Briuselis, 30.7.2004

KOM(2004) 541 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos[SEC(2004)1028]

SANTRAUKA

Šiame Komunikate pateikiama Komisijos pozicija dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos pagal Direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 18 straipsnio 3 dalį.

Šią peržiūrą Komisija atliko dviem etapais. Po pirmojo etapo 2004 m. kovo mėn. buvo paskelbtas Komisijos personalo darbo dokumento dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos komentaras SEK(2004) 346.

Šis Komunikatas remiasi per viešąją konsultaciją gautais duomenimis. Šio Komunikato pamatinė analizė yra pateikta išplėstiniame poveikio įvertinimo (EIA) dokumente, išleistame kaip SEK(2004) 1028.

Pagrindų direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų 18 straipsnio poveikį interaktyviosios televizijos paslaugoms. Jei vienoje ar keliose valstybėse narėse nėra pakankamos paslaugų sąveikos ir paslaugų gavėjai neturi pakankamos pasirinkimo laisvės, Komisija gali imtis veiksmų tam tikrus standartus padaryti privalomus.

Iš atsakymų viešai pasikonsultavus susidaro prieštaringas vaizdas dėl to, ar iš tikrųjų yra pasiekta pakankama paslaugų sąveika. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į sudėtingas technines ir rinkos sąlygas, rinkos dalyvių labai skirtingą sąveikos koncepciją ir vėlyvą Pagrindų direktyvos įgyvendinimą daugelyje valstybių narių, peržiūros tikslas iš esmės yra nuspręsti, ar yra pagrindo siūlyti vieną ar daugiau standartų padaryti privalomus.

Komisija daro išvadą, kad nėra aiškaus pagrindo standartus padaryti privalomus dabar; klausimas turėtų būti peržiūrėtas 2005 metais. Siūloma atlikti daug veiksmų, norint paskatinti naudotis interaktyviosiomis skaitmeninėmis paslaugomis, paremtomis daugialypės terpės namų programos (MHP) standartu, šiuo metu vieninteliu atviru taikomųjų programų sąsajos (API) standartu, patvirtintu ES standartų institucijų. Šie veiksmai apima MHP standarto įgyvendinimo grupės kūrimą valstybėse narėse, patvirtinimą, kad valstybės narės gali pasiūlyti vartojimo subsidijas už interaktyviosios televizijos imtuvų įrangą, jei ji atitinka valstybės paramos teikimo reikalavimus, ir prieigos prie bendrovei priklausančių technologijų kontrolę.

Komisija siekia užtikrinti, kad daugėjant interaktyviosios televizijos paslaugų, Europos piliečiai gautų naudos, ir laikosi nuomonės, kad šiuo metu rinkai yra geriausiai toliau taikyti nuostatas, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba jau susitarė Pagrindų direktyvoje.

1. PAGRINDIMAS

Interaktyvioji televizija, kurios funkcija yra ne vien rodyti vaizdą, skaitmeninei televizijai (DTV) suteikia papildomų funkcijų galimybių. Jų atsiranda dėl drauge su vaizdu perduodamų taikomųjų programų, kurios imtuve tvarkomos programų paketu, vadinamu taikomųjų programų sąsaja (API). Šiandien Europoje naudojama daugiau kaip 32 milijonai skaitmeninių imtuvų[1], iš kurių bent 25 milijonai turi interaktyviąją funkciją[2].

Interaktyviosios televizijos rinka buvo sukurta, nesant Europos API standarto. Iš pradžių Europoje egzistavo penkios svarbios API, nė viena iš jų nebuvo standartizuota Europos standartų institucijos. Vienai API sukurtas turinys arba taikomosios programos negalėjo būti naudojamos imtuve su kitokia API[3].

