumokėjus arba pateikus jų sumokėjimą užtikrinančią garantiją.

245 straipsnis

1. Muitinės įstaigos paimtas prekių pavyzdžių kiekis iš deklaruoto prekių kiekio neatimamas.

2. Pateikus eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti deklaraciją, deklarantui leidžiama, jeigu susidariusios aplinkybės tam nekliudo, vėl sukomplektuoti siuntą pakeičiant paimtą prekių pavyzdžių kiekį tapačiomis prekėmis.

246 straipsnis

1. Deklarantui prašymu ir jam atlyginus su tuo susijusias išlaidas, muitinė grąžina jam prekių pavyzdžius, kurie nebuvo sunaikinti analizės arba detalesnio tikrinimo metu, jeigu šių pavyzdžių muitinei jau nebereikia, ypač tuomet, kai deklarantas jau pasinaudojo visomis teisėmis apskųsti muitinės sprendimą, priimtą remiantis prekių pavyzdžių analizės arba detalesnio tikrinimo rezultatais.

2. Jeigu deklarantas neprašo grąžinti prekių pavyzdžių, muitinė gali juos sunaikinti arba pasilikti. Tačiau tam tikrais atvejais muitinė turi teisę reikalauti, kad deklarantas išgabentų visus likusius pavyzdžius.

247 straipsnis

1. Muitinė, patikrinusi deklaracijas ir kartu su jomis pateiktus dokumentus arba prekes, privalo nurodyti kiekvieno tokio tikrinimo pobūdį ir rezultatus bent jau savo muitinės pasiliekamame deklaracijos egzemplioriuje arba prie jo pridėtame dokumente. Jeigu atliekamas dalies prekių fizinis tikrinimas, taip pat turi būti nurodomi duomenys apie fiziškai patikrintą prekių siuntą.

Atitinkamais atvejais muitinė deklaracijoje taip pat turi nurodyti, kad deklarantas arba jo atstovas nedalyvavo.

2. Jeigu deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų arba prekių tikrinimo rezultatai neatitinka deklaracijoje pateiktų duomenų, muitinė privalo nurodyti bent jau muitinės pasiliekamame deklaracijos egzemplioriuje arba prie jo pridėtame dokumente duomenis, kuriais remiantis turi būti taikomi už prekes nustatyti privalomieji mokėjimai, ir atitinkamais atvejais apskaičiuojamos grąžinamosios išmokos ar kitos eksporto atvejais grąžinamos pinigų sumos, taip pat taikomos kitos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką.

3. Registruojant muitinio tikrinimo rezultatus, atitinkamais atvejais, turi būti nurodoma, kokių identifikavimo priemonių imtasi. Taip pat turi būti nurodoma data ir duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti tikrinimą atlikusio pareigūno tapatybę.

4. Jeigu muitinė netikrina nei deklaracijos, nei prekių, ji neprivalo tai įrašyti deklaracijoje arba prie jos pridėtame dokumente, nurodytame šio straipsnio 1 dalyje.

248 straipsnis

1. Priėmus sprendimą išleisti prekes būtina į apskaitos sistemą įtraukti importo muitus, apskaičiuotus pagal deklaracijos duomenis. Jeigu muitinė mano, kad pagal jos atliktų tikrinimų rezultatus bus apskaičiuota didesnė negu pagal deklaracijos duomenis apskaičiuotoji importo muitų suma, ji reikalauja pateikti garantiją, kurios pakaktų skirtumui tarp pinigų sumos, apskaičiuotos pagal deklaracijos duomenis, ir galutinės mokėtinos pinigų sumos sumokėjimui užtikrinti. Tačiau deklarantas turi teisę reikalauti, kad vietoj tokios garantijos pateikimo į apskaitos sistemą iš karto būtų įtraukta galutinė muitų suma, kuria prekės gali būti apmokestintos.

2. Jeigu remdamasi atliktų tikrinimų rezultatais muitinė apskaičiuoja importo muitų sumą, kuri skiriasi nuo sumos, apskaičiuotos remiantis deklaracijos duomenimis, išleidžiant prekes nedelsiant į apskaitos sistemą įtraukiama muitų sumą, apskaičiuota remiantis patikrinimų rezultatais.

3. Jeigu muitinei kyla abejonių dėl draudimų arba apribojimų taikymo ir galutinio sprendimo neįmanoma priimti negavus kitų valdžios institucijų atliktų tikrinimų rezultatų, atitinkamos prekės negali būti išleistos.

249 straipsnis

1. Muitinė, atsižvelgdama į prekių buvimo vietą ir taikomą prekių priežiūros tvarką, nustato sprendimo išleisti priėmimo būdą.

2. Jeigu pateikta rašytinė deklaracija, sprendimas išleisti prekes ir jo priėmimo data turi būti nurodyti deklaracijoje, arba atitinkamais atvejais – prie jos pridėtame dokumente. Deklarantui turi būti grąžintas jam skirtas deklaracijos arba prie jos pridėto dokumento egzempliorius.

250 straipsnis

1. Jeigu muitinė, negalėdama išleisti prekių dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Kodekso 75 straipsnio a punkto antrojoje arba trečiojoje pastraipoje, nustato terminą, per kurį deklarantas privalo sureguliuoti su prekėmis susijusią situaciją.

2. Jeigu susidarius Kodekso 75 straipsnio a punkto antrojoje pastraipoje nurodytoms aplinkybėms, deklarantas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nepateikia reikalingų dokumentų, atitinkama deklaracija laikoma negaliojančia ir muitinės įstaigos pripažįstama negaliojančia. Šiuo atveju taikomos Kodekso 66 straipsnio 3 dalies nuostatos.

3. Susidarius Kodekso 75 straipsnio a punkto trečiojoje pastraipoje nurodytoms aplinkybėms ir nepažeidžiant jokių priemonių, taikomų remiantis Kodekso 66 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa arba Kodekso 182 straipsniu, kai deklarantas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nesumoka mokėtinų mokesčių ir nepateikia garantijos, muitinė gali pradėti taikyti pirminius prekių pardavimo formalumus. Šiuo atveju prekės turi būti parduotos, prireikus – privalomai, jeigu tai leidžiama pagal valstybės narės įstatymus, reglamentuojančius atitinkamos valstybės institucijos veiklą, išskyrus atvejus, kai dar nepardavus prekių įvykdomos reikalaujamos sąlygos. Muitinė apie tai turi informuoti deklarantą.

Muitinės gali nugabenti tokias prekes į specialias muitinės prižiūrimas patalpas. Prekių gabenimo rizika ir išlaidos tenka deklarantui.

251 straipsnis

Neatsižvelgiant į Kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, muitinės deklaracija gali būti pripažinta negaliojančia po to, kai prekės išleistos šiais toliau nurodytais atvejais:

1. Muitinė pripažįsta deklaraciją negaliojančia, jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, kurią įforminus privaloma sumokėti importo muitus, užuot pateikus jas kitai muitinės procedūrai įforminti, jeigu prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia pateiktas per tris mėnesius nuo deklaracijos priėmimo dienos ir jeigu:

- prekės nebuvo naudojamos pažeidžiant muitinės procedūros, kuriai įforminti jos turėtų būti pateiktos, taikymo sąlygų,

- deklaruojamos prekės turėjo būti pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti ir atitiko visus tos procedūros reikalavimus, ir

- prekėms nedelsiant įforminama muitinės procedūra, kuriai įforminti jos turėjo būti pateiktos.

Prekių pateikimo paskesnei muitinės procedūrai įforminti deklaracija laikoma galiojančia nuo deklaracijos, kuri buvo pripažinta negaliojančia, priėmimo dienos.

Esant svarbių priežasčių, išimties būdu muitinė gali priimti prašymą ir pasibaigus nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui.

2. Deklaracija, kuria prekės buvo deklaruotos eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai, pripažįstama negaliojančia, jeigu:

a) deklaravus prekes, kurios apmokestinamos eksporto muitais, kurias eksportavus grąžinami importo muitai, grąžinamosios išmokos ar kitos eksporto išmokos arba kurias eksportuojant taikomos specialios priemonės:

- deklarantas pateikia eksporto muitinės įstaigai įrodymus, kad prekės neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos,

- deklarantas grąžina minėtai muitinės įstaigai visus muitinės deklaracijos egzempliorius ir visus kitus dokumentus, kurie jam buvo išduoti priėmus deklaraciją,

- deklarantas pateikia eksporto muitinės įstaigai įrodymus, kad visos grąžinamosios išmokos ir kitos pinigų sumos, kurios jam buvo grąžintos pateikus atitinkamą prekių eksporto deklaraciją, arba kad suinteresuotos institucijos ėmėsi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad šios pinigų sumos nebūtų išmokėtos, ir

- deklarantas, vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvykdo visas kitas eksporto muitinės įstaigos nurodytas prievoles, būtinas su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti.

Pripažinus deklaraciją negaliojančia, taip pat netenka galios visi patikslinimai, padaryti eksporto licencijoje arba sertifikate su iš anksto nustatyta kompensacija, pateiktuose kartu su deklaracija.

Jeigu eksportui deklaruotos prekės, kurios privalo būti išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos per nustatytą laiką, per šį laiką iš jos neišgabenamos, atitinkama deklaracija pripažįstama negaliojančia;

b) deklaravus kitas prekes, eksporto muitinės įstaiga, vadovaujantis 796 straipsniu, informuojama apie tai, kad prekės neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos.

3. Jeigu reeksportuojant prekes turi būti pateikta deklaracija, pirmiau išdėstytos 2 dalis taikoma mutatis mutandis.

4. Jeigu Bendrijos prekėms, vadovaujantis Kodekso 98 straipsnio 1 dalies b punktu, buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, pateikus prašymą deklaracija, kuria prekės buvo deklaruotos šiai procedūrai, gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo imtasi priemonių, nustatytų atitinkamuose teisės aktuose, kurios taikomos, kai nesilaikoma nustatytos muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarkos.

Jeigu per nustatytą prekių muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo laiką, nesikreipiama su prašymu įforminti prekėms teisės aktų nustatytus muitinės sankcionuotus veiksmus, muitinė imasi tuose teisės aktuose numatytų priemonių.

252 straipsnis

Jeigu muitinė, vadovaudamasi Kodekso 75 straipsniu, parduoda prekes, tai atliekama remiantis 188 straipsniu.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

SUPAPRASTINTOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Apibrėžimai

253 straipsnis

1. Taikant deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūrą, ir asmeniui deramai pagrindus, kad tai būtina, muitinė priima deklaraciją, kurioje nurodyti ne visi reikalaujami duomenys arba su kuria nepateikti visi dokumentai, būtini atitinkamai muitinės procedūrai įforminti.

2. Taikant supaprastinto deklaravimo procedūrą, leidžiama prekėms įforminti atitinkamą muitinės procedūrą pateikus supaprastintą deklaraciją, o vėliau pateikti papildomą deklaraciją, kuri, atitinkamai, gali būti apibendrintos, periodinės arba suvestinės deklaracijos pobūdžio.

3. Taikant procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, leidžiama prekėms įforminti atitinkamą muitinės procedūrai suinteresuoto asmens patalpose arba kitose muitinės nustatytose ar muitinei priimtinose vietose.

2 SKYRIUS

Išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos

1 skirsnis

Deklaracijos, kuriose nenurodyta tam tikra informacija

254 straipsnis

Deklaranto prašymu muitinė gali priimti išleidimo į laisvą cirkuliaciją deklaracijas, kuriose nenurodyti tam tikri duomenys, nurodyti 37 priede, tačiau turi būti nurodyti bent jau Bendrojo administracinio dokumento 1 (pirmosios ir antrosios skilties), 14, 21, 31, 37, 40 ir 54 langelių duomenys, ir:

- pakankamai tikslus prekių aprašymas, pagal kurį muitinė galėtų nedelsiant ir vienareikšmiškai nustatyti atitinkamą kombinuotosios nomenklatūros poziciją ir subpoziciją,

- tuomet, kai prekės apmokestinamos vertybiniais (ad valorem) muitais, jų muitinė vertė arba, jeigu paaiškėja, kad deklarantas negali šios vertės deklaruoti, muitinei priimtinu būtu, atsižvelgiant į deklaranto turimą informaciją, laikinai nustatyta prekių vertė,

- bet kurie kiti duomenys, būtini muitinei reikia identifikuojant prekes nustatyti, jų išleidimą į laisvą apyvartą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms taikyti ir garantijos, kurios reikalaujama prieš išleidžiant prekes, dydžiui apskaičiuoti.

255 straipsnis

1. Deklaranto prašymu muitinė gali priimti išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas, kartu su kuriomis nepateikti tam tikri būtini lydintieji dokumentai, tačiau šiuo atveju būtina pateikti bent dokumentus, kurie turi būti pateikti prieš išleidžiant į laisvą apyvartą deklaruotas prekes.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, gali būti priimta deklaracija, kartu su kuria nepateikti vienas arba daugiau dokumentų, privalomų pateikti prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad:

a) atitinkamas dokumentas egzistuoja ir yra galiojantis;

b) jis negalėjo būti pridėtas prie deklaracijos dėl nuo deklaranto valios nepriklausančių priežasčių;

c) bet koks delsimas priimti deklaraciją užkirstų kelią išleisti prekes į laisvą apyvartą arba dėl to prekėms būtų taikomos didesnės muitų normos.

Duomenys, susiję su nepateiktais dokumentais, visais atvejais turi būti nurodyti deklaracijoje.

256 straipsnis

1. Laikas, per kurį muitinė leidžia deklarantui pateikti duomenis arba dokumentus, nepateiktus deklaracijos priėmimo metu, negali viršyti vieno mėnesio nuo deklaracijos priėmimo dienos.

Tuo atveju, kai pateikti dokumentą reikia tam, kad būtų taikoma sumažinta arba nulinė importo muito norma, muitinė turėdama pagrindo laikyti, kad prekėms, nurodytoms deklaracijoje, kurioje nepateikta tam tikra informacija, gali būti taikoma tokia sumažinta arba nulinė muito norma, deklaranto prašymu gali nustatyti papildomą atitinkamo dokumento pateikimo laiką. Šis papildomas laikas negali viršyti trijų mėnesių.

Jeigu nepateikti su prekių muitine verte susiję duomenys arba dokumentai, kuriuos būtina pateikti vėliau, muitinė turi teisę, kai tai neabejotinai būtina, nustatyti ilgesnį laiką arba pratęsti anksčiau nustatytą laiką. Bendras leistinas laikas neturi viršyti galiojančių teisės aktų nustatytų laikotarpių.

2. Jeigu išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms sumažintos arba nulinės importo muitų normos taikomos tik neviršijus tam tikrų tarifinių kvotų arba viršutinių ribų, prekės gali būti apmokestinamos kaip nustatytų ribų neviršijančios prekės, su sąlyga, jei faktiškai pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę normą. Bet kuriuo atveju toks dokumentas privalo būti pateiktas:

- tarifinių viršutinių ribų atveju – iki datos, kada įsigaliojus Bendrijos priemonei grąžinamas įprastinių importo muitų taikymas,

- tarifinių kvotų atveju – iki nustatytų ribų pasiekimo.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, gali būti pateiktas ir pasibaigus laikui, kuriam buvo nustatyta sumažinta arba nulinė muito norma, jeigu deklaracija, kuria deklaruotos atitinkamos prekės, buvo priimta iki nustatyto laiko pabaigos.

257 straipsnis

1. Tai, kad muitinė priėmė deklaraciją, kurioje nepateikti tam tikri duomenys, neužkerta kelio deklaruotų savalaikiam prekių išleidimui, jei nėra kitų priežasčių dėl kurių prekės negali būti išleistos arba turi būti išleistos vėliau. Nepažeidžiant 248 straipsnio nuostatų, prekės išleidžiamos laikantis 2–5 dalyse išdėstytų sąlygų.

2. Jeigu deklaracijos priėmimo metu nepateiktų duomenų arba kartu su deklaracija privalomų pateikti dokumentų pavėluotas pateikimas negali turėti įtakos muitų, kuriais apmokestinamos atitinkamoje deklaracijoje nurodytos prekės, dydžiui, muitinė turi nedelsdama įtraukti į apskaitą įprastiniu būdu apskaičiuotas mokėtinas pinigų sumas.

3. Jeigu pagal 254 straipsnį, deklaracijoje nurodyta laikina prekių vertė, muitinė turi:

- nedelsdama įtraukti į apskaitą muitų sumą, apskaičiuotą remiantis šia laikina verte,

- prireikus pareikalauti, kad būtų pateikta garantija, kurios pakaktų skirtumui tarp šios sumos ir maksimalios sumos, kuria galėtų būti apmokestintos prekės, padengti.

4. Kai, esant kitoms, negu šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, sąlygoms, deklaracijos priėmimo metu nepateiktų duomenų arba kartu su deklaracija privalomų pateikti dokumentų pavėluotas pateikimas gali turėti įtakos muitų, kuriais apmokestinamos atitinkamoje deklaracijoje nurodytos prekės, dydžiui:

a) jeigu bet kurių trūkstamų duomenų arba dokumentų pavėluotas pateikimas gali sąlygoti sumažintos muito normos taikymą, muitinė turi:

- nedelsdama įtraukti į apskaitą importo muitus, mokėtinus taikant sumažintą muito normą,

- pareikalauti, kad būtų pateikta garantija, kurios pakaktų skirtumui tarp šios sumos ir sumos, kurią reikėtų sumokėti, jeigu importo muitai už atitinkamas prekes būtų apskaičiuoti taikant įprastinę muito normą, padengti;

b) jeigu bet kurių trūkstamų duomenų arba dokumentų pavėluotas pateikimas gali sąlygoti prekių įvežimą visai neapmokestinant muitais, muitinė turi pareikalauti, kad būtų pateikta garantija, kurios pakaktų sumai, kurią reikėtų sumokėti, jeigu muitai būtų apskaičiuoti taikant įprastinę muito normą, padengti.

5. Nepažeidžiant jokių galimų vėlesnių pakeitimų, ypač susijusių su galutinės prekių muitinės vertės nustatymu, deklarantas turi galimybę vietoj garantijos pateikimo pareikalauti, kad į apskaitą nedelsiant būtų įtraukta:

- maksimali muitų suma, kuria gali būti apmokestintos prekės, jeigu taikoma šio straipsnio 3 dalies antroji įtrauka arba 4 dalies a punkto antroji įtrauka, arba

- muitų suma, apskaičiuota taikant įprastinę muito normą, jeigu taikomas šio straipsnio 4 dalies b punktas.

258 straipsnis

Jeigu per 256 straipsnyje nurodytą laiką deklarantas nepateikia duomenų, reikalingų galutiniam prekių muitinės vertės nustatymui, arba kitų trūkstamų duomenų arba dokumentų, muitinė turi nedelsdama įtraukti į apskaitą kaip už prekes mokėtinus muitus pinigų sumą, lygią garantijos, pateiktos pagal 257 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos, 257 straipsnio 4 dalies a punkto antrosios įtraukos arba 257 straipsnio 4 dalies b punkto nuostatas, dydžiui.

259 straipsnis

Laikantis 254–257 straipsniuose nustatytų sąlygų priimta deklaracija, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, gali būti arba deklaranto papildyta, arba, susitarus su muitine, pakeista kita deklaracija, atitinkančia Kodekso 62 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Abiem atvejais apskaičiuojant bet muitus ir taikant kitas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prekių išleidimą į laisvą apyvartą, jų galiojimas nustatomas pagal deklaracijos, deklaracijos, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, priėmimo data.

2 skirsnis

Supaprastinto deklaravimo procedūra

260 straipsnis

1. Deklarantui, pateikusiam rašytinį prašymą, kuriame išdėstyta visa reikalinga informacija, leidžiama 261 ir 262 straipsnių nustatytomis sąlygomis ir būdu pateikti supaprastintą prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją, kai prekės pateiktos muitinei.

2. Tokia supaprastinta deklaracija gali būti:

- arba deklaracija, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, surašyta Bendrajame administraciniame dokumente, arba

- administracinis arba prekybos dokumentas, pateiktas kartu su prašymu išleisti į laisvą apyvartą.

Joje turi būti nurodyti bent jau duomenys, būtini prekėms identifikuoti.

3. Muitinė gali leisti, jei aplinkybės tam yra palankios, kad vietoj šio straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nurodyto prašymo išleisti į laisvą apyvartą būtų pateiktas bendras prašymas visoms išleidimo į laisvą apyvartą operacijoms, kurias numatoma atlikti per tam tikrą laiką. Prekybos arba administraciniame dokumente, pateiktame pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti įrašyta nuoroda į leidimą, duotą pagal šį bendrą prašymą.

4. Kartu su supaprastinta deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, kurių gali būti pareikalauta išleidžiant prekes į laisvą apyvartą. Šiuo atveju taikoma 255 straipsnio 2 dalis.

5. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 278 straipsnio.

261 straipsnis

1. 260 straipsnyje nurodytas leidimas deklarantui išduodamas tik tais atvejais, kai įmanoma efektyviai kontroliuoti, ar laikomasi importo draudimų ar apribojimų arba kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių išleidimą į laisvą apyvartą.

2. Toks leidimas paprastai neišduodamas, jeigu jo prašantis asmuo:

- yra padaręs reikšminių arba kartotinių muitinės veiklos taisyklių pažeidimų,

- tik retkarčiais deklaruoja prekes išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti.

Galima atsisakyti išduoti leidimą ir tais atvejais, jeigu jo prašantis asmuo veikia kito asmens, kuris tik retkarčiais deklaruoja prekes išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, vardu.

3. Nepažeidžiant Kodekso 9 straipsnio, leidimas gali būti atšauktas 2 dalyje nurodytais atvejais.

262 straipsnis

1. 260 straipsnyje nurodytame leidime turi būti:

- nurodyta muitinės įstaiga (-os), įgaliota (-os) priimti supaprastintas deklaracijas,

- nustatyta supaprastintų deklaracijų forma ir turinys,

- nurodytos prekės, kurioms jis taikomas, ir prekėms identifikuoti reikalingi duomenys, kurie privalo būti nurodyti supaprastintoje deklaracijoje,

- nurodyta garantija, kurią privalo pateikti suinteresuotas asmuo užtikrindamas bet kuriuos galinčios atsirasti skolos muitinei sumokėjimą.

Jame taip pat turi būti nustatyta papildomų deklaracijų forma ir turinys bei laikas, per kurį jos turi būti pateiktos įgaliotai muitinės įstaigai.

2. Muitinė gali leisti nepateikti papildomos deklaracijos, jeigu supaprastinta deklaracija pateikta deklaruojant prekes, kurių vertė mažesnė už galiojančių Bendrijos teisės aktų nustatytą statistinę slenkstinę vertę, ir jeigu supaprastintoje deklaracijoje nurodyta visa informacija, reikalinga išleidimui į laisvą apyvartą.

3 skirsnis

Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje

263 straipsnis

Laikantis 264–266 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas bet kuriam asmeniui, pageidaujančiam išleisti į laisvą apyvartą prekes savo patalpose arba kitose vietose, nurodytose 253 straipsnyje, ir pateikusiam muitinei dėl to rašytinį prašymą, kuriame pateikti visi leidimui išduoti reikalingi duomenys:

- apie prekes, kurioms taikoma Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra ir kurioms pirmiau nurodytas asmuo turi teisę taikyti supaprastintas procedūras, atliekamas paskirties įstaigoje vadovaujantis 406–409 straipsniais,

- apie prekes, kurioms anksčiau buvo taikoma ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, nepažeidžiant 278 straipsnio,

- apie prekes, kurios po to, kai buvo pateiktos muitinei pagal Kodekso 40 straipsnį, yra gabenamos į tas patalpas arba vietas taikant kitą, negu nurodyta pirmojoje įtraukoje, tranzito procedūrą,

- apie prekes, kurios pagal Kodekso 41 straipsnio b punktą yra atgabentos į Bendrijos muitų teritoriją nereikalaujant jų pateikti muitinei.

264 straipsnis

1. 263 straipsnyje nurodytas leidimas išduodamas, jeigu:

- pareiškėjo apskaita tvarkoma taip, kad muitinė galėtų ją efektyviai patikrinti ypač už praėjusį laikotarpį,

- įmanoma efektyviai kontroliuoti, ar laikomasi importo draudimų ar apribojimų arba kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prekių išleidimą į laisvą apyvartą.

2. Leidimas paprastai neišduodamas, jeigu jo prašantis asmuo:

- yra padaręs reikšminių arba kartotinių muitinės veiklos taisyklių pažeidimų,

- tik retkarčiais deklaruoja prekes išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti.

265 straipsnis

1. Nepažeidžiant Kodekso 9 straipsnio, muitinė gali neatšauti leidimo, jeigu:

- asmuo, kuriam jis išduotas, įvykdo savo įsipareigojimus per muitinės nustatytą laikotarpį arba

- įsipareigojimų neįvykdymas neturi esminės įtakos tinkamam procedūros atlikimui.

2. Leidimas paprastai atšaukiamas 264 straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje nurodytais atvejais.

3. Leidimas gali būti atšauktas 264 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nurodytais atvejais.

266 straipsnis

1. Siekiant sudaryti muitinei sąlygas įsitikinti, kad operacijos atliekamos nustatyta tvarka, 263 straipsnyje nurodytas asmuo, kuriam išduotas leidimas, atgabenus prekes į tam tikslui skirtą vietą, privalo:

a) tinkamai informuoti muitinę jos nustatytu būdu apie prekių atgabenimą, kad prekės būtų išleistos;

b) įtraukti šias prekes į savo apskaitą. Vietoj įtraukimo į apskaitą gali būti taikomi bet kurie kiti formalumai, kurie užtikrina tokias pačias muitinės nustatytas sąlygas. Apskaitoje turi būti nurodyta data, kada prekės į ją įtrauktos ir duomenys, būtini prekėms joms identifikuoti;

c) sudaryti sąlygas muitinei patikrinti visus dokumentus, kuriuos gali būti reikalaujama pateikti taikant prekių išleidimą į laisvą apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

2. Su sąlyga, kad tai neturi įtakos tinkamai operacijos vykdymo kontrolei, muitinė gali:

a) leisti šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pranešimą pateikti tuoj pat po to, kai tik paaiškėja, kad prekės tikrai bus atgabentos;

b) esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, kuomet tai būtina dėl prekių prigimties ir greitos jų apyvartos, netaikyti asmeniui, kuriam išduotas leidimas, reikalavimo pranešti kompetentingai muitinės įstaigai apie kiekvieną prekių atgabenimą, jeigu šis asmuo pateikia nurodytajai įstaigai visą informaciją, kurios, jos nuomone, reikia tam, kad būtų užtikrinta šios įstaigos teisė prireikus patikrinti prekes.

Šiuo atveju prekių įrašymas į suinteresuoto asmens apskaitą prilyginamas jų išleidimui.

267 straipsnis

263 straipsnyje nurodytame leidime turi būti nustatytos specialios procedūros taikymo taisyklės ir, be to, jame turi būti nurodoma:

- prekės, kurioms jis taikomas,

- 266 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų prisiėmimo forma ir nuoroda į garantiją, kurią privalo pateikti suinteresuotas asmuo,

- prekių išleidimo laikas,

- laikas, per kurį šiam tikslui paskirtai kompetentingai muitinės įstaigai privalo būti pateikta papildoma deklaracija,

- sąlygos, kurių laikantis duomenys apie prekes įtraukiami į atitinkamai į apibendrintą, periodinę arba suvestinę deklaraciją.

3 SKYRIUS

Deklaracijos pateikiamos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai

1 skirsnis

Prekių pateikimas ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai

1 poskirsnis

Muitinio sandėliavimo procedūros pradžia

A. Deklaracijos, kuriose nenurodyta tam tikra informacija

268 straipsnis

1. Deklaranto prašymu muitinės įstaiga, įforminanti muitinio sandėliavimo procedūros pradžia, priimti gali priimti deklaracijas, kuriuose nenurodyti tam tikri duomenys, nurodyti 37 priede, tačiau turi būti nurodyti bent jau duomenys, būtini prekėms, kurios deklaruojamoms šia deklaracija, identifikuoti, įskaitant jų kiekį.

2. 255, 256 ir 259 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3. Šis straipsnis netaikomas deklaracijoms, kuriomis šiai procedūrai deklaruojami Bendrijos žemės ūkio produktai, nurodyti 529–534 straipsniuose.

B. Supaprastinto deklaravimo procedūra

269 straipsnis

1. Deklaranto prašymu leidžiama 270 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir būdu, pateikti supaprastintą muitinio sandėliavimo deklaraciją, kai prekės pateiktos muitinei.

Tokia supaprastinta deklaracija gali būti:

- arba 268 straipsnyje nurodyta deklaracija, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, arba

- administracinis arba prekybos dokumentas, pateiktas kartu su prašymu įforminti muitinio sandėliavimo procedūros pradžią.

Joje turi būti nurodyti duomenys, nurodyti 268 straipsnio 1 dalyje.

2. Jeigu ši procedūra taikoma D tipo sandėlyje, supaprastintoje deklaracijoje taip pat turi būti detaliai aprašyta atitinkamų prekių rūšis, kad būtų galima jas nedelsiant ir vienareikšmiškai klasifikuoti bei nurodyta jų muitinė vertė.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra netaikoma nei B ir F tipo sandėliams, nei įforminant muitinio sandėliavimo procedūros pradžią bet kurio tipo sandėliuose 529–534 straipsniuose nurodytiems Bendrijos žemės ūkio produktams.

270 straipsnis

1. 269 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pateikiamas raštu, jame turi būti nurodyti visi leidimui išduoti būtini duomenys.

Jei aplinkybės tam yra palankios, vietoj 269 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gali būti pateiktas bendras prašymas visoms operacijoms, kurias numatoma atlikti per tam tikrą laiką.

Šiuo atveju prašymas surašomas, laikantis 497–502 straipsniuose išdėstytų sąlygų, ir pateikiamas muitinei, išdavusiai leidimą taikyti šią procedūrą, kartu su prašymu steigti muitinės sandėlį arba pakeisti anksčiau išduotą leidimą steigti muitinės sandėlį.

2. 269 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas suinteresuotam asmeniui išduodamas tik tais atvejais, jeigu tai neturi įtakos tinkamam operacijų vykdymui.

3. Toks leidimas paprastai neišduodamas, jeigu:

- nepateiktos garantijos, reikalingos tinkamam operacijų vykdymui užtikrinti,

- suinteresuotas asmuo prekes muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruoja tik retkarčiais,

- suinteresuotas asmuo yra padaręs reikšminių arba kartotinių muitinės veiklos taisyklių pažeidimų.

4. Nepažeidžiant Kodekso 9 straipsnio, leidimas gali būti atšauktas 3 dalyje nurodytais atvejais.

271 straipsnis

269 straipsnio 1 dalyje nurodytame leidime turi būti nustatytos specialios procedūros taikymo taisyklės, įskaitant:

- įstaigą (-as), kuriose įforminama procedūra,

- supaprastintų deklaracijų formą ir turinį.

Papildomos deklaracijos nereikia pateikti.

C. Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje

272 straipsnis

1. Leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas laikantis šio straipsnio 2 dalyje bei 273 ir 274 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

2. 269 straipsnio 2 dalis ir 270 straipsnis taikomi mutatis mutandis.

273 straipsnis

1. Siekiant sudaryti muitinei sąlygas įsitikinti, kad operacijos atliekamos nustatyta tvarka, asmuo, kuriam išduotas leidimas, atgabenus prekes į tam tikslui skirtą vietą, privalo:

a) tinkamai informuoti prižiūrinčią įstaigą jos nustatytu būdu apie prekių atgabenimą;

b) įtraukti įrašą į savo prekių apskaitą;

c) sudaryti sąlygas prižiūrinčiai įstaigai patikrinti visus dokumentus, reikalingus muitinio sandėliavimo procedūros pradžios įforminimui.

Į apskaitą įtraukiamame įraše, nurodytame šios straipsnio dalies b punkte, turi būti nurodyti bent duomenys, naudojami prekėms identifikuoti prekyboje, įskaitant jų kiekį.

2. Taikoma 266 straipsnio 2 dalis.

274 straipsnis

272 straipsnio 1 dalyje nurodytame leidime turi būti nustatytos specialios procedūros atlikimo taisyklės ir be to jame turi nurodyta:

- prekės, kurioms jis taikomas,

- 273 straipsnyje minėtų įsipareigojimų prisiėmimo forma,

- prekių išleidimo laikas.

Papildomos deklaracijos nereikia pateikti.

2 poskirsnis

Laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo ir laikinojo įvežimo procedūrų pradžia

A. Deklaracijos, kuriose nenurodyta tam tikra informacija

275 straipsnis

1. Deklaranto prašymu muitinės įstaiga, įforminanti ekonominio poveikio turinčių muitinės procedūrų, išskyrus laikinojo išvežimo perdirbti ir muitinio sandėliavimo, pradžią gali priimti deklaracijas, kuriuose nenurodyti tam tikri duomenys, nurodyti 37 priede arba kartu su kuriomis nepateikti tam tikri 220 straipsnyje nurodyti lydintieji dokumentai. Tačiau šiuo atveju, turi būti nurodyti bent jau Bendrojo administracinio dokumento 14, 21, 31, 37, 40 ir 54 langelių duomenys ir 44 langelyje turi būti nurodomas leidimas arba:

- prašymas, jei taikoma 556 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa, arba

- informacija, nurodyta 568 straipsnio 3 dalyje, 656 straipsnio 3 dalyje arba 695 straipsnio 3 dalyje, jeigu ji gali būti įrašyta į šį langelį, jei taikomos supaprastintos leidimo išdavimo procedūros.

2. 255, 256 ir 259 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3. Tais atvejais, kai įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, atliekamos taikant drobeko sistemą, pradžia, 257 ir 258 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

B. Supaprastinto deklaravimo procedūra ir procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje

276 straipsnis

260–267 ir 270 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis šiame poskirsnyje nurodytoms prekėms, deklaruotoms ekonominio poveikio turinčioms muitinės procedūroms.

3 poskirsnis

Prekės, deklaruotos laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai

277 straipsnis

279–289 straipsnių nuostatos, taikytinos eksportui deklaruotoms prekėms, mutatis mutandis taikomos deklaruotoms eksportui įforminus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.

2 skirsnis

Ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros formalumų užbaigimas

278 straipsnis

1. Užbaigiant ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros, išskyrus laikinojo išvežimo perdirbti ir muitinio sandėliavimo, formalumus gali būti taikomos supaprastintos išleidimo į laisvą apyvartą, eksporto ir reeksporto procedūros. Reeksporto atveju 279–289 straipsnių nuostatos taikomos su mutatis mutandis.

2. 254–267 straipsniuose nurodytos supaprastintos procedūros, gali būti taikomos išleidžiant į laisvą apyvartą prieš tai laikinai išvežtas perdirbti prekes.

3. Užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūros formalumus gali būti taikomos supaprastintos išleidimo į laisvą apyvartą, eksporto ir reeksporto procedūros.

Tačiau:

a) galima neleisti taikyti supaprastintų procedūrų prekėms, kurioms procedūros pradžia įforminta F tipo sandėlyje;

b) prekėms, kurioms procedūros pradžia įforminta B tipo sandėlyje, taikomos tik deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūra ir supaprastinto deklaravimo procedūra;

c) leidimo steigti D tipo sandėlį išdavimas automatiškai suteikia teisę taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms.

Tačiau tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo pageidauja taikyti jam naudingus apmokestinimo veiksnius, kurių neįmanoma patikrinti neatlikus prekių fizinio tikrinimo, ši procedūra negali būti taikoma. Šiuo atveju gali būti taikomos kitos procedūros, kurias atliekant prekės pateikiamos muitinei;

d) supaprastintos procedūros netaikomos Bendrijos žemės ūkio prekėms, kurioms pagal 529–534 straipsnius įforminta muitinio sandėliavimo procedūros pradžia.

4 SKYRIUS

Eksporto deklaracijos

279 straipsnis

Formalumai, kurie turi būti atliekami eksporto muitinės įstaigoje 792 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti supaprastinti vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.

Šiam skyriui taikomos 793 ir 796 straipsnių nuostatos.

1 skirsnis

Deklaracijos, kuriose nenurodyta tam tikra informacija

280 straipsnis

1. Deklaranto prašymu muitinė gali priimti eksporto deklaracijas, kuriose nenurodyti tam tikri duomenys, nurodyti 37 priede, tačiau turi būti nurodyti bent jau Bendrojo administracinio dokumento 1 (pirmosios skilties), 2, 14, 17, 31, 33, 38, 44 ir 54 langelių duomenys ir:

- tuomet, kai prekės apmokestinamos eksporto muitais arba joms taikomos kitos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, nurodoma visa informacija, reikalinga tinkamam tokių muitų arba priemonių taikymui,

- bet kuri kita informacija, būtina prekėms identifikuoti, taikyti jų eksportą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms taikyti arba garantijos, kurios reikalaujam prieš eksportuojant prekes, dydžiui apskaičiuoti.

2. Muitinė gali leisti deklarantui neužpildyti 17 ir 33 langelių, jeigu jis deklaruoja, kad atitinkamų prekių eksportui netaikomi draudimai arba apribojimai, ir muitinė neturi pagrindo tuo abejoti, o pagal prekių aprašymą įmanoma nedelsiant ir vienareikšmiškai suklasifikuoti jas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą.

