1.

Ar dyzelinu varomas lengvasis keleivinis automobilis, kuriam taikomas išmetamųjų teršalų kiekio standartas „Euro 5“, atitinka Sąjungos teisės nuostatas neatsižvelgiant į tai, ar jo valdymo bloke sumontuota grandinė, kuri konceptualiai turi būti klasifikuojama kaip valdiklis, kaip tai suprantama pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 715/2007 (1) 3 straipsnio 10 punktą, jei dėl jo konstrukcijos ir valdymo bloke įdiegtų funkcijų nuo pat pradžių aišku, kad, varikliui įšilus, jis išmeta daugiau nei 180 mg/km azoto oksidų „mišinyje“, net jei tokiomis sąlygomis atliekamas bandomasis važiavimas pagal NEDC?

2.

Ar transporto priemonės sudedamoji konstrukcijos dalis, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį (min–1), perdavimo mechanizmo veikimą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad priklausomai nuo nustatytų rezultatų galėtų keisti degimo proceso variklio veikimo parametrus, taip pat gali sumažinti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, ir dėl to gali būti laikoma valdikliu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, jei dėl degimo proceso parametrų pakeitimo, kurį lemia sudedamosios konstrukcijos dalies atliekamas nustatymas, padidėja tam tikros kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, azoto oksidų, kiekis, tačiau tuo pačiu sumažėja vienos ar daugiau kitų kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, kietųjų dalelių, angliavandenilių, anglies monoksido ir (arba) anglies dioksido, kiekis?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokiomis sąlygomis tokiu atveju konstrukcijos dalis yra valdiklis, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punkte?

4.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias transporto priemonės pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad yra įrengtas valdiklis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, o transporto priemonės gamintojas neprivalo pateikti informacijos šiuo klausimu nagrinėjant įrodymus, prieštarauja 2023 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendime C–100/21 nurodytai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46 (2) 18 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsniui tiek, kiek iš pastarųjų nuostatų matyti, kad transporto priemonės pirkėjas turi turėti teisę reikalauti iš jos gamintojo atlyginti žalą, jei joje yra įmontuotas draudžiamas valdiklis (žr. to sprendimo 91 ir 93 punktus)?

5.

Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, koks yra įrodinėjimo pareigos paskirstymas pagal Sąjungos teisę, kai sprendžiamas transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo teisinis ginčas dėl transporto priemonės pirkėjo reikalavimo atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad transporto priemonėje buvo įrengtas valdiklis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą? Ar kiekvienu atveju šalys gali pasinaudoti palengvintomis įrodinėjimo priemonėmis, ar joms taikomi tam tikri įpareigojimai ir, jei taip, tai kokie? Jei taikomi įpareigojimai, kokios yra jų nesilaikymo pasekmės?