[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.7.2005

KOM(2005) 310 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 27/2005 nuostatas dėl Atlanto silkių, skumbrių, stauridžių, aštuonkojų ir neteisėtoje žvejyboje dalyvaujančių laivų

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 27/2005[1] 2005 metams nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams tuose vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus.

1. Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija (IBSFC) 2004 m. rugsėjį priėmė rekomendaciją 2004 metams 3 valdymo padalinyje 10 000 tonų padidinti žvejybos galimybes Atlanto silkėms, suteikiant Suomijai papildomas 8 199 tonas Atlanto silkių žvejybos galimybių. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą COM (2004) 797 įgyvendinti rekomendaciją Reglamente (EB) Nr. 2287/2003, nustatančiame 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas[2]. Tačiau, Tarybai pritrūkus laiko, rekomendacija nebuvo įtraukta į Bendrijos teisės aktus. Taigi Suomija 7 856 tonomis viršijo savo 2004 m. kvotą, nes jai nebuvo paskirtos papildomos 10 000 tonų. Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[3], Komisija [data] Komisijos reglamente (EB) Nr. …/..., pakeičiančiame tam tikras žuvų kvotas 2005 m. pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[4], dėl per didelio sugauto kiekio nusprendė sumažinti Suomijos 2005 m. Atlanto silkių kvotą 7 856 tonomis. Suomijos kvota Atlanto silkėms 30-31 pakvadratyje turėtų būti padidinta 7 856 tonomis, nes kvota buvo sumažinta Bendrijos teisės aktuose neįgyvendinus IBSFC. Šis pakeitimas nepadidins Atlanto silkių, kurias Suomija sugaus 2005 m., kiekio.

2. Skumbrei ir stauridei priimtas BLS, taikomas ICES Vb kvadrate, neapėmė žvejybos galimybių tarptautiniuose vandenyse. Dėl šios priežasties sugavimai Bendrijos vandenyse gali būti klaidingai pateikiami kaip sugavimai tarptautiniuose vandenyse. Siekiant išvengti klaidingų pranešimų, valdymo zona turėtų būti pakeista, į ją įtraukiant ICES Vb kvadrato tarptautinius vandenis.

3. 2004 m. gruodžio mėnesį Žvejybos taryboje Komisija ir Taryba priėmė pareiškimą, prašydamos Komisiją 2005 m. pradžioje pateikti pasiūlymą sukurti programą, pagal kurią būtų galima sverti pelagines žuvis atvežtas iš iškrovimo uosto. Šis pasiūlymas buvo parengtas po kelių konsultacijų su suinteresuotomis valstybėmis narėmis.

4. 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[5] aštuonkojams (octopus vulgaris) buvo nustatytas 750 gr verslinis dydis.

Šis verslinis dydis taikomas tik jūrų vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai ir esančiuose viename iš regionų, minimų Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 2 straipsnyje, esančių aštuonkojų sugavimui, iškrovimui ir pardavimui.

Siekiant prisidėti prie šių išteklių apsaugos ir visų pirma apsaugoti jauniklius 2005 m. būtina nustatyti aštuonkojų, kurių kilmės vieta yra vandenys, į kuriuos CECAF regione esančios trečiosios šalys turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, verslinį dydį.

Verslinis dydis yra 450 gr (gyvojo svorio) arba 400 gr (išdarinėjus). Neverslinio dydžio aštuonkojai iš šios zonos nelaikomi laive arba neperkraunami, neiškraunami, negabenami, nesandėliuojami, nerodomi arba nesiūlomi parduoti, neparduodami ir neišleidžiami į rinką.

5. 2005 m. gegužę Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) balsuodama paštu rekomendavo įtraukti tam tikrus laivus į laivų, patvirtintų vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašą. 2004 m. vasarį buvo priimta rekomendacija dėl priemonių, taikytinų tokiems laivams. Turi būti užtikrintas tų rekomendacijų įgyvendinimas Bendrijos teisine tvarka.

Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti kuo greičiau, kad žvejai galėtų planuoti savo veiklą žvejybos sezonui.

