Tarybos direktyva

1987 m. kovo 19 d.

dėl aplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo

(87/217/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 130 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Bendrijų aplinkos apsaugos veiksmų programose [4] pabrėžiama aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo svarba; kadangi šiuo atveju asbestas priskiriamas pirmosios kategorijos teršalams, kuriuos reikia tirti, siekiant nustatyti jų toksiškumą ir galimus rimtus padarinius žmonėms bei aplinkai;

kadangi Tarybos direktyva 83/478/EEB [5] papildė direktyvą 76/769/EEB [6] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 85/467/EEB [7], nuostatomis, ribojančiomis krosidolito (mėlynojo asbesto) ir krosidolito skaidulų turinčių asbesto gaminių prekybą ir naudojimą, ir specialiomis nuostatomis dėl asbesto turinčių gaminių ženklinimo;

kadangi Tarybos direktyvoje 83/477/EEB [8] numatytos nuostatos dėl dirbančių su asbestu darbininkų apsaugos nuo jo keliamo pavojaus;

kadangi Direktyvoje 84/360/EEB [9] numatytos nuostatos dėl kovos su pramonės įmonių keliama oro tarša;

kadangi valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad asbesto emisijos į atmosferą, jo išleidimas į akvatorijas ir kietos asbesto atliekos būtų kaip galima daugiau mažinamos jų susidarymo vietoje, arba iš viso nebūtų leidžiama joms susidaryti;

kadangi tikslinga esamoms gamykloms skirti pakankamai laiko, kad jos galėtų tas priemones taikyti;

kadangi valstybės narės, laikydamosi Sutarties nuostatoms, turi turėti galimybę įvesti dar griežtesnes nuostatas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti;

kadangi valstybėse narėse galiojančių ar keičiamų nuostatų dėl pramonės gamyklų keliamos taršos kontrolės skirtumai gali sukurti nevienodas konkurencijos sąlygas ir dėl to turėti tiesioginės įtakos bendrajai rinkai; kadangi dėl to yra būtina pagal Sutarties 100 straipsnį suderinti šios srities teisės aktus;

kadangi asbesto taršos mažinimas prisideda prie vieno iš Bendrijos tikslų rūpintis aplinkos apsauga ir jos gerinimu; tačiau kadangi Sutartyje nėra numatyti konkretūs įgaliojimai šiam tikslui pasiekti, ir dėl to reikia taip pat remtis 235 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva nustato priemones ir papildo jau galiojančias nuostatas dėl asbesto taršos prevencijos ir mažinimo saugant žmonių sveikatą ir aplinką.

2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant Direktyvos 83/477/EEB.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1. Asbestas – skaidulingi silikatai:

- krokidolitas (mėlynasis asbestas),

- aktinolitas,

- antofilitas,

- chrizolitas (baltasis asbestas),

- amozitas (rudasis asbestas),

- tremolitas.

2. Asbesto žaliava – produktas,

gautas po pirminio asbesto rūdos susmulkinimo.

3. Asbesto naudojimas – veiklos rūšis,

kurioje per metus sunaudojama daugiau kaip 100 kg asbesto žaliavos ir kuri yra susijusi su:

a) asbesto žaliavos rūdos gavyba, išskyrus tiesioginį rūdos kasimą;

b) šių gaminių gamyba ir pramonine apdaila, naudojant asbesto žaliavą: asbesto cementu ar asbesto cemento gaminiais, asbesto šlifavimo gaminiais, asbesto filtrais, asbesto tekstilės gaminiais, asbesto popieriumi ir kartonu, asbesto jungiamosiomis, pakavimo ir sutvirtinimo medžiagomis, asbesto grindų dangomis ir asbesto užpildais.

4. Darbas su asbesto turinčiais gaminiais – veikla,

kurios metu asbestas gali patekti į aplinką, išskyrus darbą su pačiu asbestu.

