AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Standartizacijos veikla Europoje grindžiama savanorišku įmonių, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu remiantis atvirumu, skaidrumu ir sutarimu pagrįsta sistema. Europos įmonės naudojasi standartais kaip apibendrinta geriausia tam tikros srities patirtimi, nes juose apibendrinama kolektyvinė tam tikroje srityje veiklą vykdančių subjektų patirtis.

Numatoma, kad ateityje Europos standartai atliks labai svarbų vaidmenį įvairiose srityse, aprėpiančiose daugiau nei šiandien: padės didinti Europos konkurencingumą, užtikrinti vartotojų apsaugą, gerinti neįgalių ir pagyvenusių žmonių judumo galimybes ir spręsti klimato kaitos problemas. Norint greitai reaguoti į naujus visų sričių poreikius, būtina sukurti visapusišką, visa apimančią, efektyvią ir techniškai pažangią Europos standartizacijos sistemą. Ši sistema bus grindžiama esamos sistemos privalumais, bet taip pat turės būti lanksti ir leisti reaguoti į ateityje galinčias iškilti problemas.

Komisija strategijoje „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ [COM(2010)2020)] pabrėžė, kad būtina tobulinti Europos standartų nustatymo metodiką ir naudoti standartus tam, kad Europos ir tarptautiniai standartai turėtų įtakos ilgalaikiam Europos pramonės konkurencingumui ir siekiant svarbių politikos tikslų tokiose srityse, kaip antai e. vyriausybė, e. sveikata ar e. prieinamumas.

2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamentas priėmė Europos standartizacijos ateities ataskaitą [A7-0276/2010], kurioje nurodyta, kad koreguojant Europos standartizacijos sistemą reikėtų išlaikyti jos privalumus, taisyti trūkumus ir siekti tinkamos Europos, nacionalinės ir tarptautinės raidos pusiausvyros. Be to, ataskaitoje pripažįstama, kad svarbiausias inovacijų ir konkurencingumo, ypač IRT sektoriuje, elementas – sąveika.

Komisija 2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Europos standartizacijos sistemos taikymą paslaugoms įtraukė kaip vieną iš dvylikos pagrindinių prioritetinių veiksmų, kurių ES institucijos turi imtis iki 2012 m. pabaigos.

· Bendrosios aplinkybės

ES standartai ir standartizacija yra itin veiksmingos politikos priemonės. Nors standartai ir standartizacija yra daug naudingesni Europos ekonomikai, jie taip pat naudojami kaip politikos priemonė siekiant užtikrinti, inter alia, produktų bendrosios rinkos veikimą, sistemų ir tinklų sąveiką (ypač IRT sektoriuje), didesnę vartotojų ir aplinkos apsaugą, taip pat aktyvesnę veiklą inovacijų srityje ir didesnę socialinę įtrauktį.

Skaitmeninėje visuomenėje būtina nustatyti standartus, kad būtų užtikrinta tinklų ir sistemų (ypač IRT srityje) sąveika. Skaitmeninėje visuomenėje IRT srities sprendiniai naudojami tiek visuose ekonomikos sektoriuose, tiek kasdieniame gyvenime. Būtina IRT sprendinių, taikmenų ir paslaugų tarpusavio sąveika – jie turi būti sąveikūs. Sąveikai sukurti reikalingi standartai.

Europos standartai labai svarbūs pramonės produktų vidaus rinkos veikimui. Jais pakeičiami nacionaliniai, neretai prieštaringi standartai, dėl kurių gali kilti techninių kliūčių nacionalinėje rinkoje.

Šiame reglamente apibrėžiami 2 rūšių standartai. Komisijos prašymu parengti Europos standartai, pagrįsti vadinamuoju mandatu, pagal kurį standartus turi rengti Europos standartizacijos institucijos, ir kiti Europos standartai, kurie rengiami kitų subjektų (verslo visuomenės, nacionalinių standartizacijos institucijų, suinteresuotųjų šalių ir t. t.) iniciatyva.

Šiame pasiūlyme aptariamos trys pagrindinės problemos.

1. Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir visuomenėje, ypač sektoriuose, kuriuose dominuoja labai trumpo vartojimo laiko produktai ir jų kūrimo ciklai, standartai turi atitikti greitą technologijų raidą. Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtina, kad visas Komisijos prašymu rengiamų Europos standartų kūrimo ciklas yra pernelyg lėtas. Didžiausias lėto standartų rengimo proceso neigiamas poveikis – toliau galioja prieštaringi nacionaliniai standartai, dėl kurių gali kilti techninių kliūčių tiekimo grandinėje arba prekybos kliūčių, jei nacionalinis standartas naudojamas kaip protekcinė priemonė. Kita pasekmė – neturėdamos darniųjų standartų verslo įmonės negali naudoti reikiamo standarto atitikčiai užtikrinti ir turi įrodyti atitinkančios esminius reikalavimus pagal atitikties vertinimo modelį, kuris yra nustatytas taikytinuose ES teisės aktuose. Abejais atvejais verslo įmonės patiria nuostolių dėl sąnaudų, kurių susidaro dėl suskaidytos vidaus rinkos ar atitikties vertinimo procedūrų. Dėl prieštaringų nacionalinių standartų arba dėl to, kad nepakanka darniųjų standartų, didėja sandorių ir vieneto sąnaudos, nes reikia gaminti skirtingas produktų partijas. Tokiu atveju pramonės sektoriuje kuriami neformalūs standartizacijos kanalai greitam techninių specifikacijų parengimui, kad būtų užtikrinta sąveika tarptautiniu mastu.

2. MVĮ susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su standartais ir standartizacija. Daugelio suinteresuotųjų šalių vertinimu viena svarbiausių problemų – vykdant standartizacijos srities veiklą apskritai MVĮ nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Be to, standartai dažnai susiję su piliečių sauga ir gerove, tinklų veiksmingumu, aplinka ir kitomis viešosios politikos sritimis. Standartai visuomenėje ypač svarbūs, tačiau vykdant ES standartizaciją nepakankamai atsižvelgiama į susijusių visuomeninių suinteresuotųjų šalių nuomonę. Sprendžiant nepakankamo MVĮ ir susijusių visuomeninių suinteresuotųjų šalių atstovavimo standartizacijos srities veikloje problemą, MVĮ ir susijusioms visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms skiriama finansinė parama. Tinkamumo gauti tokias dotacijas kriterijai, dotacijų naudojimo sąlygos ir siūlomos finansinės paramos rūšys labai skiriasi. Vienos organizacijos gauna dotacijas konkretiems veiksmams, kitos – veiklos dotacijas. Didžiausia neigiama nepakankamo MVĮ ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių dalyvavimo pasekmė – jos nepakankamai veikia standartizacijos procesą.

3. IRT srityje daug standartų, kuriais užtikrinama sąveika, rengia kitos standartus rengiančios organizacijos (toliau – pasaulinio masto forumai ir konsorciumai), o ne Europos standartizacijos institucijos. Konkretus pavyzdys – su internetu ir žiniatinkliais susiję standartai. Tradicinėms standartų nustatymo organizacijoms paprastai trūksta ypač specializuotos patirties, jos nedirba IRT srityje, todėl šiuo metu didžiąją IRT standartizacijos darbo pasauliniu lygmeniu dalį atlieka kitos nei tradicinės Europos ar tarptautinės standartizacijos institucijos. Šiuo metu, vykdant viešuosius pirkimus, kuriems taikoma Direktyva 2004/18/EB, tik išimtinėmis aplinkybėmis galima remtis pasaulinio masto forumų ir konsorciumų standartais. Tokie standartai neatitinka jokios standartų kategorijos, kurią valdžios institucijos galėtų nurodyti skelbdamos konkursus, todėl valdžios institucijos elgiasi atsargiai ir šių standartų nenurodo. Taigi, gali nebūti sąveikos tarp jų kuriamų IRT produktų ir kitų institucijų perkamų IRT produktų. Dėl šios problemos valdžios institucijos dažnai negali apibrėžti savo IRT strategijos ir sistemos, įskaitant tarpvalstybines organizacijų sąveikas.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Šiuo pasiūlymu pakeičiama dalis Direktyvos 98/34/EB ir panaikinami sprendimai Nr. 1673/2006/EB ir 87/95/EEB.

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šia iniciatyva įgyvendinamos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ [COM(2010)546], „Pramonės politika“ [COM(2010)614], „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ [COM(2010)245] ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ [COM(2011)21]. Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas [COM(2011)206] ir 2010–2020 m. strategija dėl negalios [COM(2010)636]. Taip pat tai 2011 m. Komisijos darbo programos strateginės iniciatyvos dalis.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

2009 ir 2010 m. surengtos dvi viešos konsultacijos, o 2010 m. vyko konkretesnės konsultacijos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, Europos standartizacijos organizacijomis, nacionalinėmis standartizacijos institucijomis, suinteresuotųjų šalių organizacijomis ir pasaulinio masto forumais ir konsorciumais. 2009 m. priimta Baltoji knyga „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje. Tolesni veiksmai“.