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 27/2005 nuostatas dėl Atlanto silkių, skumbrių, stauridžių, aštuonkojų ir neteisėtoje žvejyboje dalyvaujančių laivų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[6], ypač į jo 20 straipsnį,

kadangi:

(1) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 27/2005[7] 2005 metams nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus.

(2) Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija (IBSFC) 2004 m. rugsėjį priėmė rekomendaciją 2004 metams 3 valdymo padalinyje 10 000 tonų padidinti Atlanto silkių žvejybos galimybes, tokiu būdu suteikiant Suomijai papildomas 8 199 tonas Atlanto silkių žvejybos galimybių. Ši rekomendacija nebuvo įtraukta į Bendrijos teisės aktus. Taigi Suomija 7 856 tonomis viršijo savo 2004 m. kvotą, nes papildomos tonos nebuvo skirtos. 2005 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 776/2005, pakeičiančiame tam tikras žuvų kvotas 2005 m. pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas [8] , dėl per didelio sugauto kiekio Suomijos kvota 2005 metams buvo sumažinta 7 856 tonomis. Todėl Suomijos kvota Atlanto silkėms 30-31 pakvadratyje turėtų būti padidinta 7 856 tonomis, nes kvota buvo sumažinta Bendrijos teisės aktuose neįgyvendinus IBSFC rekomendacijos. Šis pakeitimas nepadidins 2005 m. Suomijos sugautų Atlanto silkių kiekio.

(3) Bendras leistinas sugavimas (BLS), priimtas skumbrei IIa (ne EB vandenyse), Vb (EB vandenyse), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV valdymo zonose, turėtų apimti Vb EB vandenis ir tarptautinius vandenis, siekiant išvengti deklaravimo iškraipymo. Todėl valdymo zoną reikėtų atitinkamai pakeisti.

(4) Bendras leistinas sugavimas (BLS), priimtas stauridei Vb (ne EB vandenyse), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV valdymo zonose, turėtų apimti Vb EB vandenis ir tarptautinius vandenis, siekiant išvengti deklaravimo iškraipymo. Todėl valdymo zoną reikėtų atitinkamai pakeisti.

(5) Norint, kad Atlanto silkės, skumbrės ir stauridės būtų sveriamos po jų atvežimo iš iškrovimo uosto, 2005 m. turėtų būti įgyvendintos papildomos priemonės.

(6) Siekiant prisidėti prie aštuonkojų apsaugos ir visų pirma apsaugoti jauniklius, 2005 m. būtina nustatyti aštuonkojų iš vandenų, į kuriuos trečiosios šalys turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir kurie yra CECAF regione, verslinį dydį, kol bus priimtas Tarybos reglamentas, iš dalies pakeičiantis 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[9].

(7) 2005 m. gegužę Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) rekomendavo įtraukti tam tikrus laivus į laivų, patvirtintų vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašą. 2004 m. vasarį buvo priimta rekomendacija dėl priemonių, taikytinų tokiems laivams. Turi būti užtikrintas tų rekomendacijų įgyvendinimas Bendrijos teisine tvarka.

(8) Kad Bendrijos žvejams būtų užtikrintas pragyvenimo šaltinis, svarbu kuo greičiau sudaryti galimybę naudotis žvejybos rajonais. Atsižvelgiant į dalyko skubumą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I dalies 3 punkte.

(9) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 27/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 27/2005 IA, IB ir III priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 27/2005 priedai iš dalies keičiami taip:

(1) IA priede:

Įrašas, skirtas Atlanto silkėms pakvadračio 30-31 zonoje, pakeičiamas taip:

„Žuvų rūšys: | Atlanto silkės | Zona: | 30-31 pakvadračiai |

Clupea harengus | HER/3D30.; HER/3D31. |

Suomija | 60 327 |

Švedija | 11 529 |

EB | 71 856 |

BLS | 71 856 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.“ |

(2) IB priede:

(a) Įrašas, skirtas skumbrių rūšiai IIa (ne EB vandenyse), Vb (EB vandenyse), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV zonose, pakeičiamas taip:

„Žuvų rūšys: | Skumbrės | Zona: | IIa (ne EB vandenys), Vb (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV |

Scomber scombrus | MAC/2CX14- |

Vokietija | 13 845 |

Ispanija | 20 |

Estija | 115 |

Prancūzija | 9 231 |

Airija | 46 149 |

Latvija | 85 |

Lietuva | 85 |

Nyderlandai | 20 190 |

Lenkija | 844 |

Jungtinė Karalystė | 126 913 |

EB | 217 477 |

Norvegija | 8 500 | (1) |

Farerų salos | 3 322 | (2) |

BLS | 420 000 | (3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai. |

__________ |

(1) Galima žvejoti tik IIa, VIa (į šiaurę nuo 56°30’ šiaurės platumos), IVa, VIId, e, f, h. (2) Iš jų 1 002 tonas galima sugauti ICES IVa kvadrate į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES VIa kvadrate (į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos) ir (arba) ICES kvadratuose VIIe, f, h ir (arba) ICES kvadrate IVa galima sugauti 2 763 tonas Farerų salų kvotos per metus. (3) BLS šiaurinei zonai suderino EB, Norvegija ir Farerų salos. |

Specialios sąlygos: |

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, tam tikrose zonose negalima sugauti daugiau nei toliau nurodytų kiekių ir tik laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. |

IVa (EB vandenys) MAC/*04A-C |

Vokietija | 4 175 |

Ispanija | 0 |

Prancūzija | 2 784 |

Airija | 13 918 |

Nyderlandai | 6 089 |

Jungtinė Karalystė | 38 274 |

EB | 65 240 |

Norvegija | 8 500 |

Farerų salos | 1 002 | (1) |

(1) Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.“ |

b) Įrašas, skirtas stauridžių rūšiai Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV zonose, pakeičiamas taip:

„Žuvų rūšys: | Stauridės | Zona: | Vb (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV |

Trachurus spp. | JAX/578/14 |

Danija | 12 088 |

Vokietija | 9 662 |

Ispanija | 13 195 |

Prancūzija | 6 384 |

Airija | 31 454 |

Nyderlandai | 46 096 |

Portugalija | 1 277 |

Jungtinė Karalystė | 13 067 |

EB | 133 223 |

Farerų salos | 4 955 | (1)(2) |

TAC | 137 000 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai. |

__________ |

(1) Šią kvotą galima sugauti ICES IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos) ir VIIe, f, h zonose. (2) Iš visos 6 500 tonų kvotos ICES IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos) ir VIIe, f, h parajoniuose.“ |

(3) III priede:

(a) 9 punktas pakeičiamas taip:

„9. Atlanto silkių, skumbrių ir stauridžių iškrovimo ir svėrimo tvarka

9.1. Taikymo sritis

9.1.1. Ši tvarka taikoma didesniems nei 10 tonų Atlanto silkių, skumbrių ir stauridžių arba jų mišinio iškrovimams Europos bendrijoje iš Bendrijos ir trečiųjų šalių laivų toliau nurodytuose rajonuose:

a) jei tai yra Atlanto silkės – ICES I, II, IV, VI ir VII parajoniuose ir IIIa ir Vb kvadratuose;

b) jei tai yra skumbrės ir stauridės – ICES III, IV, VI ir VII parajoniuose bei IIa kvadrate.

9.2 Nurodyteji uostai

9.2.1 9.1 punkte nurodyti iškrovimai galimi tik nurodytuosiuose uostuose.

9.2.2 Kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai perduoda nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti Atlanto silkes, skumbres ir staurides, sąrašo, pateikto 2004 m., pakeitimus bei tikrinimo ir priežiūros procedūrų tuose uostuose pakeitimus, įskaitant 9.1.1 punkte nurodytų kiekvieno iškrovimo žuvų rūšių ir išteklių kiekio registravimo ir ataskaitų teikimo sąlygas. Apie šiuos pakeitimus pranešama iki jų įsigaliojimo likus ne mažiau nei 15 dienų. Komisija šią informaciją ir trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms suinteresuotoms valstybėms narėms.

9.3. Įplaukimas į uostą

9.3.1. Valstybės narės, kurioje bus iškraunama, kompetentingoms institucijoms 9.1.1 punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas bent prieš 4 valandas iki įplaukimo į atitinkamos valstybės narės iškrovimo uostą praneša:

a) uostą, į kurį ketina įplaukti, laivo pavadinimą ir jo registracijos numerį;

b) numatytą atplaukimo į uostą laiką;

c) laive laikomą kiekvienos rūšies žuvies kiekį gyvojo svorio kilogramais;

d) pagal šio reglamento I priedą, valdymo zoną , kurioje buvo sugauta žuvis.