5. Atliekos – medžiagos ir objektai,

kurių apibrėžimas pateiktas Direktyvos 75/442/EEB [10] 1 straipsnyje.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asbesto išmetimas į orą, jo išleidimas į vandenis ir kietos asbesto atliekos būtų kiek galima mažinamos jų susidarymo vietoje, arba iš viso nebūtų leidžiama joms susidaryti. Tokios priemonės turėtų užtikrinti, kad naudojant asbestą būtų taikomos geriausios prieinamos technologijos su ne per didžiausiomis sąnaudomis ir, jei reikia, pakartotinai perdirbama bei valoma.

2. Esamose gamyklose šio straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad, siekiant sumažinti ar visai panaikinti asbesto išmetimą į orą, būtų naudojamos geriausios prieinamos technologijos su ne per didžiausiomis sąnaudomis, yra taikomas laikantis Direktyvos 84/360/EEB 13 straipsnio nurodymų.

4 straipsnis

1. Nepažeisdamos 3 straipsnio, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, naudojant asbestą, asbesto koncentracija, išeinanti pro ortakius į orą, neviršytų 0,1 mg/m3 ribinės vertės (asbesto miligramai vienam m3 išleidžiamo oro).

2. Gamykloms, išmetančioms mažiau kaip 5000 m3/val. bendrojo dujų kiekio, valstybės narės gali leisti nesilaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei įprastinėmis darbo sąlygomis išmetamo į orą asbesto kiekis bet kuriuo metu sudaro ne daugiau kaip 0,5 g per valandą.

Kai taikoma tokia išimtis, valstybių narių kompetentingos institucijos imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad pirmojoje pastraipoje nurodytos ribos nebūtų viršijamos.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

a) būtų perdirbamos visos nuotėkos, susidarančios gaminant asbesto cementą. Kai perdirbti ekonomiškai netikslinga, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, atsikratant skystų asbesto turinčių atliekų, nebūtų teršiami vandenys ir visa aplinka bei oras.

Dėl to:

- vienam nuotėkų kubiniam metrui turi būti taikoma 30 gramų suspenduotų medžiagų ribinė vertė,

- atsižvelgdamos į konkrečią gamyklos situaciją, valstybių narių kompetentingos institucijos kiekvienai gamyklai nustato išleidžiamų į vandenis bendrąjį suspenduotų medžiagų kiekį vienai gaminio tonai.

Šios nustatytos ribos taikomos toje vietoje, kur nuotėkos išteka iš gamyklos;

b) būtų perdirbamos visos vandeningos nuotėkos, susidarančios gaminant asbesto popierių ir kartoną.

Tačiau atliekant įprastinius gamyklos valymo ir priežiūros darbus, galima nedrausti išleisti vandeningas nuotėkas, jei viename kubiniame metre vandens yra ne daugiau kaip 30 g suspenduotų medžiagų.

6 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad išmetant į orą teršalus ir išleidžiant į vandenis nuotėkas iš gamyklų, kurioms taikomos 4 ir 5 straipsniuose numatytos ribinės vertės, matavimai būtų atliekami reguliariais laiko tarpais.

2. Tikrinant, kaip laikomasi minėtų ribinių verčių, mėginių ėmimo ir tyrimo tvarka bei metodai turi atitikti priede aprašytą tvarką ir metodus arba kitus metodus ir tvarką, kurie duoda lygiaverčius rezultatus.

3. Valstybės narės Komisijai praneša apie taikomą tvarką ir metodus ir kartu pateikia informaciją, leidžiančią spręsti apie tokios tvarkos ir metodų tinkamumą. Remdamasi tokia informacija, Komisija patikrina skirtingos tvarkos ir metodų ekvivalentiškumą ir, praėjus penkeriems metams po pranešimo apie šią direktyvą, pateikia Tarybai ataskaitą.