Be to, šis reglamentas paremtas darbu, kurį atliko nepriklausoma ekspertų grupė, t. y. Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupė (EXPRESS), sudaryta iš Europos, nacionalinių ir tarptautinių standartizacijos organizacijų, pramonės sektoriaus, MVĮ, NVO, profesinių sąjungų, akademinės visuomenės, pasaulinio masto forumų ir konsorciumų ir ES valstybių narių valdžios institucijų 30 ekspertų. 2010 m. vasario mėn. EXPRESS grupė Europos Komisijai pateikė ataskaitą „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Vėliau pasirinktų politikos galimybių pagrindu tapo konsultacijų metu gauti atsakymai, Baltoji knyga „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje. Tolesni veiksmai“, EXPRESS grupės ataskaita „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“ ir Europos Parlamento ataskaita.

Nuo 2010 m. kovo 23 d. iki gegužės 21 d. vyko viešos konsultacijos internetu. Komisija sulaukė 483 atsiliepimų. Rezultatai pateikti internete adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/public-consultation/index_en.htm.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

· Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime ir jo santraukoje apžvelgiamos įvairios galimybės.

Veiksmingumo, našumo ir nuoseklumo kriterijus atitinka tik 1.A politikos galimybė (Europos standartų rengimo terminai) kartu su 1.C politikos galimybe (skaidrios ir supaprastintos darniųjų standartų ir kitų Komisijos prašomų parengti Europos standartų procedūros), taip pat 2.C politikos galimybė (MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų pozicijos ESI stiprinimas sudarant galimybes gauti veiklos dotaciją) ir 3.B politikos galimybė (nuorodos į forumų ir konsorciumų standartus vykdant viešuosius pirkimus). Todėl pasiūlymas pagrįstas šiomis 4 galimybėmis.

Komisija atliko darbo programoje nurodytą poveikio vertinimą, su kurio ataskaita galima susipažinti adresu        http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/index_en.htm.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

1. Nacionalinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimas bus skaidresnis.

2. Srityse, kuriose nėra parengtų Europos standartų, kuriose Europos standartai neprigyja rinkoje ar tampa nebevartotini, vykdant viešuosius pirkimus bus galima naudoti kitų organizacijų informacinių ir ryšių technologijų srityje parengtus standartus, jei šie standartai atitiks kriterijų, pagrįstų PPO tarptautinių standartizacijos procesų principus, rinkinį.

3. Bus pagerintas planavimas: Komisija parengs metinę darbo programą, kurioje bus nustatyti Europos standartizacijos prioritetai ir tam būtini mandatai.

4. MVĮ ir visuomeninės suinteresuotosios šalys turėtų būti geriau atstovaujamos Europos standartizacijos sistemoje, be to, bus užtikrinta finansinė parama MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms.

5. Bus sumažinta administracinė našta, tenkanti Komisijai ir Europos standartizacijos institucijoms, pvz., sudaryta galimybė smarkiai supaprastinti vienkartinių išmokų teikimo tvarką ir aiškiai jas atskirti nuo faktinių įgyvendinimo sąnaudų tikrinimo. Šiuo pasiūlymu ketinama galiojančią sistemą pertvarkyti į rezultatais grindžiamą sistemą, remiantis apibrėžtais sutartais rodikliais ir tikslais (išdirbiu ir rezultatais). Tokiu tikslu galėtų būti standartų rengimo proceso greitumas ir veiksmingumas.

6. Europos standartai jau plačiai naudojami transporto ir logistikos, pašo paslaugų, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų srityse, tačiau savanoriškai taikomų Europos standartų vaidmuo kuriant bendrąją paslaugų rinką buvo ne toks svarbus. Todėl į šio pasiūlymo taikymo sritį įtraukiami paslaugų standartai, kad Komisijai būtų sudaryta galimybė suteikti mandatus, kuriais remiantis prašoma parengti Europos paslaugų standartus, ir finansuoti dalį tokio rengimo išlaidų.

· Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei ES kompetencijai.

Valstybės narės pasiūlyme iškeltų tikslų negali tinkamai pasiekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Vykdant Europos standartizaciją prisidedama prie Europos teisės aktų, kuriais kuriama bendroji rinka, taikymo ir Europos pramonės konkurencingumo didinimo. Suderinus produktų standartus Europos lygmeniu būtų pašalintos techninės prekybos kliūtys, kurios gali atsirasti dėl prieštaringų nacionalinių standartų. Todėl su standartizacija Europos lygmeniu susijusias problemas reikia spręsti Europos lygmeniu.

Pasiūlyme iškeltus tikslus galima lengviau pasiekti vykdant veiksmus ES mastu dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Valstybių narių veiksmais nebūtų galima tinkamai įgyvendinti tikslo – užtikrinti vidaus rinkos veikimą mažinant ES vidaus prekybos kliūtis, kylančias dėl skirtingų nacionalinių produktų standartų. Todėl pagal subsidiarumo principą dėl problemos masto ir poveikio šio tikslo geriau siekti ES lygmeniu.

Europos standartai labai svarbūs pramonės produktų vidaus rinkos veikimui. Europos standartai keičia nacionalinius ir neretai prieštaringus standartus, dėl kurių gali atsirasti techninių kliūčių patekti į nacionalinę rinką. Darniaisiais standartais užtikrinama, kad produktai atitiktų esminius ES teisės aktuose išdėstytus reikalavimus. Jei produktai atitinka Europos darniuosius standartus, vadinasi jie yra pakankamai saugūs. Tačiau darnieji standartai vis dar taikomi savanoriškai, todėl gamintojas gali pasinaudoti bet kuriuo kitu techniniu sprendimu, įrodančiu, kad jo produktas atitinka esminius reikalavimus.

Vertinant poveikį dėl subsidiarumo buvo atmesta daug nenorminių galimybių, kaip išsamiai apibūdinta poveikio vertinime.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios (-ių) priežasties (-čių).

Šis pasiūlymas susijęs tik su standartizacijos taikymu Europos lygmeniu ir nacionalinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimu siekiant išvengti prieštaringų nacionalinių standartų taikymo.

Pagal šį pasiūlymą ūkinės veiklos vykdytojams, nacionalinėms vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir piliečiams nesukuriama jokia nauja administracinė našta.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Pagal siūlomas galimybes ir supaprastinimo procedūras valstybių narių teisės aktų keisti nereikia. Ši priemonė susijusi tik su Europos standartizacijos organizacijomis, nacionalinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimu, MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų dalyvavimu Europos standartizacijos procese ir Komisija. Todėl šiuo atveju direktyva nebūtų tinkama priemonė.

Teisinė priemonė turėtų būti bendrai taikoma priemonė, ypač kiek tai susiję su pasaulinio masto forumų ir konsorciumų standartų naudojimu vykdant pirkimus, kuri turi būti tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse. Be to, pagal norminę priemonę būtų nustatyti tam tikri įsipareigojimai, kurie būtų tiesiogiai taikomi Europos standartizacijos organizacijoms, nacionalinėms standartizacijos institucijoms, MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims Europos standartizacijos procese atstovaujančioms organizacijoms ir Komisijai. Todėl tinkamiausia teisinė priemonė yra reglamentas. Kitų galimybių nepakaktų siūlomiems tikslams pasiekti.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui nurodytas finansinėje pažymoje.

5. Papildoma informacija

· Paprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti teisės aktus.

Standartizacija bus taikoma paslaugoms. Bus supaprastintas finansų valdymas. Toliau pateikta išsamesnė informacija.

Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos tęstinę ES acquis atnaujinimo ir supaprastinimo programą ir jos Darbo ir teisėkūros programą žymimuoju numeriu 2010/ENTR/0021.

· Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą bus panaikinti galiojantys teisės aktai.

· Peržiūros, keitimo, laikino galiojimo nuostata

Į pasiūlymą įtraukta peržiūros nuostata.

· Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas.

· Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Pasiūlymu siekiama peržiūrėti ir sujungti:

1. Tarybos sprendimą 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, panaikinant iš esmės visas jo (pasenusias) nuostatas ir nustatant naują sistemą, pagal kurią viešųjų pirkimų srityje leidžiama naudoti kitų organizacijų nei Europos standartizacijos institucijų parengtus IRT srities standartus.

2. Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (visi jos straipsniai, susiję su pranešimu apie techninių reglamentų projektus, nepatenka į pasiūlymo taikymo sritį ir dėl to nekeičiami), pasitelkiant šias priemones: bendradarbiavimas Europos mastu standartizacijos srityje aprėps paslaugas, nacionalinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimas bus skaidresnis, MVĮ ir visuomeninės suinteresuotosios šalys bus geriau atstovaujamos Europos standartizacijos sistemoje, be to, bus užtikrinta finansinė parama MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms.