3. 3-iojo egzemplioriaus 44 langelyje turi būti vienas iš šių įrašų:

- Exportación simplificada,

- Forenklet udførsel,

- Vereinfachte Ausfuhr,

- Απλουστευμένη εξαγωγή,

- Simplified exportation,

- Exportation simplifée,

- Esportazione semplificata,

- Vereenvoudigde uitvoer,

- Exportação simplificada.

4. 255–259 straipsniai eksporto deklaracijoms taikomi mutatis mutandis.

281 straipsnis

Kai taikomas 789 straipsnis, papildoma arba pakaitinė deklaracija gali būti pateikiama muitinės įstaigai, kurios priežiūrai priklauso eksportuotojo buveinės vietą. Jeigu asmuo, kuris yra eksportuotojo sudarytos sutarties šalis, įsteigtas ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsteigtas eksportuotojas, šia galimybe galima pasinaudoti tik tuomet, jeigu suinteresuotų valstybių narių administracijos yra sudariusios tarpusavio susitarimus.

Deklaracijoje, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, turi būti nurodyta įstaiga, kuriai bus pateikta papildoma deklaracija. Muitinės įstaiga, kuriai pateikta deklaracija, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, turi nusiųsti jos 1-ąjį ir 2-ąjį egzempliorius muitinės įstaigai, kuriai pateikiama papildoma arba pakaitinė deklaracija.

2 skirsnis

Supaprastinto deklaravimo procedūra

282 straipsnis

1. Deklarantui, pateikusiam rašytinį prašymą, kuriame išdėstyta visa leidimui išduoti reikalinga informacija leidžiama 261 ir 262 straipsnių, taikomų mutatis mutandis, nustatytomis sąlygomis ir būdu, pateikti supaprastintą eksporto deklaraciją, kai prekės pateiktos muitinei.

2. Nepažeidžiant 288 straipsnio, supaprastinta deklaracija gali būti Bendrojo administracinio dokumento, kuriame kurioje nenurodyta tam tikra informacija, bet nurodyti bent jau duomenys, būtini prekėms identifikuoti. 280 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.

3 skirsnis

Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje

283 straipsnis

Laikantis 284 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos leidimas taikyti procedūrą, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas bet kuriam asmeniui (toliau — įgaliotas eksportuotojas), pageidaujančiam įforminti eksporto procedūras savo patalpose arba kitose muitinės nustatytose ar muitinei priimtinose vietose ir pateikusiam dėl to rašytinį prašymą.

284 straipsnis

264 ir 265 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

285 straipsnis

1. Įgaliotas eksportuotojas, sudarydamas muitinei sąlygas įsitikinti, kad operacijos atliekamos nustatyta tvarka, iki prekių išgabenimo prekes iš 283 straipsnyje nurodytų vietų, privalo:

a) tinkamai informuoti muitinę jos nustatytu būdu apie prekių išgabenimą, kad prekės būtų išleistos;

c) sudaryti sąlygas muitinei patikrinti visus dokumentus, kuriuos gali būti reikalaujama pateikti taikant prekių eksportą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

2. Muitinė turi teisę esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, kuomet tai būtina dėl prekių prigimties ir greitos prekių, su kuriomis atliekamos eksporto operacijos, apyvartos, netaikyti įgaliotam eksportuotojui reikalavimo pranešti kompetentingai muitinės įstaigai apie kiekvieną prekių išgabenimą, jeigu jis pateikia nurodytai įstaigai visą informaciją, kurios, jos nuomone, reikia tam, kad būtų užtikrinta šios įstaigos teisė prireikus patikrinti prekes.

Šiuo atveju prekių įrašymas į įgalioto eksportuotojo apskaitą prilyginamas jų išleidimui.

286 straipsnis

1. Bendrojo administracinio dokumento 3-iasis egzempliorius naudojamas kaip prekių išgabenimo įrodymas, siekiant patikrinti, ar prekės faktiškai išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Leidime nustatoma, kad Bendrojo administracinio dokumento 3-iojo egzemplioriaus tikrumas patvirtinamas iš anksto.

2. Tikrumas gali būti patvirtinamas iš anksto vienu iš šių būdų:

a) A langelyje iš anksto uždedamas kompetentingos muitinės įstaigos antspaudas ir jame pasirašo šios įstaigos pareigūnas;

b) įgaliotas eksportuotojas gali uždėti ant deklaracijos specialų antspaudą, atitinkantį 62 priede pateiktą pavyzdį.

Šio atspaudo atvaizdas gali būti iš anksto išspausdintas dokumentų blankuose, jeigu jų spausdinimas patikėtas šiuo tikslu įgaliotai spaustuvei.

3. Įgaliotas eksportuotojas prieš išgabendamas prekes privalo:

- atlikti procedūras, nurodytas 285 straipsnyje,

- Bendrojo administracinio dokumento 3-iajame egzemplioriuje įrašyti nuorodą dėl prekių įtraukimo į apskaitą ir datą, kada prekės buvo įtrauktos į apskaitą.

4. 3-iojo egzemplioriaus, užpildyto pagal šio straipsnio 2 dalį, 44 langelyje turi būti įrašyti:

- leidimo numeris ir jį išdavusios muitinės įstaigos pavadinimas,

- vienas iš įrašų, nurodytų 280 straipsnio 3 dalyje.

287 straipsnis

1. 283 straipsnyje nurodytame leidime, turi būti nustatytos specialios procedūros taikymo taisyklės ir be to jame turi būti nurodoma:

- prekės, kurioms jis taikomas,

- 285 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų prisiėmimo forma,

- prekių išleidimo laikas,

- 3-iojo egzemplioriaus turinys ir jo patvirtinimo būdas,

- papildomos deklaracijos pateikimo tvarka ir laikas, per kurį ji privalo būti pateikta.

2. Leidime taip pat turi būti įrašyta, kad įgaliotas eksportuotojas įsipareigoja imtis visų priemonių, būtinų specialaus antspaudo arba dokumentų blankų, pažymėtų eksporto muitinės įstaigos atspaudo atvaizdu arba specialaus atspaudo atvaizdu, apsauga užtikrinti.

4 skirsnis

Bendrosios nuostatos, taikytinos 2 ir 3 skirsniui

288 straipsnis

1. Valstybės narės gali leisti vietoj Bendrojo administracinio dokumento naudoti prekybos arba administracinius dokumentus, taip pat bet kurios kitas laikmenas, jeigu visa eksporto operacija atliekama vienos valstybės narės teritorijoje arba jeigu ši galimybė numatyta suinteresuotų valstybių narių administracijų sudarytuose tarpusavio susitarimuose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente arba kitoje laikmenoje turi būti nurodyti bent jau duomenys, būtini prekėms identifikuoti, ir vienas iš 280 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų, nurodytų. Be to, kartu su juo turi būti pateiktas prašymas leisti eksportuoti prekes.

Muitinė gali leisti, jei aplinkybės tam yra palankios, kad vietoj šio prašymo būtų pateiktas bendras prašymas visoms eksporto operacijoms, kurias numatoma atlikti per tam tikrą laiką. Atitinkamame dokumente arba laikmenoje turi būti įrašyta nuorodą į leidimą.

3. Prekybos arba administracinis dokumentas, taip pat kaip ir Bendrojo administracinio dokumento 3-iasis egzempliorius, laikomas prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos įrodymu. Tuomet, kai naudojamos kitos laikmenos, žymos, kurios turi būti dedamos išvežimo metu, atitinkamais atvejais, nustatomos suinteresuotų valstybių narių administracijų tarpusavio susitarimuose.

289 straipsnis

Jeigu visa eksporto operacija atliekama vienos valstybės narės teritorijoje, ši valstybė narė turi teisę, užtikrindama Bendrijos politikos priemonių taikymą be 2 ir 3 skirsniuose nurodytų procedūrų, taikyti ir kitus supaprastinimus.

II DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

I ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

290 straipsnis

1. Tais atvejais, kai Bendrijos prekės eksportuojamos su ATA knygele pagal 797 straipsnį, jos gali būti išleistos į laisvą apyvartą pateikus ATA knygelę.

2. Šiuo atveju įstaiga, kurioje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, atlieka šiuos formalumus:

a) patikrina informaciją, pateiktą reimporto lakšto A–G langeliuose;

b) užpildo šaknelę ir reimporto lakšto H langelį;

c) pasilieka reimporto lakštą.

3. Jei laikinojo išvežimo formalumai Bendrijos prekėms atliekami ne toje muitinės įstaigoje, per kurią prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, prekių pervežimui iš tos įstaigos į įstaigą, kurioje atliekami minėti formalumai, formalumai netaikomi.

2 SKYRIUS

Prekių, kurioms, atsižvelgiant į jų galutinį vartojimą, taikomas palankus tarifų režimas, įvežimas

1 skirsnis

Prekės, išskyrus arklius skerdimui

291 straipsnis

1. Raštiškas leidimas įvežti prekes, kurios deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą bei kurioms, atsižvelgiant į galutinį jų vartojimą, taikomas palankus tarifų režimas, išduodamas asmeniui, kuris importuoja prekes arba importuoja jas, kad išleistų į laisvą apyvartą.

2. Minėtą leidimą suinteresuoto asmens raštišku prašymu išduoda valstybės narės, kurioje prekės deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą, muitinės įstaiga.

3. 39 priede minimų prekių atvejais prašyme, inter alia, nurodoma ši informacija:

a) trumpas įmonės, kuriai bus siūloma perdirbti prekes, aprašymas;

b) pasiūlyto perdirbimo pobūdis;

c) prekių, kurios bus naudojamos, rūšis ir kiekis;

d) gautų prekių rūšis, kiekis ir tarifinis aprašymas tais atvejais, kai taikomas Kombinuotosios nomenklatūros 27 skyriaus papildomų pastabų 4 dalies n punktas ir 5 dalis.

4. Suinteresuotas asmuo muitinei sudaro tokias sąlygas, kad būtų galima tiksliai identifikuoti prekes įmonėje arba įmonėse jų apdorojimo metu.

292 straipsnis

1. Muitinė gali apriboti 291 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimo laiką.

2. Jei leidimas anuliuojamas, asmuo, kuriam jis buvo išduotas, nedelsdamas sumoka importo mokesčius, nustatytus remiantis Kodekso 208 straipsniu prekėms, nepriskiriamoms numatytam galutiniam vartojimui.

293 straipsnis

Asmuo, kuriam išduotas leidimas, privalo:

a) nurodyti prekių galutinį vartojimą;

b) taip tvarkyti apskaitos dokumentus, kad muitinė galėtų atlikti bet kuriuos, jos nuomone, būtinus, patikrinimus siekiant užtikrinti, kad prekės būtų naudojamos jų galutiniam vartojimui, ir pasilikti šios apskaitos duomenis.

294 straipsnis

1. Visos prekės turi būti pateiktos nustatytam galutiniam vartojimui per vienerių metų laikotarpį nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje dienos.

2. Prekių, išvardytų 40 priedo 2 dalyje, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra penkeri metai.

3. Muitinė gali pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, jeigu prekės, atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes arba nenugalimą jėgą, ar priežastis, susijusias su prekių gamyba arba perdirbimu, nebuvo pateiktos nustatytam galutiniam vartojimui.

4. 39 priede išvardytų prekių atveju taikomos šio straipsnio 1 ir 3 dalys, nebent kitaip yra numatyta Kombinuotosios nomenklatūros 27 skyriaus papildomų pastabų 4 dalies n punkte ir 5 dalyje.

295 straipsnis

1. Laikoma, kad prekės pateiktos galutiniam vartojimui:

1) kai visos prekės per nustatytą laikotarpį pateikiamos nustatytam galutiniam vartojimui, prekių vienkartinio panaudojimo atveju;

2) praėjus dvejiems metams po jų pirmojo pateikimo nustatytam vartojimui, prekių daugkartinio panaudojimo atveju; data, kai pirmą kartą buvo nustatytas prekių galutinis vartojimas, įrašoma į apskaitos dokumentus, nurodytus 293 straipsnio b punkte; tačiau:

a) laikoma, kad 40 priedo 1 dalyje išvardytos medžiagos, kurias oro linijų tarnybos naudoja lėktuvų eksploatavimui ir remonto darbams, laikydamosi apsikeitimo susitarimų sąlygų arba savo poreikiams, yra pateikiamos galutiniam vartojimui tuo metu, kai jos pirmą kartą pateikiamos nustatytam vartojimui;

b) transporto priemonių dalys, skirtos surinkimui, laikomos pateiktomis galutiniam vartojimui, jeigu transporto priemonės perduodamos kitiems asmenims;

c) prekės, išvardytos 40 priedo 1 dalyje, kurios skirtos tam tikrų rūšių lėktuvams konstruoti, eksploatuoti, perdaryti arba įrengti, laikomos pateiktomis galutiniam vartojimui, jeigu lėktuvas perduodamas asmeniui, kuris neturinčiam leidimo, arba grąžinamas savininkui, inter alia, po eksploatacijos, remonto arba perdirbimo;

d) 40 priedo 2 dalyje nurodytos prekės, skirtos tam tikrų rūšių laivams arba gręžimo ar gamybos platformoms konstruoti, remontuoti, eksploatuoti, perdaryti, suderinti arba įrengti, laikomos pateiktomis galutiniam vartojimui, jeigu laivas arba gręžimo platforma yra perduodami asmeniui, neturinčiam leidimo, arba grąžinamas savininkui, inter alia, po eksploatacijos, remonto arba perdirbimo;

e) 40 priedo 2 dalyje nurodytos prekės, tiesiogiai pristatomos į laivą įrengimo tikslams, laikomos pateiktomis galutiniam vartojimui tokio pristatymo metu;

f) keleiviniai lėktuvai laikomi pateiktais galutiniam vartojimui, kai jie tam tikslui įregistruojami į valstybinę įskaitą.

2. Atliekos, laužas ir likučiai, atsirandantys prekių gamybos arba perdirbimo metu, laikomi prekėmis, pateiktomis galutiniam vartojimui.

296 straipsnis

1. Būtinais atvejais, leidimą gavusiam asmeniui pateikus svarių įrodymų, muitinė gali leisti laikyti prekes, nurodytas šiame skirsnyje, kartu su tokios pačios rūšies ir kokybės prekėmis, turinčiomis tokias pačias technines ir fizines charakteristikas.

Jei prekės taip ir laikomos, šis skirsnis taikomas tam prekių kiekiui, kuris lygus prekių kiekiui, išleistam į laisvą apyvartą remiantis šiuo skirsniu.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, muitinė gali leisti laikyti prekes, išvardytas 39 priede, išleistas į laisvą apyvartą remiantis šiuo skirsniu, kartu su kitomis prekėmis, išvardytomis tame priede, arba su naftos žaliavų produktais, klasifikuojamais KN 27090000 subpozicijoje.

3. Saugoti 2 dalyje nurodytas mišrias (ne vienos rūšies ir kokybės bei nevienodų techninių bei fizinių charakteristikų) prekes gali būti leidžiama tik tais atvejais, kai visam asortimentui taikomas vienas iš veiksmų, nurodytų Kombinuotosios nomenklatūros 27 skyriaus papildomų pastabų 4 ir 5 dalyse.

297 straipsnis

1. Tais atvejais, kai prekių pervežimas atliekamas Bendrijoje, asmuo, kuriam perduodamos prekės, privalo turėti leidimą, išduotą remiantis 291 straipsniu.

2. Nukrypstant nuo 294 straipsnio, visos prekės turi būti pateiktos nustatytam galutiniam vartojimui per vienerius metus nuo jų perdavimo datos; tačiau šis periodas gali būti pratęstas, kaip nurodyta 294 straipsnio 3 dalyje.

298 straipsnis

1. Tais atvejais, kai 297 straipsnyje nurodytos prekės siunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą, naudojamas T5 kontrolinis egzempliorius, nurodytas 471–495 straipsniuose, atsižvelgiant į procedūrą, nurodytą 2–8 dalyse.

2. Siuntėjas užpildo šešis T5 kontrolinius egzempliorius (vieną originalą ir penkias kopijas). Kopijos numeruojamos nustatyta tvarka.

T5 kontroliniame egzemplioriuje:

- A langelyje ("Išvykimo įstaiga") nurodoma kompetentinga išvykimo valstybės muitinės įstaiga,

- 2 langelyje nurodomas siuntėjo vardas ar įmonės pavadinimas ir tikslus adresas,

- 8 langelyje nurodomas gavėjo vardas ar įmonės pavadinimas ir tikslus adresas,

- langelyje "Svarbi pastaba" (po 14 langeliu "Deklarantas/Atstovas") tarp jau esančių dviejų įtraukų su tekstu "prekių siuntimo remiantis "ypatingos paskirties" kontrole atveju, toliau nurodytas siuntėjas" įrašoma trečioji įtrauka,

- atitinkamai 31 ir 33 langeliuose pateikiamas prekių aprašymas siuntimo metu, nurodant prekių kiekį ir atitinkamą nomenklatūros kodą,

- 38 langelyje nurodoma prekių neto masė,

- 103 langelyje žodžiais užrašomas bendras prekių kiekis,

- 104 langelyje – varnelė langelyje "Kitos (konkrečiai)" ir vienas iš šių įrašų didžiosiomis raidėmis:

- DESTINO ESPECIAL: MERCANCÍAS QUE DEBEN PONERSE A DISPOSICIÓN DEL CESIONARIO [REGLAMENTO (CEE) No 2454/93, ARTÍCULO 298],

- SÆRLIGT ANVENDELSESFORMÅL: SKAL STILLES TIL RÅDIGHED FOR ERHVERVEREN (FORORDNING (EØF) Nr. 2454/93, ARTIKEL 298),

- BESONDERE VERWENDUNG: WAREN SIND DEM ÜBERNEHMER ZUR VERFÜGUNG ZU STELLEN (ARTIKEL 298 DER VERORDNUNG (EWG) Nr. 2454/93),

- ΕΙΔΙΚΟΣ ΠΡΟΟΡΙΣΜΟΣ: ΕΜΠΟΡΕΥΜΑΤΑ ΠΟΥ ΠΡΕΠΕΙ ΝΑ ΤΕΘΟΥΝ ΣΤΗ ΔΙΑΘΕΣΗ ΤΟΥ ΕΚΔΟΧΕΑ [ΚΑΝΟΝΙΣΜΟΣ (ΕΟΚ) αριθ. 2454/93, ΑΡΘΡΟ 298],

- END-USE: GOODS TO BE PLACED AT THE DISPOSAL OF THE TRANSFEREE (REGULATION (EEC) No 2454/93, ARTICLE 298),

- DESTINATION PARTICULIÈRE: MARCHANDISES À METTRE À LA DISPOSITION DU CESSIONNAIRE [RÈGLEMENT (CEE) No 2454/93, ARTICLE 298],

- DESTINAZIONE PARTICOLARE: MERCI DA METTERE A DISPOSIZIONE DEL CESSIONARIO [REGOLAMENTO (CEE) N. 2454/93, ARTICOLO 298],

- BIJZONDERE BESTEMMING: GOEDEREN TER BESCHIKKING TE STELLEN VAN DE CESSIONARIS (VERORDENING (EEG) Nr. 2454/93, ARTIKEL 298),

- DESTINO ESPECIAL: MERCADORIAS A PÔR À DISPOSIÇÃO DO CESSIONÁRIO [REGULAMENTO (CEE) N.o 2454/93, ARTIGO 298.o];

- langelyje 106:

a) tais atvejais, kai prekės, išleistos į laisvą apyvartą, buvo perdirbtos arba apdorotos, pateikiamas prekių aprašymas jų išleidimo į laisvą apyvartą metu, taip pat atitinkamas KN kodas;

b) registruotas numeris ir išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos data bei muitinės įstaigos, kuriai buvo pateikta deklaracija, pavadinimas ir adresas,

- E langelyje, kitoje blanko pusėje ("Skirtas išvykimo valstybei narei") nurodoma:

- kompetentinga paskirties valstybės narės muitinės įstaiga,

- prekių išsiuntimo data.

3. Siuntėjas pasilieka pirmąjį egzempliorių ir įtraukia jį į savo apskaitos dokumentus, minimus 293 straipsnio b punkte, o antrąjį ir trečiąjį egzempliorius, prieš išsiųsdamas prekes, perduoda kompetentingai muitinės įstaigai jos nustatyta tvarka. Ketvirtąjį, penktąjį egzempliorius ir originalą kartu su prekėmis jis siunčia gavėjui. Kompetentinga muitinės įstaiga antrąjį egzempliorių pasilieka ir įtraukia jį į savo apskaitos dokumentus, o trečiąjį egzempliorių siunčia gavėjo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai.

4. Gautas prekes gavėjas įtraukia į savo apskaitos dokumentus, minimus 293 straipsnio b punkte, bei prideda prie jų originalą; ketvirtasis egzempliorius nedelsiant siunčiamas paskirties valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai tos valstybės narės nustatyta tvarka, nurodant prekių gavimo dieną. Gavėjas nedelsdamas informuoja muitinę apie bet kurį prekių perteklių, trūkumą, pakeitimą arba kitus neatitikimus. Be to, penktąjį egzempliorių jis siunčia siuntėjui.

5. Siuntėjo prievoles, numatytas šiame skyriuje, gavėjas perima 4 dalyje minimą dieną. Iki tol šios prievolės priklauso siuntėjui.

6. Prekės, siunčiamos laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nepateikiamos nei išvykimo įstaigai, nei paskirties įstaigai.

7. Šio straipsnio nuostatos vienodai taikomos visoms prekėms, kurias, gabenant tarp dviejų Bendrijoje esančių taškų kertama EFTA (Europos laisvos prekybos sutarties) šalių teritorija ir kurios yra išsiunčiamos iš tos šalies.

8. Išvykimo valstybės narės ir paskirties valstybės narės muitinė atlieka reguliarius patikrinimus siuntėjo ir gavėjo valdose. Siuntėjas ir gavėjas bendradarbiauja ir teikia visą reikalaujamą informaciją.

299 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 298 straipsniui, T5 kontrolinis egzempliorius nenaudojamas oro linijomis, aptarnaujančiomis tarptautinius maršrutus, gabenant medžiagas, kurių reikia lėktuvų eksploatacijai ar remontui, remiantis apsikeitimo tomis medžiagomis susitarimais, arba kurių reikia oro linijoms.

Šiuo atveju prekės gabenamos su oro važtaraščiu arba kitu analogišku dokumentu laikantis 298 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų.

2. Oro važtaraštyje arba kitame analogiškame dokumente turi būti pateikti bent jau šie duomenys:

a) siuntimą atliekančių oro linijų pavadinimas;

b) išvykimo oro uosto pavadinimas;

c) priimančių oro linijų pavadinimas;

d) paskirties oro uosto pavadinimas,

e) medžiagų aprašymas;

f) prekių skaičius.

Ankstesnėje dalyje nurodyti duomenys gali būti pateikti ir kitaip – užkoduotu formatu arba pateikiant nuorodą į pridedamą dokumentą.

3. Orlaivio važtaraščio arba kito analogiško dokumento pirmojoje pusėje didžiosiomis raidėmis įrašoma:

- DESTINO ESPECIAL,

- SÆRLIGT ANVENDELSESFORMÅL,

- BESONDERE VERWENDUNG,

- ΕΙΔΙΚΟΣ ΠΡΟΟΡΙΣΜΟΣ,

- END-USE,

- DESTINATION PARTICULIÈRE,

- DESTINAZIONE PARTICOLARE,

- BIJZONDERE BESTEMMING,

- DESTINO ESPECIAL.

4. Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienos oro linijos, siunčiančios arba gaunančios 1 dalyje minėtas medžiagas, sudaro visas sąlygas kompetentingoms muitinės įstaigoms atlikti apskaitos dokumentų, minimų 293 straipsnio b punkte, patikrinimą.

5. Siunčiančiosios oro linijos vieną oro važtaraščio egzempliorių arba kitą analogišką dokumentą pasilieka kaip dalį savo apskaitos dokumentų, o kitą egzempliorių pateikia kompetentingai muitinės įstaigai išvykimo valstybės narės muitinės nustatyta tvarka.

Gaunančiosios oro linijos vieną oro važtaraščio egzempliorių arba kitą analogišką dokumentą pasilieka kaip dalį savo apskaitos dokumentų, o kitą egzempliorių pateikia muitinės įstaigai paskirties valstybės narės muitinės nustatyta tvarka.

6. Nenaudojamos medžiagos ir oro važtaraščio arba kito analogiško dokumento kopijos pristatomos gaunančiosioms oro linijoms muitinės nustatytose vietose valstybėje narėje, kurioje registruotos oro linijos. Medžiagos papildomai įtraukiamos į 293 straipsnio b punkte nurodytus apskaitos dokumentus.

Medžiagų ir oro važtaraščio arba kito analogiško dokumento pristatymas ir įtraukimas į ankstesnėje pastraipoje minėtą apskaitą atliekamas per penkias dienas nuo medžiagas gabenančio lėktuvo išvykimo dienos.

7. Pagal šį straipsnį atsirandančias prievoles iš siuntimą atliekančių oro linijų perima gaunančiosios oro linijos tuo metu, kai pastarosioms pristatomi nenaudojamų medžiagų ir oro važtaraščio arba kito analogiško dokumento egzemplioriai.

300 straipsnis

Muitinė informuojama apie visus vežimus valstybėje narėje. Ji nustato informavimo būdą, ir laiką, per kurį tai turi būti atlikta, bei kitus reikalavimus. Siunčiant šią informaciją turi būti aiškiai nurodyta data, kada buvo vežtos prekės.

Nuo šios datos vežėjas prisiima įsipareigojimus, atsirandančius pagal šį skirsnį, už pervežtas prekes.

301 straipsnis

1. Pagal 291 straipsnį leidimą gavusio asmens prašymu, muitinė nustato vietas, toliau vadinamas "žemėje veikiančiomis bazėmis", kuriose gali būti laikomos 40 priedo 2 dalies B skirsnyje išvardytos prekės arba kuriose joms taikomos bet kurios rūšies operacijos.

2. Nepažeidžiant 298 straipsnio, jokie formalumai, išskyrus atitinkamą prekių įtraukimą į apskaitos dokumentus, minimus 293 straipsnio b punkte, netaikomi 1 dalyje nurodytoms prekėms, gabenamoms:

a) iš žemėje veikiančių bazių į platformas, nepriklausomai nuo to, ar jos yra teritoriniuose vandenyse ar už jų ribų, ir atvirkščiai;

b) jei taikytina, iš žemėje veikiančių bazių į krovimo į platformas vietą ir iš vietos, kurioje jos nuo platformų yra iškraunamos į žemėje veikiančias bazes;

c) iš krovimo į platformas vietos nepriklausomai nuo to, ar jos yra teritoriniuose vandenyse, ar už jų ribų, tais atvejais, kai yra siunčiamos į platformas neužsukant į žemėje veikiančias bazes, ir atvirkščiai;

d) tarp platformų nepriklausomai nuo, ar jos yra teritoriniuose vandenyse, ar už jų ribų.

302 straipsnis

1. Muitinė nepatvirtina kitokios prekių paskirties, negu nustatyta taikant joms palankų tarifų režimą, nurodytą 291 straipsnyje, nebent leidimą turintis asmuo muitinei priimtinu būdu gali įrodyti, kad neįmanoma prekių panaudoti nustatytam galutiniam vartojimui dėl priežasčių, susijusių su juo arba su pačiomis prekėmis.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, produktų, išvardytų 40 priedo 1 ir 2 dalyse, atveju muitinė gali patvirtinti kitokį, negu nurodyta prekėms taikant palankų tarifų režimą, galutinį vartojimą, jeigu laikoma, kad tai pateisinama dėl ekonominių priežasčių.

3. Ankstesnėje dalyje minimas patvirtinimas leidimą turinčiam asmeniui, sumokančiam Kodekso 208 straipsnyje nustatytą importo muitų sumą, taikomas sąlygiškai.

303 straipsnis

1. Muitinė nepatvirtina prekių eksporto iš Bendrijos muitų teritorijos arba prekių sunaikinimo muitinei prižiūrint, jeigu leidimą turintis asmuo negali muitinei priimtinu būdu įrodyti, kad buvo neįmanoma prekių panaudoti nustatytam galutiniam vartojimui dėl priežasčių, susijusių su juo arba su pačiomis prekėmis.

Jei prekių eksportas iš Bendrijos muitų teritorijos patvirtinamas, prekės laikomos ne Bendrijos prekėmis nuo eksporto deklaracijų priėmimo momento.

Žemės ūkio produktų atveju Bendrojo dokumento 44 langelyje didžiosiomis raidėmis pateikiama viena iš toliau išvardytų nuorodų:

- DESTINO ESPECIAL: MERCANCÍAS PREVISTAS PARA LA EXPORTACIÓN [REGLAMENTO (CEE) N° 2454/93, ARTÍCULO 303]: APLICACIÓN DE LOS MONTANTES COMPENSATORIOS MONETARIOS Y RESTITUCIONES AGRARIAS EXCLUIDA,

- SÆRLIGT ANVENDELSESFORMÅL: VARER BESTEMT TIL UDFØRSEL I (FORORDNING (EØF) Nr. 2454/93, ARTIKEL 303): ANVENDELSE AF MONETÆRE UDLIGNINGSBELØB OG LANDBRUGSRESTITUTIONER ER UDELUKKET,

- BESONDERE VERWENDUNG: ZUR AUSFUHR VORGESEHENE WAREN (ARTIKEL 303 DER VERORDNUNG (EWG) Nr. 2454/93): ANWENDUNG DER WÄHRUNGSAUSGLEICHSBETRÄGE UND LANDWIRTSCHAFTLICHEN AUSFUHRERSTATTUNGEN AUSGESCHLOSSEN,

- ΕΙΔΙΚΟΣ ΠΡΟΟΡΙΣΜΟΣ: ΕΜΠΟΡΕΥΜΑΤΑ ΠΟΥ ΠΡΟΟΡΙΖΟΝΤΑΙ ΓΙΑ ΕΞΑΓΩΓΗ [ΚΑΝΟΝΙΣΜΟΣ (ΕΟΚ) αριθ. 2454/93, ΑΡΘΡΟ 303]: ΑΠΟΚΛΕΙΕΤΑΙ Η ΕΦΑΡΜΟΓΗ ΤΩΝ ΝΟΜΙΣΜΑΤΙΚΩΝ ΕΞΙΣΩΤΙΚΩΝ ΠΟΣΩΝ ΚΑΙ ΤΩΝ ΓΕΩΡΓΙΚΩΝ ΕΠΙΣΤΡΟΦΩΝ,

- END-USE: GOODS DESTINED FOR EXPORTATION (REGULATION (EEC) No 2454/93, ARTICLE 303). MONETARY COMPENSATORY AMOUNTS AND AGRICULTURAL REFUNDS NOT APPLICABLE,

- DESTINATION PARTICULIÈRE: MARCHANDISES PRÉVUES POUR L'EXPORTATION [RÈGLEMENT (CEE) N° 2454/93, ARTICLE 303]: APPLICATION DES MONTANTS COMPENSATOIRES MONÉTAIRES ET RESTITUTIONS AGRICOLES EXCLUE,

- DESTINAZIONE PARTICOLARE: MERCI PREVISTE PER L'ESPORTAZIONE [REGOLAMENTO (CEE) N. 2454/93, ARTICOLO 303]: APPLICAZIONE DEI MONTANTI COMPENSATORI MONETARI E RESTITUZIONI AGRICOLE ESCLUSA,

- BIJZONDERE BESTEMMING: VOOR UITVOER BESTEMDE GOEDEREN (VERORDENING (EEG) Nr. 2454/93, ARTIKEL 303): TOEKENNING VAN MONETAIRE COMPENSERENDE BEDRAGEN EN LANDBOUWRESTITUTIES UITGESLOTEN,

- DESTINO ESPECIAL: MERCADORIAS PREVISTAS PARA A EXPORTAÇÃO [REGULAMENTO (CEE) N.° 2454/93, ARTIGO 303.o]: APLICAÇÃO DOS MONTANTES COMPENSATÓRIOS MONETARIOS E RESTITUIÇÕES AGRÍCOLAS EXCLUÍDA.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, prekių, išvardytų 40 priedo 1 ir 2 dalyse, atveju muitinė gali patvirtinti prekių eksportą iš Bendrijos muitų teritorijos, jei tai pateisinama dėl ekonominių priežasčių.

3. 1 dalis netaikoma prekėms, laikomoms kartu su kitomis prekėmis, kaip nurodyta 296 straipsnio 3 dalyje, nebent visas asortimentas yra eksportuojamas arba sunaikinamas.

304 straipsnis

1. Kai importo mokestis, taikomas prekėms su konkrečiu galutiniu vartojimu pagal galutinio vartojimo tvarką nemažesnis negu tas, kuris prekėms būtų taikomas kitu atveju, minėtos prekės klasifikuojamos pagal KN subpoziciją, nurodančią jų galutinį vartojimą, ir šis skirsnis netaikomas.

2. Šis skirsnis netaikomas 41 priede išvardytoms prekėms.

2 skirsnis

Arkliai skerdimui

305 straipsnis

1. Išleidžiant skerdimui skirtus arklius, klasifikuojamus KN 01011910 subpozicijoje, į laisvą apyvartą taikomos šios sąlygos:

a) pateikiama garantija, padengianti skolą, galinčią atsirasti muitinei, remiantis Kodekso 208 straipsniu; ir

b) muitinei priimtinu būdu kiekvienas arklys identifikuojamas išleidimo į laisvą apyvartą metu pagal aiškų ir gerai ant kairiosios mentės matomą X ženklą (žirklėmis arba kitu būdu pašalinus plaukus), rodantį, kad arklys skirtas skerdimui, ir numerį, kuriuo identifikuojamas arklys nuo išleidimo į laisvą apyvartą iki jo skerdimo momento.

2. Žymėjimo detalės turi būti nurodytos arklių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje. Deklaracijos kopija gabenama kartu su arkliais, ji pateikiama 308 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai.

3. Deklaranto įsipareigojimai nurodyti 293 straipsnyje.

306 straipsnis

1. Išleisti į laisvą apyvartą arkliai, muitinės užplombuotomis (nepažeidžiant jokių nacionalinių teisės aktų nuostatų, susijusių su plombų nuėmimu ir pakeitimu skubiais atvejais) transporto priemonėmis, turi būti gabenami į muitinės pripažintą skerdyklą.

2. Atvykus į skerdyklą, plomba nuo transporto priemonės nuimama ir arkliai išvedami dalyvaujant kompetentingai institucijai.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, kai muitinės įstaiga, kurioje arkliai buvo išleisti į laisvą apyvartą, yra skerdykloje, jeigu arkliai nedelsiant pereina 308 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos atsakomybėn.

Be to, jeigu muitinės įstaiga, kurioje arkliai buvo išleisti į laisvą apyvartą, yra visai prie pat skerdyklos, muitinė vietoj plombų gali taikyti atitinkamas kontrolės priemones, užtikrinančias, kad arkliai būtų gabenami tiesiai į skerdyklą ir perduoti 308 straipsnio 1 dalyje minimos institucijos atsakomybei.

307 straipsnis

Jeigu į skerdyklą atgabento arklio identifikuoti negalima arba jeigu nesilaikoma 306 straipsnio reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša kompetentingai muitinės įstaigai, kuri imasi reikiamų priemonių.

308 straipsnis

1. Arklių paskerdimo faktas įrodomas pateikiant įgaliotos institucijos išduotą sertifikatą arba pateikiant šios institucijos patvirtinimą, pridėtą prie 305 straipsnio 2 dalyje nurodytos deklaracijos kopijos, kad paskersti gyvuliai yra tie patys, kurie nurodyti išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje.

2. Per 30 dienų laikotarpį nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos 1 dalyje minima institucija arba deklarantas paskerdimo fakto įrodymą turi pateikti muitinės įstaigai, kurioje buvo pateikta minėta deklaracija, remiantis suinteresuotos valstybės narės sprendimu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANZITAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

309 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje:

a) transporto priemonė:

- bet kuri kelių transporto priemonė, priekaba arba puspriekabė,

- bet kuris keleivinis arba prekinis geležinkelio vagonas,

- bet kuris vidaus vandenų arba jūrų laivas,

- bet kuris orlaivis,

- bet kuris konteineris, kaip apibrėžta 670 straipsnio g punkte;

b) išvykimo įstaiga:

muitinės įstaiga, kurioje pradedama Bendrijos tranzito operacija;

c) tranzito įstaiga:

- muitinės įstaiga, veikianti išvažiavimo iš Bendrijos muitų teritorijos vietoje, jeigu atliekant Bendrijos tranzito operaciją prekių siunta išgabenama iš tos teritorijos per valstybės narės ir trečiosios šalies sieną,

- muitinės įstaiga, veikianti įvažiavimo į Bendrijos muitų teritoriją vietoje, jeigu atliekant Bendrijos tranzito operaciją prekės buvo gabenamos per trečiosios šalies teritoriją;

d) paskirties įstaiga:

muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateiktos prekės, kurioms buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra, norint užbaigti Bendrijos tranzito operaciją;

e) garantijos įstaiga:

muitinės įstaiga, kuriai pateikta bendroji arba fiksuoto dydžio garantija.

