Komisijos sprendimas

2003 m. vasario 13 d.

nustatantis minimalius skirtų didinti atsparumui užkrečiamoms avių spongiforminėms encefalopatijoms veisimo programų sukūrimo reikalavimus

(pranešta dokumentu Nr. C (2003) 498)

(tekstas svarbus EEE)

(2003/100/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1494/2002 [2], ypač į jos 23 straipsnį,

kadangi:

(1) Avių ir ožkų skrepi yra didelė gyvūnų sveikatos problema Bendrijoje.

(2) Nėra patvirtinto įprastinio diagnostikos metodo, leidžiančio atskirti galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) ir skrepi užkratą avyse bei ožkose. Neįrodyta, kad avyse ir ožkose natūraliomis sąlygomis yra GSE užkratas. Tačiau šiek tiek abejojama, ar avys bei ožkos galėjo apsikrėsti GSE ir ar tas užkratas jose liko. Sprendžiant iš to, kas pasakyta, į avių bei ožkų organizmus patekę užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) užkratai gali kelti pavojų ir visuomenės sveikatai.

(3) Tyrimai parodė, kad tam tikri avių priono baltymo genotipai suteikia joms atsparumą skrepi. Iš šiandieninės informacijos matyti, kad avys turi panašų genetiškai nulemtą atsparumą GSE, ir tai buvo nustatyta eksperimento metu joms pavartojus GSE užkratą per burną.

(4) 2002 m. balandžio 4 d. ir 5 d. Mokslo iniciatyvinio komiteto (MIK) nuomonėje dėl saugaus apsirūpinimo smulkiųjų atrajotojų medžiagų šaltiniais, nustatytos rekomendacijos dėl svarbiausių veisimo programos, skirtos avių atsparumui USE, punktų. MIK nuomone, ši programa turėtų būti skirta populiacijoms, kurioms gresia pavojus arba kurios yra rizikos rajonuose.

(5) Vienas iš šiai veisimo programai keliamų reikalavimų yra apytiksliai nustatyti, kaip dažnai kiekvienos svarbios avių veislės tarpe pasitaiko ARR/ARR (genotipo) avys. Siekiant gauti šią informaciją, Komisijos sprendime 2002/1003/EB [3] nustatyta avių veislių apžvalga valstybėse narėse.

(6) Turėtų būti numatyta galimybė nukrypti nuo reikalavimo sukurti šiame sprendime numatytą veisimo programą tam tikroms veislėms, kurių įgimtas atsparumo lygis yra mažas, ir vietinėms konkretaus rajono veislėms, kurias ūkis gali prarasti, kaip nurodyta 2002 m. vasario 26 d. Reglamente (EB) Nr. 445/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles [4].

(7) MIK savo nuomonėje rekomendavo nustatyti bandų, kurioms nekyla didelis pavojus susirgti skrepi/GSE, sertifikavimą. Vienas iš rekomenduojamų variantų yra bandų sertifikavimas, paremtas visišku genetiniu atsparumu USE, reguliariai šią ligą tiriant.

(8) MIK rekomendavo išsamų avių ir ožkų audinių, kurie GSE patvirtinimo arba tikimybės atveju gali būti pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, sąrašą. Tačiau nuomonėje teigiama, kad šie audiniai nesukeltų didelio pavojaus, jei būtų gauti iš atsparių arba iš dalies atsparių ne vyresnių kaip 18 ir 6 mėn. (atitinkamai) gyvūnų. Šiuo požiūriu tikslinga skatinti sertifikuotų bandų didinimą.

(9) Komisija pasiūlys Tarybai ir Parlamentui iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 999/2001, kad tas reglamentas suteiktų teisinį pagrindą šiame sprendime numatytoms priemonėms. Tuo tarpu šį sprendimą reikia patvirtinti kaip pereinamojo laikotarpio priemonę.

(10) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime taikomi Komisijos sprendimo 2002/1003/EB I priede nustatyti sąvokų apibrėžimai.

2 straipsnis

Veisimo programa, skirta grynaveislių avių atsparumui USE

1. Iki 2004 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė, remdamasi Sprendime 2002/1003/EB numatytos apžvalgos išvadomis, pristato veisimo programą, skirtą iš kiekvienos vietinių arba didžiąją dalį jos teritorijos sudarančių veislių atrinkti avis atsparumui USE. Šiai programai keliami minimalūs reikalavimai yra nustatyti I priede.

2. Valstybė narė gali nuspręsti, kad iki 2005 m. balandžio 1 d. bandų savininkai 1 dalyje nurodytoje veisimo programoje dalyvautų savanoriškai. Tačiau po tos dienos visos didelės genetinės vertės bandos privalo veisimo programoje dalyvauti.

3 straipsnis

Nukrypimai

1. Valstybėms narėms gali būti leidžiama nukrypti nuo reikalavimo sukurti 2 straipsnyje numatytą veisimo programą:

- remiantis nacionaline skrepi kontrolės programa, pateikta ir patvirtinta pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus I dalies b punkto nuostatą, kurią sudaro nuolatinis aktyvus ūkyje kritusių avių ir ožkų stebėjimas visose valstybėje narėje laikomose bandose, arba

- Komisijai pripažinus, kad jos teritorija neapimta skrepi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus I dalies c punktu ir galutinės statistinės apžvalgos rezultatais.