3. Sprendimą Nr. 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo. Pagrindiniai šiame sprendime nustatyti principai nebus keičiami, tačiau atsižvelgiant į naująjį Finansinio reglamento pasiūlymą bus nustatytos tokios naujovės: bus sumažinta administracinė našta, tenkanti teikiant veiklos paslaugas ir Europos standartizacijos institucijų veikloje, pvz., sudaryta galimybė gerokai supaprastinti vienkartinių išmokų teikimo tvarką ir aiškiai jas atskirti nuo faktinių įgyvendinimo sąnaudų vertinimo. Šiuo pasiūlymu ketinama galiojančią sistemą pertvarkyti į rezultatais grindžiamą sistemą, remiantis apibrėžtais sutartais rodikliais ir tikslais (išdirbiu ir rezultatais). Toks tikslas – standartų rengimo proceso greitis ir veiksmingumas.

2011/0150 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Pagrindinis standartizacijos tikslas – apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. Standartizacijai gali būti priskiriami įvairūs klausimai, pvz., įvairių tam tikro produkto lygių ir dydžių arba techninių specifikacijų standartizavimas produktų ar paslaugų rinkose, kuriose suderinamumas ir sąveika su kitais produktais ar sistemomis yra esminis.

(2) Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pvz., skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi, vartotojai gauna daugiau naudos.

(3) Europos standartus ir toliau turėtų priimti Europos standartizacijos institucijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI).

(4) Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, daugiausia dėl rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidos.

(5) Europos standartizacija reglamentuojama taikant konkrečią teisinę sistemą, kurią sudaro trys skirtingi teisės aktai: 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką[2], 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo[3] ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje[4]. Tačiau galiojanti reglamentavimo sistema jau neatitinka pastaraisiais dešimtmečiais Europos standartizacijos srityje įvykusių pokyčių. Todėl reglamentavimo sistemą reikėtų supaprastinti ir pritaikyti naujiems standartizacijos aspektams, kad būtų atsižvelgta į naujausius pokyčius ir būsimus uždavinius Europos standartizacijos srityje. Tai ypač susiję su aktyvesniu paslaugų standartų kūrimu ir standartizacijos produktų, išskyrus oficialiuosius standartus, plėtojimu.

(6) Norint užtikrinti standartų ir standartizacijos kaip politikos priemonės veiksmingumą Sąjungoje būtina veiksminga ir naši standartizacijos sistema – lankstus ir skaidrus pagrindas sutarimui tarp visų dalyvių rasti, be to, sistema turi būti finansiškai perspektyvi.

(7) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2066/123/EB paslaugų vidaus rinkoje[5] pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Pagal šią direktyvą valstybės narės įpareigojamos bendradarbiaujant su Komisija skatinti savanoriškai taikomų Europos standartų rengimą, kad būtų lengviau suderinti įvairių valstybių narių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, gavėjui teikiamą informaciją ir teikiamos paslaugos kokybę Tačiau Direktyva 98/34/EB taikoma tik produktų standartams, o paslaugų standartams ji nėra aiškiai taikoma. Tačiau riba tarp paslaugų ir prekių tarptautinėje rinkoje palaipsniui nyksta. Iš tiesų, ne visada įmanoma aiškiai atskirti produktų standartus nuo paslaugų standartų. Į daugelį produktų standartų įtraukiama dalis apie paslaugas, tuo tarpu paslaugų standartai taip pat dažnai iš dalies susiję su produktais. Taigi, būtina teisinę sistemą priderinti prie šių naujų aplinkybių ir į jos taikymo sritį įtraukti paslaugų standartus.

(8)             Savanoriškai taikomų paslaugų standartai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų šalių, kurioms standartas turi tiesioginio arba netiesioginio poveikio, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti sutarimu. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai.

(9) Europos standartizacijos institucijoms konkurencijos teisė taikoma tiek, kiek jos gali būti laikomos įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kaip apibrėžta Sutarties 101 ir 102 straipsniuose.

(10) Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaringų standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos institucijų ir Komisijos informacijos apie dabartinį ir būsimą standartizacijos srities darbą mainus. Informacijos mainai turėtų būti suderinti su 1979 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu Nr. 80/271/EEB dėl daugiašalių susitarimų sudarymo baigus 1973–1979 prekybos derybas[6] patvirtinto Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedu.

(11) Nacionalinėms standartizacijos institucijoms, Europos standartizacijos institucijoms ir Komisijai reguliariai keičiantis informacija standartizacijos institucijoms neturėtų būti kliudoma laikytis kitų įsipareigojimų ir prievolių, ypač Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedo.

(12) Taikant standartus galima prisidėti prie Europos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, senėjimas ir apskritai inovacijos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tokiose besiplečiančiose rinkose Europos bendrovėms būtų sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai.

(13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojaus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į MVĮ poreikius ir problemas. Taigi, būtina siekti, kad MVĮ būtų geriau atstovaujamos standartizacijos procese ir į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą.

(14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos srities veikloje MVĮ apskritai nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant tinkamų kvalifikacijų subjektą.

(15) Standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų šalių vaidmuo bei indėlis ir būtų remiamos vartotojų, aplinkos srities ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių interesams atstovaujančios organizacijos.

(16) Rengiant standartus reikėtų kiek įmanoma daugiau atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį.

(17) Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos institucijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir šioje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos institucijoms, apžvalgą.

(18) Keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos priimtų darniuosius Europos standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje šių teisės aktų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos institucijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo[7], 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo[8], 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo[9], 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo[10], 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo[11], 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo[12], 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių[13], 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką[14], 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų[15] ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių[16]. Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiame Sprendimą 93/465/EEB[17] numatytą bendrą procedūrą ir išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose.

(19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus, pvz., atrinkti standartus, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[18] ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[19] nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities standartus dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities standartus ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas.

(20)             Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities standartai nėra parengti pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities standartų, kurie galėtų būti naudojami vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių standartų ir su jais susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais.

(21) Norint skatinti inovacijas ir didinti standartizuotų sprendinių konkurenciją, pripažinus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas pripažinti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų pripažinti, jei tenkinamos visos ypatybės, o techninė specifikacija bent minimaliai prigijusi rinkoje. Tai, kad techninė specifikacija prigijusi rinkoje, nereikėtų suprasti kaip visiško jos įgyvendinimo rinkoje.

(22) Taikant atrinktus informacinių ir ryšių technologijų srities standartus būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA)[20], kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai.

(23) Norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, informacinių ir ryšių technologijų srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami konkretūs standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos[21] Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos parengtų standartus, sudaryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus ir (arba) specifikacijas.

(24) Šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma Europos standartizacijos institucijoms toliau rengti informacinių ir ryšių technologijų srities standartus ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis standartus rengiančiomis institucijomis, ypač informacinių ir ryšių technologijų srityje, kad taikant standartus ir specifikacijas būtų užtikrinta darna ir išvengta susiskaidymo ar dubliavimosi.

(25) Sprendime Nr. 1673/2006/EB nustatytos taisyklės dėl Sąjungos įnašo finansuojant Europos standartizaciją, siekiant užtikrinti, kad Europos standartai ir kitos Europos standartizacijos priemonės būtų rengiami ir peržiūrimi prisidedant prie Sąjungos tikslų, teisės aktų ir politikos įgyvendinimo. Siekiant administracinio ir biudžeto supaprastinimo tikslinga to sprendimo nuostatas įtraukt į šį reglamentą, atsižvelgiant į naująjį Finansinio reglamento pasiūlymą.

(26) Atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija daug remiamasi prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Paprastai finansavimas Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[22] 110 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[23], 168 straipsnio 1 dalies d punktą skiriamas dotacijų forma neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Be to, tos pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir toms institucijoms, kurioms, nors pagal šį reglamentą ir nepripažintoms Europos standartizacijos institucijomis, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti mandatai ir patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis atlikti paruošiamąjį darbą prisidedant prie Europos standartizacijos vykdymo.

(27) Europos standartizacijos institucijos nuolat prisideda prie Sąjungos lygmens veiklos, todėl reikėtų, kad jų centriniai sekretoriatai būtų efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė teikti dotacijas šioms bendrąjį Europos interesą atitinkantį tikslą siekiančioms institucijoms netaikant (kai skiriamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje nurodyto metinio mažinimo principo.