7 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

- veikla, susijusi su asbesto turinčiais gaminiais, smarkiai neterštų aplinkos asbesto skaidulomis ir dulkėmis,

- griaunant asbesto turinčius pastatus, konstrukcijas ir įrenginius ir šalinant iš jų asbestą ar asbesto turinčias medžiagas, skleidžiamos asbesto skaidulos ir dulkės smarkiai neterštų asbestu aplinkos; dėl to jos turi įsipareigoti vykdyti veiklos planą, numatytą Direktyvos 83/477/EEB 12 straipsnyje, kuriame reikalaujama šiuo tikslu imtis visų prevencinių priemonių.

8 straipsnis

Nepažeisdamos Direktyvos 78/319/EEB [11] su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1985 m. Stojimo aktu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

- transportuojant ir šalinant asbesto skaidulų ir dulkių turinčias atliekas, tokios skaidulos ir dulkės nepatektų į orą ir neišsilietų jokie asbesto skaidulų turintys skysčiai,

- kai asbesto skaidulų ar dulkių turinčios atliekos yra išverčiamos leidžiamose vietose įrengtuose sąvartynuose, tokios atliekos būtų tvarkomos, pakuojamos ar apdengiamos atsižvelgiant į vietos sąlygas, kad asbesto dalelytės nepatektų į orą.

9 straipsnis

Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, valstybės narės gali, neprieštaraudamos Sutartyje numatytoms sąlygoms, nustatyti griežtesnes už šioje direktyvoje numatytas nuostatas.

10 straipsnis

11 ir 12 straipsniuose yra nustatyta tvarka, kaip priedą derinti su technikos pažanga, ir tos tvarkos privalu laikytis keičiant priede nurodytus mėginių ėmimo ir tyrimo metodus. Derinant priedą su technikos pažanga, neturi keistis, tiesiogiai ar netiesiogiai, 4 ir 5 straipsnyje nurodytos ribinės vertės.

11 straipsnis

Šiuo straipsniu įkuriamas šios direktyvos derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetas, toliau – komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

1. Kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, svarstytinus klausimus komitetui pateikia pirmininkas arba savo paties iniciatyva, arba kurios nors valstybės narės atstovui prašant.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurios turi būti priimtos, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė priimama 54 balsų dauguma, balsus paskirstant taip, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija priima numatytas priemones, jei jos atitinka komiteto nuomonę.

b) Jei numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba jei nepareiškiama jokios nuomonės, Komisija nedelsdama Tarybai pateikia pasiūlymą dėl priimtinų priemonių. Taryba sprendžia nustatyta balsų dauguma.

Jei, gavusi pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius nesiima jokių veiksmų, siūlomas priemones priima Komisija ir nedelsdama pradeda jas taikyti.

13 straipsnis

1. Komisija reguliariai lygina ir vertina, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos. Šiuo tikslu valstybės narės Komisijai teikia visą reikiamą informaciją. Būtina saugoti suteiktos informacijos konfidencialumą.

2. Jei būtina, atsižvelgdamas į medicinos mokslo žinių evoliuciją ir į technologijos pažangą, Komisija teikia kitų pasiūlymų, kaip, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, vengti asbesto keliamos taršos ir ją mažinti.

14 straipsnis

1. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 1988 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Gamykloms, kurios buvo pastatytos ir pradėjo veikti prieš šio straipsnio 1 dalyje nurodytą datą, valstybės narės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 1991 m. liepos 30 d. priima ir paskelbia 4 ir 5 straipsniams vykdyti būtinas nuostatas.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1987 m. kovo 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Smet

[1] OL C 349, 1985 12 31, p. 27.

[2] Nuomonė, pareikšta 1987 m. kovo 9 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 207, 1986 8 18, p. 21.

[4] OL C 112, 1973 12 20, p.1, OL C 139, 1977 6 13, p.1 ir OL C 46, 1983 2 17, p. 1.

[5] OL L 263, 1983 9 24, p. 33.

[6] OL L 262, 1976 9 27, p. 201.

[7] OL L 269, 1985 10 11, p. 56.

[8] OL L 263, 1983 9 24, p. 25.