Tai sukėlė susirūpinimą paslaugų sąveikos stoka (turint galvoje ir techninę sąveiką, ir prieigos klausimus) ir galimu vartotojų pasirinkimo ribojimu, kuris galėtų turėti įtakos, kalbant apie laisvą informacijos srautą, žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę. Apibendrinant nerimą kelia šie klausimai: vartotojai negalėtų įsigyti standartinio, universalaus imtuvo, kuriuo būtų galima priimti visus nekoduotus kanalus ir naudotis visomis mokamos televizijos interaktyviosiomis paslaugomis, ir būtų priversti naudotis brangesniais imtuvais su bendrovei priklausančia API; transliuotojai susidurtų su interaktyviųjų paslaugų gerinimo ir teikimo kliūtimis, nes turėtų derėtis su vertikaliai susietais tinklų operatoriais, kontroliuojančiais bendrovei priklausančias API technologijas.

Šie klausimai buvo įtraukti į Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 18 straipsnį, pavadintą „Skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveika“.

18 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės skatintų interaktyviosios televizijos paslaugų teikėjus ir įrangos tiekėjus naudoti atvirą taikomųjų programų sąsają (API).

18 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės skatintų API savininkus teikti visą informaciją, kuri yra būtina, kad skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas API palaikomas paslaugas grynai funkcine forma.

18 straipsnio 1 dalis atitinka bendrą ES politiką skatinti naudotis bendrais standartais bendrojoje rinkoje. 18 straipsnio 2 dalyje pritariama, kad rinkoje laikomasi bendrovei priklausančių API standartų, ir siekiama užtikrinti techninių specifikacijų standartų skaidrumą, kad turinio teikėjai galėtų kurti interaktyviąsias taikomąsias programas, veikiančias pagal šiuos bendrovei priklausančius standartus.

18 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija ištirtų 18 straipsnio poveikį iki 2004 m. birželio 24 d. ir pagal tyrimo rezultatus galėtų nustatyti standartą, remdamasi Pagrindų direktyvos 17 straipsnyje nustatytais įgaliojimais.

2001 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento plenariniame posėdyje Komisija žodžiu įsipareigojo daugialypės terpės namų programos (MHP) standartus įtraukti į ES Oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų, kuriuos valstybės narės turi skatinti taikyti, sąrašą, kaip numatyta Pagrindų direktyvos 17 straipsnyje.

Peržiūros eiga

Šiai peržiūrai Komisija pradėjo ruoštis iš karto po to, kai buvo priimta Pagrindų direktyva, per nepriklausomą konsultacinę įmonę pradėdama galimų strategijos krypčių tyrimą ir suteikdama įgaliojimą Europos standartų institucijoms, norėdama ištirti, kaip standartizacija padėtų gerinti sąveiką[4]. Į paskelbtą standartų sąrašą buvo įtraukti MHP standartai[5]. Komisija taip pat pareiškė, kad akivaizdus būdas pasiekti sąveiką būtų daug kur taikyti MHP[6].

2004 m. kovo mėn. Komisijos tarnybos pradėjo viešą konsultaciją, paremtą Komisijos personalo darbo dokumentu SEC (2004)346 (toliau – darbo dokumentas). Konsultaciją sudarė viešas svarstymas ir Europos Parlamento narių suorganizuotas neformalus seminaras.

2. SUINTERESUOTųJų šALIų NUOMONėS

Konsultuojant dalyvavo įvairios suinteresuotosios šalys, ypač gamintojai, tinklų operatoriai, transliuotojai ir taikomųjų programų sąsajos (API) teikėjai; taip pat vartotojų asociacijos ir kitos suinteresuotosios šalys, atstovaujančios tam tikras nuomones. Iš viso 51 dalyvis pateikė į daugiau kaip 350 puslapių surašytų ypač argumentuotų nuomonių, o tai neabejotinai liudija šios pramonės šakos debatų svarbą. Atsakymus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes.

2.1. Suinteresuotosios šalys, pritariančios, kad būtų nustatyti standartai

Tų, kurie pritaria, kad atviri standartai, įskaitant daugialypės terpės namų programos (MHP) standartą, privalo būti nustatyti, nuomone, paslaugų sąveika vartotojų lygmeniu dar nėra pasiekta. Jų teigimu, ši sąveikos forma suteikia daugiausia galimybių, nes ji labiausiai padidina paslaugų ir įrangos pasirinkimą vartotojams. Šiuo metu rinka yra suskaldyta ir nepajėgi gauti bendro standarto teikiamos naudos.