(28) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)[24], 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.)[25] ir 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +)[26] jau numatyta galimybė teikti finansinę paramą MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą, o konkrečios dotacijos skiriamos socialiniams interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos srities veiklą. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nebebus teikiamas finansavimas pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB, Sprendimą Nr. 1926/2006/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 614/2007. Plėtojant Europos standartizaciją būtina skatinti ir stiprinti aktyvų MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančių Europos organizacijų dalyvavimą. Tokios organizacijos siekia bendrąjį Europos interesą atitinkančio tikslo, o pagal konkretų nacionalinių ne pelno organizacijų suteiktą mandatą jos sudaro Europos tinklą, kuris atstovauja valstybėse narėse veikiančioms ne pelno institucijoms ir skatina laikytis Sutarčių tikslams atitinkančių principų ir politikos. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities bei socialiniams interesams Europos standartizacijos procese atstovaujančių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus veikiant ES lygmeniu ir įgyvendinant politiką. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė toliau teikti dotacijas šioms institucijoms netaikant (kai teikiamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto metinio mažinimo principo.

(29) Standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su standartų rengimu ar kitų standartizacijos produktų kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų patvirtinimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmeniu toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms.

(30) Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas standartams rengti ar kitiems standartizacijos produktams kurti, jų naudojimui įmonėse palengvinti išverčiant juos į įvairias oficialiąsias Sąjungos kalbas, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui stiprinti ir sąžiningam bei skaidriam Europos standartų prieinamumui užtikrinti visiems rinkos dalyviams visoje Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai naudojantis standartais leidžiama laikytis Sąjungos teisės aktų.

(31) Kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertų žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, kuriomis galima palengvinti reglamento įgyvendinimą ir reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu.

(32) Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad būtų galima atgauti neteisėtai išmokėtas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[27], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[28] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[29].

(33) Šio reglamento priedams pakeisti Komisijai turėtų būti deleguota teisė priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, kad būtų atnaujinti Europos standartizacijos institucijų sąrašai, informacinių ir ryšių technologijų srities standartų pripažinimo kriterijai priderinti prie techninės plėtros, o MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Itin svarbu, kad Komisija paruošiamojo darbo metu rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų konsultacijas.

(34) Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotus teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai.

(35) Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodomis sąlygomis, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[30].

(36) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra.

(37) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra.

(38) Kadangi standartizacijos Europos lygmeniu valstybės narės negali deramai įvykdyti ir dėl tokios veiklos masto ir poveikio ją būtų geriau vykdyti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(39) Todėl direktyvos 98/34/EB, 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiamos.

(40) Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis  Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos institucijų, nacionalinių standartizacijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, produktų ir paslaugų, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, Europos standartų kūrimo ir Europos standartizacijos priemonių rengimo, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities techninių specifikacijų pripažinimo ir Europos standartizacijos finansavimo.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

(1) standartas – daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma ir kuri yra:

(a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas;

(b) Europos standartas – vienos iš Europos standartizacijos institucijų patvirtintas standartas;

(c) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus;

(d) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas;

(e) IRT standartas – informacinių ir ryšių technologijų srities standartas.

(2) Europos standartizacijos priemonės – bet kuri kita Europos standartizacijos institucijos patvirtinta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, išskyrus Europos standartą, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma;

(3) standarto projektas – parengiamasis dokumentas, kuriame pateiktas su tam tikru objektu susijusių techninių specifikacijų tekstas yra toks, kurį ketinama priimti pagal susijusią standartų priėmimo tvarką ir kuris buvo pateiktas visuomenei svarstyti ar kruopščiai išnagrinėti;

(4) techninė specifikacija – dokumento formos specifikacija, kurioje nustatytas vienas iš šių dalykų:

(a) būtinos produkto savybės, kaip antai: kokybės, eksploatavimo, sąveikos, saugos lygis ar matmenys, įskaitant produktui taikomus pavadinimo, kuriuo jis parduodamas, terminijos, simbolių, bandymų ir bandymų metodų, pakuotės, žymėjimo arba ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūrų reikalavimus;

(b) naudojami žemės ūkio produktų, kaip nurodyta Sutarties 38 straipsnio 1 dalyje, žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų produktų ir medicinos produktų gamybos būdai ir procesai, taip pat kitų produktų gamybos būdai ir procesai, jeigu jie turi įtakos produktų ypatybėms;

(c) būtinos paslaugos ypatybės, įskaitant kokybės, eksploatavimo, sąveikos, ir saugos lygį, taip pat paslaugos teikėjui taikomus reikalavimus dėl informacijos, kuri turi būti pateikta paslaugos gavėjui, kaip nurodyta Direktyvos 2006/123/EB 22 straipsnio 1–3 dalyse;

(d) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB[31], 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai, susiję su pagrindinėmis tokių produktų savybėmis;

(5) produktas – bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas;

(6) paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį vykdoma ekonominė veikla, kaip nurodyta Sutarties 57 straipsnyje;

(7) Europos standartizacijos institucija – I priede nurodyta institucija;

(8) tarptautinė standartizacijos institucija – Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU).

II skyrius Skaidrumas ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

3 straipsnis  Standartizacijos institucijų darbo programų skaidrumas

1. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija savo darbo programą parengia ne rečiau kaip kartą per metus. Tokioje darbo programoje pateikiama informacija apie standartus ir Europos standartizacijos priemones, kurias ketinama parengti ar keisti, kurios rengiamos ar keičiamos arba kurios buvo patvirtintos pastaruoju metu, išskyrus jei tokie standartai ar priemonės yra tokie patys kaip tarptautiniai ar Europos standartai arba jiems lygiaverčiai.

2. Darbo programoje apie kiekvieną standartą ar Europos standartizacijos priemonę nurodoma:

a)      dalykas;

b)      standartų ir Europos standartizacijos priemonių rengimo etapas;

c)      nuorodos į visus tarptautinius standartus, kuriais remtasi.

3. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija darbo programą pateikia savo svetainėje ar kitoje viešoje svetainėje, o pranešimą apie parengtą darbo programą – nacionaliniame arba, prireikus, Europos standartizacijos srities leidinyje.

4. Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija apie parengtą darbo programą kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms ir Komisijai praneša ne vėliau, nei skelbdama savo darbo programą.

5. Nacionalinės standartizacijos institucijos negali prieštarauti, kad standartizacijos objektas būtų įtrauktas į Europos standartizacijos institucijos darbo programą.

4 straipsnis  Standartų skaidrumas

1. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija visus nacionalinių standartų, Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių projektus siunčia kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms ir Komisijai joms paprašius.

2. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija nedelsdama atsako į visas kitos Europos ar nacionalinės standartizacijos institucijos ir Komisijos pateiktas pastabas dėl tokio projekto ir į jas deramai atsižvelgia.

3. Nacionalinės standartizacijos institucijos užtikrina:

a)      kad standartai būtų skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas;

b)      kad kitoms nacionalinėms standartizacijos institucijoms būtų sudaryta galimybė pasyviai arba aktyviai dalyvauti suplanuotoje veikloje atsiunčiant stebėtoją.

5 straipsnis  Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas Europos standartizacijos srities veikloje

1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas organizacijas:

(a) naujų užduočių pasiūlymas ir patvirtinimas;

(b) techninis pasiūlymų aptarimas;

(c) pastabų dėl projekto teikimas;

(d) galiojančių Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių peržiūra;

(e) priimtų Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių sklaida ir informuotumo didinimas.

2. Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje.

III skyrius Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo

6 straipsnis Komisijos Europos standartizacijos darbo programa

1. Komisija priima metinę Europos standartizacijos darbo programą, kurioje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnį ji ketina prašyti parengti Europos standartizacijos institucijų.

2. 1 dalyje nurodytoje Europos standartizacijos darbo programoje pateikiami konkretūs Europos standartų ir kitų Europos standartizacijos priemonių, kuriuos Komisija ketina prašyti parengti Europos standartizacijos institucijų, tikslai ir su jais susijusi politika. Skubos atvejais Komisija gali pateikti prašymus be išankstinio nurodymo.

7 straipsnis  Standartizacijos prašymai Europos standartizacijos institucijoms

1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu.

2. Susijusi Europos standartizacijos institucija per mėnesį nuo prašymo gavimo praneša, ar sutinkanti su 1 dalyje nurodytu prašymu.

3. Komisija per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos institucijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo.

4. Europos standartizacijos institucijos praneša Komisijai, kokių veiksmų imtasi rengiant 1 dalyje nurodytus dokumentus.

8 straipsnis  Prieštaravimai dėl darniųjų standartų

1.           Valstybė narė, mananti, kad darnusis standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, praneša apie tai Komisijai.

2.           Jei Komisija mano, kad 1 dalyje nurodyti prieštaravimai yra pagrįsti, ji nusprendžia:

(a) susijusio standarto nuorodų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje neskelbti arba skelbti su apribojimais;

(b) susijusio standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti galioti su apribojimais arba iš jo išbraukti.

3.           Komisija praneša susijusiai Europos standartizacijos institucijai apie 2 dalyje nurodytą sprendimą ir, prireikus, prašo peržiūrėti atitinkamus darniuosius standartus.

4.           Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra.

5.           Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.

IV skyrius IRT srities standartai

9 straipsnis  IRT srities techninių specifikacijų pripažinimas

Komisija Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, IRT standartais.