2 SKYRIUS

Taikymo sritis

310 straipsnis

1. Bendrijos prekės:

- su kuriomis atlikti eksporto muitinės formalumai, numatant mokėti išmokas už eksportą į trečiąsias šalis įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką,

arba

- už kurias sumokėti importo muitai grąžinami arba atsisakomi išieškoti su sąlyga, kad jos reeksportuojamos iš Bendrijos muitų teritorijos arba padedamos į muitinės sandėlį, laisvąją zoną ar laisvąjį sandėlį, arba joms įforminama bet kuri muitinės procedūra, išskyrus išleidimą į laisvą apyvartą,

arba

- kurios išleistos į laisvą apyvartą įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atliekamą taikant drobeko sistemą, ir numatomos vėliau eksportuoti kompensacinių produktų pavidalu, ir dėl kurių gali būti pateiktas prašymas grąžinti muitus remiantis Kodekso 128 straipsniu, jei suinteresuotas asmuo ketina pateikti tokį prašymą,

arba

- kurioms taikoma eksporto mokesčių ir kitų eksporto mokesčių sistema ir su kuriomis atlikti eksporto į trečiąsias šalis formalumai, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką,

arba

- kurios gabenamos iš intervencinių sandėlių, kurioms taikomos kontrolės priemonės, susijusios su jų naudojimu ir (arba) paskirties vieta, ir su kuriomis atlikti eksporto į trečiąsias šalis formalumai, įgyvendinant į bendrąją žemės ūkio politiką,

gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą vadovaujantis Kodekso 91 straipsnio 1 dalies b punktu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės, neišvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, laikomos Bendrijos prekėmis, jeigu pateikti liudijimai, kad pripažinti negaliojančiais: eksporto deklaracija, muitinės formalumai, susiję su Bendrijos priemonėmis, kurias taikant reikalaujama, kad prekės būtų išvežtos iš minėtos muitų teritorijos, ir bet kurios šių formalumų pasekmės.

311 straipsnis

Nepažeidžiant 310 straipsnio 1 dalies, Bendrijos prekės, kurios siunčiamos:

a) iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą per vienos arba daugiau ELPA šalių teritoriją;

b) taikant administracinio bendradarbiavimo metodus, kurių paskirtis - pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti laisvą prekių, kurios dar nėra visai atleistos nuo muitų arba kitų priemonių, nustatytų Prisijungimo akte, judėjimą vykdant prekybą tarp Bendrijos, kokia ji buvo 1985 m. gruodžio 31 dieną, ir Ispanijos arba Portugalijos, taip pat vykdant prekybą tarp tų dviejų valstybių narių;

c) - iš Bendrijos muitų teritorijos dalies, kurioje taikomos Tarybos direktyvos 77/388/EEB nuostatos, į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje minėtos nuostatos netaikomos, arba

- iš Bendrijos muitų teritorijos dalies, kurioje netaikomos Tarybos direktyvos 77/388/EEB nuostatos, į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje šios nuostatos taikomos, arba

- iš Bendrijos muitų teritorijos dalies, kurioje netaikomos Tarybos direktyvos 77/388/EEB nuostatos, į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį, kurioje šios nuostatos taip pat netaikomos,

gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą.

312 straipsnis

Prekės, kurioms taikoma Bendrijos tranzito procedūra, gali būti gabenamos tarp dviejų Bendrijos muitų teritorijos vietų per trečiosios šalies, kuri nėra ELPA šalis, teritoriją taikant Bendrijos tranzito procedūrą su sąlyga, kad perkės vežamos per tą trečiąją šalį su vienu transporto dokumentu, surašytu valstybėje narėje; tokiu atveju procedūros vykdymas trečiosios šalies teritorijoje sustabdomas.

3 SKYRIUS

Bendrijos prekių statusas

313 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 2 dalyje išvardytas išimtis, visos prekės, gabenamos tarp dviejų Bendrijos muitų teritorijos vietų, laikomos Bendrijos prekėmis, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos neturi Bendrijos prekių statuso.

2. Toliau išvardytos prekės nelaikomos Bendrijos prekėmis, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis 314–323 straipsniais, nustatoma, kad jos tikrai turi Bendrijos prekių statusą:

a) prekės, gabenamos su vienu iš dokumentų, nurodytų Kodekso 163 straipsnio 2 dalies b–e punktuose;

b) prekės, gabenamos tarp dviejų Bendrijos muitų teritorijos vietų per trečiosios šalies teritoriją;

c) prekės, kurios gabenamos:

- oru iš oro uosto, esančio trečiojoje šalyje, į oro uostą, esantį Bendrijos muitų teritorijoje,

- jūra iš uosto, esančio trečiojoje šalyje, į uostą, esantį Bendrijos muitų teritorijoje,

- jūra iš laisvosios zonos, kuri yra uoste, esančiame Bendrijos muitų teritorijoje, kur prekės buvo pakrautos į laivą arba perkrautos gabenimui į kitą uostą, esantį toje teritorijoje, išskyrus atvejus, kai remiantis muitinės žyma laivo dokumentuose, nustatoma, kad minėtas laivas atplaukė iš uosto dalies, kuri nepriklauso laisvajai zonai;

d) prekės, atsiųstos siuntmenose, išsiųstose pašto įstaigų, esančių Bendrijos muitų teritorijoje, jeigu ant siuntinių arba lydinčiųjų dokumentų užklijuoti ženkleliai, atitinkantys 42 priede pateiktą pavyzdį. Išsiuntimo valstybės narės muitinė privalo užklijuoti tokius ženklelius arba užtikrinti, kad jie būtų užklijuoti ant siuntinių ir lydinčiųjų dokumentų, jeigu siunčiamos prekės yra ne Bendrijos prekės;

e) prekės, gabenamos jūra iš uosto, esančio Bendrijos muitų teritorijoje, į kitą uostą toje teritorijoje, jeigu jos buvo gabenamos:

- laivu, atplaukiančiu iš trečiosios šalies ir gabenančiu prekes, pakrautas trečiojoje šalyje, kuris buvo įplaukęs į vieną arba daugiau Bendrijos uostų, arba

- laivu, plaukiančiu į trečiąją šalį ir gabenančiu prekes, pakrautas Bendrijos uoste ir numatytas iškrauti trečiojoje šalyje, kuris buvo įplaukęs į vieną arba daugiau Bendrijos uostų, arba

- laivu, kuris plaukdamas tarp Bendrijos išvykimo uosto ir Bendrijos paskirties uosto buvo įplaukęs į vieną arba daugiau uostų, esančių trečiosiose šalyse, arba

- laivu, atplaukiančiu tiesiai iš laisvosios zonos, arba

- laivu, kuris buvo įplaukęs į uostą, kuriame yra laisvoji zona, išskyrus atvejus, remiantis muitinės žyma laivo dokumentuose nustatoma, kad laivas atplaukė iš to uosto dalies, esančios už laisvosios zonos ribų.

3. a) Nepažeidžiant Kodekso 170 straipsnio, laivo kapitonas arba jo atstovas privalo informuoti uosto, kuriame prekės iškraunamos, muitinę apie laivo atplaukimą ir nurodyti, iš kurio uosto laivas išplaukė su savo pradiniu kroviniu, taip pat nurodyti visus uostus, į kuriuos jis buvo įplaukęs arba ketino įplaukti prieš atplaukdamas į Bendrijos paskirties uostą. Paprašytas laivo kapitonas pateikia dokumentus, pavyzdžiui, laivo žurnalą, pagrindžiančius pateiktos informacijos teisingumą.

Jei reikalaujama informacija nepateikiama paskirties uosto muitinei priimtinu būdu, visos laivu atgabentos prekės laikomos ne Bendrijos prekėmis, išskyrus atvejus, kai Bendrijos prekių statusas nustatytas vadovaujantis 314–323 straipsniais.

b) Kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, nurodytus a punkte, laivo kapitonas arba jo atstovas gali pateikti Bendrijos uostuose, kuriuose iškraunamos prekės, veikiančioms muitinės įstaigoms informacinio pranešimo kopiją, patvirtintą išvykimo uoste, esančiame Bendrijos muitų teritorijoje, veikiančios muitinės įstaigos, kuriame nurodytas planuojamas paskirties uostas ir visi uostai, į kuriuos laivas numato įplaukti.

Naudoti informacinį pranešimą privaloma, jeigu laivas gabena prekes, nurodytas Kodekso 91 straipsnio 1 dalyje.

c) Paskirties uoste veikianti muitinės įstaiga institucija gali netaikyti a ir b punktų laivams:

- kurie akivaizdžiai, pavyzdžiui, dėl laivybos operacijų pobūdžio ir geografinės srities plaukioja tik tarp Bendrijos uostų ir neužsuka į trečiąsias šalis, arba

- kuriuos naudoja laivybos įmonės, turinčios leidimą taikyti supaprastintą procedūrą, aprašytą 448 straipsnio 11 dalyje.

314 straipsnis

1. 313 straipsnio 2 dalies a–c ir e punktuose nurodytais atvejais Bendrijos prekių statusas įrodomas naudojant vieną iš dokumentų, nurodytų 315–318 straipsniuose, arba taikant detalias procedūras, numatytas 319–323 straipsniuose.

2. 1 dalyje nurodyti dokumentai arba detalios procedūros netaikomi prekėms:

a) kurias numatoma eksportuoti;

arba

b) kurioms taikoma 310 straipsnio 1 dalies pirmoji įtrauka;

arba

c) kurios yra pakuotėje, neturinčioje Bendrijos prekių statuso;

arba

d) kurios nėra tiesiogiai vežamos iš vienos valstybės narės į kitą.

Tiesiogiai vežamomis iš vienos valstybės narės į kitą laikomos šios prekės:

- prekės, vežamos nevykstant per trečiosios šalies teritoriją,

- prekės, vežamos per vienos arba daugiau trečiųjų šalių teritoriją, su sąlyga, kad jos vežamos per tas šalis su vienu transporto dokumentu, surašytu valstybėje narėje.

315 straipsnis

1. Bendrijos prekių statusas įrodomas vadovaujantis šiuo straipsniu, pateikiant T2L dokumentą.

2. T2L dokumentas surašomas blanke, atitinkančiame 31 ir 32 priede pateiktų pavyzdžių 4 arba 4/5 egzempliorių.

Šis blankas papildomas vienu arba daugiau blankų, atitinkančių 33 ir 34 priede pateiktų pavyzdžių 4 arba 4/5 egzempliorių.

Jeigu valstybės narės neleidžia naudoti papildomųjų lapų, kai deklaracijoms pateikti naudojama kompiuterizuota sistema, blankas papildomas vienu arba daugiau blankų, atitinkančių 31 ir 32 priede pateiktų pavyzdžių 4 arba 4/5 egzempliorių.

3. Suinteresuotas asmuo įrašo ženklus "T2L" blanko 1 langelio dešinėje skiltyje ir ženklus "T2L bis" – kiekvieno naudojamo papildomojo lapo 1 langelio dešinėje skiltyje.

4. Jei T2L dokumentas surašomas prekių siuntai, sudarytai iš dviejų ar daugiau rūšių prekių, duomenys, susiję su tomis prekėmis, gali būti surašomi į vieną arba daugiau krovinio aprašų, apibrėžtų 341 straipsnio 2 dalyje – 344 straipsnio 2 dalyje, o ne į blanko, naudojamo T2L dokumentui surašyti, 31 langelį "Krovinio vietos ir prekių aprašymas", 32 langelį "Prekė Nr.", 35 langelį "Bruto masė (kg)" ir, atitinkamais atvejais, į 33 langelį "Prekės kodas", 38 langelį "Neto masė (kg)" ir 44 langelį "Papildoma informacija/pateikiami dokumentai, sertifikatai ir leidimai".

Jei naudojami krovinio aprašai, atitinkami blankų, naudojamų T2L dokumentams surašyti, langeliai įstrižai perbraukiami.

5. Viršutinė 342 straipsnio b punkte minėto langelio dalis naudojama ženklams "T2L" įrašyti; apatinė šio langelio dalis skirta muitinės žymoms, nurodytoms 316 straipsnio 2 dalyje.

Krovinio aprašo skiltis "Šalis siuntėja/eksportuotoja" nepildoma.

6. Pateikiamų krovinio aprašo egzempliorių skaičius turi būti toks pats kaip ir su juo susijusio T2L dokumento egzempliorių skaičius.

7. Jeigu prie vieno T2L dokumento pridedamas vienas arba daugiau krovinio aprašų, šie krovinio aprašai turi turėti suinteresuoto asmens suteiktus eilės numerius; pridėtų krovinio aprašų skaičius įrašomas į blanko, naudojamo T2L dokumentui surašyti, 4 langelį "Krovinio aprašai".

316 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 394 straipsnio nuostatas, T2L dokumentas surašomas vienu originalo egzemplioriumi.

2. Suinteresuoto asmens prašymu išvykimo valstybės narės muitinė įformina T2L dokumentą ir, jei reikia, T2L bis dokumentą (dokumentus). Tokį įforminimą sudaro šie įrašai ir žymos, kurie, kiek įmanoma, turi būti įrašomi arba dedami šių dokumentų C langelyje (išvykimo įstaiga):

a) T2L dokumento atveju – išvykimo įstaigos pavadinimas ir antspaudas, kompetentingo pareigūno parašas, įforminimo data ir registracijos numeris arba išsiuntimo deklaracijos numeris, jeigu jis būtinas;

b) T2L bis dokumento atveju – numeris, įrašytas T2L dokumente. Šis numeris suteikiamas uždedant spaudą su išvykimo įstaigos pavadinimu arba ranka. Pastaruoju atveju dar uždedamas minėtos įstaigos tarnybinis antspaudas.

Dokumentai grąžinami suinteresuotam asmeniui atlikus formalumus, susijusius su prekių išsiuntimu į paskirties valstybę narę.

317 straipsnis

1. Nepažeidžiant 315 ir 316 straipsnių, Bendrijos prekių statusas įrodomas vadovaujantis šiuo straipsniu, pateikiant sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą, susijusį su prekėmis.

2. 1 dalyje nurodytoje sąskaitoje faktūroje arba transporto dokumente turi būti nurodytas bent jau siuntėjo pavadinimas (vardas, pavardė) arba, jei siuntėjas ir deklarantas ne tie patys asmenys, deklaranto pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas, pakuočių skaičius ir rūšis, ženklai ir numeriai, prekių aprašymas, bruto masė kilogramais ir, jei reikia, konteinerio numeriai.

Deklarantas minėtame dokumente aiškiai įrašo ženklus "T2L" ir šalia jų pasirašo.

3. Išvykimo valstybės narės muitinė deklaranto prašymu patvirtina jo tinkamai užpildytos ir pasirašytos sąskaitos faktūros arba transporto dokumento autentiškumą. Šį patvirtinimą sudaro šie įrašai ir žymos: išvykimo įstaigos pavadinimas ir antspaudas, kompetentingo pareigūno parašas, patvirtinimo data ir registracijos numeris arba išsiuntimo ar eksporto deklaracijos numeris, jei tokia deklaracija būtina.

4. Jeigu Bendrijos prekių, nurodytų sąskaitoje faktūroje arba transporto dokumente, užpildytame ir pasirašytame vadovaujantis 224 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bendra vertė neviršija 10000 ekiu, iš deklaranto nereikalaujama pateikti tą dokumentą arba sąskaitą faktūrą išvykimo valstybės narės muitinei patvirtinti.

Ankstesnėje pastraipoje minėtu atveju sąskaitoje faktūroje arba transporto dokumente, be 2 dalyje minėtos informacijos, nurodomi išvykimo įstaigos duomenys.

5. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai sąskaita faktūra arba transporto dokumentas susijęs tik su Bendrijos prekėmis.

318 straipsnis

Kai dokumentas, naudojamas Bendrijos prekių statusui įrodyti, išduodamas atgaliniu terminu, jame raudonai įrašoma viena iš šių frazių:

- Expedido a posteriori,

- Udstedt efterfølgende,

- Nachträglich ausgestellt,

- Εκδοθέν εκ των υστέρων,

- Issued retroactively,

- Délivré a posteriori,

- Rilasciato a posteriori,

- Achteraf afgegeven,

- Emitido a posteriori.

319 straipsnis

1. Tais atvejais, kai prekės gabenamos su TIR knygele arba su ATA knygele, deklarantas, norėdamas įrodyti prekių turimą Bendrijos prekių statusą ir atsižvelgdamas į 314 straipsnio 2 dalį, gali, prieš pateikdamas knygelę išvykimo įstaigai įforminti, visų atitinkamų knygelės lakštų vietose, skirtose prekių aprašymui, aiškiai įrašyti ženklus "T2L" ir pasirašyti. "T2L" ženklai visuose knygelės lakštuose, kuriuose jie įrašyti, patvirtinami išvykimo įstaigos antspaudu ir kompetentingo pareigūno parašu.

2. Jeigu TIR knygelėje arba ATA knygelėje nurodytos ir Bendrijos prekės, ir ne Bendrijos prekės, šių abiejų kategorijų prekės turi būti nurodomos atskirai, ir ženklai "T2L" turi būti įrašomi taip, kad būtų aišku, jog jie žymi tik Bendrijos prekes.

320 straipsnis

Jeigu būtina nustatyti valstybėje narėje registruotų kelių transporto priemonių su varikliu turimą Bendrijos prekių statusą, tokios transporto priemonės laikomos turinčiomis Bendrijos prekių statusą:

a) jeigu jos turi registracijos numerius ir dokumentus ir šiuose numeriuose bei dokumentuose nurodyti registracijos duomenys aiškiai rodo, kad jos turi Bendrijos prekių statusą;

b) kitais atvejais - vadovaujantis 315–323 straipsniais.

321 straipsnis

Jeigu būtina nustatyti prekinių vagonų, priklausančių valstybės narės geležinkelio įmonei, turimą Bendrijos prekių statusą, tokie vagonai laikomi turinčiais Bendrijos statusą:

a) jeigu kodo numeris ir savininko ženklas (skiriamosios raidės), kuriais jie pažymėti, aiškiai rodo, kad jie turi Bendrijos prekių statusą;

b) kitais atvejais - pateikus vieną iš dokumentų, nurodytų 315–318 straipsniuose.

322 straipsnis

1. Jeigu būtina nustatyti pakuočių, naudojamų prekėms gabenti vykdant Bendrijos vidaus prekybą, turimą Bendrijos prekių statusą, kai pakučių priklausomybę valstybėje narėje įsteigtam asmeniui įmanoma identifikuoti ir kai jos, panaudotos kitoje valstybėje narėje, grąžinamos atgal, pakuotės laikomos turinčiomis Bendrijos prekių statusą:

a) jeigu jos deklaruojamos kaip Bendrijos prekės ir nekyla abejonių dėl deklaracijos teisingumo;

b) kitais atvejais - vadovaujantis 315–323 straipsniais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos palankesnės sąlygos taikomos talpykloms, tarai, padėklams ir kitiems panašiems įrenginiams, išskyrus konteinerius, apibrėžtus 670 straipsnyje.

323 straipsnis

Jeigu būtina nustatyti prekių, gabenamų kaip keleivių bagažas, turimą Bendrijos prekių statusą, prekės, jeigu jos neskirtos komerciniam naudojimui, laikomos turinčiomis Bendrijos prekių statusą:

a) jeigu jos deklaruojamos kaip Bendrijos prekės ir nekyla abejonių dėl šios deklaracijos teisingumo;

b) kitais atvejais - vadovaujantis 315–322 straipsniais.

324 straipsnis

Valstybių narių muitinės teikia viena kitai tarpusavio pagalbą tikrinant dokumentų tikrumą bei teisingumą ir aiškinantis, ar detalios procedūros, kurios, vadovaujantis šiuo skyriumi, naudojamos Bendrijos prekių statusui įrodyti, atliktos be pažeidimų.

325 straipsnis

Šiuo nustatoma, kad dokumento T2M naudojimas sudaro dalį administracinio bendradarbiavimo, nurodyto Sutarties 10 straipsnio 2 punkto pirmojoje pastraipoje. Šis dokumentas naudojamas kaip įrodymas, kad valstybių narių laivų žvejybos laimikiai, kurie įvežami į Bendrijos muitų teritoriją nepakeisto pavidalo arba apdoroti valstybių narių laivuose naudojant procesus, dėl kurių gauti produktai nepatenka už 3 skyriaus ar KN 1504 arba 2301 pozicijų taikymo srities ribų, atitinka minėtos Sutarties 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

326 straipsnis

325 straipsnyje nurodyti laimikiai ir iš jų gauti produktai nurodomi T2M dokumente, surašomame vadovaujantis 329–333 straipsniais, jeigu:

a) laivas, sugavęs ir, atitinkamais atvejais, apdorojęs laimikį, gabena jį tiesiai į valstybę narę, kuri nėra valstybė narė, kurioje tas laivas registruotas;

b) laivas, registruotas valstybėje narėje, į kurį iš a punkte nurodyto laivo buvo perkrautas laimikis, jį apdorojamas ir gautus produktus gabena tiesiai į Bendrijos muitų teritoriją;

c) laivas, nenurodytas a arba b punkte ir priklausantis valstybei narei, į kurį buvo perkrautas laimikis arba iš jo gauti produktai, gabena jį arba juos tiesiai į Bendrijos muitų teritoriją;

d) vienas iš a, b arba c punkte nurodytų laivų gabena laimikį arba iš jo gautus produktus tiesiai į Bendrijai nepriklausančią šalį arba teritoriją, iš kurios jie gabenami į Bendrijos muitų teritoriją.

327 straipsnis

1. T2M dokumento blankas atitinka 43 priede pateiktą pavyzdį.

2. Originalas spausdinamas ant rašomojo popieriaus, kurio sudėtyje nėra mechaninės celiuliozės, sveriančio ne mažiau kaip 55 g/m2. Jis turi būti iš abiejų pusių padengtas žalia spalva išspausdintu apsauginiu tinkleliu, kad būtų įmanoma pastebėti bet kokį mechaniniu arba cheminiu būdu padarytą klastojimą.

3. T2M blankų matmenys – 210 × 297 mm, leistina ilgio paklaida – tarp – 5 ir + 8 mm.

4. Blankas spausdinamas oficialia Bendrijos kalba, nustatyta valstybės narės, kurioje registruotas laivas, kompetentingos valdžios institucija.

5. T2M blankai po 10 subrošiūruojami į knygeles, kuriose kiekvieną blanką sudaro išplėšiamas originalas ir neišplėšiama kopija, padaryta per kalkę. Knygelės viršelio antrame puslapyje atspausdinamos 44 priede pateiktos pastabos.

6. Kiekvienas T2M blankas turi nepasikartojantį eilės numerį. Tas pats numeris suteikiamas ir originalui, ir kopijai.

7. Valstybės narės gali pačios spausdinti T2M blankus ir brošiūruoti juos į knygeles arba šį darbą patikėti jų įgaliotoms spaustuvėms. Pastaruoju atveju kiekvienos knygelės viršelio pirmame puslapyje ir kiekvieno blanko originale turi būti pateikta nuoroda į tokį įgaliojimą. pirmame puslapyje ir kiekvieno blanko originale taip turi būti išspausdintas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba ženklas, pagal kurį ją galima identifikuoti.

8. T2M blankai pildomi viena iš oficialių Bendrijos kalbų rašomąja mašinėle, spausdintuvu arba aiškiai ir įskaitomai rašant ranka; pastaruoju atveju jie pildomi rašalu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Blankuose negali būti trynimų, skutimų arba kitokių neišbraukto įrašo pataisymų. Pataisymai turi būti atliekami išbraukiant klaidingus žodžius ir įrašant reikiamus duomenis. Bet kurie pataisymai turi būti patvirtinti asmens, pasirašiusio deklaraciją, kurioje jie padaryti.

328 straipsnis

T2M blankų knygelę laivo savininko arba jo atstovo prašymu išduoda laivo registracijos arba prirašymo uoste veikianti muitinės įstaiga. Ji išduodama tik tuomet, kai laivo savininkas arba jo atstovas ta pačia kalba, kuria išspausdinti blankai, užpildo visų knygelėje esančių blankų originalų ir kopijų 1 ir 2 langelius. Išduodama knygelę muitinė užpildo visų knygelėje esančių blankų originalų ir kopijų 3 langelius.

329 straipsnis

Laimikį sugavusio laivo kapitonas užpildo vieno iš knygelėje esančių blankų originalo ir kopijos 4, 5 ir 8 langelius:

a) kiekvieną kartą, kai laimikis iškraunamas valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, kurioje jo laivas registruotas;

b) kiekvieną kartą, kai laimikis perkraunamas į kitą laivą, registruotą valstybėje narėje;

c) kiekvieną kartą, kai laimikis iškraunamas šalyje arba teritorijoje, esančioje už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

330 straipsnis

Jeigu laimikis buvo apdorotas jį sugavusiame laive ir iš jo gautų produktų KN kodai yra 1504 arba 2301 minėto laivo kapitonas užpildo atitinkamo T2M dokumento originalo ir kopijos 4-8 langelius ir savo laivo žurnale įregistruoja laimikio apdorojimą.

331 straipsnis

Tuo atveju, kai laimikis, minėtas 329 straipsnio b punkte, arba iš jo gauti produktai, minėti 330 straipsnyje, perkraunami, taip pat pildomas T2M dokumento originalo ir kopijos 9 langelis, o abiejų laivų kapitonai pasirašo perkrovimo deklaraciją. T2M dokumento originalas atiduodamas laivo, į kurį perkrautas laimikis ar iš jo gauti produktai, kapitonui, o perkrovimo operacija įregistruojama kiekvieno laivo žurnale.

332 straipsnis

Jeigu apdorojimas, minėtas 330 straipsnyje, atliekamas kitame laive, registruotame valstybėje narėje, į kurį buvo perkrautas laimikis, šio laivo kapitonas užpildo T2M dokumento originalo, jam atiduoto perkrovus laimikį, 6, 7 ir 10 langelius ir savo laivo žurnale įregistruoja laimikio apdorojimą.

333 straipsnis

Laimikio, minėto 329 straipsnio b punkte, arba iš jo gautų produktų, minėtų 330 straipsnyje, antrojo perkrovimo atveju arba iš laimikio gautų produktų, nurodytų 332 straipsnyje, perkrovimo atveju taip pat pildomas T2M dokumento originalo 11 langelis, o abiejų laivų kapitonai pasirašo perkrovimo deklaraciją.

T2M dokumento originalas atiduodamas laivo, į kurį perkraunamas laimikis arba iš jo gauti produktai, kapitonui, o perkrovimo operacija įregistruojama kiekvieno laivo žurnale.

334 straipsnis

1. T2M dokumento originalas, surašytas vadovaujantis 329 straipsniu ir, atitinkamais atvejais, 330–333 straipsniais, pateikiamas muitinės įstaigai, kurioje jame nurodyti iš laimikio gauti produktai, minėti 325 straipsnyje, deklaruojami muitinės procedūrai įforminti. Valdžios institucijos turi teisę reikalauti jo vertimo. Kad galėtų patikrinti T2M dokumento įrašus, jos taip pat gali reikalauti pateikti visus su jais susijusius dokumentus, visų pirma laivų, minėtų 326 straipsnio a, b, ir c punktuose, dokumentus.

2. Jeigu laimikis arba iš jo gauti produktai, nurodyti 325 straipsnyje, su kuriais susijęs T2M dokumentas, buvo iškrauti Bendrijai nepriklausančioje šalyje arba teritorijoje, šis dokumentas galioja tik tuo atveju, jeigu kartu su juo pateikiamas tos šalies arba teritorijos muitinės įformintas liudijimas.

Šiame liudijime turi būti:

a) patvirtinimas, kad laimikis arba iš jo gauti produktai, su kuriais susijęs atitinkamas dokumentas, buvo muitinės prižiūrimi visą jų buvimo atitinkamoje šalyje arba teritorijoje laiką ir su jais nebuvo atliekamos jokios operacijos, išskyrus tas, kurios reikalingos nepakitusiai jų būklei išsaugoti;

b) nurodytos laimikio arba iš jo gautų produktų atgabenimo ir išgabenimo datos ir informacija apie transporto priemonę, kuria jie buvo išgabenti į Bendriją.

Neturint šio liudijimo, valstybės narės, į kurią įvežami laimikis arba iš jo gauti produktai, muitinė gali priimti bet kurį kitą dokumentą, kurį ji pripažįsta kaip lygiavertį.

335 straipsnis

1. Jeigu laimikis arba iš jo gauti produktai, nurodyti 325 straipsnyje, prieš išsiunčiant juos į Bendrijos muitų teritoriją kaip suskaidytos prekių siuntos dalis buvo gabenami į šalį arba teritoriją, esančią už Bendrijos muitų teritorijos ribų, T2M dokumento originalą, surašytą vadovaujantis 329 straipsniu ir, atitinkamais atvejais, 330–333 straipsniais, laivo kapitonas arba jo atstovas palieka minėtoje šalyje arba teritorijoje. Šio dokumento kopija nedelsiant išsiunčiama į muitinės įstaigą, veikiančią žvejybos laivo registracijos arba prirašymo uoste.

2. Kiekvienai prekių siuntos daliai laivo kapitonas arba jo atstovas surašo T2M dokumento išrašą, kuriam surašyti naudojamas blankas, paimtas iš T2M blankų knygelės, išduotos vadovaujantis 328 straipsniu.

Kiekviename išraše pateikiama nuoroda į dokumento originalą, o 4 langelyje – duomenys apie prekių siuntos dalį sudarančių produktų kiekį ir rūšį.

Kiekviename išraše aiškiai užrašomas vienas iš šių žodžių:

- Extracto,

- Udskrift,

- Auszug,

- Απόσπασμα,

- Extract,

- Extrait,

- Estratto,

- Uittreksel,

- Extracto.

3. Atgabenus kiekvieną prekių siuntos dalį, valstybės narės muitinės įstaigai, kurioje atitinkamą prekių siuntos dalį sudarantys produktai deklaruojami muitinės procedūrai įforminti, pateikiamas T2M dokumento išrašo originalas kartu su liudijimu, nurodytu 334 straipsnio 2 dalyje.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta muitinės įstaiga nedelsdama išsiunčia žvejybos laivo registracijos arba prirašymo uoste veikiančiai muitinės įstaigai patvirtintą T2M dokumento išrašo kopiją. Šioje kopijoje turi būti nurodyta muitinės deklaracija, kuria įforminta atitinkama muitinės procedūra.

5. T2M dokumento originalas pasiliekamas tol, kol visiems produktams, su kuriais jis yra susijęs, įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai.

Įforminus kiekvieną muitinės sankcionuotą veiksmą, laivo kapitonas arba jo atstovas T2M dokumento originalo langelyje "Pastabos" nurodo pakuočių rūšį ir skaičių, bruto masę (kg) ir atitinkamoms prekėms įformintą muitinės sankcionuotą veiksmą. Jei toks veiksmas - prekių siuntos dalies išsiuntimas į Bendriją vadovaujantis 2 dalimi, taip pat nurodomas atitinkamo išrašo numeris ir data. Kai visiems žvejybos produktams, nurodytiems T2M dokumento originale, įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, šis dokumentas nedelsiant išsiunčiamas į muitinės įstaigą, veikiančią žvejybos laivo registracijos arba prirašymo uoste.

6. Siekdami užtikrinti visų mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų surinkimą, 3 dalyje nurodytos įstaigos muitinės pareigūnai išleidžia žvejybos produktus kaip turinčius Bendrijos prekių statusą tik pateikus garantiją. Tokios garantijos atsisakoma gavus muitinės įstaigos, veikiančios žvejybos laivo registracijos arba prirašymo uoste, sutikimą. Toks sutikimas duodamas ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo to laiko, kai buvo gautas T2M dokumento originalas, nurodytas 5 dalyje.

336 straipsnis

Pakuotės, pateiktos tuo pačiu metu kaip ir laimikis arba iš jo gauti produktai, nurodyti 325 straipsnyje, su kuriais susijęs T2M dokumentas, laikomos esančiomis Bendrijos vidaus apyvartoje tik pateikus muitinei dokumentą, įrodantį jų turimą Bendrijos prekių statusą.

337 straipsnis

Kiekvieną kartą, kai žvejybos laivas parplaukia į savo registracijos arba prirašymo uostą, jo savininkas arba šio asmens atstovas privalo pateikti T2M blankų knygelę ją išdavusiai muitinės įstaigai, kad būtų įmanoma patikrinti jos egzempliorius, jeigu po laivo išplaukimo iš uosto atitinkama knygelė buvo naudojama.

Jis taip pat turi pateikti knygelę visada, kai to pareikalauja muitinė.

Po kiekvieno patikrinimo knygelė grąžinama jos turėtojui, kol sunaudojami visi joje esantys blankai.

338 straipsnis

Jeigu laivas, kuriam išduota T2M blankų knygelė, nurodyta 327 straipsnyje, dar nesunaudojus visų joje esančių blankų, nebeatitinka privalomų reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti, kad jo laimikis kitose valstybėse narėse galėtų būti laikomas esančiu Bendrijos vidaus apyvartoje, knygelė nedelsiant grąžinama ją išdavusiai muitinės įstaigai.

339 straipsnis

Kad būtų tinkamai taikomos 325–340 straipsnių nuostatos, valstybių narių administracijos teikia viena kitai tarpusavio pagalbą tikrinant T2M dokumentų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą.

340 straipsnis

1. Taikant 325 ir 326 straipsnius, laivai, kurie neabejotinai įregistruoti Ceutos arba Melillos vietinės valdžios institucijų tvarkomuose registruose (registros de base), nelaikomi valstybės narės laivais.

2. Ceutos ir Melillos vietinės valdžios institucijų tvarkomuose registruose (registros de base) neabejotinai įregistruotam žvejybos laivui jo registracijos arba prirašymo uoste veikianti muitinės įstaiga neturi teisės išduoti T2M blankų knygelių.

3. 334 straipsnio 2 dalis taikoma žvejybos laimikiams ir iš jų gautiems produktams, nurodytiems 326 straipsnyje, kurie su jiems įformintu T2M dokumentu iškraunami Ceutos arba Melillos uoste numatant perkrauti ir toliau gabenti į Bendrijos muitų teritoriją. Be to, tokie produktai iškraunami, laikomi ir perkraunami specialiose krantinėse, įrengtose atskirai nuo krantinių, iš kurių produktai siunčiami į kitas paskirties vietas.

4 SKYRIUS

Išorinis Bendrijos tranzitas

1 skirsnis

Procedūra

341 straipsnis

1. Visoms prekėms, kurias numatoma gabenti taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, vadovaujantis šiuo skirsniu įforminama T1 deklaracija. T1 deklaracija - tai deklaracija, surašyta blanke, atitinkančiame 31–34 prieduose pateiktus pavyzdžius, ir naudojama vadovaujantis pastabomis, nurodytomis 37 ir 38 prieduose.

2. Krovinio aprašai, surašyti pagal 45 priede pateiktą pavyzdį, gali būti naudojami vadovaujantis 343–345 straipsniais ir 383 straipsniu kaip Bendrijos tranzito deklaracijų aprašomoji dalis. Toks jų naudojimas nedaro jokios įtakos prievolėms, susijusioms su formalumais, atliekamais taikant išsiuntimo arba eksporto procedūrą arba bet kurią procedūrą, atliekamą paskirties valstybėje narėje, ar su blankais, naudojamais tokiems formalumams atlikti.

Krovinio aprašas - tai bet kuris verslo dokumentas, atitinkantis 342–345, 383 ir 386–388 straipsnių reikalavimus.

342 straipsnis

Krovinio apraše turi būti:

a) pavadinimas "Krovinio aprašas";

b) 70 × 55 mm dydžio langelis, padalytas į 70 × 15 mm dydžio viršutinę dalį, į kurią įrašomas ženklas "T", o po jo - vienas iš įrašų, nurodytų 346 straipsnio 1 dalyje, ir 70 × 40 mm dydžio apatinę dalį, kuri skirta 345 straipsnio 3 dalyje nurodytoms nuorodoms įrašyti;

c) skiltys, kurių išdėstymo tvarka ir pavadinimai atitinka toliau nurodytus:

- eilės Nr.,

- ženklai, numeriai, pakuočių skaičius ir rūšis; prekių aprašymas,

- šalis siuntėja/eksportuotoja,

- bruto masė (kilogramais),

- tarnybinės žymos.

Skilčių plotis, jei reikia, gali būti keičiamas. Tačiau skiltis, kurios pavadinimas "Tarnybinės žymos", negali būti siauresnė negu 30 mm. Taip pat gali būti naudojami langeliai (skiltys), nenurodyti a, b, ir c punktuose.

343 straipsnis

1. Krovinio aprašas gali būti surašomas tik pirmoje blankų pusėje.

2. Prieš kiekvienos prekių rūšies aprašymą krovinio sąraše nurodomas eilės numeris.

3. Atitinkamais atvejais po kiekvienos prekių rūšies aprašymo pateikiamos specialiosios nuorodos, kurių reikalaujama pagal Bendrijos teisės aktus, visų pirma susijusius su bendrąja žemės ūkio politika, nurodomi pateikti dokumentai ir sertifikatai bei leidimai.

4. Po paskutiniojo įrašo braukiama horizontali linija, o likęs neužpildytas plotas perbraukiamas taip, kad būtų neįmanoma padaryti jokių papildomų įrašų.