[9] OL L 188, 1984 7 16, p. 20.

[10] OL L 194, 1975 7 25, p. 47.

[11] OL L 84, 1978 3 31, p. 43.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS

A. IŠLEIDŽIAMOS VANDENINGOS NUOTĖKOS

Norint nustatyti visą suspenduotų medžiagų (išsifiltruojančių medžiagų iš nenusėsdinto mėginio) kiekį, išreikštą miligramais viename litre, reikia taikyti tokį tyrimo metodą: filtruoti pro 0,45 μm filtravimo plėvelę, džiovinti 105 ºC ir pasverti. [1]

Mėginiai turi būti paimti taip, kad būtų būdingi visos paros išleidžiamoms nuotėkoms.

Tokios medžiagos matuojamos ± 5 % tikslumu ir apskaičiuojamos [2]± 10 % tikslumu [3].

B. PRIVALOMOS SPECIFIKACIJOS PARENKANT IŠMETAMŲ Į ORĄ TERŠALŲ MATAVIMO METODĄ

I. Gravimetrinis metodas

1. Būtina pasirinkti gravimetrinį metodą, kuriuo galima išmatuoti visą dulkių kiekį, išeinantį pro ortakius.

Atsižvelgiama į asbesto koncentraciją dulkėse. Kai reikia išmatuoti koncentraciją, matuojama ir įvertinama asbesto koncentracija dulkėse. Apie tokių matavimų reguliarumą sprendžia kontroliuojanti institucija pagal gamyklos ir jos produkcijos ypatybes, bet iš pradžių tokie matavimai turi būti vykdomi bent kas šešis mėnesius. Jei valstybė narė nustato, kad koncentracijos svyravimai nežymūs, matavimai gali būti daromi rečiau. Kai matavimai nėra reguliariai atliekami, šios direktyvos 4 straipsnyje nurodyta ribinė vertė taikoma visam išmetamų dulkių kiekiui.

Mėginiai turi būti imami prieš bet kokį nuotėkų atskiedimą.

2. Mėginiai turi būti imami ± 40 % tikslumu ir apskaičiuojami ± 20 % ribinės vertės tikslumu. Nustatymo riba turi būti 20 %. Norint patikrinti, kaip laikomasi ribinių verčių, matuojama bent du kartus tomis pačiomis sąlygomis.

3. Įrenginio eksploatavimas

Matavimai galioja tik tuo atveju, jei mėginiai imami įrenginiui veikiant įprastiniu režimu.

4. Mėginių ėmimo vietos parinkimas

Mėginiai imami toje vietoje, kur yra laminarinis oro srautas. Kiek įmanoma reikia vengti, kad nesusidarytų sūkuriai ar kitos kliūtys, galinčios trikdyti oro srovę.

5. Mėginių ėmimui būtinos modifikacijos

Ortakiuose, kur bus imami mėginiai, padaromos tinkamos angos ir pasirūpinama tinkamomis aikštelėmis.

6. Matavimai, kuriuos reikia atlikti prieš mėginių ėmimą

Prieš pradedant imti mėginius iš pradžių būtina išmatuoti oro temperatūrą, slėgį ir srauto greitį ortakyje. Oro temperatūra ir slėgis paprastai matuojami, esant įprastiniam oro srautui mėginių ėmimo linijoje. Tam tikrais išskirtiniais atvejais būtina taip pat matuoti vandens garų koncentraciją, kad būtų galima atitinkamai koreguoti rezultatus.

7. Bendrieji mėginių ėmimo tvarkos reikalavimai

Oro mėginys iš ortakio, kuriuo išmetamos asbesto dulkės, turi būti imamas pro filtrą, ir matuojamas asbesto kiekis, esantis dulkėse ant filtro.

7.1 Iš pradžių reikia patikrinti, ar sandari mėginių ėmimo linija, ar kur nepraeina oras ir dėl to gali atsirasti matavimo klaidos. Mėginių ėmiklio antgalis gerai užsandarinamas ir įjungiamas ėmiklio siurblys. Nuotėkis dėl nesandarumo neturi viršyti 1 % įprasto srauto, iš kurio imamas mėginys.