10 straipsnis  IRT standartų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus

9 straipsnyje nurodyti IRT standartai yra bendrosios techninės specifikacijos, nurodytos direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB bei Reglamente (EB) Nr. 2342/2002.

V skyrius Europos standartizacijos finansavimas

11 straipsnis Sąjungos skiriamas standartizacijos institucijų finansavimas

1.           Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tokiai Europos standartizacijos institucijų standartizacijos srities veiklai:

(a) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių rengimas ir peržiūra, būtini ir tinkami prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo;

(b) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių kokybės ir atitikties atitinkamai Sąjungos politikai ir teisės aktams tikrinimas;

(c) su Europos standartizacija susiję parengiamieji arba papildomi darbai, įskaitant tyrimus, bendradarbiavimo veiklą, seminarus, vertinimus, lyginamąsias analizes, mokslinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tarplaboratorinius bandymus, atitikties vertinimą ir priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų trumpinami Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių rengimo ir peržiūros laikotarpiai;

(d) Europos standartizacijos institucijų centrinių sekretoriatų veikla, įskaitant politikos formavimą, standartizacijos srities veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotosioms šalims teikimą;

(e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas, prireikus, į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos;

(f) informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos priemonėms aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų ir informacijos apie geriausią patirtį rengimą ir informuotumo didinimą;

(g) veikla, kuria siekiama įgyvendinti techninės paramos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir Europos standartizacijos sistemos bei Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių skatinimo ir gerinimo Sąjungos suinteresuotosioms šalims ir tarptautiniu lygmeniu programas.

2.           Sąjungos finansavimas taip pat gali būti skiriamas:

(a) nacionalinėms standartizacijos institucijoms 1 dalyje nurodytai standartizacijos srities veiklai kartu su Europos standartizacijos institucijomis vykdyti;

(b) arba institucijoms, kurioms patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis atlikti 1 dalies a, c ir g punktuose nurodytą darbą.

12 straipsnis  Sąjungos skiriamas kitų Europos organizacijų finansavimas

Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tokiai III priede nurodytų organizacijų veiklai:

(a) tokių organizacijų darbas ir veikla, susiję su Europos ir tarptautinio masto standartizacija, įskaitant techninį darbą ir informacijos nariams ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikimą;

(b) teisinės ir techninės ekspertų žinios, įskaitant tyrimus, susijusios su Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių poreikio vertinimu ir jų rengimu;

(c) dalyvavimas atliekant techninį darbą, susijusį su Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių rengimu ir peržiūra, kuris būtinas ir tinkamas prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo;

(d) Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių kokybės ir atitikties atitinkamai Sąjungos politikai ir teisės aktams tikrinimas;

(e) Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių, taip pat informacijos apie standartus ir jų taikymą, propagavimas suinteresuotosioms šalims ir MVĮ.

13 straipsnis  Finansavimo tvarka

1. Sąjungos finansavimas skiriamas:

(a) dotacijų forma, kai neskelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, arba sutarčių forma po viešųjų pirkimų:

i)        Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms 11 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti;

ii)       pagrindiniame teisės akte nurodytoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 49 straipsnyje, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam darbui atlikti bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis;

(b) dotacijų forma po kvietimo teikti pasiūlymus arba sutarčių forma pritaikius viešųjų pirkimų tvarką su 11 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms kitoms institucijoms ir bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis šiai veiklai vykdyti:

i)        11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių rengimas ir peržiūra;

ii)       11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti parengiamieji arba papildomi darbai;

iii)      11 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyta veikla;

(c) dotacijų forma III priede nurodytoms organizacijoms po kvietimo teikti pasiūlymus 12 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti.

2. 1 dalyje nurodytų institucijų veiklai gali būti skiriamas toks finansavimas:

(a) dotacijos konkretiems veiksmams;

(b) veiklos dotacijos Europos standartizacijos institucijoms ir III priede nurodytoms organizacijoms pagal Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatytas taisykles. Atnaujinant veiklos dotacijas jos automatiškai nemažinamos.

3. Komisija sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir, prireikus, didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis.

4. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytai standartizacijos srities veiklai skirtos dotacijos teikiamos kaip vienkartinės išmokos, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a) Europos standartai arba Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnį parengti prašo Komisija, priimami ar peržiūrimi per laikotarpį, kuris neviršija 7 straipsnyje nurodytame prašyme pateikto laikotarpio;

(b) MVĮ, vartotojų organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosios šalys tinkamai atstovaujamos vykdant Europos standartizaciją, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.

5. Bendri bendradarbiavimo tikslai ir administracinės bei finansinės sąlygos, susijusios su dotacijų skyrimu Europos standartizacijos institucijoms ir III priede nurodytoms organizacijoms, nustatomos Komisijos ir šių institucijų bei organizacijų pasirašytuose partnerystės pagrindų susitarimuose remiantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002. Komisija apie tokių susitarimų sudarymą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis  Valdymas

Asignavimai, kuriuos nustato biudžeto valdymo institucija standartizacijos srities veiklai finansuoti, taip pat gali apimti administracines išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, tikrinimo, audito ir vertinimo veiksmais, kurie yra tiesiogiai būtini 11, 12 ir 13 straipsniams įgyvendinti, įskaitant tyrimus, posėdžius, informavimą ir skelbimą, išlaidas, susijusias su informacijos mainams skirtais kompiuterių tinklais, ir bet kurias kitas administracinės ir techninės pagalbos, kurią Komisija gali pasitelkti standartizacijos srities veiklai vykdyti, išlaidas.

15 straipsnis  Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o kai nustatomi pažeidimai – taikant veiksmingas, proporcingas pažeidimams ir atgrasančias nuobaudas, kaip numatyta reglamentuose (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (EB) Nr. 1073/1999.

2. Vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą Sąjungos veiklą pažeidimas, kaip nurodyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą ar sutartinės prievolės nevykdymą dėl ūkinės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kuriuo dėl nepagrįstų išlaidų Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala.

3. Visuose susitarimuose ir sutartyse, sudaromuose remiantis šiuo reglamentu, numatoma, kad Komisija arba bet kuris jos įgaliotasis atstovas atliktų priežiūrą ir finansinę kontrolę, o auditą atliktų Audito Rūmai, ir kad prireikus auditas galėtų būti atliekamas vietoje.

VI skyrius Deleguotieji teisės aktai, komitetas ir ataskaitų teikimas

16 straipsnis  Deleguotieji teisės aktai

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 17 straipsnį dėl priedų pakeitimų, siekiant:

(a) atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos institucijų sąrašą;

(b) priderinti II priede pateiktų IRT srities standartų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių;

(c) priderinti III priede pateiktus MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu.

17 straipsnis Įgaliojimų vykdymas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, jeigu įvykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai deleguojami Komisijai neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitą sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 16 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to teisės akto perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis  Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Jei komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra baigiama neparengus nuomonės, jei taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašoma paprasta komiteto narių balsų dauguma per nuomonės pateikimo terminą.

19 straipsnis Ataskaitos

1. Europos standartizacijos institucijos Komisijai siunčia metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie:

(a) 4, 5, 6, 11 ir 13 straipsnių taikymą;

(b) atstovavimą nacionalinėse standartizacijos institucijoje MVĮ, vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosioms šalims.

2. III priede nurodytos pagal šį reglamentą finansavimą gaunančios organizacijos Komisijai siunčia metinę veiklos ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama išsami informacija apie šių organizacijų narystę ir 12 straipsnyje nurodytą veiklą.

3. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas penkerius metus. Ataskaitoje vertinama standartizacijos srities veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, svarba atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami remiantis Sąjungos politika ir teisės aktais.

VII skyrius Baigiamosios nuostatos

20 straipsnis Pakeitimai

1. Išbraukiamos toliau nurodytos nuostatos:

(a) Direktyvos 89/686/EEB 6 straipsnio 1 dalis;

(b) Direktyvos 93/15/EEB 5 straipsnis;

(c) Direktyvos 94/9/EB 6 straipsnio 1 dalis;

(d) Direktyvos 94/25/EB 6 straipsnio 1 dalis;

(e) Direktyvos 95/16/EB 6 straipsnio 1 dalis;

(f) Direktyvos 97/23/EB 6 straipsnis;

(g) Direktyvos 2004/22/EB 14 straipsnis;

(h) Direktyvos 2007/23/EB 8 straipsnio 4 dalis;

(i) Direktyvos 2009/105/EB 6 straipsnis;

(j) Direktyvos 2009/23/EB 7 straipsnis.

