Nulinė tarša

Nulinės taršos tikslas – sukurti aplinką be toksinių medžiagų, sumažinant oro, vandens ir dirvožemio taršą iki tokio lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms ir su kuriuo Žemė gali susidoroti. Europoje tarša kasmet sukelia vieną iš aštuonių mirčių bei įvairių sveikatos sutrikimų. Ji vienas iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių ir kelia grėsmę daugiau nei vieno milijono iš maždaug aštuonių milijonų planetos augalų ir gyvūnų rūšių išlikimui.

2021 m. Europos Komisijos komunikate „ Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ “ išdėstoma integruota 2050 m. vizija, pateikiami veiksmai, kuriais siekiama sumažinti taršą jos šaltinyje, ir nustatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti, visų pirma iki 2030 m. Tarp šių tikslų yra:

• pagerinti oro kokybę ir taip bent 55 proc. sumažinti oro taršos sukeltų pirmalaikių mirčių skaičių;
• 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto triukšmo, dalį;
• 25 proc. sumažinti Europos Sąjungos (ES) ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių;
• 50 proc. sumažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, pavojingesnių pesticidų naudojimą ir ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų naudojimą;
• 50 proc. sumažinti plastiko šiukšlių jūroje ir 30 proc. – į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį;
• gerokai sumažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį ir 50 proc. – galutinių komunalinių atliekų kiekį.

Keletas iniciatyvų ir veiksmų, kurių bus imtasi pagal planą, pavyzdžių:

• geresnis ES oro kokybės standartų suderinimas su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis;
• vandens, įskaitant ES upių ir jūrų, kokybės standartų peržiūra;
• dirvožemio taršos mažinimas ir dirvožemio atkūrimo gerinimas;
• ES atliekų teisės aktų peržiūra siekiant sumažinti taršą ir prisitaikyti prie žiedinės ekonomikos principų;
• nulinės gamybos ir vartojimo taršos skatinimas;
• nelygybės sveikatos priežiūros srityje, kurią sukelia neproporcingai didelis žalingas poveikis labiausiai pažeidžiamų asmenų sveikatai, mažinimas;
• ES išorinio taršos pėdsako mažinimas ribojant prekių ir atliekų, turinčių žalingą ar toksinį poveikį, eksportą į ES nepriklausančias šalis.