1.

Ar Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 44 straipsnio ir Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo priemonės (2), 10 ir 11 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama tokia nacionalinio mokesčių administratoriaus praktika, pagal kurią savarankiškas juridinis asmuo, kuris yra rezidentas, kvalifikuojamas kaip subjekto nerezidento nuolatinis padalinys vien dėl to, kad šios dvi bendrovės priklauso tai pačiai grupei?

2.

Ar Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 44 straipsnio ir Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo priemonės, 10 ir 11 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama tokia nacionalinio mokesčių administratoriaus praktika, pagal kurią subjekto nerezidento nuolatinis padalinys laikomas esančiu valstybės narės teritorijoje tik paslaugų, kurias juridinis asmuo rezidentas teikia subjektui nerezidentui, atžvilgiu?

3.

Ar Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 44 straipsnio ir Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo priemonės, 10 ir 11 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiami tokie mokesčių teisės aktai ir tokia nacionalinių mokesčių administratorių praktika, pagal kurią subjekto nerezidento nuolatinis padalinys laikomas esančiu valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šis nuolatinis padalinys tik parduoda prekes, bet neteikia paslaugų?

4.

Kai asmuo nerezidentas tam tikros valstybės narės teritorijoje turi juridinio asmens rezidento žmogiškųjų išteklių ir techninių priemonių, kuriais užtikrina prekių, kurias turi tiekti subjektas nerezidentas, apdirbimo paslaugų teikimą, ar Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 192a straipsnio b punkto nuostatos ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo priemonės, 11 straipsnis ir 53 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad minėtos apdirbimo paslaugos, teikiamos naudojant juridinio asmens nerezidento technines priemones ir žmogiškuosius išteklius, yra: i) paslaugos, kurias juridinis asmuo nerezidentas gauna iš juridinio asmens rezidento, naudodamasis pirmiau minėtais žmogiškaisiais ištekliais ir techninėmis priemonėmis, arba, atitinkamais atvejais; ii) paslaugos, kurias pats juridinis asmuo nerezidentas teikia naudodamasis pirmiau minėtais žmogiškaisiais ištekliais ir techninėmis priemonėmis?

5.

Kaip, atsižvelgiant į atsakymą į 4 klausimą, remiantis Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 44 straipsnio ir Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo priemonės, 10 ir 11 straipsnių nuostatomis nustatoma paslaugų teikimo vieta?

6.

Atsižvelgiant į Tarybos įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos PVM direktyvos įgyvendinimo nuostatos, 53 straipsnio 2 dalį, ar į veiklą, susijusią su prekių apdirbimo paslaugomis, kaip antai, prekių priėmimą, inventorizavimą, užsakymų tiekėjams pateikimą, sandėliavimo vietų suteikimą, atsargų valdymą kompiuterinėje sistemoje, klientų užsakymų tvarkymą, adreso nurodymą transporto dokumentuose ir sąskaitose faktūrose, pagalbą vykdant kokybės kontrolę ir t. t. neturėtų būti atsižvelgiama nustatant nuolatinio padalinio buvimą, nes tai yra administracinė pagalbinė veikla, labai reikalinga prekių apdirbimo veiklai?

7.

Ar atsižvelgiant į principus, susijusius su apmokestinimu toje vietoje, kurioje vyksta minėtas vartojimas, siekiant nustatyti apdirbimo paslaugų teikimo vietą svarbu, kad apdirbimo paslaugų gavėjas prekes, gautas atlikus apdirbimą, parduoda (prekių paskirties vieta yra) daugiausia už Rumunijos ribų, o Rumunijoje parduodamos prekės apmokestinamos PVM, todėl apdirbtos prekės nėra „vartojamos“ Rumunijoje arba, jeigu jos „vartojamos“ Rumunijoje, jos apmokestinamas PVM?

8.

Jei paslaugas gaunančio nuolatinio padalinio techninės priemonės ir žmogiškieji ištekliai galimai yra tie patys kaip ir paslaugų teikėjo, kuriais naudojantis faktiškai teikiamos paslaugos, ar tai yra paslaugų teikimas, kaip jis suprantamas pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą?