Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 1999/92/EB

1999 m. gruodžio 16 d.

dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1], pateiktą pasikonsultavus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu bei Kasybos ir kitų išgaunamųjų pramonės rūšių darbo saugos ir sveikatos komisija,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ir remdamiesi 1999 m. spalio 21 d. Taikinimo komiteto patvirtintu bendru tekstu [3],

kadangi:

(1) Sutarties 137 straipsnyje numatyta, kad Taryba direktyvomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pirmiausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnė darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;

(2) pagal minėtąjį straipsnį tokiose direktyvose turi būti vengiama nustatyti tokius administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kurie trukdytų steigti ir plėtoti mažąsias ir vidutines įmones;

(3) darbo saugos, higienos ir sveikatos apsaugos gerinimas yra tikslas, kurio įgyvendinimas neturėtų priklausyti vien tik nuo ekonominių aplinkybių;

(4) norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, būtina laikytis būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje;

(5) ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [4] 16 straipsnio 1 dalyje; dėl to tais atvejais, kai darbuotojai dirba potencialiai sprogioje aplinkoje, nepažeidžiant griežtesnių ar specialių šios direktyvos nuostatų, yra taikomos visos minėtosios direktyvos nuostatos, ypač tos, kurios yra susijusios su darbuotojų informavimu, konsultavimusi su jais, jų dalyvavimu sprendžiant reglamentuojamus klausimus ir mokymu;

(6) ši direktyva praktiškai padeda formuoti socialinę vidaus rinkos dimensiją;

(7) 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo [5] nurodyta, kad remiantis Sutarties 137 straipsniu ketinama parengti papildomą direktyvą, kuri pirmiausia būtų taikoma sprogimo pavojui, kuris kyla dėl tam tikro įrangos naudojimo ir (arba) jos tipo bei instaliavimo būdų;

(8) saugai yra ypač svarbi apsauga nuo sprogimo; kadangi sprogimai dėl nevaldomos liepsnos ir slėgio, kenksmingų reakcijos produktų susidarymo ir darbuotojams kvėpuoti būtino deguonies sudeginimo aplinkos ore kelia pavojų darbuotojų gyvybei bei sveikatai;

(9) kad būtų priimta nuosekli sprogimų prevencijos strategija, darbo vietoje kartu su techninėmis priemonėmis reikia imtis ir organizacinių priemonių; Direktyvoje 89/391/EEB reikalaujama, kad darbdavys turėtų su darbuotojų sveikata ir sauga darbe susijusios rizikos įvertinimą; toks reikalavimas patikslinamas šioje direktyvoje ir reiškia, kad darbdavys turi sudaryti apsaugos nuo sprogimo dokumentą arba dokumentų sąvadą, kuris atitiktų šioje direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus, bei jį nuolat atnaujinti; apsaugos nuo sprogimo dokumente nurodomi pavojai, pateikiamas rizikos įvertinimas ir apibrėžiamos konkrečios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonės, taikomos dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje, pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnį; apsaugos nuo sprogimo dokumentas gali būti pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnį atliktino su sveikata ir sauga darbe susijusios rizikos įvertinimo dalis;

(10) sprogimo rizikos įvertinimą gali reikėti atlikti ir pagal kitus Bendrijos aktus; kadangi, siekiant išvengti nereikalingo dvigubo darbo, pagal nacionalinę praktiką darbdaviui turėtų būti leista sujungti dokumentus, dokumentų dalis arba kitas pagal Bendrijos aktus parengtas lygiavertes ataskaitas į bendrą "saugos ataskaitą";

(11) sprogios aplinkos susidarymo prevencija apima ir pakeitimo principo taikymą;

(12) kai toje pačioje darbovietėje yra darbuotojų iš skirtingų įmonių, jų veiksmai turėtų būti koordinuojami;

(13) prireikus kartu su prevencijos priemonėmis turi būti imtasi papildomų priemonių, kurios ima veikti užsiliepsnojus ugniai; maksimalią saugą galima pasiekti sujungus prevencijos priemones su kitomis papildomomis priemonėmis, kurios sumažina žalingus sprogimo padarinius darbuotojams;

(14) yra taikomos visos 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos apsaugos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) [6] nuostatos, ypač toms vietoms, kurios yra prie pat pavojingų zonų ir kuriose rūkymo, skersinio pjovimo, suvirinimo ar kitos veiklos metu įsiplieskianti liepsna ar susidarančios kibirkštys gali sąveikauti su pavojinga zona;

(15) Direktyvoje 94/9/EB aptariama įranga ir apsaugos sistemos yra skirstomos į įrangos grupes ir kategorijas; šioje direktyvoje numatyta, kad darbdavys suskirsto vietas, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, į zonas, ir nustatyta, kokia įranga ir kokios apsauginių sistemų grupės bei kategorijos kiekvienoje zonoje turėtų būti naudojamos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Ši direktyva yra penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, ir nustato būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, taikomus dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje kaip apibrėžta 2 straipsnyje.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) vietoms, kurios yra tiesiogiai skirtos medicininiam pacientų gydymui arba kuriose yra gydomi pacientai;

b) dujas deginančių prietaisų naudojimui pagal Direktyvą 90/396/EEB [7];

c) sprogmenų arba chemiškai nepatvarių medžiagų gamybai, jų tvarkymui, naudojimui, saugojimui ir gabenimui;

d) naudingųjų iškasenų gavybos įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 92/91/EEB [8] arba Direktyva 92/104/EEB [9];

e) kelių, vandenų ir oro transporto priemonių naudojimui, kuriam taikomos atitinkamos tarptautinių susitarimų (pvz., ADNR, ADR, ICAO, IMO, RID) nuostatos ir Bendrijos direktyvos, kuriomis įgyvendinami minėtieji susitarimai. Tačiau ji taikoma transporto priemonėms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje.

3. Visos Direktyvos 89/391/EEB ir atitinkamų atskirų direktyvų nuostatos taikomos šio straipsnio 1 dalyje paminėtai sričiai nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.

2 straipsnis

Apibrėžimas

Šioje direktyvoje "sprogi aplinka" yra atmosferoje susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriame, atsiradus liepsnai, degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje.

II SKIRSNIS

DARBDAVIO PAREIGOS

3 straipsnis

Sprogimo prevencija ir apsauga nuo sprogimo

Kad būtų išvengta sprogimo, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje, ir nuo jo apsisaugota, darbdavys eiliškumo tvarka imasi darbo pobūdį atitinkančių techninių ir (arba) organizacinių priemonių laikydamasis šių pagrindinių principų:

- neleidžia susidaryti sprogiai aplinkai arba, kai dėl darbo pobūdžio to padaryti neįmanoma,

- stengiasi išvengti sprogios aplinkos užsiliepsnojimo ir

- sumažina žalingus sprogimo padarinius, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir apsaugota sveikata.

Prireikus šios priemonės sujungiamos ir (arba) papildomos priemonėmis prieš sprogimų plitimą, taip pat reguliariai ir kiekvieną kartą, kai įvyksta reikšmingas pokytis, peržiūrimos.

4 straipsnis

Sprogimo rizikos įvertinimas

1. Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus darbdavys įvertina konkrečią su sprogia aplinka susijusią riziką atsižvelgdamas bent jau į šiuos dalykus:

- sprogios aplinkos susidarymo ir jos išsilaikymo tikimybę,

- tikimybę, kad susiformuos, suaktyvės ir įsiplieks užsiliepsnojimo šaltiniai, įskaitant elektrostatines iškrovas,

- instaliacijas, naudojamas medžiagas, taikomus procesus ir galimas jų sąveikas,

- numatomų padarinių mastą.

Sprogimo rizika įvertinama visapusiškai.

2. Vertinant sprogimo riziką atsižvelgiama į vietas, kurios yra arba gali būti angomis sujungtos su tomis vietomis, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka.

