31991L0629



Oficialusis leidinys L 340 , 11/12/1991 p. 0028 - 0032
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 3 tomas 39 p. 0198
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 3 tomas 39 p. 0198


Tarybos Direktyva

1991 m. lapkričio 19 d.

nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus

(91/629/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi visos valstybės narės ratifikavo Europos Konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; kadangi šią Konvenciją Bendrija patvirtino Sprendimu 78/923/EEB [4] ir deponavo savo patvirtinimo dokumentą;

kadangi Europos Parlamentas savo 1987 m. vasario 20 d. rezoliucijoje dėl gyvūnų gerovės politikos [5] kreipėsi į Komisiją, kad ši pateiktų pasiūlymus dėl būtiniausių standartų, taikomų intensyviam veršelių auginimui;

kadangi veršeliai, kaip gyvi gyvūnai, įtraukti į produktų, pateiktų Sutarties II priede, sąrašą;

kadangi veršelių auginimas yra sudėtinė žemės ūkio dalis; kadangi jis yra tam tikros žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų dalies pajamų šaltinis;

kadangi skirtumai, galintys iškraipyti konkurencijos sąlygas, trukdo sklandžiai tvarkyti bendros veršelių ir veršienos produktų rinkos organizavimą;

kadangi dėl to būtina nustatyti būtiniausius veršelių auginimo arba penėjimo apsaugos standartus, kad būtų galima užtikrinti racionalų gamybos plėtojimą;

kadangi apie pažangą šioje srityje būtina informuoti oficialias tarnybas, gamintojus, vartotojus ir kt.; kadangi dėl to Komisija, remdamasi Veterinarijos mokslinio komiteto ataskaita, galėtų aktyviai vykdyti efektyviausių ūkininkavimo sistemų, susijusių su veršelių gerove, mokslinius tyrimus; kadangi atitinkamai turi būti numatytas preliminarus laiko tarpas, per kurį Komisija sėkmingai baigtų šį darbą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva nustato būtiniausius veršelių auginimo ir penėjimo apsaugos standartus.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) "veršelis" — tai galvijas iki šešių mėnesių;

2) "kompetentinga institucija" — tai institucija, apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB [6] 2 straipsnio 6 dalyje.

3 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. pereinamuoju ketverių metų laikotarpiu naujai sukurti ar reorganizuoti ir (arba) pirmą kartą šiuo tikslu naudojami ūkiai atitiktų bent šiuos reikalavimus:

- jeigu veršeliai laikomi kartu su kitais, jie turi turėti pakankamą, bet ne mažesnį kaip 1,5 m2 laisvo naudingojo ploto kiekvienam 150 kg gyvojo svorio veršeliui, kuriame jis galėtų nekliudomai sukinėtis ir atsigulti,

- jeigu veršeliai laikomi po vieną garduose arba rišami tvartuose, tokių gardų arba tvartų sienos turi būti perforuotos, o jų plotis — ne mažesnis kaip 90 cm su galima 10 % paklaida, arba toks, koks yra galvijo ūgis iki kūbrio, jį padauginus iš 0,80 cm.

2. 1 dalies reikalavimai netaikomi ūkiams, kuriuose yra mažiau negu 6 veršeliai.

3. Specialios sąlygos taikomos:

- veršeliams, kuriuos dėl sveikatos arba elgsenos reikia izoliuoti nuo kitų, kad jiems būtų galima suteikti tinkamą gydymą,

- grynaveisliams veisliniams galvijams, nurodytiems Direktyvoje 77/504/EEB [7],

- žindomiems veršeliams, kurie laikomi kartu su motinomis,

- veršeliams, kurie laikomi tvarte palaidi.

4. Įrenginių naudojimo laikas:

- įrenginių, sumontuotų iki 1994 m. sausio 1 d., naudojimo laiką nustato kompetentinga institucija, remdamasi patikrinimų, numatytų 7 straipsnio 1 dalyje, rezultatais, tačiau jis bet kokiu atveju neturi būti ilgesnis kaip iki 2003 m. gruodžio 31 d.,

- įrenginių, sumontuotų pereinamuoju laikotarpiu taip, kaip nurodyta 1 dalyje, naudojimo laikas bet kokiu atveju neturi būti ilgesnis kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., išskyrus, kai suėjus šiam terminui jie ir toliau atitinka šios direktyvos reikalavimus.

4 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad veršelių auginimo sąlygos atitiktų priede nustatytas bendrąsias nuostatas.

2. Be to, iki šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija kartu su valstybėmis narėmis pateikia rekomendacijas dėl būtiniausių veršelių apsaugos standartų, kurie papildo nustatytuosius priede.

5 straipsnis

Atsižvelgiant į mokslinę pažangą, priedo nuostatos gali būti keičiamos laikantis 10 straipsnyje nustatytos tvarkos.