Nėra tikėtina, kad rinkos jėgos lems tinkamą paslaugų sąveiką be valdžios institucijų įsikišimo. Gamintojai svarbiu tikslu vis dar laiko kuo daugiau parduoti savo produkto Europos lygiu, siekdami masinės gamybos ekonominio pranašumo. Tokie sprendimai, kaip pasiūlytas kilnojamojo turinio formatas (PCF), kuris leidžia turinį įrašyti vieną kartą ir naudoti daugelyje API programų, yra naudingi, bet nėra tinkami nekoduotų kanalų transliuotojams. Pastarųjų nuomone, prieigos taisyklės – tai kompromisinis sprendimas pliuralizmo ir pasirinkimo laisvės atžvilgiu. Norėdami žiūrovams teikti savo paslaugas, transliuotojai priklausys nuo tinklų operatorių, kurie atrenka paslaugas. Sekdamos GSM pavyzdžiu, valdžios institucijos turėtų imtis intervencinio vaidmens.

Įvedus privalomus atvirus standartus, įskaitant MHP standartą, vartotojas turės didesnį pasirinkimą ir bus sukurtas juridinis pagrindas užtikrinti, kad bus mažinamos imtuvų kainos ir greičiau pereinama nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės. Jei transliuotojai nesusidurtų su nereikalinga kliūtimi dėl API, kaip priklausančios bendrovei, būtų skatinami didesni informacijos srautai ir taip didinamas pliuralizmas. Aptarnavimo naujovės nebepriklausytų nuo API savininkų. Kai kurios suinteresuotųjų šalių grupės įrodinėja, kad kiekviena valstybė narė turi turėti galimybę reikalauti savo teritorijoje naudoti vieną API arba kad visoje ES būtų teisėtos tik atviro standarto API. Atviri standartai neturėtų būti nustatomi tik nekoduotus kanalus priimančiai antžeminei televizijai, kadangi taip nebūtų išspręsta dėl bendrovei priklausančios API kylanti prieigos saugojimo problema, kalbant apie kabelinę ir satelitinę televizijas. Kiti standartai turėtų būti įtraukiami į sąrašą tik tuo atveju, jei jie nesutampa su jau įtrauktais standartais.

Bendrosios suinteresuotųjų šalių pastabos buvo susijusios su interaktyviosios televizijos galimybėmis prisidėti prie Lisabonos darbotvarkės, kaip pabrėžė Sevilijoje susirinkusi Taryba, buvo kritikuojamas darbo dokumentas dėl nekoduotus kanalus priimančios televizijos socialinio vaidmens nepaisymo. Šiai pozicijai pritariantys rinkos dalyviai daugiausia buvo nekoduotų kanalų transliuotojai iš valstybių narių, kurių skaitmeninė televizija yra mažiau išplėtota, ir didysis gamintojas.

2.2. Suinteresuotosios šalys, nepritariančios, kad būtų nustatyti standartai

Ši grupė teigė, kad paslaugų sąveika jau pasiekta. Jie sąveiką suvokia kitaip – jiems tai reiškia tų pačių interaktyvių paslaugų prieinamumą skirtingu skirstymo pagrindu. Stočių ir tinklo technologijos leidžia turinį perkelti iš vienos taikomųjų programų sąveikos (API) sistemos į kitą. Prie šių technologijų priskiriamos kūrimo sistemos, kuriomis galima kurti taikomąsias programas kelioms API (daugybinis kūrimas, multiple authoring), arba siūlytasis kilnojamojo turinio formatas (PCF).

Šios grupės nuomone, paslaugų sąveika jautriai reaguoja į rinkos paklausą. Kur yra paklausa, ten interaktyviosios taikomosios programos tampa prieinamos pagal kelias skirtingas pagrindines programų sistemas. Pavyzdžiai galėtų būti lošimas, televizijos žaidimai ir orų prognozė. Kad bus pagamintas vienas universalus imtuvas, nėra tikėtina dėl didelių išlaidų, ir jis nėra būtinas, nes programos transliuojamos vienu metu skirtingais tinklais; vis dėlto techninių kliūčių tam nėra. Dėl valdžios institucijų kišimosi jie teigia, kad Europos skaitmeninės televizijos (DTV) rinka yra dinamiškesnė už JAV DTV rinką dėl to, kad valdžios institucijos jos nekontroliuoja. Remiantis Komunikacijų reglamentu, prieigos taisyklių beveik pakanka, kad būtų išsaugotas pliuralizmas ir vartotojo pasirinkimas. Ex post standartų nustatymas darytų žalą – atbaidytų esmines investicijas, skirtas tobulinti iš anksčiau bendrovei priklausančias sistemas –tokiu būdu atbaidydamas būsimas investicijas į pažangių technologijų plėtrą.