7.2 Mėginiai paprastai imami izokinetinėmis sąlygomis.

7.3 Mėginių ėmimo trukmė priklauso nuo stebimo proceso pobūdžio ir naudojamos mėginių ėmimo linijos. Mėginių ėmimo trukmės turi pakakti, kad būtų surinktas pakankamas medžiagų kiekis, reikalingas pasverti. Mėginių ėmimo laikas turi būdingas visam tiriamam procesui.

7.4 Kai mėginių ėmiklio filtras nėra visiškai arti antgalio, labai svarbu, kad mėginių ėmimo zonde nusėdusios medžiagos būtų surinktos ir pridėtos prie mėginio.

7.5 Mėginių ėmiklio antgalis ir vietų, kuriose imami mėginiai, skaičius parenkami pagal priimtus nacionalinius standartus.

8. Mėginių ėmiklio filtras

8.1 Pasirenkamas filtras, atitinkantis tyrimo metodą. Naudojant gravimetrinį metodą, geriau pasirinkti stiklo pluošto filtrus.

8.2 Filtravimo efektyvumas turi būti 99 %, kaip jis apibrėžiamas, remiantis DOP testu, kuriame naudojamas aerozolis su 0,3 μm diametro dalelėmis.

9. Svėrimas

9.1 Turi būti naudojamos labai tikslios svarstyklės.

9.2 Kad sveriant būtų galima pasiekti reikiamą tikslumą, labai svarbu gerai išvalyti filtrus prieš ir po mėginių ėmimo.

10. Rezultatų pateikimas

Be matavimo duomenų protokole užrašoma temperatūra, slėgis ir srauto duomenys bei visa kita svarbi informacija, tokia kaip, pavyzdžiui, nesudėtinga schema, kurioje nurodytos mėginių ėmimo vietos, ortakių parametrai, matuoti dujų tūriai ir rezultatų apskaičiavimo metodas. Šie rezultatai perskaičiuojami, esant normaliai temperatūrai (273 K) ir slėgiui (101,3 kPa).

II. Skaidulų skaičiavimo metodas

Pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas skaidulų skaičiavimo metodu norint patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytų ribinių verčių, galima taikyti dviejų skaidulų/ml į 0,1 mg/m3 konversijos faktorių.

Šioje direktyvoje skaidula apibrėžiama kaip objektas, kurio ilgis didesnis nei 5 mikronai, plotis mažesnis nei 3 mikronai, o ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3/1 ir kurį galima suskaičiuoti fazių kontrasto optiniu mikroskopiniu būdu, taikant Direktyvos 83/477/EEB I priede apibrėžtą Europos pamatinį metodą.

Skaidulų skaičiavimo metodas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Šiuo metodu turi būti galima išmatuoti suskaičiuojamų skaidulų koncentraciją išmetamose dujose.

Pagal gamyklos ir jos produkcijos ypatybes kontroliuojanti institucija nusprendžia, kaip dažnai tokius matavimus atlikti, bet jie turi būti atliekami ne rečiau kaip kas šešis mėnesius. Kai matavimai nėra reguliariai vykdomi, 4 straipsnyje nurodyta ribinė vertė taikoma visam išmetamų dulkių kiekiui.

Mėginiai matavimui turi būti imami prieš srauto atskiedimą.

2. Įrenginio veikimas

Teisingi yra tik tie matavimai, kai mėginiai imami įrenginiui veikiant įprastiniu režimu.

3. Mėginių ėmimo vietos parinkimas

Mėginiai turi būti imami tokioje vietoje, kur yra laminarinė oro srovė. Reikia kiek įmanoma vengti, kad nesusidarytų sūkuriai ar kitos kliūtys, kurios trikdytų oro srautą.

