1.

Ar Direktyvos 2009/28/EB (1) 17 ir 18 straipsnių ir Direktyvos 2018/2001 (2) 30 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad vienintelis masės balanso stebėsenos mechanizmų ir pagal nurodytas nuostatas numatytų nacionalinių arba savanoriškų schemų tikslas yra įvertinti ir pagrįsti žaliavų ir biodegalų bei jų mišinių tvarumą, taigi jais nesiekiama sukurti sistemos, kurią taikant būtų galima stebėti ir atsekti energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį, esančią taikant bendro perdirbimo procesą pagamintuose galutiniuose produktuose, ir atitinkamai, siekiant Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2018/2001 25 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų tikslų, suderinti atsižvelgimą į tokiuose produktuose esančią energijos dalį?

2.

Atsakius į pirmesnį klausimą neigiamai, ar pagal tas pačias nuostatas valstybė narė, siekdama nustatyti hidrinto augalinio aliejaus (toliau – HVO) kiekį, kuris turi būti įtrauktas į gaunamų atsargų apskaitos dokumentus, kuriuos ūkio subjektai privalo tvarkyti siekiant nustatyti mokestį, skatinantį naudoti biodegalus ir mokamą šioje valstybėje narėje, kai atsinaujinančių išteklių energijos dalis per kalendorinius metus išleistuose vartoti degaluose yra mažesnė už šalyje siekiamą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinę dalį, negali reikalauti, kad į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį gavus importuotus degalus, kurių sudėtyje yra kitoje valstybėje narėje taikant bendro perdirbimo procesą pagamintų HVO, būtų atlikta fizikinė HVO kiekio šiuose degaluose analizė, taip pat ir tais atvejais, kai gamykloje, kurioje šie degalai buvo pagaminti, naudojama pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pripažįsta kaip išsamią schemą, patvirtinta masės balanso sistema?

3.

Ar pagal Sąjungos teisę, be kita ko, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiama tokia valstybės narės priemonė, kokia aprašyta 14 punkte, pirma, kai tokia degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, pagamintų jos teritorijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje taikant bendro perdirbimo procesą, fizikinė analizė neatliekama, jei jie išleidžiami vartoti šioje valstybėje narėje tiesiai iš gamyklos, ir, antra, kai ši valstybė narė, siekdama nustatyti, kiek sudėtyje yra biodegalų, kurie mokesčių tikslais gali būti paskirstyti tarp tam tikro laikotarpio turinio sertifikatų, kai degalai išleidžiami iš gamyklos, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš nacionalinio apmokestinamų prekių sandėlio, sutinka, remiantis sandėlio ar gamyklos naudojimo vidurkiu, vertinti kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar išleidžiamuose vartoti ne transporto sektoriuose degaluose?