Bendromis pastabomis šios suinteresuotosios šalys pritarė darbo dokumente pateiktai pozicijai, kad sudėtingesnė DTV sistema, palyginti su paprastesniu analoginiu modeliu, daug ką pakeičia. Jie pritaria galimybei naujoves diegti standartiniu perdavimo technologijų lygmeniu, kaip veikia interneto modelis. Nė vienoje valstybėje narėje nėra vienos technologijos, kuri tiktų bet kokiomis rinkos aplinkybėmis. Vertindama įgyvendinimo galimybes, Komisija turėtų atsižvelgti į dabartinį rinkos palankumo ir visos vertės grandinės sąveikos lygį. Neturėtų būti priimtas joks galutinis sprendimas dėl to, ar įgyvendinta taip, kaip reikia, anksčiau nei po 3–5 metų.

Šios grupės nuomone, atvirų standartų nustatymo išlaidos būtų didesnės už jų teikiamą naudą. Tai, kad būtų nustatytas MHP standartas, rinkai padarytų didelę įtaką – paskatintų jos dalyvius naudoti interaktyviosios funkcijos neatliekančius imtuvus, atsižvelgiant į papildomas MHP imtuvų išlaidas ir nedidelę interaktyviosios televizijos paslaugų paklausą.

Šiai nuomonei pritariančios suinteresuotosios šalys daugiausia buvo palydovinės mokamos televizijos ir kabelinės televizijos operatoriai, dažnai iš tų valstybių narių, kur DTV yra gerai išplėtota, o dauguma imtuvų yra su bendrovei priklausančia API. Kiti šios nuomonės šalininkai buvo programinės įrangos ir informacijos technologijų bendrovės, įskaitant bendrovei priklausančių API savininkus, ir didysis gamintojas.

2.3. Kitos nuomonės

Iš valdžios institucijų indėlio buvo galima spręsti, ar jų skaitmeninės televizijos (DTV) rinkos yra gerai (dėl to dauguma imtuvų yra su bendrovei priklausančiomis API), ar mažiau išplėtotos. Respondentai iš šalių, kur interaktyvioji televizija yra daugiausia ištobulinta, iš esmės laikė, kad paslaugų sąveikos lygis yra pakankamas.

Šalies ir Europos mastu veikiančios vartotojų organizacijos pritarė, kad atviri standartai būtų nustatyti siekiant paslaugų sąveikos.

Per viešąjį svarstymą keli stambieji Italijos rinkos dalyviai labai rėmė MHP standartą, tačiau buvo skeptiškai nusiteikę dėl jo nustatymo. Italijos vartotojams vyriausybės skiriamos subsidijos perkant MHP imtuvą su grįžtamojo kanalo funkcija mažina papildomas išlaidas, susijusias su MHP. Tokie imtuvai parduodami už tą pačią kainą, kaip ir imtuvai kitose rinkose, kur naudojamos pigesnės API technologijos.

3. KOMISIJOS ANALIZė IR POZICIJA

3.1. Šiuo metu 18 straipsnio daromas poveikis

Tai, kad Pagrindų direktyvą atidėliojama perkelti į nacionalinę teisę,[7] reiškia, kad dar anksti bendrai vertinti 18 straipsnio 3 dalies poveikį. Per Komunikacijos komiteto (COCOM) transliuotojų grupės diskusijas išryškėjo didelės veiklos galimybės, susijusios su paslaugų sąveika veikimo lygmeniu daugelyje valstybių narių, dažnai siejamos su skaitmeninės antžeminės televizijos diegimu.