9.4. Iškrovimas

9.4.1. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad iškrauti nebūtų pradedama tol, kol nebus duotas atitinkamas leidimas.

9.5 Laivo žurnalas

9.5.1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto nuostatų, atvykęs į uostą žvejybos laivo kapitonas nedelsdamas pateikia atitinkamą laivo žurnalo puslapį arba puslapius, kurių iškrovimo uoste reikalauja kompetentinga institucija.

Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta iki iškrovimo, kaip nurodyta 9.3.1 punkto c papunktyje, turi atitikti kiekius, užregistruotus laivo žurnale užbaigus iškrovimą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatant laivo žurnale užregistruotos laive laikomos žuvies kiekį kilogramais leistinas nukrypimo dydis yra 8 %.

9.6 Šviežios žuvies svėrimas

9.6.1. Visi šviežią žuvį perkantys pirkėjai užtikrina, kad visi gauti kiekiai būtų pasverti naudojant kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas. Žuvis sveriama prieš ją rūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Pasvėrus nustatytas svoris įrašomas pildant iškrovimo deklaracijas ir pranešimus apie pardavimą.

9.6.2. Nustatant svorį, dėl vandens kiekio jis sumažinamas ne daugiau nei 2 %.

9.7. Šviežios žuvies svėrimas po gabenimo

9.7.1 Nukrypstant nuo 9.6.1 punkto valstybės narės gali leisti sverti šviežią žuvį po gabenimo iš iškrovimo uosto, jeigu žuvis gabenama į paskirties vietą valstybės narės teritorijoje ne toliau nei už 60 kilometrų nuo iškrovimo uosto, ir:

a) autocisterna, kuriuo gabenama žuvis, iš iškrovimo vietos į vietą, kurioje žuvis sveriama, lydi inspektorius, arba

b) iškrovimo vietoje gaunamas kompetentingų institucijų pritarimas gabenti žuvį, jeigu patenkinamos tokios sąlygos:

i) prieš pat autocisternai išplaukiant iš iškrovimo uosto pirkėjas arba jo atstovas pateikia kompetentingoms institucijoms raštišką deklaraciją, kurioje nurodoma žuvies rūšis ir laivo, iš kurio žuvis bus iškraunama, pavadinimas, autocisternos individualus identifikacinis numeris ir informacija apie paskirties vietą, kurioje žuvis bus sveriama, bei numatomas autocisternos atvykimo į paskirties vietą laikas;

ii) žuvies gabenimo metu i dalyje numatytos deklaracijos kopiją turi vežėjas ir perduoda ją žuvies gavėjui paskirties vietoje.

9.8. Sąskaita faktūra

9.8.1 Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, iškrautų [šviežios žuvies?] kiekių perdirbėjas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia sąskaitos faktūros arba kito jai lygiaverčio dokumento kopiją, kaip nurodyta Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas[10] 22 straipsnio 3 dalyje.

9.8.2. Tokioje sąskaitoje faktūroje arba dokumente nurodoma Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija ir laivo, iš kurio iškrauta žuvis, pavadinimas bei registracijos numeris. Ši sąskaita faktūra arba dokumentas pateikiami pareikalavus arba per 12 valandų nuo svėrimo užbaigimo.

9.9 Šaldytos žuvies svėrimas

9.9.1. Visi šaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai užtikrina, kad iškrauti kiekiai būtų pasverti prieš žuvį apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Bet kokį pakuotės svorį, atitinkantį dėžių, plastikinės arba kitos taros, kurioje supakuota svertina žuvis, galima atimti iš iškrautų kiekių svorio.

9.9.2. Į dėžes supakuotos šaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį tipinio mėginio svorį, nustatytą pasvėrus iš dėžės išimtą turinį be plastikinės pakuotės nuo žuvų paviršiaus nutirpdžius visą ledą arba to nepadarius. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus Komisijos 2004 m. patvirtintos jų mėginių ėmimo metodikos pakeitimus, kad juos patvirtintų Komisija. Pakeitimus patvirtina Komisija. Pasvėrus nustatytas svoris įrašomas pildant iškrovimo deklaracijas ir pranešimus apie pardavimą.