4. Mėginių ėmimui būtinos modifikacijos

Ortakiuose, kur bus imami mėginiai, turi būti padarytos tinkamos angos ir pasirūpinta tinkamomis aikštelėmis.

5. Matavimai, kuriuos reikia atlikti prieš mėginių ėmimą

Prieš pradedant imti mėginius iš pradžių būtina išmatuoti oro temperatūrą, slėgį ir srauto greitį kanale. Oro temperatūra ir slėgis paprastai matuojami esant įprastiniam oro srautui mėginių ėmimo linijoje. Tam tikrais išskirtiniais atvejais būtina taip pat matuoti vandens garų koncentraciją, kad būtų galima atitinkamai koreguoti rezultatus.

6. Bendrieji mėginių ėmimo tvarkos reikalavimai

Mėginys iš ortakio, kuriuo išmetamos asbesto dulkės, turi būti imamas pro filtrą ir turi būti matuojamos suskaičiuojamos asbesto skaidulos, susilaikiusios ant filtro esančiose dulkėse.

6.1 Mėginių ėmimo liniją iš pradžių reikia patikrinti, ar ji sandari, ar kur nors nenuteka dujos ir dėl to gali atsirasti matavimo klaidų. Mėginių ėmiklio antgalis turi būti gerai užsandarinta ir įjungiamas ėmiklio siurblys. Nuotėkis dėl nesandarumo neturi viršyti 1 % įprasto srauto, iš kurio imamas mėginys.

6.2 Mėginiai paprastai imami ortakio viduje izokinetinėmis sąlygomis.

6.3 Mėginių ėmimo trukmė priklauso nuo tiriamojo proceso pobūdžio ir naudojamo mėginių ėmiklio antgalio dydžio. Mėginių ėmimo trukmė turi būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti, jog filtre susirinkusiame mėginyje bus nuo 100 iki 600 suskaičiuojamų asbesto skaidulų viename mm2. Mėginių ėmimo laikas turi būti būdingas visam tiriamam procesui.

6.4 Mėginių ėmiklio antgalis ir vietų, kur imami mėginiai, skaičius nustatomi pagal priimtus nacionalinius reikalavimus.

7. Mėginių ėmiklio filtras

7.1 Parenkamas filtras, atitinkantis tyrimo metodą. Naudojant skaidulų skaičiavimo metodą, turi būti naudojami membraniniai filtrai (celiuliozės arba celiuliozės nitrato esterių mišinio), kurių skylučių nominalinis dydis 5 μm, su įspaustais 25 mm diametro kvadratais.

7.2 Filtravimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 99 % skaičiuojamų asbesto skaidulų.

8. Skaidulų skaičiavimas

Skaidulų skaičiavimo metodas turi atitikti Europos pamatinį metodą, kuris yra aprašytas Direktyvos 83/477/EEB I priede.

9. Rezultatų pateikimas

Be matavimo duomenų dar reikia užregistruoti temperatūrą, slėgį ir srauto duomenis bei visą kitą svarbią informaciją, tokią kaip, pavyzdžiui, paprastą schemą su nurodytomis mėginių ėmimo vietomis, ortakių parametrus, matuotus tūrius ir rezultatų apskaičiavimo metodus. Šie rezultatai perskaičiuojami pagal normalią temperatūrą (273 K) ir slėgį (101,3 kPa).

[1] žr. Direktyvos 82/883/EEB III priedą (OL L 378, 1982 12 31, p.1).

[2] Šie dydžiai apibrėžti Direktyvos 79/869/EEB, pakeistos Direktyva 81/855/EEB ( OL L 319, 1981 11 7, p. 16) 2 straipsnyje (OL L 271, 1979 10 29, p. 44).

[3] Šie dydžiai apibrėžti Direktyvos 79/869/EEB, pakeistos Direktyva 81/855/EEB ( OL L 319, 1981 11 7, p. 16) 2 straipsnyje (OL L 271, 1979 10 29, p. 44).

--------------------------------------------------