Kalbant apie 18 straipsnio 2 dalį, palyginti nedaug valstybių narių turi savo teritorijoje įsisteigusius arba atstovaujamus taikomųjų programų sąsajos (API) tiekėjus, todėl daugumai šią nuostatą galima taikyti tik ribotai. Komisijai nėra žinoma apie kurio nors reguliuotojo gautą formalų skundą, kad API savininkas nepateikė visos informacijos, kuri yra būtina, kad interaktyviosios televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas ir visapusiškai veikiančias API palaikomas paslaugas. Bendrovei priklausančių API savininkai teigia, kad jie yra suinteresuoti užtikrinti, jog iš konkrečios sistemos visi vartotojai gautų didžiausios galimos naudos sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis – ypač todėl, kad yra konkuruojančių API.

Komisijos nuomone, daugiausia įtakos turinti 18 straipsnio nuostata – reikalavimas peržiūrėti paslaugų sąveiką ir jos poveikį vartotojo pasirinkimui iki 2004 liepos mėn. Ji paskatino rinkos dalyvius išsamiai aptarti paslaugų sąveiką. Rengdamos dvi ataskaitas apie sąveiką, standartų institucijos sulaukė daug rinkos dalyvių paramos iš abiejų šalių. Rinkos dalyvių nuomone, šis klausimas labai svarbus, net jei jų požiūris į teisinio reikalavimo pobūdį ir į tai, kaip geriausia jį įgyvendinti, gali skirtis.

Konsultacijos metu nebuvo atskleista jokių reikšmingų, esminių grėsmių dėl laisvo informacijos srauto, žiniasklaidos pliuralizmo ir kultūrų įvairovės. Visgi Komisija pabrėžia Europos Parlamento neseniai išreikštą politinį susirūpinimą nagrinėjamais klausimais[8].

3.2. Esminiai klausimai

Rinkos dalyvių reakcija į konsultaciją gerokai skiriasi. Nekoduotų kanalų transliuotojai atsiduria prieš satelitinės ir kabelinės televizijos operatorius bei informacijos technologijų rinkos dalyvius. Abi šalys pretenduoja į didžiojo plačiai vartojamų elektronikos prekių gamintojo paramą.

Svarbiausia ginčo dalis – bendrųjų interesų ir rinkos jėgų santykis. Nekoduotų kanalų transliuotojams, ypač viešiesiems transliuotojams, pavesta įgyvendinti svarbius bendrųjų interesų tikslus, tokius kaip žiniasklaidos pliuralizmas ir kultūrų įvairovė, pasiekiamus vykdant programų ir skirstymo įpareigojimus. Tinklų operatoriai atlieka pagrindinį vaidmenį, įgyvendindami Lisabonos darbotvarkę, investuodami į pažangių ryšių tinklų kūrimą. Abi šalys siekia ginti savo pozicijas dėl savo tam tikro vaidmens, kalbant apie šią sritį, pastebėjusios, kad jį riboja tam tikras kitos šalies elgsenos aspektas.

Transliavimo paslaugų ir skaitmeninių infrastruktūrų vertikali integracija nekoduotų kanalų viešiesiems transliuotojams kelia ypatingą susirūpinimą. Dėl vertikalios integracijos gali, pavyzdžiui, atsirasti galimybė, naudojant bendrovei priklausančias technologijas, vartotojus susieti su tam tikra skaitmenine programa arba daryti poveikį įtakai rinkoje. Klausimas, kaip reikėtų naudoti bendrovei priklausančias technologijas, turi būti nagrinėjamas peržiūrint konkurencijos teisės aktus. Tam tikrais atvejais vertikali integracija gali lemti didesnį ekonominį veiksmingumą[9].

Tokie bendrieji interesai, kaip kultūrų įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas, yra esminiai pagal socialinį Europos modelį, o ekonominė sėkmė – būtina sąlyga, norint užtikrinti, kad Europos Sąjunga liktų konkurencinga ir išsaugotų išteklius, reikalingus finansuoti veiklą, susijusią su visuotinių interesų tikslų siekimu ir skaitmeninių technologijų pakeitimu. Šie dvigubi politikos tikslai ES įgyvendinami, Turinio reglamentą, kuris skirtas bendriems interesams įgyvendinti, atskiriant nuo Komunikacijų reglamento, kuriuo siekiama skatinti plėtoti konkurencingą rinką, kaip priemonę naujovėms kurti ir kaip naujų investicijų sferą. Šios dvi politikos susiduria nagrinėjant taikomųjų programų sąsajos (API) klausimą, todėl šie debatai tokie intensyvūs.