9.10 Svėrimo įranga

9.10.1. Tais atvejais, kada naudojama viešajam sektoriui priklausanti svėrimo įranga, žuvį sverianti šalis išduoda pirkėjui svėrimo lapą, kuriame nurodoma svėrimo data ir laikas ir autocisternos identifikacinis numeris. Svėrimo lapo kopija pridedama prie kompetentingoms institucijoms teikiamos sąskaitos faktūros, kaip numatyta 9.8 punkte.

9.10.2. Tais atvejais, kada naudojami privačiam sektoriaus priklausanti svėrimo įranga, kompetentingos institucijos patvirtina, kalibruoja ir užantspauduoja sistemą, kuriai taikomos tokios nuostatos:

a) žuvį sverianti šalis veda svėrimo žurnalą su sunumeruotais puslapiais, kuriame nurodoma:

i) laivo, iš kurio iškrauta žuvis, pavadinimas ir registracijos numeris,

ii) autocisternų identifikaciniai numeriai tais atvejais, kai žuvis buvo gabenama iš iškrovimo uosto prieš ją sveriant,

iii) žuvies rūšis,

iv) kiekvieno iškrovimo svoris,

v) krovimo pradžios ir pabaigos data ir laikas;

b) kai svėrimas atliekamas naudojant konvejerio sistemą, sumontuojamas matomas skaitiklis, kuris fiksuoja bendrą svorio sumą. Tokia bendra suma įrašoma į a papunktyje minimą žurnalą su sunumeruotais puslapiais;

c) svėrimo žurnalą ir 9.7.1 punkto b papunkčio ii dalyje numatytų raštiškų deklaracijų kopijos laikomos trejus metus.

9.11 Kompetentingų institucijų prieigos galimybės

Kompetentingos institucijos visą laiką gali nevaržomai susipažinti su svėrimo sistema, svėrimo žurnalais, raštiškomis deklaracijomis ir patekti į visas patalpas, kuriose apdorojama ir laikoma žuvis.

9.12 Kryžminiai patikrinimai

9.12.1.Kompetentingos institucijos vykdo administracinius kryžminius patikrinimus visiems iškrovimams palygindamos:

a) ankstesniame iškrovimo pranešime, minimame 9.3.1 punkte, nurodytus atskirų rūšių žuvies kiekius ir laivo žurnale įrašytus kiekius;

b) laivo žurnale ir iškrovimo deklaracijoje arba sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame dokumente, minimuose 9.8. punkte, įrašytus atskirų rūšių žuvies kiekius;

c) iškrovimo deklaracijoje ir sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame dokumente, minimuose 9.8. punkte, įrašytus atskirų rūšių žuvies kiekius.

9.13 Nuodugnus patikrinimas

9.13.1 Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad ne mažiau nei 15 % iškrautos žuvies kiekio ir ne mažiau nei 10 % iškraunamos žuvies būtų nuodugniai patikrinta, t.y. kad bent būtų:

a) vykdoma iš laivo iškrauto sugavimo atskirų rūšių žuvies kiekių svėrimo stebėsena. Jeigu laivai sugavimą į krantą iškrauna vamzdynais, vykdoma viso iš laivų, kuriuos buvo nuspręsta patikrinti, iškraunamo kiekio svėrimo stebėsena. Jei tai – traleris šaldiklis, suskaičiuojamos visos dėžės. Pasveriamas iš dėžių (padėklų) paimtas tipinis mėginys, siekiant nustatyti vidutinį dėžių (padėklų) svorį. Taip pat pagal patvirtintą metodiką paimami mėginiai iš dėžių, kad būtų nustatytas vidutinis žuvies neto svoris (be pakuotės, be ledo);

b) be kryžminio patikrinimo, minimo 9.12 punkte, atliekamas toks kryžminis tikrinimas:

i) svėrimo žurnale užrašytų atskirų rūšių žuvies kiekių ir sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame dokumente, minimuose 9.8 punkte, užrašytų atskirų rūšių žuvies kiekių;