344 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės muitinė gali leisti kaip krovinio aprašus, apibrėžtus 341 straipsnio 2 dalyje, naudoti apyrašus, kurie neatitinka visų reikalavimų, išdėstytų 341 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje ir 342 straipsnyje.

Naudoti tokius apyrašus leidžiama tik tada, jeigu:

a) juos pateikia įmonės, kurių apskaita tvarkoma naudojant integruotą elektroninę arba automatinio duomenų apdorojimo sistemą;

b) jie sudaryti ir užpildyti taip, kad muitinei nebūtų sunku juos naudoti;

c) juose nurodomas kiekvienos prekių rūšies pakuočių skaičius, jų rūšis ir ženklai, prekių aprašymas, šalis siuntėja/eksportuotoja ir bruto masė kilogramais.

2. Taip pat kaip krovinio aprašai, surašyti vadovaujantis 1 dalimi, gali būti naudojami apyrašai, surašyti išsiuntimo arba eksporto formalumams atlikti, net jei šiuos apyrašus pateikia įmonės, kurių apskaita tvarkoma nenaudojant elektroninės arba automatinio duomenų apdorojimo sistemos.

3. Kiekvienos valstybės narės muitinė gali leisti įmonėms, kurių apskaita tvarkoma naudojant elektroninę arba automatinio duomenų apdorojimo sistemą ir kurioms, vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, jau leista naudoti specialius krovinio aprašus, naudoti tokius aprašus atliekant Bendrijos tranzito operacijas tik su vienos rūšies prekėmis, jeigu šis palengvinimas būtinas dėl suinteresuotų įmonių naudojamų kompiuterinių programų.

345 straipsnis

1. Jei vykdytojas naudoja krovinio aprašus prekių siuntai, sudarytai iš dviejų arba daugiau prekių rūšių, blanko, naudojamo Bendrijos tranzito reikmėms, 15 langelis "Šalis siuntėja/eksportuotoja", 33 langelis "Prekės kodas", 35 langelis "Bruto masė (kg)", 38 langelis "Neto masė (kg)" ir, jei reikia, 44 langelis "Papildoma informacija, pateikiami dokumentai, sertifikatai ir leidimai" perbraukiami, o 31 langelyje "Krovinio vietos ir prekės aprašymas" nenurodomi ženklai ir numeriai, pakuočių skaičius ir rūšis bei prekių aprašymas. Šiuo atveju taip pat nenaudojami papildomieji lapai.

2. Pateikiamų krovinio aprašo egzempliorių skaičius turi būti toks pats kaip ir atitinkamo blanko, naudojamo Bendrijos tranzito reikmėms.

3. Kai deklaracija registruojama, krovinio aprašui turi būti suteikiamas toks pats registracijos numeris, kaip ir atitinkamam blankui, kuris naudojamas Bendrijos tranzito reikmėms. Šis numeris turi būti įrašomas naudojant spaudą su išvykimo įstaigos pavadinimu arba ranka. Pastaruoju atveju padarius šį įrašą turi būti uždedamas tarnybinis išvykimo įstaigos antspaudas.

Išvykimo įstaigos pareigūno parašas nėra privalomas.

4. Jeigu kartu su vienu blanku, naudojamu Bendrijos tranzito reikmėms, pateikiami du arba daugiau krovinio aprašų, šalia kiekvieno iš jų numerio privalo būti nurodytas vykdytojo suteiktas eilės numeris, be to, pridėtų krovinio aprašų skaičius turi būti nurodytas minėto blanko 4 langelyje "Krovinio aprašai".

5. Deklaracija, surašyta bendrajame administraciniame dokumente, kurio 1 langelio dešinėje skiltyje įrašyti ženklai "T1" arba "T2" ir kuris pateikiamas kartu su vienu arba daugiau krovinio aprašų, taikant 341 straipsnio 1 dalį arba 381 straipsnį laikoma lygiaverte išorinio arba vidinio Bendrijos tranzito deklaracijai.

346 straipsnis

1. Jeigu prekės turi būti gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, vykdytojas naudojamo blanko 1 langelio dešinėje skiltyje įrašo ženklus "T1". Jeigu naudojami papildomieji lapai, vykdytojas šių papildomųjų lapų 1 langelio dešinėje skiltyje įrašo ženklus "T1 bis".

Jeigu valstybės narės neleidžia naudoti papildomųjų lapų, kai deklaracijos pateikiamos naudojant kompiuterizuotą sistemą, kartu su Bendrijos tranzito deklaracijos blanku turi būti pateikiamas viena arba daugiau blankų, atitinkančių 31 ir 32 prieduose pateiktus pavyzdžius. Tokiu atveju ženklai "T1 bis" turi būti įrašomi blanko 1 langelio dešinėje skiltyje.

2. T1 deklaracija turi būti pasirašyta vykdytojo, ir bent trys jos egzemplioriai turi būti pateikti išvykimo įstaigai.

3. Jeigu Bendrijos tranzito procedūra išvykimo valstybėje narėje įforminama baigus kitą muitinės procedūrą, T1 deklaracijoje turi būti pateikta nuoroda į tą procedūrą arba į atitinkamus muitinės dokumentus.

347 straipsnis

1. Prekės gali būti pakraunamos į tą pačią transporto priemonę daugiau negu vienoje išvykimo įstaigoje ir iškraunamos daugiau negu vienoje paskirties įstaigoje.

2. Kiekvienoje T1 deklaracijoje nurodomos tik prekės, pakrautos arba numatomos pakrauti į vieną transporto priemonę ir numatomos gabenti iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą.

Jeigu gabenamos prekės išsiunčiamos kartu, taikant pirmąją pastraipą viena transporto priemone laikomi:

a) kelių transporto priemonė su priekaba (priekabomis) arba puspriekabe (puspriekabėmis);

b) į sąstatą sukabinti geležinkelio riedmenys arba vagonai;

c) vieną vilkstinę sudarantys laivai;

d) konteineriai, pakrauti į transporto priemonę, apibrėžtą šiame straipsnyje.

348 straipsnis

1. Išvykimo įstaiga priima ir registruoja T1 deklaraciją, nustato laiką, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigą, ir imasi tokių identifikavimo priemonių, kokias laiko būtinomis.

2. Išvykimo įstaiga įrašo reikiamus duomenis į T1 deklaraciją, pasilieka sau vieną jos egzempliorių, o kitus grąžina vykdytojui arba jo atstovui.

349 straipsnis

1. Paprastai prekių identifikavimas užtikrinamas jų plombavimo būdu.

2. Plombuojama:

a) prekių laikymo vieta, jeigu transporto priemonė yra pripažinta tinkama plombuoti pagal kitas taisykles arba ją tokia pripažįsta išvykimo įstaiga;

b) kitais atvejais - kiekviena atskira pakuotė.

3. Transporto priemonės gali būti pripažįstamos tinkamomis plombuoti, jeigu:

a) plombas ant jų galima uždėti paprastai ir patikimai;

b) jos sukonstruotos taip, kad prekių nebūtų įmanoma iš jų paimti arba į jas įdėti nepalikus akivaizdžių laužimosi pėdsakų ar nepažeidus plombų;

c) jose nėra slaptaviečių, kuriose galima paslėpti prekes; ir

d) kroviniui skirtos vietos lengvai prieinamos muitiniam tikrinimui.

4. Išvykimo įstaiga gali atsisakyti plombavimo, jeigu, įvertinus kitas įmanomas naudoti identifikavimo priemones bei prekių aprašymą T1 dokumente arba kartu su juo pateiktuose dokumentuose, jas įmanoma lengvai identifikuoti.

350 straipsnis

1. Prekės gabenamos su T1 dokumento egzemplioriais, kuriuos išvykimo įstaiga grąžina vykdytojui arba jo atstovui.

2. T1 dokumento egzemplioriai turi būti pateikiami muitinei pareikalavus.

351 straipsnis

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai įstaigų, kurių kompetencijai priklauso atlikti veiksmus, susijusius su Bendrijos tranzito operacijomis, sąrašą, nurodydama tų įstaigų darbo valandas.

Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms.

352 straipsnis

1. Prekių siunta ir T1 dokumento egzemplioriai turi būti pateikiami kiekvienai tranzito įstaigai.

2. Vežėjas kiekvienai tranzito įstaigai turi pateikti tranzito kontrolės lakštą, surašytą blanke, atitinkančiame 46 priede pateiktą pavyzdį.

3. Tranzito įstaigos tikrina prekes tik įtardamos nusižengimą, kuris gali būti pažeidimo priežastimi.

4. Jeigu prekės gabenamos ne per tą tranzito įstaigą, kuri nurodyta T1 dokumente, ši įstaiga nedelsdama išsiunčia tranzito kontrolės lakštą dokumente nurodytai įstaigai.

353 straipsnis

Jeigu prekės pakraunamos arba iškraunamos dalyvaujant pakeliui esančios muitinės įstaigos pareigūnams, šiems pareigūnams turi būti pateikti išvykimo įstaigos (įstaigų) grąžinti T1 dokumento egzemplioriai.

354 straipsnis

1. Prekės, aprašytos T1 dokumente, gali būti perkrautos, neįforminant naujos deklaracijos, į kitą transporto priemonę prižiūrint valstybės narės, kurios teritorijoje toks perkrovimas atliekamas, muitinei. Šiuo atveju kompetentinga institucija įrašo į T1 dokumentą atitinkamus duomenis.

2. Muitinė gali leisti atlikti tokį perkrovimą jai neprižiūrint, jeigu laikomasi jos nustatytų sąlygų. Tuo atveju vežėjas turi įrašyti atitinkamus duomenis į T1 dokumentą ir informuoti apie tai valstybės narės, kurioje atliktas perkrovimas, muitinę, prašydamas jį įforminti.

355 straipsnis

1. Jeigu atliekant transporto operaciją plombos pažeidžiamos be vežėjo valios, vežėjas turi nedelsdamas kreiptis į valstybės narės, kurioje tuo metu yra transporto priemonė, muitinę prašydamas surašyti patvirtintą protokolą.

2. Dėl eismo nelaimės priverstinai perkraunant prekes į kitą transporto priemonę turi būti vadovaujamasi 354 straipsniu.

3. Gresiant neišvengiamam pavojui, dėl kurio reikia nedelsiant iškrauti visą krovinį arba jo dalį, vežėjas gali veikti savo iniciatyva. Atliktus veiksmus jis turi nurodyti T1 dokumente. Tokiu atveju taikoma šio straipsnio 1 dalis.

4. Jeigu dėl eismo nelaimių arba kitų atsitikimų, įvykusių atliekant transporto operaciją, vežėjas nebegali laikytis 348 straipsnyje nurodyto termino, jis privalo kiek įmanydamas greičiau informuoti apie tai muitinę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. Ši institucija įrašo atitinkamus duomenis į T1 dokumentą.

356 straipsnis

1. Prekės ir T1 dokumentas turi būti pateikti paskirties įstaigai.

2. Paskirties įstaiga T1 dokumento egzemplioriuose įrašo jos atlikto tikrinimo duomenis ir nedelsdama išsiunčia vieną egzempliorių išvykimo įstaigai, o kitą pasilieka sau.

3. Bendrijos tranzito operacija gali būti užbaigta ir ne toje įstaigoje, kuri nurodyta T1 dokumente. Tuomet ši kita įstaiga tampa paskirties įstaiga.

4. Šalių, į kurių teritorijas prekės įvežamos atliekant Bendrijos tranzito operaciją, muitinės privalo laikytis išvykimo įstaigos nustatyto laiko, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, ir neturi teisės jo pakeisti.

5. Jeigu prekės pateikiamos paskirties įstaigai pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikui ir jeigu šis terminas pažeistas dėl aplinkybių, paaiškintų paskirties įstaigai jai priimtinu būdu ir nepriklausiusių nuo vežėjo arba vykdytojo valios, laikoma, kad pastarasis nustatyto termino nepažeidė.

357 straipsnis

1. Asmuo, paskirties įstaigai pateikęs Bendrijos tranzito dokumentą kartu su prekių siunta, su kuria tas dokumentas susijęs, jei pageidauja, gali gauti kvitą.

2. Kvitas, liudijantis, kad Bendrijos tranzito dokumentas ir atitinkama prekių siunta buvo pateikti paskirties įstaigai, atitinka pavyzdį, pateiktą 47 priede. Be to, su Bendrijos tranzito dokumentu susijęs kvitas gali būti surašomas to dokumento grąžinamojo egzemplioriaus kitoje pusėje esančioje šaknelėje.

3. Kvitas turi būti iš anksto užpildytas suinteresuoto asmens. Jame gali būti nurodyti ir kiti su prekių siunta susiję duomenys, tačiau jų negalima nurodyti paskirties įstaigai skirtoje vietoje, kadangi paskirties įstaigos patvirtintais laikomi tik duomenys, nurodyti toje vietoje.

358 straipsnis

Kiekviena valstybė narė turi teisę paskirti vieną arba daugiau centrinių įstaigų, kurioms paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turi grąžinti dokumentus. Valstybės narės, šiam tikslui paskyrusios tokias įstaigas, apie tai informuoja Komisiją ir nurodo joms grąžintinų dokumentų kategorijas. Komisija savo ruožtu informuoja apie tai kitas valstybes nares.

2 skirsnis

Garantijos

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

359 straipsnis

1. Kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija turi galioti visoje Bendrijoje.

2. Garantija gali būti bendroji, taikoma tam tikram skaičiui Bendrijos tranzito operacijų, arba vienkartinė, taikoma vienai Bendrijos tranzito operacijai.

3. Atsižvelgiant į 373 straipsnio 2 dalį, garantija laikoma bet kurio trečiojo fizinio arba juridinio asmens, atitinkančio Kodekso 195 straipsnyje nurodytus reikalavimus, pateikta solidarinė garantija.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos garantijos dokumentas turi atitikti pavyzdį, pateiktą:

- 48 priede – bendrosios garantijos taikymo atveju,

- 49 priede – vienkartinės garantijos taikymo atveju,

- 50 priede – fiksuoto dydžio garantijos taikymo atveju.

5. Kiekviena valstybė narė gali leisti naudoti kitų formų garantijas, jeigu to reikalauja nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinio proceso nuostatos arba įprastinė praktika ir jeigu jų pateikimas turi tą pačią teisinę galią kaip ir nustatyto pavyzdžio dokumento pateikimas.

2 poskirsnis

Bendrosios garantijos

360 straipsnis

Jeigu išorinio Bendrijos tranzito operacijos atliekamos su prekėmis, importuotomis į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių, kurios dėl to, kad yra tapusios arba privalo tapti specialiosios informacijos objektu, visų pirma taikant Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1468/81 [13] nuostatas, kelia didesnę apgaulės riziką, valstybių narių muitinių administracijos, susitarusios su Komisija, imasi specialių priemonių, kurių tikslas – laikinai uždrausti naudoti bendrąją garantiją tokiais atvejais.

Valstybės narės muitinės administracijos sprendimą uždrausti naudoti bendrąją garantiją taiko ir atitinkamos kitų valstybių narių administracijos.

Valstybių narių muitinės administracijos informuoja viena kitą ir Komisiją apie sprendimus, priimtus vadovaujantis šiuo straipsniu.

Praėjus šešiems mėnesiams Komisija priima sprendimą, ar priemonės, kurių buvo imtasi, turi būti toliau taikomos, ar ne.

361 straipsnis

Nepažeidžiant 360 straipsnio nuostatų, bendrosios garantijos dydis nustatomas tokia tvarka:

1. Garantijos dydis nustatomas taikant šio straipsnio 4 dalyje nustatytas procedūras taip, kad jis būtų ne mažesnis kaip 30 % mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos.

2. Bendrosios garantijos dydis nustatomas vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies nuostatomis taip, kad jis būtų lygus visai mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumai, kai norima garantiją taikyti išorinio Bendrijos tranzito operacijoms, atliekamoms su prekėmis:

- importuotomis į Bendrijos muitų teritoriją,

- išvardytomis 53 priede ir

- tapusiomis iš Komisijos gautos specialiosios informacijos, susijusios su tranzito operacijomis, keliančiomis didesnę apgaulės riziką, objektu, visų pirma vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1468/81 nuostatomis.

Tačiau muitinė gali nustatyti garantijos dydį, lygų 50 % mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos,

asmenims:

- kurie yra įsteigti valstybėje narėje, kurioje pateikiama garantija,

- kurie dažnai naudojasi Bendrijos tranzito sistema,

- kurių finansinė būklė yra tokia, kad jie gali įvykdyti savo įsipareigojimus ir

- kurie nėra padarę jokių reikšmingų muitinės arba mokesčių įstatymų pažeidimų.

Jeigu taikoma šį pastraipa, garantijos įstaiga į garantijos sertifikato, nurodyto 362 straipsnio 3 dalyje, 7 langelį įrašo vieną iš šių frazių:

- aplicación del punto 2 del artículo 361 del Reglamento (CEE) no 2454/93,

- anvendelse af artikel 361, nr. 2, i forordning (EØF) nr. 2454/93,

- Anwendung von Artikel 361 Nummer 2 der Verordnung (EWG) Nr. 2454/93,

- Εφαρμογή του άρθρου 361 σημείο 2 δεύτερο εδάφιο του κανονισμού (ΕΟΚ) αριθ. 2454/93,

- application of Article 361 (2) of Regulation (EEC) No 2454/93,

- application de l'article 361 point 2 du règlement (CEE) n° 2454/93,

- applicazione dell'articolo 361, punto 2 del regolamento (CEE) n. 2454/93,

- toepassing van artikel 361, punt 2, van Verordening (EEG) nr. 2454/93,

- aplicação do ponto 2 do artigo 361.° do Regulamento (CEE) n.° 2454/93.

3. Jeigu Bendrijos tranzito deklaracijoje be prekių, minėtų šio straipsnio 2 dalyje, nurodytos ir kitos prekės, nuostatos, susijusios su garantijos dydžiu, taikomos taip, lyg abiejų kategorijų prekės būtų nurodytos atskirose deklaracijose.

Tačiau į bet kurios iš šių kategorijų prekes neatsižvelgiama, jeigu jų kiekis arba vertė yra santykinai nereikšmingi.

4. Taikant šį straipsnį, vertinama:

- gabentų prekių siuntų apimtys, tenkančios vienos savaitės laikotarpiui,

- mokėtini muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, atsižvelgiant į didžiausias apmokestinimo normas, taikytinas vienoje iš suinteresuotų šalių.

Šis įvertinimas atliekamas remiantis suinteresuoto asmens verslo ir apskaitos dokumentais, susijusiais su prekėmis, gabentomis praėjusiais metais, gautoji suma po to dalijama iš 52.

Kai į ją kreipiasi nauji operacijų vykdytojai, garantijos įstaiga kartu su suinteresuotu asmeniu pagal jau turimus duomenis apytikriai įvertina prekių, gabenamų per atitinkamą laiką, kiekį, vertę ir joms taikytinus mokesčius. Garantijos įstaiga ekstrapoliacijos būdu nustato tikėtiną prekių, kurios bus gabenamos per vieną savaitę, vertę ir joms taikytinus mokesčius.

Garantijos įstaiga, visų pirma atsižvelgdama į informaciją, gautą iš išvykimo įstaigų, kasmet peržiūri bendrosios garantijos dydį ir, jei reikia, jį atitinkamai patikslina.

362 straipsnis

1. Bendroji garantija pateikiama garantijos įstaigai.

2. Garantijos įstaiga nustato garantijos dydį, priima garanto įsipareigojimus ir išduoda leidimą, suteikiantį vykdytojui teisę atlikti bet kurią Bendrijos tranzito operaciją, nepriklausomai nuo išvykimo įstaigos, tačiau neviršijant garantijos dydžio.

3. Kiekvienam leidimą gavusiam asmeniui laikantis 363–366 straipsniuose nustatytų sąlygų išduodami vienas arba daugiau garantijos sertifikato egzempliorių, surašytų blankuose, atitinkančiuose 51 priede pateiktą pavyzdį.

4. Kiekviename T1 dokumente turi būti pateikta nuoroda į garantijos sertifikatą.

5. Garantijos įstaiga gali atšaukti leidimą, jeigu nebesilaikoma sąlygų, kuriomis jis buvo išduotas.

363 straipsnis

1. Išduodant garantijos sertifikatą arba bet kuriuo metu, kol šis sertifikatas galioja, vykdytojas savo nuožiūra ir prisiimdamas visą atsakomybę antroje sertifikato pusėje nurodo asmenį arba asmenis, įgaliotus jo vardu pasirašyti Bendrijos tranzito deklaracijas. Nurodant kiekvieną įgaliotą asmenį įrašoma jo pavardė ir vardas, o šalia - to asmens parašas. Kiekvieno įgalioto asmens paskyrimas patvirtinamas vykdytojo parašu. Vykdytojas gali savo nuožiūra perbraukti neužpildytus dokumento langelius.

2. Vykdytojas bet kuriuo metu gali išbraukti antroje sertifikato pusėje nurodytą įgalioto asmens vardą ir pavardę.

364 straipsnis

Bet kuris asmuo, kurio vardas ir pavardė nurodyti antroje išvykimo įstaigai pateikto garantijos sertifikato pusėje, laikomas įgaliotu vykdytojo atstovu.

365 straipsnis

Garantijos sertifikato galiojimo laikas neviršija dvejų metų. Tačiau garantijos įstaiga gali šį laiką pratęsti dar vienam laikotarpiui, kurio trukmė ne ilgesnė kaip dveji metai.

366 straipsnis

Garantijai netekus galios, vykdytojas privalo nedelsdamas grąžinti garantijos įstaigai visus jam išduotus ir tebegaliojančius garantijos sertifikatus.

Valstybės narės pateikia Komisijai duomenis apie visus negrąžintus ir tebegaliojančius sertifikatus. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

3 poskirsnis

Fiksuoto dydžio garantijos

367 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė gali laikyti, kad pateikus deklaraciją garantas garantuoja už fiksuoto 7000 ekiu dydžio vienkartinės garantijos sumą, įsipareigodamas sumokėti muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, kurie gali būti mokėtini atliekant Bendrijos tranzito operaciją, už kurios vykdymą jis atsako nepriklausomai nuo to, kas yra šios operacijos vykdytojas. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant 368 straipsnio.

2. Fiksuoto dydžio garantija turi būti pateikta garantijos įstaigai.

368 straipsnis

1. Išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, pateikiant kiekvieną Bendrijos tranzito deklaraciją išvykimo įstaiga nereikalauja didesnės negu fiksuoto 7000 ekiu dydžio garantijos, nepriklausomai nuo muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos, kuria gali būti apmokestintos tam tikroje deklaracijoje nurodytos prekės.

2. Jeigu susidarius ypatingoms aplinkybėms transporto operacija kelia didesnę riziką ir dėl tos priežasties7000 ekiu garantijos akivaizdžiai nepakanka, išvykimo įstaiga gali reikalauti didesnės garantijos, kurios dydis kartotinis 7000 ekiu, kurios pakaktų užtikrinti visam išsiunčiamų prekių kiekiui taikytinų muitų sumokėjimą.

3. Vežant 52 priede išvardytas prekes, fiksuoto dydžio garantijos suma padidinama, jeigu vežamų prekių kiekis viršija kiekį, atitinkantį 7000 ekiu fiksuoto dydžio sumą.

Tokiu atveju fiksuoto dydžio suma padidinama iki tokio dydžio, kartotinio 7000 ekiu, kurio pakaktų garantuoti už visą išsiunčiamų prekių kiekį.

4. 2 ir 3 dalyje nurodytais atvejais vykdytojas privalo į išvykimo įstaigą pristatyti tiek fiksuoto dydžio garantijos lakštų, kiek kartų pareikalautos garantijos dydis didesnis už 7000 ekiu sumą.

369 straipsnis

1. Jeigu Bendrijos tranzito deklaracijoje be prekių, įtrauktų į 52 priede pateiktą sąrašą, nurodytos ir kitos prekės, nuostatos, reglamentuojančios fiksuoto dydžio garantijos taikymą, taikomos taip, lyg abiejų kategorijų prekės būtų nurodytos atskirose deklaracijose.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, neatsižvelgiama į bet kurios iš šių kategorijų prekes, jeigu jų kiekis arba vertė yra santykinai nereikšmingi.

370 straipsnis

1. Garantijos įstaiga, priimdama garanto įsipareigojimus, suteikia garantui teisę laikantis garantijoje nustatytų sąlygų išduoti fiksuoto dydžio garantijos lakštą arba lakštus asmenims, ketinantiems būti Bendrijos tranzito operacijų, pradedamų jų pasirinktose išvykimo įstaigose, vykdytojais.

2. Fiksuoto dydžio garantijos lakštas turi atitinka 54 priede pateiktą pavyzdį. Tačiau to pavyzdžio antrojoje pusėje nurodyti įrašai gali būti perkelti į jo pirmąją pusę virš lakštą išduodančio asmens arba įmonės duomenų, nepakeičiant tolesnių įrašų.

3. Garantas atsako už pinigų sumų, neviršijančių 7000 ekiu, sumokėjimą pagal kiekvieną fiksuoto dydžio garantijos lakštą.

4. Nepažeidžiant 368 ir 371 straipsnių, vykdytojas, pateikdamas kiekvieną fiksuoto dydžio garantijos lakštą, gali vykdyti vieną Bendrijos tranzito operaciją. Lakštas turi būti pristatomas į išvykimo įstaigą ir joje paliekamas.

371 straipsnis

Garantas gali išduoti fiksuoto dydžio garantijos lakštus:

- kurie negalioja atliekant Bendrijos tranzito operacijas su prekėmis, išvardytomis 52 priede, ir

- kurie gali būti naudojami sudarant ne didesnius kaip septynių lakštų rinkinius vienai transporto priemonei, apibrėžtai 347 straipsnio 2 dalyje, kuria gabenamos prekės, nenurodytos ankstesnėje įtraukoje.

Tuo tikslu garantas turi pažymėti tokius fiksuoto dydžio garantijos lakštus, įstrižai didžiosiomis raidėmis įrašydamas vieną iš šių įrašų:

- VALIDEZ LIMITADA; APLICACIÓN DEL ARTÍCULO 371 DEL REGLAMENTO (CEE) N° 2454/93,

- BEGRÆNSET GYLDIGHED — ARTIKEL 371, I FORORDNING (EØF) Nr. 2454/93,

- BESCHRÄNKTE GELTUNG — ARTIKEL 371 DER VERORDNUNG (EWG) Nr. 2454/93,

- ΠΕΡΙΟΡΙΣΜΕΝΗ ΙΣΧΥΣ: ΕΦΑΡΜΟΓΗ ΤΟΥ ΑΡΘΡΟΥ 371 ΤΟΥ ΚΑΝΟΝΙΣΜΟΥ (ΕΟΚ) αριθ. 2454/93,

- LIMITED VALIDITY — APPLICATION OF ARTICLE 371 OF REGULATION (EEC) No 2454/93,

- VALIDITÉ LIMITÉE — APPLICATION DE L'ARTICLE 371 DU RÈGLEMENT (CEE) No 2454/93,

- VALIDITÀ LIMITATA — APPLICAZIONE DELL'ARTICOLO 371 DEL REGOLAMENTO (CEE) N. 2454/93,

- BEPERKTE GELDIGHEID — TOEPASSING VAN ARTIKEL 371 VAN VERORDENING (EEG) Nr. 2454/93,

- VALIDADE LIMITADA; APLICAÇÃO DO ARTIGO 371.° DO REGULAMENTO (CEE) N.° 2454/93.

372 straipsnis

Garantijai netekus galios, valstybė narė, kuriai priklauso atitinkama garantijos įstaiga, nedelsdama praneša apie tai kitoms valstybėms narėms.

4 poskirsnis

Vienkartinės garantijos

373 straipsnis

1. Vienkartinė garantija, taikoma vienai Bendrijos tranzito operacijai, turi būti pateikta išvykimo įstaigai. Išvykimo įstaiga nustato šios garantijos dydį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija gali būti pateikiama sumokant išvykimo įstaigai piniginį užstatą. Šiuo atveju jis grąžinamas, kai išvykimo įstaigoje baigiami su atitinkamu T1 dokumentu susiję formalumai.

5 poskirsnis

Bendrosios nuostatos, taikytinos 1–4 poskirsniams

374 straipsnis

Garanto įsipareigojimų galiojimas nutrūksta susidarius Kodekso 199 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, be to, jo įsipareigojimų galiojimas taip pat nutrūksta praėjus 12 mėnesių laikotarpiui nuo T1 deklaracijos įregistravimo dienos, jeigu išvykimo valstybės narės muitinė jam nepraneša apie tai, kad su atitinkamu T1 dokumentu susiję formalumai nebaigti.

Tais atvejais, kai per pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį muitinė praneša garantui apie tai, kad su atitinkamu T1 dokumentu susiję formalumai nebaigti, jam taip pat pranešama ir apie tai, kad iš jo reikalaujama ar gali būti pareikalauta sumokėti pinigų sumas, susijusias su atitinkama Bendrijos tranzito operacija, kurias jis yra įsipareigojęs sumokėti. Šį pranešimą garantas turi gauti ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo T1 deklaracijos įregistravimo dienos. Jeigu iki nurodytojo laikotarpio pabaigos garantas tokio pranešimo negauna, jo įsipareigojimų galiojimas taip pat nutrūksta.

6 poskirsnis

Atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją

375 straipsnis

1. Tam, kad galėtų būti atleistas nuo prievolės pateikti garantiją atliekant Bendrijos tranzito operacijas, suinteresuotas asmuo turi vadovaudamasis Kodekso 95 straipsnio 2 dalies e punktu pateikti rašytinį įsipareigojimą, surašytą pagal 55 priede pateiktą pavyzdį.

2. Kiekviena valstybė narė gali priimti ir kitos formos suinteresuoto asmens įsipareigojimą, jeigu to reikalauja nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinio proceso nuostatos arba įprastinė praktika ir jeigu tokio įsipareigojimo priėmimas sukelia tas pačias pasekmes kaip ir nustatyto pavyzdžio įsipareigojimo priėmimas.

376 straipsnis

1. Vadovaujantis Kodekso 95 straipsnio 3 dalimi, atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją netaikomas šioms prekėms:

a) kurių bendra prekių siuntos vertė viršija 100000 ekiu;

arba

b) išvardytoms 56 priede kaip keliančioms didesnę riziką.

2. Atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją netaikomas, jeigu vadovaujantis 360 straipsnio nuostatomis uždrausta naudoti bendrąją garantiją.

377 straipsnis

1. Jeigu taikomas atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją, atitinkamoje T1 tranzito deklaracijoje turi būti pateikta nuoroda į sertifikatą, nurodytą Kodekso 95 straipsnio 4 dalyje.

2. Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas turi atitikti 57 priede pateiktą pavyzdį.

3. Išduodant atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą arba bet kuriuo metu, kol šis sertifikatas galioja, vykdytojas savo nuožiūra ir prisiimdamas visą atsakomybę antroje sertifikato pusėje nurodo asmenį arba asmenis, įgaliotus jo vardu pasirašyti Bendrijos tranzito deklaracijas. Nurodant kiekvieną įgaliotą asmenį įrašoma jo pavardė ir vardas, o šalia - to asmens parašas. Kiekvieno įgalioto asmens paskyrimas patvirtinamas vykdytojo parašu. Vykdytojas gali savo nuožiūra perbraukti neužpildytus dokumento langelius.

Vykdytojas bet kuriuo metu gali išbraukti antroje sertifikato pusėje nurodytą įgalioto asmens vardą ir pavardę.

4. Bet kuris asmuo, kurio vardas ir pavardė nurodyti antroje išvykimo įstaigai pateikto atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato pusėje, laikomas įgaliotu vykdytojo atstovu.

5. Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato galiojimo laikas neviršija dvejų metų. Tačiau nuo šios prievolės asmenį atleidusi institucija gali šį laiką pratęsti dar vienam laikotarpiui, kurio trukmė ne ilgesnė kaip dveji metai.

6. Atšaukus atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją, vykdytojas privalo nedelsdamas grąžinti jį nuo šios prievolės atleidusiai institucijai visus jam išduotus ir tebegaliojančius atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatus.

Valstybės narės pateikia Komisijai duomenis apie visus negrąžintus ir tebegaliojančius sertifikatus.

Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

3 skirsnis

Nusižengimai; nenusižengimo įrodymas

378 straipsnis

1. Nepažeidžiant Kodekso 215 straipsnio, tais atvejais, kai prekių siunta nebuvo pateikta paskirties įstaigai ir neįmanoma nustatyti pažeidimo arba nusižengimo vietos, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas padarytas:

- valstybėje narėje, kuriai priklauso išvykimo įstaiga,

arba

- valstybėje narėje, kuriai priklauso tranzito įstaiga, veikianti įvažiavimo į Bendriją vietoje, kuriai buvo pateiktas tranzito kontrolės lakštas,

išskyrus atvejus, kai per nustatytą laiką, nurodytą 379 straipsnio 2 dalyje, pateikiami muitinei priimtini įrodymai, pagal kuriuos įmanoma pripažinti, kad tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų, arba nustatyti faktinę pažeidimo arba nusižengimo vietą.

2. Jeigu tokie įrodymai nepateikiami ir todėl laikoma, kad minėtas pažeidimas arba nusižengimas padarytas išvykimo valstybėje narėje arba įvažiavimo valstybėje narėje, minėtose 1 dalies antrojoje įtraukoje, muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, susijusius su atitinkamomis prekėmis, išieško ta valstybė narė, vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

3. Jeigu valstybė narė, kurioje faktiškai buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, nustatoma nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo T1 deklaracijos įregistravimo datos, ta valstybė narė, vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinių teisės aktų nuostatomis, išieško muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus (išskyrus tuos, kurie buvo išieškoti vadovaujantis 2 dalimi kaip Bendrijos nuosavi išteklius), susijusius su atitinkamomis prekėmis. Šiuo atveju, jeigu pateiktas tokio išieškojimo įrodymas, anksčiau išieškoti muitai ir kiti privalomieji mokėjimai (išskyrus tuos, kurie buvo išieškoti kaip Bendrijos nuosavi ištekliai), grąžinami.

4. Su tranzito operacija susijusios garantijos neatsisakoma iki minėto trejų metų laikotarpio pabaigos arba iki tol, kol nesumokami muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, taikomi valstybėje narėje, kurioje faktiškai buvo padarytas minėtas pažeidimas arba nusižengimas.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių išaiškinti bet kurį pažeidimą arba nusižengimą ir taikyti veiksmingas baudas.

379 straipsnis

1. Jeigu prekių siunta nebuvo pateikta paskirties įstaigai ir neįmanoma nustatyti vietos, kurioje buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, išvykimo įstaiga kiek įmanydama greičiau, tačiau bet kuriuo atveju nepraėjus 11 mėnesių nuo Bendrijos tranzito deklaracijos įregistravimo, praneša apie tai vykdytojui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtame pranešime be kitų duomenų turi būti nurodytas laikas, iki kurio išvykimo įstaigai turi būti pateikti muitinei priimtini įrodymai, pagal kuriuos būtų įmanoma pripažinti, kad tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų arba nustatyti faktinę pažeidimo arba nusižengimo vietą. Tas laikas - trys mėnesiai nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo datos. Jeigu minėti įrodymai per tą laikotarpį nepateikiami, valstybė narė, kurios kompetencijai tai priklauso, imasi priemonių išieškoti dėl pažeidimo arba nusižengimo mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus. Tais atvejais, kai ta valstybė narė nėra ta pati, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, pastaroji valstybė narė nedelsdama informuoja pirmiau minėtą valstybę narę.

380 straipsnis

Norint įrodyti, kad tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų, kaip apibrėžta 378 straipsnio 1 dalyje, muitinei priimtinu būdu, inter alia, turi būti pateiktas:

a) muitinės patvirtintas dokumentas, liudijantis, kad atitinkamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, įgaliotam gavėjui. Tame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti minėtoms prekėms identifikuoti;

arba

b) trečiojoje šalyje išduotas muitinės dokumentas, liudijantis, kad prekės buvo išleistos vidaus vartojimui, arba šio dokumento kopija ar fotokopija; tokios kopijos ar fotokopijos tikrumas turi būti patvirtintas organizacijos, patvirtinusios dokumento originalą, atitinkamos trečiosios šalies institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Tame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti atitinkamoms prekėms identifikuoti.

5 SKYRIUS

Vidinis Bendrijos tranzitas

381 straipsnis

1. Visoms prekėms, kurias numatoma gabenti taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, įforminama T2 deklaracija. T2 deklaracija – tai deklaracija, surašyta blanke, atitinkančiame 31–34 prieduose pateiktus pavyzdžius, ir naudojama vadovaujantis paaiškinimais, išdėstytais 37 priede.

2. 4 skyrius mutatis mutandis taikomas vidinio Bendrijos tranzito procedūrai.

6 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos, taikytinos 4 ir 5 skyriams

382 straipsnis

1. Tais atvejais, kai prekių siuntas sudaro ir prekės, kurios turi būti gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir prekės, kurios turi būti gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, prie vieno Bendrijos tranzito deklaracijos blanko pridedami papildomieji lapai, atitinkamai pažymėti ženklais "T1 bis" arba "T2 bis".

