2022 9 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/44


2022 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Stöttingfjällets Miljöskyddsförening / Komisija

(Byla T-345/22)

(2022/C 340/62)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Stöttingfjällets Miljöskyddsförening (Likselė, Švedija), atstovaujama Barrister-at-Law G. Byrne

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

nurodyti panaikinti Komisijos sprendimą, apie kurį ieškovei pranešta 2022 m. balandžio 1 d. raštu, atmesti jos 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą atlikti vidaus peržiūrą kaip nepriimtiną, remiantis tuo, kad jis pažeidžia Sutartis;

ir (arba) alternatyviai pripažinti, kad Komisija neteisėtai nesiėmė veiksmų pagal SESV 265 straipsnį po to, kai 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovės raštu buvo atitinkamai paraginta, ir (arba) nesuformulavo savo pozicijos dėl jame išdėstyto ieškovės skundo;

pripažinti, kad Komisija neteisėtai vertino ir (arba) patvirtino, ir (arba) paskelbė 2020 m. sausio mėn. Švedijos integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (toliau – Švedijos NEKSVP), nes jis neatitinka Orhuso konvencijos, todėl pažeidžia ES ir tarptautinę teisę ir (arba) yra neteisėtas;

pripažinti, kad Komisija neįvykdė savo pozityviųjų pareigų pagal ES ir tarptautinę teisę imtis būtinų ir tinkamų priemonių dėl Švedijos NEKSVP nesuderinamumo su Orhuso konvencija ir (arba) šiam nesuderinamumui ištaisyti, atsižvelgiant į tai, kad toliau šiurkščiai pažeidinėjama aplinkos teisė;

pripažinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 (1) neįgyvendina Orhuso konvencijos nuostatų, įskaitant jos 7 straipsnį, todėl yra nesuderinamas su ES ir tarptautine aplinkos teise, taigi yra neteisėtas;

atsižvelgiant į NEKSVP, o ypač į Švedijos NEKSVP nesuderinamumą su Orhuso konvencija, pripažinti, kad Komisijos pareigų pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 neįvykdymas yra šio reglamento, konvencijos ir, be to, pagal Sutartis Komisijai tenkančių pozityviųjų pareigų pažeidimas;

priteisti iš Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad turi būti panaikintas Komisijos sprendimas, apie kurį ieškovei pranešta 2022 m. balandžio 1 d. raštu. Ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. raštu pateikė Komisijai prašymą. Atsakydama į minėtame rašte išdėstytą ieškovės prašymą Komisija nurodė, kad prašymas yra nepriimtinas. Ieškovė tvirtina, kad Komisijos sprendimas tuo požiūriu turi esminių trūkumų, pažeidžia ES ir tarptautinę aplinkos teisę ir Sutartis. Ji teigia, kad Komisija pažeidė savo pozityviąsias pareigas pagal Sutartis ir tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 3, 6 ir 7 straipsnius. Be to, ieškovė nurodo, kad ginčijamu Komisijos sprendimu buvo pažeisti ES antrinės teisės aktai, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 (2) 9 ir 10 straipsnius. Ieškovės teigimu, Komisijos sprendimu buvo pažeista jos teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais pagal Orhuso konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006. Ji taip pat teigia, kad Komisijos administraciniu aktu, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 1367/2006, pažeidžiamos Sutartys.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas papildomai arba alternatyviai pirmajam pagrindui grindžiamas tuo, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnį, dėl jos vertintų, patvirtintų ir paskelbtų NEKSVP, visų pirma dėl Švedijos NEKSVP. Nesiėmusi veiksmų pagal ieškovės prašymą dėl vidaus peržiūros, pateiktą pagal SESV 265 straipsnį, Komisija pažeidė savo pozityviąsias pareigas pagal Sutartis, ypač pagal ESS 3 straipsnį ir SESV 191 straipsnį. Šis pažeidimas taip pat liudija apie šiurkštų tarptautinės ir Europos paprotinės ir sutarčių teisės pažeidimą, įskaitant Orhuso konvencijos 3, 6 ir 7 straipsnius, Reglamento Nr. 1367/2006 9 ir 10 straipsnius ir 2021 m. spalio 21 d. Orhuso konvencijos šalių susitikimo sesijoje priimtą (iš dalies pakeistą) Sprendimą VII/8f dėl Europos Sąjungai pagal Konvenciją tenkančių pareigų laikymosi.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad visiško Švedijos NEKSVP suderinamumo su Orhuso konvencija neužtikrinimas reiškia, kad tas NEKSVP yra ir visą reikšmingą laikotarpį buvo Komisijos vertinamas, patvirtintas ir paskelbtas akivaizdžiai pažeidžiant ES ir tarptautinę teisę, todėl yra neteisėtas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė remiasi prieštaravimu dėl neteisėtumo pagal SESV 277 straipsnį, kiek tai susiję su minėtu NEKSVP.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Reglamentas (ES) 2018/1999 neįgyvendina Orhuso konvencijos nuostatų, įskaitant jos 7 straipsnį, todėl yra nesuderinamas su ES ir tarptautine aplinkos teise. Atitinkamai ieškovė tvirtina, kad Reglamentas (ES) 2018/1999 pažeidžia Sutartis ir turi būti pripažintas neteisėtu.


(1)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018, p. 1).

(2)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).