5 straipsnis

Bendrosios pareigos

Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat laikydamasis pagrindinių rizikos įvertinimo principų ir 3 straipsnyje nurodytų principų, darbdavys imasi būtinų priemonių, kad:

- tose vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, kelianti pavojų darbuotojų ar kitų asmenų saugai ir sveikatai, darbo aplinka būtų tokia, kad būtų galima saugiai dirbti,

- darbo aplinkoje, kurioje gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad kiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų užtikrinta tinkama ten esančių darbuotojų priežiūra ir taikomos atitinkamos techninės priemonės, numatytos pagal rizikos įvertinimo rezultatus.

6 straipsnis

Pareiga koordinuoti

Kai toje pačioje darbovietėje yra darbuotojų iš skirtingų įmonių, kiekvienas darbdavys atsako už visus jam pavaldžius reikalus.

Nepažeidžiant kiekvieno darbdavio individualios atsakomybės, nustatytos Direktyvoje 89/391/EEB, pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką už darbovietę atsakingas darbdavys koordinuoja visų su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga susijusių priemonių įgyvendinimą bei 8 straipsnyje nurodytame apsaugos nuo sprogimo dokumente nurodo šio koordinavimo tikslą, jo įgyvendinimo priemones ir tvarką.

7 straipsnis

Vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka

1. Darbdavys skirsto vietas, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, į zonas pagal I priedą.

2. Darbdavys užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje paminėtose vietose būtų laikomasi II priede nustatytų būtiniausių reikalavimų.

3. Prireikus įėjimai į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad kiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, pažymimi ženklais pagal III priedą.

8 straipsnis

Apsaugos nuo sprogimo dokumentas

Vykdydamas 4 straipsnyje nurodytus įpareigojimus darbdavys užtikrina, kad būtų parengtas ir nuolat atnaujinamas dokumentas, toliau vadinamas "apsaugos nuo sprogimo dokumentu".

Apsaugos nuo sprogimo dokumente visų pirma:

- nurodoma, kad buvo nustatyta ir įvertinta sprogimo rizika,

- nurodoma, kad šios direktyvos tikslams įgyvendinti bus imtasi atitinkamų priemonių,

- nurodomos tos vietos, kurios buvo suskirstytos į zonas pagal I priedą,

- nurodomos tos vietos, kuriose bus laikomasi II priede nustatytų būtiniausių reikalavimų,

- nurodoma, kad darbovietė ir darbo įranga, įskaitant įspėjamuosius įtaisus, bus įrengti, eksploatuojami ir prižiūrimi deramai paisant saugos,

- nurodoma, kad pagal Tarybos direktyvą 89/655/EEB [10] buvo pasirūpinta, kad darbo įrenginiai būtų saugiai naudojami.

Apsaugos nuo sprogimo dokumentas parengiamas prieš pradedant darbą ir yra atnaujinamas, kai darbovietėje, darbo įrenginiuose arba darbo organizavimo srityje atliekami esminiai pakeitimai, papildymai arba pertvarkymai.

Darbdavys gali sujungti turimus sprogimo rizikos įvertinimo dokumentus ar kitas pagal Bendrijos aktus parengtas lygiavertes ataskaitas.

9 straipsnis

Specialūs reikalavimai darbo įrangai ir darbovietėms

1. Potencialiai sprogioje aplinkoje naudojami darbo įrenginiai, kuriuos įmonė arba įstaiga jau eksploatuoja arba kurie pirmą kartą bus pradėti eksploatuoti iki 2003 m. birželio 30 d., nuo minėtosios dienos turi atitikti II priedo A dalyje nustatytus būtiniausius reikalavimus, jei šiems įrenginiams nėra taikomos kitos Bendrijos direktyvos arba jeigu jos yra taikomos tik iš dalies.

