20.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 372/1

1.

2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu, kurioje valstybės narės raginamos skatinti žinių įgijimą ir kurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, visų pirma įgyvendinant politiką, kuria užtikrinama lyčių lygybė ir siekiama, kad suaugusiųjų švietimas taptų patrauklesnis, lengviau prieinamas ir veiksmingesnis.

2.

2008 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas (2) dėl suaugusiųjų mokymosi, kuriose pirmą kartą nustatyti bendri prioritetai, kuriems turi būti skiriama dėmesio suaugusiųjų mokymosi srityje, sukurtas pagrindas aktyvesniam įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui Europos mastu ir pasiūlyta keletas konkrečių priemonių 2008–2010 m. laikotarpiui (toliau – veiksmų planas), kuriomis siekiama didinti dalyvavimą suaugusiųjų mokymesi ir gerinti jo kokybę.

3.

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją „Geresnis orientavimo visą gyvenimą integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas“, kurioje akcentuota orientavimo, kaip tęstinio proceso, kuris bet kokio amžiaus piliečiams ir visą jų gyvenimą padeda nustatyti savo gebėjimus, kompetencijas ir interesus, priimti su švietimu, mokymu ir užimtumu susijusius sprendimus, taip pat organizuoti savo veiklą atsižvelgiant į švietimo ir mokymo, darbo ir kitą aplinką, svarba.

4.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas (3), kuriose nustatyta su strategija „Europa 2020“ visiškai suderinama Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) ir kurios keturi tikslai – susiję su mokymusi visą gyvenimą ir judumu, kokybe ir veiksmingumu, vienodomis galimybėmis, socialine sanglauda ir aktyviu pilietiškumu, taip pat su kūrybingumu ir novatoriškumu – yra vienodai svarbūs suaugusiųjų mokymuisi.

5.

Tarybos ir Komisijos parengtą darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendrą ataskaitą (4), kurioje pabrėžta, jog svarbu, kad suaugusiųjų mokymasis apimtų visas bendrąsias kompetencijas, ir pažymėta, kad tenka sunkus uždavinys – užtikrinti, jog novatoriška metodika būtų naudinga visiems besimokantiesiems, įskaitant asmenis suaugusiųjų mokymosi srityje.

6.

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas:

7.

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (5), kuriose pažymėta, kad suaugusiesiems sudarius daugiau galimybių mokytis galima suteikti naujų aktyvios įtraukties ir didesnio dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių.

8.

2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (6), kuriuo siekiama, kad dirbantys ir nedirbantys asmenys būtų veiksmingai skatinami mokytis visą gyvenimą, „užtikrinant galimybes kiekvienam suaugusiajam persikvalifikuoti ar pakelti kvalifikaciją.“

9.

2010 m. lapkričio 18–19 d. Tarybos išvadas dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje (7), kuriose skatinamas atskirų asmenų aktyvesnis dalyvavimas tęstinio profesinio mokymo sistemoje, raginama daugiau investuoti į žmogiškųjų išteklių vystymą, mokymą įmonėse ir mokymąsi darbo vietoje, taip pat glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti mokymo įstaigoms ir darbdaviams, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų mokymo srityje.

—

tobulinant bendrą švietimo ir mokymo sistemą, ypač nacionalinių kvalifikacijų sandaros ir mokymosi visą gyvenimą strategijų kūrimo srityje, vis daugiau dėmesio skiriama reformoms suaugusiųjų mokymosi srityje,

—

kokybės užtikrinimas buvo įvardytas kaip svarbus klausimas suaugusiųjų mokymosi srityje; daroma pažanga rengiant suaugusiųjų mokymosi srities specialistų profesinių reikalavimų aprašus bei organizuojant mokymą, kuriant suaugusiųjų mokymosi paslaugų teikėjų akreditavimo sistemą ir tobulinant suaugusiesiems skirtas orientavimo paslaugas,

—

vis daugiau dėmesio skiriant žemiausio lygio kvalifikaciją turinčių asmenų informavimui ir jų mokymosi galimybėms, jiems sudaromos geresnės galimybės integruotis į darbo aplinką ir visuomenę,

—

neformalusis mokymasis ir savišvieta, kurie sudaro didžiąją suaugusiųjų mokymosi dalį, yra vis plačiau pripažįstami ir jų pasiekimai įteisinami, tačiau galimybe juos įteisinti vis dar per menkai pasinaudojama,

—

imtasi darbo gerinant suaugusiųjų mokymosi sektoriaus stebėseną.

i)

padidinti suaugusiųjų (neatsižvelgiant į jų lytį ir asmenines bei šeimines aplinkybes) galimybę bet kuriuo gyvenimo etapu naudotis aukštos kokybės mokymosi galimybėmis siekiant skatinti tobulėjimą asmeninėje ir profesinėje srityje, įgalinimą, gebėjimą prisitaikyti, galimybes įsidarbinti ir aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime;

ii)

plėtoti naują požiūrį į suaugusiųjų švietimą ir mokymą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama mokymosi rezultatams ir besimokančiojo atsakingumui bei savarankiškumui;

iii)

ugdyti suaugusiųjų supratimą, jog mokymasis yra ištisą gyvenimą siektinas tikslas, kurio jie turėtų siekti reguliariai, ypač bedarbystės ar profesinės veiklos keitimo laikotarpiais;

iv)

skatinti veiksmingų visą gyvenimą trunkančio orientavimo sistemų ir integruotų neformaliojo mokymosi bei savišvietos įteisinimo sistemų kūrimą;

v)

užtikrinti, kad, remiant pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams, taip pat vietos valdžios institucijoms, suaugusiesiems būtų visapusiškai teikiamas aukštos kokybės formalusis ir neformalusis švietimas ir mokymas, kuris skirtas bendrosioms kompetencijoms įgyti arba kurį pabaigus suteikiamos visų Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) lygių kvalifikacijos;