Šiuo atveju ženklas "T" įrašomas į minėto blanko 1 langelio dešiniąją skiltį; tuščia vieta šalia ženklo "T" perbraukiama; be to, įstrižai perbraukiami 32 langelis "Prekė Nr.", 33 langelis "Prekės kodas", 35 langelis "Bruto masė (kg)", 38 langelis "Neto masė (kg)" ir 44 langelis "Papildoma informacija, pateikiami dokumentai, sertifikatai ir leidimai". Naudojamo Bendrijos tranzito deklaracijos blanko 31 langelyje "Krovinio vietos ir prekių aprašymas" turi būti pateiktos nuorodos į papildomųjų lapų, pažymėtų ženklais "T1 bis", ir papildomųjų lapų, pažymėtų ženklais "T2 bis", eilės numerius.

2. Jeigu naudojamo blanko 1 langelio dešinėje skiltyje praleisti vieni iš ženklų – "T1", "T1 bis" arba "T2", "T2 bis" – arba jeigu nesilaikoma šio straipsnio 1 dalies ir 383 straipsnio nuostatų, kai prekių siuntas sudaro ir prekės, gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir prekės, gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, prekės, gabenamos su tokiais dokumentais, laikomos gabenamomis taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą.

Tačiau eksporto muitų ar priemonių, nustatytų eksportui įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo atvejais tokios prekės laikomos gabenamomis taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą.

383 straipsnis

Tais atvejais, kai prekių siuntas sudaro ir prekės, gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir prekės, gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, surašomi atskiri krovinio aprašai, kurie gali būti pridedami prie vieno Bendrijos tranzito deklaracijos blanko.

Tokiais atvejais ženklas "T" įrašomas į minėto blanko 1 langelio dešiniąją skiltį. Tuščia vieta šalia ženklo "T" perbraukiama; be to, įstrižai perbraukiami 15 langelis "Šalis siuntėja/eksportuotoja", 32 langelis "Prekė Nr.", 33 langelis "Prekės kodas", 35 langelis "Bruto masė (kg)", 38 langelis "Neto masė (kg)" ir, jei reikia, 44 langelis "Papildoma informacija, pateikiami dokumentai, sertifikatai ir leidimai". Naudojamo blanko 31 langelyje "Krovinio vietos ir prekių aprašymas" turi būti pateiktos nuorodos į krovinio aprašų, surašytų abiejų tipų prekėms, eilės numerius.

384 straipsnis

Jei reikia, valstybių narių muitinės administracijos perduoda viena kitai visas išvadas, dokumentus, ataskaitas, bylų duomenis ir informaciją, susijusią su transporto operacijomis, atliktomis taikant Bendrijos tranzito procedūrą, ir su ta procedūra susijusiais nusižengimais bei pažeidimais.

385 straipsnis

Tranzito deklaracijos ir dokumentai surašomi oficialia Bendrijos kalba, priimtina išvykimo valstybės narės muitinei. Ši nuostata netaikoma fiksuoto dydžio garantijos lakštams.

Jeigu reikia, kitos valstybės narės, kurioje turi būti pateiktos deklaracijos ir dokumentai, muitinė gali pareikalauti jų vertimo į tos valstybės narės valstybinę kalbą arba vieną iš valstybinių kalbų.

Kalbą, kuria turi būti surašytas garantijos sertifikatas, nustato valstybės narės, kuriai priklauso garantijos įstaiga, muitinė.

Kalbą, kuria turi būti surašytas atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas, nustato atitinkamą asmenį nuo prievolės pateikti garantiją atleidusios valstybės narės muitinė.

386 straipsnis

1. Popierius, naudojamas krovinio aprašų, tranzito kontrolės lakštų ir kvitų blankams spausdinti, turi būti tinkamas rašymui ir sverti ne mažiau kaip 40 g/m2; jis turi būti pakankamai tvirtas, kad įprastiniu būdu naudojamas lengvai neplyštų ar nesiglamžytų.

2. Popieriaus, naudojamo fiksuoto dydžio garantijos lakštams spausdinti sudėtyje neturi būti mechaninės celiuliozės, jis turi būti tinkamas rašymui ir sverti ne mažiau kaip 55 g/m2. Šis popierius turi būti padengtas raudonai išspausdintu apsauginiu tinkleliu, kad būtų įmanoma pastebėti bet kurį mechaniniu arba cheminiu būdu padarytą klastojimą.

3. Popieriaus, naudojamo garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų blankams spausdinti, sudėtyje neturi būti mechaninės celiuliozės ir jis turi sverti ne mažiau kaip 100 g/m2. Abi jo pusės turi būti padengtos apsauginiu tinkleliu, kad būtų įmanoma pastebėti bet kurį mechaniniu arba cheminiu būdu padarytą klastojimą. Šis apsauginis tinklelis turi būti:

- žalias spausdinant garantijos sertifikatus,

- melsvas spausdinant atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatams.

4. Popierius, minėtas šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, turi būti baltas, išskyrus popierių, naudojamą krovinio aprašams, nurodytiems 341 straipsnio 2 dalyje, spausdinti, kurie gali būti spausdinami ant suinteresuoto asmens pasirinktos spalvos popieriaus.

387 straipsnis

Dokumentų blankų matmenys turi būti tokie:

a) krovinio aprašų – 210 × 297 mm, leidžiama ilgio palaida – tarp – 5 ir + 8 mm;

b) tranzito kontrolės lakštų, garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų – 210 × 148 mm;

c) kvitų ir fiksuoto dydžio garantijos lakštų – 148 × 105 mm.

388 straipsnis

1. Fiksuoto dydžio garantijos lakštuose turi būti nurodytas juos spausdinusios spaustuvės pavadinimas ir adresas arba jie turi būti pažymėti ženklu, pagal kurį šią spaustuvę įmanoma identifikuoti. Kiekvienas fiksuoto dydžio garantijos lakštas turi turėti eilės numerį.

2. Valstybės narės atsako už garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų spausdinimą arba jų spausdinimo organizavimą. Kiekvienas sertifikatas turi turėti eilės numerį, pagal kurį būtų įmanoma jį identifikuoti.

3. Garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų blankai bei fiksuoto dydžio garantijos lakštai pildomi rašomąja mašinėle arba naudojant kitą mechanografinį ar į jį panašų procesą.

4. Krovinio aprašai, tranzito kontrolės lakštai ir kvitai gali būti pildomi rašomąja mašinėle, naudojant kitą mechanografinį ar į jį panašų procesą arba aiškiai ir įskaitomai ranka; pastaruoju atveju jie turi būti pildomi rašalu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

5. Dokumentuose negali būti trynimų, skutimų ar kitokių neišbraukto įrašo pataisymų. Pataisymai turi būti daromi išbraukiant klaidingus duomenis ir, jei reikia, atspausdinant ar užrašant reikiamus duomenis. Šalia pataisymų turi būti nurodyti juos padariusio asmens inicialai, o jų tikrumas patvirtintas muitinės.

7 SKYRIUS

Supaprastinimai

1 skirsnis

Supaprastinta dokumento, naudojamo Bendrijos prekių statusui įrodyti, išdavimo procedūra

389 straipsnis

Nepažeidžiant 317 straipsnio 4 dalies taikymo reikalavimų, kiekvienos valstybės narės muitinė gali leisti bet kuriam asmeniui, toliau vadinamam "įgaliotu siuntėju", kuris atitinka 390 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir siūlo Bendrijos prekių statuso įrodymui vadovaujantis 315 straipsnio 1 dalimi naudoti T2L dokumentą arba vieną iš 317 straipsnyje nurodytų dokumentų, toliau vadinamų "verslo dokumentais", naudoti šiuos dokumentus nepateikiant jų išvykimo valstybės narės muitinei dokumento tikrumui patvirtinti.

390 straipsnis

1. Leidimas, nurodytas 389 straipsnyje, suteikiamas tik asmenims:

a) kurie dažnai siunčia prekes;

b) kurių tvarkoma apskaita sudaro galimybes muitinei patikrinti jų atliekamas operacijas;

c) kurie nėra padarę reikšmingų ar kartotinių muitinės arba mokesčių teisės aktų pažeidimų.

2. Muitinė gali atšaukti leidimą, jeigu įgaliotas siuntėjas nebeatitinka 1 dalyje išdėstytų reikalavimų arba nesilaiko šiame skirsnyje ar leidime nustatytų reikalavimų.

391 straipsnis

1. Muitinės išduotame leidime be kitų duomenų turi būti nurodyta:

a) įstaiga, atsakinga už išankstinį atitinkamų dokumentų blankų tikrumo patvirtinimą 392 straipsnio 1 dalies a punkto nustatyta tvarka;

b) būdas, kuriuo įgaliotas siuntėjas turi įrodyti, kad šie blankai buvo tinkamai naudojami.

2. Kompetentingos institucijos nustato laiką, per kurį įgaliotasis siuntėjas turi informuoti kompetentingą įstaigą, ir tokio informavimo būdą, kad ši įstaiga galėtų atlikti visas būtinas tikrinimo operacijas iki prekių išvežimo.

392 straipsnis

1. Leidime nurodoma, kad T2L dokumentui ir, atitinkamais atvejais, T2L bis dokumentui (dokumentams) surašyti naudojamų blankų pirmos pusės C langelyje "Išvykimo įstaiga" arba verslo dokumentų pirmoje pusėje turi būti:

a) iš anksto uždėtas 391 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos įstaigos antspaudas ir pasirašyta tos įstaigos pareigūno;

arba

b) įgalioto siuntėjo uždėtas specialus muitinės patvirtintas metalinis antspaudas, atitinkantis 62 priede pateiktą pavyzdį; antspaudo atvaizdas gali būti iš anksto išspausdintas blankuose, jeigu jų spausdinimas patikėtas šiuo tikslu atitinkamai įgaliotai spaustuvei.

2. Įgaliotas siuntėjas turi užpildyti ir pasirašyti blanką ne vėliau kaip prekių išsiuntimo metu. Be to, jis turi įrašyti T2L dokumento išvykimo įstaigos tikrinimui skirtame langelyje arba aiškiai matomoje jo naudojamo verslo dokumento vietoje kompetentingos muitinės įstaigos pavadinimą, dokumento užpildymo datą ir vieną iš šių įrašų:

- Procedimiento simplificado,

- Forenklet fremgangsmåde,

- Vereinfachtes Verfahren,

- Απλουστευμένη διδικασία,

- Simplified procedure,

- Procédure simplifée,

- Procedura semplificata,

- Vereenvoudigde regeling,

- Procedimento simplificado.

3. Užpildytas blankas su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu įrašu, pasirašyta įgalioto siuntėjo, laikomas lygiaverčiu dokumentui, įrodančiam Bendrijos prekių statusą.

393 straipsnis

1. Muitinė gali leisti įgaliotam siuntėjui nepasirašyti T2L dokumentų arba jo naudojamų verslo dokumentų, pažymėtų specialiu 62 priede nurodytu antspaudu ir surašytų naudojant elektroninę arba automatinio duomenų apdorojimo sistemą. Toks leidimas duodamas su sąlyga, kad įgaliotas siuntėjas prieš tai šiai institucijai yra pateikęs rašytinį įsipareigojimą, kuriuo jis prisiima atsakomybę už visų išduotų T2L dokumentų arba verslo dokumentų, pažymėtų specialiu antspaudu, naudojimo teisines pasekmes.

2. T2L dokumentų arba verslo dokumentų, surašytų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, vietose, skirtose įgaliotam siuntėjui pasirašyti turi būti įrašytas vienas iš šių įrašų:

- Dispensa de firma,

- Fritaget for underskrift,

- Freistellung von der Unterschriftsleistung,

- Δεν απαιτείται υπογραφή,

- Signature waived,

- Dispense de signature,

- Dispensa dalla firma,

- Van ondertekening vrijgesteld,

- Dispensada a assinatura.

394 straipsnis

Įgaliotas siuntėjas turi padaryti kiekvieno vadovaujantis šiuos skirsniu jo išduoto T2L dokumento arba verslo dokumento kopiją. Muitinė nustato tvarką, kuria vadovaujantis dokumento kopija turi būti pateikiama tikrinimui ir saugoma ne trumpiau kaip dvejus metus.

395 straipsnis

1. Įgaliotas siuntėjas turi:

a) laikytis šio skirsnio nuostatų ir leidime nustatytų reikalavimų;

b) imtis visų priemonių, būtinų specialaus antspaudo arba dokumentų blankų, pažymėtų 391 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos įstaigos antspaudo atvaizdu, apsaugai užtikrinti.

2. Tais atvejais, kai bet kuris asmuo neteisėtai panaudoja T2L dokumentų blankus arba verslo dokumentus, iš anksto pažymėtus 391 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos įstaigos antspaudu arba specialiu antspaudu, įgaliotas siuntėjas privalo, nepriklausomai nuo to, ar iškelta baudžiamoji byla, sumokėti muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, kurie nebuvo sumokėti bet kurioje valstybėje narėje dėl tokio neteisėto dokumentų panaudojimo, išskyrus atvejus, kai jis leidimą išdavusiai muitinės įstaigai priimtinu būdu įrodo, kad ėmėsi priemonių, kurių privalėjo imtis vadovaudamasis šios straipsnio 1 dalies b punktu.

396 straipsnis

Išsiuntimo valstybės narės muitinė gali nustatyti, kad tam tikroms prekių kategorijoms ir transporto rūšims šiame skirsnyje numatytos palankesnės sąlygos netaikomos.

2 skirsnis

Tranzito formalumų, atliekamų išvykimo ir paskirties įstaigose, supaprastinimas

397 straipsnis

Taikant Bendrijos tranzito procedūrą, su ja susiję formalumai supaprastinami vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis.

Tačiau šis skirsnis netaikomas prekėms, kurioms taikomi 463–470 straipsniai.

1 poskirsnis

Formalumai, atliekami išvykimo įstaigoje

398 straipsnis

Kiekvienos valstybės narės muitinė gali leisti bet kuriam asmeniui, kuris atitinka 399 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir pageidauja vykdyti Bendrijos tranzito operacijas (toliau vadinamam "įgaliotu siuntėju"), nepateikti išvykimo įstaigai gabenamų prekių arba jas deklaruojant surašytos Bendrijos tranzito deklaracijos.

399 straipsnis

1. Leidimas, nurodytas 398 straipsnyje, suteikiamas tik asmenims:

a) kurie dažnai siunčia prekes;

b) kurių tvarkoma apskaita sudaro galimybes muitinei patikrinti jų atliekamas operacijas;

c) kurie tada, kai atliekant Bendrijos tranzito procedūrą reikalaujama garantijos, pateikia bendrąją garantiją; ir

d) kurie nėra padarę reikšmingų arba kartotinių muitinės arba mokesčių teisės aktų pažeidimų.

2. Muitinė gali atšaukti leidimą, jeigu įgaliotas siuntėjas nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų arba nesilaiko šiame poskirsnyje ar leidime nustatytų reikalavimų.

400 straipsnis

Muitinės išduotuose leidimuose be kitų duomenų turi būti nurodyta:

a) kompetentinga įstaiga arba įstaigos, atliekančios išvykimo įstaigų funkcijas išsiunčiant prekių siuntas;

b) laikas, per kurį įgaliotas siuntėjas privalo informuoti išvykimo įstaigą apie išsiunčiamas prekių siuntas, ir tvarka, kurios jis turi laikytis pateikdamas šią informaciją, kad ši įstaiga galėtų atlikti visas būtinas tikrinimo operacijas iki prekių išvežimo;

c) laikas, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai;

d) naudotinos identifikavimo priemonės. Šiuo tikslu muitinė gali nustatyti, kad įgaliotas siuntėjas ant transporto priemonės, pakuotės arba pakuočių turi uždėti specialias muitinei priimtinas plombas.

401 straipsnis

1. Leidime turi būti nurodyta, kad Bendrijos tranzito deklaracijos blanko pirmos pusės langelyje, skirtame išvykimo įstaigai, turi būti:

a) iš anksto uždėtas išvykimo įstaigos antspaudu ir pasirašyta tos įstaigos pareigūno;

arba

b) įgalioto siuntėjo uždėtas specialus muitinės patvirtintas metalinis antspaudas, atitinkantis 62 priede pateiktą pavyzdį. Antspaudo atvaizdas gali būti iš anksto išspausdintas blankuose, jeigu jų spausdinimas patikėtas šiuo tikslu atitinkamai įgaliotai spaustuvei.

Įgaliotas siuntėjas turi užpildyti šį langelį, nurodydamas prekių siuntos išsiuntimo datą ir suteikdamas deklaracijai numerį, kuris suteikiamas vadovaujantis tai reglamentuojančiomis taisyklėmis, išdėstytomis leidime.

2. Muitinė gali nustatyti, kad turi būti naudojami blankai, pažymėti skiriamuoju ženklu, kuris naudojamas kaip jų identifikavimo priemonė.

402 straipsnis

1. Įgaliotas siuntėjas ne vėliau kaip prekių išsiuntimo metu turi įrašyti tinkamai užpildytos Bendrijos tranzito deklaracijos 1-ojo ir 4-ojo egzempliorių pirmoje pusėje esančiuose langeliuose "Išvykimo įstaigos tikrinimas" laiką, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, duomenis apie panaudotas identifikavimo priemones ir vieną iš šių įrašų:

- Procedimiento simplificado,

- Forenklet fremgangsmåde,

- Vereinfachtes Verfahren,

- Απλουστευμένη διαδικασία,

- Simplified procedure,

- Procédure simplifiée,

- Procedura semplificata,

- Vereenvoudigde regeling,

- Procedimento simplificado.

2. Išsiuntus prekių siuntą, 1-asis egzempliorius turi būti nedelsiant išsiųstas į išvykimo įstaigą. Muitinė turi teisę jos išduotame leidime nustatyti, kad 1-asis egzempliorius turi būti išsiunčiamas į išvykimo įstaigą iš karto, kai tik užpildoma Bendrijos tranzito deklaracija. Kiti egzemplioriai turi lydėti prekes 341–380 straipsnių nustatyta tvarka.

3. Jeigu išvykimo valstybės narės muitinė patikrina išsiunčiamą prekių siuntą, ji turi nurodyti šį faktą Bendrijos tranzito deklaracijos 1-ojo ir 4-ojo egzempliorių pirmoje pusėje esančiuose langeliuose "Išvykimo įstaigos tikrinimas".

403 straipsnis

Tinkamai užpildyta Bendrijos tranzito deklaracija su 402 straipsnio 1 dalyje minėtais įrašais atitinkamai laikoma lygiaverte išorinio arba vidinio Bendrijos tranzito dokumentui, o deklaraciją pasirašęs įgaliotas siuntėjas – vykdytoju.

404 straipsnis

1. Muitinė gali leisti įgaliotam siuntėjui nepasirašyti Bendrijos tranzito deklaracijų, pažymėtų specialiu antspaudu, nurodytu 62 priede, ir surašytų naudojant elektroninę arba automatinio duomenų apdorojimo sistemą. Toks leidimas suteikiamas su sąlyga, kad įgaliotas siuntėjas prieš tai yra pateikęs muitinei rašytinį įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad jis yra visų Bendrijos tranzito operacijų, atliekamų gabenant prekes su specialiu antspaudu pažymėtais Bendrijos tranzito dokumentais, vykdytojas.

2. Bendrijos tranzito dokumentų, surašytų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, langelyje, skirtame vykdytojui pasirašyti, turi būti įrašytas vienas iš šių įrašų:

- Dispensa de firma,

- Fritaget for underskrift,

- Freistellung von der Unterschriftsleistung,

- Δεν απαιτείται υπογραφή,

- Signature waived,

- Dispense de signature,

- Dispensa dalla firma,

- Van ondertekening vrijgesteld,

- Dispensada a assinatura.

405 straipsnis

1. Įgaliotas siuntėjas turi:

a) laikytis šio poskirsnio nuostatų ir leidime nustatytų reikalavimų; ir

b) imtis visų priemonių, būtinų specialaus antspaudo arba dokumentų blankų, pažymėtų išvykimo įstaigos antspaudo atvaizdu, apsaugai užtikrinti.

2. Tais atvejais, kai bet kuris asmuo neteisėtai panaudoja dokumentų blankus, iš anksto pažymėtus išvykimo įstaigos antspaudu arba specialiu antspaudu, įgaliotas siuntėjas privalo, nepriklausomai nuo to, ar iškelta baudžiamoji byla, sumokėti muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, mokėtinus bet kurioje valstybėje narėje už prekes, gabenamas su tokiais dokumentų blankais, išskyrus atvejus, kai jis leidimą išdavusiai muitinės įstaigai priimtinu būdu įrodo, kad ėmėsi priemonių, kurių privalėjo imtis vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies b punktu.

2 poskirsnis

Formalumai, atliekami paskirties įstaigoje

406 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės muitinė gali išduoti leidimą, atleidžiantį nuo prievolės pateikti prekes, gabenamas taikant Bendrijos tranzito procedūrą, paskirties įstaigai, jeigu tos prekės skirtos asmeniui, atitinkančiam 407 straipsnyje išdėstytus reikalavimus (toliau vadinamam "įgaliotu gavėju"), kuriam valstybės narės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, muitinė prieš tai yra išdavusi atitinkamą leidimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vykdytojo prievolės, nustatytos Kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte, laikomos įvykdytomis, kai prekių siuntą lydėję Bendrijos tranzito dokumentų egzemplioriai kartu su visomis prekėmis per nustatytą laiką pristatomi įgaliotajam gavėjui į jo patalpas arba į leidime nurodytą vietą, deramai išsaugojus panaudotas identifikavimo priemones.

3. Vežėjo prašymu įgaliotas gavėjas išduoda kvitą kiekvienai prekių siuntai, pristatytai vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jame pažymėdamas, kad dokumentas ir prekės buvo pristatyti.

407 straipsnis

1. Leidimas, nurodytas 406 straipsnyje, išduodamas tik asmenims:

a) kurie dažnai gauna prekių siuntas, gabenamas taikant Bendrijos tranzito procedūrą;

b) kurių tvarkoma apskaita sudaro galimybes muitinei patikrinti jų atliekamas operacijas;

c) kurie nėra padarę reikšmingų arba kartotinių muitinės arba mokesčių teisės aktų pažeidimų.

2. Muitinė gali atšaukti leidimą, jeigu įgaliotas gavėjas nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų arba nesilaiko šiame poskirsnyje ar leidime nustatytų reikalavimų.

408 straipsnis

1. Muitinė išduotuose leidimuose be kitų duomenų turi būti nurodyta:

a) įstaiga arba įstaigos, įgaliotos atlikti paskirties įstaigų funkcijas įgaliotam gavėjui gaunant prekių siuntas;

b) laikas, per kurį įgaliotas gavėjas privalo informuoti paskirties įstaigą apie prekių atvežimą, ir tvarka, kurios jis turi laikytis pateikdamas šią informaciją, kad ši įstaiga galėtų atlikti visas būtinas atvežtų prekių tikrinimo operacijas.

2. Nepažeidžiant 410 straipsnio, muitinė leidime nurodo, ar taikomas reikalavimas, kad įgaliotas gavėjas gali disponuoti gautomis prekėmis tik po to, kai paskirties įstaiga atlieka tam tikrą veiksmą.

409 straipsnis

1. Įgaliotas gavėjas, gaunantis prekių siuntas, atvežamas į jo patalpas arba į leidime nurodytas vietas, turi:

a) laikydamasis leidime nustatytos tvarkos, nedelsdamas informuoti paskirties įstaigą apie bet kokį prekių perteklių, trūkumą, neatitikimą arba kitus nusižengimus, pavyzdžiui, pažeistas plombas;

b) nedelsdamas išsiųsti į paskirties įstaigą prekių siuntą lydėjusio Bendrijos tranzito dokumento egzempliorius, juose nurodydamas siuntos atgabenimo datą ir visų uždėtų plombų būklę.

2. Paskirties įstaiga į minėtus Bendrijos tranzito dokumento egzempliorius įrašo reikiamus duomenis.

3 poskirsnis

Kitos nuostatos

410 straipsnis

Išvykimo arba paskirties valstybių narių muitinės gali nustatyti, kad tam tikroms prekių kategorijoms 398 ir 406 straipsniuose numatytos palankesnės sąlygos netaikomos.

411 straipsnis

1. Jeigu išsiunčiant prekes, gabenamas su CIM važtaraščiu arba su TR perdavimo dokumentu, vadovaujantis 413–442 straipsniais nereikalaujama pateikti išvykimo įstaigai Bendrijos tranzito deklaracijos, muitinė nustato, kokias priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti, kad CIM važtaraščio 1, 2 ir 3 egzemplioriai arba TR perdavimo dokumento 2, 3A ir 3B egzemplioriai būtų atitinkamai pažymėti ženklais "T1" arba "T2".

2. Jeigu prekės, gabenamos vadovaujantis 413–442 straipsniais, skirtos įgaliotam gavėjui, muitinė gali nurodyti, kad nukrypstant nuo 406 straipsnio 2 dalies ir 409 straipsnio 1 dalies b punkto geležinkelio įmonės arba transporto įmonės tiesiogiai pristatytų CIM važtaraščio 2 ir 3 egzempliorius arba TR perdavimo dokumento 1, 2 ir 3A egzempliorius į paskirties įstaigą.

3 skirsnis

Formalumų supaprastinimas, taikomas gabenant prekes geležinkelių transportu

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos prekių gabenimui geležinkelių transportu

412 straipsnis

352 straipsnis netaikomas prekių gabenimui geležinkelių transportu.

Jeigu vadovaujantis 352 straipsnio 2 dalimi vis dėlto reikia pateikti tranzito kontrolės lakštą, jį atstoja įrašai geležinkelio įmonių tvarkomos apskaitos registruose.

413 straipsnis

Jeigu taikoma Bendrijos tranzito procedūra, su šia procedūra susiję formalumai, atliekami geležinkelio įmonėms gabenant prekes su "CIM ir skubių siuntų važtaraščiu", toliau vadinamu "CIM važtaraščiu", supaprastinami vadovaujantis 414–425, 441 ir 442 straipsniais.

414 straipsnis

CIM važtaraštis laikomas lygiaverčiu:

a) T1 deklaracijai arba dokumentui, kai prekės gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą;

b) T2 deklaracijai arba dokumentui, kai prekės gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą.

415 straipsnis

Kiekvienos valstybės narės geležinkelio įmonė sudaro sąlygas savo šalies muitinei tikrinti jos apskaitos įstaigose laikomus apskaitos registrus.

416 straipsnis

1. Geležinkelio įmonė, priėmusi vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip T1 arba T2 deklaracija ar dokumentas, laikoma tokios operacijos vykdytoju.

2. Valstybės narės, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Bendriją, geležinkelio įmonė laikoma operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti trečiosios šalies geležinkelių, vykdytoju.

417 straipsnis

Geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad prekių siuntos, gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, galėtų būti identifikuojamos pagal ženklelius su piktograma, kurios pavyzdys pateiktas 58 priede.

Šie ženkleliai turi būti priklijuojami prie CIM važtaraščio ir prie atitinkamo geležinkelio vagono tais atvejais, kai juo žymėtinos visos vagono krovinį sudarančios prekės, arba prie pakuotės ar pakuočių kitais atvejais.

418 straipsnis

Jeigu vežimo sutartis pakeičiama taip, kad:

- transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Bendrijos muitų teritorijos ribų, baigiama toje teritorijoje,

- transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta Bendrijos muitų teritorijoje, baigiama už jos ribų,

geležinkelio įmonės neturi teisės vykdyti pakeistos sutarties be išankstinio išvykimo įstaigos sutikimo.

Visais kitais atvejais geležinkelio įmonės gali vykdyti pakeistą sutartį; tačiau jos turi nedelsdamos informuoti apie jos pakeitimą išvykimo įstaigą.

419 straipsnis

1. CIM važtaraštis turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai atliekant prekių, kurioms taikytina Bendrijos tranzito procedūra, transporto operaciją, kuri pradedama ir numatoma užbaigti Bendrijos muitų teritorijoje.

2. Išvykimo įstaiga turi aiškiai įrašyti muitinės žymoms skirtuose CIM važtaraščio 1, 2 ir 3 egzempliorių langeliuose:

- ženklus "T1", jeigu prekės gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą,

- atitinkamai ženklus "T2", "T2 ES" arba "T2 PT", jeigu prekės gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą ir vadovaujantis 311 straipsnio b punktu arba Kodekso 165 straipsniu.

Ženklų "T2", "T2 ES" arba "T2 PT" įrašymas patvirtinamas uždedant išvykimo įstaigos antspaudą.

3. Visi CIM važtaraščio egzemplioriai grąžinami suinteresuotam asmeniui.

4. Prekėms, nurodytoms 311 straipsnio a punkte, vidinio Bendrijos tranzito procedūra įforminama visam jų gabenimui iš Bendrijos išvykimo geležinkelio stoties į Bendrijos muitų teritorijoje esančią paskirties geležinkelio stotį, laikantis kiekvienos valstybės narės nustatytos tvarkos ir nepateikiant išvykimo įstaigai tokių prekių gabenimui surašyto CIM važtaraščio bei neklijuojant ženklelių, nurodytų 417 straipsnyje. Tačiau šis atleidimas nuo prievolės atlikti formalumus netaikomas CIM važtaraščiams, surašytiems prekių, kurioms taikomos 463–470 straipsnių nuostatos, gabenimui.

5. Gabenant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes paskirties geležinkelio stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka paskirties įstaigos funkcijas. Tačiau, jeigu prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti pakeliui į paskirties geležinkelio stotį esančioje stotyje, paskirties įstaigos funkcijas atlieka tą stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga.

Gabenant 311 straipsnio a punkte nurodytas prekes paskirties įstaigoje neatliekami jokie muitinės formalumai.

6. Kad būtų įmanoma atlikti 415 straipsnyje nurodytą tikrinimą, geležinkelio įmonės privalo užtikrinti, kad vadovaujantis tarpusavio susitarimo su muitine nuostatomis šiai institucijai paskirties šalyje būtų prieinami visi CIM važtaraščiai, surašyti atliekant šio straipsnio 4 dalyje nurodytas transporto operacijas.

7. Jeigu Bendrijos prekės gabenamos geležinkelių transportu iš vienoje valstybėje narėje esančios vietos į kitoje valstybėje narėje esančią vietą per trečiosios šalies, kuri nėra ELPA šalis, teritoriją, taikoma vidinio Bendrijos tranzito procedūra. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 4 dalies, 5 dalies antrosios pastraipos ir 6 dalies nuostatos.

420 straipsnis

Išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į geležinkelio įmonės naudojamų prekių identifikavimo priemonių priimtinumą, paprastai neplombuoja transporto priemonių arba pakuočių.

421 straipsnis

1. 419 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais valstybės narės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, geležinkelio įmonė pateikia pastarajai įstaigai CIM važtaraščio 2-ąjį ir 3-iąjį egzempliorius.

2. Paskirties įstaiga, pažymėjusi 2-ąjį egzempliorių savo antspaudu, nedelsdama jį grąžina geležinkelio įmonei, sau pasilikdama 3-iąjį egzempliorių.

422 straipsnis

1. 419 ir 420 straipsniai taikomi transporto operacijoms, kurios pradedamos Bendrijos muitų teritorijoje ir numatomos užbaigti už šios teritorijos ribų.

2. Pasienio geležinkelio stotį, per kurią tranzitu gabenamos prekės išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos, aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka paskirties įstaigos funkcijas.

3. Paskirties įstaigoje neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

423 straipsnis

1. Jeigu transporto operacija pradedama už Bendrijos muitų teritorijos ribų ir numatoma užbaigti šioje teritorijoje, pasienio geležinkelio stotį, per kurią prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka išvykimo įstaigos funkcijas.

Išvykimo įstaigoje neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

2. Paskirties geležinkelio stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka paskirties įstaigos funkcijas. Tačiau, jeigu prekės išleistos į laisvą apyvartą arba pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti pakeliui į paskirties geležinkelio stotį esančioje stotyje, paskirties įstaigos funkcijas atlieka tą stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga.

421 straipsnyje nurodyti formalumai atliekami paskirties įstaigoje.

424 straipsnis

1. Jeigu transporto operacija pradedama ir numatoma užbaigti už Bendrijos muitų teritorijos ribų, išvykimo ir paskirties įstaigų funkcijas atlieka muitinės įstaigos, nurodytos atitinkamai 423 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 2 dalyje.

2. Išvykimo arba paskirties įstaigose neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

425 straipsnis

Prekės, kurios gabenamos vadovaujantis 423 straipsnio 1 dalimi arba 424 straipsnio 1 dalimi, laikomos gabenamomis taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai prekių turimas Bendrijos prekių statusas įrodytas vadovaujantis 313–340 straipsniais.

2 poskirsnis

Nuostatos, susijusios su prekėmis, kurios gabenamos didžiaisiais konteineriais

426 straipsnis

Jeigu taikoma Bendrijos tranzito procedūra, su šia procedūra susiję formalumai, atliekami geležinkelio įmonėms gabenant prekes didžiaisiais konteineriais su perdavimo dokumentais, kurie šioje antraštinėje dalyje vadinami "TR perdavimo dokumentais", ir naudojantis transporto įmonių teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis, supaprastinami vadovaujantis 427–442 straipsniais. Tokios operacijos gali apimti transporto įmonės atliekamą prekių siuntų išsiuntimą į išvykimo geležinkelio stotį, esančią šalyje siuntėjoje, ne geležinkelio, o kitų rūšių transportu ir iš paskirties geležinkelio stoties, esančios paskirties šalyje, taip pat bet kurį gabenimą jūrų transportu, kuris sudaro prekių gabenimo tarp minėtų dviejų stočių dalį.

427 straipsnis

426–442 straipsniuose:

1. "Transporto įmonė" – tai įmonė, kurią norėdamos gabenti prekes didžiaisiais konteineriais su TR perdavimo dokumentais kaip korporacinį subjektą įsteigė jos narėmis esančios geležinkelio įmonės.

2. "Didysis konteineris" – tai konteineris, apibrėžtas 670 straipsnio g punkte, kuris:

- sukonstruotas taip, kad tada, kai tai privaloma vadovaujantis 435 straipsniu, jį būtų įmanoma tinkamai užplombuoti,

- yra tokio dydžio, kad plotas, ribojamas keturių apatinių išorinių kampų būtų ne mažesnis negu 7 m2.

3. "TR perdavimo dokumentas" – tai dokumentas, atstojantis vežimo sutartį, kurią sudariusi transporto įmonė organizuoja tarptautinio transporto operaciją, apimančią vieno arba daugiau didžiųjų konteinerių gabenimą iš siuntėjo vietos į gavėjo vietą. TR transporto dokumento viršutiniame dešiniajame kampe turi būti nurodytas jo eilės numeris, pagal kurį šį dokumentą įmanoma identifikuoti. Šį numerį sudaro raidės TR, po kurių seka aštuoni skaitmenys.

TR perdavimo dokumentą numeracijos tvarka sudaro šie egzemplioriai:

— 1: transporto įmonės centrinei įstaigai skirtas egzempliorius,

— 2: transporto įmonės nacionaliniam atstovui paskirties geležinkelio stotyje skirtas egzempliorius,

— 3A: muitinei skirtas egzempliorius,

— 3B: gavėjui skirtas egzempliorius,

— 4: transporto įmonės centrinei įstaigai skirtas egzempliorius,

— 5: transporto įmonės nacionaliniam atstovui išvykimo geležinkelio stotyje skirtas egzempliorius

— 6: siuntėjui skirtas egzempliorius.

Kiekvieno TR perdavimo dokumento egzemplioriaus, išskyrus 3A egzempliorių, dešiniajame krašte turi būti maždaug 4 centimetrų pločio žalia juosta.

4. "Didžiųjų konteinerių sąrašas", toliau vadinamas "sąrašu", – tai dokumentas, pridedamas prie TR perdavimo dokumento ir sudarantis neatskiriamą jo dalį, kuriame aprašoma kelių didžiųjų konteinerių siunta, gabenama iš vienos išvykimo geležinkelio stoties į vieną paskirties geležinkelio stotį, kuriose atliekami muitinės formalumai.

Pateikiamų sąrašo egzempliorių skaičius turi būti toks pats kaip ir TR perdavimo dokumento, su kuriuo jis susijęs.

Sąrašų skaičius nurodomas tam skirtame TR perdavimo dokumento langelyje, esančiame jo viršutiniame dešiniajame kampe.

Be to, kiekvieno sąrašo viršutiniame dešiniajame kampe turi būti įrašytas atitinkamo TR perdavimo dokumento eilės numeris.

428 straipsnis

Transporto įmonės naudojamas TR perdavimo dokumentas laikomas lygiaverčiu:

a) T1 deklaracijai arba dokumentui, kai prekės gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą;

b) T2 deklaracijai arba dokumentui, kai prekės gabenamos taikant vidinę Bendrijos tranzito procedūrą.

429 straipsnis

1. Kiekvienoje valstybėje narėje transporto įmonė, naudodamasi jos nacionalinio atstovo arba atstovų tarpininkavimo paslaugomis, sudaro sąlygas muitinei patikrinti jos arba jos nacionalinio atstovo arba atstovų apskaitos įstaigose laikomus apskaitos registrus.

2. Muitinei pareikalavus, transporto įmonė arba jos nacionalinis atstovas arba atstovai nedelsdami perduoda jai visus dokumentus, apskaitos registrus ar informaciją, susijusius su užbaigtomis arba tebevykdomomis vežimo operacijomis, kuriuos nurodytoji institucija, jos manymu, turėtų peržiūrėti.