2. Darbo įrenginiai, kurie yra naudojami tose vietose, kur gali susidaryti sprogi aplinka ir kuriuos įmonė arba įstaiga pirmą kartą pradės eksploatuoti po 2003 m. birželio 30 d., nuo minėtosios dienos turi atitikti II priedo A ir B dalyse nustatytus būtiniausius reikalavimus.

3. Darbovietės, kuriose yra vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka ir kurios pirmą kartą bus pradėtos eksploatuoti po 2003 m. birželio 30 d., turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus.

4. Jei darbovietės, kuriose yra vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, jau yra eksploatuojamos iki 2003 m. birželio 30 d., praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo nurodytos dienos jos turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus.

5. Jei po 2003 m. birželio 30 d. darbovietės, kuriose yra vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, yra keičiamos, plečiamos arba pertvarkomos, darbdavys turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad minėtosios darbovietės atitiktų šioje direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus.

III SKIRSNIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Techniniai priedų pakeitimai dėl:

- techninio derinimo ir standartizacijos direktyvų, priimtų apsaugos nuo sprogimų srityje, ir (arba)

- technikos pažangos, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pasikeitimų bei išradimų sprogimų prevencijos ir apsaugos nuo sprogimų srityje,

priimami laikantis Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatytos tvarkos.

11 straipsnis

Geros praktikos vadovas

Komisija sudaro neprivalomą geros praktikos taisyklių vadovą. Šiame vadove aptariami 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, I priede ir II priedo A dalyje paminėti klausimai.

Komisija pagal Tarybos sprendimą 74/325/EEB [11] visų pirma konsultuojasi su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu.

Taikydamos šią direktyvą ir formuodamos nacionalinę darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos politiką, valstybės narės kuo labiau atsižvelgia į minėtąjį vadovą.

12 straipsnis

Informacija įmonėms

Darbdavių prašymu valstybės narės, laikydamosi 11 straipsnio, ypač remdamosi geros praktikos vadovu, stengiasi suteikti jiems atitinkamą informaciją.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2003 m. birželio 30 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinės teisės aktų, kuriuos jos priėmė arba priima šios direktyvos taikymo srityje, nuostatų tekstus.

3. Kas penkerius metus valstybės narės atsiskaito Komisijai apie praktinį šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą ir nurodo darbdavių bei darbuotojų nuomonę. Komisija apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamąjį komitetą.

14 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Kemilä

[1] OL C 332, 1995 12 9, p. 10 ir OL C 184, 1997 6 17, p. 1.

[2] OL 153, 1996 5 28, p. 35.

[3] 1996 m. birželio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 198, 1996 7 8, p. 160), patvirtinta 1999 m. gegužės 4 d. (OL C 279, 1999 10 1, p. 55), 1998 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 55, 1999 2 25, p. 45), 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 279, 1999 10 1, p. 386). 1999 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento sprendimas ir 1999 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

[5] OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

[6] OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

[7] OL L 196, 1990 7 26, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1).

[8] OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

[9] OL L 404, 1992 12 31, p. 10.

[10] OL L 393, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/63/EB (OL L 335, 1995 12 30, p. 28).

[11] OL L 185, 1974 7 9, p. 15. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

VIETŲ, KURIOSE GALI SUSIDARYTI SPROGI APLINKA, KLASIFIKAVIMAS

Įžanginė pastaba

Ši klasifikavimo sistema turi būti taikoma toms vietoms, kuriose imamasi saugos priemonių pagal 3, 4, 7 ir 8 straipsnius.

1. Vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka

Vieta, kurioje gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad gali prireikti imtis specialių atsargumo priemonių konkrečių darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, šioje direktyvoje yra laikoma pavojinga.

Vieta, kurioje negali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad reiktų imtis specialių atsargumo priemonių, šioje direktyvoje laikoma nepavojinga.

Lengvai užsiliepsnojančios ir (arba) degiosios medžiagos yra medžiagos, kurios gali sudaryti sprogią aplinką, nebent jų savybių tyrimas parodo, kad susimaišiusios su oru savarankiškai jos negali sukelti sprogimo.