2. Direktyva 98/34/EB iš dalies keičiama taip:

(a) 1 straipsnio 6–10 dalys ir 2, 3 ir 4 straipsniai išbraukiami;

(b) 6 straipsnio 1 dalyje frazė „su I ir II priede nurodytų standartų institucijų atstovais“ išbraukiama;

(c) 6 straipsnio 3 dalyje pirma įtrauka išbraukiama;

(d) 6 straipsnio 4 dalies a, b ir e punktai išbraukiami;

(e) 11 straipsnio antras sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu: „Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“

(f) I ir II priedai išbraukiami.

21 straipsnis Nacionalinės standartizacijos institucijos

Valstybės narės praneša Komisijai apie savo standartizacijos institucijas.

Nacionalinių standartizacijos institucijų sąrašą ir jo atnaujinimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatyta atitikties esminiams reikalavimams prielaida taikant darniuosius standartus, priimtus pagal Direktyvą 98/34/EB, nuorodos į Direktyvą 98/34/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą, išskyrus nuorodas į Direktyvos 98/34/EB 5 straipsniu įsteigtą komitetą.

Jei kituose Sąjungos teisės aktuose numatyta prieštaravimo dėl darniųjų standartų tvarka, tokiam teisės aktui šio reglamento 8 straipsnis netaikomas.

23 straipsnis  Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB panaikinami.

Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

24 straipsnis  Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas                                                                       

PRIEDAS I

EUROPOS STANDARTIZACIJOS INSTITUCIJOS

1.         CEN – Europos standartizacijos komitetas

2.         CENELEC – Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas

3.         ETSI – Europos telekomunikacijų standartų institutas

PRIEDAS II

IRT SRITIES TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO REIKALAVIMAI

1.           Techninės specifikacijos jau pripažįstamos rinkoje, jų įgyvendinimas nekliudo sąveikai su galiojančių Europos ir (arba) tarptautinių standartų įgyvendinimu. Pripažinimą rinkoje galima įrodyti pateikiant pavyzdžių, kaip skirtingi pardavėjai, laikydamiesi reikalavimų, įgyvendina standartus.

2.           Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia standartus informacinių ir ryšių technologijų srityje ir kuri nėra Europos, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos institucija, veikianti pagal šiuos kriterijus:

a)       Atvirumas.

Techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visi rinkos ar rinkų, kurioms standartas turi poveikio, veiklos vykdytojai.

b)      Sutarimas.

Standartizacija vykdyta bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai. Sutarimas – bendrai priimtas sutarimas, kai jokia suinteresuotoji šalis nepareiškia ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo.

c)       Skaidrumas.

i)        Visa informacija, susijusi su diskusijomis techninėmis temomis ir sprendimų priėmimu buvo nustatyta ir apdorota.

ii)       Informacija apie (naują) standartizacijos veiklą plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis.

iii)      Pasirūpinta, kad pusiausvyrai užtikrinti dalyvautų visų kategorijų suinteresuotosios šalys.

iv)      Suinteresuotųjų šalių pareikštos pastabos buvo svarstomos, į jas buvo atsakyta.

3.           Techninėmis specifikacijomis išdėstomi tokie reikalavimai:

a)       Priežiūra. Ilgam laikotarpiui užtikrinama nuolatinė parama taikant paskelbtas specifikacijas ir jų priežiūra.

b)      Prieinamumas. Specifikacijos yra viešai prieinamos, kad jas būtų galima įgyvendinti ir naudoti pagrįstomis sąlygomis (įskaitant pagrįstą kainą arba nemokamai).

c)       Teisė naudotis specifikacijų įgyvendinimui būtinomis intelektinės nuosavybės teisėmis pareiškėjams suteikiama (sąžiningu) pagrįstu ir nediskriminaciniu pagrindu ((F)RAND), t. y. intelektinės nuosavybės teisės turėtojo nuožiūra teisė naudotis būtinomis intelektinės nuosavybės teisėmis gali būti suteikta nemokamai.

d)      Aktualumas.

i)        Specifikacijos yra veiksmingos ir aktualios.

ii)       Specifikacijos turi atitikti rinkos poreikius ir norminius reikalavimus.

e)       Neutralumas ir stabilumas.

i)        Kai tik įmanoma, specifikacijos yra orientuotos į rezultatą, o ne pagrįstos projektu ar aprašomosiomis charakteristikomis.

ii)       Specifikacijomis neiškreipiama rinka ir neapribojamos galimybės specifikacijas įgyvendinantiems subjektams plėtoti konkurenciją ir kurti inovacijas remiantis tomis specifikacijomis.

iii)      Specifikacijos pagrįstos pažangiomis mokslinėmis ir technologinėmis naujovėmis.

f)       Kokybė.

i)        Kokybė ir išsamumo lygis yra pakankami, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ir kuriami konkurencingi, tarpusavio sąsajų galintys turėti produktai ir paslaugos.

ii)       Standartizuotas sąsajas slėpti ar kontroliuoti gali tik technines specifikacijas priėmusios organizacijos.

PRIEDAS III

EUROPOS SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ ORGANIZACIJOS

(a) MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

i)        yra nevyriausybinė ir nesiekianti pelno;

ii)       jos teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese;

iii)      ją ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių MVĮ atstovaujančios ne pelno organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese.

(b) Vartotojams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

i)        yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

ii)       jos teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti vartotojų interesams standartizacijos procese;

iii)      ją ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno vartotojų organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti vartotojų interesams standartizacijos procese.

(c) Aplinkos srities interesams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

i)        yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

ii)       jos teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti aplinkos srities interesams standartizacijos procese;

iii)      ją ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno aplinkos organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti su aplinka susijusiems interesams standartizacijos procese;

(d) Socialinės srities interesams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

i)        yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

ii)       jos įstatuose nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti socialiniams interesams standartizacijos procese;

iii)      ją ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno socialinės organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti socialiniams interesams standartizacijos procese.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[32]

2 antraštinė dalis. Įmonės. 02 03 skyrius: Prekių vidaus rinka ir sektorių politika

1.3. Pasiūlymo pobūdis

Pasiūlymas susijęs su esamos priemonės pratęsimu.

Pažymėtina, kad šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nustatytomis sumomis nepažeidžiamas būsimas Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos laikotarpiui po 2013 m. Komisija per metinę biudžetinę procedūra siūlys šiai priemonei skirtus biudžeto asignavimus. Taigi, ši finansinė pažyma skirta vieneriems metams (2013 m.).

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas.

Reguliariai peržiūrėti galiojantį vidaus rinkos acquis ir prireikus siūlyti naujus norminius ar nenorminius veiksmus

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pasiūlyme nustatyta bendroji Europos standartizacijos sistema. Sistemoje numatyti keli poveikio biudžetui neturintys elementai (pvz., Europos standartizacijos institucijų, nacionalinių standartizacijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas), be to, sistema – teisinis pagrindas tam tikrai daliai standartizacijos srities veiklos, kurią vykdo tokios Europos standartizacijos institucijos kaip CEN, CENELEC ir ETSI (toliau – ESI), finansuoti, ir teisinis pagrindas Europos organizacijoms, kurios atstovauja MVĮ, vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams, finansinei paramai skirti.

Dalies Europos standartizacijos sistemos finansavimas lėšas skiriant ESI yra ypač svarbus vidaus rinkai, jį derėtų tęsti. Vis dėlto sistema turėtų būti veiksmingesnė. Viena vertus, imtasi priemonių Europos standartų, kurie rengiami Komisijos prašymu, nustatymui paspartinti. Norint paskatinti ESI aktyviau ieškoti sutarimo ginčytinais klausimais ir peržiūrėti kai kuriuos vidinius procesus bus naudojamos finansinės priemonės. Kita vertus, šiame pasiūlyme numatyta pritaikyti gerokai paprastesnę, greitesnę ir stabilesnę procedūrą ES teikiamos finansinės paramos veiksmingumui didinti. Dėl daug paprastesnės ir ne tokios biurokratinės tvarkos sumažės administracinėms tarnyboms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta. Dėl šios naštos tarnybos negali naudoti savo išteklių politikos tikslams siekti ir paslaugai laiku suteikti, o ESI dėl jos susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu. Pagal šį pasiūlymą ESI teikiamas finansavimas pertvarkomas numatant galimybę palaipsniui pereiti prie rezultatais grindžiamos sistemos, remiantis apibrėžtais sutartais rodikliais ir tikslais (išdirbiu ir rezultatais) ir supaprastinta vienkartinių išmokų tvarka, tokias išmokas aiškiai atskiriant nuo bet kokio faktinių įgyvendinimo sąnaudų vertinimo.

Be to, reikėtų toliau skirti finansinę paramą MVĮ, vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms. Iki šiol tokios organizacijos būdavo finansuojamos per įvairias programas, kurių dauguma baigia galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl būtų tikslinga supaprastinti šias paramos sistemas ir jas pergrupuoti remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu. Tinkamumo gauti tokias dotacijas kriterijai, pasinaudojimo jomis sąlygos ir finansinių įnašų rūšys suderinami ir pritaikomi prie konkrečių atitinkamos suinteresuotųjų šalių grupės poreikių, kad, pvz., veiklos dotacijas būtų galima skirti vienai Europos organizacijai pagal tam tikrą ekonominės veiklos rūšį ar tam tikrus atstovaujamus socialinius interesus.