3. Jeigu vadovaujantis 428 straipsniu TR perdavimo dokumentai laikomi lygiaverčiais T1 arba T2 deklaracijoms ar dokumentams, transporto įmonė arba jos nacionalinis atstovas arba atstovai:

a) informuoja paskirties muitinės įstaigą apie bet kurį TR perdavimo dokumentą, kurio 1 egzempliorius buvo jai atsiųstas be muitinės žymų;

b) informuoja išvykimo muitinės įstaigą apie bet kurį TR perdavimo dokumentą, kurio 1 egzempliorius nebuvo jai grąžintas ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti, ar atitinkama prekių siunta buvo tinkamai pateikta paskirties muitinės įstaigai arba eksportuota iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį vadovaujantis 437 straipsniu.

430 straipsnis

1. Atliekant 426 straipsnyje nurodytas transporto operacijas su prekėmis, kurias valstybėje narėje priėmė vežti transporto įmonė, vykdytoju laikoma tos valstybės narės geležinkelio įmonė.

2. Atliekant 426 straipsnyje nurodytas transporto operacijas su prekėmis, kurias trečiojoje šalyje priėmė vežti transporto įmonė, vykdytoju laikoma valstybės narės, per kurią prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, geležinkelio įmonė.

431 straipsnis

Jeigu gabenant prekes į išvykimo geležinkelio stotį arba iš paskirties geležinkelio stoties ne geležinkelių transportu turi būti atliekami muitinės formalumai, su kiekvienu TR perdavimo dokumentu gali būti gabenamas tik vienas didysis konteineris.

432 straipsnis

Transporto įmonė turi užtikrinti, kad transporto operacijos, atliekamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, galėtų būti identifikuojamos pagal ženklelius su piktograma, kurios pavyzdys pateiktas 58 priede. Šie ženkleliai turi būti priklijuojami prie TR perdavimo dokumento ir prie atitinkamo didžiojo konteinerio arba konteinerių.

433 straipsnis

Jeigu vežimo sutartis pakeičiama taip, kad:

- transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Bendrijos muitų teritorijos ribų, baigiama toje teritorijoje,

- transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta Bendrijos muitų teritorijoje, baigiama už jos ribų,

transporto įmonė neturi teisės vykdyti pakeistos sutarties be išankstinio išvykimo įstaigos sutikimo.

Visais kitais atvejais transporto įmonė gali vykdyti pakeistą sutartį; tačiau ji turi nedelsdama informuoti apie jos pakeitimą išvykimo įstaigą.

434 straipsnis

1. TR perdavimo dokumentas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai atliekant prekių, kurioms taikytina Bendrijos tranzito procedūra, transporto operaciją, kuri pradedama ir numatoma užbaigti Bendrijos muitų teritorijoje.

2. Išvykimo įstaiga turi aiškiai įrašyti muitinės žymoms skirtuose TR perdavimo dokumento 2, 3A ir 3B egzempliorių langeliuose:

- ženklus "T1", jeigu prekės gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą,

- atitinkamai ženklus "T2", "T2 ES" arba "T2 PT", jeigu prekės gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą ir vadovaujantis 311 straipsnio b punktu arba Kodekso 165 straipsniu,

- ženklų "T2", "T2 ES" arba "T2 PT" įrašymas patvirtinamas uždedant išvykimo įstaigos antspaudą.

3. Jeigu į TR perdavimo dokumentą įrašyti ir konteineriais, į kuriuos pakrautos prekės gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir konteineriai, į kuriuos pakrautos prekės gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, atliekamą vadovaujantis 311 straipsnio b punktu ir Kodekso 165 straipsniu, išvykimo įstaiga turi įrašyti muitinės žymoms skirtuose TR perdavimo dokumento 2, 3A ir 3B egzempliorių langeliuose atskiras nuorodas į konteinerį (konteinerius), atsižvelgdama į gabenamų prekių rūšį, o šalia kiekvienos nuorodos į atitinkamą konteinerį (konteinerius) įrašyti atitinkamus ženklus "T1", "T2", "T2 ES" arba "T2 PT".

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai naudojami didžiųjų konteinerių sąrašai, kiekvienai konteinerių kategorijai turi būti surašomi atskiri sąrašai, o nuorodos į šiuos sąrašus, kurias sudaro sąrašo (sąrašų) eilės numeris (numeriai), įrašomos į muitinės žymoms skirtus TR perdavimo dokumento 2, 3A ir 3B egzempliorių langelius. Ženklai "T1", "T2", "T2 ES" arba "T2 PT" turi būti įrašomi šalia sąrašo (sąrašų) eilės numerio (numerių), atsižvelgiant į konteinerių, su kuriais šie ženklai susiję, kategoriją.

5. Visi TR perdavimo dokumento egzemplioriai grąžinami suinteresuotam asmeniui.

6. Prekėms, nurodytoms 311 straipsnio a punkte, vidinio Bendrijos tranzito procedūra įforminama visam jų gabenimui, laikantis kiekvienos valstybės narės nustatytos tvarkos ir nepateikiant išvykimo įstaigai tokių prekių gabenimui surašyto TR perdavimo dokumento bei neklijuojant ženklelių, nurodytų 432 straipsnyje. Tačiau šis atleidimas nuo prievolės atlikti formalumus netaikomas, jeigu TR perdavimo dokumentas surašytas prekių, kurioms taikomos 463–470 straipsnių nuostatos, gabenimui.

7. Gabenant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, TR perdavimo dokumentas turi būti pateiktas paskirties įstaigai, kurioje prekės deklaruojamos išleidimo į laisvą apyvartą arba kuriai nors kitai muitinės procedūrai įforminti.

Gabenant 311 straipsnio a punkte nurodytas prekes paskirties įstaigoje neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

8. Kad būtų įmanoma atlikti 429 straipsnyje nurodytą tikrinimą, transporto įmonė privalo užtikrinti, kad vadovaujantis tarpusavio susitarimo su muitine nuostatomis šiai institucijai paskirties šalyje būtų prieinami visi TR perdavimo dokumentai, surašyti atliekant šio straipsnio 6 dalyje nurodytas transporto operacijas.

9. Jeigu Bendrijos prekės gabenamos geležinkelių transportu iš vienoje valstybėje narėje esančios vietos į kitoje valstybėje narėje esančią vietą per trečiosios šalies, kuri nėra ELPA šalis, teritoriją, taikoma vidinio Bendrijos tranzito procedūra. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 dalies, 7 dalies antrosios pastraipos ir 8 dalies nuostatos.

435 straipsnis

Prekių identifikavimas užtikrinamas vadovaujantis 349 straipsniu. Tačiau išvykimo įstaiga paprastai neplombuoja didžiųjų konteinerių, jeigu geležinkelio įmonės naudoja prekių identifikavimo priemones. Jeigu konteineriai plombuojami, uždėtos plombos nurodomos muitinės žymoms skirtose TR perdavimo dokumento 3A ir 3B egzempliorių vietose.

436 straipsnis

1. 434 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais transporto įmonė pateikia paskirties įstaigai TR perdavimo dokumento 1, 2 ir 3A egzempliorius.

2. Paskirties įstaiga, pažymėjusi 1 ir 2 egzempliorius savo antspaudu, nedelsdama juos grąžina transporto įmonei, sau pasilikdama 3A egzempliorių.

437 straipsnis

1. 434 straipsnio 1–5 dalys ir 435 straipsnis taikomi transporto operacijoms, kurios pradedamos Bendrijos muitų teritorijoje ir numatomos užbaigti už šios teritorijos ribų.

2. Pasienio geležinkelio stotį, per kurią prekės išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos, aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka paskirties įstaigos funkcijas.

3. Paskirties įstaigoje neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

438 straipsnis

1. Jeigu transporto operacija pradedama už Bendrijos muitų teritorijos ribų ir numatoma užbaigti šioje teritorijoje, pasienio geležinkelio stotį, per kurią prekės įvežamos į Bendriją, aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka išvykimo įstaigos funkcijas. Išvykimo įstaigoje neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

2. Muitinės įstaiga, kuriai pateikiamos prekės, atlieka paskirties įstaigos funkcijas.

436 straipsnyje nurodyti formalumai atliekami paskirties įstaigoje.

439 straipsnis

2. Išvykimo arba paskirties įstaigose neprivalo būti atliekami jokie formalumai.

440 straipsnis

Prekės, kurios gabenamos vadovaujantis 438 straipsnio 1 dalimi arba 439 straipsnio 1 dalimi, laikomos gabenamomis taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai prekių turimas Bendrijos prekių statusas įrodomas vadovaujantis 313–340 straipsniais.

3 poskirsnis

Kitos nuostatos

441 straipsnis

1. 341 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa ir 342–344 straipsniai taikomi bet kuriems krovinio aprašams, kurie pateikiami kartu su CIM važtaraščiu arba TR perdavimo dokumentu. Tokių sąrašų skaičius nurodomas CIM važtaraščio arba TR perdavimo dokumento langelyje, kuriame pateikiami duomenys apie pridedamus dokumentus.

Be to, krovinio apraše turi būti nurodytas vagono, vykstančio su atitinkamu CIM važtaraščiu, numeris arba, atitinkamais atvejais, konteinerio, į kurį pakrautos prekės, numeris.

2. Tais atvejais, kai transporto operacijos, pradedamos Bendrijos muitų teritorijoje, atliekamos ir su prekėmis, gabenamomis taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir su prekėmis, gabenamomis taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, turi būti surašomi atskiri krovinio aprašai; jeigu prekės gabenamos didžiaisiais konteineriais su TR perdavimo dokumentais, tokie atskiri sąrašai turi būti surašomi kiekvienam didžiajam konteineriui, į kurį pakrautos abiejų kategorijų prekės.

Krovinio aprašų, surašytų abiem prekių kategorijoms, eilės numeriai atitinkamai įrašomi į CIM važtaraščio arba TR perdavimo dokumento langelį, skirtą prekių aprašymui.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytais atvejais ir taikant 413–442 straipsniuose nustatyta tvarka atliekamas procedūras, krovinio aprašai, pateikiami kartu su CIM važtaraščiu arba TR perdavimo dokumentu, sudaro neatskiriamą jų dalį ir turi tą pačią teisinę galią.

Tokių krovinio aprašų originalai žymimi išsiuntimo geležinkelio stoties antspaudu.

4 poskirsnis

Įprastinių procedūrų ir supaprastintų procedūrų taikymo sritys

442 straipsnis

1. Tada, kai taikytina Bendrijos tranzito procedūra, 412–441 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti 341–380 straipsniuose nustatyta tvarka atliekamų procedūrų, tačiau ir tada taikomi 415 ir 417 arba 429 ir 432 straipsniai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais surašant CIM važtaraštį arba TR perdavimo dokumentą jo langelyje, kuriame pateikiami duomenys apie pridedamus dokumentus turi būti pateikta tiksli nuoroda į naudojamą Bendrijos tranzito dokumentą (dokumentus). Pateikiant tokią nuorodą nurodomas dokumento tipas, jį įforminusi įstaiga ir kiekvieno naudojamo dokumento data ir registracijos numeris.

Be to, geležinkelio įmonė, aptarnaujanti paskutinę geležinkelio stotį, kurioje vykdoma Bendrijos tranzito operacija, patvirtina CIM važtaraščio 1 egzemplioriaus arba TR perdavimo dokumento 1 ir 2 egzempliorių tikrumą. Ši įmonė patvirtina dokumento tikrumą įsitikinusi, kad prekės gabenamos su jame nurodytu Bendrijos tranzito dokumentu arba dokumentais.

3. Jeigu Bendrijos tranzito operacija atliekama gabenant prekes su TR perdavimo dokumentu, vadovaujantis 426–440 straipsniais, atliekant tokią operaciją naudotam CIM važtaraščiui netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių bei 413–425 straipsnių nuostatos. CIM važtaraščio langelyje, kuriame pateikiami duomenys apie pridedamus dokumentus, turi būti pateikta aiški nuoroda į atitinkamą TR perdavimo dokumentą. Šią nuorodą sudaro žodžiai "TR perdavimo dokumentas", šalia kurių nurodytas jo eilės numeris.

8 SKYRIUS

Specialios nuostatos, taikytinos tam tikroms transporto rūšims

1 skirsnis

Gabenimas oru

443 straipsnis

Bendrijos tranzito procedūrą privaloma įforminti oru gabenamoms prekėms tik tais atvejais, jeigu jos pakraunamos arba perkraunamos Bendrijos oro uoste.

444 straipsnis

1. Jeigu, vadovaujantis 443 straipsniu, Bendrijos tranzito procedūrą privaloma įforminti prekėms, gabenamoms oru iš Bendrijos oro uosto, orlaivio manifestas laikomas lygiaverčiu Bendrijos tranzito deklaracijai, jeigu jame pateikta informacija, nurodyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo 3 priedėlyje.

2. Jeigu transporto operacija atliekama ir su prekėmis, kurios turi būti gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir su prekėmis, kurios turi būti gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, tokios prekės turi būti surašytos į atskirus orlaivio manifestus.

3. Orlaivio manifeste arba manifestuose, nurodytuose 1 ir 2 dalyse, turi būti aviakompanijos padaryta žyma su data ir parašu, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti, kad šie manifestai laikytini Bendrijos tranzito deklaracijomis, ir koks juose nurodytų prekių muitinis statusas. Taip užpildyti ir pasirašyti orlaivio manifestai atitinkamai laikomi T1 arba T2 deklaracijomis.

Orlaivio manifeste arba manifestuose, nurodytuose 1 ir 2 dalyse, turi būti pateikti šie duomenys:

- prekes gabenančios aviakompanijos pavadinimas,

- reiso numeris,

- reiso data,

- pakrovimo oro uosto (išvykimo oro uosto) ir iškrovimo oro uosto (paskirties oro uosto) pavadinimai,

ir kiekvienos manifeste nurodytos prekių siuntos:

- orlaivio važtaraščio numeris,

- pakuočių skaičius,

- trumpas prekių aprašymas arba, atitinkamais atvejais, nuoroda "jungtinė siunta", kuri, jei reikia, pateikiama sutrumpinta (ekvivalentiška grupiniam kroviniui),

- bendra masė.

4. Aviakompanija, gabenanti prekes su orlaivio manifestais, nurodytais 1–3 dalyse, laikoma atitinkamos transporto operacijos vykdytoju.

5. Išskyrus tuos atvejus, kai aviakompanija turi įgalioto siuntėjo statusą, kaip apibrėžta 398 straipsnyje, du arba daugiau orlaivio manifestų, nurodytų 1–3 dalyse, egzempliorių turi būti pateikiama išvykimo oro uosto veikiančiai muitinės įstaigai, kuri patvirtina jų tikrumą ir pasilieka sau po vieną egzempliorių.

Nurodytoji įstaiga gali pareikalauti, kad jai būtų pateikiami tikrinti visi orlaivio važtaraščiai, surašyti orlaivio manifeste išvardytoms prekių siuntoms.

6. Prekes gabenanti aviakompanija nurodo paskirties oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai išvykimo oro uosto arba oro uostų pavadinimus.

Paskirties oro uoste veikianti muitinės įstaiga gali atleisti aviakompanijas nuo prievolės vykdyti šį reikalavimą, jeigu, inter alia, dėl maršrutų, kuriais atitinkamos aviakompanijos skraido, arba jų aptarnaujamų regionų pobūdžio išvykimo oro uostas arba oro uostai nekelia abejonių.

7. Šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų orlaivio manifestų kopijos turi būti pateikiamos paskirties oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai. Ši muitinės įstaiga pasilieka sau po vieną tokių manifestų kopiją.

8. Nepažeidžiant 7 dalies nuostatų, paskirties oro uoste veikianti muitinės įstaiga gali pareikalauti, kad jai būtų pateikiami tikrinti orlaivio manifestai, surašyti visoms tame oro uoste iškrautoms prekėms.

Be to, nurodytoji įstaiga gali pareikalauti, kad jai būtų pateikiami tikrinti orlaivio važtaraščiai, surašyti orlaivio manifeste išvardytoms prekių siuntoms.

9. Paskirties oro uoste veikianti muitinės įstaiga kas mėnesį pateikia kiekviename išvykimo oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai aviakompanijų sudarytus per praėjusį mėnesį jai pateiktų orlaivio manifestų, nurodytų 1–3 dalyse, sąrašus. Kiekvieno sąrašo tikrumas turi būti patvirtintas paskirties oro uoste veikiančios muitinės įstaigos.

Minėtuose sąrašuose aprašant kiekvieną orlaivio manifestą nurodoma ši informacija:

- orlaivio manifesto registracijos numeris,

- prekes gabenusios aviakompanijos pavadinimas (jį galima sutrumpinti),

- reiso numeris,

- reiso data.

Jeigu įvykdytos muitinės nustatytos sąlygos, ji gali įgalioti aviakompanijas, sudarydama dvišalį arba daugiašalį susitarimą, pačias perduoti informaciją kiekviename išvykimo oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai, vadovaujantis šios straipsnio dalies pirmąja pastraipa. Muitinė, suteikusi tokius įgaliojimus, apie tai atitinkamai informuoja kitų valstybių narių muitines.

Tais atvejais, kai randama netikslumų minėtuose sąrašuose nurodytoje informacijoje apie orlaivio manifestus, paskirties įstaiga apie tai informuoja išvykimo įstaigą, visų pirma nurodydama su atitinkamomis prekėmis susijusius orlaivio važtaraščius.

10. Valstybių narių muitinės suinteresuotų aviakompanijų prašymu gali leisti, sudarydamos dvišalį arba daugiašalį susitarimą, vietoj 1 dalyje nurodytų orlaivio manifestų naudojimo taikyti supaprastintas Bendrijos tranzito procedūras, kurias atliekant naudojamos suinteresuotų aviakompanijų įdiegtos duomenų mainų technologijos.

11. a) Tais atvejais, kai tarptautinė aviakompanija yra įsteigta Bendrijos muitų teritorijoje arba turi joje regioninę atstovybę ir:

- naudoja duomenų mainų sistemas informacijai tarp išvykimo ir paskirties oro uostų minėtoje teritorijoje perduoti ir

- atitinka šios straipsnio dalies b punkte nustatytus reikalavimus,

šio straipsnio 1–9 dalyse nustatyta Bendrijos tranzito procedūros atlikimo tvarka jos prašymu supaprastinama.

Valstybės narės, kurioje įsteigta aviakompanija, muitinė, gavusi aviakompanijos prašymą, apie jį informuoja kitų valstybių narių, kurių teritorijose yra išvykimo ir paskirties oro uostai, sujungti naudojant duomenų mainų technologijas, muitines.

Jeigu per šešiasdešimt dienų nuo informacijos pateikimo dienos niekas nepareiškia prieštaravimo, muitinė, atsižvelgdama į Kodekso 97 straipsnio 2 dalies a punktą, leidžia taikyti supaprastintą procedūrą, kurios atlikimo tvarka nustatyta šios straipsnio dalies c punkte.

Šis leidimas galioja visose suinteresuotose valstybėse narėse ir taikomas tik atliekant tranzito operacijas tarp jame nurodytų oro uostų.

b) Šios straipsnio dalies c punkte nustatyta tvarka atliekamą supaprastintą procedūrą leidžiama taikyti tik aviakompanijoms:

- kurios vykdo didelį skaičių reisų Bendrijos viduje,

- kurios dažnai siunčia ir gauna prekes,

- kurių tvarkomi rašytiniai arba kompiuteriniai apskaitos registrai sudaro galimybes muitinėms tikrinti jų atliekamas operacijas išvykimo ir paskirties vietose,

- kurios nėra padariusios reikšmingų ar kartotinių muitinės arba mokesčių teisės aktų pažeidimų,

- kurios užtikrina, kad visi jų apskaitos registrai būtų prieinami muitinei,

- kurios sutinka išsamiai atsiskaitinėti muitinei apie savo įsipareigojimų vykdymą ir bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, susijusius su visais pažeidimais ir nusižengimais.

c) Supaprastinta procedūra taikoma tokia tvarka:

- aviakompanija savo verslo apskaitos registruose saugo visų prekių siuntų statuso įrodymus,

- išvykimo oro uosto surašytas orlaivio manifestas, kuris perduodamas naudojant duomenų mainų technologijas, pripažįstamas orlaivio manifestu ir paskirties oro uoste,

- aviakompanija šalia kiekvienos prekių siuntos aprašymo orlaivio manifeste atitinkamai nurodo jos statusą T1, T2, TE (tapatus T2 ES), TP (tapatus T2 PT) ir C (tapatus T2L),

- formalumai, susiję su Bendrijos tranzito procedūra, laikomi atliktais iki galo, kai paskirties oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai sudaroma galimybė patikrinti orlaivio manifestą, gautą duomenų mainų būdu, ir pateikiamos atitinkamos prekės,

- išvykimo ir paskirties oro uostuose veikiančioms muitinės įstaigoms paprašius joms pateikiamas išspausdintas orlaivio manifestas, gautas duomenų mainų būdu,

- išvykimo oro uoste veikianti muitinės įstaiga, taikydama audito metodus ir remdamasi tikėtinos rizikos lygio analizės rezultatais, atlieka sistemų patikrinimus už praėjusį laikotarpį,

- paskirties oro uoste veikianti muitinės įstaiga, taikydama audito metodus ir remdamasi tikėtinos rizikos lygio analizės rezultatais, atlieka sistemų patikrinimus už praėjusį laikotarpį ir, jeigu reikia, siunčia orlaivio manifestų, gautų duomenų mainų būdu, duomenis išvykimo oro uoste veikiančiai muitinės įstaigai patikrinti,

- aviakompanija atsako už visų paskirties oro uoste nustatytų pažeidimų ir nusižengimų identifikavimą ir informacijos apie juos pateikimą muitinei,

- paskirties oro uoste veikianti muitinės įstaiga laiku informuoja apie visus pažeidimus ir nusižengimus išvykimo oro uoste veikiančią muitinės įstaigą,

- klausimai, susiję su šiais pažeidimais ir nusižengimais gali būti sprendžiami taikant procedūras, kurias tarpusavyje suderina aviakompanija ir išvykimo ir paskirties vietose veikiančios muitinės įstaigos.

445 straipsnis

Jeigu vadovaujantis 443 straipsniu Bendrijos tranzito procedūrą privaloma įforminti oru iš Bendrijos oro uosto gabenamoms prekėms, 444 straipsnio nuostatos nekliudo nė vienam suinteresuotam asmeniui taikyti Bendrijos tranzito procedūrą, kurios atlikimo tvarka nustatyta 341–380 straipsniuose. Tuo atveju 444 straipsnyje nustatyta tvarka atliekamos procedūros netaikomos.

2 skirsnis

Gabenimas jūra

446 straipsnis

Bendrijos tranzito procedūrą privaloma įforminti prekėms, gabenamoms jūra, tik tais atvejais, jeigu jos buvo pakraunamos arba perkraunamos Bendrijos uoste.

447 straipsnis

Bendrijos tranzito procedūra netaikoma, jeigu prekės, nurodytos Kodekso 91 straipsnio 1 dalyje, pakraunamos į laivą uoste, esančiame Bendrijos muitų teritorijoje, ir numatomos:

- eksportuoti į trečiąją šalį neiškraunant ir neperkraunant kitame uoste, esančiame Bendrijos muitų teritorijoje, arba

- gabenti į uoste esančią laisvąją zoną; šiuo atveju privaloma naudoti 313 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą informacinį pranešimą.

448 straipsnis

1. Jeigu, vadovaujantis 446 straipsniu, Bendrijos tranzito procedūrą privaloma įforminti prekėms, gabenamoms jūra iš Bendrijos uosto, valstybių narių muitinės suinteresuotų laivybos įmonių prašymu, laikantis 2–10 dalyse nustatytų reikalavimų, gali supaprastinti Bendrijos tranzito procedūras, leisdamos toms prekėms surašytą laivo manifestą naudoti kaip Bendrijos tranzito deklaraciją arba dokumentą.

2. Valstybės narės, kurioje įsteigta laivybos įmonė, muitinė, gavusi tos įmonės prašymą, apie jį informuoja kitų valstybių narių, kurių teritorijose yra numatomų maršrutų išvykimo ir paskirties uostai, muitines.

Jeigu per šešiasdešimt dienų nuo informacijos pateikimo dienos niekas nepareiškia prieštaravimo, muitinė duoda suinteresuotai laivybos įmonei atitinkamą leidimą. Leidimas galioja visose suinteresuotose valstybėse narėse kaip dvišalis arba daugiašalis susitarimas, nurodytas Kodekso 97 straipsnio 2 dalies a punkte.

Jeigu toks leidimas neduodamas, taikoma Bendrijos tranzito procedūra, kurios atlikimo tvarka nustatyta 341–380 straipsniuose.

Šio straipsnio nuostatos nekliudo nė vienam suinteresuotam asmeniui, įskaitant laivybos įmones, kurioms duoti leidimai atitinkamais atvejais taikyti Bendrijos tranzito procedūras, kurių atlikimo tvarka nustatyta 341–380 straipsniuose.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas duodamas tik laivybos įmonėms:

- kurių tvarkomi apskaitos registrai sudaro galimybes muitinėms tikrinti jų atliekamas operacijas,

- kurios nėra padariusios reikšmingų arba kartotinių muitinės ar mokesčių teisės aktų pažeidimų,

- naudojančioms laivo manifestus:

- kurių forma tokia, kad juose pateikiami bent šie duomenys: suinteresuotos laivybos įmonės pavadinimas ir tikslus adresas, laivo pavadinimas, pakrovimo vieta, iškrovimo vieta, nuorodos į konosamentus ir kiekvienos prekių siuntos numeris, prekių aprašymas, bendra masė kilogramais ir, atitinkamais atvejais, konteinerių identifikavimo numeriai,

- kuriuos muitinė gali lengvai patikrinti ir naudoti,

- kurie gali būti tinkamai užpildyti, pasirašyti ir pateikti muitinei iki su jais vykstančių laivų išplaukimo.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidime turi būti nurodyta, kad tais atvejais, kai transporto operacija atliekama ir su prekėmis, kurios turi būti gabenamos taikant išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, ir su prekėmis, kurios turi būti gabenamos taikant vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, tokios prekės turi būti surašytos į atskirus laivo manifestus.

5. Laivo manifeste arba manifestuose, nurodytuose 1 ir 3 dalyse, turi būti laivybos įmonės padaryta žyma su data ir parašu, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti, kad šie manifestai laikytini Bendrijos tranzito deklaracijomis, ir koks juose nurodytų prekių muitinis statusas. Taip užpildyti ir pasirašyti laivo manifestai atitinkamai laikomi T1 arba T2 deklaracijomis.

6. Laivybos įmonė, gabenanti prekes su laivo manifestais, nurodytais 1–4 dalyse, laikoma atitinkamos transporto operacijos vykdytoju.

7. Išskyrus tuos atvejus, kai laivybos įmonė turi įgalioto siuntėjo statusą, kaip apibrėžta 398 straipsnyje, du arba daugiau laivo manifestų, nurodytų 1–4 dalyse, egzempliorių turi būti pateikiama išvykimo uoste veikiančiai muitinei, kuri juos įformina ir pasilieka sau po vieną egzempliorių.

8. Šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyti laivo manifestai turi būti pateikiami paskirties uoste veikiančiai muitinei, kuri juos įformina. Ši muitinė sau po vieną laivo manifestų kopiją, kad prireikus galėtų taikyti prekėms muitinės priežiūros priemones.

9. Nepažeidžiant 8 dalies nuostatų, paskirties uoste veikianti muitinė gali pareikalauti, kad jai būtų pateikiami tikrinti laivo manifestai ir konosamentai, surašyti visoms tame uoste iškrautomis prekėmis.

10. Paskirties uoste veikianti muitinė kas mėnesį pateikia kiekviename išvykimo uoste veikiančiai muitinei laivybos įmonių sudarytus per praėjusį mėnesį jai pateiktų laivo manifestų, nurodytų 1–4 dalyse, sąrašus. Kiekvieno sąrašo tikrumas turi būti patvirtintas paskirties uoste veikiančios muitinės.

Minėtuose sąrašuose aprašant kiekvieną laivo manifestą nurodoma ši informacija:

- laivo manifesto registracijos numeris,

- prekes gabenusios laivybos įmonės pavadinimas (jį galima sutrumpinti),

- pakrovimo į laivą data.

Tais atvejais, kai randama netikslumų minėtuose sąrašuose nurodytoje informacijoje apie laivo manifestus, paskirties įstaiga apie tai informuoja išvykimo įstaigą, visų pirma nurodydama su atitinkamomis prekėmis susijusius konosamentus.

11. a) Tais atvejais, kai tarptautinės laivybos įmonės yra įsteigtos Bendrijos muitų teritorijoje arba turi joje regionines atstovybes ir atitinka šios straipsnio dalies b punkte nustatytus reikalavimus, Bendrijos tranzito procedūros atlikimo tvarka, nustatyta šio straipsnio 1–10 dalyse, jų prašymu gali būti supaprastinta.

Valstybės narės, kurioje įsteigta laivybos įmonė, muitinė, gavusi įmonės prašymą, apie jį informuoja kitų valstybių narių, kurių teritorijose yra numatomų maršrutų išvykimo ir paskirties uostai, muitines.

Šis leidimas galioja visose suinteresuotose valstybėse narėse ir taikomas tik atliekant tranzito operacijas tarp jame nurodytų uostų.

b) Šios straipsnio dalies c punkte nustatyta tvarka atliekamą supaprastintą procedūrą leidžiama taikyti tik laivybos įmonėms:

- kurioms duotas leidimas naudoti laivo manifestus vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis,

- kurios vykdo didelį skaičių reisų Bendrijos viduje nustatytais maršrutais,

- kurios dažnai siunčia ir gauna prekes,

- kurios sutinka išsamiai atsiskaitinėti muitinei apie savo įsipareigojimų vykdymą ir bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, susijusius su visais pažeidimais ir nusižengimais.

c) Supaprastinta procedūra taikoma tokia tvarka:

- laivybos įmonė savo verslo registruose ir laivo manifestų kopijose saugo visų prekių siuntų statuso įrodymus,

- laivybos įmonė gali naudoti vieną laivo manifestą visoms gabenamoms prekėms surašyti; jame ji šalia kiekvienos prekių siuntos aprašymo atitinkamai nurodo jos statusą T1, T2, TE (tapatus T2 ES), TP (tapatus T2 PT) ir C (tapatus T2L),

- formalumai, susiję su Bendrijos tranzito procedūra, laikomi atliktais iki galo, kai paskirties uoste veikiančiai muitinei pateikiami laivo manifestai ir atitinkamos prekės,

- išvykimo uoste veikianti muitinė, taikydama audito metodus ir remdamasi tikėtinos rizikos lygio analizės rezultatais, atlieka sistemų patikrinimus už praėjusį laikotarpį,

- paskirties uoste veikianti muitinė, taikydama audito metodus ir remdamasi tikėtinos rizikos lygio analizės rezultatais, atlieka sistemų patikrinimus už praėjusį laikotarpį ir, jeigu reikia, siunčia laivo manifestų duomenis išvykimo uoste veikiančiai muitinei patikrinti,

- laivybos įmonė atsako už visų paskirties uoste nustatytų pažeidimų ir nusižengimų identifikavimą ir informacijos apie juos pateikimą muitinei,

- paskirties uoste veikianti muitinė laiku informuoja apie visus pažeidimus ir nusižengimus išvykimo uoste veikiančią muitinę.

449 straipsnis

Nukrypstant nuo 446 straipsnio, prekės, pakrautos arba perkrautos į laivą Bendrijos muitų teritorijoje esančiame uoste veikiančioje laisvojoje zonoje, laikomos pakrautomis arba perkrautomis į laivą trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai remiantis muitinės žyma laivo dokumentuose, nustatoma, kad minėtas laivas atplaukė iš uosto dalies, kuri nepriklauso laisvajai zonai.

3 skirsnis

Gabenimas vamzdynais

450 straipsnis

1. Taikant Bendrijos tranzito procedūrą vamzdynais gabenamoms prekėms su šia procedūra susiję formalumai supaprastinami vadovaujantis 2–6 dalimis.

2. Laikoma, kad vamzdynais gabenamoms prekės Bendrijos tranzito procedūra pradedama taikyti:

- prekėms, kurios į Bendrijos muitų teritoriją gabenamos vamzdynų transportu, patekus į tą teritoriją,

- prekėms, kurios jau yra Bendrijos muitų teritorijoje, patekus į vamzdynų transporto sistemą.

Jeigu reikia, prekių turimas Bendrijos prekių statusas įrodomas vadovaujantis 313–340 straipsniais.

3. Gabenant 2 dalyje nurodytas prekes operatorių laikomas vamzdyno, įrengto valstybėje narėje, per kurios teritoriją prekės patenka į Bendrijos muitų teritoriją, operatorius arba vamzdyno, įrengto valstybėje narėje, kurioje pradedamas prekių gabenimas, operatorius.

4. Taikant Kodekso 96 straipsnio 2 dalį, vamzdyno, įrengto valstybėje narėje, per kurios teritoriją prekės gabenamos vamzdynų transportu, operatorius laikomas vežėju.

5. Bendrijos tranzito operacija laikoma užbaigta, kai vamzdynų transportu gabenamos prekės pristatomos į gavėjo įmonę arba priimamos gavėjo skirstomajame tinkle ir įtraukiamos į jo tvarkomos apskaitos registrus.

6. Prekių gabenimo procese dalyvaujančios įmonės, turi tvarkyti apskaitos registrus ir sudaryti sąlygas muitinei atlikti bet kuriuos, jos manymu, būtinus šių registrų patikrinimus, susijusius Bendrijos tranzito operacijomis, nurodytomis 2–4 dalyse.

9 SKYRIUS

Gabenimo su TIR arba ATA knygelėmis procedūros

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

451 straipsnis

1. Jeigu vadovaujantis Kodekso 91 straipsnio 2 dalies b ir c punktais bei 163 straipsnio 2 dalies b punktu prekės iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gabenamos:

- taikant tarptautinio prekių gabenimo su TIR knygelėmis procedūrą (TIR konvencija),

- su ATA knygelėmis (ATA konvencija),

taikant taisykles, reglamentuojančias TIR arba ATA knygelių naudojimo tokiam prekių gabenimui tvarką, Bendrijos muitų teritorija laikoma viena teritorija.

2. Naudojant ATA knygeles kaip tranzito dokumentus, "tranzitas" reiškia prekių gabenimą iš vienos muitinės įstaigos, esančios Bendrijos muitų teritorijoje, į kitą muitinės įstaigą, esančią toje pačioje teritorijoje.

452 straipsnis

Jeigu gabenant prekes iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą vykstama per trečiosios šalies teritoriją, tikrinimas ir formalumai, susiję su TIR arba ATA procedūromis, atliekami prekių laikino išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos ir įvežimo atgal į tą teritoriją vietose.

453 straipsnis

1. Su TIR arba ATA knygelėmis Bendrijos muitų teritorijoje gabenamos prekės laikomos ne Bendrijos prekėmis, išskyrus atvejus, kai jų turimas Bendrijos prekių statusas deramai įrodomas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtų prekių turimas Bendrijos prekių statusas nustatomas vadovaujantis 314–324 straipsniais.

454 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant specialiųjų TIR ir ATA konvencijų nuostatų, susijusių su garantuojančiųjų asociacijų prievolėmis, atsirandančiomis TIR arba ATA knygelių naudojimo atvejais.

2. Jeigu nustatoma, kad tam tikroje valstybėje narėje buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, ta valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis, be to, tai nekliudo iškelti baudžiamąsias bylas.

3. Jeigu neįmanoma nustatyti teritorijos, kurioje buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas buvo padarytas toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo išaiškintas, išskyrus atvejus, kai per 455 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką pateikiami muitinei priimtini įrodymai, pagal kuriuos įmanoma pripažinti, kad operacija buvo atlikta be pažeidimų arba nustatyti faktinę pažeidimo arba nusižengimo padarymo vietą.

Jeigu tokie įrodymai nepateikiami ir todėl laikoma, kad minėtas pažeidimas arba nusižengimas padarytas toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo išaiškintas, muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, susijusius su atitinkamomis prekėmis, išieško ta valstybė narė, vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis.

Jeigu valstybė narė, kurioje faktiškai buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, nustatoma vėliau, toje valstybėje narėje už prekes mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus (išskyrus tuos, kurie vadovaujantis šios straipsnio dalies antrąja pastraipa buvo išieškoti kaip Bendrijos nuosavi ištekliai) jai grąžina juos išieškojusi valstybė narė. Šiuo atveju bet kuri permoka grąžinama privalomuosius mokėjimus sumokėjusiam asmeniui.

Jeigu muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, kuriuos išieškojo ir grąžino kita valstybė narė, suma yra mažesnė už valstybėje narėje, kurioje faktiškai buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, mokėtiną muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą, pastaroji valstybė narė išieško šių sumų skirtumą vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis.

Valstybių narių muitinės administracijos imasi būtinų priemonių išaiškinti kiekvieną pažeidimą arba nusižengimą bei taikyti veiksmingas baudas.