2. Pavojingų vietų klasifikavimas

Pavojingos vietos į zonas skirstomos pagal sprogios aplinkos susidarymo dažnumą ir jos išsilaikymo trukmę.

Pagal šį suskirstymą nustatoma, kokių priemonių reikės imtis pagal II priedo A dalį.

0 zona

Vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys.

1 zona

Vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys.

2 zona

Vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai.

20 zona

Vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis.

21 zona

Vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis.

22 zona

Vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai.

Pastabos:

1. Degiųjų dulkių klodai, saugojimo vietos arba krūvos turi būti laikomi bet kuriais kitais šaltiniais, galinčiais sudaryti sprogią aplinką.

2. "Normali darbo eiga" yra tokia situacija, kai įrenginiai yra naudojami laikantis projekte numatytų parametrų.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

A. BŪTINIAUSI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI DIRBANT POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE

Įžanginė pastaba

Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi:

- vietoms, kurios pagal I priedą priskiriamos prie pavojingų, visais atvejais, kai to reikia dėl darboviečių, darbo vietų, įrangos ar naudojamų medžiagų ypatybių arba dėl pavojaus, kurį kelia veikla, susijusi su sprogios aplinkos rizika,

- nepavojingose vietose esančiai įrangai, kurios reikia arba kuri padeda užtikrinti saugų pavojingose vietose esančių įrenginių eksploatavimą.

1. Organizacinės priemonės

1.1. Darbuotojų mokymas

Darbdavys turi organizuoti reikiamą asmenų, dirbančių vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, mokymą apsaugos nuo sprogimo klausimais.

1.2. Raštiškos instrukcijos ir leidimai dirbti

Kai to reikalaujama pagal apsaugos nuo sprogimo dokumentą:

- pavojingose vietose turi būti dirbama vadovaujantis darbdavio sudarytomis raštiškomis instrukcijomis,

- pavojingiems darbams ir veiklai, kuri kartu su kitais darbais gali kelti pavojų, turi būti taikoma leidimų dirbti sistema.

Leidimus dirbti prieš pradedant darbą turi išduoti už tai atsakingas asmuo.

2. Apsaugos nuo sprogimo priemonės

2.1. Visos atsitiktinai ar neatsitiktinai nutekėjusios ir (arba) išsiskyrusios greitai užsiliepsnojančios dujos, taip pat garai, rūkas arba degiosios dulkės, dėl kurių gali kilti sprogimo pavojus, turi būti tinkamai nukreipti į saugią vietą ar pašalinti arba, jei to neįmanoma padaryti, kitu tinkamu būdu saugiai surinkti arba nukenksminti.

2.2. Jei sprogioje aplinkoje yra kelių rūšių greitai užsiliepsnojančių ir (arba) degiųjų dujų, garų, rūko arba dulkių, imamasi didžiausiai potencialiai rizikai taikomų apsauginių priemonių.

2.3. Imantis užsiliepsnojimo pavojaus prevencijos priemonių pagal 3 straipsnį, būtina atsižvelgti į elektrostatines iškrovas tose vietose, kuriose darbuotojai arba darbo aplinka yra elektros krūvio laidininkai arba šaltiniai. Darbuotojus būtina aprūpinti atitinkamais darbo drabužiais, pasiūtais iš medžiagų, kurios nesukelia elektrostatinių iškrovų, dėl kurių gali užsiliepsnoti sprogi aplinka.

2.4. Įranga, prietaisai, apsaugos sistemos ir visi kiti atitinkami jungiamieji įtaisai turi būti pradėti eksploatuoti tik tada, kai apsaugos nuo sprogimo dokumente yra nurodyta, kad juos galima saugiai eksploatuoti sprogioje aplinkoje. Šis reikalavimas taikomas ir darbo įrenginiams bei atitinkamiems jungiamiesiems įtaisams, kurie pagal Direktyvą 94/9/EB nelaikomi įranga arba apsaugos sistemomis, jei dėl paties jų prijungimo prie įrenginių gali kilti užsiliepsnojimo pavojus. Būtina imtis priemonių, kad nebūtų supainioti jungiamieji įtaisai.