6 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 1997 m. spalio 1 d. Komisija, remdamasi Veterinarijos mokslinio komiteto nuomone, pateikia Tarybai ataskaitą apie intensyvaus ūkininkavimo sistemą (-as), kuri (-ios) atitinka patologinio, zootechninio, fiziologinio pobūdžio bei elgsenos gerovės reikalavimus, taip pat nurodo įvairių sistemų socialinę ir ekonominę reikšmę ir kartu teikia pasiūlymus, paremtus ataskaitos išvadomis.

Šiuos pasiūlymus Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo jų pateikimo dienos.

7 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad patikrinimai, kurių metu bus tikrinama, kaip laikomasi šios direktyvos ir jos priedo nuostatų, vykdomi prižiūrint kompetentingai institucijai.

Tokie patikrinimai gali vykti patikrinimų, atliekamų kitais tikslais, metu, tačiau kiekvienais metais turi būti patikrinami tam tikri tipiniai skirtingų ūkininkavimo sistemų, naudojamų kiekvienoje valstybėje narėje, pavyzdžiai.

2. Komisija, laikydamasi 10 straipsnyje nustatytos tvarkos, nustato taisykles, taikytinas 1 dalyje numatytų patikrinimų metu.

3. Kas dveji metai, iki paskutinės balandžio mėn. darbo dienos, o pirmą kartą iki 1996 m. balandžio 30 d., valstybės narės informuoja Komisiją apie patikrinimų, atliktų per pastaruosius dvejus metus laikantis šio straipsnio reikalavimų, rezultatus bei skaičių, įskaitant atliktų patikrinimų skaičiaus santykį su visų ūkių, esančių jų teritorijoje, skaičiumi.

8 straipsnis

Kad būtų leista importuoti i į Bendriją galvijus iš šalies, kuri nėra valstybė narė, būtina pateikti tos šalies kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad su galvijais buvo elgiamasi bei jie buvo gydomi laikantis bent jau tokių pačių, Bendrijos galvijams taikomų reikalavimų, kurie numatyti šioje direktyvoje.

9 straipsnis

Komisijos veterinarijos ekspertai, siekdami vienodo šios direktyvos taikymo, jei būtina, turi teisę kartu su kompetentingomis institucijomis, atlikti patikrinimus vietose. Tikrinantys asmenys imasi specialiųjų asmeninių higienos priemonių, kad būtų išvengta ligų pernešimo rizikos.

Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, suteikia visą reikiamą pagalbą savo pareigas atliekantiems ekspertams. Apie patikrinimo rezultatus Komisija informuoja atitinkamos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgusi į patikrinimų rezultatus, imasi visų reikiamų priemonių.

Santykiams su trečiosiomis šalimis taikomos Direktyvos 91/496/EEB [8] III skyriaus nuostatos.

Bendrosios šio straipsnio taikymo nuostatos priimamos laikantis 10 straipsnyje nustatytos tvarkos.

10 straipsnis

1. Tais atvejais, kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimas nedelsiant perduodamas pagal Direktyvą 68/361/EEB [9] įsteigtam Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — komitetas) jo pirmininko iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

4. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jei per tris mėnesius, kai klausimas buvo perduotas Tarybai, Taryba nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija, išskyrus, kai Taryba paprasta balsų dauguma pasisakė prieš.

11 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant sankcijas, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 1994 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo detales nustato valstybės narės.

2. Tačiau po datos, numatytos 1 dalyje, valstybės narės gali, laikydamosi Sutarties bendrųjų taisyklių, savo teritorijose išlaikyti arba taikyti griežtesnes negu šioje direktyvoje veršelių apsaugai nustatytas nuostatas. Apie tokias priemones jos praneša Komisijai.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. lapkričio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Bukman

[1] OL C 214, 1989 8 21, p. 28.

[2] OL C 113, 1990 5 7, p. 180.

[3] OL C 62, 1990 3 12, p. 37.

[4] OL L 323, 1978 11 17, p. 12.

[5] OL C 76, 1987 3 23, p. 185.

[6] OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[7] OL L 206, 1977 8 12, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/174/EEB (OL L 85, 1991 4 5, p. 37).

[8] OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

[9] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. Medžiagos, naudojamos veršeliams skirtų laikymo vietų, ypač gardų ir įrenginių, prie kurių liečiasi veršeliai, konstrukcijai turi būti nekenksmingos, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos.

2. Kol nėra nustatytos atitinkamos Bendrijos taisyklės, elektros grandinė ir įrenginiai turi būti instaliuoti laikantis tuo metu galiojančių nacionalinių taisyklių taip, kad būtų išvengta elektros smūgių.

3. Pastato izoliacija, šildymas ir vėdinimas turi užtikrinti, kad oro apykaita, dulkių kiekis, temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir dujų koncentracija neviršytų leistinų normų.

4. Visi veršelių sveikatai ir gerovei svarbūs automatiniai arba mechaniniai įrenginiai turi būti bent kartą per dieną patikrinami. Aptikus gedimų, jie turi būti nedelsiant pašalinti arba, jei pašalinti negalima, turi būti imamasi priemonių apsaugoti veršelių sveikatą ir gerovę, ypač taikant alternatyvius šėrimo metodus bei palaikant geras aplinkos sąlygas.

