Vidaus rinka

Vidaus rinka yra bendroji rinka ES teritorijoje.

Jos pagrindinis tikslas – sukurti erdvę be vidaus sienų ar reguliavimo kliūčių, kurioje pagal Sutarčių straipsnius būtų užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

Laisvas prekių judėjimas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26, 28–37 straipsniai)

• Sukūrus vidaus rinką buvo panaikinti muitai ir kiekybiniai apribojimai.
• Laisvas prekių judėjimas yra paremtas abipusiu nacionalinių techninių taisyklių pripažinimu, fizinių ir techninių kliūčių pašalinimu ir standartizacijos principais.
• 2008 m. patvirtinus naująją teisės aktų sistemą sudarytos geresnės sąlygos laisvam prekių judėjimui, pagerinta ES rinkos priežiūros sistema ir žymėjimas CE ženklu.

Laisvas kapitalo judėjimas (SESV 63–66 straipsniai)

• Pagal Mastrichto sutartį nuo 2004 m. panaikinti kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimai ir tarp ES šalių, ir su ES nepriklausančiomis šalimis. Tačiau yra keletas išimčių, visų pirma susijusių su apmokestinimu ir viešąja tvarka.
• Laisvas kapitalo judėjimas prisideda prie ekonomikos augimo, nes sudaro sąlygas veiksmingai investuoti kapitalą ir skatina naudoti eurą kaip tarptautinę valiutą.

Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas (SESV 26, 49–62 straipsniai)

Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas garantuoja įmonių ir specialistų judumą ES. Savarankiškai dirbantys asmenys ir specialistai arba juridiniai asmenys, nurodyti SESV 54 straipsnyje, kurie teisėtai vykdo veiklą vienoje ES šalyje, gali:

• nuolat ir nepertraukiamai vykdyti ekonominę veiklą kitoje ES šalyje (įsisteigimo laisvė – SESV 49 straipsnis);
• laikinai siūlyti ir teikti paslaugas kitose ES šalyse, likdami savo kilmės šalyje (laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis).

Laisvas darbuotojų judėjimas (SESV 26, 45–48 straipsniai)

• Tai apima tokius aspektus kaip darbuotojų teisės judėti šalyje bei joje apsigyventi ir šeimos narių teisės atvykti į šalį ir joje apsigyventi. Tai reiškia, kad negali būti jokios diskriminacijos dėl pilietybės įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų srityse. Apribojimai gali būti taikomi valstybės tarnybai.
• Už laisvą darbuotojų, įskaitant komandiruotus darbuotojus, judėjimą atsakinga agentūra yra Europos darbo institucija.

Jei nėra laisvo judėjimo reguliavimo kliūčių, tai reiškia, kad:

• ES įmonės gali:
  • naudotis didele rinka, kurioje yra daugiau nei 400 milijonų vartotojų,
  • bendradarbiauti bendrojoje rinkoje su daugybe prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų,
  • sumažinti savo išlaidas dėl masto ekonomijos ir suderintų taisyklių, standartų ir reikalavimų visoje teritorijoje;
• ES piliečiai gali džiaugtis:
  • papildomomis darbo vietomis,
  • mažesnėmis gaminių ir paslaugų kainomis ir platesniu jų asortimentu,
  • suderintomis taisyklėmis ir standartais užtikrinama kokybe ir sauga,
  • didesne inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros nauda,
  • galimybe gyventi, dirbti, mokytis ir užsiimti verslu visoje ES,
  • galimybe parduoti prekes ir pervesti pinigus be apribojimų.

Kai kurios ES nepriklausančios šalys taip pat derina savo taisykles su bendrosios rinkos taisyklėmis, išplėsdamos jos poveikį už ES ribų. Tarp tokių yra Europos ekonominei erdvei priklausančios šalys, kurios nėra ES narės: Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Šveicarija irgi prekiauja bendrojoje rinkoje sudarydama dvišalius susitarimus su ES. Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės taip pat siekia suderinti savo įstatymus su ES acquis – tai yra viena iš jų būsimos narystės ES sąlygų.

TAIP PAT ŽR.:

• Acquis
• Europos ekonominė erdvė (EEE)
• Vieninga ES kapitalo rinka užimtumui ir augimui didinti (santrauka)
• Gaminių ir paslaugų prieinamumas (santrauka)
• Akreditavimas ir rinkos priežiūra (santrauka)
• Europos standartizacija (santrauka)
• ES piliečių laisvas judėjimas (Europos Komisijos svetainė)
• Rinkos priežiūra ir gaminių atitiktis (santrauka)
• Abipusis pripažinimas ES bendrojoje rinkoje (santrauka)
• Profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema (santrauka)
• ES paslaugų direktyva (santrauka)