Pagal 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo ESI netaikomas laipsniško veiklos dotacijų, kurios pagal Finansinio reglamento 113 straipsnį nėra nustatyto dydžio išmokos, mažėjimo principas. Ši išimtis turėtų galioti ir ateityje.

Be to, pagrindinė veiklos dotacijų idėja – jomis organizacijai turėtų būti skiriama trumpalaikė parama, padedanti ilgainiui jai tapti finansiškai nepriklausoma. Tačiau toks proporcingas mažinimas neatitiktų ES politikos, pagal kurią turėtų būti sustiprinta MVĮ ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių pozicija siekiant užtikrinti Europos standartizacijos sistemos integruotumą. Tikėtina, kad ateityje bus rengiama daugiau Europos standartų, todėl padidės MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims Europos standartizacijos sistemoje atstovaujančių organizacijų darbo krūvis. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis šių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus vykdant ES veiklą ir įgyvendinant politiką. Plėtojant Europos standartizaciją būtina skatinti ir stiprinti aktyvų MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančių Europos organizacijų dalyvavimą. Tokios organizacijos siekia Europos bendrąjį interesą atitinkančio tikslo, o pagal konkretų nacionalinių ne pelno organizacijų suteiktą mandatą arba išimtinai atstovaujant MVĮ ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių interesams jos sudaro Europos tinklą, kurio veikla – atstovauti valstybėse narėse veikiančioms ne pelno institucijoms ir skatinti laikytis Sutarčių tikslams atitinkančių principų ir politikos. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities bei socialiniams interesams Europos standartizacijos procese atstovaujančių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus veikiant ES lygmeniu ir įgyvendinant politiką. Be to, standartas parengiamas per 1–3 metus, tam būtinas ilgalaikis techninis procesas. Norint nuolat aktyviai dalyvauti techninio komiteto ar darbo grupės veikloje ilgainiui tam reikia skirti labai daug laiko. Todėl atrinktoms Europos organizacijoms, kurios atstovauja MVĮ, vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams, reikia toliau taikyti išimtį dėl proporcingo veiklos dotacijų mažinimo principo.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

(1) Europos standartų, kuriuos priėmė ESI gavusios Komisijos prašymą, skaičius;

(2) laikotarpis nuo to momento, kai ESI priima prašymą parengti Europos standarto projektą, iki oficialaus standarto priėmimo momento;

(3) Europos standartizacijos procese dalyvaujančių Europos organizacijų, kurios atstovauja MVĮ, vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams, faktinis skaičius;

(4) faktiniai standartizacijos struktūrų ir valdysenos pokyčiai ir jų poveikis priimtų standartų skaičiui, standartų nustatymo greičiui ir Europos organizacijų, kurios atstovauja MVĮ, vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams, dalyvavimui Europos standartizacijos procese.

1.5. Pasiūlymo pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Poreikių, kurių reikia laikytis pagal pasiūlymą, santrauka:

(1) Europos standartizacija yra svarbi ir veiksminga priemonė prisidedant prie Europos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo. Europos standartizacija atlieka ir ateityje atliks svarbų vaidmenį vienos bendros prekių ir paslaugų rinkos veikimui ir užkertant kelią prekybos kliūčių kūrimui Europos Sąjungoje. Todėl ESI turėtų ir toliau priiminėti Europos standartus, joms ir toliau turėtų būti skiriamas bendras ES finansavimas. Be to, teisinis pagrindas turėtų būti taikomas ne tik produktų, bet ir paslaugų standartams.

(2) Standartizacija Europos Sąjungoje svariai prisideda prie Europos ekonomikos. Naudojimasis standartais – galinga strateginė priemonė įmonių konkurencingumui didinti. Todėl svarbu, kad standartai atitiktų vis greitesnį produktų kūrimo ciklą ir kad Europos standartai būtų sparčiau parengiami.

(3) Standartai turės poveikio vis didesniam Europos visuomenės grupių skaičiui, tarp jų – visų rūšių verslo įmonėms ir daugeliui pavienių piliečių. Standartas yra jį rengiant dalyvavusių subjektų pasiekto sutarimo rezultatas. Kad standartą pripažintų ir įmonės, ir vartotojai, dalyvių turi būti kuo įvairesnių. Pasiūlymu turėtų būti užtikrinta, kad Europos standartizacijos sistema aprėptų kuo daugiau dalyvių ir visi dalyviai įsipareigotų plėtoti šią sistemą, kuri bus grindžiama pagrindinėmis atvirumo, skaidrumo ir mokslinio pagrįstumo vertybėmis, ir nuolat gerintų standartizacijos struktūras ir valdyseną.

(4) Būtina, kad standartais būtų galima naudotis siekiant užtikrinti paslaugų ir taikmenų sąveiką informacinių ir ryšių technologijų srityje, nes tik tada Europa galės naudotis visais IRT privalumais. Svarbiausias vaidmuo turėtų tekti atitinkamiems specializuotų forumų ir konsorciumų parengtiems IRT standartams tose srityse, kuriose jų nerengia Europos standartizacijos institucijos, šių institucijų parengti standartai neprigyja rinkoje arba tampa nebevartotini. Todėl tokie standartai turėtų būti oficialiai pripažinti, kad valdžios institucijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, galėtų jais naudotis.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Europos standartai labai svarbūs pramonės produktų vidaus rinkos veikimui. Jais pakeičiami nacionaliniai, neretai prieštaringi standartai, dėl kurių gali kilti techninių kliūčių nacionalinėje rinkoje. Europos standartus galima suskirstyti į 2 kategorijas:

a) Komisijos prašymu parengti Europos standartai, pagrįsti vadinamuoju mandatu, pagal kurį ESI prašoma parengti norminio pobūdžio technines specifikacijas, kurios atitiktų mandatu nustatytus reikalavimus. Tokius standartus galima suskirstyti į 2 pakategores:

– Europos darnieji standartai, kuriais užtikrinama, kad produktai atitiktų esminius ES teisės aktuose išdėstytus reikalavimus. Jei produktai atitinka Europos darniuosius standartus, vadinasi jie yra pakankamai saugūs. Tačiau darnieji standartai vis dar taikomi savanoriškai, todėl gamintojas gali pasinaudoti bet kuriuo kitu techniniu sprendimu, įrodančiu, kad jo produktas atitinka esminius reikalavimus. Per pastaruosius du dešimtmečius Europos darniųjų standartų procentinė dalis padidėjo nuo 3,55 proc. iki 20 proc. 2009 m.

– Kiti Europos standartai, kuriais prisidedama prie Europos politikos įgyvendinimo.

b) Kiti Europos standartai, priimami ne pagal ES teisės aktus įmonių, nacionalinių standartizacijos institucijų ar kitų suinteresuotųjų šalių iniciatyva arba Komisijos prašymu.

Europos standartai ir ypač darnieji standartai yra ypatingai svarbūs prekių vidaus rinkos veikimui. Tačiau standartų rengimas yra daug darbo ir laiko reikalaujanti užduotis, kurią vykdo nacionaliniai ekspertai. Todėl, siekiant pagerinti darniųjų standartų kokybę ir paskatinti Europos standartizaciją tarptautiniu lygmeniu, Sprendime Nr. 1673/2006/EB nustatytas teisinis pagrindas finansinei paramai Europos standartizacijos institucijų centriniams sekretoriatams teikti. Europos Komisija ir ELPA su kiekviena ESI sudaro partnerystės pagrindų susitarimus (PPS), pagal kuriuos Komisijai gali būti teikiami pasiūlymai dėl finansavimo. PPS nustatomos administracinio ir finansinio pobūdžio taisyklės dėl standartizacijos srities veiklos finansavimo ir bendrosios aplinkybės bei sąlygos finansinei paramai teikti. Šiuo pasiūlymu pakeičiamas Sprendimas Nr. 1673/2006/EB.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į vertinimus, atliktus priimant Sprendimą Nr. 1673/2006/EB, į kuriuos nuorodos pateiktos poveikio vertinime.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis pasiūlymas visiškai atitinka kitas atitinkamas priemones, t. y. visus pridedamo poveikio vertinimo 4 priede nurodytus teisės aktus.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymo trukmė neribota

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[33]

Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Bendrieji bendradarbiavimo tikslai ir administracinės bei finansinės sąlygos, susijusios su dotacijų skyrimu pasiūlyme nurodytoms Europos standartizacijos institucijoms ir kitoms organizacijoms, bus apibrėžtos Komisijos ir šių institucijų bei organizacijų pasirašytinuose partnerystės pagrindų susitarimuose remiantis Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002. Šiuose susitarimuose ir susitarimuose dėl dotacijų bus nustatytos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės.