Kai naudojama dirbtinė vėdinimo sistema, turi būti numatyta galimybė naudoti oro vėdinimą garantuojančią atsarginę sistemą, kad būtų išsaugota veršelių sveikata ir gerovė tai sistemai sugedus bei pasirūpinta apie gedimus įspėjančia signalizacijos sistema. Signalizacija turi būti reguliariai testuojama.

5. Veršeliai neturi būti visą laiką laikomi tamsoje. Atsižvelgiant į jų elgsenos bei fiziologinius poreikius, priklausomai nuo skirtingų oro sąlygų valstybėse narėse, įrengiamas atitinkamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas; dirbtinio apšvietimo laikas turi bent jau atitikti natūralaus apšvietimo laiką, kuris paprastai tęsiasi nuo 9 val. iki 17 val. Be to, kad veršelius būtų galima apžiūrėti bet kuriuo paros metu, turi būti atitinkamas pakankamai šviesus (stacionarus arba nešiojamas) šviestuvas.

6. Visus kartu su kitais arba garduose auginamus veršelius ne rečiau kaip vieną kartą per dieną privalo apžiūrėti jų savininkas arba už galvijus atsakingas asmuo. Visiems nesveikai atrodantiems arba susižeidusiems veršeliams nedelsiant suteikiama atitinkama pagalba.

Nesveikus arba susižeidusius veršelius, jei būtina, reikia izoliuoti ir laikyti tinkamoje patalpoje, kur yra sausas, patogus guolis.

Jeigu augintojo globos veršeliams nepakanka, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistą.

7. Veršeliams skirtos patalpos turi būti tokios konstrukcijos, kad kiekvienas iš jų galėtų:

- nesunkiai atsigulti, ilsėtis, atsistoti ir išsilaižyti,

- matyti kitus veršelius.

8. Kai veršeliai rišami, naudojami pasaitai privalo būti tokie, kad jų nežalotų, jie turi būti reguliariai tikrinami ir esant reikalui prailginami, kad neveržtų. Kiekvienas pasaitas turi būti pakankamai ilgas, kad veršeliai galėtų judėti taip, kaip nurodyta 7 dalyje. Jis turi būti toks, kad veršeliai negalėtų susižeisti ar pasismaugti.

9. Stovai, gardai, įrenginiai ir indai, naudojami veršeliams, turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad juose neatsirastų ligas nešiojančių organizmų ir kad veršeliai vieni nuo kitų neužsikrėstų. Išmatos, šlapimas ir pašaro likučiai arba išsiliejęs ėdalas turi būti pašalinamas tiek kartų ir taip, kad būtų sumažintas kvapas ir išvengta musių ar graužikų pritraukimo.

10. Grindų danga turi būti lygi, bet neslidi, kad veršeliai nesusižeistų, ir taip sukonstruota, kad veršeliai galėtų nesusižeisdami ar nesikankindami ant jos stovėti arba gulėti. Danga turi būti pritaikyta pagal veršelių dydį ir svorį ir turėti kietą, lygų ir tvirtą paviršių. Guoliui skirta vieta turi būti patogi, švari, tinkamai nusausinta ir neturėti neigiamo poveikio veršeliams. Veršeliams iki dvejų savaičių turi būti įrengtas tinkamas guolis.

11. Kad būtų užtikrinta gera veršelių sveikatos būklė ir gerovė, jie turi būti tinkamai šeriami, atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir elgsenos bei fiziologinius poreikius. Siekiant užtikrinti veršelių gerą sveikatos būklę ir gerovę, taip pat jų sveiką prieaugį bei patenkinti jų elgsenos ir fiziologinius poreikius, jų maiste turi būti pakankamai geležies ir minimalus kiekis sausų pašarų, į kurių sudėtį įeitų ląsteliena (100-120 g kasdien, priklausomai nuo galvijo amžiaus). Tačiau reikalavimas dėl minimalaus kiekio sausų pašarų, turinčių ląstelienos, netaikomas veršeliams, kurie auginami baltai mėsai. Veršeliams negalima užmauti antsnukių.

12. Veršeliai turi būti šeriami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Veršeliams, kurie laikomi kartu su kitais ir šeriami ne ad libitum arba jiems neįrengta automatinė maitinimo sistema, turi būti suteikta galimybė prieiti prie maisto tuo pat metu, kaip ir kitiems veršeliams.

13. Vyresni kaip dviejų savaičių veršeliai turi gauti pakankamai gėlo vandens arba tam tikrą jiems būtiną kiekį kitokių skysčių.

14. Šėryklų ir girdyklų įrenginiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti, sustatyti ir prižiūrimi taip, kad būtų kuo mažesnė galimybė užkrėsti veršeliams skirtus pašarus ir vandenį.

--------------------------------------------------


Tvarko Leidinių biuras