2.5. Būtina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad darbovietė, darbo įranga ir visi kiti atitinkami jungiamieji įtaisai, kuriuos naudoja darbuotojai, būtų suprojektuoti, sukonstruoti, surinkti, sumontuoti, prižiūrimi ir eksploatuojami taip, kad būtų iki minimumo sumažinta sprogimo rizika, o jei sprogimas vis dėlto įvyksta, — kad jis būtų kontroliuojamas arba būtų iki minimumo sumažintas jo plitimas toje darbovietėje ir (arba) darbo įrangoje. Tokiose darbovietėse būtina imtis atitinkamų priemonių, kad būtų iki minimumo sumažinta dėl sprogimo fizinių padarinių darbuotojams gresianti rizika.

2.6. Prireikus darbuotojai turi būti šviesos ir (arba) garso ženklais įspėti bei pašalinti iš pavojingos vietos prieš susidarant palankioms sprogimui sąlygoms.

2.7. Kai to reikalaujama pagal apsaugos nuo sprogimo dokumentą, būtina įrengti ir prižiūrėti gelbėjimosi patalpas siekiant užtikrinti, kad kilus pavojui darbuotojai galėtų greitai ir saugiai palikti pavojingas vietas.

2.8. Prieš pradedant pirmą kartą eksploatuoti darbovietes, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, turi būti visapusiškai patikrinta sprogimo sauga. Būtina sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia apsaugai nuo sprogimo užtikrinti. Šį darbą turi atlikti asmenys, išmanantys apsaugos nuo sprogimo reikalus, turintys tokios patirties ir (arba) baigę specialų mokymo kursą.

2.9. Kai pagal rizikos įvertinimo rezultatus yra būtina:

- tais atvejais, kai dėl elektros tiekimo gedimo gali kilti papildomi pavojai, sugedus elektros tiekimui turi būti įmanoma saugiai eksploatuoti įrangą ir apsaugos sistemas nepriklausomai nuo likusių įrenginių,

- turi būti įmanoma rankinio valdymo būdu išjungti automatiniuose procesuose naudojamą įrangą ir apsaugos sistemas, kai jos nukrypsta nuo nustatytų eksploatavimo sąlygų, jei tai nesukels pavojaus saugai; tokias operacijas gali atlikti tik kompetentingi darbuotojai,

- avarinio išjungimo metu susikaupusi energija turi būti kuo greičiau ir saugiau išsklaidyta arba izoliuota, kad daugiau nekeltų pavojaus.

B. ĮRANGOS IR APSAUGOS SISTEMŲ PARINKIMO KRITERIJAI

Jei pagal rizikos įvertinimo rezultatus sudarytame apsaugos nuo sprogimo dokumente nenurodyta kitaip, visose vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, naudotina įranga ir apsaugos sistemos turi būti parenkamos pagal Direktyvoje 94/9/EB nustatytas kategorijas.

Nurodytose zonose pirmiausia turi būti naudojama šių kategorijų įranga, jei ji tinka apsisaugoti atitinkamai nuo dujų, garų arba rūko ir (arba) dulkių:

- 0 arba 20 zonoje — 1 kategorijos įranga,

- 1 arba 21 zonoje — 1 arba 2 kategorijos įranga,

- 2 arba 22 zonoje — 1, 2 arba 3 kategorijos įranga.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Įspėjamasis ženklas, skirtas vietoms, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, paminėtas 7 straipsnio 3 dalyje:

+++++ TIFF +++++

Vieta, kur gali susidaryti sprogi aplinka

Skiriamieji požymiai:

- trikampė forma,

- juodos raidės geltoname fone su juodu apvadu (geltona spalva sudaro ne mažiau kaip 50 % viso ženklo ploto).

Valstybės narės gali pridėti ir kitokią aiškinamąją informaciją.

--------------------------------------------------