1.

Ar reglamento „Briuselis I“ (1) 34 ir 36 straipsniai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad baudos skyrimas dėl žalos, padarytos sporto klubo reputacijai paskelbus laikraštyje informaciją, akivaizdžiai kelia grėsmę saviraiškos laisvei, todėl yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą?

2.

Jei atsakymas būtų teigiamas, ar šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad teismas, į kurį kreipiamasi, į baudos neproporcingumą gali atsižvelgti tik tuo atveju, jei kilmės teismas arba teismas, į kurį kreipiamasi, nustato, kad žalos atlyginimas yra baudžiamojo pobūdžio, ir negali atsižvelgti, jei jis priteisiamas neturtinei žalai atlyginti.

3.

Ar šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad teismas, į kurį kreipiamasi, gali remtis tik baudos atgrasomuoju poveikiu atsižvelgiant į nubausto asmens išteklius, o gal jis gali atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, pažeidimo sunkumą ar žalos dydį?

4.

Ar vien atgrasomasis poveikis atsižvelgiant į laikraščio išteklius gali būti pagrindas atsisakyti pripažinti ar vykdyti sprendimą, motyvuojant akivaizdžiu pagrindinio spaudos laisvės principo pažeidimu?

5.

Ar atgrasomąjį poveikį reikėtų suprasti kaip grėsmę laikraščio finansinei pusiausvyrai, ar jis gali pasireikšti tik kaip bauginantis poveikis?

6.

Ar atgrasomasis poveikis turėtų būti vienodai vertinamas ir laikraštį leidžiančios bendrovės, ir žurnalisto, fizinio asmens, atžvilgiu?

7.

Ar bendra spaudos ekonominė padėtis yra svarbi aplinkybė vertinant, ar, nepaisant konkretaus laikraščio situacijos, bauda gali turėti bauginantį poveikį visoms žiniasklaidos priemonėms?