vi)

užtikrinti lanksčias, įvairiems suaugusiųjų mokymo poreikiams pritaikytas sąlygas, įskaitant mokymą įmonėse ir mokymąsi darbo vietoje;

vii)

skatinti, kad darbdaviai geriau suvoktų, jog suaugusiųjų mokymasis padeda skatinti našumą, konkurencingumą, kūrybingumą, novatoriškumą bei verslumą ir kad jis yra svarbus veiksnys didinant savo darbuotojų įsidarbinimo bei judumo darbo rinkoje galimybes;

viii)

skatinti aukštojo mokslo įstaigas įtraukti mažiau įprastas besimokančiųjų grupes, pavyzdžiui, besimokančių suaugusiųjų grupes; tai būtų būdas pademonstruoti socialinį atsakingumą ir didesnį atvirumą plačiajai visuomenei, taip pat reaguoti į demografines problemas bei senėjančios visuomenės poreikius;

ix)

propaguoti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmenį įvardijant mokymo poreikius ir plėtojant suaugusiųjų mokymosi galimybes, taip pat optimizuoti centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą;

x)

skatinti subalansuotą švietimo ir mokymo išteklių paskirstymą per visą gyvenimą, remiantis bendra atsakomybe ir prisiimant stiprų viešą įsipareigojimą, visų pirma antros galimybės mokytis suteikimo ir pagrindinių gebėjimų ugdymo srityse;

xi)

įtraukti socialinius partnerius ir didinti informuotumą apie naudą, kurios ir jie gali gauti iš mokymosi darbo vietoje, įskaitant pagrindinių gebėjimų lavinimą;

xii)

išplėtoti geras mokymosi sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms, taip skatinant aktyvų, autonomišką ir sveiką senėjimą, drauge visos visuomenės labui panaudojant jų žinias, patirtį, socialinį ir kultūrinį kapitalą;

xiii)

tvirtai įsipareigoti skatinti suaugusiųjų mokymąsi kaip skirtingų amžiaus grupių (pavyzdžiui, pasitelkiant vadinamąjį „kartų susitarimą“), kultūrų ir įvairios socialinės kilmės žmonių tarpusavio solidarumo plėtros priemonę.

1.

2012–2014 m. laikotarpiu sutelkti pastangas į prioritetines sritis, išsamiai išdėstytas prie šio dokumento pridedamame priede, taip prisidedant prie keturių strateginės programos „ET 2020“ prioritetų, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes ir nacionalinius teisės aktus.

2.

Užtikrinti veiksmingą ryšį tarp atitinkamų ministerijų ir suinteresuotųjų subjektų, socialinių partnerių, verslo subjektų, atitinkamų nevyriausybinių bei pilietinės visuomenės organizacijų, siekiant didesnės suaugusiųjų mokymosi politikos ir platesnės socialinės bei ekonominės politikos darnos.

3.

Aktyviai bendradarbiauti ES lygiu, siekiant prisidėti prie sėkmingo pirmiau nurodytų prioritetinių sričių įgyvendinimo, pirmiausia:

i)

užtikrinant politikos iniciatyvų, kurių imamasi pagal šią rezoliuciją, ir iniciatyvų, kurios plėtojamos pagal kitus susijusius politikos procesus įgyvendinant „ET 2020“ strateginę programą, Kopenhagos procesą, Bolonijos procesą, ES aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę, ir iniciatyvų, susijusių su raštingumu ir mokyklos nebaigimu, dėl kurių reikalingas bendras požiūris mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų mokymosi klausimu, papildomumą ir nuoseklumą, ir skatinant kiekvieno iš jų suaugusiųjų mokymosi aspektą;

ii)

užmezgant artimą ryšį su valstybėse narėse ir kitose dalyvaujančiose šalyse paskirtais nacionaliniais koordinatoriais;

iii)

sudarant suaugusiųjų mokymąsi remiančioms valstybėms narėms ir organizacijoms sąlygas dalytis informacija apie savo politikos priemones ir praktikas, apie tai, kaip jos šias priemones ir praktikas vertina (to siekti organizuojant tarpusavio mokymosi veiklą, apžvalgas, konferencijas, praktinius seminarus ir kitas atitinkamas priemones), ir, kiek leidžia turimi ištekliai, tobulinant duomenų surinkimą apie suaugusiųjų mokymąsi rengiant atnaujintą nuoseklią rodiklių ir lyginamųjų standartų sistemą, kurią numatyta pradėti taikyti 2013 m.;

iv)

stiprinant žinių bazę apie suaugusiųjų mokymąsi Europoje užsakant tyrimus ir didinant esamų mokslinių tyrimų struktūrų, kurias galima pasitelkti suaugusiųjų mokymosi klausimams nagrinėti, pajėgumus, įskaitant bendradarbiavimą su Eurydice tinklu ir Europos profesinio mokymo plėtros centru bei kitomis atitinkamomis institucijomis, visiškai išnaudojant jų informacinius ir mokslinius pajėgumus;

v)

toliau tęsiant ir stiprinant bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip OECD (ypač panaudojant Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos rezultatus), JT (ypač su UNESCO) ir Europos Taryba, taip pat su kitomis susijusiomis regioninėmis ar pasaulinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, su Europos ir Azijos mokymosi visą gyvenimą tinklu (ASEM);

vi)

panaudojant Europos lygiu turimas lėšas padėti įgyvendinti šią suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę;

vii)

parengiant ataskaitą dėl darbotvarkės įgyvendinimo, kuri būtų bendros programos „ET 2020“ pažangos ataskaitos dalis.