2. Straipsnio 1 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata priimama pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 24 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką.

4 straipsnis

Bendrosios atsparumo USE statuso pripažinimo tam tikroms avių bandoms nuostatos

1. Iki 2004 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė nustato bendrąsias atsparumo USE statuso pripažinimo tam tikroms avių bandoms nuostatas.

Šiose nuostatose atsižvelgiama į II priede nustatytus kriterijus.

2. Atsparumo USE statuso pripažinimas bandai remiantis 1 dalyje numatytomis bendrosiomis nuostatomis nelaikomas būtinu kriterijumi paneigiant USE toje bandoje.

5 straipsnis

Ataskaitos, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai

Valstybės narės pateikia Komisijai šias ataskaitas:

a) ataskaitą apie reikalavimus 2 straipsnyje numatytoms jų veisimo programoms – iki 2004 m. balandžio 1 d.;

b) metines pažangos ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant veisimo programas, kurias pirmą kartą būtina pateikti iki 2005 m. balandžio 1 d.

6 straipsnis

Komisijos valstybėms narėms pateikiama jų ataskaitų suvestinė

Komisija per tris mėnesius nuo ataskaitų gavimo termino pabaigos pateikia valstybėms narėms jos pagal 5 straipsnio nuostatas gautų ataskaitų suvestines.

7 straipsnis

Persvarstymas

Šio sprendimo reikalavimai persvarstomi:

a) remiantis 5 straipsnyje nurodytomis ataskaitomis,

b) dėl veislių, kurių svarbus neigiamas genetinis poveikis buvo nustatytas įgyvendinant veisimo programos,

c) visada iki 2005 m. balandžio 1 d., atsižvelgiant į visus naujus mokslinius patarimus.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. vasario 13 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

[2] OL L 225, 2002 8 28, p. 3.

[3] OL L 349, 2002 12 24, p. 105.

[4] OL L 74, 2002 3 15, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI VEISIMO PROGRAMAI, SKIRTAI AVIŲ ATSPARUMUI USE

1 dalis: Bendrieji reikalavimai

1. Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms.

2. Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a) visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir numeris,

b) atskirų gyvūnų, atrinktų pagal veisimo programą, identifikavimas,

c) genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3. Nustatoma vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno pagal veisimo programą atrinkto gyvūno genotipas patvirtinamas nurodant jo identifikacijos numerį.

4. Atranką vykdo specialiai pagal veisimo programą minėtam tikslui paskirti darbuotojai.

5. Nustatoma gyvūnų ir atrinktų pavyzdžių identifikavimo sistema, pavyzdžių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

6. Veisimo programos tikslams paimto kraujo arba kitų audinių genotipas nustatomas pagal minėtą schemą patvirtintoje laboratorijoje.

7. Valstybės narės kompetentinga institucija gali to pageidaujančioms veisimo organizacijoms padėti kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir (arba) embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, galima sakyti, retėja dėl veisimo programos.

8. Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a) tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b) veislės retumą;

c) įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

2 dalis: Bandų dalyvavimo (veisimo programoje) specialiosios taisyklės

1. Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio avių bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant šių alelių dominavimą, nes tai padidina imlumą USE.

2. Minimalios bandų dalyvavimo taisyklės yra šios:

a) visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b) prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c) per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d) draudžiama išvežti iš ūkio patinus, kurie, kaip žinoma, turi VRQ alelį, išskyrus skersti;

e) draudžiama veisimui bandoje naudoti kitus nei sertifikuotus pagal programą avinus, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3 dalis: Veislių apsauga ir produkcijos savybės

1. Valstybės narės gali nuspręsti leisti nukrypti nuo 2 dalies 2 punkto c ir d papunkčių reikalavimų veislėms:

a) kurių ARR alelio lygis yra mažesnis nei 25 %, kaip nustatyta Sprendime 2002/1003/EB nurodytoje apžvalgoje, arba

b) kurioms gresia išnykimas gyvulininkystėje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 445/2002 14 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. Kalbant apie veisles, kurios neturi ARR alelio arba kuriose jo yra mažiau kaip 10 %, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB nurodytoje apžvalgoje, valstybės narės gali nuspręsti leisti nukrypti nuo 1 ir 2 dalių nuostatų, jei toms veislėms taikomos skrepi kontrolės programos.

3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie 1 ir 2 punktuose leidžiamus nukrypimus ir apie taikomus kriterijus.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BENDROSIOS ATSPARUMO USE STATUSO PRIPAŽINIMO AVIŲ BANDOMS NUOSTATOS

1. Bendrosiose nuostatose pripažįstamas avių bandų, kurios dėl dalyvavimo 2 straipsnyje numatytoje veisimo programoje ar dėl kitų priežasčių, atitinka tam tikrus kriterijus, atsparumo USE statusas.

Šis pripažinimas suteikiamas ne mažiau kaip dviems lygiams:

a) I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b) II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

2. ESE atsparių bandų mėginiai reguliariai imami:

a) ūkyje arba skerdykloje – siekiant nustatyti jų genotipą;

b) kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių avių ESE tyrimas.

--------------------------------------------------