29.4.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 148/24

2019 m. vasario 20 d. Lupin Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-680/14 Lupin/Komisija

(Byla C-144/19 P)

(2019/C 148/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Lupin Ltd, atstovaujama solisitorių S. Smith, A. White, QC M. Hoskins, baristerės V. Wakefield

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą dėl nevienodo Lupin ir Krka vertinimo; ir

—

pagal Statuto 61 straipsnį priimti galutinį sprendimą panaikinant ar sumažinant Komisijos paskirtą baudą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo pripažindamas 2007 m. sausio 30 d.Lupin ir Servier sudarytą taikos sutartį dėl patentų kaip ribojimą dėl tikslo pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Konkrečiai kalbant:

a.

Bendrasis Teismas suklydo dėl taikytino teisinio kriterijaus nustatydamas pažeidimą dėl tikslo, visų pirma atsižvelgiant į byloje C-67/13 P, Cartes Bancaires, suformuluotus teisinius principus;

b.

Bendrasis Teismas nepripažino, kad taikos sutarčių nekonkurencinės ir neprieštaraujančios sąlygos vienodai veikia konkurenciją, nepaisant to, ar yra kokia nors paskata;

c.

Bendrasis Teismas nenagrinėjo ar nepaaiškino skirtumo tarp pagrįstų ir nepagrįstų kompensacinių mokėjimų, kas prieštarauja teisinio tikrumo principui;

d.

Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas, kad „paskata“ generinių vaistų bendrovei pateisina išvadą, susijusią su apribojimu dėl tikslo; kaip ir generinių vaistų bendrovės „naudos“ gavimas negali jos pateisinti;

e.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad dviprasmiškas apribojimų įtraukimas į sutarties projektą turėtų būti laikomas kaip apimantis produktus, nepatenkančius į šalių ginčijamo patento taikymo srities ribas.

Nėra ribojimo dėl poveikio

2.

Bendrasis Teismas nustatė, kad Lupin prieštaravimas, susijęs su Komisijos išvada dėl ribojimo dėl poveikio, buvo neveiksmingas, nes jis patvirtino Komisijos išvadą dėl ribojimo dėl tikslo. Antrasis Lupin pateikto skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Teisingumo Teismas turėtų priimti galutinį sprendimą panaikindamas Komisijos išvadą dėl ribojimo dėl poveikio, jei Teismas paneigs išvadą dėl tikslo. Konkrečiai kalbant:

a.

Komisija suklydo, nes rėmėsi kompensaciniu mokėjimu ir (arba) reikšminga paskata;

b.

Komisija turėjo išnagrinėti ribojimo dėl poveikio klausimą remdamasi antraeilių apribojimų doktrina ir (arba) principais, kurie pripažinti byloje C-309/99, Wouters, ir (arba) SESV 102 straipsniu;

c.

Į Komisijos vertinimą dėl Servier padėties rinkoje SESV 101 straipsnio 1 dalies tikslais buvo tiesiogiai atsižvelgta darant išvadas, kurios buvo panaikintos (byla T-691/14, Servier prieš Komisiją), dėl dominavimo pagal SESV 102 straipsnį.

Bauda

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo dėl tariamo pažeidimo naujumo vertinimo.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo neatsižvelgdamas į tariamo pažeidimo sunkumą ir trukmę skiriant baudą.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas baudą, nes neatsižvelgė į patentų paraiškų, kurias Servier perdavė Lupin, vertę.

6.

Šeštasis pagrindas, kuris priklauso nuo Komisijos patenkinto apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-684/14, Krka, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas, jog Komisija nepažeidė lygybės principo vertindama Lupin, palyginti su Krka.