3.3. Paslaugų sąveika ir Pagrindų direktyvos 18 straipsnio 3 dalis

Pagrindų direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų 18 straipsnio poveikį. Jei nėra pakankamos paslaugų sąveikos, Komisija gali taikyti 17 straipsnyje nustatytą tvarką, pagal kurią tam tikri standartai gali būti padaryti privalomi.

Pagrindų direktyvoje ar susijusiose direktyvose sąveika nėra apibrėžta. Be to, kad ji vartojama Pagrindų direktyvos 17 ir 18 straipsniuose, sąveika vartojama Universaliųjų paslaugų direktyvos[10] 24 straipsnyje, kur sąvoka apima atviro sąsajoms skirtą lizdą, per kurį galima prijungti periferinę įrangą.

31 konstatuojamojoje dalyje, pagrindžiančioje 18 straipsnį, parodomi skirtingi sąveikos aspektai teigiant, kad:

vartotojų lygiu turėtų būti skatinama skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveika, kad būtų galima užtikrinti laisvą informacijos srautą, žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę;

atviros taikomųjų programų sąsajos palengvina sąveiką, t. y. galimybę interaktyvų turinį perkelti iš vieno perdavimo mechanizmo į kitą, išlaikant visiškai tas pačias šio turinio funkcijas.

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į darbo dokumente aprašytą sudėtingą aplinką ir į per viešąją konsultaciją išryškėjusias skirtingas sampratas, peržiūros tikslas yra nuspręsti, ar dabar yra pagrindo siūlyti vieną arba daugiau API standartų padaryti privalomus vienam arba daugiau rinkos segmentų.

Skirtingų scenarijų, pagal kuriuos standartai galėtų būti padaryti privalomi, pasekmės išnagrinėtos pridėtame išplėstiniame poveikio įvertinimo dokumente. Pasiūlymai, kad tam tikros valstybės narės turėtų galėti vieną arba daugiau atvirų API standartų padaryti privalomus, yra nesuderinami su bendrąja rinka. Tokia politika sukurtų kliūtis prekiauti tarp valstybių narių.

Tai, kad MHP standartas būtų padarytas privalomas ES mastu, tam tikrą dieną užtikrintų techninę įrangos ir paslaugų sąveiką, tačiau turinio teikėjai vis tiek turėtų tartis dėl prieigos prie tinklų ir susijusių paslaugų, kaip minėta pirmiau. Dauguma komentuotojų pripažįsta problemas, kurias ši politika sukeltų rinkoje, kalbant apie jau esančius apytikriai 25 milijonus priedų rinkinių su API funkcija, ir iš tikrųjų jokia išsamesnį atsakymą per konsultacijas pateikusi šalis tokio lygio kišimosi nesiūlo. Žinant derybų dėl Pagrindų direktyvos istoriją, nėra tikėtina, kad toks pasiūlymas sulauktų reikiamos valstybių narių paramos.

Komisija daro išvadą, kad nėra aiškaus pagrindo ES masto standartus padaryti bendrai privalomus šiuo rinkos plėtros etapu ir per ilgesnį laiką Pagrindų direktyvos 18 straipsnio nuostatos galės būti visiškai įgyvendintos. Be to, būtina pažiūrėti, ar susirūpinus dėl to, kad operatoriai, naudojančių bendrovei priklausančias API, saugo prieigą, kontrolės institucijoms teikiami oficialūs skundai.

