(1)

nuo pat jo įsteigimo 1991 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) rėmė Vidurio ir Rytų Europos šalių perėjimą prie atviros rinkos ekonomikos ir privačių asmenų bei verslo iniciatyvos skatinimą. ERPB geografinė veiklos apimtis turėtų būti taikoma ir pietinėms bei rytinėms Viduržemio jūros regiono šalims, siekiant skatinti panašius tikslus. Atsižvelgdamas į pietinių ir rytinių Viduržemio jūros regiono šalių ekonominę ir politinę padėtį, ERPB parengė etapais grindžiamą požiūrį, kuriuo remdamasis jis pradės veiklą ir kurį taikant bus atsižvelgiama į to regiono ypatumus;

(2)

pagal Direktorių valdybos ataskaitą valdytojų tarybai dėl pietinių ir rytinių Viduržemio jūros regiono šalių įtraukimo į Banko veiklos geografinį regioną, Viduržemio jūros pietų ir rytų regionas apima Viduržemio jūros pakrantės šalis ir Jordaniją, kuri yra glaudžiai integravusis į tą regioną;

(3)

reaguodami į 2011 m. įvykius pietinėse bei rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, 2011 m. kovo 8 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė bendrą komunikatą, pavadintą „Partnerystė demokratijos ir bendro klestėjimo labui su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis“, kuriame išreiškiama stipri politinė ir ekonominė Sąjungos parama regionui. Bendrame komunikate, be kita ko, numatyta galimybė išplėsti ERPB įgaliojimus, kad šie apimtų Pietinės kaimynystės šalis, remiantis per pastaruosius 20 metų ERPB įgyta patirtimi. 2011 m. kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Taryba iš esmės pritarė to bendro komunikato turiniui. Savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto Europos Parlamentas paragino ERPB pakeisti savo statutą, kad jis galėtų dalyvauti teikiant finansinę pagalbą;

(4)

2011 m. gegužės mėn. Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vadovai inicijavo Dovilio partnerystę, kurios tikslas – padėti pietinėms ir rytinėms Viduržemio jūros regiono šalims joms pereinant prie laisvos, demokratinės ir tolerantiškos visuomenės, ir paragino ERPB išplėsti geografinę apimtį, kad jis galėtų pasinaudoti savo patirtimi ir paremti tose šalyse vykstančias permainas siekiant laikytis daugpartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principų;

(5)

ERPB veiklos išplėtimas į pietines ir rytines Viduržemio jūros regiono šalis atspindi Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės paramą viltims, paskatintas Arabų pavasario, kad to regiono šalys pereis prie rinkos ekonomikos ir pliuralistinės demokratinės visuomenės;

(6)

atsižvelgiant į ERPB veiklos naujų šalių ekonomikos pažeidžiamumą ir socialinę nelygybę, kuri yra viena iš Arabų pavasario neramumų svarbiausių priežasčių, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB privačiojo sektoriaus vystymo srityje skirti dėmesio ir kitiems klausimams, kad finansavimu taip pat būtų prisidedama kuriant socialiniu bei aplinkos požiūriu tvarią visuomenę, kaip išdėstyta atitinkamuose Tūkstantmečio vystymosi tiksluose ir laikantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio. Visų pirma, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų raginti ERPB prisidėti pereinant prie efektyviai energiją vartojančios ir socialiai integruotos atviros rinkos ekonomikos, kartu atsižvelgiant į socialinę, skurdo, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių padėtį;

(7)

2011 m. rugsėjo 30 d. priimtomis 137 ir 138 rezoliucijomis ERPB valdytojų taryba balsavo už reikiamus Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo (toliau – Susitarimas) pakeitimus, kuriais sudaromos sąlygos išplėsti ERPB geografinę veiklos apimtį, įtraukiant pietines ir rytines Viduržemio jūros regiono šalis, kartu išlaikant savo įsipareigojimus dabartinėms veiklos šalims. Visi ES ERPB valdytojai, įskaitant Sąjungą atstovaujantį valdytoją, balsavo už tuos pakeitimus;

(8)

Savo 2011 m. gegužės 21 d. priimtoje 134 rezoliucijoje ERPB valdytojų taryba pabrėžė, kad numatytas ERPB įgaliojimų išplėtimas turėtų įvykti be papildomų jo akcininkų kapitalo įnašų;

(9)

pagal Susitarimo 56 straipsnį ERPB valdytojų taryba turi apklausti visus narius, ar jie pritaria siūlomiems pakeitimams;

(10)

Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų dėti kuo didesnes pastangas, siekdami skatinti ERPB atidžiai stebėti savo veiklą, visų pirma šalyse, kuriose trūksta politinės atskaitomybės, pažeidžiamos pilietinės ir žmogaus teisės ar išlieka aukštas korupcijos lygis. Be to, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų kiek įmanoma stengtis užtikrinti, kad EPRB vykdant veiklą naujose jo veiklos šalyse būtų atsižvelgiama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1219/2011/ES dėl Europos Sąjungos papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo akcijų pasirašymo dėl sprendimo didinti šį kapitalą (2) nurodytus rizikos ribojimu pagrįstos bankininkystės, skaidrumo ir kovos su sukčiavimu principus;

(11)

ERPB vykdant veiklą pietinėse ir rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB toliau glaudžiai bendradarbiauti su Sąjunga ir palaikyti ryšius su pilietine visuomene, taip pat toliau plėtoti glaudų bendradarbiavimą su Europos investicijų banku ir kitomis Europos bei tarptautinėmis viešojo finansavimo įstaigomis, kad visiškai išnaudotų jų lyginamuosius pranašumus. Taip pat turėtų būtų vengiama atvejų, kai ERPB dubliuoja tokių kitų viešojo finansavimo įstaigų veiklą;

(12)

prieš pritardamas dėl veiklos potencialioje naujoje veiklos šalyje, ERPB turėtų atlikti išsamų atitinkamos šalies ekonominių ir politinių sąlygų techninį vertinimą, įskaitant šalies įsipareigojimo laikytis Susitarimo 1 straipsnyje nustatytų daugpartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principų vertinimą bei sunkumų, su kuriais susiduriama pereinamuoju laikotarpiu, vertinimą, taip pat apžvelgti kitų tarptautinių finansų įstaigų veiklą toje šalyje ir prioritetines sritis, kuriose ERPB galėtų geriausiai pasinaudoti savo specifinėmis žiniomis ir įgūdžiais. Aptardami šiuos vertinimus, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB visapusiškai atsižvelgti į Sąjungos nuomonę;

(13)

Ataskaitoje, kurią pagal Sprendimą Nr. 1219/2011/ES Komisija pateiks iki ketvirtosios 2011–2015 m. laikotarpio kapitalo išteklių apžvalgos pabaigos, Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad ERPB veikla apima ir pietines bei rytines Viduržemio jūros regiono šalis;

(14)

kalbant apie ERPB indėlį į pietinių ir rytinių Viduržemio jūros regiono potencialių veiklos šalių perėjimą prie tinkamai veikiančios, tvarios ir modernios rinkos ekonomikos, Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų paprašyti, kad ERPB kasmet pateiktų savo veiklos ataskaitą, o prieš pateikdamas savo penkerių metų kapitalo išteklių apžvalgą – atliktų išsamų savo poveikio tokių šalių ekonomikos vystymuisi vertinimą;

(15)

Susitarimo pakeitimai turėtų būti patvirtinti Sąjungos vardu,