455 straipsnis

1. Jeigu nustatoma, kad buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, muitinė, priklausomai nuo konkretaus atvejo, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje arba ATA konvencijos 6 straipsnio 4 dalyje, informuoja apie tai TIR knygelės arba ATA knygelės turėtoją.

2. Įrodymai, kad operacija, vykdyta gabenant prekes su TIR knygele arba ATA knygele, buvo atlikta be pažeidimų, kaip apibrėžta 454 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje, turi būti pateikti, priklausomai nuo konkretaus atvejo, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje arba ATA konvencijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3. Kaip toks įrodymas muitinei priimtinu būdu, inter alia, gali būti pateiktas:

a) muitinės patvirtintas dokumentas, liudijantis, kad atitinkamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai. Tame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti prekėms identifikuoti; arba

b) trečiojoje šalyje išduotas muitinės dokumentas, liudijantis, kad prekės buvo išleistos vidaus vartojimui, arba šio dokumento kopija ar fotokopija; tokios kopijos ar fotokopijos tikrumas turi būti patvirtintas institucijos, įforminusios dokumento originalą, atitinkamos trečiosios šalies institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Tame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti atitinkamoms prekėms identifikuoti; arba

c) taikant ATA konvenciją – įrodymas, paminėtas tos Konvencijos 8 straipsnyje.

2 skirsnis

Nuostatos, susijusios su TIR knygelės procedūra

456 straipsnis

Taikant TIR konvencijos 1 straipsnio h dalį, "pakeliui esanti muitinės įstaiga" reiškia bet kurią muitinės įstaigą, per kurią atliekant TIR operaciją į Bendrijos muitų teritoriją įvažiuoja arba iš jos išvažiuoja TIR konvencijoje apibrėžti kelių transporto priemonė, autotraukinys arba įvežamas ar išvežamas konteineris.

457 straipsnis

Taikant TIR konvencijos 8 straipsnio 4 dalį, kai prekių siunta įvežama į Bendrijos muitų teritoriją arba pradedama gabenti iš išvykimo muitinės įstaigos, esančios Bendrijos muitų teritorijoje, garantuojančioji asociacija tampa atsakinga kiekvienos valstybės narės, į kurios teritoriją įvežama su TIR knygele gabenama prekių siunta, muitinei ir yra atsakinga iki tol, kol prekių siunta atgabenamą į vietą, per kurią ji išvežama iš Bendrijos muitų teritorijos, arba į toje teritorijoje esančią paskirties muitinės įstaigą.

3 skirsnis

Nuostatos, susijusios su ATA knygelės procedūra

458 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės muitinė paskiria koordinavimo įstaigą, atsakingą už visus veiksmus, atliekamus pažeidimų arba nusižengimų, susijusių su ATA knygelėmis, atvejais.

Šios institucijos informuoja Komisiją apie tokių koordinavimo įstaigų paskyrimą, nurodydamos tikslius jų adresus. Šių įstaigų sąrašas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

2. Nustatant valstybę narę, atsakingą už mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų išieškojimą, valstybe nare, kurioje išaiškintas pažeidimas arba nusižengimas, padarytas vykdant tranzito operaciją, atliekamą gabenant prekes su ATA knygele, kaip apibrėžta 454 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, laikoma ta valstybė narė, kurioje rastos prekės, o jeigu jų nerasta – ta valstybė narė, kurios koordinavimo institucija turi vėliausiai įformintą atitinkamos ATA knygelės lakštą.

459 straipsnis

1. Jeigu valstybės narės muitinė nustato, kad atsirado skola muitinei, garantuojančiajai asociacijai, su kuria ta valstybė narė palaiko ryšius, kiek įmanoma greičiau pateikiama pretenzija. Jeigu skola atsirado dėl to, kad ATA knygelėje nurodytos prekės per ATA konvencijoje nustatytus terminus nebuvo reeksportuotos arba joms nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ši pretenzija pateikiama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo knygelės galiojimo laiko pabaigos.

2. Pretenziją pateikianti koordinavimo įstaiga pagal galimybes tuo pačiu metu išsiunčia koordinavimo įstaigai, kurios jurisdikcijai priklauso laikinojo įvežimo įstaiga, informacinį pranešimą, surašytą pagal 59 priede pateiktą pavyzdį.

Prie šio informacinio pranešimo pridedama lakšto, su kuriuo susiję formalumai nebuvo atlikti iki galo, kopija, jeigu koordinavimo įstaiga jį turi. Informacinis pranešimas gali būti naudojamas visais atvejais, kai laikoma, kad jis reikalingas.

460 straipsnis

1. Muitų ir mokesčių suma, sudaranti 459 straipsnyje minėtą pretenziją, apskaičiuojama surašant 60 priede pateikto pavyzdžio apmokestinimo formą, kuri pildoma vadovaujantis prie jos pavyzdžio pridėtais nurodymais.

Apmokestinimo forma gali būti išsiųsta ir vėliau už pretenziją, tačiau ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams nuo pretenzijos pateikimo dienos ir jokiu būdu ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai muitinė pradėjo išieškojimo procedūrą.

2. Vadovaujantis 461 straipsniu, kuriame tai nustatyta, muitinės administracijai nusiuntus garantuojančiajai asociacijai, su kuria ji palaiko ryšius, minėtą formą, kitos Bendrijoje veikiančios garantuojančiosios asociacijos neatleidžiamos nuo prievolės sumokėti muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, jei nustatoma, kad pažeidimas arba nusižengimas buvo padarytas ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo pradėta išieškojimo procedūra.

3. Apmokestinimo forma pildoma dviem arba, jei reikia, trimis egzemplioriais. Pirmasis jos egzempliorius yra skirtas garantuojančiajai asociacijai, palaikančiai ryšius su valstybės narės, kurioje pateikta pretenzija, muitine. Antrasis egzempliorius paliekamas formą surašiusioje koordinavimo įstaigoje. Prireikus formą surašiusi koordinavimo įstaiga išsiunčia trečiąjį jos egzempliorių koordinavimo įstaigai, kurios jurisdikcijai priklauso laikinojo įvežimo įstaiga.

461 straipsnis

1. Jeigu nustatoma, kad pažeidimas arba nusižengimas buvo padarytas ne toje valstybėje narėje, kurioje pradėta išieškojimo procedūra, pirmosios valstybės narės koordinavimo įstaiga užbaigia iš savo pusės užbaigia su tuo susijusią bylą.

2. Užbaigdama tokią bylą ji išsiunčia antrosios valstybės narės koordinavimo įstaigai visus jos turimus bylos dokumentus ir, jei reikia, grąžina garantuojančiajai asociacijai, su kuria ji palaiko ryšius, bet kurias pinigų sumas, kurias ši asociacija galėjo būti sumokėjusi kaip užstatą arba išankstinę įmoką.

Tačiau byla užbaigiama tik tada, kai pirmosios valstybės narės koordinavimo įstaiga gauna iš antrosios valstybės narės koordinavimo įstaigos atleidimo nuo atsakomybės aktą, kuriame nurodyta, kad pastarojoje valstybėje narėje vadovaujantis ATA konvencijos taisyklėmis pradėta išieškojimo procedūra. Šis atleidimo nuo atsakomybės aktas surašomas pagal 61 priede pateiktą pavyzdį.

3. Valstybės narės, kurioje buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, koordinavimo įstaiga toliau tęsia išieškojimo procedūrą ir, jei reikia, išieško iš garantuojančiosios asociacijos, su kuria ji palaiko ryšius, mokėtinas muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumas, apskaičiuotas taikant valstybėje narėje, kurioje veikia ši įstaiga, galiojančias muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų normas.

4. Procedūros vykdymo teisės privalo būti perduotos per vienerių metų laikotarpį, jo trukmę skaičiuojant nuo knygelės galiojimo laiko pabaigos, su sąlyga, kad įvykdytas mokėjimas vadovaujantis ATA konvencijos 7 straipsnio 2 arba 3 dalimis dar nėra laikytinas galutiniu. Jeigu šis terminas praleidžiamas, taikomos 454 straipsnio 3 dalies trečioji ir ketvirtoji pastraipos.

10 SKYRIUS

Gabenimas taikant 302 formos procedūrą

462 straipsnis

1. Jeigu vadovaujantis Kodekso 91 straipsnio 2 dalies e punktu ir 163 straipsnio 2 dalies e punktu prekės gabenamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą su 302 forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone sudarytoje Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl jų karinių pajėgų statuso, taikant taisykles, reglamentuojančias minėtos formos naudojimo tvarką tokio prekių gabenimo atvejais, Bendrijos muitų teritorija laikoma viena teritorija.

2. Jeigu atliekant 1 dalyje nurodytas transporto operacijas prekės gabenamos per trečiosios šalies teritoriją, tikrinimas ir formalumai, susiję su 302 formos naudojimu, atliekami prekių laikino išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos ir įvežimo atgal į tą teritoriją vietose.

3. Jeigu nustatoma, kad tam tikroje valstybėje narėje buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su 302 forma, arba su šia operacija susijęs pažeidimas arba nusižengimas, ta valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis, be to, tai nekliudo iškelti baudžiamąsias bylas.

4. 454 straipsnio 3 dalis taikoma mutatis mutandis.

11 SKYRIUS

Bendrijos tranzito dokumentų naudojimas taikant priemones, susijusias su tam tikrų prekių eksportu

463 straipsnis

1. Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi prekėms, gabenamoms Bendrijos muitų teritorijoje įforminus Bendrijos tranzito procedūrą arba kitą muitinio tranzito procedūrą, jeigu šių prekių eksportas iš Bendrijos uždraustas, jam taikomi apribojimai arba jis apmokestinamas muitais ar kitais privalomaisiais mokėjimais.

2. Tačiau šie reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kokia numatyta priemonėje, įvedančioje draudimą, apribojimą, muitą arba kitą privalomąjį mokėjimą, ir nepažeidžiant jokių specialiųjų nuostatų, galinčių sudaryti tokios priemonės dalį.

464 straipsnis

Jeigu prekėms, nurodytos 463 straipsnio 1 dalyje, įforminama Bendrijos tranzito procedūra, jos vykdytojas Bendrijos tranzito dokumento langelyje "Prekių aprašymas" turi įrašyti vieną iš šių frazių:

- Salida de la Communidad sometida a restricciones,

- Udpassage fra Fællesskabet undergivet restriktioner,

- Ausgang aus der Gemeinschaft — Beschränkungen unterworfen,

- Έξοδος από την Κοινότητα υποκείμενη σε περιορισμούς,

- Export from the Community subject to restrictions,

- Sortie de la Communauté soumise à des restrictions,

- Uscita dalla Comunità assoggettata a restrizioni,

- Verlaten van de Gemeenschap aan beperkingen onderworpen,

- Saída da Comunidade sujeita a restrições,

- Salida de la Comunidad sujeta a pago de derechos,

- Udpassage fra Fællesskabet betinget af afgiftsbetaling,

- Ausgang aus der Gemeinschaft — Abgabenerhebungen unterworfen,

- Έξοδος από την Κοινότητα υποκείμενη σε επιθάρυνση,

- Export from the Community subject to duty,

- Sortie de la Communauté soumise à imposition,

- Uscita dalla Comunità assoggettata a tassazione,

- Verlaten van de Gemeenschap aan belastingheffing onderworpen,

- Saída da Comunidade sujeita a pagamento de imposições.

465 straipsnis

1. Jeigu 463 straipsnio 1 dalyje nurodytoms prekėms įforminama ne Bendrijos tranzito procedūra, o kita tranzito procedūra, muitinės įstaiga, kurioje atliekami prekių išsiuntimo formalumai, pareikalauja užpildyti kontrolinį egzempliorių T5, nurodytą 472 straipsnyje. Suinteresuotas asmuo kontrolinio egzemplioriaus T5 104 langelyje turi atitinkamai įrašyti vieną iš frazių, nurodytų 464 straipsnyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta muitinės įstaiga muitinės dokumente, su kuriuo turi būti gabenamos prekės, turi atitinkamai įrašyti vieną iš frazių, nurodytų 464 straipsnyje.

466 straipsnis

464 ir 465 straipsniai netaikomi, jeigu deklaruojant prekes eksportui iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės įstaigai, kurioje atliekami eksporto formalumai, pateikiami įrodomai, kad buvo pritaikyta administracinė priemonė, atleidžianti prekes nuo apribojimo, kad visi mokėtini eksporto muitai ar privalomieji mokėjimai buvo sumokėti arba kad prekės esamomis aplinkybėmis gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos neatliekant jokių papildomų formalumų.

467 straipsnis

1. Jeigu 463 straipsnio 2 dalyje nurodytoje priemonėje numatyta, kad turi būti pateikta garantija, tokią garantiją reikalaujama pateikti tais atvejais, kai sprendžiant pagal muitinės dokumente nurodytą informaciją 463 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes, gabenamas iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą, numatoma atliekant transporto operaciją ne oro transportu išvežti iš tos teritorijos.

2. Garantija turi būti pateikta arba įstaigoje, kurioje atliekami formalumai, privalomi atlikti išsiunčiant prekes, arba bet kurioje kitoje tam tikslui valstybės narės paskirtoje institucijoje, kuriai ta įstaiga priklauso, vadovaujantis tos valstybės narės muitinės nustatytomis taisyklėmis. Taikant priemones, numatančias prekių apmokestinimą eksporto muitais arba kitais privalomaisiais mokėjimais, garantijos pateikti nereikalaujama, jeigu prekės gabenamos įforminus Bendrijos tranzito procedūrą, jeigu garantija buvo pateikta ne sumokėjus piniginį užstatą arba jeigu atsižvelgiant į vykdytojo tapatybę taikomas atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją.

468 straipsnis

1. 465 straipsnis taip pat taikomas ir prekėms, nurodytoms 463 straipsnio 1 dalyje, kurios atliekant transporto operaciją gabenamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą per ELPA šalies teritoriją ir toje šalyje peradresuojamos.

Nukrypstant nuo 482 straipsnio, kontrolinio egzemplioriaus T5 originalas turi lydėti prekes iki paskirties valstybės narės kompetentingos muitinės įstaigos.

Išvykimo įstaiga nustato laiką, per kurį prekės privalo būti reimportuotos į Bendrijos muitų teritoriją.

2. Jeigu 463 straipsnio 2 dalyje nurodytoje priemonėje numatyta, kad turi būti pateikta garantija, tada nukrypstant nuo 467 straipsnio tokia garantija turi būti pateikiama vykdant visus sandorius, kuriems taikytina 1 dalis.

469 straipsnis

Jeigu prekės nepripažįstamos laisvai judančiomis tuojau pat, kai jos atgabenamos į paskirties įstaigą, ši įstaiga imasi žygių, reikalingų 463 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

470 straipsnis

Jeigu prekės, nurodytos 463 straipsnio 1 dalyje, gabenamos kaip apibrėžta 467 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar jos gabenamos oro, ar ne oro transportu, ir nėra reimportuojamos į Bendrijos muitų teritoriją per nustatytą laiką, jos laikytinos neteisėtai eksportuotomis į trečiąją šalį iš tos valstybės narės, iš kurios jos buvo išsiųstos, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad jos buvo prarastos dėl force majeure ar dėl kitų nenumatytų aplinkybių.

12 SKYRIUS

Nuostatos, susijusios su dokumentais (kontroliniu egzemplioriumi T5), kurie naudojami taikant Bendrijos priemones, įskaitant prekių panaudojimo tam tikru būdu ir (arba) pristatymo į tam tikras paskirties vietas kontrolę

471 straipsnis

Šiame skyriuje:

a) kompetentinga institucija –

muitinė arba kuri nors kita institucija, atsakinga už šio skyriaus taikymą;

b) "įstaiga" –

muitinės įstaiga arba organizacija, atsakinga už šio skyriaus taikymą vietiniu lygiu.

472 straipsnis

1. Jeigu, įgyvendinant Bendrijos priemonę, būtina pateikti įrodymą, kad šioje priemonėje nurodytos sąlygos, susijusios su importuotų į Bendrijos muitų teritoriją arba eksportuotų iš jos prekių panaudojimu tam tikru būdu arba pristatymu į tam tikrą vietą minėtoje teritorijoje, yra patenkintos, tokiu įrodymu yra kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio pateikimas. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys yra užpildytas T5 blankas, prie kurio, jei reikia, pridedamas vienas arba daugiau kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinių, kaip nurodyta 478 straipsnyje, arba vienas ar daugiau krovinio aprašų rinkinių, kaip nurodyta 479 arba 480 straipsnyje.

Gali būti naudojami ir keli kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniai tuo pačiu metu, tik skirtingam tikslui, jeigu kiekvienas iš jų numatytas Bendrijos teisės aktuose.

2. Bet kuris asmuo, kuris pasirašo kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį, atsižvelgdamas į 1 šio straipsnio dalį, privalo naudoti šiame dokumente aprašytas prekes pagal deklaruotą jų panaudojimą tam tikru būdu ir (arba) pristatyti prekes į deklaruotą paskirties vietą.

473 straipsnis

Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio blankai atitinka pavyzdžius, pateiktus 63, 64 ir 65 prieduose. Jie pildomi vadovaujantis 66 priede pateiktu paaiškinimu ir, jei reikia, atsižvelgiant į bet kurias papildomas taisykles, nustatytas kituose Bendrijos teisės aktuose. Kiekviena valstybė narė, jei reikia, gali papildyti paaiškinimą.

Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys pildomas ir naudojamas vadovaujantis 476–485 straipsniais.

474 straipsnis

1. Tam tikslui naudojamas melsvos spalvos, rašymui tinkantis popierius, kurio vienas kvadratinis metras sveria ne mažiau kaip 40 gramų. Popierius turi būti pakankamai nepermatomas, kad informacija kitoje lapo pusėje nepersišviestų. Jo stiprumas turi būti toks, kad popierių naudojant įprastiniu būdu jis lengvai neplyštų ar nesiglamžytų.

2. Blankų formatas turi būti:

a) 210 × 297 mm kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniui (63 priedas) ir kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkiniui (64 priedas), leistinas maksimalus nukrypimas yra 5 mm mažiau ir 8 mm daugiau už nustatytus matmenis;

b) 297 × 240 mm kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkiniui (65 priedas), leistinas maksimalus nukrypimas yra 5 mm mažiau ir 8 mm daugiau už nustatytus matmenis.

3. Blankų skirtingų egzempliorių spalvinis žymėjimas yra toks:

- dokumentų originalų dešiniajame krašte yra juodos spalvos ištisinis laukelis,

- šio laukelio apytikris plotis – 3 mm.

4. Grąžinimo adresas ir svarbi pastaba blankų pirmojoje pusėje turi būti spausdinami raudona spalva.

475 straipsnis

Kompetentingos valstybių narių institucijos gali reikalauti, kad kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje būtų nurodytas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba ją identifikuojantis ženklas.

476 straipsnis

Kontrolinis egzempliorius T5 turi būti užpildytas valstybine Bendrijos kalba, priimtina kompetentingoms išvykimo valstybės narės institucijoms.

Kompetentingos valstybių narių institucijos, kurioms pateiktas šis dokumentas, jei būtina, gali pareikalauti vertimo į tos valstybės narės valstybinę arba vieną iš valstybinių kalbų.

477 straipsnis

1. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio blankas pildomas rašomąja mašinėle arba naudojant kitą mechano grafinį ar į jį panašų procesą. Jis taip pat gali būti įskaitomai pildomas ranka, įrašant duomenis rašalu ir didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

Trynimai ir taisymai blanke negalimi. Norint ką nors pakeisti, užbraukiami neteisingi duomenys ir, jei reikia, įrašomi reikalingi duomenys. Tokias pataisas padaręs asmuo pasirašo ir jas aiškiai patvirtina kompetentinga institucija.

2. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį taip pat galima pateikti ir užpildyti taikant automatinį atgaminimo būdą su sąlyga, jei griežtai laikomasi nuostatų reikalavimų, susijusių su pavyzdžiais, popieriumi, dydžiu, vartojama kalba, įskaitomumu, ištrynimų ir taisymų draudimu.

478 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti jos teritorijose įsteigtoms įmonėms pateikti kartu su kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniu vieną arba daugiau kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinių tais atvejais, kai visuose rinkiniuose deklaruojama viena prekių siunta, pakrauta į vieną transporto priemonę, skirta vienam gavėjui, ir kuri panaudojama tuo pačiu būdu ir (arba) pristatoma į tą pačią paskirties vietą.

2. Kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinių skaičius nurodomas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio, prie kurio jie pridedami, 3 langelyje. Kontrolinio egzemplioriaus T5 registracijos numeris nurodomas kiekviename kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinyje. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 6 langelyje turi būti nurodytas bendras pakuočių, nurodytų kontroliniame egzemplioriuje T5 bei jo papildomuosiuose lapuose, skaičius.

479 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti jos teritorijoje įsteigtoms įmonėms pateikti kartu su kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniu vieną arba daugiau kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinių bei pateikti duomenis, paprastai nurodomus kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 31, 33, 35, 38, 100, 103 ir 105 langeliuose, su sąlyga, kai visuose rinkiniuose deklaruojama viena prekių siunta, pakrauta į vieną transporto priemonę ir skirta vienam gavėjui, ir kuri panaudojama tuo pačiu būdu ir (arba) pristatoma į tą pačią paskirties vietą.

2. Naudojama tik kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio egzemplioriaus viena pusė. Kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio egzemplioriuje prieš kiekvienos prekės aprašymą nurodomas eilės numeris ir pateikiami visi duomenys, reikalingi nurodytoms skiltims užpildyti.

Padarius paskutinį įrašą braukiama horizontali linija, o likusios nepanaudotos vietos užbraukiamos taip, kad vėliau nebūtų galimybės padaryti papildomus įrašus. Bendras išvardytų prekių pakuočių skaičius ir bruto bei neto masės turi būti nurodyti atitinkamos skilties apatinėje dalyje.

3. Jei naudojami kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkiniai, kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 31, 33, 35, 38, 100, 103 ir 105 langeliai užbraukiami ir kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys negali būti pateikiamas kartu su kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkiniais.

4. Panaudotų kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinių skaičius nurodomas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 4 langelyje. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio registracijos numeris nurodomas kiekvieno kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio atitinkamame langelyje. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 6 langelyje nurodomas bendras pakuočių, nurodytų įvairiuose kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkiniuose, skaičius.

480 straipsnis

1. 479 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas gali suteikti teisę įmonei, kurios apskaitai tvarkyti naudojama elektroninė arba automatizuota duomenų apdorojimo sistema, naudoti kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinius, užpildytus naudojant tą duomenų apdorojimo sistemą, kurie, nors ir apima visus duomenis, numatytus 65 priede pateiktame sąraše, neatitinka visų sąlygų, nustatytų 473–475 ir 477 straipsniuose, arba 479 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose reikalaujama, kad prieš kiekvieną prekės aprašymą krovinio aprašo rinkinyje turi būti pateiktas eilės numeris. Tačiau šie krovinio aprašo rinkiniai pildomi ir įforminami tokiu būdu, kad atitinkama kompetentinga įstaiga galėtų nesunkiai jais pasinaudoti.

2. Leidimas suteikiamas tik toms įmonėms, kurios gali užtikrinti apsaugą, kompetentingos institucijos laikoma tinkama.

3. Aprašomuosius sąrašus, sudaromus siekiant atlikti išsiuntimo ir (arba) eksporto formalumus, naudoti vietoj krovinio aprašo rinkinių, kaip nurodyta 479 straipsnio 1 dalyje, galima leisti netgi ir tais atvejais, kai šiuos sąrašus pateikia firmos, kurių apskaita nevedama naudojant elektroninę arba automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą.

4. Leidimo turėtojas atsako tais atvejais, kai bet kuris asmuo nesąžiningam tikslui naudoja jo įformintus krovinio aprašo rinkinius.

481 straipsnis

1. Atitinkamas asmuo užpildo kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio ir, jei reikia, jo papildomųjų lapų rinkinių arba šio egzemplioriaus krovinio aprašo rinkinių – vieną originalo egzempliorių ir ne mažiau kaip vieną jo kopiją. Kiekviename iš jų turi būti minėto asmens parašas.

2. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje ir, jei reikia, jo papildomųjų lapų rinkiniuose arba šio egzemplioriaus krovinio aprašo rinkiniuose nurodomi visi duomenys, susiję su prekių aprašymu, ir bet kokia kita papildoma informacija, kurios reikalaujama vadovaujantis nuostatomis, apibrėžiančiomis Bendrijos priemonę, kuriai taikoma kontrolė.

3. Jeigu prekėms netaikoma Bendrijos tranzito procedūra, kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje privaloma pateikti nuorodą į dokumentą, įformintą tranzito procedūrai, jei ji buvo taikyta. Jei tranzito procedūra netaikoma, jame padaromas vienas iš įrašų:

- mercancías fuera del procedimiento de tránsito,

- ingen forsendelsesprocedure,

- nicht im Versandverfahren befindliche Waren,

- είτε σε μνεία "Εμπορεύματα εκτός διαδικασίας διαμετακόμισης",

- goods not covered by a transit procedure,

- marchandises hors procédure de transit,

- merci non vincolate ad una procedura di transito,

- goederen niet geplaatst onder een regeling voor douanevervoer,

- mercadorias não abrangidas por um procedimento de trânsito.

4. Bendrijos tranzito dokumente arba dokumente, įformintame taikant tranzito procedūrą, turi būti pateikta nuoroda į įformintą kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį arba rinkinius.

482 straipsnis

1. Jeigu prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą arba kitą muitinio tranzito procedūrą, išvykimo įstaiga įformina kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį. Kontrolinio egzemplioriaus T5 kopija turi būti saugoma išvykimo įstaigoje. Kontrolinio egzemplioriaus T5 originalas lydi prekes bent jau į įstaigą, kurioje prekių panaudojimas tam tikru būdu ir (arba) pristatymas į paskirties vietą patvirtinamas pagal tas pačias sąlygas kaip ir dokumentas, susijęs su taikyta tranzito procedūra.

2. Jeigu prekės, kurių panaudojimas tam tikru būdu ir (arba) pristatymas į tam tikrą paskirties vietą kontroliuojamas, nepateikiamos tranzito procedūrai, kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį įformina krovinio išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija. Ji turi saugoti kontrolinio egzemplioriaus T5 kopiją.

Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje turi būti padarytas vienas iš įrašų, nurodytų 481 straipsnio 3 dalyje.

3. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio ir, jei būtina, kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinio (-ių) ir (arba) kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio (-ių) tikrumą patvirtina kompetentinga išvykimo valstybės narės institucija. Šį autentiškumo patvirtinimą sudaro šie duomenys, kurie turėtų būti nurodyti minėtų dokumentų A langelyje (išvykimo įstaiga):

a) kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio atveju – išvykimo įstaigos pavadinimas ir antspaudas, atsakingo asmens parašas, autentiškumo patvirtinimo data ir registracijos numeris, kuris gali būti išspausdintas iš anksto;

b) kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinių ir (arba) kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio atveju – numeris, nurodytas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje. Šis numeris pažymimas naudojant antspaudą su išvykimo įstaigos pavadinimu arba įrašomas ranka. Antruoju atveju šis įrašas patvirtinamas minėtos įstaigos tarnybiniu antspaudu.

Šių dokumentų originalai grąžinami atitinkamiems asmenims užbaigus administracinius formalumus.

4. Prekės ir kontrolinio egzemplioriaus T5 originalas pateikiami paskirties įstaigai.

483 straipsnis

1. Paskirties įstaiga tikrina arba jai įgaliojus atliekamas tikrinimas siekiant įsitikinti, ar prekės buvo panaudotos tam tikru būdu ir (arba) pristatytos į tam tikrą paskirties vietą.

2. Paskirties įstaiga įrašo duomenis kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje, bei saugo jei reikia, šio dokumento fotokopiją ir atlikto patikrinimo rezultatus

3. Nepažeidžiant 485 straipsnio nuostatų, paskirties įstaiga, užbaigusi visus būtinus formalumus ir padariusi atitinkamas žymas kontrolinio egzemplioriaus T5 originale, siunčia minėtą dokumentą adresu, nurodytu skiltyje "Grąžinti į".

484 straipsnis

Bet kurio asmens, pateikusio kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį ir juo deklaruotą siuntą paskirties įstaigai, prašymu gali būti išduotas kvitas, surašytas 47 priede pateikto pavyzdžio blanke.

Kvitas negali pakeisti kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio.

485 straipsnis

1. Jeigu prekių siunta gabenama kartu su kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniu, valstybių narių kompetentinga institucija leidžia skaidyti šią siuntą ir kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį, kol bus užbaigta procedūra, kuriai įformintas rinkinys. Siuntos, gautos atlikus skaidymą, gali būti pačios išskaidytos.

2. 1 dalis netrukdo taikyti Bendrijos priemones, skirtas iš intervencinių saugyklų paimtiems produktams, kurių panaudojimas tam tikru būdu ir (arba) pristatymas į paskirties vietą kontroliuojami ir kurie yra perdirbti kitoje valstybėje narėje prieš juos pateikiant galutiniam vartojimui ir (arba) prieš juos pristačius į galutinę paskirties vietą.

3. 1 dalyje nurodytas skaidymas atliekamas vadovaujantis 4–7 dalimis. Valstybės narės turi teisę nesilaikyti šių nuostatų tais atvejais, kai visos siuntos, gautos jas išskaidžius, naudojamos galutiniam vartojimui ir (arba) pristatomos į galutinę paskirties vietą valstybėje narėje, kurioje atliekamas skaidymas.

4. Įstaiga, kurioje atliekamas skaidymas, vadovaudamasi 481 straipsniu, įformina kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio išrašą kiekvienai išskaidytos siuntos daliai, šiam tikslui naudodama kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį.

Kiekviename išraše, inter alia, pateikiama papildoma informacija, nurodyta pradinio kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 100, 104, 105, 106 ir 107 langeliuose ir nurodoma prekių, kurioms taikomas šis išrašas, neto masė ir kiekis. Kiekvieno išrašo 106 langelyje nurodomas registracijos numeris ir data, pradinį kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinį įforminusi įstaiga ir šalis, padarant vieną iš šių įrašų:

- Extracto del ejemplar de control: …

(número, fecha, oficina y país de expedición)

- Udskrift af kontroleksemplar: …

(nummer, dato, udstedelsessted og land)

- Auszug aus dem Kontrollexemplar: …

(Nummer, Datum, ausstellende Stelle und Ausstellungsland)

- Απόσπασμα του αντιτύπου ελέγχου: …

(αριθμός, ημερομηνία, γραφείο και χώρα εκδόσεως)

- Extract of control copy: …

(Number, date, office and country of issue)

- Extrait de l'exemplaire de contrôle: …

(numéro, date, bureau et pays de délivrance)

- Estratto dell'esemplare di controllo: …

(numero, data, ufficio e paese di emissione)

- Uittreksel uit controle-exemplaar: …

(nummer, datum, kantoor en land van afgifte)

- Extracto do exemplar de controlo: …

(número, data, estância, país de emissão)

5. Įstaiga, kurioje buvo atliktas skaidymas, pradiniame kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje turi nurodyti, kad rinkinys buvo išskaidytas. Tuo tikslu langelyje: "naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimas" ji turi padaryti vieną iš šių įrašų:

- … (número) extractos expedidos — copias adjuntas,

- … (antal) udstedte udskrifter — kopier vedføjet,

- … (Anzahl) Auszüge ausgestellt — Durchschriften liegen bei,

- … (αριθμός) εκδοθέντα αποσπάσματα — συνημμένα αντίγραφα,

- … (number) extracts issued — copies attached,

- … (nombre) extraits délivrés — copies ci-jointes,

- … (numero) estratti rilasciati — copie allegate,

- … (aantal) uittreksels afgegeven — kopieën bijgevoegd,

- … (quantidade) extractos emitidos — cópias juntas

Pirminis kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys kartu su išduotų išrašų kopijomis nedelsiant turi būti grąžintas adresu, nurodytu šalia skilties "Grąžinti į".

Įstaiga, kurioje buvo atliktas skaidymas, turi saugoti kontrolinio egzemplioriaus T5 originalo kopiją ir išduotus išrašus.

6. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio išrašų originalai kartu su dokumentais, susijusiais su procedūra, jei ji buvo taikoma, turi būti pridėti prie kiekvienos išskaidytos siuntos dalies.

7. Kompetentingos valstybių narių, į kurias atsiųstos išskaidytų siuntų dalys, įstaigos atlieka ar jai įgaliojus atliekamas nurodyto naudojimo būdo ir (arba) paskirties vietos tikrinimas. Jos, vadovaudamosi 483 straipsnio 3 dalimi, įrašo į išrašus atitinkamus duomenis ir grąžina juos adresais, nurodytais šalia skilties "Grąžinti į".

8. Tolesnių skaidymų atvejais, kaip nurodyta 1 dalyje, 2–7 dalys taikomos mutatis mutandis.

486 straipsnis

1. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys gali būti įformintas atgaliniu terminu su sąlyga, jeigu:

- suinteresuotas asmuo nėra atsakingas už tai, kad prekių išsiuntimo metu nebuvo kreiptasi dėl šio dokumento arba prašoma įforminti šį dokumentą, arba jis gali pateikti kompetentingoms valstybės institucijoms įtikinamų įrodymų, kad tai įvyko ne dėl jo aplaidumo arba jam būdingo nerūpestingumo,

- suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad su atitinkamoms prekėmis, kurioms turėjo būti įformintas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys, buvo atlikti visi administraciniai formalumai,

- suinteresuotas asmuo pateikia minėtam kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniui įforminti reikalingus dokumentus,

- pateikiama kompetentingoms institucijoms priimtina išvada, kad kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio įforminimas atgaliniu terminu nebus pagrindu gauti finansines lengvatas, kurios nebūtų užtikrintos, atsižvelgiant į bet kurią taikytą tranzito procedūrą, prekių muitinį statusą ir jų panaudojimą tam tikru būdu ir (arba) pristatymą į paskirties vietą.

2. Jeigu kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys išduodamas atgaliniu terminu, jame raudonomis raidėmis turi būti padarytas vienas iš šių įrašų:

- Expedido a posteriori,

- Udstedt efterfølgende,

- Nachträglich ausgestellt,

- Εκδοθέν εκ των υστέρων,

- Issued retroactively,

- Délivré a posteriori,

- Rilasciato a posteriori,

- Achteraf afgegeven,

- Emitido a posteriori.

Suinteresuotas asmuo kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje papildomai turi nurodyti transporto priemonę, kuria prekės buvo išsiųstos, išsiuntimo datą ir, jei reikia, prekių pateikimo paskirties įstaigai datą.

3. Paskirties įstaiga gali pateikti paaiškinimus atgaliniu terminu įformintame kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje tik tais atvejais, kai ši įstaiga nustato, kad prekės, įformintos minėtame dokumente, buvo panaudotos tam tikram tikslui ir (arba) buvo pristatytos į paskirties vietą, numatytą Bendrijos priemone, susijusia su šių prekių importu, eksportu ar judėjimu Bendrijos muitų teritorijoje.

4. Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio, kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio išrašo, kontrolinio egzemplioriaus T5 papildomųjų lapų rinkinio ir kontrolinio egzemplioriaus T5 krovinio aprašo rinkinio dublikatai gali būti įforminti, jeigu prarasti jų originalai. Dublikate raudonomis ryškiomis raidėmis turi būti įrašyta "DUBLIKATAS", uždėtas dublikatą įforminusios įstaigos antspaudas bei pasirašyta įgalioto pareigūno.

487 straipsnis

Nukrypstant nuo 472 straipsnio ir jei kitaip nenumatyta nuostatose, susijusiose su atitinkama Bendrijos priemone, kiekviena valstybė narė turi teisę reikalauti įrodymų, kad prekės buvo panaudotos tam tikru būdu ir (arba) buvo pristatytos į paskirties vietą, kuriuos reikalaujama pateikti pagal nacionalinę procedūrą, su sąlyga, kad prekės neišgabenamos iš jos teritorijos iki jos bus panaudotos tam tikru būdu ir (arba) pristatytos į tam tikrą paskirties vietą.

488 straipsnis

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos pagal savo kompetenciją gali leisti bet kuriam asmeniui, atitinkančiam 489 straipsnyje nurodytas sąlygas ir ketinančiam išgabenti (išsiųsti) prekes, deklaruotas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkiniu (toliau – įgaliotas siuntėjas), nepateikti išvykimo įstaigai arba atitinkamų prekių, arba kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio, kuriuo deklaruotos minėtos prekės.

489 straipsnis

1. 488 straipsnyje nurodytas leidimas suteikiamas tik asmenims:

a) kurie dažnai siunčia prekes;

b) kurių apskaita tvarkoma tokiu būdu, kuris leidžia kompetentingoms institucijoms patikrinti jų atliekamas operacijas;

c) pateikusiems garantiją, jeigu kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys gali būti išduotas tik pateikus garantiją,

d) kurie nėra padarę reikšmingų arba kartotinių atitinkamų teisės aktų pažeidimų.

2. Kompetentingos institucijos imasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad būtų pateikta 1 dalies c punkte nurodyta garantija.