Ribota interaktyviosios televizijos komercinė sėkmė kol kas nelabai skatina rinkos dalyvius užtikrinti, kad visos paslaugos būtų prieinamos per visus imtuvus, tačiau tai pasiekti galima. Tikėtina, kad augant rinkai lygiagrečiai bus plėtojamos paslaugų sąveikos galimybės. Galimybė išplėtoti interaktyvų turinį, kad jį būtų galima pritaikyti skirtingoms API programoms, – mažiausias paslaugų sąveikos augančioje rinkoje reikalavimas. Kilnojamojo turinio formatas (PCF) ir pagerintos kūrimo technologijos gali palengvinti perkelti turinį iš vienos API į kitą[11]. Taigi neatmetamos kitos sąveikos formos, įskaitant perėjimą nuo bendrovei priklausančių standartų prie atvirų standartų konkrečiu atveju. Paklausos neapibrėžtumas leidžia daryti prielaidą, kad paprastesnės, pigesnės pateikimo technologijos ir toliau turėtų būti prieinamos greta sudėtingesnių ir brangesnių darbo sistemų, suteikiant vartotojui galimybę rinktis.

Šį klausimą Komisija peržiūrės 2005 m. antrojoje pusėje. Visgi tai, kad būtų toliau skatinama taikyti MHP standartą, atneštų naudos Europos vartotojams.

3.4. Skatinamosios priemonės

3.4.1. Geresnis MHP standarto taikymo valstybėse narėse koordinavimas

Komisija sudarys valstybių narių darbo grupę, kad būtų pasiektas norimas bendro darbo rezultatas. Dėl susiskaldymo, kilusio inter alia skirtingose valstybėse narėse rinkai plėtojantis skirtingu greičiu, gamintojams sunku pasiekti masinės gamybos teikiamo ekonominio pranašumo. Turėtų būti siekiama nustatyti veiksmus, kurie MHP padėtų įgyti kritinę masę ir išnaudoti masinės gamybos ekonominius pranašumus, o tai turėtų lemti kainų mažinimą ir geresnes rinkos susidomėjimo perspektyvas. Šiuo metu susidomėjimas nedidėja, nes tam trukdo papildomos MHP išlaidos. Ši priemonė pirmiausia skirta padėti mažesnėms valstybėms narėms.

3.4.2. Vartojimo subsidijos

Vienas iš būdų sumažinti papildomas vartotojų išlaidas, susijusias su įrenginiais su standartinėmis darbo sistemomis, tokiomis kaip MHP, – subsidijuoti perkančius vartotojus. Vartojimo subsidijos jau yra prieinamos Italijoje, ir MHP imtuvai, teikiant subsidijas, dabar mažmenomis parduodami už tokią pačią kainą kaip ir skaitmeniniai imtuvai, kur įdiegta ankstesnė, pigesnė API kitose, brandesnėse nacionalinėse rinkose. Sudarytos sąlygos žmones skatina įsigyti imtuvą, atliekantį interaktyvią funkciją ir turintį grįžtamąjį kanalą, vietoj paprasto, šių funkcijų neturinčio imtuvo. Dėl to valstybės narės gali siūlyti vartojimo subsidijas. Tokios vartojimo subsidijos neturi daryti jokios įtakos technologijų atžvilgiu, apie jas turi būti pranešta, ir jos turi atitikti valstybės paramos gavimo taisykles. Subsidijos turi būti laikinos ir mažėti proporcingai pagal tai, kaip mažėja imtuvų kainos, kad būtų galima išvengti per didelių kompensacijų. Į šią iniciatyvą neįtraukiamos subsidijos įmonėms ir apie jas turi būti pranešta Komisijai įprasta tvarka.

3.4.3. Oficialiajame leidinyje paskelbtas standartų sąrašas

Komisija išreiškia ketinimą kitą kartą atnaujinant sąrašą į jį įtraukti dvi pateikimo sistemas MHEG 5 ir WTVML su sąlyga, kad jos bus patvirtintos Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI). Peržiūrėtas sąrašas bus pateiktas Komunikacijų komitetui (COCOM), kad šis pareikštų savo nuomonę, kaip numatyta Pagrindų direktyvos 17 straipsnyje.

Dėl kitų standartų, kylančių iš pirmuoju įgaliojimo M331 etapu apibrėžtos standartizacijos programos, įtraukimo į standartų sąrašą bus svarstoma, kai jie bus prieinami. Įtraukus šiuos standartus į sąrašą, gali būti pagerinta paslaugų sąveika, kaip teigiama darbo dokumente.