Be to, pagal pasiūlymą Europos standartizacijos institucijos ir kitos organizacijos, kurios yra nurodytos šiame pasiūlyme, įpareigojamos Komisijai teikti metines įsipareigojimų vykdymo ataskaitas.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Europos standartizacijos institucijų finansinis pagrindas tvirtas. Kvietimuose kitoms pasiūlyme nurodytoms organizacijoms teikti pasiūlymus bus nurodyti finansiniai atrankos kriterijai, kad būtų išvengta finansinės rizikos. Taigi, finansinės rizikos nustatyti negalima.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Numatyti kontrolės metodai nustatyti Finansiniame reglamente ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002. Šie metodai bus išsamiau aprašyti partnerystės pagrindų susitarimuose ir susitarimuose dėl dotacijų, kuriuos pasirašys Komisija ir pasiūlyme nurodytos Europos standartizacijos institucijos bei kitos organizacijos. Be to, pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad visuose susitarimuose ir sutartyse, sudaromuose remiantis šiuo reglamentu, turi būti numatyta, kad Komisija arba bet kuris jos įgaliotasis atstovas vykdytų priežiūrą ir finansinę kontrolę, o auditą atliktų Audito Rūmai, ir kad prireikus auditas galėtų būti atliekamas vietoje.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Pasiūlyme pateikta nuostata, pagal kurią Komisija turi užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o jei nustatomi pažeidimai – taikant veiksmingas, proporcingas pažeidimams ir atgrasančias nuobaudas, kaip numatyta reglamentuose (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (EB) Nr. 1073/1999.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

DA / NA ([34]) || ELPA[35] šalių || šalių kandidačių[36] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 02 03 04 straipsnis. Standartizacija ir teisės aktų derinimas || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: 02 03 04 straipsnis turėtų būti suskirstytas į du atskirus straipsnius:

– 02 03 04 01 straipsniu turėtų būti pakeistas 02 03 04 straipsnis, šiame straipsnyje turėtų būti įrašyti kreditai, iš kurių skiriama finansinė parama CEN, CENELEC ir ETSI vykdomai standartizacijos srities veiklai;

– 02 03 04 02 straipsnį sudarys tolesni kreditai, kurie buvo anksčiau skirti ir išmokėti pagal 02 02 01, 17 02 02 00 ir 07 03 07 straipsnius su standartizacija susijusiai veiklai vykdyti; 2,1 mln. EUR iš biudžeto eilutės 02 02 01, 1,4 mln. EUR iš biudžeto eilutės 17 02 02 00 ir 0,2 mln. EUR iš biudžeto eilutės 07 03 07 bus pervesti į naują biudžeto eilutę 02 03 04 02;

– 02 02 01, 17 02 02 00 ir 07 03 07 straipsniai per finansinį programavimą bus sumažinti pirmiau nurodytomis sumomis, atitinkančiomis standartizacijos srities veiksmus. Pastarieji straipsniai bus sumažinti sumomis, kurios atitinka standartizacijos srities veiksmus;

– kreditai, iš kurių skiriamos dotacijos kitoms organizacijoms, kurios atstovauja visuomeninėms suinteresuotosioms šalims standartizacijos srityje, įtraukiami į kitas biudžeto eilutes (pvz., 04 03 03 02).

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

DA / NA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 02 03 04 01 straipsnis. Parama CEN, CENELEC ir ETSI vykdomai veiklai standartizavimo srityje || DA || TAIP || NE || NE || NE

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 02 03 04 02 straipsnis. Parama MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą || DA || TAIP || NE || NE || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms[37] 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

|| || || N metai[38] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

02 03 04 01 straipsnis. Parama CEN, CENELEC ir ETSI vykdomai veiklai standartizavimo srityje || Įsipareigojimai || (1) || 23.5 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || (2) || 9 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

02 03 04 02 straipsnis. Parama MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą || Įsipareigojimai || (1a) || 3.7 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || (2a) || 3.7 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[39] || || || || -- || -- || -- || -- || --

02 01 04 02 straipsnis. || || (3) || 0.2 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Tik dėl informacijos – šios eilutės bus sumažintos (šių sumų bendroje sumoje nematyti): || || || || || || || || || ||

02 02 01 straipsnis (1a išlaidų kategorija) || Įsipareigojimai || || -2.1 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || || -2.1 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

17 02 02 00 straipsnis (3b išlaidų kategorija) || Įsipareigojimai || || -1.4 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || || -1.4 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

07 03 07 straipsnis (2 išlaidų kategorija) || Įsipareigojimai || || -0.2 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || || -0.2 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1.a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 27.4 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || =2+2a +3 || 12.9 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai || IŠ VISO

ENTR, SANCO, MARKT, MOVE, ENV ir INFSO GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 3.5 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0.3 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

IŠ VISO || Asignavimai || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 3.8 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017–2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 3.8 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Mokėjimai || 3.8 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[40] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS Reguliariai peržiūrėti galiojantį vidaus rinkos acquis ir prireikus siūlyti naujus norminius ar nenorminius veiksmus || || || || || || || || || || || || || || || ||

ESI centrinis sekretoriatas || (A) || 3.35 || 3 || 10 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Standartų vertimas || (B) || 0.55 || 2 || 1.1 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Standartizacijos srities veikla (įskaitant IRT) || (C) || 0.4 || 25 || 11 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Europos srtandartų skatinimas || (D) || 0.1 || 1 || 0.1 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Auditai, vertinimai ir konkretūs projektai || (E) || 0.8 || 1 || 0.8 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Tyrimai ir techninė parama || (D) (E) || 1.2 || 0 || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Skatinimas naudoti Eurokodus ir jų kūrimas || (D) (E) || 0.5 || 1 || 0.5 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Parama MVĮ atstovaujančioms organizacijoms || (A) to (E) || 2.0 || 1 || 2.0 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Parama visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms || (A) to (E) || 0.75 || 2 || 1.5 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 36 || 27 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 3.5 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Kitos administracinės išlaidos || 0.3 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 3.8 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[41] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0.2 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0.2 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

IŠ VISO || 4 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2.9 || -- || -- || -- || -- || -- || --

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

 Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[42] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0.6 || -- || -- || -- || -- || -- || --

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || -- || -- || -- || -- || -- || --

IŠ VISO || 7 || -- || -- || -- || -- || -- || --

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Reglamento įgyvendinimas (t. y. standartizacijos srities veiklos valdymas ir jos finansavimas, įskaitant IRT, ir dotacijų MVĮ bei visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms organizacijoms valdymas).

Išorės personalas || Deleguotieji nacionaliniai ekspertai padės toliau tęsti standartizacijos srities veiklą, įskaitant IRT sritį. Sutartininkai daugiausia atliks administracines užduotis.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą. Kai kurie kreditai gali būti perkelti iš kitų biudžeto antraštinių dalių į 2 antraštinę dalį (Įmonės), kaip nustatyta 3.1 skirsnyje.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4–6 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || ELPA || ELPA || ELPA || ELPA || ELPA || ELPA || ELPA || ELPA

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0.7 || -- || -- || -- || -- || -- || -- || --

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

[1]               OL C […], […], p. […].

[2]               OL L 24, 1998 7 21, p. 37.

[3]               OL L 315, 2006 11 15, p. 9.

[4]               OL L 36, 1987 2 7, p. 31.

[5]               OL L 376, 2006 12 27.

[6]               OL L 71, 1980 3 17, p. 1.

[7]               OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

[8]               OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

[9]               OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

[10]             OL L 164, 1994 6 30, p. 15.

[11]             OL L 213, 1995 9 7, p. 1.

[12]             OL L 181, 1997 7 9, p. 1.

[13]             OL L 135, 2004 4 30, p. 1.

[14]             OL L 154, 2007 6 14, p. 1.

[15]             OL L 264, 2009 10 8, p. 12.

[16]             OL L 122, 2009 5 16, p. 6.

[17]             OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

[18]             OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[19]             OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[20]             OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

[21]             OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

[22]             OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[23]             OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[24]             OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

[25]             OL L 404, 2006 12 30, p. 39.

[26]             OL L 149, 2007 6 9, p. 1.

[27]             OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[28]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[29]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[30]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[31]             OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

[32]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[33]             Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[34]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[35]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[36]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[37]             3.2 skirsnio lentelėse nurodytos sumos turėtų būti priderintos prie infliacijos ir galiausiai atitinkamai pakoreguotos.

[38]             N metai yra galimos pasiūlymo įgyvendinimo pradžios metai, t. y. 2013 m.

[39]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[40]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.). (A)= Administracinė pagalba, (B)= vertimo paslaugos, (C)= faktinis standartizacijos srities darbas, (D)= reklama ir viešinimas, įskaitant konferencijas, ir (E)= kitos intelektinės paslaugos.

[41]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[42]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).