490 straipsnis

Kompetentingų institucijų išduotame leidime būtinai nurodomi šie duomenys:

a) įstaiga arba įstaigos, įgaliotos veikti kaip siuntų išgabenimo įstaigos;

b) laikotarpis, per kurį, ir informavimo tvarka, pagal kurią įgaliotas siuntėjas privalo informuoti išvykimo įstaigą apie numatomas išgabenti siuntas, kad ši įstaiga galėtų atlikti būtiną patikrinimą iki prekių išgabenimo;

c) laikotarpis, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai; šis laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į vežimo sąlygas;

d) taikytinos identifikavimo priemonės. Šiam tikslui kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad transporto priemonės arba pakuotė ar pakuotės turėtų būti plombuojamos specialiomis plombomis, kompetentingų institucijų pripažintoms ir pritvirtintomis įgalioto siuntėjo.

491 straipsnis

1. Leidime nurodoma, kad kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio egzemplioriaus pirmoje pusėje esantis langelis, skirtas paskirties įstaigai būtų:

a) iš anksto pažymėtas išvykimo įstaigos antspaudu ir pasirašytas tos įstaigos pareigūno;

arba

b) pažymėtas specialiu metaliniu įgalioto siuntėjo antspaudu, patvirtintu kompetentingų institucijų ir atitinkančiu 62 priede nurodytą pavyzdį. Rinkiniai gali būti iš anksto pažymėti antspaudais su įrašais, jeigu jų spausdinimas patikėtas tam atitinkamai įgaliotai spaustuvei.

Įgaliotas siuntėjas užpildo tą langelį nurodydamas prekių išsiuntimo datą ir, remdamasis leidime nurodytomis taisyklėmis, suteikia deklaracijai numerį.

2. Kompetentingos institucijos gali nurodyti kaip identifikavimo priemonę naudoti blankus su skiriamuoju ženklu.

492 straipsnis

1. Įgaliotas siuntėjas ne vėliau kaip prekių išsiuntimo metu įrašo tinkamai užpildyto kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio egzemplioriaus pirmojoje pusėje, langelyje "Išvykimo įstaigos tikrinimas" jei reikia, duomenis apie laikotarpį, per kurį prekės turi būti pristatytos paskirties įstaigai, ir pateikia nuorodas į eksporto dokumentus, kaip reikalauja išsiuntimo valstybė narė, taip pat taikytas identifikavimo priemones ir padaro vieną iš šių įrašų:

- Procedimiento simplificado,

- Forenklet fremgangsmåde,

- Vereinfachtes Verfahren,

- Απλουστευμένη διαδικασία,

- Simplified procedure,

- Procédure simplifée,

- Procedura semplificata,

- Vereenvoudigde regeling,

- Procedimento simplificado.

2. Įgaliotas siuntėjas, išsiuntęs prekes, nedelsdamas išvykimo įstaigai siunčia kontrolinio egzemplioriaus T5 kopiją kartu su bet kuriuo specialiu dokumentu, kurio pagrindu buvo įformintas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys.

3. Jeigu išvykimo įstaiga atlieka tikrinimą išvykstant siuntai, ji įrašo tą faktą į kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio egzemplioriaus pirmojoje pusėje esantį langelį "Išvykimo įstaigos tikrinimas".

4. Tinkamai užpildytas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys, su įrašais pateiktais 1 dalyje, ir pasirašytas įgalioto siuntėjo, laikomas įformintu išvykimo įstaigoje, atlikusios ankstesnį rinkinių autentiškumo patvirtinimą, nurodytą 491 straipsnio 1 dalies a punkte, arba išvykimo įstaigos, kurios pavadinimas įrašytas 491 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame specialiame, antspaude, su tikslu įrodyti, kad nurodytosios prekės buvo panaudotos tam tikru būdu ir (arba) pristatytos į tam tikrą paskirties vietą.

493 straipsnis

1. Įgaliotas siuntėjas:

a) laikosi šio skyriaus nuostatų ir leidime nurodytų sąlygų;

b) imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių specialaus antspaudo apsaugą, rinkinių pažymėtų specialiais antspaudais su išvykimo įstaigos įrašais, apsaugą arba specialaus antspaudo su įrašais apsaugą.

2. Įgaliotas siuntėjas atsako už visas, ypač finansines, pasekmes, atsiradusias dėl klaidų, neapsižiūrejimo arba kitų netikslumų kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinyje, įformintame atliekant procedūras, kurių vykdymo sąlygos aprašytos 488 straipsnyje nurodytame leidime.

3. Tais atvejais, kai bet kuris asmuo netinkamai naudoja iš anksto išvykimo įstaigos antspaudu arba specialiu antspaudu pažymėtus kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinius, įgaliotas siuntėjas, nepažeisdamas jokių teisinių procedūrų, atsako už tai, kad būtų sumokėti muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, kurie nebuvo sumokėti, ir atsilyginta už tai, kad dėl tokio netinkamo naudojimo buvo neteisėtai pasinaudota finansinėmis lengvatomis, jeigu jis negali įtikinamai įrodyti atsakingoms institucijoms, kurios išdavė jam leidimą, kad jis ėmėsi priemonių, reikalaujamų 1 dalies b punkte.

494 straipsnis

1. Kompetentingos institucijos gali leisti įgaliotam siuntėjui nepasirašyti kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinių, pažymėtų specialiu antspaudu, nurodytu 62 priede, ir įformintų naudojant elektroninę arba automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą. Tokiam leidimui taikoma sąlyga, kad įgaliotas siuntėjas būtų anksčiau pateikęs šioms institucijoms raštišką įsipareigojimą, patvirtinantį, kad jis, nepažeisdamas jokių baudžiamosios teisės procedūrų, atsako už tai, kad būtų sumokėti muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, kurie nebuvo sumokėti, ir atsilyginta už tai, jeigu neteisėtai pasinaudota finansinėmis lengvatomis naudojant kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinius, pažymėtus specialiu antspaudu su įrašais

2. kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinių, įformintų vadovaujantis 1 dalimi, langelyje, skirtame deklaranto parašui, padaromas vienas iš šių įrašų:

- Dispensa de firma,

- Fritaget for underskrift,

- Freistellung von der Unterschriftsleistung,

- Δεν απαιτείται υπογραφή,

- Signature waived,

- Dispense de signature,

- Dispensa dalla firma,

- Van ondertekening vrijgesteld,

- Dispensada a assinatura.

495 straipsnis

Rinkinių egzemplioriai, kurių formos buvo nustatytos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2823/87 [14] I, II ir III prieduose ir kurie buvo naudojami prieš įsigaliojant šiam reglamentui, gali būti ir toliau naudojami, kol baigsis jų atsargos, vėliausiai iki 1995 m. gruodžio 31 d.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĮ POVEIKĮ TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Sąvokos

496 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje:

a) prižiūrinti muitinės įstaiga reiškia muitinės įstaigą, įgaliotą kiekvienos valstybės narės muitinės, išduodančios leidimą, prižiūrėti procedūrą, kaip nurodyta leidime;

b) procedūros pradžios įforminimo įstaiga reiškia muitinės įstaigą arba įstaigas, įgaliotas valstybės narės muitinės, kuri išdavė leidimą, priimti deklaracijas, įforminant prekėms procedūros ar procedūrų pradžią, kaip nurodyta leidime;

c) formalumų užbaigimo įstaiga reiškia muitinės įstaigą arba įstaigas, įgaliotas valstybės narės muitinės, kuri išdavė leidimą, priimti deklaracijas, pateikiant prekes, po joms įformintos ekonominį poveikį turinčios muitinės procedūros, nustatytiems muitinės sankcionuotiems veiksmams, kaip nurodyta leidime.

2 skirsnis

Leidimas taikyti procedūrą – įprastinė procedūra

497 straipsnis

1. Nepažeidžiant 3 dalies ir 568, 656, 695 ir 760 straipsnių, prašymas išduoti leidimą taikyti ekonominį poveikį turinčią muitinės procedūrą (įskaitant prašymus išduoti leidimą steigti muitinės sandėlį arba taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą), toliau vadinamas "prašymu", pateikiamas raštu.

Jis turi atitikti atitinkamą pavyzdį, pateiktą 67 priede. Prašymą pateikęs asmuo nurodo jame visą informaciją, kurios reikalaujama įvairiose pozicijose, išvardytose tame pavyzdyje pagal pozicijų numerius, kaip nurodyta 67/A–67/E prieduose, įskaitant pastabas. Tačiau prašyme nereikia pakartoti pastabų teksto. Prašymai yra pasirašomi, juose nurodoma data.

Jeigu nustatyta muitinė mano, kad prašyme pateikta informacija yra netinkama, ši straipsnio dalis neprieštarauja tam, kad ji pareikalautų iš prašymą pateikusio asmens pateikti papildomos informacijos arba kitus duomenis, kurių reikia nuostatas taikant kitose srityse, nei tos, kurias reglamentuoja ši antraštinė dalis.

2. Prašyme yra nurodomi ir prie jo pridedami originalai arba kopijos visų patvirtinančių įrodymų arba dokumentų, susijusių su prašyme pateiktinais duomenimis; juos pateikti būtina, kad būtų galima įvertinti prašymą. Prie jo gali būti pridėti papildomi lapai su išsamesne informacija. Visi tokie dokumentai, įrodymai arba papildomi lapai yra prašymo, prie kurio jie pridedami, sudedamoji dalis. Prašyme yra nurodomas priedų skaičius.

3. Kiekvienu konkrečiu atveju muitinė leidžia leidimo turėtojui kreiptis dėl jo atnaujinimo ar pakeitimo su raštišku prašymu, kuriame pateikiami ankstesnio leidimo duomenys bei nurodomi visi pakeitimai, kuriuos reikia padaryti.

4. Nepažeidžiant supaprastintų procedūrų, numatytų 568, 656, 695 ir 760 straipsniuose, prašymas, kuris neatitinka reikalavimų, nustatytų šiame straipsnyje, ir kuris nėra pateikiamas pagal 509, 555, 651, 691 ir 750 straipsnius, yra nepriimtinas.

498 straipsnis

Prašymo, pasirašyto jį pateikusio asmens, pateikimas rodo, kad suinteresuotas asmuo nori taikyti muitinės procedūrą, dėl kurios kreipėsi, ir, nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pagal nuostatas, galiojančias valstybėse narėse, yra atsakingas už:

- deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą,

- prie jos pridėtų dokumentų autentiškumą ir

- visų įsipareigojimų, susijusių su muitinės procedūros, dėl kurios buvo kreiptasi, taikymu, vykdymą.

499 straipsnis

1. Prieš išduodama leidimą muitinė, turinti teisę jį išduoti, įsitikina, kad visos sąlygos, reikalingos leidimui suteikti, yra įvykdytos.

2. Leidimas neišduodamas, jeigu prašymas yra nepriimtinas, kaip nurodyta 497 straipsnio 4 dalyje.

500 straipsnis

1. Nepažeidžiant 568, 656, 695 ir 760 straipsnių, leidimas taikyti ekonominį poveikį turinčią muitinės procedūrą, kaip numatyta Kodekso 85 straipsnyje (įskaitant leidimus steigti muitinės sandėlį arba taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą), yra surašomas pagal pavyzdį, atitinkantį 68/A–68/E priedų atitinkamas nuostatas. Jis yra pasirašomas ir jame nurodoma data.

2. Prašymą pateikusiam asmeniui pranešama, kad leidimas yra išduotas.

3. Nepažeidžiant nukrypti leidžiančių nuostatų, numatytų 556 straipsnio 1 dalyje ir 751 straipsnio 1 dalyje, leidimai įsigalioja jų išdavimo dieną.

4. Prireikus leidimas gali būti skirtas vienai arba daugiau atitinkamų procedūrų.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei leidimas, anksčiau išduotas vadovaujantis prašymu, pateiktu pagal 497 straipsnio 3 dalį, yra atnaujinamas arba keičiamas, muitinė kiekvienu atskiru atveju gali arba priimti sprendimą, nurodantį langelius, kuriuos reikia pakeisti, atsižvelgiant į keičiamą leidimą, arba išduoti naują leidimą.

501 straipsnis

1. Jeigu nėra įvykdyta viena iš sąlygų, reikalingų išduoti leidimą, muitinė atmeta prašymą.

2. Sprendimas, atmetantis prašymą, yra išdėstomas raštu ir yra perduodamas prašymą pateikusiam asmeniui pagal šio Kodekso 6 straipsnio 3 dalį.

502 straipsnis

1. Muitinė saugo prašymus ir jų priedus kartu su bet kokiu išduotu leidimu.

2. Jeigu leidimas yra išduotas, prašymas, priedai ir leidimas yra saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo tų kalendorinių metų pabaigos, per kuriuos leidimas baigia galioti, arba leidimo steigti muitinės sandėlį arba taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą atveju – ne trumpiau kaip trejus metus nuo tų kalendorinių metų pabaigos, per kuriuos leidimas yra panaikintas arba anuliuotas.

3. Jeigu prašymas yra atmetamas arba leidimas yra anuliuojamas ar sustabdomas, prašymas ir (arba) sprendimas, atmetantis prašymą, arba leidimas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, ir visi priedai yra saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo kalendorinių metų, per kuriuos prašymas buvo atmestas arba leidimas buvo anuliuotas ar sustabdytas, pabaigos.

2 SKYRIUS

Muitinis sandėliavimas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

1poskirsnis

Sandėlio sąvokos apibrėžimai ir tipai

503 straipsnis

Šiame skyriuje:

a) žemės ūkio prekės reiškia prekes, numatytas reglamente, nurodytame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 [15] 1 straipsnyje. Prekės, nurodytos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3033/80 [16] (prekės, gaunamos, perdirbant žemės ūkio produktus) arba (EEB) Nr. 3035/80 [17] (žemės ūkio produktai, eksportuojami prekių, nenumatytų Sutarties II priede, forma), yra laikomos žemės ūkio prekėmis;

b) išankstinis apmokėjimas reiškia pinigų sumos, lygios grąžinamosioms eksporto išmokoms prieš eksportuojant prekes, apmokėjimą, jeigu toks apmokėjimas yra numatytas Tarybos reglamente (EEB) Nr. 565/80;

c) prekės, kurioms taikomas išankstinis apmokėjimas reiškia bet kokias prekes, skirtas eksportuoti nepakeistu pavidalu, kurios yra išankstinio apmokėjimo objektas, aprašytas Bendrijos taisyklėse, leidžiančiose taikyti tokį apmokėjimą;

d) pagrindinis produktas, kuriam taikomas išankstinis apmokėjimas reiškia bet kokį produktą, skirtą eksportuoti po didesnio perdirbimo nei tvarkymo operacijos, nurodytos 532 straipsnyje, perdirbtojo produkto, kuris yra išankstinio apmokėjimo objektas, forma;

e) perdirbtosios prekės reiškia bet kokį produktą arba prekes, gautas perdirbus pagrindinį produktą kuriam taikomas išankstinis apmokėjimas, nurodytas Bendrijos taisyklėse, leidžiančiose taikyti išankstinį apmokėjimą.

504 straipsnis

1. Nepažeidžiant 2 ir 3 dalies, muitinės sandėliai, kuriuose prekės saugomos taikant muitinio sandėliavimo procedūrą, yra klasifikuojami taip:

- A tipas: viešasis sandėlis, atitinkantis Kodekso 99 straipsnio antrosios pastraipos pirmąją įtrauką, už kurį atsako muitinės sandėlio sandėlininkas,

- B tipas: viešasis sandėlis, atitinkantis Kodekso 99 straipsnio antrosios pastraipos pirmąją įtrauką, už kurį atsako kiekvienas depozitorius pagal Kodekso 102 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Kodekso 105 straipsnio antrąją pastraipą,

- C tipas: privatusis sandėlis, atitinkantis Kodekso 99 straipsnio 2 pastraipos antrąją įtrauką, jeigu sandėlio sandėlininkas ir depozitorius yra vienas ir tas pats asmuo, bet nebūtinai prekių savininkas,

- D tipas: privatusis sandėlis, atitinkantis Kodekso 99 straipsnio antrosios pastraipos antrąją įtrauką, jeigu sandėlio sandėlininkas ir depozitorius yra vienas ir tas pats asmuo, bet nebūtinai prekių savininkas, ir kuriame taikoma Kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra.

2. Muitinio sandėliavimo procedūra gali būti taikoma ir privačiame sandėlyje, atitinkančiame Kodekso 99 straipsnio antrosios pastraipos antrąją įtrauką, jeigu sandėlininkas ir depozitorius yra vienas ir tas pats asmuo, bet nebūtinai prekių savininkas, pagal sistemą, leidžiančią sandėliuoti prekes saugyklose, priklausančiose leidimą turinčiam asmeniui pagal Kodekso 98 straipsnio 3 dalį. Ši sistema yra klasifikuojama kaip E tipo sandėlis.

3. Jeigu muitinės sandėlis yra viešasis sandėlis, atitinkantis Kodekso 99 straipsnio 2 pastraipos pirmąją įtrauką ir eksploatuojamas muitinės, jis yra klasifikuojamas kaip F tipo sandėlis.

4. Neleidžiama derinti sandėlių tipus, nurodytus 1, 2 ir 3 dalyse, toje pačioje patalpoje arba vietoje.

2 poskirsnis

Muitinės sandėlio vieta

505 straipsnis

1. Išskyrus E ir F tipo sandėlius, muitinės sandėlį sudaro patalpos arba bet kuri kita apibrėžta vieta, kurią patvirtina muitinė.

2. Jeigu muitinė nusprendžia įsteigti F tipo sandėlį, tam ji skiria patalpas arba vietą. Sprendimas yra paskelbiamas tokia forma, kuria valstybėje narėje skelbiami administraciniai arba teisiniai dokumentai.

3. Vieta, kuri muitinės pagal 185 straipsnį yra patvirtinta kaip "laikinoji saugykla vieta" arba kurią valdo muitinė, taip pat gali būti patvirtinta kaip A tipo, B tipo, C tipo arba D tipo sandėlis arba veikti kaip F tipo sandėlis.

506 straipsnis

A tipo, C tipo, D tipo ir E tipo sandėliai taip pat gali būti patvirtinti kaip maisto produktų sandėliai pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87 [18] 38 straipsnį.

3 poskirsnis

Prekybos politikos priemonės

507 straipsnis

Jeigu Bendrijos dokumentai numato, kad prekybos politikos priemonės turi būti taikomos:

a) prekes išleidžiant į laisvą apyvartą, jos netaikomos, kai prekėms yra įforminta muitinio sandėliavimo procedūra ir tuo laiku, kai prekės ten laikomos;

b) prekes įvežant į Bendrijos muitų teritoriją, jos yra taikomos, kai ne Bendrijos prekėms yra įforminta muitinio sandėliavimo procedūra;

c) prekes eksportuojant, jos yra taikomos tada, kai Bendrijos prekės yra eksportuojamos iš Bendrijos muitų teritorijos po to, kai joms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

2 skirsnis

Nuostatos dėl leidimo išdavimo

508 straipsnis

Šio skirsnio nuostatos yra taikomos visų tipų sandėliams, išskyrus F tipą.

509 straipsnis

Prašymas išduoti leidimą, vadovaujantis 497 straipsniu ir 67/A priedu, yra pateikiamas valstybės narės, kurioje yra vietos, pageidaujamos įteisinti kaip muitinės sandėliai, paskirtai muitinei, arba E tipo sandėlio atveju valstybės narės, kurioje yra laikomi pagrindiniai sandėlininko buhalterinės apskaitos registrai, paskirtai muitinei.

510 straipsnis

1. Leidimas gali būti išduotas tik tada, jei prašymą pateikęs asmuo įrodo, kad sandėlio steigimas realiai ekonomiškai yra tikslingas, ir jei sandėlis yra skirtas daugiausia prekėms saugoti; tačiau prekėms gali būti atliktos įprastinės tvarkymo operacijos, perdirbimas laikinai įvežus arba muitinės prižiūrimas perdirbimas pagal sąlygas, nurodytas Kodekso 106 ir 109 straipsniuose, su sąlyga, jei tokios operacijos nėra vyraujančios prekių saugojimo atžvilgiu.

2. Kodekso 86 straipsnyje, įvertinant tai, ar administracinės muitinės sandėlio priežiūros ir kontrolės išlaidos yra proporcingos ekonominiam muitinio sandėliavimo tikslingumui, yra atsižvelgiama, inter alia, į muitinės sandėlio tipą ir procedūras, kurios gali būti jame taikomos.

511 straipsnis

1. Leidimus išduoda muitinės, kurią paskiria kiekviena valstybė narė, kurioje prašymas buvo pateiktas pagal 509 straipsnį.

Leidimai įsigalioja jų išdavimo dieną arba vėlesnę dieną, jei ji taip numato. Tačiau tais atvejais, kai leidimo prašantis asmuo nori gauti leidimą steigti privatųjį sandėlį, o muitinės išimties tvarka praneša jam apie savo sutikimą išduoti tokį leidimą raštu, o ne naudodama blanko formą, pateiktą 68/A priede, leidimas įsigalioja tokio pranešimo dieną. Pranešimo kopija yra pridedama prie leidimo ir sudaro jo neatskiriamą dalį.

2. Nepažeidžiant taisyklių, reglamentuojančių anuliavimą, sustabdymą ir pakeitimą, leidimai galioja neribotą laiką.

3. Leidimuose, inter alia, yra nurodoma muitinės įstaiga, atsakinga už muitinės sandėlio priežiūrą. Juose, jei reikia, taip pat nurodoma, kad prekės, kurios kelia pavojų ar gali pakenkti kitoms prekėms arba kurioms dėl kitų priežasčių reikia specialių įrenginių, turi būti padedamos į specialiai joms paruoštas patalpas.

Privačiojo sandėlio atveju leidime taip pat gali būti nurodytos prekių, kurios gali būti priimtos į tą muitinės sandėlį, kategorijos.

4. Jeigu suinteresuotas asmuo prašo leidimo pateikti prekes arba deklaruoti jas procedūrai ne prižiūrinčioje įstaigoje, bet kitoje muitinės įstaigoje, ir tai netrukdo tinkamai atlikti operacijas, muitinės gali įgalioti vieną arba daugiau įstaigų vykdyti procedūros pradžios įforminimo įstaigos (-ų) funkcijas.

Jeigu tai liečia daugiau nei vieną valstybę narę, muitinės, kuri išdavė leidimą, išsiunčia jo kopiją kitai suinteresuotai muitinė.

512 straipsnis

1. Ekonominio tikslingumo kriterijumi, nurodytu 510 straipsnio 1 dalyje, nebeprivaloma vadovautis, jeigu suinteresuotas asmuo raštu paprašo sustabdyti leidimą.

2. Leidimas taip pat gali būti sustabdytas, jeigu muitinė mano, kad muitinės sandėlis nėra arba nebėra tiek naudojamas, kad pateisintų savo egzistavimą.

3 skirsnis

Procedūros pradžios įforminimas prekėms

513 straipsnis

1. Prekės, kurioms numatyta įforminti muitinio sandėliavimo procedūrą, ir atitinkamos procedūros pradžios įforminimo deklaracijos yra pateikiamos prižiūrinčiai įstaigai arba, jeigu taikoma 511 straipsnio 4 dalis, procedūros pradžios įforminimo įstaigai, kuri nurodyta leidime.

2. Jeigu yra taikoma 511 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa, procedūros pradžios įforminimo įstaiga siunčia deklaracijos, nurodytos 1 dalyje, papildomo lapo kopiją arba administracinio ar prekybos dokumento, naudojamo prekėms įforminti procedūros pradžią, kopiją prižiūrinčiai įstaigai, kai tik prekės yra išleidžiamos. Minėtos įstaigos pavadinimas ir adresas yra nurodomas deklaracijos 44 langelyje arba prekybos ar administraciniame dokumente.

Jeigu procedūros pradžios įforminimo įstaiga mano, kad tai reikalinga, ji gali paprašyti prižiūrinčios įstaigos pranešti jai apie prekių atvežimą.

Nuostatos, reglamentuojančios muitinio sandėliavimo procedūrą, yra taikomos nuo tos dienos, kai procedūros pradžios įforminimo įstaiga priima procedūros pradžios įforminimo deklaraciją; tokia deklaracija taip pat yra naudojama prekių gabenimui, kai jas reikia kuo skubiau pristatyti ir kai jos pristatomos į muitinės sandėlį, nepateikiant prižiūrinčiai įstaigai.

Ši procedūra netaikoma B tipo sandėliuose.

3. Procedūra, nurodyta 2 dalyje, taip pat gali būti taikoma, suinteresuotiems asmenims nepateikus prašymo, dėl priežasčių, susijusių su vidiniu muitinės įstaigų administravimu, ypač su kompiuterizuotų procedūrų taikymu.

1 poskirsnis

Įprastinė procedūra

514 straipsnis

Deklaracija, nurodyta 513 straipsnyje, yra rengiama pagal 198–252 straipsnius.

2 poskirsnis

Supaprastintos procedūros

515 straipsnis

Supaprastintos procedūros, numatytos Kodekso 76 straipsnyje, yra taikomos pagal 268–274 straipsnius.

516 straipsnis

Procedūros, numatytos 514 ir 515 straipsniuose, taip pat yra taikomos, kai prekės perkeliamos į laikinąją saugyklą, nurodytas 505 straipsnio 3 dalyje, muitinio sandėliavimo procedūrai.

4 skirsnis

Muitinės sandėlių veikla ir muitinio sandėliavimo procedūra

1 poskirsnis

Prekių apskaita

517 straipsnis

1. A, C, D ir E tipo sandėlių atveju muitinės skiria sandėlininką asmeniu, privalančiu užtikrinti prekių apskaitos tvarkymą, nurodytą Kodekso 105 straipsnyje.

Prižiūrinčiai įstaigai turi būti sudaryta galimybė gauti prekių apskaitos dokumentus, kad ji galėtų atlikti bet kokius patikrinimus.

2. B tipo sandėlių atveju, prižiūrinti įstaiga saugo prekių procedūros pradžios įforminimo deklaracijas arba administracinius dokumentus, naudotus tokiam įforminimui, kad galėtų kontroliuoti formalumų užbaigimą. Prekių apskaita netvarkoma.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių muitinės dokumentų saugojimą, prižiūrinti įstaiga gali, remdamasi vidinio administravimo funkcija, nuspręsti, kiek laiko čia bus saugomos tokios deklaracijos. Tas laikas gali būti pratęstas.

Jeigu prekės, su kuriomis deklaracija arba dokumentas yra susiję, nebuvo pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams per tam tikrą laikotarpį, prižiūrinti įstaiga reikalauja, kad prekės būtų pateiktos tokiems sankcionuotiems veiksmams arba kad pradinė procedūros pradžios įforminimo deklaracija arba dokumentas būtų pakeisti nauja deklaracija, kurioje būtų visi senos deklaracijos arba seno dokumento duomenys.

3. F tipo sandėlių atveju, muitinės tvarkomoje apskaitoje pateikiama visa informacija, nurodyta 520 straipsnyje. Ši apskaita pakeičia prekių apskaitos dokumentus, nurodytus Kodekso 105 straipsnyje.

518 straipsnis

Nepažeidžiant 517 straipsnio 3 dalies, prižiūrinti įstaiga netvarko prekių apskaitos.

Tačiau administravimo tikslais ji gali tvarkyti visų priimtų deklaracijų registrą.

519 straipsnis

Jeigu depozitoriaus verslo arba mokesčių tikslais tvarkomos prekių apskaitos registruose yra visi priežiūrai būtini duomenys, atsižvelgiant į muitinės sandėlio tipą ir procedūras, taikomas procedūros pradžios įforminimui ir formalumų užbaigimui, ir tokiais duomenimis galima pasinaudoti vykdant priežiūrą, muitinė pripažįsta tokios apskaitos registrus lygiaverčiais prekių apskaitos dokumentams, nurodytiems Kodekso 105 straipsnyje.

520 straipsnis

1. Prekių apskaitos dokumentuose, nurodytuose Kodekso 105 straipsnyje, yra įrašomi visi duomenys, būtini tinkamam muitinio sandėliavimo procedūros vykdymui ir kontrolei užtikrinti.

Šiuose dokumentuose registruojama:

a) informacija, nurodyta procedūros pradžios įforminimo deklaracijos 1, 31, 37 ir 38 langeliuose;

b) deklaracijų, kurias naudojant prekėms yra įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, baigiant muitinio sandėliavimo procedūros formalumus, duomenys;

c) data ir duomenys kitų muitinės dokumentų ir visų kitų dokumentų, susijusių su procedūros pradžios įforminimu ir muitinės formalumų užbaigimu;

d) informacija, kurios reikia prekių priežiūrai, įskaitant duomenis apie jų buvimo vietą ir duomenis apie bet kokį prekių perkėlimą į kitus sandėlius, neužbaigus procedūros;

e) informacija, susijusi su bendru prekių saugojimu, nurodytu 524 straipsnyje;

f) duomenys, kurie gali būti reikalingi prekėms identifikuoti;

g) informacija apie įprastines prekių tvarkymo operacijas;

h) informacija apie laikiną prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio.

2. D tipo sandėlio prekių apskaitos dokumentuose, be duomenų, išvardytų 1 dalyje, yra pateikiama informacija, nurodyta minimaliame sąraše, numatytame 37 priede.

3. Prekių apskaitos duomenys bet kuriuo metu rodo sandėlyje esančias prekes, kurioms vis dar taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. Muitinės nustatytu laiku sandėlininkas pateikia prižiūrinčiai įstaigai minėtų prekių sąrašą.

4. Jeigu yra taikoma Kodekso 112 straipsnio 2 dalis, prekių apskaitos dokumentuose nurodoma prekių muitinė vertė prieš jų tvarkymo operacijas.

5. Jeigu taikomos supaprastintos (procedūros pradžios įforminimo ir muitinės formalumų užbaigimo) procedūros, šio straipsnio nuostatos yra taikomos mutatis mutandis.

521 straipsnis

1. Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra A, C arba D tipo sandėlyje, yra įtraukiamos į prekių apskaitą pagal Kodekso 107 straipsnį tuo metu, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį remiantis duomenimis, pripažintais ar priimtais prižiūrinčios įstaigos arba pateikimo procedūros pradžios įforminimo įstaigos vadovaujantis 513 straipsnio 2 dalimi.

2. Jeigu prekėms yra įforminta pradžios procedūra E tipo sandėlyje, įtraukimas į prekių apskaitą, nurodytas 1 dalyje, atliekamas tuo metu, kai jos pristatomos į leidimo turėtojo naudojamas saugyklas.

3. Jeigu muitinės sandėlis taip pat yra naudojamas kaip laikinoji saugykla pagal 505 straipsnio 3 dalį, įtraukimas į prekių apskaitą, nurodytą 1 dalyje, atliekamas:

- prieš baigiantis laikotarpiui, nustatytam pagal Kodekso 49 straipsnį, jeigu procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje, nurodyta 272 straipsnyje, yra taikoma, kai laikinojo saugojimo procedūra pakeičiama muitinio sandėliavimo procedūra,

- kitais atvejais – tuo metu, kai prekės yra išleidžiamos pateikus deklaraciją, kuria joms įforminama muitinio sandėliavimo procedūra.

4. Duomenys apie muitinės formalumų užbaigimą turi būti įrašomi į prekių apskaitą:

- iki to laiko, kai prekės išgabenamos iš muitinės sandėlio, jeigu taikoma viena iš supaprastintų procedūrų,

- kitais atvejais – tuo metu, kai prekės yra išleidžiamos pateikus deklaraciją, kuria joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai.

2 poskirsnis

Įprastinės prekių tvarkymo operacijos

522 straipsnis

1. Nepažeidžiant 2 ir 3 dalies, įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurios gali būti atliekamos ne Bendrijos prekėms, yra išvardytos 69 priede.

2. Jeigu dėl tvarkymo operacijų gali atsirasti sąlygos palankesniems importo muitams, taikomiems prekėms po jų tvarkymo operacijų, palyginti su tais, kurie buvo taikomi prieš tvarkymo operacijas, jas atlikti galima leisti tik su sąlyga, kad prašymas, nurodytas Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje, yra pateikiamas tuo pačiu metu, kaip ir prašymas duoti leidimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas.

Tokiu atveju prašymas taikyti palankesnius apmokestinimo veiksnius D tipo sandėlyje, kaip nurodyta Kodekso 112 straipsnio 3 dalyje, negali būti priimtas.

3. Jeigu dėl tvarkymo operacijų atsiranda didesni importo muitai nei tie, kurie taikomi prekėms prieš jų tvarkymo operacijas, suinteresuotas asmuo nepateikia prašymo, nurodyto Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo atveju D tipo sandėlininkas atsisako bet kokios naudos, kurią jis galėtų gauti, taikydamas apmokestinimo veiksnius, pripažintus ar priimtus įforminant procedūros pradžią prekėms, kurioms vėliau atliktos tvarkymo operacijos.

4. Jeigu prekės, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, yra deklaruojamos kitam muitinės sankcionuotam veiksmui nei išleidimas į laisvą apyvartą ir yra taikoma 2 dalis, prekių pateikimo minėtam muitinės sankcionuotam veiksmui deklaracijos 31 langelyje įrašoma viena iš šių nuorodų:

- Mercancías MU,

- SB varer,

- UB-Waren,

- Εμπορεύματα ΣΕ,

- UFH goods,

- Marchandises MU,

- Merci MU,

- GB-goederen,

- Mercadorias MU.

Tokios nuorodos yra perkeliamos į bet kurį dokumentą, susijusį su prekėms įforminta muitinės procedūra arba laikinojo prekių saugojimo vieta, į kurią vėliau padedamos prekės.

5. Jeigu prekės, kurioms taikoma 2 dalis ir kurioms buvo įforminta viena iš muitinės procedūrų, yra išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama kita muitinės procedūra, dėl kurios gali atsirasti skola muitinei, yra naudojamas informacinis lapas INF 8. Laikantis 70 priede pateikto pavyzdžio ir išdėstytų nuostatų, parengiamas jo originalas ir viena kopija.

Muitinė, kuriai yra pateikta išleidimo į laisvą apyvartą arba kitos muitinės procedūros, dėl kurios gali atsirasti skola muitinei, deklaracija, naudoja informacinį lapą INF 8, kurį ji patvirtina, kad paprašytų muitinės sandėlį, kuriame buvo atliktos įprastinės tvarkymo operacijos, prižiūrinčios įstaigos nurodyti deklaruotų prekių rūšį, muitinę vertę ir kiekį, atitinkančius prekių charakteristikas, kurias jos būtų turėję, jeigu joms nebūtų atliktos minėtos tvarkymo operacijos.

INF 8 lapo originalas yra siunčiamas muitinės sandėlį prižiūrinčiai įstaigai; kopiją pasilieka muitinė, kuri pažymi blanko 14 langelį.

Muitinės sandėlį prižiūrinti įstaiga pateikia informaciją, reikalaujamą 11, 12 ir 13 langeliuose, pažymi 15 langelį ir siunčia INF 8 lapo originalą atgal muitinės įstaigai, nurodytai 4 langelyje.

6. Deklarantas gali paprašyti išduoti INF 8 lapą tuo metu, kai yra pateikiama 4 dalyje nurodyta deklaracija.

Šiuo atveju prižiūrinti įstaiga pateikia informaciją, nurodytą 11, 12 ir 13 langeliuose, patvirtina 15 langelį ir grąžina INF 8 lapo originalą deklarantui.

523 straipsnis

1. Prieš atliekant tvarkymo operacijas, suinteresuotas asmuo privalo raštu kreiptis į prižiūrinčią įstaigą kiekvienu atveju atskirai prašydamas duoti leidimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas.

2. Prašymuose duoti leidimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas turi būti pateikti visi duomenys, būtini siekiant taikyti nuostatas, reglamentuojančias muitinio sandėliavimo procedūrą, ypač 522 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Jei prašymas yra patenkinamas, prižiūrinti įstaiga išduoda leidimą, patvirtindama tuo tikslu prašymą ir uždėdama jame antspaudą. Tokiu atveju 502 straipsnis yra taikomas mutatis mutandis.

3. Nepažeidžiant 522 straipsnio, leidime steigti muitinės sandėlį arba E tipo sandėlio leidime taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą gali būti nurodytos įprastinės tvarkymo operacijos, kurios, kaip tikimasi, bus taikomos pagal procedūrą. Šiuo atveju pranešimas prižiūrinčiai įstaigai, jai priimtina tvarka nurodantis, kad turi būti atliktos tvarkymo operacijos, pakeičia prašymą, nurodytą 1 dalyje.

3 poskyris

Skirtingo muitinio statuso prekių bendras saugojimas

524 straipsnis

1. Jei tai netrukdo tinkamai atlikti operacijas, prižiūrinti muitinės įstaiga leidžia saugoti Bendrijos prekes, bet ne tas, kurios nurodytos Kodekso 98 straipsnio 1 dalies b dalyje, ir ne Bendrijos prekes toje pačioje saugykloje.

2. Jeigu prekes bendrai saugant, kaip nurodyta 1 dalyje, yra neįmanoma bet kuriuo metu nustatyti kiekvieno tipo prekių muitinį statusą, bendrai saugoti prekes yra leidžiama tik tada, jeigu jos yra ekvivalentiškos.

Ekvivalentiškos prekės yra tokios, kurios klasifikuojamos vienoje Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje ir turi tokias pačias kokybines ir technines charakteristikas.

4 poskirsnis

Laikinasis išvežimas

525 straipsnis

1. Prieš laikinai išve�

31993R2454