ii) raštiškų deklaracijų, kurias pagal 9.7.1 punkto b papunkčio i dalį gavo kompetentingos institucijos, ir raštiškų deklaracijų, kurias turi žuvies gavėjas pagal 9.7.1 punkto b papunkčio ii dalį;

iii) autocisternų identifikacinių numerių, kurie įrašyti raštiškose deklaracijose, teikiamose pagal 9.7.1 punkto b papunkčio i dalį, ir svėrimo žurnaluose;

c) jeigu iškrovimas nutraukiamas, prieš atnaujinant iškrovimą turi būti gautas leidimas;

d) tikrinama, ar baigus krauti laive nelieka jokios žuvies.

9.13.2 Visa 9 punkte numatyta tikrinimo veikla užfiksuojama dokumentuose. Tokie dokumentai saugomi 3 metus.“

b) Pridedama tokia I dalis:

„I DALIS

CECAF

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 2 ir 17 straipsnių ir XII priedo, aštuonkojų ( Octopus vulgaris ) iš vandenų, į kuriuos trečiosios šalys turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai ir yra CECAF regione, verslinis dydis yra 450 g (gyvojo svorio) arba 400 g (išdarinėjus).“

c) Pridedama tokia J dalis:

„J DALIS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS

Laivai, vykdantys neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą

Laivai, kuriuos Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) įtraukė į laivų, patvirtintų dalyvavus neteisėtoje, nedeklaruojamoje ir nereguliuojamoje žvejyboje (IUU laivai), sąrašą, yra išvardyti 5 priedėlyje. Šiems laivams taikomos tokios priemonės:

a) IUU laivams, kurie įplaukia į uostus, neleidžiama iškrauti arba perkrauti tuose uostuose ir juos tikrina kompetentingos institucijos. Tokio patikrinimo metu tikrinami laivo dokumentai, žurnalai, žvejybos įranga, sugavimas laive ir visi kiti dalykai, susiję su laivo veikla NEAFC reguliuojamame rajone. Informacija apie tikrinimų rezultatus nedelsiant perduodama Komisijai;

b) su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, pagalbiniai laivai, degalų atsargas papildantys laivai, plaukiojančios bazės ir krovininiai laivai jokiu būdu nepadeda IUU laivams ir nedalyvauja jokiame perkrovime ar bendroje žvejybos veikloje su tame sąraše esančiais laivais;

c) IUU laivams uostuose neteikiamos atsargos, degalai arba kitos paslaugos;

d) IUU laivams neleidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse, juos draudžiama frachtuoti;

e) draudžiama importuoti žuvį iš IUU laivų;

f) Valstybės narės atsisako suteikti savo vėliavą IUU laivams ir skatina importuotojus, vežėjus ir kitų suinteresuotų sektorių atstovus susilaikyti nuo derybų ir žuvies, sugautos tokiuose laivuose, perkrovimo;

Komisija suderina sąrašą su NEAFC sąrašu, kai tik NEAFC priima naują sąrašą.“

d) Pridedamas toks 5 priedėlis:

„III priedo 5 priedėlis

Laivų, kuriuos NEAFC patvirtino vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašas

Laivo pavadinimas | Vėliavos valstybė |

FONTENOVA | Panama |

IANNIS | Panama |

LANNIS I | Panama |

LISA | Dominikos Sandrauga |

KERGUELEN | Togas |

OKHOTINO | Dominikos Sandrauga |

OLCHAN | Dominikos Sandrauga |

OSTROE | Dominikos Sandrauga |

OSTROVETS | Dominikos Sandrauga |

OYRA | Dominikos Sandrauga |

OZHERELYE | Dominikos Sandrauga“ |

[1] OL L 12, 2005 1 14, p. 1.

[2] OL L 344, 2003 1 31, p. 1.

[3] OL L 115, 1996 6 9, p. 3.

[4] OL

[5] OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 1).

[6] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[7] OL L 12, 2005 1 14, p. 1.

[8] OL L 130, 2005.5.24, p. 7.

[9] OL L 125, 1998.4.27, p. 1.

[10] OL L 145, 1977 6 13, p. 1.