3.4.4. Prieigos prie bendrovei priklausančių technologijų kontrolė

Komisija, reikiamai padedant valstybėms narėms, toliau kontroliuos galimybę prieiti prie bendrovei priklausančių technologijų, gamintojams norint įsigyti licencijas. Kelių papildomųjų technologijų derinimas imtuvuose – vienas iš būdų sukurti universalų imtuvą viename aparate. Ten, kur šios funkcijos yra standartizuotos, pvz., kanalų nustatymo įtaisai, vienintelė kliūtis yra kaina; visgi galėtų būti aiškiau nustatytos tokių bendrovei priklausančių technologijų kaip API naudojimo galimybės. Dar Prieigos direktyvos[12] I priedo 6 straipsnyje nustatytas reikalavimas sąlyginės prieigos sistemų teikėjams, iš jų reikalaujama užtikrinti, kad teikiant licencijas plataus vartojimo įrenginių gamintojams, šios sistemos būtų teikiamos elgiantis sąžiningai, pagrįstai ir nediskriminuojant.

Komisija ir toliau vykdys kontrolę, pateikdama reguliarias el. komunikacijų paketo įgyvendinimo ataskaitas.

4. IšVADA

Komisija nori užtikrinti, kad Europos piliečiai gautų naudos iš to, kad daugėja interaktyviosios DTV paslaugų, teikiamų perdavimo sistemomis, kurių atsiranda vis daugiau, ir laiko, kad šiuo metu rinka geriausiai aptarnaujama ir toliau taikant nuostatas, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba susitarė Pagrindų direktyvoje. Be to, kaip bus naudojamos bendrovei priklausančios technologijos, ir toliau priklausys nuo konkurencijos teisės aktų.

Komisija imsis papildomų priemonių skatinti, kad būtų įgyvendintas MHP standartas, kuris šiuo metu yra pažangiausias atviras API standartas Europoje.

Komisija ir toliau sieks, kad 18 straipsnis galutinai ir veiksmingai būtų perkeltas į visų valstybių narių nacionalinę teisę, tačiau, atsižvelgdama į aplinkos sudėtingumą, skirtingas rinkos dalyvių koncepcijas ir vėlyvą Pagrindų direktyvos įgyvendinimą daugelyje valstybių narių, prieina prie išvados, kad netinkama spręsti, ar reikiama sąveika yra, ar nėra pasiekta pagal 18 straipsnio 3 dalį. Visgi šia peržiūra nėra grindžiamas požiūris, kad kultūrų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo problemos gali būti įveiktos tik nustatant bendrą API standartą. Svarbesni žiniasklaidos pliuralizmo debatų klausimai, ypač dėl žiniasklaidos nuosavybės ir kontrolės, priklauso valstybių narių kompetencijai.

Komisija iš naujo išnagrinės padėtį 2005 m. antrojoje pusėje.

[1] ETSI TR 102 282, 2004 m. vasario mėn., p. 11.

[2] Skaitmeninės interaktyviosios televizijos standartizacija, Konkurso konsultacija CENELEC, 2003 m. balandžio mėn., p. 13.

[3] Įprastinei DTV perduoti nereikia, kad imtuve būtų įrengta API. API – tai papildoma galimybė. Be to, DTV perdavimas yra visiškai standartizuotas pagal vien Europoje taikomus ETSI standartus.

[4] Nuorodos SEC(2004) 346 31, 32, 40 išnašose.

[5] OL C 331, 2002 12 31, p.32.

[6] EP žodinis paklausimas O/2002/40.

[7] Direktyvos taikymo pradžios dieną, 2003 m. liepos 24 d., 5 iš 15 valstybių narių buvo perkėlusios Direktyvą į nacionalinę teisę. 2004 m. gegužės mėn. pabaigoje 9 iš 25 valstybių narių perkelti dar nebuvo baigusios.

[8] Rezoliucija P5_TA(2004)0373.

[9] Pvz., panaikinant dvigubą pelną.

[10] Direktyva 2002/22/EB, OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

[11] PCF galėtų apimti 80 % interaktyviosios televizijos taikomųjų programų, tačiau ne pačias sudėtingiausias, pvz., elektroninius programų vadovus.

[12] Direktyva 2002/19/EB, OL L 108, 2002 4 24, p.12.